f92f2c75-cabb-4b09-8166-92762a67a857 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-516-1133/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24658-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; (S) 1.2.5.4.1; 1.1.8.10.1; 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. U.-Zabulionienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Stasiui Survilai, civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai J.

M., laiduotojai G. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, susituokęs, Å«kininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas (kaltinimas pakeistas) padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : A. M. 2022 m. liepos 4 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto su žmona J.

M. metu, stipriai sugriebė jÄ sėdinčiÄ ant kėdės už deÅ¡inės rankos, jÄ suspaudė ir ranka sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius J. M. į galvÄ , dėl ko ji parkrito nuo kėdės ant grindų. Po to, A. M., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žodžiu ir veiksmu grasino nužudyti J. M., o bÅ«tent jis, sakė žodžius, tarp jų ir necenzÅ«rinį, „kurva pasmaugsiu tave“, sugriebė J. M. už kaklo ir jÄ Â smaugė, dėl to nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Tokiais savo veiksmais A. M. padarė J. M. poodines kraujosruvas momens kairėje, deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inio žasto ir deÅ¡inės blauzdos srityse, kraujosruvas deÅ¡inės akies junginėje ir abipus akių vokuose, odos nubrozdinimus kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje. Å ie sužalojimai, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. G 2101/2022(01), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. M. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatÄ bei grasino jÄ nužudyti ir padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, tačiau iÅ¡ jo parodymų turinio matyti, kad kaltę kaltinamasis pripažįsta tik iÅ¡ dalies. Parodė, kad nukentėjusioji miegojo tris paras atskirai, užsirakinusi duris savo miegamajame. Labai dėl to pyko, pergyveno, o paskui įsiuto. Atsikėlė liepos 4 d., pasiÅ«lė nukentėjusiajai eiti kartu į parduotuvę, bet ji nesutiko. Jis jai kažkÄ pasakė, o ji atsakė „Noriu, pabandyk“. Tie jos žodžiai galutinai jį sunervino ir jis nesusivaldė.

Nukentėjusioji buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo. Neatsimena tiesioginių smÅ«gių jai į galvÄ . Jis paėmė jai už deÅ¡inės rankos, pastÅ«mė ir ji nuvirto nuo kėdės. Nežino, kaip atsitiko, kad nukentėjusiajai deÅ¡inės akies vokuose atsirado poodinės kraujosruvos. Atsimena, kad kai ji virto, galva iÅ¡ deÅ¡inės pusės atsitrenkė į spintelę. Nepamena, kad bÅ«tų jai sudavęs smÅ«gius ar „koliojęs“. Kažkiek prismaugė. Paėmė jai už kaklo, bet, kai ji ėmė su juo gražiai kalbėti, iÅ¡ karto paleido.

Gal nuo smaugimo atsirado kraujosruvos nukentėjusiosios deÅ¡inės akies vokuose. Tai smaugimo pasekmės. Jis labai trumpai jai laikė už kaklo, nesupranta, kaip jai taip galėjo pakenkti. Jis ne tiek smaugė, kiek norėjo pagÄ sdinti. Nukentėjusioji gynėsi, spardėsi, norėjo jį apdraskyti, norėjo iÅ¡silaisvinti. Grasinančių žodžių neatsimena. Buvo blaivus, gal kažkiek iÅ¡gėręs. Niekada prieÅ¡ savo sutuoktinę smurto nenaudojo. Savo poelgį vertina blogai, labai jÄ myli, stengiasi su ja nesiginčyti, nusileisti jai.

Dėl moralinės žalos, pervedė nukentėjusiajai 500 Eur, jis jai nuÅ¡ienavo 50 hektarų, ji gavo iÅ¡mokÄ 8 000 Eur sumai, jis perka anglis namo Å¡ildymui, nupirko 1 t anglių už 540 Eur, televizorių nupirko už 330 Eur. Jis yra nervingas, piktas ir toks buvo visada. Dabar lankosi pas psichologÄ , vartoja vaistus, turi mažiau piktumo. Pats ant savęs pyksta dėl įvykio. Nukentėjusioji J. M. (kaltinamojo sutuoktinė) teisme parodė, kad 2022 m. liepos 1 d. ryte kaltinamasis pradėjo psichologinį smurtavimÄ , o fizinis smurtas buvo tik liepos 4 d.

Kaltinamasis pradėjo jos klausti, kur ji buvo naktį, ar pas juos naktį kas nors nebuvo atėjęs. Ji jam paaiÅ¡kino, kad niekur nėjo. Vėliau, kaltinamasis pradėjo jÄ kaltinti, kad ji buvo išėjusi kažkur su žentu naktį. Jai buvo labai skaudu. Kaltinamasis pradėjo jÄ keikti. Dvi naktis su juo nemiegojo, nes bijojo, nes jis (kaltinamasis) visÄ gyvenimÄ prieÅ¡ jÄ smurtavo (psichologiÅ¡kai smurtavo visÄ gyvenimÄ , fiziÅ¡kai taip pat nekartÄ ). Grasino jÄ užmuÅ¡ti, sakė „iÅ¡lįsi ryte tu „k“, tai aÅ¡ tave pasmaugsiu“.

Jis gal 5 kartus naktį buvo atbėgęs, beldėsi į duris ir grasino nužudyti. Jai buvo baisu, nes kaltinamasis galėjo iÅ¡laužti duris, bijojo ir galvojo, kad reikia kviesti policijÄ . Jai buvo baisu, kai jis sakė tuos žodžius, ne galvojo, kad jis tai įvykdys. Jis labai rėkė, daužė duris. VienÄ rytÄ atvažiavo vaikai, jos žentai Å¡ienauti, todėl kaltinamajam nebuvo kaip prieÅ¡ jÄ smurtauti. Liepos 4 d., ryte, vaikai iÅ¡važiavo į darbus, o kaltinamasis atėjo jos nužudyti. Kaltinamasis meluoja, kad kvietė jÄ važiuoti kartu į parduotuvę.

Ji sėdėjo virtuvėje, pusryčiavo, o kaltinamasis atbėgo įtūžęs, grasino nužudyti, stvėrė deÅ¡ine ranka jai už deÅ¡inės rankos. Stvėrė jai už rankos virÅ¡ alkÅ«nės. Kaltinamasis jai sudavė kumščiu du smÅ«gius į galvÄ , ji nukrito ir Karsudavė į virÅ¡ugalvį. Ji nespėjo nieko jam pasakyti, nesakė „pabandyk, pabandyk“. Ji buvo taip prismaugta, kad jau nebekalbėjo. Nepamena ar kaltinamasis sėdėjo ant jos ar tik buvo palinkęs. Jai atrodė, kad jis jÄ smaugė ilgai, jautė, kad mirÅ¡ta.

Jos veidas buvo iÅ¡muÅ¡tas lavondėmėmis, jos abi akys buvo kruvinos, tik vienoje akyje laikėsi ilgiau, iÅ¡ akių ėjo kreÅ¡uliai. Buvo didelė mėlynė ant rankos ir ant kojos. Ji prieÅ¡inosi, judėjo. Pasakė „gana“. Jai sako, kad ji pati iÅ¡sikvietė policijÄ , bet ji nepamena, kaip iÅ¡sikvietė. Taip pat buvo iÅ¡kviesta greitoji. SÅ«nui pavyko prisiskambinti tik dienos pavakaryje, apie 16 val. SÅ«nus suprato, kad ji labai blogai jaučiasi, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Pamena, kad greitoji buvo iÅ¡kviesta du kartus.

Tada jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, ten darė tyrimus, statė laÅ¡ines. Ligoninėje buvo iki ryto. IÅ¡važiavo kruvinomis akimis, iÅ¡ akių bėgo kreÅ¡uliai, atrodė siaubingai, o po dviejų savaičių atrodė dar baisiau. Liko žymės visam gyvenimui, pablogėjo regėjimas, liko skauduliai galvoje, baimė, kad jis vėl gali taip pasielgti. Po to, kaltinamasis jai atsiuntė 500 Eur. ji lankėsi pas psichologÄ nemokamai, bendravo su ja telefonu. Jai palengvėjo, bet dar nepraėjo. Po Å¡io įvykio kaltinamasis nesmurtauja, atsiprašė, bet ji nepriėmė jo atsipraÅ¡ymo, nelabai tiki jo atsipraÅ¡ymu.

Liudytoja, R. M. (kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra) teisme parodė, kad įvykio dienÄ jai paskambino iÅ¡ policijos ir pranešė, kad jos tėvas bandė pasmaugti jos mamÄ . Ji atvažiavo po pietų, matė, kad mamos veidas buvo iÅ¡muÅ¡tas kraujosruvomis, jos akys buvo paraudusios nuo kraujo, kraujas buvo iÅ¡siliejęs akyse, jos kaklas buvo raudonas. Mama atrodė kaip nesava. Ji klausinėjo to paties, atrodė lyg bÅ«tų Å¡oko bÅ«senos. Ji nukentėjusiajai paaiÅ¡kino situacijÄ , o ji (nukentėjusioji) vis klausinėjo kas atsitiko.

Nukentėjusioji pati neatsiminė. Mamos neiÅ¡vežė į ligoninę. Buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Ji (liudytoja) skambino broliui D. M. pasitarti kÄ daryti. Brolis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Kai ji (liudytoja) atvažiavo, namuose buvo tik mama. Nepamena, kada mamos akys visiÅ¡kai pasidengė krauju, bet vakare, kai važiavo į ligoninę, jau buvo pasidengusios krauju. Mamai dabar sunku kÄ nors prisiminti, o kai buvo iÅ¡leista iÅ¡ ligoninės, nukentėjusioji jautėsi labai blogai psichologiÅ¡kai.

Kaltinamasis jÄ skriaudžia visÄ gyvenimÄ , visada ant jos burnoja. Smurto tarp mamos ir tėčio nebÅ«davo, bet jie pasibardavo. Jos tėtis Å«maus bÅ«do, rÅ«stus, nelabai su juo bendrauja. Po įvykio tėvai gerai sutaria. Ji (liudytoja) pas tėvus atvažiuoja pabÅ«ti kas antrÄ savaitę, labiau bendrauja su mama. Jai gaila, kad tėvai negali sutarti. Mano, kad tėvai kartu gyvena, nes nenori keisti gyvenimo. Mano, kad jos tėtis pavojingas jos mamai. Jai (liudytojai) Å¡iek tiek baisu lankytis tėvų namuose. prieÅ¡ jÄ (liudytojÄ ) tėtis nesmurtavo, gavo iÅ¡ jo dovanų.

Liudytojas D. M. (kaltinamojo ir nukentėjusiosios sÅ«nus) teisme parodė, kad įvykio dienÄ jai paskambino sesuo R. M. ir pranešė, kad tėvas užpuolė mamÄ , kad su mama kažkas negerai, kad mama kartoja tas pačias frazes po 10 kartų. Jis (liudytojas) pagalvojo, kad mamai suleista raminamųjų arba migdomųjų. Jis (liudytojas) paskambino nukentėjusiajai ir suprato, kad jai kažkas suleista, nes ji buvo Å¡oke, strese, nesuprato, kas vyksta aplinkui. Su mama susiskambino gal 10 kartų. Paskutiniai du skambučiai buvo tokie: mama jam skambino, pasakė, kad eis miegoti, bet, kai ji dar kartÄ paskambino, atrodė, kad ji pradėjo silpti, gesti nuo patirto Å¡oko, pradėjo gesti jos balsas.

Tada jis (liudytojas) paskambino greitajai. Po įvykio mamÄ matė jau pasveikusiÄ . Ä® ligoninę nuvažiavo seserys, jos sakė, kad mamai suleisti raminamieji. Jam (liudytojui) atrodė, kad mama mirÅ¡ta, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Jis (liudytojas) kalbėjo su kaltinamuoju apie šį įvykį. Mama jam pasakė, kad tėvas jÄ smaugė, kad prismaugė tiek, kad jai labai blogai. Jis (liudytojas) pats to įvykio nematė, neklausė tėvo, kodėl jis taip pasielgė. Tėvai kartu gyvena gal jau 50 metų.

Jis (liudytojas) supranta, kad vyras taip gali pasielgti. Gamta yra vyriÅ¡ka, ji kartais kanda. Jam tai nebuvo tas įvykis, kad labai nustebtų. Jo tėvai nesimušė visÄ gyvenimÄ taip, kaip kiti žmonės. Jo tėvas yra ir gero padaręs. Tėvas suklydo, bet visi gyvi. Jo tėtis nėra visuomenei pavojingas. Jiems patiems spręsti, ar tėtis pavojingas mamai. Nukentėjusiosios J. M. 2022 m. liepos 4 d. protokolo-pareiÅ¡kimo duomenimis, nukentėjusioji nurodė, jog 2022 m. liepos 4 d. apie 10.20 val. namuose, jos vyras A.

M. panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , t. y. ranka sugriebė jai už kaklo ir jÄ smaugė, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmÄ . Smaugdamas Å¡aukė, kad jÄ nužudys. Ji labai iÅ¡sigando, visaip bandė gintis nuo jo, spardė jį kojomis, stÅ«mė nuo savęs rankomis, kad jis jÄ paleistų, nes jai trÅ«ko oro. Ji jautė, kad praras sÄ monę, kažkuriuo momentu vyras jÄ paleido, ji iÅ¡bėgo iÅ¡ namų ir iÅ¡kvietė policijÄ (t. 1, b. l. 11). Bendrojo pagalbos centro kortelės duomenimis, 2022 m. liepos 4 d., 10.28 val., nukentėjusioji pranešė, kad jos vyras kÄ tik jÄ smaugė, grasina užmuÅ¡ti.

Greitosios pagalbos atsisakė (t. 1, b. l. 6). Ä®vykio vietos 2022 m. liepos 4 d. apžiÅ«ros protokolas su fotolentele, iÅ¡ kurių matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta. ApžiÅ«rint virtuvėje įvykio vietÄ jokių grumtynių požymių neaptikta. Nuotraukose Nr. 9-10, užfiksuotas nukentėjusiosios kaklas (po nuotraukomis nurodyta „Raudonos žymės ant kaklo“, tačiau dėl nuotraukų kokybės nesimato) (t. 1, b. l. 20-26). Vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ pareigÅ«nų „Body“ kamerų ir jų 2022 m. spalio 26 d. apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurių matyti, jog apžiÅ«rėti keturi vaizdo įraÅ¡ai:

1. Vaizdo įraÅ¡o Nr. „2022_0704_105712_016.MP4“ ekrano apatiniame kairiame kampe yra užraÅ¡as VLN_RPK_6098FE, antroje eilutėje užraÅ¡as 2022/07/04 10:58:05. Ä®raÅ¡o pradžia 10:56:15. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 5 min. 57 val. Policijos pareigÅ«nai vyksta į įvykio vietÄ . Automobilyje policijos pareigÅ«nė sako: 42, 40, 38, 36, ir praÅ¡o kolegos pasakyti, kad atžymėtų jog jie atvyko į įvykio vietÄ . Netrukus pareigÅ«nė iÅ¡lipa iÅ¡ policijos automobilio ir sveikinasi su nukentėjusiÄ ja, kuri yra už tvoros, pareigÅ«nė paklausia ar greitoji reikalinga ir kaip jiems čia užeiti.

Nukentėjusioji prieina ir atidaro vartų dureles (kÄ kalba pranešėja nesigirdi, sako, kad galvÄ jai skauda). PareigÅ«nė paklausė „o vyras?“. Nukentėjusioji atsako, kad jis namuose. Tada pareigÅ«nė paklausia ar vyras blaivus, pranešėja atsakė, kad blaivus. PareigÅ«nė klausia dėl ko čia taip atsitiko? Pranešėja policijos pareigÅ«nus veda link namų durų. Užeina į namus, eidama namuose nukentėjusioji sako, kad jÄ smaugė. Namo viduje arčiau virtuvės stovi kaltinamasis, pareigÅ«nė jam prisistatė ir įspėjo, kad jis yra filmuojamas.

Kaltinamasis iÅ¡ karto pasakė, kad jis su žmona aiÅ¡kinasi santykius. Policijos pareigÅ«nas sako „santykius aiÅ¡kinotės, tai kÄ bÅ«tina smaugti?“. Kaltinamasis, pasakė, kad nesmaugė, tada policijos pareigÅ«nė pasakė, kaltinamajam „pasižiÅ«rėkite, kodėl ant jÅ«sų žmonos kaklo taip raudona“. Kaltinamasis pasakė, kad pas jÄ visÄ dienÄ taip raudona. Nukentėjusioji pasakė, kad jis (kaltinamasis) meluoja. Kaltinamasis pasakė, kad žmona (nukentėjusioji) meluoja.

Policijos pareigÅ«nė paklausė dėl ko jie ginčijosi, kaltinamasis atsakė „oi čia Dieve, Dieve...gyvename jau taip 5-6 metus“. Policijos pareigÅ«nas paklausia, ar kaltinamasis turi dokumentus, kaltinamasis ieÅ¡ko, traukia iÅ¡ piniginės dokumentus ir sako, „o kiek žmona ant manęs loja, kiek priloja visokių nesÄ monių“. Nukentėjusioji sako, „kÄ jis čia Å¡neka dabar“. Kaltinamasis aiÅ¡kina, kad žmona miegot su juo neina 5 paras jau, atsigula ir guli, nuo 30 dienos jau atskirai miega, viena miega.

Nukentėjusioji sako, kad kartu miega. Kaltinamasis klausia jos, kada miegojo kartu, jau 5 paros kaip atskirai. nukentėjusioji sako jam, kad jis meluoja, o kaltinamasis rodo su ranka ir sako „tai gi Å¡itam kambaryje miegi“. Nukentėjusioji sako, kad su vyru miega. Policijos pareigÅ«nė paklausė „ar dėl Å¡ito įvyko visas konfliktas?“. Kaltinamasis patvirtino. Nukentėjusioji pasakė „ne, ne dėl Å¡ito“. Tada kaltinamasis pasakė, kad jis savo žmonÄ myli baisiausiai, o ji varo jį ir varo, muistosi.

Policijos pareigÅ«nė klausia nukentėjusiosios ar jai reikia medikų pagalbos, o kaltinamasis atsakė, kad nieko jai nereikia. Policijos pareigÅ«nė dar karta klausia, ar iÅ¡kviesti medikus. Nukentėjusioji sako, kad nežino. Kaltinamasis nurodė, kad žmona jį irgi smaugė. Kaltinamasis komentuoja „nieko jai ten nėra, primeluoja“. Kaltinamasis nurodė, kad žmona iÅ¡vedė jį iÅ¡ nervų, Å¡neka visokias nesÄ mones, o jis nori gražiai gyventi ir varo jį tolyn, tolyn. Nukentėjusioji sako „viskas gana“ ir atsistoja.

Policijos pareigÅ«nė klausia, ar ne silpna. Kaltinamasis sako nukentėjusiajai, kad nuo 30 dienos neina miegot kartu su juo, atskirai miega. Nukentėjusioji sako, kad kartu miegojo, kaltinamasis klausia, kada kartu miegojo, ko ji čia meluoja iÅ¡siÅ¡iepus. Policijos pareigÅ«nė klausia ar daugiau su jais niekas negyvena. Nukentėjusioji sako, kad atvažiuoja vaikai, bet vyras kaip žvėris iÅ¡veja visus. Kaltinamasis policijos pareigÅ«nams sako neklausyti žmonos, nes ji meluoja. Policijos pareigÅ«nė pasikviečia nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ kitÄ kambarį, kur pastaroji papasakoja, kad jÄ tikrai smaugė ir nurodė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , nes kitaip neįmanoma.

Policijos pareigÅ«nė paklausia ar pirmÄ kartÄ smurtas, nukentėjusioji atsakė, kad ne. Nukentėjusioji nurodė, kad policija buvo kviesta, gal prieÅ¡ dvejus metus;

2. vaizdo įraÅ¡o Nr. „2022_0704_110212_017.MP4.“ trukmė 5 min. Matyti, kaip nukentėjusioji aiÅ¡kina policijos pareigÅ«nei dėl vyro alkoholio vartojimo ir nurodo, kad vyras po truputį vartoja alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji sako, kad jai dingsta atmintis. Policijos pareigÅ«nė jÄ ramina, praÅ¡o nesinervinti ir klausia ar ilgai jis jÄ smaugė. Nukentėjusioji nurodė, kad palaikė, yra žymės, o policijos pareigÅ«nė praÅ¡o nufotografuoti žymes. Policijos pareigÅ«nė patvirtina bei nurodo, kad yra raudona.

Policijos pareigÅ«nė fotografuoja žymes. Nukentėjusioji sako, kad jai skauda. PareigÅ«nė sako, jog matosi, kad raudona, praÅ¡o nueiti atsisėsti ant sofos ir palaukti, kol greitoji medicinos pagalba atvažiuos. Policijos pareigÅ«nas klausia kaltinamojo, kur jis dirba, o kaltinamasis atsako, kad Å«kininkauja, nurodė, kad nukentėjusioji iÅ¡vedė paprasčiausiai iÅ¡ nervų ir jis neatsilaikė, bet čia smulkmena. Policijos pareigÅ«nas paklausė „susinervinote ir biÅ¡ki sugriebėte jÄ už kaklo ane?“.

Kaltinamasis atsakė „nu ji mane aÅ¡ jÄ â€œ. Policijos pareigÅ«nė paklausė ar pas jį yra žymių, o jis atsakė, kad nuplovė. Kaltinamasis pasakė „nieko čia rimto, nieko čia nebus“, policijos pareigÅ«nas paklausė „kad smaugėte nieko čia rimto?“. Nukentėjusioji nurodė „smaugė jis mane žinokite ne pirmÄ kartÄ â€œ. Kaltinamasis nurodė, kad kiek kartų jo žmona ji smaugė, lovoje žmona jį smaugė, nemeluoja, gryna teisybė, varo ir varo ant jo, sako, kad jis durnas toks anoks.

Policijos pareigÅ«nė klausė, kodėl jie gyvena kartu jeigu tokie santykiai, o kaltinamasis atsakė, kad nepajėgė iÅ¡siskirti, namai bendri, vaikai bendri. Policijos pareigÅ«nė nurodė, kad namai dideli, galima bÅ«tų po kambariukÄ iÅ¡silaikyt, o vaikai turbÅ«t irgi dideli, jeigu anÅ«kai atvažiuoja pas juos. Kaltinamasis nurodė, kad skirtis nenori;

3. vaizdo įraÅ¡o Nr. „2022_0704_110711018.MP4.“ trukmė 5 min. policijos pareigÅ«nas bendrauja su kaltinamuoju, kuris sako, kad tai nuo jo žmonos priklauso, ji pabėgo ir miega atskirai, namas didžiulis, o jis gali daug kÄ Ä¯tarti, jis virÅ¡uje miega ji apačioje. Policijos pareigÅ«nė sako, kad neprivers jis žmonos miegoti kartu, jeigu ji nenori to. Kaltinamasis pasako, kad nori atsipraÅ¡yti savo žmonos, o ji užsirakina ir kažkÄ sau prisigalvoja. Policijos pareigÅ«nė klausia kaltinamojo, ar buvo policija pas juos seniau kviesta.

Kaltinamasis nurodė, kad labai senai ir kad žmona jam privarė visokių žodžių ir jie vienas kitÄ auklėja. Nukentėjusioji pasakė, kad tik smaugt, užmuÅ¡t. Kaltinamasis pasakė, kad nei pasmaugė, nei užmušė. Nukentėjusioji pasakė, tai kiek dar trÅ«ksta, kad pasmaugt jÄ . Kaltinamasis pasakė, kad ji irgi jį smaugė, iÅ¡tepė jį visÄ . Kaltinamasis sako, kad žmonos atsiprašė. Kaltinamasis atsiprašė savo žmonos ir sako kad žmona prilojo ant jo visokių nesÄ monių ir jis nenori prie svetimų žmonių aiÅ¡kintis.

Matyti, kad atvažiuoja greitoji medicinos pagalba ir užeina į namus;

4. vaizdo įraÅ¡o Nr. „2022_0704_111210_019.MP4.“ trukmė 47 min. Matyti, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotoja bendrauja su nukentėjusiÄ ja, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja klausia ar skauda, pranešėja nurodo, kad taip skauda, atmintis dingsta (t. 1, b.l. 28-31). Spalvota nukentėjusiosios nuotrauka, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiosios deÅ¡inės akies baltymas raudonas (t. 1, b. l. 51). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 7 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G2101/2022(01), kurioje nurodyta, kad J.

M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės momeninės, deÅ¡inės akies vokų, deÅ¡inio žasto ir deÅ¡inės blauzdos srityse, kraujosruvos deÅ¡inės akies junginėje ir abipus akių vokuose, odos nubrozdinimai kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. liepos 4 d.); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; patiriant nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vietoje požymių, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti apie žalojusio įrankio formÄ , dydžius, ar žalojusių įrankių skaičių neužfiksavo.

Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gius kietu buku daiktu nukentėjusiajai į nurodytÄ kÅ«no sritį, tiek pačiai nukentėjusiajai griÅ«vant, bei minėta kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ . Nustatyti sužalojimai neatspindi nukentėjusiosios kÅ«no pozos sužalojimų jai padarymo metu (t. 1, b. l. 61-62). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 248 straipsnį Å¡eimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. A. M. kaltinimai pareikÅ¡ti ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

A. M. kaltinamas tuo, kad jis, 2022 m. liepos 4 d. apie 10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto su žmona J. M. metu, stipriai sugriebė jÄ sėdinčiÄ ant kėdės už deÅ¡inės rankos, jÄ suspaudė ir ranka sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius J. M. į galvÄ , dėl ko ji parkrito nuo kėdės ant grindų. Po to, A. M., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žodžiu ir veiksmu grasino nužudyti J. M., o bÅ«tent jis, sakė žodžius, tarp jų ir necenzÅ«rinį, „(keiksmažodis) pasmaugsiu tave“, sugriebė J.

M. už kaklo ir jÄ smaugė, dėl to nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Nurodyta, kad dėl tokių veiksmų A. M. padarė J. M. poodines kraujosruvas momens kairėje, deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡inio žasto ir deÅ¡inės blauzdos srityse, kraujosruvas deÅ¡inės akies junginėje ir abipus akių vokuose, odos nubrozdinimus kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ .

Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Ä®statymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas, taigi jis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raÅ¡tu, pasitelkiant elektronines ryÅ¡io priemones, konkliudentiniais veiksmais. Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstÄ , pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo iÅ¡sakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.).

Svarbu ir tai, kad siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamÄ jÄ atsakomybę gali užtraukti tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai. Pripažįstant nusikalstamÄ grasinimo pobÅ«dį, bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015,2K-172-788/2017).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp sutuoktinių, kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas. KonfliktÄ kaltinamasis pradėjo dėl to, kad nukentėjusioji trečia naktis miegojo atskirai nuo kaltinamojo. Tačiau iÅ¡ kaltinamojo duotų parodymų teisme matyti, kad jis pripažįsta tik dalį smurtinių veiksmų prieÅ¡ sutuoktinę, neprisimena, ar grasino jÄ nužudyti. Jis pripažįsta, kad suėmė sutuoktinę už deÅ¡inės rankos, pastÅ«mė, paėmė nukentėjusiÄ jÄ už kaklo ir prismaugė, sutiko, kad kraujosruvos deÅ¡inėje akyje atsirado dėl smaugimo, negalvojo, kad galėjo jai taip pakenkti, nes jo nuomone, smaugė labai trumpai ir pradėjus nukentėjusiajai gražiai kalbėti – paleido.

Nurodė, kad galvÄ nukentėjusioji susitrenkė į spintelę, kai jis jÄ pastÅ«mė, nepamena, kad bÅ«tų jai sudavęs smÅ«gius ar keikęs. Nukentėjusioji gynėsi, spardėsi, norėjo jį apdraskyti, norėjo iÅ¡silaisvinti. Grasinančių žodžių neatsimena. Pripažino, kad yra Å«maus bÅ«do, labai pavydus, nes myli savo žmonÄ . Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius, pirmiau apraÅ¡ytus duomenis, sprendžia, kad kaltinamasis, siekdamas suÅ¡velninti savo padėtį, duoda parodymus sau palankesne linkme, norėdamas teismo ir nukentėjusiosios akyse sumenkinti savo veiksmų pavojingumÄ , intensyvumÄ .

Nors nurodo, kad savo veiksmus vertina neigiamai, tačiau iÅ¡ dalies siekia save ir veiksmus pateisinti. Todėl teismas kaltinamojo parodymus pripažįsta įrodymais tik toje dalyje, kurioje juos patvirtina kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai. Visų pirma, kaltinamojo agresyvų elgesį kaltinime nurodytu laiku, kaltinime nurodytų smÅ«gių sudavimÄ ir smaugimÄ , grasinimÄ nužudyti, iÅ¡sakytÄ ir žodžiu prieÅ¡ smaugiant, patvirtina nukentėjusiosios J. M. nuoseklÅ«s parodymai proceso metu. Ji nurodė, kad psichologinis smurtas prasidėjo 2022 m. liepos 1 d. ryte.

Fizinis smurtas buvo liepos 4 d. Kaltinamasis klausinėjo, kur ji buvo naktį, pradėjo jÄ kaltinti, kad ji naktį buvo išėjusi kažkur su žentu. Jai buvo labai skaudu. Kaltinamasis pradėjo jÄ keikti. Dvi naktis su juo nemiegojo, nes bijojo. Grasino jÄ užmuÅ¡ti, sakė „iÅ¡lįsi ryte tu „k“, tai aÅ¡ tave pasmaugsiu“. Jis gal 5 kartus naktį buvo atbėgęs, beldėsi į duris ir grasino nužudyti. Jai buvo baisu, nes kaltinamasis galėjo iÅ¡laužti duris, bijojo ir galvojo, kad reikia kviesti policijÄ .

Liepos 4 dienos ryte kaltinamasis atėjo jos nužudyti. Ji sėdėjo virtuvėje, pusryčiavo, o kaltinamasis atbėgo įtūžęs, grasino nužudyti, stvėrė jai už deÅ¡inės rankos. Stvėrė jai už rankos virÅ¡ alkÅ«nės, o po to sudavė jai kumščiu du smÅ«gius į galvÄ , ji nukrito ir tada kaltinamasis labai žiauriai jÄ smaugė. Ji nespėjo nieko jam pasakyti. Ji buvo taip prismaugta, kad jau nebekalbėjo. Nepamena ar kaltinamasis sėdėjo ant jos ar tik buvo palinkęs. Jai atrodė, kad jis jÄ smaugė ilgai, jautė, kad mirÅ¡ta.

Jos veidas buvo iÅ¡muÅ¡tas lavondėmėmis, jos abi akys buvo kruvinos, iÅ¡ akių ėjo kreÅ¡uliai. Buvo didelė mėlynė ant rankos ir ant kojos. Ji prieÅ¡inosi, judėjo. Pasakė „gana“. Jai sako, kad ji pati iÅ¡sikvietė policijÄ , bet ji nepamena, kaip iÅ¡sikvietė. Taip pat buvo iÅ¡kviesta greitoji. SÅ«nui pavyko prisiskambinti tik dienos pavakaryje, apie 16 val. SÅ«nus suprato, kad ji labai blogai jaučiasi, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Pamena, kad greitoji buvo iÅ¡kviesta du kartus. Tada jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, ten darė tyrimus, statė laÅ¡ines.

Ligoninėje buvo iki ryto. IÅ¡važiavo kruvinomis akimis, iÅ¡ akių bėgo kreÅ¡uliai, atrodė siaubingai, o po dviejų savaičių atrodė dar baisiau. Nukentėjusiosios sunkiÄ psichologinę bÅ«klę po įvykio apibÅ«dino sÅ«nus, liudytojas D. M., kuris nurodė, kad pokalbio telefonu metu po įvykio su mama manė, kad mama mirÅ¡ta, ji negalėjo net prisiminti kas įvyko, ji buvo Å¡oke, strese, nesuprato, kas vyksta aplinkui. Su mama susiskambino gal 10 kartų. Paskutiniai du skambučiai buvo tokie: mama jam skambino, pasakė, kad eis miegoti, bet, kai ji dar kartÄ paskambino, atrodė, kad ji pradėjo silpti, gesti nuo patirto Å¡oko, pradėjo gesti jos balsas.

Tada jis paskambino greitajai. Mama jam pasakė, kad tėvas jÄ smaugė, kad prismaugė tiek, kad jai labai blogai. Jam tėvo poelgis nebuvo tas įvykis, kad labai nustebtų. Liudytoja R. M. (kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra) parodė, kad įvykio dienÄ jai paskambino iÅ¡ policijos ir pranešė, kad jos tėvas bandė pasmaugti jos mamÄ . Ji atvažiavo po pietų, matė, kad mamos veidas buvo iÅ¡muÅ¡tas kraujosruvomis, jos akys buvo paraudusios nuo kraujo, kraujas buvo iÅ¡siliejęs akyse, jos kaklas buvo raudonas.

Mama atrodė kaip nesava. Ji klausinėjo to paties, atrodė lyg bÅ«tų Å¡oko bÅ«senos. Ji mamai paaiÅ¡kino situacijÄ , tačiau ji vis klausė kas atsitiko. Tuo metu mama pati neatsiminė kas įvyko. Kai buvo iÅ¡leista iÅ¡ ligoninės, nukentėjusioji jautėsi labai blogai psichologiÅ¡kai. Jos tėtis Å«maus bÅ«do, rÅ«stus. Nukentėjusiosios parodymus dėl smurto aplinkybių, o bÅ«tent, kad jai buvo sugriebta už deÅ¡inės rankos, virÅ¡ alkÅ«nės, po to suduoti kumščiu du smÅ«giai į galvÄ , o jai dėl to nukritus, smaugta — patvirtina specialisto 2022 m. liepos 7 d. parengta iÅ¡vada Nr. G2101/2022(01), kurioje nurodyta, kad J.

M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės momeninės (virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, kairio momenkaulio gumburo projekcijoje 3x4 cm poodinė kraujosruva), deÅ¡inės akies vokų (vokų vidiniame kampe, apatiniame voke), deÅ¡inio žasto (priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utiniame trečdalyje dvi 1 cm skersmens) ir deÅ¡inės blauzdos srityse, kraujosruvos deÅ¡inės akies junginėje (visÄ junginės plotÄ apimanti tamsiai raudona, gelsvėjančio atspalvio hematoma) ir abipus akių vokuose dauginės taÅ¡kinės įodinės (blyÅ¡kiai violetinės kraujosruvėlės), du odos nubrozdinimai kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje vidurio linijoje, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. liepos 4 d.); nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir be kita ko suduodant smÅ«gius kietu buku daiktu nukentėjusiajai į nurodytÄ kÅ«no sritį.

Taigi, liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl smaugimo ir jo intensyvumo, likusių smaugimo pasekmių (krauju pasruvusios akys), patirto Å¡oko. Specialisto nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ :

1) smaugimÄ patviritna: dvi smaugimo žymės ant kaklo priekinio pavirÅ¡iaus vidurio linijoje, kraujosruvos deÅ¡inės akies junginėje ir abipus akių vokuose dauginės taÅ¡kinės įodinės, blyÅ¡kiai violetinės kraujosruvėlės;

2) sugriebimÄ už deÅ¡inės rankos, virÅ¡ alkÅ«nės patvirtina nustatyta kraujosruva žaste (priekinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utiniame trečdalyje dvi 1 cm skersmens kraujosruvos);

3) Du smÅ«gius nukentėjusiajai į virÅ¡ugalvio kairę pusė patvirtina virÅ¡ugalvio kairėje, kairio momenkaulio gumburo projekcijoje nustatyta 3x4 cm poodinė kraujosruva, kuri, kaip matyti, buvo padaryta kaltinamam asmeniui deÅ¡ine ranka suduodant veidu į jį sėdinčiai nukentėjusiajai. Nustatyta kraujosruva virÅ¡ugalvio kairėje patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad jai kaltinamasis smÅ«giavo deÅ¡ine ranka, kai ji buvo veidu į jį. Sužalojimai kakle, deÅ¡inės akies junginėje ir taÅ¡kinės kraujosruvos vokuose patvirtina, kad ji buvo stipriai ir pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ smaugiama.

Teismas, atsižvelgęs į liudytojų parodymus apie nukentėjusiosios sunkiÄ psichinę bÅ«klę po įvykio (abu nurodė, kad mama buvo Å¡oke, nesiorientavo nei kur ji, nei kas vyksta aplinkui, neprisiminė, kas atsitiko; sÅ«nus nurodė, jog girdėjo, kaip mama kalbėdama gęsta, galvojo, kad mirÅ¡ta), į nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes, sužalojimų padarymo bÅ«dÄ ir kiekį bei specialisto nustatytus sužalojimus, jų kiekį ir vietÄ ir padarymo bÅ«dÄ (galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, suduodant smÅ«gius), trauminių poveikių kiekį (mažiausiai penki), į nukentėjusiosios parodymus apie suvokimÄ buvusios situacijos (nurodė, kad kaltinamasis atėjo jos nužudyti, grasino žodžiu, sakydamas, kad pasmaugs, ne tik smurtavo, bet ir smaugė, ji nebegalėjo kvėpuoti, manė, kad mirs), į tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo agresyvÅ«s, nulemti pykčio ir pavydo, ko jis pats neneigia, į Å«mų tėvo bÅ«dÄ (liudytojų parodymai), sprendžia, kad Å¡ių nustatytų aplinkybių kontekste kaltinamojo agresyvÅ«s veiksmai rodo, kad kaltinamasis pykčio vedinas siekė nukentėjusiajai sukelti baimės ir nerimo bei nesaugumo jausmÄ ir sÄ lygojo nukentėjusiosios manymÄ , kad jai grasinama susidorojimu bei, kad grasinimas, iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais ir veiksmais buvo realus, nukentėjusioji pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindÄ Ä¯vertinti situacijÄ kaip grėsmingÄ ir bijoti grasinimo nužudyti įgyvendinimo.

Teismo nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės taip pat rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad naudoja smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę ir to norėjo, suprato, kad savo smurtiniu elgesiu mažiausiai sukels nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , o grasindamas pasmaugti ir smurtaudamas suprato savo elgesio bauginantį pobÅ«dį, siekė sukelti nukentėjusiajai nerimo, baimės, nesaugumo jausmÄ ir norėjo tokios nukentėjusiosios bÅ«senos, t. y. smurtavo ir grasino nužudyti veikdamas tiesiogine tyčia.

Smurto sukeltų padarinių atžvilgiu jo tyčia buvo neapibrėžta, todėl veika dėl smurto prieÅ¡ Å¡eimos narį kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius, kurie, remiantis specialisto iÅ¡vada Nr. G2101/2022(01), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Taigi, visus byloje surinktus įrodymus vertinant pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. vertinant tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumoje, lyginant juos tarpusavyje, pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes A.

M. smurtaudamas prieÅ¡ sutuoktinę ir taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ , grasindamas jÄ nužudyti, dėl ko nukentėjusiajai buvo akivaizdus pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, padarė idealia sutaptimi du nusikaltimus, t. y. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio 1 dalį Teisme gautas G. Č. (kaltinamojo sesers) ir kaltinamojo A. M. 2023 m. sausio 23 d. praÅ¡ymus atleisti kaltinamÄ jį A.

M. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimÄ be užstato, perduoti A. M. jos atsakomybei ir bylÄ nutraukti. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ gali bÅ«ti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos Å¡ios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktikÄ tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ių sÄ lygų buvimÄ teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Å ios sÄ lygos konstatavimas reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, 2K-240/2012). Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Tam, kad galima bÅ«tų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ byloje privalo bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytos sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju laidavimo instituto nėra galimybės taikyti, nes kaltinamasis tik iÅ¡ dalies pripažino kaltę, t. y. nurodė, jog nepamena, kad nukentėjusiajai bÅ«tų sudavęs smÅ«gius ar keikęs. Parodė, kad tik kažkiek prismaugė.

Paėmė jai už kaklo, bet, kai ji ėmė su juo gražiai kalbėti, iÅ¡ karto paleido. Ir nors kaltinamasis gailisi dėl savo poelgio, tačiau iÅ¡ jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis savo nusikalstamas veikas siekia sumenkinti ir kritiÅ¡kai nevertina, todėl jo gailesčio nėra pagrindo pripažinti nuoÅ¡irdžiu. Taigi, nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sÄ lyga laidavimo taikymui. Be to, teismas privalo atsižvelgti bei įvertinti ir laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 straipsnio 3  dalis).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamojo sesės G. Č. pripažinti tinkama laiduotoja, kuri galėtų užkirsti keliÄ tolesniems konfliktams tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios.

PraÅ¡yme dėl kaltinamojo perdavimo jo sesers G. Č. atsakomybei pagal laidavimÄ nurodyta, kad kaip laiduotoja, supranta ir prisiima atsakomybę už savo brolį bei yra įsitikinusi, kad jis daugiau nedarys naujų nusikaltimų. Nurodyta, jog santykiai su broliu yra labai geri, nuolat bendrauja telefonu, kai bÅ«na Vilniuje, nuolat susitinka. Taip pat nurodyta, kad dėl įvykusio labai dažnai bendrauja, nepateisina savo brolio elgesio. Teismui pateiktais duomenimis, G. Č. netraukta administracinėn atsakomybėn (t. 2, b. l. 139) bei neteista (t. 2, b. l. 140).

Nukentėjusioji taip pat teisme nurodė, jog G. Č. yra geras žmogus. Tačiau teisme iÅ¡ G. Č. duotų paaiÅ¡kinimų matyti, jog jie su kaltinamuoju susitinka retai, gal tik vienÄ ar du kartus per metus, tačiau bendrauja telefonu. Nurodė, jog 2021 m. kartÄ susitiko, 2022 m. taip pat kartÄ susitiko. Nurodė, kad pokalbiu galėtų daryti įtakÄ kaltinamajam, brolio elgesio nepateisina, nes moteris ne daiktas, mano, kad tai liga. Taip pat nurodė, kad A. M. yra uždaras žmogus, nesipasakoja apie savo problemas bei, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji retai kreipiasi į jÄ dėl savo problemų.

G. Č. kritiÅ¡kai įvertino savo brolio elgesį, nurodė, kad taip elgtis negalima. Taigi, nors matyti, kad G. Č. teigiamai charakterizuojama, tačiau iÅ¡ esmės ji neturi įtakos kaltinamajam – retai matosi, pati nurodė, jog kaltinamasis dėl savo problemų nepasisako, bendrauja iÅ¡ esmės tik telefonu. Matyti, jog tarp G. Č. ir kaltinamojo nėra ryÅ¡io, kuris galėtų įtakoti kaltinamojo elgesį ir, kad seserį jis vertintų kaip autoritetÄ , kas rodo, kad G. Č. negalėtų daryti realios įtakos savo brolio A.

M. elgesiui ar sprendimų priėmimui. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, todėl praÅ¡ymai atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ â€“ atmestini. Dėl skirtinos bausmės Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsniu, 54 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsniu. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (savo kaltę pripažino iš dalies, nevertina kritiškai savo elgesio ir siekia jį pateisinti, o tai rodo, kad gailestis nėra nuoširdus). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, padarė du baigtus, nesunkius nusikaltimus idealia sutaptimi, veikė prieš šeimos narį; nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis.

Kaltinamasis yra Å«kininkas, jis yra 68 metų amžiaus, duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymÄ nėra, tačiau pasak kaltinamojo, jis lankosi pas psichologÄ . Praeityje neteistas, 2022 m. rugsėjo 13 d. duomenimis, per paskutinius vienerius metus netrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau iÅ¡ 2022 m. rugsėjo 16 d. pažymos apie įvykius matyti, kad kreipiamasi dėl kaltinamojo smurto ne pirmÄ kartÄ (t. 2, b. l. 7). IÅ¡ kaltinamojo parodymų teisme matyti, kad jis kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina, nurodė, jog norėjo labiau nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡gÄ sdinti, pripažino savo Å«mų bÅ«dÄ , nemokėjimÄ tvardytis.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už abu nusikaltimus paskyrus ne Å¡velniausias sankcijoje numatytas bausmes. Å ios bylos duomenimis (nukentėjusiosios tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukros bei sÅ«naus teisme duotais parodymais), kaltinamojo konfliktai su nukentėjusiÄ ja yra pasikartojantys dėl Å«maus kaltininko bÅ«do, sutuoktiniai ir dabar gyvena viename name, nukentėjusioji nurodė, kad ji nesijaučia visiÅ¡kai saugi.

Atsižvelgdamas į visas aptartas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sutinka su prokurore, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamajam laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymÄ paskirti jam 1 metų laisvės apribojimÄ , o už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymÄ jam paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ sutaptį, nes padarytos vieno, nenutrÅ«kusio konflikto metu, todėl bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas), paskiriant kaltinamajam subendrintÄ galutinę 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimÄ .

Be to, tam, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, bausmės laikotarpiu kaltinamasis įpareigojamas per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programÄ . Teismo manymu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsnio 1 punktu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 MGL) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teismo nuomone, bÅ«tent Å¡i bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimu ir baudžiamojo poveikio priemone, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, be kita ko, mokys kaltinamÄ jį valdyti pyktį, suteiks gebėjimus suvaldyti kylančias emocijas, taip iÅ¡vengiant konfliktų, taip užkertant keliÄ galimoms naujoms tapačioms veikoms, turės prevencinį poveikį ir pakankamÄ baudžiamÄ jį poveikį.

Kaltinamajam įpareigojimas nustatytu teismo laiku bÅ«ti namuose neskirtinas, nes nusikaltimas susijęs su smurtu namuose, prieÅ¡ Å¡eimos narį. Ä® A. M. paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. liepos 4 d. 11.30 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 16.15 val. (dvi dienos), vienÄ laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienomis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje pareikÅ¡tas civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 196,10 Eur iÅ¡laidų už nukentėjusiosios gydymÄ . Taip pat praÅ¡oma priteisti 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 72-73). Kaltinamasis žalÄ atlygino (t. 1, b. l. 75,81). Civilinė ieÅ¡kovė Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir civilinio ieÅ¡kinio atsisakė, nurodė, kad jai žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 294 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 127).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, civilinis procesas dėl ieÅ¡kinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis). Byloje taip pat pateiktas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. M. 2022 m. rugsėjo 9 d. civilinis ieÅ¡kinys, kuriame praÅ¡oma priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. M. naudai. Grindžiant civilinį ieÅ¡kinį, nukentėjusioji nurodė, kad ji psichologiÅ¡kai palaužta, po įvykio kreipėsi į Naujosios Vilnios poliklinikÄ . Buvo pas psichologę, psichiatrÄ , Å¡eimos gydytojÄ .

Po įvykio sutriko jos atmintis, regėjimas, jaučia didelį nerimÄ ir stresÄ (t. 1, b. l. 67). Teismui pateikė medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡us (t. 2, b. l. 133, 134). IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. psichiatro konsultacijoje nustatyta diagnozė – Å«mi reakcija į stresÄ , todėl rekomenduotas psichologinis konsultavimas. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, jog nukentėjusioji 2022 m. liepos 19 d. kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ dėl atminties sutrikimo, nemigos, galvos svaigimo, buvo duoti siuntimai neurologo ir psichiatro konsultacijoms, paskirtas gydymas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių žalos ypatumus.

Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine iÅ¡raiÅ¡ka), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas <...>. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-2796-492/2021).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. M. palaikė savo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nurodė, kad kaltinamasis stipriai jÄ sužalojo, jÄ sužalojo visam gyvenimui, pablogėjo jos regėjimas, yra galvos skausmai, atsirado pergyvenimai, nerimas, stresas, nemiga, baimė. Ir dabar bijo kaltinamojo. Nurodė, kad jos regėjimas pablogėjo dėl įvykio, nes abi akys buvo kruvinos, viena akis greičiau pagijo, kita vėliau. PraÅ¡oma 30 000 Eur žala bÅ«tų skirta pragyvenimui, gydymuisi, galėtų kreiptis dėl galvos skausmo į privačius gydytojus, atstatytų psichinę sveikatÄ .

Esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Teismas neabejoja, kad dėl įvykio J. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kad dėl įvykio ji patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bet ir fizinį skausmÄ bei didžiulę baimę prarasti gyvybę, o po to ir nevienadienį nerimÄ . Kita vertus, iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų matyti, kad neturtinė žala siejama su bÅ«simomis iÅ¡laidomis privatiems gydytojams ir psichologams, o tai jau turtinė žala, kuri negali bÅ«ti įtraukta į neturtinę žalÄ , o dėl jos (patyrus iÅ¡laidas ateityje) priteisimo iÅ¡ kaltinamojo, nukentėjusioji ateityje gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumÄ , nukentėjusiosios patirtus fizinius iÅ¡gyvenimus (skausmÄ ), nežymiai sužalotÄ sveikatÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus (baimę dėl gyvybės, nesaugumo jausmÄ , nerimÄ dėl ateities), kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti po sužalojimų likusias pasekmes (regos pablogėjimÄ ), į tai, kad ji gali jausti nerimÄ ir baimę, kilus kitam konfliktui tarp sutuoktinių, į kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, administracine tvarka nebaustas, Å«maus bÅ«do, atsiprašė nukentėjusiosios, padeda Å«kio darbuose), kad nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė ir veda bendrÄ Å«kį, sprendžia, kad civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma neturtinei žalai (30 000 Eur) yra akivaizdžiai per didelė, todėl nukentėjusiosios J.

M. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 2 500 Eur. Å i suma, teismo vertinimu, atitiks teisingumo bei proporcingumo reikalavimus, bus pakankama siekiant nukentėjusiajai atgauti dvasinę pusiausvyrÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai yra atlyginęs 500 Eur, todėl Å¡ia suma priteistinos sumos dydis mažinamas ir nukentėjusiajai J. M. iÅ¡ kaltinamojo priteistina 2 000 Eur suma, kitoje dalyje ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmetamas. Dėl kitų klausimų Kompaktinis diskas, su vaizdo įraÅ¡ais, darytais „Body“ kamera (prisegtas prie bylos virÅ¡elio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirti A. M. galutinę bausmę 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti A. M. per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsnio 1 punktu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Ä® paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, įskaityti A. M. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2022 m. liepos 4 d. 11.30 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 16.15 val. (dvi dienas), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nutraukti civilinį procesÄ dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio. IÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiosios J. M. civilinį ieÅ¡kinį ir jai iÅ¡ A. M. priteisti 2 000 (du tÅ«kstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Kompaktinį diskÄ , su vaizdo įraÅ¡ais, darytais „Body“ kamera, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja D. U.-Zabulionienė Nuorašas tikras: Teisėja D. U.-Zabulionienė