A-502-1660-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A502-1660/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00328-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.3, 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 221 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą (toliau – ir atsakovas) įregistruoti V. S. daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal prašymą, įregistruotą 2009 m. rugsėjo 4 d. paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 960057.

Skunde nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 27 d. prašymu (b. l. 6-7) kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą teigdamas, kad nepagrįstai buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl daiktinių teisių įregistravimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, po atliktos buto rekonstrukcijos. Pareiškėjo įsitikinimu, jis teisėtai gavo visus leidimus, nes kitų savininkų sutikimų nereikėjo, todėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas neįvertino visų faktinių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas, dėl šios priežasties prašė dar kartą išnagrinėti paslaugų sistemoje įregistruotą prašymą įregistruoti daiktines teises į butą po rekonstrukcijos. Skunde taip pat nurodė, kad nepagrįstai atsisakyta įregistruoti daiktines teises į turto dalį, nurodant vienintelį atsisakymo motyvą – turto areštą. Tokiu būdu savavališkai ir neteisėtai nuspręsta padidinti arešto ribas ir pritaikyti suvaržymą tam turtui, kuriam laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos ir nepriklausė pareiškėjui. Atsakovui nesuteikta teisė didinti, mažinti ar keisti arešto ribas bei mastą, nes VĮ Registrų centras vykdo tik teismo nutartis. Tik po to, kai pareiškėjo daiktinės teisės bus įregistruotos, gali būti vienokiu ar kitokiu būdu taikomas juridinis faktas – areštas tai daliai, kuri bus įteisinta kaip pareiškėjo nuosavybė.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą nurodė, kad pareiškėjo įgalioto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Almontus“ direktorius V. P. 2011 m. liepos 27 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu (paslaugų apskaitos sistemoje registravimo Nr.2812953, 2011 m. rugpjūčio 2 d.) dar kartą išnagrinėti paslaugų apskaitos sistemoje įregistruotą 2009 m. rugsėjo 4 d. V. S. prašymą Nr. 960057 įregistruoti butą (adresu (duomenys neskelbtini)) po rekonstrukcijos ir daiktines teises į jį. Prašymo įgyvendinimui pateikė 2009 m. gruodžio 9 d. įgaliojimą notarinio registro Nr.GB-7634, 2011 m. birželio 20 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, 2011 m. liepos 25 d. raštą Nr.(4.39.)-R2-2470. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, kadangi nekilnojamojo turto registro duomenimis 13404/14714 daliai buto įregistruotas areštas. Turto areštas ne tik draudžia perleisti turtą kitiems asmenims, bet ir draudžia keisti šio turto teisinę padėtį.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, pasinaudojęs įstatymų suteikta jam teise, apskundė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr.(4.5.10.)RS-985 „Dėl daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisiją), kuri, išnagrinėjusi skundą ir pateiktus dokumentus, priėmė Sprendimą, palikdama galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Komisija sprendime nurodė, kad nekilnojamojo daikto-buto Nr. 2 registro įraše 2011 m. liepos 21 d. įregistruotas juridinis faktas – areštas; juridinio fakto įregistravimo pagrindas: 2011 m. birželio 6 d. turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr.0411-003631; areštavusi institucija – Klaipėdos apygardos teismas. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi nutarė: „areštuoti atsakovams V. S. (...) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus (...) uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims, kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (...)“. Komisija pažymėjo, jog teritorinis registratorius netinkamai nurodė atsisakymo pagrindą, atsisakymo registruoti daiktinę teisę pagrindas turėjo būti nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas, tačiau netinkamas įstatymo nuostatos pritaikymas, pasak Komisijos, nesudarė pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto sprendimo.

Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo pareiškimas dėl patalpos valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, civ. byla Nr.2-12-730/2011, bei Šiaulių apygardos administraciniame teisme J. T. skundas dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, adm. byla Nr. I-853-355/2011, todėl, kol vyksta civilinis ir administracinis ginčas dėl buto, nėra teisinio pagrindo atlikti pareiškėjo prašomų veiksmų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b. l. 75-79) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalimis, 4 straipsniu ir pažymėjo, kad šio įstatymo pagrindu nuo disponavimo teisės apribojimo yra draudžiama pakeisti turto teisinę padėtį, taip pat jį išnuomoti, o visi turto arešto duomenys, įrašyti į turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, ir padarė išvadą, kad konkrečiu atveju, nagrinėjant pareiškėjo atstovo pateiktą 2011 m. liepos 27 d. prašymą ir nustačius, kad yra įregistruotas areštas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam daiktui, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, buto teisinė padėtis negali būti keičiama, įregistruojant pareiškėjo daiktines teises į jį po atliktos rekonstrukcijos. Todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nustačius, kad turto arešto aktų registre 2011 m. birželio 6 d. įregistruotas areštas, pagrįstai atsisakyta tenkinti prašymą dėl daiktinės teisės registravimo.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 4 d. jau buvo pateikęs prašymą (registracijos Nr. 960057) įregistruoti butą po rekonstrukcijos, sujungus 2 ir 3 butus bei prijungus patalpas, įrengtas pastogėje, ir teises į jį. 2009 m. rugsėjo 10 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas priėmė sprendimą Nr.2050/08-S-455, kuriuo prašymo netenkino. Tačiau šis sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir nustatytu terminu nebuvo apskųstas. Pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto atstovo 2011 m. liepos 27 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą tuo pačiu pagrindu, nepateikęs jokių naujų dokumentų. Tokia teisinė situacija ABTĮ taikymo požiūriu negali būti toleruojama, kadangi formaliai kreipiamasi dėl administravimo procedūros kartojimo ir teismui skundžiami viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai (šiuo atveju Komisijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas), kurie iš esmės panaudojami tik kaip priedanga sugrįžti prie anksčiau priimtų administracinių sprendimų peržiūrėjimo, nepaisant jų (anksčiau priimtų sprendimų) apskundimui ABTĮ nustatytos tvarkos. Teismo nuomone, priešingas šios situacijos vertinimas iškreiptų ABTĮ esmę ir administracinių bylų nagrinėjimo teisme instituto paskirtį.

Teismas taip pat pasisakė ir dėl ginčijamo akto panaikinimo teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundu prašo panaikinti ne teritorinio registratoriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-985, o tik 2011 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos sprendimą Nr. 221, kuriuo nuspręsta palikti galioti Klaipėdos filialo pirminį 2011 m. birželio 16 d. sprendimą Nr.(4.6.10.)RS-985. 2010 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teises normas, apibendrinimui (toliau ir – Apibendrinimas). Šio Apibendrinimo 2.5 skyriuje numatyta, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimus, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia ir tai glaudžiai siejasi su bylos teritoriniu teismingumu. Apibendrinimo 6 skyriuje nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad skundžiant teritorinio registratoriaus veiksmus, ginčo objektas yra pirminis teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo įregistruojami, pakeičiami arba išregistruojami tam tikri registro duomenys. Todėl pareiškėjui pasiūlyta tikslinti skundo reikalavimą, nes ginčo dalyku turėtų būti teritorinio registratoriaus sprendimas, o ne Komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjui išaiškinus jo teisę tikslinti reikalavimą, 2011 m. spalio 19 d. pateiktas pareiškėjo atstovo pranešimas, kad teismas netinkamai vertina suformuotos teisminės praktikos nuostatas, todėl skundo reikalavimai nebus tikslinami. Administracinių bylų proceso dispozityvumo principas reiškia, kad bylos dalyką nustato pareiškėjas. Kadangi pareiškėjas neginčija VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-985, kuriuo įregistruojami, pakeičiami arba išregistruojami tam tikri registro duomenys ir jis sukelia tiesiogines teisines pasekmes, o ginčija tik centrinio registratoriaus sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Šis teisinis pagrindas, be kitų nurodytų, taip pat yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad dėl nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti V. S. daiktines teises į butą. Atkreipė dėmesį, kad prašydamas įregistruoti daiktinę teisę į butą po rekonstrukcijos pareiškėjas yra kreipęsis pareiškimu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis buto pastogės dalį, kurią sudaro 13.1 kv. m, valdo nuosavybės teise, ir ši civilinė byla Nr. 2-12-730/2011 nėra išnagrinėta. Todėl esant ginčui dėl pačios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį atsiradimo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl daiktinės teisės registravimo.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81–82), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti V. S. daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 13 kv. m, pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. prašymą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė teismų praktiką, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su pirmosios instancijos teismo pasiremtomis bylomis. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Pagal įrašus Nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke matyti, kad į likusią buto pastogės dalį (13,1 kv. m) nuosavybės teisė neįregistruota. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl turto, kurio dydis yra 13,1 kv. m, ir kurio niekas nevaldo jokia daiktine teise ir kuriam nėra uždėtas areštas. Todėl tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas suklydo dėl turto arešto, nes ginčo turtui areštas nebuvo uždėtas ir tai negalėjo būti priežastimi neįregistruoti pareiškėjo daiktines teises į jį.

Mano, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su pakartotiniu prašymu dėl to paties dalyko, nes, kaip patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, prašoma buvo skirtingų dalykų, t. y. pirmą kartą buvo prašoma įregistruoti naujai suformuotą nekilnojamą daiktą ir daiktines teises į jį, o antrą – tik daiktines teises į 13,1 kv. m buto plotą. Pareiškėjo atstovas prašė atsakovo nagrinėti prašymą pagal anksčiau pateiktus dokumentus tik todėl, kad nebereikėtų vėl iš naujo rinkti dokumentų, nes iš esmės tie patys dokumentai jau buvo kartą paduoti.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pagal ABTĮ išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pirminis sprendimas yra skundžiamas tik vieną kartą ir tik išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Įstatymai nenumato pareiškėjui galimybės kreiptis teisiai į teismą skundu, jei kilusiam ginčui yra taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjas neturi galimybės tiesiogiai teismui pateikti reikalavimą panaikinti sprendimą tos institucijos, dėl kurios veiksmų ar neveikimo kilo ginčas.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 92-93) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad ginčo butui nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, Turto arešto aktų registro pranešimo apie turto arešto įregistravimą 2011 m. rugsėjo 19 d. Nr. 0311-004303 pagrindu įregistruotas dar vienas turto areštas. Areštas įregistruotas visa apimtimi, t. y. visam butui, ir tai draudžia registro tvarkytojui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus bei centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų, kuriais netenkintas prašymas įregistruoti daiktines teises į butą. Nežiūrint to, kad pareiškėjo atstovas po teismo pasiūlymo atsisakė tikslinti skundą ir nesuformulavo savarankiško reikalavimo panaikinti teritorinio registratoriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, sukėlusį pareiškėjui ginčijamas teisines pasekmes, akivaizdu, kad reikalaujant panaikinti centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą buvo siekiama nuginčyti atsisakymą įregistruoti daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, įformintą teritorinio registratoriaus sprendimu, kurį paliko nepakeistą centrinis registratorius. Proceso operatyvumo principas bei taikytini teisingumo ir protingumo kriterijai (ABTĮ 4 straipsnis) neleidžia tokios situacijos, kai dėl nekvalifikuoto atstovavimo būtų pažeidžiamos asmenų teisės į tinkamą teisminę gynybą. Todėl nagrinėjant bylą turėjo būti vertinami tiek teritorinio registratoriaus tiek centrinio registratoriaus sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Nors teritorinis registratorius ir centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija savo sprendimuose nurodė skirtingus teisinius pagrindus, faktinis pagrindas pripažintas tas pats – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, 13404/14714 dalies areštas. Šios aplinkybės ir apibrėžia nagrinėjamo administracinio ginčo ribas.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005).

Pagrindai nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, jų aiškinti plečiamai galimybė nenumatyta.

Centrinis registratorius, tikslindamas teritorinio registratoriaus sprendimą, nurodė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktą, numatantį pagrindą atsisakymui įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Šiam pagrindui pagrįsti ginčijamuose sprendimuose nurodyta Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, turto areštą apibrėžianti, kaip įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomą priverstinį nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikiną apribojimą, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Šios ir kitų Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad turto arešto paskirtis – asmenų turtinių ir su jais susijusių neturtinių interesų, apsauga, garantuojama areštuojamu turtu.

Iš Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi nutarė areštuoti V. S. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims, kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

Nagrinėjamu atveju į teritorinį registratorių kreipėsi pareiškėjo atstovas, prašydamas įregistruoti V. S. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t. y. į didesnį nei areštuotas nekilnojamąjį turtą. Atsakovai nepateikė duomenų, kad tuo buvo siekiama pakeisti areštuoto turto ( 13404/14714 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) teisinę padėtį pakenkiant turtiniam interesui, dėl kurio apsaugos areštuotas nekilnojamasis turtas. Prašymu nesiekta sumažinti areštuotą turtą, pakeisti jo savininką ar kitaip jį apsunkinti, todėl nepagrįsta atsakovo bei ginčą nagrinėjusių institucijų išvada, kad turto arešto faktas nagrinėjamu atveju sudaro Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atsisakymui įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

Pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus – įregistruoti V. S. daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal prašymą, įregistruotą 2009 m. rugsėjo 4 d. paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 960057 negali būti tenkinamas. Dėl jau aptartų ginčo ribų byloje nebuvo vertinamos kitos faktinės aplinkybės, numatytos Nekilnojamojo turto registro įstatyme, reikšmingos pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į butą, sprendimui, ką turi atlikti teritorinis registratorius, gavęs asmens prašymą, be to, iš teritorinio registratoriaus sprendimo matyti, kad buvo sprendžiamas pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. įregistruotas prašymas, įrašo Nr. 2812953. Taip pat pažymėtina, kad teismui nebūdinga atlikti viešojo administravimo funkcijas ir priimti sprendimus, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteikta kompetencija, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-726/2010).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-985 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 221.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas