2019-03-13 Nr. AB-6349-3-62-3-01429-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-832-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01429-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. U. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), 500 Eur išlaidas, patirtas Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. balandžio 27 d. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-3-925/2016.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) Kaišiadorių rajono agentūros vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. KSA100 AM 106138 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad 2015 m. lapkričio 26 d. 10.00 val. pareiškėjas, būdamas valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju, 2015 m. rugsėjo 20 d. savavališkai suarė (duomenys neskelbtini) draustinyje natūralią pievą 1,2 ha plote ir užsėjo kultūriniais augalais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 punktą ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 164.11 punkto reikalavimus, bei padarė žalą aplinkai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros vyriausiasis specialistas 2016 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. KSA100 AM 119839 (toliau – ir Nutarimas) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5113 straipsnio 1 dalyje, jam paskyrė 216 Eur baudą, o už pažeidimą, numatytą ATPK 76 straipsnio 8 dalyje, – 187 Eur baudą, ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, galutinai paskyrė administracinę nuobaudą – 216 Eur dydžio baudą. Teigė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-925/2016 nutarė panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjo interesus atstovavo advokatas, kuriam už jo paslaugas pareiškėjas sumokėjo 500 Eur ir tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas bei sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Pažymėjo, kad panaikinus valdžios institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jam buvo išaiškinta, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala. Pareiškėjas dėl pareigūnų kaltės buvo priverstas gintis teisme, todėl atsirado turtinė žala – atstovavimo išlaidos, kurias pareiškėjas prašo atlyginti.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, o įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Teigė, kad kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Pažymėjo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-925/2016 nepasisakė dėl Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų, taip pat nepasisakė, jog buvo neteisėtai surašytas pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar kad buvo pažeistos tam tikros teisės normos priimant pareiškėjo atžvilgiu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Mano, kad nesant Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, pagal kurį visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl to, jog pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai, numatyti ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 8 dalyje, nesant tam pakankamai surinktų objektyvių įrodymų.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) draustinio 1,90 ha žemės ploto naudotoju, privalėjo laikytis veiklos apribojimų, taikomų botaniniuose draustiniuose esantiems sklypams, ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų – XLI Botaniniai draustiniai, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Teismas, įvertinęs minėto nutarimo nuostatas, administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustų liudytojų parodymus, 2014 m. spalio 15 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo įsakymo, kuriuo pareiškėjui leista laikinai iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudotis 1,90 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei schemos, kurioje buvo nurodytos leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės ribos, turinį, padarė išvadą, kad jei žemės sklypas yra botaninio draustinio teritorijoje, jam taikomi apribojimai priklauso nuo to, kokios rūšies naudmenos yra tame sklype, tačiau taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, kokių konkrečių 1992 m. gegužės 12 d.

Vyriausybės nutarimo XLI Botaniniai draustiniai 164 punkte įtvirtintų draudimų jis turėjo laikytis, nes, kaip nustatyta, paminėti draudimai priklauso nuo žemės sklypo naudmenų rūšies. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė objektyvių duomenų, iš kurių pareiškėjas galėjo ir privalėjo suprasti, kad jam išnuomotas žemės sklypas yra ne ariama žemė, o natūrali pieva ar ganykla. Taip pat Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi liudytojų ir paties pareiškėjo paaiškinimais, kad jo pagrindinė veikla – grūdinių kultūrų auginimas ir tai, jog ketinimą šiame sklype auginti grūdines kultūras jis nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistei, rengusiai dokumentus dėl minėto žemės sklypo nuomos, taip pat šiuos savo ketinimus deklaravo ir 2015 m. gegužės 26 d.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje paraiškoje už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus – t. y. dar likus keliems mėnesiams iki to laiko, kol žemė buvo suarta.

9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad neteisėti Kauno RAAD pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256 straipsnyje, 280 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau ir priimtas nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu. Nustatęs, kad Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjo atžvilgiu priimtas veikiant neteisėtai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais Kauno RAAD pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė skųsti priimtą Nutarimą teisės aktų nustatyta tvarka, ginti savo pažeistas teises teismo posėdžiuose Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, rinkti įrodymus, parengti skundą ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina 2016 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 796946, kuriuo pareiškėjas už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų 500 Eur materialinių nuostolių.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkinęs pareiškėjos skundą dėl 500 Eur turtinės žalos, patirtos Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. balandžio 27 d. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-3-925/2016, atlyginimo, iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šios bylos nagrinėjimo metu, ir priteisė pareiškėjo naudai 283,87 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad teismas skundžiamame sprendime neįvertino, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepasisakė dėl Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, o įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų.

14. Atsakovo teigimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes nenustatė objektyvių duomenų, iš kurių pareiškėjas galėjo ir privalėjo suprasti, kad jam išnuomotas žemės sklypas yra ne ariama žemė, o natūrali pieva ar ganykla, todėl nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai, rengę dokumentus dėl minėto žemės sklypo nuomos, nei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistai neįspėjo pareiškėjo, jog jis būdamas (duomenys neskelbtini) draustinio 1,90 ha žemės ploto naudotoju, privalo laikytis veiklos apribojimų. Pabrėžia, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

15. Atsakovo vertinimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepasisakė, kad pareiškėjui buvo neteisėtai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar kad buvo pažeistos tam tikros teisės normos priimant Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat nepasisakė, jog Kauno RAAD pareigūnai netinkamai rinko įrodymus. Mano, kad nesant Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų, nebuvo pirmosios instancijos teismui pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo.

16. Pareiškėjas V. U. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

17. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis. Papildomai pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs organas (pareigūnas), Nutarimu paskyręs baudą, nesistengė rinkti įrodymų, o įrodymai buvo pradėti rinkti tik Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-3-925/2016. Mano, kad Kauno RAAD pareigūnai nesiekė visapusiško ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis, todėl dėl jų neteisėtų veiksmų pareiškėjui kilo žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų Nutarimu skiriant jam administracinę nuobaudą.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs visas CK 6.271 straipsnyje įtvirtintas sąlygas viešajai atsakomybei kilti. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

21. Byloje nustatyta, kad: Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros vyriausiasis specialistas surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. KSA100 AM 106138 už tai, kad pareiškėjas, būdamas valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) draustinyje, (duomenys neskelbtini), naudotoju, 2015 m. rugsėjo 20 d. savavališkai suarė (duomenys neskelbtini) draustinyje natūralią pievą 1,2 ha plote ir užsėjo kultūriniais augalais – tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 punkto, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 164.11 punkto reikalavimus bei padarė žalą aplinkai. 2016 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūros vyriausiasis specialistas nutarimu Nr. KSA100 AM 119839 pareiškėjui už pažeidimą, numatytą ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 216 Eur baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 76 straipsnio 8 dalyje, – 187 Eur baudą, ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, galutinai paskyrė administracinę nuobaudą – 216 Eur dydžio baudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Nutarimu, pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir prašė Nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-925/2016 pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs.

22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarime nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog Kauno RAAD pareigūnai, tirdami administracinį teisės pažeidimą bei surašydami Nutarimą, neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tuo padarydami pareiškėjui turtinę žalą.

23. Atsakovo atstovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, kad: Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime nepasisakė dėl Kauno RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų; aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, o įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ATPK 272 straipsnyje yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016, 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016, 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).

25. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

26. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

27. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

28. Šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

29. Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Kauno RAAD pareigūno Nutarimu pareiškėjui skirtą administracinę nuobaudą panaikino ir bylą nutraukė, konstatavęs, kad pažeidimai, numatyti ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 8 dalyje, inkriminuoti pareiškėjui nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra minėtų pažeidimų įvykių ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo turinio matyti, kad teismas vertino, jog išnagrinėjus bylą, nenustatyta objektyvių duomenų, iš kurių pareiškėjas galėjo ir privalėjo suprasti, kad jam išnuomotas žemės sklypas yra ne ariama žemė, o natūrali pieva ar ganykla. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas taip pat pažymėjo, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Taigi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo sąlygotas Kauno RAAD pareigūnų surinktų įrodymų nepakankamumo.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Kauno RAAD pareigūnai šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias Protokolo bei Nutarimo surašymą, taip pat faktinių duomenų, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, nustatymą (ATPK 284, 286 str.).

31. Atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepasisakė, jog pareiškėjui buvo neteisėtai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar kad buvo pažeistos tam tikros teisės normos priimant Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat nepasisakė, jog Kauno RAAD pareigūnai netinkamai rinko įrodymus, šiuo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018 ir kt.).

32. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, o atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodomas kitokio pobūdžio įrodymų vertinimas nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą dėl Kauno RAAD pareigūnų neteistų veiksmų, nepagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

33. Pareiškėjas prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjas prašomas priteisti išlaidas grindžia 2017 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitu 400 Eur sumai.

34. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo atstovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

36. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga suteikta 2017 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2017 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 838,70 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 090,31 Eur. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 400 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma mažintina ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėjui iš atsakovo atstovo priteistina 200 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui V. U. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė