f93f523c-e910-40f0-9d92-19e5e22a03de · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrPranešėjas Algirdas Gaputis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1 A-184-350/2011Teisėja Laima Dumskienė             Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.6.; 1.2.4.8.1; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.4.1; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. liepos 4 d.Panevėžys                       Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardas Gilys ir Nijolė Sušinskienė,sekretoriaujant  Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant nuteistajai K.

G.,gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui, nukentėjusiajai V. V. Č.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K. G. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-01-04 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V.V.

Č. nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ - 147,58 Lt; pagal LR BK 155 str. 1 d. laisvės apribojimu deÅ¡imčiai mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val..Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V.V. Č. nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ - 147,58 Lt.Priteista iÅ¡ K.

G. V.V. Č. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti - 147,58 Lt ir neturtinei žalai atlyginti - 2500,00 Lt bei 1200 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: K. G. nuteista už tai, kad 2010-08-17 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) priklausančiame bendro naudojimo sklype mėtė lentas į V. V. Č., sudavė lenta vienÄ smÅ«gį jai į kairę blauzdÄ , stumdė, mėtydama lentas apdraskė krÅ«tinę, sugriebė už rankų ir tampė, padarydama kÅ«no sužalojimus: kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkÅ«nės sÄ nario, abiejų Å¡launų, kairės blauzdos, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimus krÅ«tinės kairėje pusėje ir tuo nežymiai sutrikdė Vladislavos V.

Č. sveikatÄ .Taip pat, K. G. 2010-08-17 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) priklausančiame bendro naudojimo sklype, kitų asmenų akivaizdoje VladislavÄ V. Č. iÅ¡vadino vagimi ir prakeikta „ruske“, rodė nepadorius gestus – suko pirÅ¡tÄ prie smilkinio, tuo jÄ vieÅ¡ai žodžiu ir veiksmu užgauliai pažemindama.K. G. apeliaciniu skundu skundžia 2011-01-04 nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti jÄ iÅ¡teisinantį nuosprendį. Nurodo, kad teismas priimdamas jÄ apkaltinantį nuosprendį byloje iÅ¡tirtus įrodymus įvertino neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.Neigia sudavusi smÅ«gius nukentėjusiai, tyčia jos nesužalojo, neigia žodžiu ar veiksmu jÄ pažeminusi.

Nukentėjusios parodymus apie jos tariamÄ Å¾alojimÄ (lentų mėtymÄ jai ant kojų ir į kitas kÅ«no vietas, tampymÄ ir stumdymÄ ) tiesiogiai paneigia jos pačios pateikti vaizdo kameros įraÅ¡ai.Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusios pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä Nr. 1, nes padarė iÅ¡vadÄ , jog jame užfiksuota, kaip "kaltinamoji stveria nukentėjusios rankose esančiÄ lentÄ ir bando jÄ atimti. Tada nukentėjusioji ir J. K. meta lentas į miÅ¡kÄ o kaltinamoji lentas meta į atlaisvintÄ aikÅ¡telės dalį ir tuo pačiu į nukentėjusios pusę".

Apeliantė teigia, kad lentų iš nukentėjusios rankų neatiminėjo, lentos buvo numestos atlaisvintoje aikštelės pusėje ir kameros matomumo zonoje, todėl nuosprendyje nurodomų minimų veiksmų ji neatliko. Neteisingai įvertintos ir iš šio vaizdo įrašo padarytos nuotraukos (18.43.35 val. ir 18.43.37 val.), kurios tariamai patvirtina, kad "kaltinamoji, būdama pasilenkusi ir nusisukusi nugara nuo nukentėjusios, suduoda jai rankose laikomomis lentomis į blauzdas". Iš tikrųjų vaizdo įraše nėra užfiksuotas net vienkartinis smūgio sudavimo lenta faktas.

Teismas nuosprendyje teigia, kad vaizdo įraÅ¡e Nr. 2 (laikotarpis 18.44 val. - 18.49 val.) užfiksuota, kaip "nukentėjusi ir liudytoja J. K. pasitraukia labiau į deÅ¡inę pusę ir vaizdo kamera jų nebepasiekia, tačiau konfliktas dar vyksta, nes kaltinamoji į tÄ pusę meta lentas ir kažkÄ aiÅ¡kina...vėliau pasitraukia į deÅ¡inę ir jos nesimato". Tačiau iÅ¡ įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad tuo metu jokių lentų į nukentėjusios pusę apeliantė nemėtė, iÅ¡eidama už kameros ribų lentų su savimi neturėjo ir neiÅ¡sinešė.

Netinkamai įvertintas ir vaizdo įraÅ¡as Nr. 3 ir iÅ¡ jo padarytos nuotraukos, teigiant, kad iÅ¡ jų "akivaizdžiai matyti kaip kaltinamoji du kartus suka pirÅ¡tÄ prie smilkinio atsisukusi į nukentėjusios pusę", nes vaizdo įraÅ¡e tokių veiksmų nėra užfiksuota.Apeliantė teigia, kad teismas patikėdamas nukentėjusios ir dukros J. K. parodymais buvo Å¡aliÅ¡kas, nežiÅ«rint į tai, kad J. K. parodymai prieÅ¡taravo nukentėjusios parodymams, vaizdo įraÅ¡ui, kai tuo tarpu apeliantės sÅ«naus ir sutuoktinio (tiesiogiai mačiusių įvykį) parodymai patvirtina tai, kas neginčijamai užfiksuota vaizdo įraÅ¡uose, jog apeliantė jokių lentų į nukentėjusiÄ nemėtė, „ruske“ ir vagimi jos nevadino.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, ji vienodai nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes (tariamai K. G. į jÄ mėtė lentas, pataikydama į kojas, kitas kÅ«no vietas, trenkė lenta į blauzdÄ , stumdė, sugriebusi tampė už rankų), tačiau pareiÅ¡kime policijai V.V. Č. kalbėjo tik apie lentos pataikymÄ Ä¯ kairę kojÄ ir tik apie tai, kad "rankom nustÅ«mė mane''. Skundų dėl kitų tariamai įvykdytų jos atžvilgiu veiksmų ir nustatytų kitų 27 kÅ«no sužalojimų ar jos asmenybės žeminimo neturėjo.Pažymėtina ir tai, kad teismas nurodė, jog apeliantė nusikalstamas veikas padarė veikdama tiesiogine tyčia „suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusi gali bÅ«ti sužalota ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti“.

Tokia iÅ¡vada akivaizdžiai prieÅ¡tarauja BK 15 str. 2 d. nuostatoms, nes faktiÅ¡kai kalbama apie netiesioginę tyčiÄ BK (15 str. 3 d.).Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundÄ tenkinti. Nuteistosios K. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį, atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimÄ byloje pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, t.y.

įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.Byloje neginčytinai nustatyta, kad konfliktas tarp K. G. ir V.V. Č. 2010-08-17 kilo dėl to, kad V.V. Č. ir jos dukra J. K., norėdamos apsukti automobilį sodų bendrijos teritorijoje esančioje aikÅ¡telėje, kurioje savo lentas buvo iÅ¡mėčiusi K. G., ketino jas sukrauti taip, kad liktų vietos įvažiuoti automobiliui. O tai pamačiusi K. G., tuo metu bÅ«dama įsitikinusi (kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu- nepagrįstai ir tÄ pripažino pati apeliantė), kad aikÅ¡telė, kurioje buvo lentos, priklauso jai, kad jÄ (aikÅ¡telę) nusipirko kartu su Å¡alia esančiu miÅ¡ko sklypu ir akivaizdžiai siekdama, kad nukentėjusioji su savo dukra Å¡ia aikÅ¡tele, kaip automobilio apsisukimo vieta, nesinaudotų, atėjusi į įvykio vietÄ , trukdė atlaisvinti aikÅ¡telės dalį nuo lentų.

K. G. nukentėjusiosios ir J. K. sumestas į krÅ«vÄ lentas vėl mėtė po visÄ aikÅ¡telę, neleido joms lentų sumesti į krÅ«vÄ . Po Å¡io įvykio ant nukentėjusiosios V.V. Č. kÅ«no buvo rastos kraujosruvos abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkÅ«nės sÄ nario, abiejų Å¡launų, kairės blauzdos, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimai krÅ«tinės kairėje pusėje, kurie užfiksuoti teismo medicinos specialisto suraÅ¡ytoje iÅ¡vadoje.Apylinkės teismas dėl visų specialisto iÅ¡vadoje nurodytų V.V.

Č. nustatytų sužalojimų K. G. pripažino kalta pagal BK 140 str. 1 d., t.y. konstatavo, kad Å¡iuos sužalojimus K. G. nukentėjusiajai padarė tyčia. Nuteistoji K. G. viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad lentų į V.V. Č. nemėtė, už rankų jos negriebė ir nestumdė, nesudavė jai nei vieno smÅ«gio.Nukentėjusioji V.V. Č. tiek savo skunde, tiek duodama parodymus apylinkės ir apygardos teismuose parodė, kad K. G. sudavė jai lenta į kairę kojÄ , kai ji stovėjo prie dukters vairuojamo automobilio, po to lentÄ numetė po automobilio ratais.AnalogiÅ¡kai parodė ir nukentėjusios dukra J.

K., kuri dalyvavo konflikte ir tiesiogiai matė įvykį.Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja visÄ laikÄ nuosekliai nurodė, kad K. G. lenta sudavė V.V. Č. vienÄ smÅ«gį į kairę blauzdÄ . Toks sužalojimas yra užfiksuotas teismo medicinos iÅ¡vadoje. Taip pat nukentėjusiosios pateiktame vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuota konflikto eiga matyti, kad kompaktiniame diske Nr. 2 esančio įraÅ¡o 2:18 min. matyti, kad K. G. meta lentÄ ir pati pasitraukia į vietÄ , kurios neaprėpia vaizdo kamera.

Po akimirkos K. G. grįžta į kameros matymo laukÄ , kur po 4-5 sekundžių, įmetama ir lenta, kas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog lenta buvo metama į žmogų, kuris tuoj pat jÄ atmetė atgal. Taigi, Å¡is įraÅ¡as visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus, kad nuteistoji V.V. Č. sužalojo mesdama į jÄ lentÄ ir tuo pačiu paneigia apeliantės parodymus, jog ji lentų į nukentėjusiÄ jÄ nemėtė, todėl Å¡ie jos parodymai atmetami. Liudytojo E. G. parodymai, kad jis nematė, kad V.V.

Č. buvo suduota lenta, aukščiau aptartų įrodymų nepaneigia.Byloje nėra jokių duomenų, kad K. G. V.V. Č. sužalojo veikdama tiesiogine tyčia, t.y. kad bÅ«tų turėjusi tikslÄ nukentėjusiÄ jÄ sužaloti, tačiau akivaizdu, kad mesdama lentÄ Ä¯ vietÄ , kur stovėjo nukentėjusioji, ji suprato, kad tokiu bÅ«du gali sužaloti V.V. Č. ir sÄ moningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia ir Å¡i jos veika atitinka nusikaltimo, nu matyto BK 140 str. 1 d. sudėtį.

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu K. G. nuteista ir už tyčinį kitų teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje ant V.V. Č. kÅ«no užfiksuotų sužalojimų padarymÄ , t.y. kad mėtydama lentas apdraskė krÅ«tinę, sugriebė už rankų ir tampė, tuo nukentėjusiajai padarydama kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkÅ«nės sÄ nario, abiejų Å¡launų, kairės blauzdos, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimus krÅ«tinės kairėje pusėje.Pirmiausia, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji V.V.

Č. parodė, kad ji nežino, kaip atsirado nubrozdinimai krÅ«tinėje, teigia, kad į Å¡iÄ sritį jai K. G. nesudavė. Taip pat iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryti konkretÅ«s sužalojimai žastuose, dilbiuose, alkÅ«nėje, Å¡launyse, čiurnoje ir pėdos srityje. Nukentėjusioji mėtydama lentas ar užkliÅ«dama už jų galėjo bent dalį Å¡ių sužalojimų pasidaryti ir pati, dalį sužalojimų galėjo padaryti ir apeliantė dėl neatsargumo ar iÅ¡viso be kaltės- kompaktiniame diske Nr. 1 vaizdo įraÅ¡e 5:02 min. užfiksuota, kaip prie nusisukusios ir lentÄ keliančios K.

G. iÅ¡ nugaros prieina nukentėjusioji, o K. G. keliama lenta kliudo V.V. Č. deÅ¡inę kojÄ . Å iuo atveju akivaizdžiai matyti, kad K. G. nenumatė, kad V.V. Č. yra jai už nugaros ir kad keldama lentÄ gali jÄ kliudyti ir taip sužaloti.Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, kad kitus sužalojimus, iÅ¡skyrus sužalojimÄ kairėje blauzdoje, tyčia padarė nuteistoji K. G.. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis, todėl iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies Å¡alintinos aplinkybės, kad K.

G. stumdydama, mėtydama lentas V.V. Č. apdraskė krÅ«tinę, sugriebė už rankų ir tampė, padarydama kÅ«no sužalojimus: kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkÅ«nės sÄ nario, abiejų Å¡launų, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimus krÅ«tinės kairėje pusėje.Teismas, pripažindamas K. G. kalta dėl veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., rėmėsi nukentėjusios V.V. Č., liudytojų J. K. ir A. U. parodymais, vaizdo įraÅ¡u.Nukentėjusioji V.V.

Č. parodė kad K. G. iÅ¡vadino jÄ prakeikta ruske ir vagimi, rodė nepadorų gestÄ - suko pirÅ¡tÄ prie smilkinio ir dėl to ji patyrė didžiulį Å¡okÄ ir pažeminimÄ . Liudytoja J. K. iÅ¡ esmės patvirtino Å¡iuos nukentėjusiosios parodymus nurodydama, kad K. G. tokius žodžius ir veiksmus adresavo joms abiems.Liudytojas A. U. nurodė, kad bÅ«damas savo sode girdėjo mėtomų lentų garsÄ , barimÄ si, triukÅ¡mÄ , bei pasakytÄ Å¾odį „ruskė“. Tačiau minimas liudytojas nenurodė, kas konkrečiai pasakė šį žodį.

K. G. neigė įžeidusi V.V. Č.. Nurodė, jog buvo kalba apie vagis, tačiau Å¡iuos žodžius sakė ne nukentėjusiajai, o J. K., kuriai minėjo, kad matė prieÅ¡ kelias dienas iÅ¡ jos (K. G.) miÅ¡ko iÅ¡einantį J. K. vyrÄ , kuris nešėsi pjÅ«klÄ ir Å¡viežiai nupjautÄ medį. Sakė J. K., kad jos vyras vagia miÅ¡kÄ , bet vagimis jų nevadino. Be to, K. G. nurodė, kad aptariamo konflikto metu ji taip pat buvo įžeidinėjama, vadinama bažnyčios žiurke, jos vyras iÅ¡vadintas iÅ¡sigimėliu, debilu, invalidu .

Tas dar kartÄ patvirtina, kad abi pusės įvykio metu buvo nusiteikusios konfliktiÅ¡kai. Nors skundžiajame nuosprendyje nurodyta, jog vaizdo įraÅ¡e bei iÅ¡ jo darytose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad K. G., atsisukusi į nukentėjusiÄ jÄ , du kartus rodė gestÄ - suko pirÅ¡tÄ prie smilkinio, tačiau bylÄ pagal apeliacinį skundÄ nagrinėjanti kolegija, peržiÅ«rėjusi įraÅ¡Ä konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo rodomas bÅ«tent toks gestas.Taigi, byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad K.

G. nukentėjusiosios V.V. Č. atžvilgiu iÅ¡sakė bÅ«tent tokias frazes ir rodė tokius gestus, siekdama pažeminti nukentėjusiÄ jÄ , kaip teigia V.V. Č. ir J. K.. Be to, nepaneigti ir K. G. parodymai, kad konflikto metu jos atžvilgiu taip pat buvo vartojami užgaulÅ«s iÅ¡sireiÅ¡kimai. Pagal BK 155 str. atsako asmuo, kuris veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino kitÄ Å¾mogų. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys įprastoms elgesio taisyklėms ir bendriems žmogiÅ¡kos moralės reikalavimams.

Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Minėta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Esant Å¡ioms sÄ lygoms reikÅ¡mės neturi, ar kaltininko atsiliepimas apie nukentėjusį bei vertinimas atitinka tiesÄ ar ne.Visų pirma, vertinant ar iÅ¡sakytas žodis yra įžeidžiantis, bÅ«tina atkreipti dėmesį į aplinkybes esant kurioms Å¡is žodis pavartotas, į veikos subjektyvinę pusę bei nukentėjusios suvokimÄ .  Kaip matyti iÅ¡ byloje medžiagos, tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios Å¡eimų asmenų pastoviai vyksta abipusiai konfliktai.

Neabejotina, kad abipusių nesutarimų metu abi konfliktuojančios pusės patiria nemalonius iÅ¡gyvenimus ir diskomfortÄ , iÅ¡sako susikaupusį pyktį, pavartoja necenzÅ«rinius ir įžeidžiančius žodžius ar gestus. Tokiu atveju nėra pagrindo laikyti nukentėjusia tik vienÄ konflikto pusę.Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Å iuo atveju, kolegijos nuomone, nurodyti žodžiai ir gestai, jei tokius K.

G. ir pavartojo, vertintini kaip emocijų proveržis susidariusioje situacijoje, susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto iÅ¡dava, o ne sÄ moningas veiksmas siekiant pažeminti V.V. Č. garbę ir orumÄ , t.y. jos veikoje nėra subjektyvinės pusės - tiesioginės tyčios. Be to tam, kad vienus ar kitus veiksmus galima bÅ«tų laikyti įžeidimu baudžiamojo kodekso prasme yra bÅ«tina, kad pats nukentėjusysis suvoktų, jog jis yra žeminamas, t.y. svarbus paties nukentėjusiojo vertinimas.

Å iuo atveju matyti, kad iÅ¡ karto po konflikto nukentėjusioji nei atvykusiam policijos pareigÅ«nui, nei pareiÅ¡kime policijai nenurodė, kad buvo įžeista ar pažeminta. Darytina iÅ¡vada, kad ji pati nemanė, jog to konflikto metu buvo žodžiais įžeista ar pažeminta. Aplinkybes dėl įžeidimo nurodė tik vėliau, privataus kaltinimo tvarka kreipdamasi į teismÄ .Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju K. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagal BK 155 str. 1 d. ji iÅ¡teisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

             Atsižvelgiant į tai, kad mažinama K. G. veikos apimtis pagal BK 140 str. 1 d. ir ji išteisinama pagal BK 155 str. 1 d., mažinama ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma.              Liudytojai J. K. ir teismo medicinos specialistui, dalyvavusiems teismo posėdžiuose iš valstybės lėšų buvo atlyginta 145,88 Lt kelionės išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš K.

G..             Be to, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiÄ jÄ V.V. Č. atstovavo advokatė, kuriai už šį darbÄ nukentėjusioji sumokėjo 600 litų (b.l.208) Atsižvelgiant į tai, kad V.V. Č. neturi juridinio iÅ¡silavinimo, byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, o nuteistoji Å¡ioje proceso stadijoje gynėjÄ turėjo, todėl nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos atstovės pagalbai apmokėti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, tačiau atsižvelgiant į atstovavimo darbo byloje apimtį bei nuteistosios turtinę padėtį, iÅ¡ nuteistosios priteistina dalis nukentėjusiosios turėtų Å¡ių iÅ¡laidų.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d. ,- N U S P R E N D Ė: Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria K. G. nuteista pagal LR BK 155 str. 1 d. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį K. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. iÅ¡teisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nuosprendį pakeisti:IÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. paÅ¡alinti teiginius, kad Kristina G.

V. V. Č. stumdydama, mėtydama lentas apdraskė krÅ«tinę, sugriebė už rankų ir tampė, padarydama kÅ«no sužalojimus: kraujosruvas abiejų žastų, abiejų dilbių, kairės alkÅ«nės sÄ nario, abiejų Å¡launų, kairės čiurnos – pėdos srityje, nubrozdinimus krÅ«tinės kairėje pusėje.K. G. pagal BK 140 str. 1 d. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmės trukmę sumažinti iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, įpareigojant per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai V.V.

Č. nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ . Ä®pareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. panaikinti.Panaikinti bausmių bendrinimÄ pagal BK 63 str. V.V. Č. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 800 litų. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Papildomai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K. G. V.V. Č. 300 litų- dalį jos turėtų atstovavimo apygardos teisme iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡Â K. G. 145,88 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei.              Teisėjai             Algirdas Gaputis              Nijolė SuÅ¡inskienė                                                                                                                               Ričardas Gilys