2022-05-18 Nr. AB-12932-4-52-3-00099-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2586-463/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00099-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Rytai Kudžmienei,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimo taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir pareiškėjui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl jam gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną asmenų grupėje, pėsčiomis neleistinoje vietoje, t. y. pažeisdamas migracijos taisykles, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybe, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikti. Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Atsakovo teigimu, Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nepateikė originalių dokumentų, jo tapatybė nėra nustatyta, jis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią, painią, nenuoseklią, abstrakčią informaciją, vengė atsakinėti į patikslinamuosius klausimus, juos atsakydavo netiksliai, nekonkrečiai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad prieglobsčio prašytojas gyvena moduliniame namelyje, patalpos nėra rakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį. Teismas nenustatė, kad būtų pažeidžiamos jo teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą, nepaneigia fakto, kad jo teisės yra pažeidžiamos, ir nesudaro pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo išsakytos pastabos dėl nekokybiškų socialinių paslaugų nesudaro pagrindo tenkinti jo skundą. Teismas pažymėjo, kad konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir sutrumpinti jo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

10. Pareiškėjas nesutinka dėl jo laikino apgyvendinimo termino pratęsimo nesuteikiant judėjimo laisvės ir teigia, kad toks pratęsimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Pareiškėjo teigimu, apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3747-822/2016 ir daro išvadą, kad apgyvendinimo termino pratęsimas taikant judėjimo suvaržymus jo atveju nėra būtinas, sprendimo vykdymo užtikrinimui pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino netaikant judėjimo apribojimų.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36676, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 10 d. priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 15 d. išnagrinėjo bylą Nr. el3-2081-289/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. išnagrinėjo ir priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2118-602/2022, kuria pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

13. Atsakovas pažymi, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Atsakovas pažymi ir tai, kad pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią, painią, nenuoseklią, abstrakčią informaciją, vengė atsakinėti į patikslinamuosius klausimus, į juos atsakydavo netiksliai, nekonkrečiai. Atsakovo teigimu, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jis nėra sulaikytas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, reiškia realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo dalies, kuria pareiškėjas šešiems mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo, ir reikalavimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumo.

15. Teisėjų kolegija, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2118-602/2022 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą, kuriuo atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl Departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S36676 dalių, kuriomis nuspręsta Užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Taigi Departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 21S36676 įsiteisėjo, o apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė, t. y. Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas.

16. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis šiuo metu nebėra prieglobsčio prašytojas, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), t. y. ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkintas Užsieniečio skundas ir jam neskirta alternatyvi sulaikymui priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2308-520/2022, 2022 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2297-662/2022).

17. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

18. Byloje nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 1 d. neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Departamentas ginčijamu Sprendimu Užsienietį, kuris iki tol buvo laikinai apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pabradės užsieniečių registracijos centre (Įstatymo 5 str. 6 d.; 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.), vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, nusprendė įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

23. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių Užsienietis iki bus baigta jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti Užsienietį, kuris yra neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikęs kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, prieglobsčio nagrinėjimo metu teikęs skirtingas pasakojimo detales ir kurio prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokio pobūdžio priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su Užsieniečio pateiktu prieglobsčio prašymu, ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas.

25. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas Užsienietį (tuo metu – prieglobsčio prašytoją) apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė