f935ee57-4302-4ed7-8d46-edf69eae0ded · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-222-658/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67965-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. V. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 11 d. nutarimÄ Nr. 61-13 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 1. E. V. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (4 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 25 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. vasario 10 d.) – 1 metai 4 mėnesiai 15 dienų.

3. Komisija 2021 m. vasario 11 d. priėmė nutarimÄ Nr. 61-13, kuriuo nutarė taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, dalyvauja įvairiose programose, mažina nusikalstamo elgesio rizikÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, dirba, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ bei toliau mokosi, stengiasi atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , Å¡iuo metu vengia konfliktinių situacijų, atsakingai renkasi draugus, turi teigiamas nuostatas į priežiÅ«rÄ , įstatymus, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos vertinimu, siekiant, jog nuteistojo integracija į visuomenę bÅ«tų efektyvi ir kryptinga, nuteistajam likusį bausmės laikÄ tikslingiau bÅ«ti prižiÅ«rimam probacijos tarnybos.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. vasario 11 d. nutarimÄ Nr. 61-13 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. II. Skundo ir atsiliepimo esmė 5. Nuteistasis E. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir paleisti nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos nustatant baudžiamojo poveikio priemones. 5.1.

Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai aptariami nuteistojo teistumai, įvykdytos nusikalstamos veikos ir jų pavojingumas, kÄ jau įvertino teismas skirdamas bausmę ir pakartotinis Å¡ių aplinkybių vertinimas iÅ¡ esmės yra baudimas antrÄ kartÄ . Teismo manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra deklaratyvus ir prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. 5.2.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. atlikta didelė bausmės dalis, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, nuteistajam suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos, jis penkiolika kartų skatintas, pataisos namuose dirba, kriminalinių ar diskriminacinių nuostatų neturi, dalyvavo jam pasiÅ«lytose socialinės reabilitacijos programose ir jas sėkmingai baigė, dengia finansinius įsipareigojimus iÅ¡ uždarbio bei savo noru po 30 Eur, kas rodo jo siekį išėjus į laisvę dirbti ir gauti legalias pajamas, o ne vėl imtis nusikalstamų veikų.

Teismas neįvertino, kad nuteistasis turi suformavęs aiÅ¡kius pasiekiamus ateities tikslus, aktyviai ieÅ¡ko sprendimų. Atlikus pakartotino nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ naudojant „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei (52 balai) ir stengiasi mažinti balus. Visa tai rodo teigiamÄ nuteistajam paskirtos bausmės poveikį bei tai, kad jis atitinka BVK nustatytus pagrindus (sÄ lygas), reikalingus lygtinio paleidimo taikymui. Teismas nepagrįstai neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui.

Nuteistasis supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultÅ«ros, turi pozityvų požiÅ«rį į gyvenimÄ laisvėje, laikantis visuomenėje priimtinų normų ir įstatymų. 5.3. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis nemotyvuota – iÅ¡dėstęs nutartyje nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančius faktus, teismas nepateikė jokios Å¡ių faktų analizės, argumentų ir sprendimo, kodėl netaiko jam lygtinio paleidimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, nusikals, nors BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra realizuoti.

Nuteistasis jau atlikęs įstatymo nustatytÄ dalį bausmės, o tai padarė poveikį, jis nusiteikęs ateityje nebenusikalsti. 5.4. Pažymima, jog teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingÄ nubaudimÄ , bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę, Å¡eimÄ . Atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacijÄ Nr. R(92)16 „Dėl Europos visuomenių sankcijų ir priemonių taisyklių“, 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacijÄ Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. Rec(2003)22 dėl lygtinio paleidimo.

Pažymima, kad pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Taip pat skunde akcentuojami LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas diskriminacijos draudimas ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintas precedentų privalomumas. Pažymima, jog praktikoje žinoma daug atvejų, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, kas laikytina konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimu.

Lygtinis paleidimas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o ne iÅ¡imtimi. Pirmosios instancijos teismas laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos. 5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kalinimo sÄ lygos visose be iÅ¡imties Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme. Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iÅ¡ nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, yra konstatuotas deÅ¡imtyse administracinių teismų sprendimų.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Nuteistojo E. V. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo ir nuteistajam E. V. netaiko lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. V. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ 2021 m. sausio 20 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 73-79 (toliau – Socialinio tyrimo iÅ¡vada) matyti, jog pagal „OASys“ metodikÄ nuteistajam E. V. nustatoma vidutinė – 52 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nuo paskutinio 2019 m. rugsėjo 16 d. atlikto vertinimo E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 1 balu, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo itin didelių pokyčių koreguojant elgesį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro ir dinaminiai balai (12 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Vis dėlto vien tik Å¡ios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangÄ reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti E. V. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planÄ ir Komisijos numatytas priemones vykdo – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos ir užimtumo programose, lanko psichologo konsultacijas, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , mokosi profesijos, Å¡iuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, pagal galimybes dengia įsiskolinimus. Teigiamai E. V. elgesį apibÅ«dina ir tai, kad jis Å¡iuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, jam 4 kartus buvo suteiktos trumpalaikės iÅ¡vykos trims paroms į namus, 2019 m. gruodžio 18 d. suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos ir jis perkeltas tolimesnę bausmė atlikti centre, esančiame už pataisos įstaigos ribų, per visÄ bausmės laikotarpį yra 15 kartų skatintas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamÄ vietÄ .

Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymÄ , kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibÅ«dinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, Å¡iuo metu byloje nenustatyta.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, Å¡is teistumas E. V. yra aÅ¡tuntas. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už Å¡eÅ¡ių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymÄ , kurios yra jam bÅ«dingas nusikaltimų modelis. Be to, praeityje nuteistajam buvo du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nevykdė jam skirtų įpareigojimų ir vėl padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, anksčiau nuteistajam taikyta probacija įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina jo pavojingumÄ visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaiÅ¡tingo elgesio jam vis tik nepavyko iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį. Å ie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia E. V. netinkamÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.

Bet to, E. V. bausmės atlikimo metu 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam 2 kartus buvo paskirtos nuobaudos, o 2 kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir Å¡iuo metu paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, E. V. pirmasis teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius ir bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis yra kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumÄ .

11. Sutiktina, jog nuobaudos negalioja, o aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymÄ E. V. Å¡iuo metu atlieka bausmę, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumÄ aplinkybių, kÄ apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobÅ«dis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas E. V. elgesys per visÄ pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota iÅ¡vada, kad jo pažanga Å¡iuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis jau tikrai ilgÄ laikÄ atlikinėja bausmę yra suprantama, bet, įvertinus visumÄ aplinkybių spręstina, kad Å¡is procesas dar turi tęstis struktÅ«ruotoje aplinkoje.

12. Be to teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad E. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu, problemų sprendimo įgÅ«džiai ir asocialių grupių įtaka, kurie, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, priskiriami E. V. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis laisvėje dažniausiai laikÄ leisdavo su draugais ir pats sutinka, kad laisvalaikio praleidimo bÅ«dai skatindavo nusikalstamas veikas, jis pasiduodavo draugų įtakai, jų kompanijoje vartodavo alkoholį, o daugumÄ nusikaltimų įvykdė bendrininkų grupėje.

Nors Å¡iuo metu nuteistasis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, vengia drausmės pažeidėjų ir konfliktinių situacijų, tačiau galėtų pasiduoti stipresniųjų įtakai, jei ir pats matys tiesioginę naudÄ . Pažymėtina, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, kurių dauguma yra smurtiniai. Nors Å¡iuo metu nuteistasis supranta alkoholio paveikto elgesio galimÄ Å¾alÄ asmeniui ir aplinkiniams, tačiau vis dar iÅ¡lieka rizika, kad išėjęs į laisvę jis gali vėl pradėti vartoti alkoholį.

Taigi, alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo smurtiniu elgesiu ir gali vėl paskatinti jį nusikalsti. Å iuo metu nuteistasis sprendimus priima gerai apgalvojęs, kas anksčiau bÅ«davo atvirkščiai. Taip pat įvardina problemas, kurios susijusios su nusikaltimais, tačiau aiÅ¡kių strategijų joms spręsti neiÅ¡sako, mÄ stymas abstraktus. Nuteistasis teigia, jog savitvardos problemų neturi, yra ramus, tačiau, kaip jau minėta, yra padaręs ir smurtinių nusikaltimų, todėl iÅ¡lieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio iÅ¡reikÅ¡ savo pyktį.

Pats nuteistasis pripažįsta, kad iÅ¡gėręs gali pasielgti impulsyviai. Jis nemano turintis kokių nors problemų, kurių iÅ¡spręsti nesugebėtų pats, ypač kas susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Taigi, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia abejoti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio, kuris skatina jo smurtinį elgesį.

13. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus E. V. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

14. Taigi, įvertinus E. V. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryÅ¡ių su savo artinamaisiais. Neabejotina, jog Å¡is faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad tokia aplinkybė, t. y. artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog E. V. bÅ«nant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistÄ jį nuo jo nusikalstamo elgesio.

Tuo labiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo motina buvo kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrių dėl sūnaus įsitraukimo į azartinius lošimus, tolimesnio vagiliavimo, nesimokymo ir negrįžimo namo, t. y. ji anksčiau nepajėgė sustabdyti sūnaus nuo tolimesnio nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

15. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neiÅ¡samiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, nemotyvavo savo sprendimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde nurodomų Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų analizė. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi bÅ«ti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekcijÄ , kuri turi sudaryti neabejotinÄ pagrindÄ manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių E. V. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad E. V. buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kuriems taikytas lygtinis paleidimas, atžvilgiu.

Kiekvieno nuteistojo atvejis yra individualus, todėl visais atvejais svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimÄ yra vertinami bÅ«tent tik tÄ nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo E. V. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis Aurelijus Rauckis