f9315c19-6347-4c5c-ad4e-183a3e189b48 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-44-826/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01610-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 3.1.1.2.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio (pirmininko ir pranešėjo), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

P. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. P., A. P., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl apgaulės. 1.1.

Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. jam tapo žinoma, jog tarp jo ir atsakovės A. P. bei trečiųjų asmenų (jo pilnamečių dukrų) L. P., A. P. 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis. Apie tai jis sužinojo 2017 m. spalio 18 d., gavęs atsakovės praneÅ¡imÄ dėl prievolių vykdymo pagal sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį. Å ios sutarties turinys jam buvo nežinomas, tad 2017 m. spalio 27 d. paprašė atsakovės pateikti jam sutartį ar jos patvirtintÄ kopijÄ .

Pagal Sutarties 3.1.1 punktÄ jis ir atsakovė įsipareigojo padovanoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., t. y. žemės sklypÄ , bendro 0,060 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ , neįteisintÄ Nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Å is turtas nuosavybes teise priklauso po 1/2 dalį pagal Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016, kuria buvo patvirtintas jo ir atsakovės santuokos nutraukimas.

Taip pat įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. imtinai savo lėšomis įteisinti Nekilnojamojo turto registre pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kretingos r. (sutarties 3.2 punktas). Už sutarties sÄ lygų nevykdymÄ Ä¯sipareigojo atsakovei sumokėti 20 000 Eur kompensacijÄ . Jis neturėjo tikslo sudaryti ginčijamÄ sutartį, nes ji neatitiko jo tikrosios valios ir jos sÄ lygos jam yra nenaudingos. Kai sutartį pasirašė, vyko santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla Nr. e2-576-206/2016. 2016 m. lapkričio 15 d. minėtoje byloje vyko teismo posėdis, kurio metu Å¡alys sutarė bylÄ baigti taikiai, po pietų jis atvyko į atsakovei atstovaujančio advokato R.

L. kontorÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga. Advokatas davė jam pasiraÅ¡yti taikos sutartį ir kitus dokumentus nurodydamas, kad tai yra susiję su ginčo taikiu iÅ¡sprendimu. PasiraÅ¡ius visus jam pateiktus dokumentus ir išėjus iÅ¡ kontoros, advokatas pasivijo jį ir to paties namo laiptinės pirmame aukÅ¡te pasakęs, jog yra nepasiraÅ¡yta dar viena sutartis, paskubino jÄ pasiraÅ¡yti. Jis neskaitydamas sutarties sÄ lygų, pasitikėdamas advokatu, pasirašė. Tačiau atsakovės advokatas nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų ir nepranešė, kad jo duodama pasiraÅ¡yti sutartis visiÅ¡kai nesusijusi su taikos sutarties sÄ lygomis.

PrieÅ¡ sutarties sudarymÄ jis su atsakove nėra taręsis, jog padovanos dukroms jam priklausantį turtÄ , nes jų santykiai blogi, jie nesimato ir nebendrauja jau ketveri metai. Sutartis suraÅ¡yta ir sudaryta iÅ¡imtinai atsakovės iniciatyva. Tai patvirtina Sutarties 3.4 punktas, kuriame nurodyta, jog pagrindinės – notarinės sutarties tvirtinimo iÅ¡laidas įsipareigoja sumokėti atsakovė. Nors sutartyje nurodyta, kad Å¡i sutartis yra perskaityta Å¡alių, jų suprasta dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkanti Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ pasiraÅ¡yta, tačiau tai neatitinka tikrovės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismo sprendimo motyvai: 2.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų ir nepaaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kaip jis buvo apgautas ar suklaidintas sudarant ginčijamÄ sutartį. IeÅ¡kovas pats painiojasi nurodydamas faktines aplinkybes, t. y. vienur nurodė, jog jis ginčijamos sutarties nepasirašė, o kitur – pasirašė neskaitęs. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų neraÅ¡tingas ar neiÅ¡silavinęs žmogus, turėtų sveikatos sutrikimų, kurie galėtų kelti abejonę jo mÄ stymu, suvokimu, vertinimu.

IeÅ¡kovui atstovavo teisinę pagalbÄ jam teikiantis advokato padėjėjas M. C., su kuriuo ieÅ¡kovas derino savo veiksmus, dokumentus ir kt., kuris pakviestas į teismo posėdį kaip liudytojas patvirtino Å¡ias aplinkybes. Jo sutarties pasiraÅ¡ymo tikslingumÄ ir kryptingumÄ patvirtina Å¡alių dar 2016 m. lapkričio 9 d. pasiraÅ¡ytas iÅ¡ esmės tokio pat turinio susitarimas, kurį suraÅ¡ant ir pasiraÅ¡ant nedalyvavo advokatai ar kiti asmenys, kas rodo ieÅ¡kovo siekį ir valiÄ susitarti bÅ«tent taip, kaip ir nurodyta ginčijamoje sutartyje.

III. Apeliacinio skundo argumentai 3. IeÅ¡kovas V. P. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašė Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – pripažinti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento iÅ¡ dalies: 1.1) pripažinti negaliojančiomis sutarties 3.1.1 punkto sÄ lygas, pagal kurias ieÅ¡kovas V. P. įsipareigojo dukroms L.

P. ir A. P. padovanoti lygiomis dalimis nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., t. y. 1/2 dalį žemės sklypo, bendro 0,060 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį pastato, neįteisinto Nekilnojamojo turto registre; 1.2) pripažinti negaliojančiomis sutarties 4.1 ir 4.2 punktų sÄ lygas, pagal kurias numatyta atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymÄ ; 1.3) pripažinti negaliojančiomis sutarties 7.1 punkto sÄ lygas, pagal kurias ieÅ¡kovas V. P. įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. imtinai savo lėšomis įteisinti Nekilnojamojo turto registre pastatÄ , esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis neturėjo vidinės valios sudaryti preliminariÄ jÄ sutartį ir dukroms padovanoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Jo santykiai su dukromis yra blogi, paskutinį kartÄ matė jas daugiau nei prieÅ¡ ketverius metus. IÅ¡ dukrų praÅ¡ymo (paaiÅ¡kinimo), bylos nagrinėjimo metu pateikto teismui, matytina, kad jos sutinka ir neprieÅ¡tarauja, jog jis nedovanotų joms nekilnojamÄ jį turtÄ , nurodytÄ ginčo sutartyje.

Taigi jos neturi jokio teisinio suinteresuotumo priimti turtÄ iÅ¡ jo, kaip ir jis neturi jokio teisinio suinteresuotumo šį turtÄ joms padovanoti. 3.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog jis neįrodė suklaidinimo fakto. Sudarydamas (pasiraÅ¡ydamas) ginčijamÄ sandorį neveikė savo pasirinkimu ir laisva valia, nes buvo veikiamas atsakovės atstovo. Akivaizdu, kad neturi ir negali turėti jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimus, kadangi sutarties sudarymo proceso nefiksavo garso, vaizdo įraÅ¡ymo priemonėmis.

Be to, apie tokiÄ galimybę net nebuvo žinoma. Atsakovės atstovas advokatas R. L. nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų ir nepranešė, kad jo duodama pasiraÅ¡yti sutartis visiÅ¡kai nėra susijusi su Å¡alių ginčo sprendimu taikiu bÅ«du dėl santuokos metu įgyto bendro padalijimo. Jei jis bÅ«tų norėjęs sudaryti sutartį, jis bÅ«tų iÅ¡laidas notarui už dovanojimo sutartį apmokėjęs per pusę su atsakove. Jo atstovas nedalyvavo pasiraÅ¡ant ginčijamÄ sutartį ir neinformavo apie tai, jog atsakovės atstovės atsiuntė jam susipažinti sutarties sÄ lygas.

Ginčo sutartis sudaryta iÅ¡imtinai atsakovės iniciatyva. Sutarties nevykdymo atveju jis privalo jai sumokėti 20 000 Eur kompensacijÄ . 3.3. Nurodė, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kai byloje nustatoma, kad atsakovas suklaidino ieÅ¡kovÄ , tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo, t. y.

CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. UAB „ Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007). Teismas turėjo pats nurodytÄ teisingÄ materialinę teisės normÄ ir pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. 3.4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo elgesį bylos nagrinėjimo metu vertino kaip nekonkretų ir neapibrėžtÄ .

Jis nesupranta teisinių formuluočių, tad jo kalba su jo atstovės nesutapo tik dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo.

4. Atsakovė A. P. atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijimÄ sandorį negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės. 4.1.1. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apgaulę prieÅ¡ jį naudojo ne ji, o jos atstovas advokatas R. L.. Tokie argumentai teisiÅ¡kai nėra pagrįsti, o, jei keliami, tai turi bÅ«ti padaryta atitinkama tvarka, kas Å¡iuo atveju padaryta nebuvo.

Nėra teisinio ir faktinio pagrindo neigiamai aiÅ¡kinti apie jos atstovo elgesį, teikiant teisines konsultacijas tiek Å¡ioje byloje, tiek kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje dėl santuokinio turto padalijimo (civilinė byla Nr. e2-576-206/2016). Advokatas sÄ Å¾iningai atliko savo pareigas, laikėsi įstatymų ir duotos priesaikos, dėl to kaltinimai dėl atstovo apgaulės yra atmestini. IeÅ¡kovas neįrodė, jog jis buvo verčiamas, skubinamas pasiraÅ¡yti jos atstovo. 4.1.2. Nurodė, kad ginčytina sutartis buvo sudaryta ir susijusi su nagrinėta byla tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl santuokos nutraukimo.

Å ios sutarties sudarymo valios kryptingumÄ patvirtina ieÅ¡kovo 2016 m. lapkričio 9 d. pasiraÅ¡ytas Å¡alių susitarimas, kurio sÄ lygos atitinka ginčytinÄ sutartį. Jį pasiraÅ¡ant jokie advokatai nedalyvavo ir apgaulė naudota nebuvo. Dalį sutarties sÄ lygų ieÅ¡kovas siekė įgyvendinti bandydamas įteisinti pastatÄ , tačiau vėliau persigalvojo. Ginčo sutarties sÄ lygos buvo aptartos dalyvaujant Å¡alims su joms atstovaujančiais atstovais, iÅ¡aiÅ¡kinta dėl baudos už sutarties nevykdymÄ .

PasiraÅ¡ant ginčijimÄ sutartį buvo pasiraÅ¡yta ir dar viena preliminarioji sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, padovanoti dukroms L. ir A. P.. Ji savo pasiraÅ¡ytos preliminariosios sutarties sÄ lygas įvykdė ir tai patvirtina VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as. Sutarties sÄ lygos buvo identiÅ¡kos ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygoms. 4.1.3. Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko ir nepasitikėjimo juo iÅ¡reiÅ¡kęs nebuvo.

Taikos sutarties, ginčijamos sutarties projektai prieÅ¡ juos pasiraÅ¡ant buvo iÅ¡siųsti ieÅ¡kovo atstovui elektroniniu paÅ¡tu. Tik po to, kai iÅ¡ V. P. atstovo advokato padėjėjo M. C. buvo gautas atsakymas elektroniniu paÅ¡tu, ieÅ¡kovas atvyko į advokato R. L. kontorÄ pasiraÅ¡yti procesinių dokumentų ir ginčijamÄ sutartį. Pačioje sutartyje yra nurodyta, kad Å¡alys sutartį suprato ir jÄ pasirašė. 4.1.4. Nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika Nr. 3K- 3-478/2003, Nr. 3K-3-274-611/2015, Nr. 3K-3-1090/2001, Nr. 3K-3-609/2008, Nr. 3K-3-264/2013 nėra aktuali nagrinėtai bylai.

Situacijos nėra analogiÅ¡ko pobÅ«džio, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iomis nutartimis nesivadovavo bei nepriėmė prieÅ¡ingo sprendimo. 4.2. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu suformuluoja ieÅ¡kinio aplinkybes, kurių keisti ar modifikuoti teismas teisės neturi. BylÄ nagrinėjant teisme ieÅ¡kovas aiÅ¡kino ne tik tas pačias aplinkybes kaip ir ieÅ¡kinyje, tačiau aiÅ¡kiai nurodė, kad „jis buvo apgautas“.

Teismui nurodžius ir vertinus faktines aplinkybes pagal ieÅ¡kinio dalykÄ , teismas ir analizavo CK 1.91 straipsnio taikymÄ . IeÅ¡kovas turi teisę iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu jau kitais pagrindais. 4.3. Nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog buvo padaryta procesinių pažeidimų vertinant įrodymus. Jeigu ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, tai natÅ«ralu, jog teismas kitokio sprendimo priimti negalėjo. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo siÅ«loma pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau jokių kitų įrodymų pateikti negalėjo.

Išimtinai vadovautis vien tik ieškovo parodymais teismas neturėjo teisės. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalia). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

7. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti preliminariÄ jÄ dovanojimo sutartį sudaryta dėl apgaulės pagal CK 1.91 straipsnį, teisėtumas ir pagrįstumas. Faktinės bylos aplinkybės 8. Byloje nustatyta, kad ginčijama 2016 m. lapkričio 15 d. preliminarioji sutartis sudaryta tarp asmenų – V. P., A. P., L. P., A. P.. VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e apie įregistruotas daiktines teises matyti, jog žemės sklypas, bendro 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso V. P. ir A. P.. Žemės sklype yra ir neįteisintas sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį faktiÅ¡kai priklauso V. P. ir A. P., ir tai įrodo Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-206/2016. Sodo namelio įteisinimo procedÅ«ra nėra atlikta.

9. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ motyvuodamas tuo, jog jis neįrodė, kad prieÅ¡ jį buvo panaudota apgaulė. IeÅ¡kovas nesutikdamas su tuo apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino faktines aplinkybes, nevertino jo parodymų, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ .

Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų Å¡iam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik vieÅ¡ajam interesui apsaugoti (eliminuojant iÅ¡ civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais bÅ«tų pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamÄ civilinių santykių reglamentavimo rezultatÄ , taip pat visuomenėje nustatyti sÄ Å¾iningo elgesio principai) ir sÄ Å¾iningų sutartinių santykių Å¡alių interesams nuo jų pažeidimo nesÄ Å¾iningos Å¡alies veiksmais apsaugoti, bet ir civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, užkertant keliÄ siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesÄ Å¾iningais tikslais.

11. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė pripažinti 2016 m. lapkričio 15 d. preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl apgaulės, t. y. pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.). Be to, apgaulė yra ir tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę bei aplinkybes, o kita sandorio Å¡alis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

13. Apgaulės faktas turi būti grindžiamas įrodymais, kuriuos šiuo atveju privalėjo pateikti apeliantas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas įrodinėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog byloje nėra leistinų įrodymų apgaulės faktui pagrįsti. Paaiškino, jog jokiais kitais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimus, jis remtis negalėjo. Nežinojo, kad gali apgaulės faktui užfiksuoti naudotis vaizdo, garso priemonėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

15. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytÄ , jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

16. Apgaulės faktui nustatyti neužtenka paties asmens paaiškinimo, jo žodžius turi pagrįsti kiti byloje esantys įrodymai. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje pateiktus rašytinius duomenis, apsiklausė liudytojus ir jo padarytos išvados paremtos visų įrodymų kontekste (CPK 177 straipsnio 1-3 punktai, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

17. Ginčijama sutartis pasiraÅ¡yta 2016 m. lapkričio 15 d. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-576-206/2016 pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys V. G., A. P.. Matyti, kad byla buvo užbaigta patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuria buvo susitarta ir dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., pasidalijimo.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ginčijama sutartis pasiraÅ¡yta nagrinėtos civilinės bylos dėl turto padalijimo kontekste. Pažymėtina, jog atsakovė iÅ¡ esmės pasirašė tokio paties pobÅ«džio preliminariÄ jÄ dovanojimo sutartį kaip ir ieÅ¡kovas. Tai dar labiau patvirtina faktÄ , jog nagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo buvo priežastis pasiraÅ¡yti ginčijamÄ sutartį.

18. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J.

B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Å iuo atveju nenustatyta, jog ieÅ¡kovas yra neveiksnus, ribotai veiksnus, turi kitų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų suvokti savo veiksmų esmės bei pasiraÅ¡omų sutarčių teisinių pasekmių. Apeliantui nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-576-206/2016 teisme atstovavo profesionalus teisininkas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad visi dokumentai ( 2016-11-15 praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį, 2016-11-15 preliminarioji dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini), 2016-11-15 preliminarioji dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini), 2016-11-15 taikos sutartis) atsakovės atstovo advokato 2016 m. lapkričio 15 d. buvo persiųsti apelianto atstovui. 2016 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laiÅ¡ku apelianto atstovas atsiuntė pakoreguotÄ taikos sutarties 5 punktÄ ir nurodė, kad apeliantas atvyks 14.00 val.

Be to, ieÅ¡kovo valios kryptingumÄ pasiraÅ¡yti ginčijamÄ sutartį patvirtina byloje esantis 2016 m. lapkričio 9 d. ranka suraÅ¡ytas ir apelianto pasiraÅ¡ytas iÅ¡ esmės tokio pat turinio susitarimas, kurį suraÅ¡ant ir pasiraÅ¡ant nedalyvavo advokatai ar kiti asmenys. Å io susitarimo ieÅ¡kovas neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pasiraÅ¡omos ginčijamos sutarties turinys, jos sÄ lygos ieÅ¡kovui buvo žinomos ir jis prisiėmė rizikÄ dėl neigiamų teisinių padarinių atsiradimo.

19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Å¡alys nebÅ«tų turėjusios iÅ¡reikÅ¡tos valios sudaryti bÅ«tent tokiÄ sutartį, kad buvo kokia nors ieÅ¡kovo apgaulė, nuslėptų ir tik vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjusių aplinkybių, nesÄ Å¾iningų veiksmų. Todėl spręstina, jog ieÅ¡kovas neįrodė prieÅ¡ jį panaudotos apgaulės fakto, kad bÅ«tų galima pripažinti jo pasiraÅ¡ytÄ preliminariÄ jÄ dovanojimo sutartį negaliojančia.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo 20. Ieškovas apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kai byloje nustatoma, kad atsakovas suklaidino ieÅ¡kovÄ , tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu. Vien tai, jog jis ieÅ¡kinyje blogai nurodė sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindÄ , neatėmė galimybės teismui tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normos.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinęs), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo nurodytų nutarčių turinį ir Å¡ios nagrinėjamos bylos aplinkybes bei keliamus teisės klausimus, konstatuoja, kad nagrinėjama ir apeliaciniame skunde nurodytos bylos skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. IeÅ¡kovo nurodytoje nutartyje Nr. 3K-3-306/2007 buvo sprendžiama, kaip tinkamai aiÅ¡kinti sutarties turinį remiantis ne tik pažodiniu jos aiÅ¡kinimu, bet ir tikrÄ ja Å¡alių valia, atsižvelgus į ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes. Kitoje apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-176/2010 buvo analizuojamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už prievolių netinkamÄ vykdymÄ , proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

23. Be to, faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å aliai pakanka nurodyti tik faktus, kuriais jis grindžia savo reikalavimÄ ar atsikirtimÄ Ä¯ jį, o teisinę ginčo santykių kvalifikacijÄ atlieka teismas. Å alies nurodyta teisinė ginčo kvalifikacija teismo nesaisto, nes teismas taiko įstatymÄ . Nagrinėjamu atveju teismas analizavo ir vertino ginčijamos dovanojimo sutarties negaliojimÄ pagal tuos faktinius pagrindus bei aplinkybes, kurias įvardijo apeliantas, t. y. vertino, ar atsakovė prieÅ¡ jį panaudojo apgaulę, o ne ieÅ¡kovo suklydimÄ sudarant sandorį.

Dėl bylos procesinės baigties 24. Remdamasi iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 25. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovė teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 700 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ios iÅ¡laidos pagrįstos ir nevirÅ¡ija maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijose, todėl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28. IeÅ¡kovas, paduodamas apeliacinį skundÄ , sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Nustatyta, kad jis turėjo sumokėti 375 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 300 Eur trÅ«kstamo žyminio mokesčio dalis (CPK 86 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teisėjų kolegija Å¡ios nutarties dalies nelaiko siurprizine sÄ lyga atsižvelgusi į jos dydį, teisingumo ir protingumo principus. IeÅ¡kovas tokio pat dydžio žyminį mokestį sumokėjo pirmosios instancijos teisme, tačiau trÅ«kstama dalis nepriteistina, siekiant nepabloginti ieÅ¡kovo teisinės padėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : ieÅ¡kovo V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei A. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P. 700 Eur (septyni Å¡imtai eurų) jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P. 300,00 Eur (trys Å¡imtai eurų) į valstybės biudžetÄ trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė