2020-09-16 Nr. AB-16743-3-61-3-03142-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinės bylos Nr. eA-1670-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03142-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (pareiškėjas A. K. (A. K.) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliai – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 3R-368(AG-311/07-2018) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. laikė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ĮRĮ) 17 straipsnyje nustatyto restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos egzamino (toliau – ir Egzaminas) praktinę dalį raštu. Tarnyba, 2018 m. liepos 16 d. gavusi pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymą, kuriuo buvo prašyta nurodyti, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant pareiškėjo Egzamino darbą, ir kokie buvo pareiškėjo atsakymų trūkumai, 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (1.15)D2-2322 (toliau – ir Sprendimas dėl atsisakymo) nurodė, kad prašymas susipažinti su praktinių užduočių įvertinimais turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo, o pareiškėjas praleido Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V4-108 patvirtintų Bankroto administratoriaus, bankroto administratoriaus padėjėjo ir restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos egzamino, bankroto administratoriaus ir restruktūrizavimo administratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo testo organizavimo ir vykdymo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 17 d.) (toliau – ir Taisyklės) 54 punkte įtvirtintą minėtą terminą. Komisija pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymą vertino kaip prašymą pateikti tam tikrą informaciją apie jį patį (o ne prašymą susipažinti su Egzamino darbo rezultatais) ir taikė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Komisija, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas neskundė Egzamino įvertinimo, todėl Taisyklių 54 punkte įtvirtintas terminas netaikytinas.

1.2. Komisija neįvertino pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymo turinio, kuriame prašoma nurodyti, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant jo Egzamino darbą, ir kokie buvo nustatyti atsakymų trūkumai. Akcentuotina, kad pati Komisija Sprendime pažymėjo, jog pareiškėjas prašė Tarnybos pateikti duomenis apie jo Egzamino darbo vertinimui taikytus kriterijus, o ne bendrus Egzamino darbų vertinimo kriterijus. Vadovaujantis Taisyklių 32 punktu, kiekvieno konkretaus egzamino darbo vertinimo kriterijai ir pateiktų atsakymų trūkumai yra analizuojami Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) posėdžio, per kurį vertinamos praktinės dalies raštu užduotys, metu. Tiek pareiškėjo minimi vertinimo kriterijai, tiek Egzamino darbo atsakymų trūkumai būtent ir atsispindi Egzamino užduočių įvertinime bei galbūt Atestavimo komisijos posėdžio protokole, todėl prašymas pateikti konkretaus Egzamino darbo įvertinimo kriterijus ir nurodyti atsakymų trūkumus savo esme yra tas pats, kas prašymas susipažinti su konkretaus Egzamino darbo įvertinimu.

1.3. Susipažinimui su Egzamino darbo įvertinimu taikoma speciali tvarka, nustatyta Taisyklėse, o ne bendrieji Įstatyme nustatyti kriterijai. Galimybę nustatyti specialią duomenų teikimo tvarką nustato ir pareiškėjo bei Komisijos minimi teisės aktai. Egzaminas organizuojamas vykdant ĮRĮ nustatytą funkciją, todėl Egzaminas privalo būti sudarytas taip, kad objektyviai būtų įvertinama pretendentų kvalifikacija ir galimybės atitikti aukštus restruktūrizavimo administratoriui nustatytus reikalavimus. Užtikrinant vienodas sąlygas visiems pretendentams, Egzamino užduotys privalo būti laikomos paslaptyje. Būtent Egzamino užduočių konfidencialumui užtikrinti ir yra skirtos Taisyklių nuostatos. Susipažinimo su Egzamino rezultatais tvarką nustatančios Taisyklių nuostatos užtikrina, kad visi pretendentai Egzaminą laikys vienodomis sąlygomis (t. y. vėliau laikantieji Egzaminą nebus iš anksto susipažinę su dalimi Egzamino užduočių).

1.4. Taisyklių 52 punkte numatyta, kad asmuo, neišlaikęs Egzamino, gali pateikti laisvos formos prašymą susipažinti su savo Egzamino darbo įvertinimu, Atestavimo komisijos posėdžio protokolu bei Egzamino laikymo metu darytu vaizdo įrašu, jeigu toks įrašas buvo daromas. Taisyklių 54 punkte įtvirtinta, kad toks prašymas turi būti pateiktas per 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Pareiškėjo laikyto Egzamino rezultatai buvo paskelbti 2018 m. birželio 18 d., todėl prašymas susipažinti su Egzamino darbo įvertinimu turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 25 d.

1.5. Susipažinimo su Egzamino darbu apribojimas niekaip nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Vadovaujantis ĮRĮ 17 straipsnio 1 dalimi, Egzamino perlaikymų skaičius yra neribojamas ir nepriklauso nuo to, ar Egzamino neišlaikęs asmuo susipažino su savo Egzamino darbo rezultatais. Be to, Egzaminas rengiamas pagal Atestavimo komisijos patvirtintas restruktūrizavimo administratorių atestavimo programas, todėl ir pasirengimas šiam Egzaminui turėtų būti vykdomas analizuojant nurodytas atestavimo programas. Pareiškėjui praleidus Taisyklių 54 punkte nustatytą terminą prašymui susipažinti su Egzamino rezultatais paduoti ir Tarnybai neleidus susipažinti su Egzamino rezultatais, pareiškėjo teisė laikyti restruktūrizavimo administratoriaus egzaminą nebuvo pažeista ar kaip nors suvaržyta.

1.6. Nepagrįsta Komisijos pozicija, kad Taisyklių 54 punkte nustatytas terminas negali būti taikomas, kadangi pareiškėjas neskundžia Egzamino rezultatų. Prašymas susipažinti su savo Egzamino darbu visais atvejais turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar su Egzamino darbu susipažįstantis asmuo planuoja skųsti Egzamino rezultatus.

2. Pareiškėjas atsiliepimu prašė atsakovo skundą atmesti ir priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Jis 2018 m. liepos 11 d. prašymu, kurį atsakovas gavo 2018 m. liepos 16 d., kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nurodyti, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant jo laikyto Egzamino praktinę dalį raštu, bei kokie darbo trūkumai buvo nustatyti. Bylos nagrinėjimo Komisijoje metu pareiškėjas patvirtino, kad nori susipažinti su rašto darbo vertinimu. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad pageidauja susipažinti ne su testo, o būtent su rašto darbo įvertinimu. Pareiškėjas nurodė, kad susipažinimu su atitinkama informacija nesiekiama vėliau skųsti Egzamino rezultatus.

2.2. Taisyklių 54 punkte nustatytas terminas yra procedūrinio, o ne procesinio pobūdžio, todėl atsakovo Sprendimas dėl atsisakymo yra nepagrįstas. Atitinkamo egzamino rezultatai ir jų vertinimas nepaneigė pareiškėjo rašto darbo egzistavimo, taigi ir nustatytų trūkumų bei darbo raštu vertinimo protokolo. Procedūrinio termino praleidimas apskritai negali sukelti pareiškėjui neigiamų teisinių pasekmių.

2.3. Tarnybos Sprendimas dėl atsisakymo prieštarauja Įstatymo 4 straipsnio 1 daliai. Nėra jokio įstatymo, leidžiančio atsakovui atsisakyti teikti atitinkamą informaciją pareiškėjui. Todėl atsakovo atsisakymas leisti pareiškėjui susipažinti su rašto darbo įvertinimu prieštarauja Įstatymo normoms.

2.4. Be to, atitinkami duomenys, kiek tai susiję su pareiškėjo rašto darbo trūkumais, yra susiję su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) suteikia pareiškėjui teisę susipažinti su atsakovo apie pareiškėją teikiamais duomenimis, įskaitant ir pareiškėjo rašto darbo įvertinimą.

2.5. Tarnyba geba identifikuoti pareiškėjo rašto darbą, jos darbo sąnaudos parengiant darbo vertinimo protokolo išrašą nebūtų laikomos neproporcingomis, todėl atisakymas pateikti informaciją prieštarauja ir Reglamento nuostatoms. Šiuo atveju atsakovo pasirinktas teisinis reguliavimas yra akivaizdžiai netinkamas. Joks aukštesnės galios teisės aktas neriboja pareiškėjo teisės susipažinti nei su prašomais duomenimis, nei su dokumentais.

2.6. Susipažinimo su egzamino darbo įvertinimu apribojimas nustatant prašymo susipažinti terminą tam tikrais atvejais ir siekiant tam tikrų tikslų galėtų būti laikomas pagrįstu ir patenkančiu į procedūrinių nuostatų nustatymo sritį, tačiau bet kokiu atveju būtina atsižvelgti, ar konkrečiu atveju toks apribojimas gali būti laikomas protingu ir proporcingu siekiant tam tikro tikslo bei ar nurodytu apribojimu nėra nepagrįstai apsunkinama asmens galimybė realizuoti jam garantuotą teisę. Terminas, dėl kurio buvo atsisakyta leisti susipažinti su pareiškėjo prašoma informacija bei dokumentais, yra nei protingas, nei pagrįstas aukštesnės galios teisės normomis, nei jokiais pagrįstais ir aiškiais tikslais.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendimu atsakovo Tarnybos skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. laikė ĮRĮ 17 straipsnyje nustatyto Egzamino praktinę dalį raštu, o Egzamino rezultatai 2018 m. birželio 18 d. buvo paskelbti Tarnybos interneto svetainėje. Tarnyba 2018 m. liepos 16 d. gavo pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymą, kuriame prašoma nurodyti, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant pareiškėjo Egzamino darbą, bei kokie buvo pareiškėjo atsakymų trūkumai. Tarnyba Sprendimu dėl atsisakymo nurodė pareiškėjui, kad, vadovaujantis Taisyklių 54 punktu, prašymas susipažinti su praktinių užduočių įvertinimais turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo dienos, o pareiškėjo laikyto Egzamino atveju – iki 2018 m. birželio 25 d., todėl pareiškėjo parašomą informaciją pateikti atsisakė. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu dėl atsisakymo, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Tarnybos Sprendimą dėl atsisakymo ir įpareigojo Tarnybą pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, atsakant į pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymo klausimus, o kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių V skyrius reglamentuoja susipažinimo su egzamino įvertinimais, egzamino vaizdo ir garso įrašais tvarką. Taisyklių 52 punkte nustatyta, kad asmuo, neišlaikęs Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu, gali pateikti laisvos formos prašymą susipažinti su savo testo, praktinių užduočių įvertinimais, Atestavimo komisijos posėdžio, kurio metu buvo tvirtinami šio asmens testo rezultatai ir vertinamos praktinės užduotys, protokolu tiek, kiek tai susiję su šio asmens vertinimo skaidrumo užtikrinimu, bei Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu laikymo metu darytu vaizdo įrašu, jeigu vaizdo įrašas buvo daromas. Taisyklių 53 punkte numatyta, kad asmuo, neišlaikęs Egzamino dalies žodžiu, gali pateikti laisvos formos prašymą susipažinti su Atestavimo komisijos posėdžio, kurio metu buvo vykdoma šio asmens Egzamino dalis žodžiu, protokolu ir šio posėdžio garso įrašu tiek, kiek toks susipažinimas susijęs su vertinimo skaidrumo užtikrinimu. Taisyklių 54 punkte įtvirtinta, kad Taisyklių 52 ir 53 punktuose nurodytas prašymas turi būti pateiktas Tarnybai asmeniškai, atvykus į Tarnybą, registruotu laišku ar elektroniniu paštu, pasirašius prašymą kvalifikuotu elektroniniu parašu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo jos interneto svetainėje dienos. Prašymas, pateiktas nesilaikant šiame punkte nustatyto termino, paliekamas nenagrinėtas.

6. Teismas iš minėto teisinio reglamentavimo darė išvadą, kad asmuo, neišlaikęs Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu, gali pateikti laisvos formos prašymą susipažinti su savo testo, praktinių užduočių įvertinimais Tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo jos interneto svetainėje dienos.

7. Teismas nustatė, kad po Egzamino rezultatų paskelbimo Tarnybos interneto svetainėje pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi 2018 m. birželio 19 d. prašymu, norėdamas gauti detalų 2018 m. birželio 5 d. Egzamino rezultatų vertinimą. Tarnyba 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (8.19)D2-2101, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymą, nurodė, kad Atestavimo komisija Egzamino praktinės dalies raštu užduotį Nr. FABĮ 1 įvertino 5 balais, o užduotį Nr. FABĮ 6 – 14 balų, iš viso Egzaminas įvertintas 19 balų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pirmą kartą į Tarnybą dėl savo Egzamino rezultatų kreipėsi 2018 m. birželio 19 d., t. y. nepraleidęs Taisyklių 54 punkte nustatyto termino, ir Tarnyba 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (8.19)D2-2101 nurodė Atestavimo komisijos Egzamino įvertinimo balus.

8. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba 2018 m. liepos 16 d. gavo pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad Tarnybos 2018 m. birželio 27 d. raštas Nr. (8.19)D2-2101 yra formalus ir neatskleidžiantis pareiškėjo klausimo esmės, jo nedomina, kiek balų buvo įvertinti jo praktinės dalies atskiri klausimai, pareiškėją domina, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant jo Egzamino darbą, bei kokie buvo pareiškėjo atsakymų trūkumai. Iš šio prašymo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas šiuo 2018 m. liepos 16 d. prašymu iš esmės tik patikslino savo 2018 m. birželio 19 d. prašymą, nurodydamas, kokia tiksliai informacija jį domina, t. y. kokie kriterijai buvo taikomi vertinant pareiškėjo Egzamino darbą bei kokie buvo pareiškėjo atsakymų trūkumai. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pagal Taisyklių 32 punkto nuostatas kiekvieno konkretaus egzamino darbo vertinimo kriterijai ir pateiktų atsakymų trūkumai yra analizuojami Atestavimo komisijos. Pareiškėjo prašomi pateikti tiek vertinimo kriterijai, tiek Egzamino darbo atsakymų trūkumai būtent ir atsispindi Egzamino užduočių įvertinime, todėl prašymas pateikti konkretaus Egzamino darbo įvertinimo kriterijus ir nurodyti atsakymų trūkumus savo esme yra tas pats, kas prašymas susipažinti su konkretaus Egzamino darbo įvertinimu. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Komisija Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisės į informaciją negali riboti Taisyklių 54 punkte numatytas terminas. Tai, kad pareiškėjas nevisiškai aiškiai 2018 m. birželio 19 d. prašyme atsakovui suformulavo reikalavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą prašymą, praleido Taisyklių 54 punkte nustatytą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 19 d. prašymu prašė pateikti detalų Egzamino rezultatų vertinimą, o ne įvertinimą, kurį pateikė atsakovas 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (8.19)D2-2101. Teismo vertinimu, atsakovo Sprendimas dėl atsisakymo, kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjui prašomą informaciją, iš esmės formaliai atitinkantis Taisyklių 54 punktą, tačiau socialiai nėra teisingas, nes priimtas neįvertinus visų aplinkybių, susijusių su keliamu ginču, t. y., kad pareiškėjas jau 2018 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi dėl Egzamino rezultatų.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Komisija Sprendimu panaikino Tarnybos Sprendimą dėl atsisakymo ir įpareigojo Tarnybą pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, atsakant į 2018 m. liepos 16 d. Tarnyboje gauto pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymo klausimus, darė išvadą, kad Komisija, nors ir netinkamais motyvais, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Todėl Tarnybos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Teismas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas konkretaus prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė, todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas.

III. 11. Atsakovas Tarnyba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą Komisijai atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Teismo argumentas, kad pareiškėjas nevisiškai aiškiai 2018 m. birželio 19 d. prašyme Tarnybai suformulavo reikalavimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą 2018 m. liepos 11 d. prašymą, praleido Taisyklių 54 punkte nustatytą terminą, yra teisiškai nepagrįstas ir iškreipiantis ginčo esmę. Vadovaujantis Taisyklių 52 punkto nuostatomis, asmuo, neišlaikęs Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu, gali pateikti laisvos formos prašymą susipažinti su savo testo, praktinių užduočių įvertinimais, Atestavimo komisijos posėdžio, kurio metu buvo tvirtinami šio asmens testo rezultatai ir vertinamos praktinės užduotys, protokolu tiek, kiek tai susiję su šio asmens vertinimo skaidrumo užtikrinimu, bei Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu laikymo metu darytu vaizdo įrašu, jeigu vaizdo įrašas buvo daromas. Todėl atsižvelgiant į tai, teisė ir pareiga išreikšti savo reikalavimą, taip, kad jis būtų suprantamas, kyla pačiam Egzamino neišlaikiusiam asmeniui, o šiuo atveju – pareiškėjui. Pareiškėjas 2018 m. birželio 19 d. prašymu nurodydamas Egzamino užduočių numerius prašė pateikti detalų Egzamino rezultatų vertinimą. Iš pareiškėjo pateikto 2018 m. birželio 19 d. prašymo akivaizdu, kad pareiškėjas prašė pateikti Egzamino rezultatų vertinimą, todėl, atsižvelgiant į tai, Tarnyba pateikė pareiškėjui jo prašomą suteikti informaciją, nurodydama, kaip buvo vertinama kiekviena iš pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašyme įvardintų užduočių.

11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, jog visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgaliojimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, teisė ir pareiga išreikšti savo reikalavimą taip, kad jis būtų suprantamas, kyla pačiam Egzamino neišlaikiusiam asmeniui. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas tokių savo teisių ir pareigų įgyvendinti nesugebėjo, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, jog pareiškėjas pateikdamas 2018 m. liepos 11 d. prašymą nepraleido Taisyklių 54 punkte nustatyto termino ir todėl pareiškėjo prašymas turėjo būti tenkinamas.

11.3. Teismo išvada, kad Tarnybos Sprendimas dėl atsisakymo socialiai nėra teisingas, nes priimtas neįvertinus visų aplinkybių, susijusių su keliamu ginču, t. y., kad pareiškėjas jau 2018 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi dėl Egzamino rezultatų, yra visiškai teisiškai nepagrįstas. Ši teismo išvada nėra pagrįsta jokiais teisiniais argumentais, kurie leistų kvestionuoti Tarnybos Sprendimą dėl atsisakymo.

12. Pareiškėjas atsiliepimu prašo: 1) atsakovo apeliacinį skundą atmesti; 2) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir pradėti tyrimą dėl norminio administracinio teisės akto, t. y. Taisyklių 54 punkto atitikimo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisės aktų hierarchijos principui; 3) priteisti iš atsakovo atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui. Papildomai pažymi, kad:

12.1. Teismas nurodė faktinę aplinkybę, kad pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymas buvo suformuluotas neaiškiai. Tai yra faktinė bylos aplinkybė, kurios neginčija ir atsakovas, teikdamas teismui apeliacinį skundą. Esant tokiai faktinei aplinkybei (2018 m. birželio 19 d. prašymo neaiškumui), atsakovas turėjo vadovautis viešojo administravimo principais, išdėstytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje, tarp jų – objektyvumo, efektyvumo bei išsamumo principais, reikalaujančiais priimto sprendimo efektyvumo ir , svarbiausia, aiškaus ir argumentuoto sprendimo. Šie principai įtvirtinti ir Įstatyme.

12.2. Esant teismo nustatytai faktinei aplinkybei, jog pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašymas yra neaiškus, neprašydamas patikslinti pareiškėjo prašymo (ar patikslinti, kokios tiksliai informacijos pareiškėjas prašo), atsakovas negalėjo priimti sprendimo, kuris atitiktų minėtus viešojo administravimo principus.

12.3. Pritartina teismo sprendime nurodytai aplinkybei, kad, pateikdamas atsakymą į 2018 m. birželio 19 d. prašymą, atsakovas pateikė ne pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. prašyme nurodytą informaciją. Kaip teisingai pažymima teismo sprendime, pareiškėjas 2018 m. birželio 19 d. prašymu prašė pateikti detalų Egzamino rezultatų vertinimą, o atsakovo pateiktas atsakymas yra išimtinai formalus, į pareiškėjo prašymą pateiktas ne pareiškėjo prašomas atsakymas, o ta informacija, kuri atsakovui pasirodė patogiausia. Toks atsakymas, koks buvo pateiktas, akivaizdžiai neatitiko išsamumo principo – pareiškėjui turėjo būti pateikta jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Todėl sutiktina su teismo sprendimu, jog pareiškėjas laiku kreipėsi dėl informacijos pateikimo, atsakovui pateikus „biurokratinio“ pobūdžio atsakymą, patikslino, kokios būtent informacijos jis reikalavo atitinkamu prašymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. skundas, pateiktas minėtai ginčų nagrinėjimo institucijai, buvo tenkintas iš dalies, t. y. Tarnybos Sprendimas dėl atsisakymo panaikintas ir Tarnyba įpareigota pateikti pareiškėjo prašytą informaciją, atsakant į jo 2018 m. liepos 11 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Šioje byloje nustatyta kad pareiškėjas pateikė 2018 m. liepos 11 d. prašymą Tarnybai. Pareiškėjas minėtu prašymu prašė Tarnybos nurodyti, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant jo rašytinį darbą (Egzamino praktinę dalį raštu), ir kokie buvo jo atsakymų trūkumai (b. l. 6).

15. Tarnyba Sprendimu dėl atsisakymo minėto pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymo netenkino. Tarnyba šiuo atveju padarė išvadą, kad pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymas laikytinas prašymu, nurodytu Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 17 d.) 52 punkte (t. y. prašymu susipažinti su Egzamino praktinės dalies raštu praktinių užduočių įvertinimu), dėl to, vadovaudamasi Taisyklių 54 punktu, kuriame nustatyta, kad prašymas susipažinti su Egzamino praktinių užduočių įvertinimais gali būti pateiktas ne vėliau kaip 5 darbo dienas nuo Egzamino rezultatų paskelbimo dienos, konstatavo, kad pareiškėjas praleido minėtame Taisyklių 54 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą tokiam prašymui pateikti.

16. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Taisyklių 52 punkte buvo nustatyta, jog asmuo, neišlaikęs Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu, gali pateikti laisvos formos prašymą susipažinti su savo testo, praktinių užduočių įvertinimais, Atestavimo komisijos posėdžio, kurio metu buvo tvirtinami šio asmens testo rezultatai ir vertinamos praktinės užduotys, protokolu tiek, kiek tai susiję su šio asmens vertinimo skaidrumo užtikrinimu, bei Egzamino teorinės dalies ar Egzamino praktinės dalies raštu laikymo metu darytu vaizdo įrašu, jeigu vaizdo įrašas buvo daromas. Kaip minėtina, pareiškėjas 2018 m. liepos 11 d. prašymu prašė nurodyti, kokie kriterijai buvo taikomi vertinant jo rašytinį darbą (Egzamino praktinę dalį raštu), ir kokie buvo jo atsakymų trūkumai. Tad pareiškėjas minėtu prašymu pagal Taisyklių 52 punktą neprašė susipažinti nei su Egzamino praktinės dalies raštu įvertinimu (teisėjų kolegijos nuomone, sistemiškai taikant Taisyklių nuostatas, Taisyklių 52 punkte nurodyta sąvoka „įvertinimai“ reiškia gautų balų skaičių, kurie šiuo atveju turėjo būti skiriami laikantis Taisyklių 33 punkte nustatytos tvarkos), nei su Atestavimo komisijos posėdžio protokolu, nei su vaizdo įrašu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba, motyvuodama Sprendimą dėl atsisakymo, nepagrįstai vadovavosi Taisyklių 52 ir 54 punktais ir tuo vadovaudamasi neturėjo pagrindo netenkinti pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymo. Tai suponuoja ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (kuri (kaip ir kitos VAĮ 8 straipsnio nuostatos) siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus) pažeidimo konstatavimą.

17. Taigi tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau padarė pagrįstas išvadas, jog Sprendimas dėl atsisakymo naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į šios nutarties 16 punkte išdėstytus motyvus, nagrinėjamu atveju Sprendimą dėl atsisakymo yra pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. neteisėtą iš esmės (savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatavo Komisija ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymo, šioje byloje yra pagrindas įpareigoti Tarnybą ne pateikti pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymu prašytą informaciją, bet įpareigoti 2018 m. liepos 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, t. y. priimti naują sprendimą, kuriame būtų nurodyti pagrįsti argumentai, kodėl 2018 m. liepos 11 d. prašymas netenkinamas, arba esant pagrindui patenkinti 2018 m. liepos 11 d. prašymą ir pateikti pareiškėjo prašomą informaciją. Šis baigiamasis teismo procesinis sprendimas neapribojo Tarnybos teisės ir vadovaujantis gero administravimo principu prašyti pareiškėjo patikslinti 2018 m. liepos 11 d. prašymą, jei, Tarnybos nuomone, prašyme nurodytų teiginių nepakanka tinkamai išnagrinėti šį prašymą.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje byloje atmestinas atsakovo Tarnybos apeliacinis skundas. Vis dėlto skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis koreguotina, nurodant, kad keičiama Komisijos Sprendimo dalis, kuria Tarnyba įpareigota pateikti pareiškėjo prašytą informaciją, atsakant į jo 2018 m. liepos 11 d. prašymą, vietoj to įpareigojant Tarnybą pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir pradėti tyrimą dėl Taisyklių 54 punkto atitikimo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisės aktų hierarchijos principui

19. ABTĮ 113 straipsnio 1 nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.).

20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis išdėstytomis ABTĮ normomis, pažymi, kad sprendimas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio akto teisėtumo patikrinimo siejant su individualia byla nėra savitikslis dalykas. Bylos dėl norminio administracinio akto teisėtumo išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje. Teismams nėra pavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų prašymus pradėti tyrimą dėl norminio administracinio teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Tai reiškia, kad byla dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo negali būti inicijuojama, jei tokios bylos išsprendimas neturės jokios reikšmės konkrečios nagrinėjamos individualios bylos baigčiai.

21. Nagrinėjamoje byloje Taisyklių 54 punkto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams tikrinimas neturėtų jokios įtakos šios bylos baigčiai, kadangi, kaip konstatuota, Tarnyba, priimdama Sprendimą dėl atsisakymo, neturėjo pagrindo vadovautis Taisyklių 54 punktu, todėl ir minėtas sprendimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu bei dėl to panaikintinas, o Tarnyba įpareigota pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Taigi tokio šios bylos išnagrinėjimo rezultato nepakeistų nei išvada, kad Taisyklių 54 punktas galbūt yra suderinamas su aukštesnės galios teisės aktais, nei išvada, kad galbūt nesuderinamas su aukštesnės galios teisės aktais. Todėl aptariamas pareiškėjo prašymas netenkinamas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas

22. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti.

Pakeisti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 3R-368(AG-311/07-2018) dalį, kuria atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigotas pateikti pareiškėjo A. K. (A. K.) prašytą informaciją, atsakant į jo 2018 m. liepos 11 d. prašymą, vietoj to įpareigojant atsakovą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo A. K. (A. K.) 2018 m. liepos 11 d. prašymą iš naujo.

Kitą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 3R-368(AG-311/07-2018) dalį palikti nepakeistą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius