f92ecf5a-298c-409b-b910-62ece7000bc2 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. 2-1097-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00295-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.; 3.1.14.8.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 92 636,75 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

3. Teismas nustatė, kad pagal ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio turinį galima spręsti, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys galimai grindžiamas paties ieÅ¡kovo subjektyviu vertinimu, neteisėtais Kauno apygardos teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-532-254/2020, t. y. nepagrįstu atsisakymu priimti į bylÄ ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės 2020 m. gegužės 13 d. pateiktus atsiliepimus į ieÅ¡kovo G. G. apeliacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. priėmė sprendimÄ .

Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes ieÅ¡kovai pateikė apeliacinį skundÄ , jis yra priimtas, tačiau yra nagrinėjamas ieÅ¡kovo (byloje atsakovo) V. J. apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ (aiÅ¡kiai pažeidė įstatymÄ ), o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamas iÅ¡ neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra peržiÅ«rėtas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

Be to, ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje kelia klausimÄ ir dėl kitų teismo darbuotojų galimai neteisėtai atliktų veiksmų sprendžiant jau aptartos bylos ruoÅ¡imo ir siuntimo į apeliacinės instancijos teismÄ klausimÄ , todėl Å¡iuo metu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra prieÅ¡laikinis ir negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme. III. Atskirojo skundo argumentai 4. Atskirajame skunde apeliantas V. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6, 34, 43, 59 straipsnių nuostatas, nes klausimo nesprendė vadovaujantis galiojančiais įstatymais. 4.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio nuostatas, nes nesprendė klausimo vadovaujantis procesinėmis V. J. teisėmis, protingumo, teisingumo principais. 4.3. Teismo atsakymas į civilinę bylÄ Nr. e2-532-254/2020 registruoti ir priimti atsakovo toje byloje V.

J. atsiliepimÄ yra neteisėti veiksmai, netinkamai taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.248, 6.272. 6.250, 6.251, 6.271 – 6.273 straipsnių nuostatas. Teismas nesilaikė teismų praktikos taikant minėtas nuostatas. 4.4. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo neįsiteisėjimas ieÅ¡kovui neužkerta kelio teismui paduoti ieÅ¡kinį dėl teismo atsisakymo registruoti ir priimti atsakovo V. J. atsiliepimÄ , kitus procesinius dokumentus byloje. 4.5. IeÅ¡kinys nekildinamas (tik) iÅ¡ neteisėto teismo sprendimo – tai patvirtina ir teismo teiginys „kelia klausimÄ dėl kitų teismo darbuotojų galimai neteisėtai atliktų veiksmų“, teismas tų darbuotojų nepagrįstai neįvardijo, jų įtraukimo į bylÄ klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas kitose proceso stadijose, todėl ieÅ¡kinys nėra prieÅ¡laikinis.

Teismas nenustatė jokių trÅ«kumų. Nėra pagrindo nepriimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teismas neteisėtai nenurodė, kaip paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias priimti ieÅ¡kinį, jei jų bÅ«tų (CPK 137 straipsnio 3 dalis). 4.6. IeÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformavimas yra iÅ¡imtinė V. J. teisė, todėl teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18 ir 30 straipsnių nuostatas. 4.7. Teisėjęs, priėmęs skundžiamÄ nutartį, privalėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo – jo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodo ieÅ¡kovo 2020 m. birželio 2 d. atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-12011-848/2020, civilinės bylos Nr. 2-621-848/2017 medžiaga, jo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-390/2017.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

6. Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

7. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieÅ¡kinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva) iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų. Jeigu ieÅ¡kinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiÅ¡kėjui terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti. Tais atvejais, kai ieÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas) iÅ¡ esmės pažeidžia kreipimosi į teismÄ tvarkÄ , teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybÄ nėra absoliuti.

8. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), bei savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Å ių ieÅ¡kinio elementų bÅ«tinumÄ lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti.

PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinį, aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vienÄ iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nenustatė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio trÅ«kumų, o sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti tokį ieÅ¡kinį priimti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, vertina ar tokia teismo nutartis yra pagrįsta.

9. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, manydamas, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-532-254/2020, galimai neteisėtais teisėjo veiksmais (atsisakant priimti procesinius dokumentus (apeliacinį skundÄ )) civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020) buvo pažeistos ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės teisės, ir tokiu bÅ«du padaryta žala, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nurodė, kad ieÅ¡kovas atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iÅ¡ neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nėra patikrintas apeliacine tvarka, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti paduotÄ taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. IeÅ¡kovas, skųsdamas teismo atsisakymÄ priimti ieÅ¡kinį, nurodo, kad jo ieÅ¡kinys nekildinamas tik iÅ¡ neteisėto teismo sprendimo, o Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo neįsiteisėjimas ieÅ¡kovui neužkerta kelio teismui paduoti ieÅ¡kinį dėl teismo atsisakymo registruoti ir priimti atsakovo V.

J. atsiliepimÄ ir kitus procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

10. Kaip jau buvo minėta Å¡ioje nutartyje, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui tenka pareiga aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad jis suformulavęs ieÅ¡kinio dalykÄ , reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimÄ siedamas su teisėjo veiksmais, atliktasi nagrinėjant civilinę bylÄ . Taigi ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, klausimÄ .

Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neturi reikšmės ar nutartis, kuria grindžiami atsakovės neteisėti veiksmai, ir Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas yra įsiteisėję. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius.

Jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia reikalavimÄ , kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieÅ¡kinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieÅ¡kinio pobÅ«džio, atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumo bus galima spręsti tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Teismas, manydamas, kad ieÅ¡kinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , o ne atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

11. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1051-1120/2020 buvo nutarta Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria netenkintas V. J. praÅ¡ymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo, palikta nepakeista. Taigi, Å¡iuo metu aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismo sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , buvo įvardytos kliÅ«timi ieÅ¡kovo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimui, jau yra iÅ¡nykusios.

12. Ä®statymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismÄ nebuvimu arba su Å¡ios teisės netinkamu įgyvendinimu. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas tinkamai įgyvendina, jo manymu, savo pažeistas teises, todėl jo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti nagrinėjamas, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ . Jei teismas, nagrinėjantis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, manytų, kad toks ieÅ¡kinys negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas dėl kitos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, priklausomai nuo procesinės situacijos byloje gali bÅ«ti sprendžiama tiek dėl bylų sujungimo, tiek dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

13. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas taip pat teigia, kad ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendęs teisėjas privalėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, o jo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodo ieÅ¡kovo 2020 m. birželio 2 d. atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-12011-848/2020, civilinės bylos Nr. 2-621-848/2017 medžiaga, teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-390/2017.

14. IeÅ¡kovas nedetalizuoja kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumas ir kaip tai pagrindžia jo nurodomos civilinės bylos ir procesiniai dokumentai, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodomus procesinius dokumentus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendęs Kauno apygardos teismo teisėjas, privalėjo nusiÅ¡alinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CPK 71 straipsnį situacijų, kada tam pačiam teisėjui yra draudžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ , sÄ raÅ¡as yra ribotas.

Situacija, kai tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant ir kitÄ su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijusiÄ bylÄ , iÅ¡keltÄ kitu teisiniu pagrindu, nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo sritį ir pati savaime nepatvirtina teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Taip pat draudimas netaikomas, kai teisėjas, neiÅ¡dėstydamas nuomonės dėl Å¡alių ginčo esmės, iÅ¡sprendžia atskiros bylos dalies atskirÄ procesinį klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

15. Taigi, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamÄ nutartį priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumo, o kitų aplinkybių, galinčių kelti abejones dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo apeliantas nenurodė, todėl Å¡ioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo konstatuoti galimÄ procesinį pažeidimÄ . Taip pat pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Taigi, ieÅ¡kovas teisę į nuÅ¡alinimÄ esant tokiam pagrindui galės realizuoti pirmosios instancijos teisme.

16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normÄ , nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė