f93ddfca-a0b7-4b6e-8d17-9c916c8bfcae · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-772-815/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00283-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 6.6.1; 15.2; 15.2.3.2; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjui – R. G., pareiškėjo – R.

G. atstovui – advokatui Algimantui Medeliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo – R. G. skundÄ atsakovėms – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas – R. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–26) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ Nr. 1D-9173-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1D-9173-(2)1.2. panaikinti Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. spalio 19 d. sprendimÄ Nr. 11D(P)-4058 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir sprendimas Nr. 11D(P)-4058);1.3.

įpareigoti MinisterijÄ ir TarnybÄ ateityje mokėti nustatyto dydžio pensijÄ pareiÅ¡kėjui;1.4. priteisti iÅ¡ atsakovės – Ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens – Tarnybos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį;1.5. priteisti iÅ¡ atsakovių – Ministerijos ir Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 1 000 Lt;1.6. priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; 1.7. sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti:1.7.1. ar Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;1.7.2. ar Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;1.7.3.

Ar Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad: Tarnyba nuo 2010 m. sausio mėn. jam iÅ¡moka sumažintÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ â€“ 1 596,44 Lt, nors 2009 m. mokėjo pareiÅ¡kėjui 1 995,55 Lt pensijÄ ; pareiÅ¡kėjas dėl neteisėtai sumažintos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos 2010 m. spalio 11 d. kreipėsi į TarnybÄ , kuri 2010 m. spalio 19 d. sprendime Nr. 11D(P)-4058 nurodė, jog pareiÅ¡kėjui pagal nuo 2010 m. sausio 1 d.

įsigaliojusio Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos dydis sudaro 1 596,44 Lt; 2010 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į MinisterijÄ , kuri 2010 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 1D-9173-(2) pateikė atsakymÄ , analogiÅ¡kÄ sprendimui Nr. 11D(P)-4058; pareiÅ¡kėjas nesutinka su neteisėtu ir nepagrįstu jo pensijos sumažinimu, dar ir nenumatant jokio teisinio mechanizmo dėl pensijos grÄ Å¾inimo, taip pat su minėtais skundžiamais sprendimais, kurie turi bÅ«ti panaikinti, o Ministerija ir Tarnyba įpareigotinos iÅ¡mokėti visÄ priklausančiÄ pensijÄ , t. y. nepriemokÄ , bei ateityje mokėti visÄ priklausančiÄ pensijÄ ; pareiÅ¡kėjo konstitucinės bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintos teisės bei interesai buvo pažeisti, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 3 straipsnio 3 dalį;

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis prieÅ¡tarauja Europos socialinei chartijai, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Lisabonos sutarčiai, Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia tokiais argumentais.2.1. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ , Å¡i teisė apima pareiÅ¡kėjo teisę skųsti teismui valstybės institucijos priimtas įstatymų nuostatas dėl valstybinės pensijos sumažinimo ir jos negrÄ Å¾inimo. 2.2.

Konstitucijoje, inter alia 29 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas yra vienas iÅ¡ pagrindinių konstitucinių principų, kurio turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ . Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas.2.3.

Vadovaujantis Ä®statymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo teisės į pensijÄ atsiradimo dienos iki gyvos galvos, t. y. jeigu valstybinė pensija paskirta, ji turi bÅ«ti ir mokama. Remiantis Konstitucijos 23 straipsniu, asmenys, kuriems pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija paskirta ir mokama pagal Konstitucijai neprieÅ¡taraujantį įstatymÄ , turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau, o Å¡i asmens įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis sietini ir su nuosavybės teisių apsauga.

Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiÅ¡kia, kad savininkas, kaip teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti nuosavybės teisių gynimÄ ir apsaugÄ . Pažymėtina, kad teisė reikalauti pagal KonstitucijÄ ir jai neprieÅ¡taraujančius įstatymus nustatytų pensinio aprÅ«pinimo iÅ¡mokų kyla iÅ¡ Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami Å¡ios teisės turtiniai aspektai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, atitinkantis įstatyme įtvirtintas sÄ lygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė vykdytų savo turtinio pobÅ«džio įsipareigojimÄ pareiÅ¡kėjui.Pažymėtina, kad nuosavybės teises gina ir tarptautinės teisės aktai, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, o Europos Žmogaus Teisių Teismas teisę į senatvės pensijÄ sieja su teise į nuosavybę.2.4. PareiÅ¡kėjas abejoja Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), kurioje maksimalus valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos maksimalus dydis sumažinti iki užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (nuo buvusio 1,5 dydžio), atitiktimi Konstitucijai; nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , t. y. pensijos dydžio ribojimÄ , taiko Ministerija.

Pažymėtina, kad valstybėje gali susidaryti tokia ypatinga situacija (ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti; tokiais iÅ¡imtiniais atvejais pensijų santykių teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Tačiau sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija, be to, net ir tokiais iÅ¡imtiniais atvejais pensijos negali bÅ«ti mažinamos, pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ pusiausvyrÄ tarp asmens ir visuomenės interesų: toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ . 2.5.

Asmens konstitucinė teisė gauti pensijÄ yra viena iÅ¡ svarbiausių asmens socialinių teisių. Pagal KonstitucijÄ pensinio aprÅ«pinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sÄ lygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi tik įstatyme, o įstatymų leidėjas, priimdamas įstatymus dėl pensinio aprÅ«pinimo, yra saistomas Konstitucijos normų ir principų. Ä®statymuose nustačius pensijų rÅ«Å¡is ir dydžius, asmenis, turinčius teisę į pensijÄ , pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus ir sÄ lygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprÅ«pinimo santykiuose laikytis konstitucinių teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų; iÅ¡ Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų nepaisymas gali lemti, kad atitinkamas teisinis reguliavimas gali bÅ«ti pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas).

Senatvės ir invalidumo pensijos yra Konstitucijos 52 straipsnyje expressis verbis nurodytos pensijų rÅ«Å¡ys, tačiau pagal įstatymÄ gali bÅ«ti nustatytos ir kitokios pensijos ar socialinė parama. Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nustatytos Ä®statyme. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, Å¡ios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sÄ lygas, taip pat Å¡ios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiÅ¡kia, kad, įstatyme nustačius tam tikrÄ pensinį aprÅ«pinimÄ , valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sÄ lygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų Å¡iÄ pensijÄ ir jÄ mokėtų. 2.6. Pagal Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ ir verslÄ , turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju.

Remiantis Konstitucinio Teismo praktika, pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kuriems valstybė laiduoja teisę gauti valstybinę pensijÄ , dėl gaunamos pensijos bÅ«tų suvaržytos galimybės laisvai pasirinkti kitÄ darbÄ bei verslÄ . 2.7. Sumažindamas pensijas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenims dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo susidariusių praradimų teisingÄ kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, prieÅ¡ingu atveju, teisinis reguliavimas, pagal kurį yra nutraukiamos ar sumažinamos paskirtos ir mokamos pensijos, vertintinas kaip pažeidžiantis Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalį.

Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis diskriminuoja vienÄ socialinę grupę, t. y. valstybinių pensijų gavėjus, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ , kadangi, sumažinus valstybines pensijas, nenumatytas jų kompensavimas, tuo Å¡iurkščiai pažeistos valstybinių pensijų gavėjų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo, konstitucinės teisės ir interesai; Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas pasiÅ«lo Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä tik dėl senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir nepasiÅ«lo nustatyti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o, negali bÅ«ti konstituciÅ¡kai pateisinamas.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siÅ«loma parengti ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä , prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2.8. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 4 dalyje bei Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia iÅ¡ Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsnių bei konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų kylančius imperatyvus, todėl Å¡ioje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas.

Valstybės atsakomybė kyla tik įstatymuose nustatyta tvarka konstatavus vieÅ¡ojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumÄ , kuris pasireiÅ¡kia įstatyme numatytų pareigų neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu jų atlikimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo, kurį rengė ir teikė Ministerija, nuostatomis, Ministerijos veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti įstatymu.Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo ir įgyvendina Seimas. Bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais, todėl neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei.

Seimas, kaip valstybės institucija, veikianti valstybės vardu, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatyme apriboti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę į valstybinę pensijÄ . Seimo kaltė priimant LaikinÄ jį įstatymÄ kvalifikuotina kaip neatsargumas. Kita vertus, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta valstybės civilinė atsakomybė be kaltės. Valstybei nustačius paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies pagrįstai ir teisėtai įgytos valstybinės pensijos, t. y. pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu neteisėtas valstybės diskriminacinis teisinis reguliavimas nebÅ«tų nustatytas.

Taigi, neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė nuostolius, kurių dydis lygus negautoms pajamoms – neiÅ¡mokėtai valstybinės pensijos daliai. Tokios faktinės aplinkybės apima visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas bei sudaro teisinį pagrindÄ Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.Atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, Lietuvos valstybei taikytina civilinė atsakomybė, kita vertus, dėl neteisėtų Ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų (pastarosios veiksmai pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais) pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta visa priklausanti valstybinė pensija, Å¡ios atsakovės turėtų atsakyti, taikant Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalies analogijÄ . 2.9.

BÅ«tinumas atlyginti žalÄ yra konstitucinis principas. Valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Taigi, neturtinė žala asmeniui, kylanti dėl to, kad valstybės institucija taikė teisės aktÄ , turi bÅ«ti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, kadangi yra skunde nurodytų įstatymų nuostatų auka, patyrė Å¡okÄ dėl neteisėto skunde nurodytų teisės nuostatų taikymo jo atžvilgiu, dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , dvasinę skriaudÄ , jo patirti pažeminimai yra apčiuopiami (rengdama Laikinojo įstatymo projektÄ , atsakovė – Ministerija nesitarė su Lietuvos vidaus reikalų sistemos pensininkų sÄ junga, kurios narys yra pareiÅ¡kėjas, vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmė sprendimÄ , taip pažemino pareiÅ¡kėjo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, orumÄ , garbę, verčia jaustis nereikalingu savo valstybėje, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kÅ«rė), pareiÅ¡kėjas dėl sumažintos valstybinės pensijos dalies buvo priverstas apriboti savo poreikius, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pablogėjo pareiÅ¡kėjo reputacija.

Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas turi atsižvelgti į tai, kad valstybės institucijų padaryti neteisėti veiksmai buvo itin intensyvÅ«s ir ilgalaikiai: pareiÅ¡kėjui pensijos dalis nemokama nuo 2010 m. sausio 1 d., ji yra negrÄ Å¾inta, tai reiÅ¡kia, kad institucija geranoriÅ¡kai nepripažino, kad jos sprendimas – nepagrįstas ir neteisėtas, ir nesiekė iÅ¡taisyti neigiamas sprendimo pasekmes, nors pareiÅ¡kėjas ne teismo tvarka stengėsi iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ .

II Atsakovės – Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 46–49) nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1. Dėl Tarnybos sprendimo Nr. 11D(P)-4058 ir Ministerijos sprendimo Nr. 1D-9173-(2) panaikinimoÄ®statymo 1 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. 2010 m. sausio 1 d.

įsigaliojo Laikinasis įstatymas, nustatantis inter alia pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimÄ ir mokėjimÄ .Pažymėtina, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. IÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas atitinka KonstitucijÄ , suteikta Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.Taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokama sumažinta pareiÅ¡kėjo pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija.

Tarnyba sprendime Nr. 11D(P)-4058 ir Ministerija sprendime Nr. 1D-9173-(2), atsakydamos į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, iÅ¡samiai paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui aplinkybes, lėmusias pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimÄ ir Å¡ios pensijos perskaičiavimo metodikÄ . Pažymėtina, kad Tarnyba ir Ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų iÅ¡mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , kadangi Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija, nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai ir galiojo.

Taigi, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.2. Dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies, neturtinės žalos ir iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimoValstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymuose nustatyta tvarka konstatavus vieÅ¡ojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumÄ , neteisėtumas gali pasireikÅ¡ti įstatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu; abiem atvejais konstatuojamas teisės vieÅ¡patavimo principo pažeidimas, todėl visi valstybinio valdymo institucijų priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi bÅ«ti pagrįsti įstatymu.

Atsakomybės už turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų veiksmų, bÅ«tinÄ sias sÄ lygas reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta valstybės valdžios institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti konstatuoti Ministerijos neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys; tik nustačius visas paminėtas sÄ lygas atsiranda prielaidos pareiÅ¡kėjos patirtų nuostolių atlyginimui.

Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Civilinio kodekso normų taikymÄ , sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atsiradimo klausimÄ . Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , taikoma iÅ¡ esmės ta pati taisyklė, atitinkamai atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį bei Å¡ios žalos specifikÄ . Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (Å¡iuo atveju – neturtinės žalos padarymo faktas);

įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, reikalaudamas iÅ¡ Ministerijos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, neįrodo, kad Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo; be to, pareiÅ¡kėjo nurodyta patirta neturtinė žala nepagrįsta įrodomaisiais faktais, kurie leistų konstatuoti, jog egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Ministerijos iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau jų nedetalizuoja, todėl ir Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra atmestinas.3.

Dėl administracinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ Atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad kai iÅ¡ esmės pakinta valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl objektyvių priežasčių gali pritrÅ«kti lėšų valstybės funkcijoms vykdyti ir vieÅ¡iesiems interesams tenkinti, įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį nustatytos pensijos įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų pensijų teisinį reguliavimÄ , kad toks pensijų sumažinimas, nustačius kompensavimo mechanizmÄ , kuriuo praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo, bÅ«tų kompensuojami, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, Ministerija nesutinka su bylos sustabdymu ir kreipimusi į Konstitucinį TeismÄ dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, kadangi pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų apribojimų taikymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

III Trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 52–53) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, praÅ¡o dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, pateikia tokius argumentus.1. PareiÅ¡kėjui 1998 m. spalio 13 d. sprendime Nr. 14805 paskirta 1 995,55 Lt (1 635,55 Lt + 360 Lt (suma nurodyta, atsižvelgiant į pensijos indeksavimÄ , kartu su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu)) dydžio valstybinė pensija už tarnybÄ nuo 1998 m. rugsėjo 18 d. neterminuotam laikui.2.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, nustatantis, be kita ko, pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimÄ ir mokėjimÄ . Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu – 360 Lt) perskaičiuojamos taikant tam tikrÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 1 priedo formulę.

Pagal Å¡iÄ formulę apskaičiavus pareiÅ¡kėjo paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientÄ (0,8) ir jį pritaikius pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjo pensijos dydis sudaro 1 596,44 Lt, tokio dydžio pensija pareiÅ¡kėjui mokėta 2010 metais; toliau pareiÅ¡kėjui bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas Laikinojo įstatymo nuostatas.3. Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato; be to, pažymėtina, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo Å¡iuo metu elgtis kitaip, negu nustatyta Laikinajame įstatyme, ir mokėti pareiÅ¡kėjui 1 995,55 Lt dydžio pensijÄ bei parengti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pensijos dalies grÄ Å¾inimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo datos, kadangi Laikinasis įstatymas Å¡iuo metu yra galiojantis.

Dėl to, kad Laikinasis įstatymas yra galiojantis, taip pat nėra pagrindo atlyginti pareiÅ¡kėjui 1 000 Lt neturtinę žalÄ . IV 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-772-815/2012 (b. l. 100–108) nutarė Å¡iÄ administracinę bylÄ sustabdyti, kol įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. priimtas nutarimas.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinėjo konstitucinės justicijos bylÄ Nr. 46/2010-47/2010-48/2010-49/2010-51/2010-52/2010-70/2010-77/2010-82/2010-83/2010-84/2010-85/2010-86/2010-87/2010-94/2010-100/2010-101/2010-109/2010-114/2010-123/2010-124/2010-128/2010-129/2010-133/2010-134/2010-142/2010-143/2010-1/2011-2/2011-5/2011-8/2011-16/2011-21/2011-23/2011-25/2011-29/2011-32/2011-37/2011-39/2011 ir priėmė 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (b. l. 86–117), kuris oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d.

Å iame nutarime Konstitucinis Teismas inter alia nutarė:2.1. Pripažinti, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.2.2. Pripažinti, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.2.3.

Pripažinti, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.2.4. Pripažinti, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.2.5.

Pripažinti, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.2.6. Pripažinti, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.2.7.

Pripažinti, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.2.8. Pripažinti, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.2.9.

Nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ištirti, ar: Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartyje (b. l. 110–111) atnaujino administracinę bylÄ Nr. I-772-815/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00283-2011-0). V 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas – R. G. rėmėsi skunde pateiktais argumentais ir prašė skundÄ tenkinti, taip pat patikslino savo reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo – pateiktame praÅ¡yme (b. l. 135) nurodė, jog praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2. Teismo posėdyje pareiškėjo – R. G. atstovas – advokatas Algimantas Medelis (2012 m. spalio 10 d. atstovavimo sutartis Nr. R. G.-1/2012 (b. l. 129), 2012 m. spalio 10 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. R. G.-1/2012 (b. l. 130)), remdamasis pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, prašė tenkinti pareiškėjo reikalavimus. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.1. Ministerijos 1998 m. spalio 13 d. iÅ¡vadoje dėl pensijos paskyrimo už tarnybÄ , invalidumÄ Nr. 14805 (toliau – ir iÅ¡vada Nr. 14805 (b. l. 55)) kuriÄ patvirtino Ministerijos sekretorius, pareiÅ¡kėjui – R. G., atleistam iÅ¡ tarnybos nuo 1998 m. rugsėjo 18 d. suėjus nustatytam amžiui, paskirta 1 493,36 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neterminuotai nuo 1998 m. rugsėjo 18 d. Indeksuota pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija sudarė 1 995,55 (kartu su 360 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) (Tarnybos atsiliepimas (b. l. 52–53)).1.2. PareiÅ¡kėjas 2010 m. spalio 11 d. praÅ¡yme (b. l.

83) prašė Tarnybos raÅ¡tu paaiÅ¡kinti, kodėl ir kokiu teisniu pagrindu jo valstybinė pensija sumažėjo, nes 2009 m. jis gaudavo 1 995,55 Lt.1.3. Tarnyba, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2010 m. spalio 11 d.praÅ¡ymÄ , 2010 m. spalio 19 d. sprendime Nr. 11D(P)-4058 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ (b. l. 27, 82) inter alia nurodė:1.3.1. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, nustatęs, be kita ko, pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimÄ ir mokėjimÄ . 1.3.2.

Pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ , 4 straipsnio 1 dalį pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė pensija (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojama, taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Pagal minėtÄ formulę apskaičiuotas pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos, kurios dydis su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu – 1 995,55 Lt (1 635,55 + 360 Lt)., koeficientas 2010 m. sausio–rugsėjo mėnesiais – 0,8.

Pritaikius šį koeficientÄ , perskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos kiekvienÄ mėnesį pensijos dydis yra 1 596,44 Lt.1.4. PareiÅ¡kėjas pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2010 m. lapkričio 9 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl paskirto dydžio pensijos mokėjimo“ (b. l. 84–85), kuriame reikalavo nedelsiant iÅ¡mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ ir užtikrinti ateityje visos pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos už tarnybÄ mokėjimÄ . 1.5.

Ministerija, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2010 m. lapkričio 9 d. praÅ¡ymÄ , 2010 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 1D-9173-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ (b. l. 29–30, 86–87) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad mokėti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ 1 995,55 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ bei iÅ¡mokėti nepriemokÄ Ministerija neturi teisinio pagrindo, be to, Laikinajame įstatyme nenumatytas sumažintų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas.Sprendime Nr. 1D-9173-(2), be kita ko, nurodyta:1.5.1.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos, taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Pagal minėtÄ formulę apskaičiuotas pareiÅ¡kėjo pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu – 360 Lt) perskaičiavimo koeficientas yra 0,8, o pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius šį koeficientÄ perskaičiuotos pensijos dydis sudaro 1 596,44 Lt.Sprendime Nr. 1D-9173-(2) taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.1.6.

PareiÅ¡kėjas pateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2011 m. sausio 10 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ (b. l. 31, 88), kuriame nurodė, jog gautame atsakyme į pareiÅ¡kėjo 2010 m. lapkričio 9 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡samaus atsakymo nesulaukė, be to, negavo sprendimo dėl sumažintos pensijos, bei prašė pateikti iÅ¡samiÄ sprendimo kopijÄ , taip pat nurodė, jog dėl įgaliojimų virÅ¡ijimo kreipėsi į Seimo kontrolierių, nes Ministerijoje nevykdomi teisės aktų reikalavimai.1.7.

Ministerija 2011 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 1D-550-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ (b. l. 28, 89) informavo, kad pareiÅ¡kėjo 2010 m. lapkričio 9 d. praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas ir 2010 m. gruodžio 10 d. raÅ¡te Nr. 1D-9173-(2) pateiktas atsakymas su nurodyta apskundimo tvarka, taip pat nurodė sprendimo Nr. 1D-550-(2) apskundimo tvarkÄ .1.8. Remiantis Tarnybos 2012 m. lapkričio 15 d. pažyma apie 2010–2012 m. pensijos dydį Nr. 11D(P)-5418 (toliau – ir pažyma Nr. 11D(P)-5418 (b. l. 116)), pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija – 1 995,55 Lt (1 635,55 Lt + 360 Lt (valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas)) (atsižvelgiant į pensijos indeksavimÄ ) – buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį ir laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. kiekvienÄ mėnesį sudarė 1 596,44 Lt.2.

Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjui – R. G. pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nebuvo mažinta dėl to, kad jis turi draudžiamųjų pajamų. PrieÅ¡ingai – pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo laikotarpiu, kuris aktualus Å¡iai administracinei bylai, pareiÅ¡kėjas niekada nedirbo (žr. pažymÄ (b. l. 114)). Be to, aiÅ¡kiai nustatyta, kad pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas pareiÅ¡kėjui pensija nebuvo mažinama (b. l. 116). BÅ«tent todėl pareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu skundo ir negrindžia.3.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui – R. G. buvo mažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas (b. l. 116), o pareiÅ¡kėjas mano, kad tai yra neteisėta ir nepagrįsta. Tačiau teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nutarė, be kita ko, pripažinti, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai (todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ jau įgyvendintas ir nebegali bÅ«ti tenkinamas).

Vadinasi, Å¡is mažinimas buvo atliekamas pagal neprieÅ¡taraujančias Konstitucijai įstatymo nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ Nr. 1D-9173-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“, Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 19 d. sprendimÄ Nr. 11D(P)-4058 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“, įpareigoti MinisterijÄ ir TarnybÄ ateityje mokėti nustatyto dydžio pensijÄ pareiÅ¡kėjui, priteisti iÅ¡ atsakovės – Ministerijos arba Lietuvos valstybės bei Tarnybos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį atmetami kaip nepagrįsti.4.

PareiÅ¡kėjas – R. G. skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių – Ministerijos ir Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 1 000 Lt. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“Teismas pabrėžia, kad Å¡ioje byloje nėra nustatytas neteisėtų veiksmų atlikimo faktas, todėl nesant bent vienos privalomos kumuliatyviai traktuojamos civilinės atsakomybės sÄ lygos pareiÅ¡kėjo – R.

G. reikalavimas atlyginti 1000 Lt neturtinę žalÄ taip pat negali bÅ«ti tenkinamas.

5. PareiÅ¡kėjas – R. G. taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjo skundas nėra patenkintas, nėra tenkinamas ir jo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo – R. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                     ArÅ«nas Dirvonas                                                                                                                                   Ernestas Spruogis                                                                                                                                   Nijolė ŽalnieriÅ«nienė