f92eca75-5584-4e77-b9eb-7d74f8ec319e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2799-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00910-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), priteisti 3 458 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2019 m. kovo 21 d. iki birželio 19 d. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintos pareiÅ¡kėjui tinkamos kalinimo sÄ lygos, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, nežmoniÅ¡kos kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2. Didelį kameros plotÄ užėmė baldai. Dėl per mažo ploto pareiÅ¡kėjas juto diskomfortÄ , kuris pasireiÅ¡kė nugaros skausmais (paaiÅ¡kina, kad dėl to kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ). Naktimis kamerose buvo tvanku, nemalonus kvapas, buvo sunku užmigti.

Dėl nemigos kreipėsi į psichiatrus. Taip pat nurodo, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Sanitarinis mazgas neturėjo oro Å¡alinimo sistemos ir buvo netinkamai įrengtas. PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 1 – 1,5 m aukščio sienele, kas neužtikrina privatumo (atlikti gamtinius reikalus, tenkinti lytinę aistrÄ ) nei nuo kalinčių kameroje asmenų, nei nuo pareigÅ«nų stebinčių per duryse esantį stebėjimo langelį.

DuÅ¡o užuolaidėlė pritvirtinta sanitariniame mazge prie unitazo, pasinaudoti ja neįmanoma, nes užuolaidėlė pritvirtinta per arti ir jÄ užtraukiant krisdavo ant galvos. Pažymi, kad duÅ¡uose taip pat nėra užtikrinamas privatumas, nes yra stebėjimo langelis, per kurį buvo nuolat stebimas pareigÅ«no arba pareigÅ«nės. Nebuvo atskirų dušų kabinų ir persirengimo kambarių. Nedidelės pertvaros 1,5 m aukščio ir 0,5 m ploto. Teisė pasinaudoti duÅ¡u buvo suteikiama tik vienÄ kartÄ per savaitę ir 15 minučių.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nesuteikė galimybės palaikyti tinkamÄ kÅ«no higienÄ . Vizualiai duÅ¡uose buvo matomas juodas ir žalsvas pelėsis. Aliarmo iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvo duÅ¡uose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir mankÅ¡tos kambariuose. Prisikviesti personalÄ , nesant aliarmo iÅ¡kvietimo mygtuko, neįmanoma. Dėl iÅ¡kvietimo teko belsti į duris, kvietimas užtrukdavo nuo 10 minučių iki 30 minučių. Nebuvo užtikrinamas pakankamas užimtumas. Nebuvo jokių užsiėmimų ar kitokių socialinės reabilitacijos priemonių, iÅ¡skyrus mokyklÄ ir sporto salę.

Nebuvo informuotas apie vykstančius konkursus, nebuvo iÅ¡duoti jokie stalo žaidimai. Nebuvo sudaryta galimybė praleisti tinkamÄ dienos dalį ne kameroje, užsiimti skirtingo pobÅ«džio veikla. PareiÅ¡kėjo teigimu buvo laikomas kameroje 24 valandas ir tai pažeidžia jo teises. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K lovos buvo akivaizdžiai pasenusios. Lovos pagrindas surÅ«dijęs bei lovos patalynė suplyÅ¡us ir purvina. Lovos galiojimo terminas 10 metų, tačiau pareiÅ¡kėjas nurodo, kad lovos LukiÅ¡kių TI-K buvo daug senesnės. MinkÅ¡tas inventorius buvo iÅ¡duodamas senas, su pelėsio ir Å¡lapimo kvapais.

Nesuteikta teisė savarankiÅ¡kai skalbti virÅ¡utinius rÅ«bus (nemokamai) ir džiovinti. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nurodė, kad skalbykla mokama, o nemokamai skalbiamas tik 1 virÅ¡utinių rÅ«bų komplektas ir 1 kartÄ per mėnesį, todėl, bÅ«damas nemokus, turėjo visÄ mėnesį bÅ«ti su neÅ¡variais rÅ«bais. Pasivaikščiojimui gryname ore skiriama tik 1 valanda per parÄ . LukiÅ¡kių TI-K buvo netinkamas dieninis apÅ¡vietimas (per silpnas). NatÅ«ralus apÅ¡vietimas į kamera nepatekdavo.

Langų plotas neatitiko patalpų erdvės. Dėl prasto apÅ¡vietimo buvo neįmanoma skaityti, raÅ¡yti. Kameroje nuolat Å¡vietė dieninė arba naktinė Å¡viesa. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 91–104). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 19 d. skirtingose kamerose. Kameros, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus.

Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Pažymi, kad atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. PaaiÅ¡kina, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

PaaiÅ¡kina, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių buvo suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti privatumÄ duÅ¡e, įstaigos duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro, plotis – 1,2 metro.

Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji vedami tos pačios lyties pareigūnų. Patalpose buvo įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui. Įstaigoje esamų dušų įrengimas atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Pataisos įstaigų įrengimo, ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse buvo įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė, siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus.

Nurodo, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas LukiÅ¡kių TI-K esančiose kamerose buvo įrengiamas vadovaujantis PÄ®VTT 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Tokios priemonės buvimas pataisos įstaigoje užtikrina laikomų asmenų saugumÄ bei nuolatinę elgesio kontrolę. Pažymi, kad, iÅ¡jungus naktinį apÅ¡vietimÄ , pareigÅ«nai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti drausmės pažeidimų.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė Å¡viesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. LukiÅ¡kių TI-K kamerų apÅ¡vietimui buvo naudojamos nekenksmingos sveikatai lemputės. Pažymi, kad visiems atvykusiems iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje ir tai atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. MinkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas kiekvienÄ darbo dienÄ . PaaiÅ¡kina, kad įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkÅ¡tas inventorius buvo pakeičiamas anksčiau už materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkoje apibrėžtÄ minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimo laikÄ . Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gaudavo iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Ä®staigoje iÅ¡duota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ . Suimtieji ir nuteistieji, kurie neturėjo asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, galėjo iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016-06-03 įsakymu Nr. 1-151 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d.

įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, pagal praÅ¡ymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės).

Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ dienotvarkę. Atkreipia dėmesį, kad gyvenamosiose kamerose yra iÅ¡kabinama teisinė informacija apie kalinimo sÄ lygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobÅ«džio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriÅ¡kumo principu, nuteistieji turi teisę savanoriÅ¡kai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.

Teigia, kad nuteistajam buvo sudarytos sÄ lygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Pažymi, kad kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis atvirame ore. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Akcentuoja, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai kiekvienÄ dienÄ pasiÅ«lydavo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore.

Akcentuoja, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V- 176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.4 punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti.

Skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis negalėjo iÅ¡kviesti pareigÅ«nų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo bÅ«ti patirta žala, todėl mano, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas saugiomis sÄ lygomis. Atkreipia dėmesį, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ , dėl to dalyje įstaigos kamerų įrengta prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi. Pažymi, kad aukščiau paminėti teisės aktai nenumato, kad iÅ¡kvietimo mygtukų įrengimo duÅ¡uose, pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais ir skundais. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad ginčo laikotarpiu jis vienas buvo tik kameroje Nr. 107, visose kitose kamerose jis buvo dar su kitu nuteistuoju, todėl teigia, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis, kad jis balandžio 15 d. kameroje Nr. 331 buvo vienas. Be to, visose kamerose buvo įrengtos dviaukÅ¡tės lovos. Pažymėjo, kad lovos buvo surÅ«dijusios, šį faktÄ patvirtina atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktos nespalvotos lovos fotonuotraukos.

Kamerose ir kitose patalpose nuolat buvo juodas arba tamsiai mėlynas pelėsis. VisÄ naktį kamerose degė naktinė Å¡viesa. Pasivaikščiojimo kiemuose, duÅ¡uose ir sporto salėje nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų. Šį trÅ«kumÄ pareiÅ¡kėjas labai juto pasivaikščiojimo kiemuose, nes jis labai daug sportavo, gėrė vandens todėl dažnai norėjo į tualetÄ . Reikėjo ilgai belsti į metalines duris arba kentėti. Nurodė, kad neginčija sanitarinio mazgo ploto dydžio, kurį nurodo atsakovas.

Teigė, kad sanitariniame pakabinta užuolaida įrengta netinkamai, krenta ant galvos, iki galo neužsitraukia, todėl jis buvo matomas kito kameroje esančio nuteistojo. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad žalÄ patyrė nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 19 d., atsakovės atstovė Vilniaus pataisos namai (LukiÅ¡kių TI-K teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K kalėjo nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 19 d.

Teismui pateikta nuteistojo asmens įskaitos kortelė (1 t., b. l. 107), todėl ginčo laikotarpį laikyti 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Taip pat iÅ¡ 2019-05-10 Vilniaus PN atsakymo pareiÅ¡kėjui Nr. 42-1747 matyti, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu buvimo LukiÅ¡kėse laikotarpiu atliko nuobaudÄ (perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas), kuomet aktualus ir Bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnio nuostatos dėl drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygų. Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus (neveikimÄ ) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistÄ jį Å¡ioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimÄ , nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sÄ lygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sÄ lygas), institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Ä®rodinėjimo naÅ¡tos palengvinimas pareiÅ¡kėjui nereiÅ¡kia, kad atsakovui gali bÅ«ti perkeliama pareiÅ¡kėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindÄ , nurodant konkrečias, aiÅ¡kiai, detalias kalinimo sÄ lygas, apibÅ«dinti konkrečiÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikÅ¡mingus įrodymus, jų buvimo vietÄ (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). PareiÅ¡kėjus įvykdžius Å¡iuos reikalavimus, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sÄ lygų, o tik hipotetiÅ¡kai, teoriÅ¡kai svarstant, pateikiant bendro pobÅ«džio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sÄ lygas, nėra galimybės prieÅ¡ingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikÅ¡tus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat Å¡io pobÅ«džio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos SÄ jungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro bÅ«tinÄ jį bausmės elementÄ , tačiau turi bÅ«ti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie bÅ«tini ir bÅ«dingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.

Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sÄ lygotos priemonės, įpareigojimai turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų 2019 m. kovo 22 d. – birželio 19 d. laikotarpiui LukiÅ¡kių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo. Dėl minimalaus ploto užtikrinimo PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, teko mažiau nei 3 m2. Didelį kameros plotÄ sudaro sanitarinis mazgas ir baldai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje, nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 – suaugusiam asmeniui.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m2 (1 t., b. l. 94). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad savo paskaičiavimo pagrindimo neturi ir nebeginčija atsakovo nurodomo sanitarinio mazgo užimamo ploto dydžio. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K: laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. birželio 19 d. imtinai, buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 120 (2 asmenys kameroje), 7,25 m2 ploto kameroje Nr. 373 (2 asmenys kameroje), 7,21 m2 ploto kameroje Nr. 331 (1-2 asmenys kameroje), 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 107 (1 asmuo kameroje), 7,60 m2 ploto kameroje Nr. 286 (2 asmenys kameroje).

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiÅ¡kėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , svyravo nuo 3,32 m2 iki 6,82 m2 (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,6 m2 iki 7,38 m2. Taigi, pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Å iuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas posėdžio metu pateikė paaiÅ¡kinimus, kad balandžio 15 d. kamerose Nr. 331 jis buvo dar su kitu nuteistuoju. Atlikus skaičiavimus Å¡ioje kameroje, plotÄ dalijant iÅ¡ dviejų asmenų, pažeidimų taip pat nebÅ«tų nustatyta nei nacionalinio, nei Konvencijos reguliavimo prasme. Tai, kad pareiÅ¡kėjas subjektyviai galėjo jausti žymiai mažesnį jam suteikiamÄ kameros plotÄ , neduoda pagrindo nustatyti neteisėtus atsakovo veiksmus. Be to, pakankamai nedidelio gyvenamojo ploto asmeniui galimas neigiamas pasekmes, kaip matyti ir iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų ir atsakovo pateiktų duomenų, buvo kompensuojamos suteikiant pasivaikščiojimams laikÄ , suteikiant galimybę nuteistiesiems mokytis, sportuoti ir užsiimti kitomis socialinėmis, užimtumo veiklomis, taip praleidžiant laikÄ ne tik kameroje.

Dėl pozityvaus užimtumo LukiÅ¡kių TI-K užtikrina, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, pagal praÅ¡ymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankÅ¡tos kambaryje (po mankÅ¡tos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į duÅ¡Ä ), žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės).

Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę. LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasintus poreikius. LukiÅ¡kių TI-K nuolatos vyksta pozityvus užimtumas, suimtiesiems tik reikia iÅ¡reikÅ¡ti norÄ jame dalyvauti. Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimu, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmai užtikrinant kalinamųjų užimtumÄ yra teisėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis mokėsi ir lankė sporto salę, o didesnis užimtumas galėjo bÅ«ti įgyvendintas tik pačiam pareiÅ¡kėjui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kokiomis veiklomis jis papildomai norėjo užsiimti ir kuomet kreipėsi į administracijÄ dėl sÄ lygų sudarymo įgyvendinti norimÄ užimtumÄ , taip pat kokio pobÅ«džio neturtinės žalos patyrė per 3 mėn. laikotarpį negavęs papildomo užimtumo, apart mokyklos lankymo ir sportavimo.

Visgi atsakovo atsiliepime ir 2019-06-17 atsakyme pareiÅ¡kėjui Nr. 42-2385 matyti, kad turėjo bÅ«ti parengtas individualus socialinės reabilitacijos planas kiekvienam nuteistajam. Tokio įrodymo (plano) atsakovui nepateikus, konstatuotinas kalinimo sÄ lygų pažeidimas (neteisėti veiksmai). Dėl sanitarinio mazgo įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo atitvertas tik sienele, kurios aukÅ¡tis buvo iki 1,5 m, o pakabinta užuolaida neužtikrina jo privatumo, nes krenta ant galvos, dėl ko jautė nepatogumus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIÄ®ET, 2016 m. sausio 27 d. akto redakcija), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimÄ , 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Nepaisant to, kad ginčo laikotarpiu kalinimo kameros iÅ¡ esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau administracinių teismų praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas vien tik 1,5 m aukščio sienele galėtų bÅ«ti laikomas netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, kadangi tokiu bÅ«du sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos ir nematomas kitiems asmenimis viduje ir/ar iÅ¡orėje. IÅ¡ jau susiformavusios teismų praktikos žinoma, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. papildomai įrengtos ir užuolaidos, kurios pilnai leidžia uždengti matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio viduje asmens higienos procedÅ«rų metu.

Durų ar užuolaidų įrengimas paprastai laikomas privatumÄ užtikrinančiomis priemonėmis ir pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskiru tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018). EŽTT praktikoje konstatuojamas Konvencijos pažeidimas Å¡iuo aspektu Rusijos atžvilgiu, kuomet naudojantis tualetu nuteistasis iÅ¡lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo akutę/angÄ (2009-03-12 sprendimas byloje A.

M. v. RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07), 2007-11-15 sprendimas Grishin v. Rusija (pareeiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002-07-15 sprendimas Kalashnikov v. Rusija (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012-01-10 sprendimas Ananyev v. RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), kt.). Tokios faktinės aplinkybės, kad įrengta sienelė ir pakabintos nuo lubų užuolaidos, kurias turi užsitraukti pats nuteistasis, neužtikrintų asmens higienos procedÅ«rų atlikimo privatumo, Å¡ioje byloje nenustatytos. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai pakabintų užuolaidų, kurios, pasak jo, remiasi į galvÄ yra abstraktÅ«s. Skunde jokių konkrečių jo privatumo pažeidimų atvejų nenurodo, tad nekonkretizuotas ir neturtinės žalos pobÅ«dis dėl Å¡ios kalinimo sÄ lygos ir atitinkamai neįrodytas jos dydis.

Tad, įvertinus faktinę situacijÄ dėl sanitarinio mazgo kamerose įrengimo, sienelės ir, esant poreikiui, užtraukiamos užuolaidos įrengimas yra pakankamas asmens privatumui užtikrinti tiek asmens higienos procedÅ«rų, tiek ir lytinės aistros tenkinimo metu, kadangi duoda asmeniui galimybę pilnai bÅ«ti nematomam. PareiÅ¡kėjas mano, kad jo privatumas buvo pažeistas ir dėl to, kad per kameros duryse esančiÄ akutę prižiÅ«rėtojai periodiÅ¡kai stebėdavo kalinius kamerose. Kaip nurodyta aukščiau nuteistieji turi specifinį teisinį statusÄ atlikdami laisvės atėmimo bausmę ar bÅ«dami suimti, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių ar privatumo suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos SÄ jungos teisės kontekste.

Be to, pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles kamerose turi būti duryse stebėjimo akutė ir langelis maistui, knygoms ar kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kuri nors kameros zona galėtų būti per stebėjimo akutę nematoma (aklina), nes stebėjimas laisvės atėmimo vietose būtinas siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, užkardyti konfliktines ar suicidines situacijas. Priešingai, nesant galimybės pareigūnams per langelį įvertinti situacijos, galėtų būti svarstoma dėl tinkamo saugumo visiems nuteistiesiems kalinimo įstaigose neužtikrinimo.

Be to, net ir atliekant stebėjimÄ pareigÅ«nams taikomi etikos reikalavimai. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Vilniaus PN taip pat pažymi, kad kameros buvo vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustatė reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Patikrinimo akte nenustatyta pažeidimų dėl netinkamo ventiliacijos įrengimo. Tokį atsakymÄ pareiÅ¡kėjui pateikė ir nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai 2019 m. gegužės 14 d. raÅ¡te Nr. (10-12 4.80)2-23968 (b. l. 55-56). Dėl privatumo naudojantis duÅ¡u Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad dušų patalpose buvo įrengtos pertvaros (1 t., b. l. 96–97). LVAT praktikoje (2020 m. sausio 8 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; 2019 m. rugpjūčio 21 d.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019 ir kt.) konstatuota, kad pertvarų duše neįrengimas, nors ir neužtikrina visiško privatumo, nėra pakankamas faktas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1917-629/2019).

Nagrinėjamoje byloje duÅ¡uose pertvaros buvo įrengtos, be to, teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos buvo itin prastos arba kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, taigi nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos ginčijamu aspektu buvo nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsnio reikalavimais, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis duÅ¡u atmetami kaip nepagrįsti. Dėl teisės pasinaudoti duÅ¡u Pagal HN 134:2015 44 punktÄ , Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. IR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkto nuostatas LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1-73 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1- 264 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Atvejais, kai pareiÅ¡kėjas neneigia, kad tardymo izoliatoriaus administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, paprastai konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė Higienos normos HN 76:2010 68 punkto (Å¡iuo konkrečiu atveju – HN 134:2015 44 punkto, analogiÅ¡ko HN 76:2010 68 punktui) reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visÄ kÅ«nÄ ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, 15 minučių. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, pažeidimų Å¡iuo atveju nenustatyta. Dėl aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukų PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. įstaigoje buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iÅ¡kilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigÅ«nÄ , byloje tokių duomenų taip pat nėra.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jis sportavo ir daug gėrė vandens, todėl ypatingai išleidus jį pasivaikščioti į kiemelius jam visada kilo poreikis pasinaudoti sanitariniu mazgu, teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina, kaip nepakankamus patirtai žalai pagrįsti. Be to pareiškėjas pats pripažįsta, kad į pasivaikščiojimo kiemus jis buvo išleidžiamas vienai valandai, todėl pareiškėjas gali patenkinti savo poreikį naudotis sanitariniu mazgu prieš jam išeinant į pasivaikščiojimo kiemus.

Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl pavojaus mygtukų nebuvimo kamerose laikytini abstrakčiais ir nėra susiję su pareiškėjo teisių pažeidimu. Tai, kad egzistuoja rekomendacijos tarpvalstybiniu lygmeniu įrengti iškvietimo mygtukus ir kitose kalinimo įstaigos patalpose, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi neteisėti veiksmai, kaip minėta, yra teisės aktų nevykdymas ar jų pažeidimas. Tokie faktai byloje nenurodyti, nenustatyti.

PareiÅ¡kėjo nurodytos rekomendacijos nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, kurį atsakovas privalo įgyvendinti, o už jo neįgyvendinimÄ - atitinkamai atsakyti. Dėl pasivaikščiojimo takų Dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose trukmės pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau nei 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims sudaromos sÄ lygos ne ilgiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Dėl pasivaikščiojimo vedimo tvarkos ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (Bausmių vykdymo kodekso 103 str. 2 d.). Higienos normos HN 76:2010 18.4 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemų įrengimui taikytini reikalavimai yra nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse. Šių taisyklių 18 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Konkretaus kalinimo laikotarpio ir ginčo situacijos atitiktį šiems reikalavimams paprastai patvirtina (arba paneigia) byloje esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai).

Pažymėtina, kad pagalbos mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato. PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad teisė kasdien ne mažiau nei vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore jam buvo užtikrinta. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių naudojimo tvarkos ir netinkamo įrengimo negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių nesaugumo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bendrųjų higienos normos reikalavimų gyvenamosiose kamerose PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo netinkamas dieninis apÅ¡vietimas (per silpnas). Dėl prasto apÅ¡vietimo buvo neįmanoma skaityti, raÅ¡yti, todėl suprastėjo regėjimas. Kameroje nuolat Å¡vietė naktinė Å¡viesa, dėl ko negalėjo miegoti. PareiÅ¡kėjo teigimu, patalynė buvo suplyÅ¡usi ir purvina, lova surÅ«dijusi, kamerose ir kitose patalpose buvo pelėsis. Pagal PĮĮET 16.7 punktÄ kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Pažymėtina, kad naktinis apÅ¡vietimas užtikrina pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumÄ , savižudybių prevencijÄ ir nuolatinę elgesio kontrolę. HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas su skundais kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl įvairių jo manymu pažeidimų.

Atsakovo atstovas teismui pateikė 2019 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktÄ , kuriame yra konstatuoti bÅ«tent apÅ¡vietimo ir drėgmės neatitikimai higienos normoms kamerose Nr. 377, 344, 317 ir 286. Be to, pareiÅ¡kėjui pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 14 d. atsakyme Nr. (10-12 4.80)2-23968 matyti, kad pareiÅ¡kėjo kamerose atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu rasti tam tikri pažeidimai: kameroje 331 vizualiai neÅ¡varÅ«s langai, kameroje Nr. 373 greta lango vizualiai neÅ¡varÅ«s sienų pavirÅ¡iai bei greta sanitarinio mazgo ant sienų vizualiai matomų pelėsių požymiai).

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas įrodė bendruosius higienos normų pažeidimus (bendrieji higienos reikalavimai, pelėsis). Taip pat pažymėtina, kad nustatytas pelėsis ir duÅ¡inėse (9, 10, 19 ir 22 postuose ant lubų). Pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ patikrinimus nenustatyta dirbtinės apÅ¡vietos ar kitų jo nurodomų higienos pažeidimų. Atsakovo atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡duodamas minkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), kurie atitiko HN 134:2015 reikalavimus.

Minkštas inventorius buvo išduodamas švarus ir tvarkingas. Vadovaujantis HN 134:2015 41 p. visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Informuojama, kad antklodžių, pagalvių, čiužinių pirkimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Suimtiesiems ir nuteistiesiems antklodės, pagalvės, čiužiniai buvo išduodami tinkami naudojimui ir atitinkantys HN 134:2015 reikalavimus.

Atsakovo atstovas pažymi, kad įstaigos administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkindavo. Tai reiÅ¡kia, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkÅ¡tas inventorius buvo pakeičiamas anksčiau už materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkoje apibrėžtÄ minkÅ¡tojo inventoriaus naudojimo laikÄ , tačiau asmuo turėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ .

PareiÅ¡kėjo nurodomas Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (redakcija, galiojusi nuo 2017-08-31 iki 2020-01-11) nustato suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes (toliau – suimtieji (nuteistieji)), aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas. Dėl aprÅ«pinimo Å¡iame apraÅ¡e nurodytais daiktais kiekio prasme pareiÅ¡kėjas nesiskundė.

Pareiškėjas nurodė, kad jo gultas (lova) neatitiko jam keliamų reikalavimų ir buvo surūdijusi. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, kad ant lovos apatinio gulto yra dėmė, kurios kilmės iš nuotraukos nėra galimybės nustatyti. Daugiau jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo konkretizuotus argumentus nepateikta, nors matyti, kad dėl šios aplinkybės pareiškėjas rašė ir skundus, todėl įstaigoje turėjo būti atliktas skunde nurodomų faktų patikrinimas.

Dėl to nustatytinas pažeidimas dėl kokybiÅ¡ko lovos gulto suteikimo, atsakovui nepaneigus pareiÅ¡kėjo konkretizuotų aplinkybių dėl gulto bÅ«klės. Pažymėtina, kad vien 2019 m. liepos 10 d. atsakymas Nr. 42-2587 ir 2019 m. liepos 4 d. atsakymas Nr. 42-2546 į pareiÅ¡kėjo skundus (b. l. 13, 22) nelaikytinas įrodymu, paneigiančiu konkretų faktÄ , kadangi rengiant raÅ¡tÄ atlikto nuteistojo nurodomo fakto patikrinimo duomenys (apžiÅ«ros aktas, patikrinimo aktas, kt.) nepateikti. IÅ¡ paties atsakovo pateiktos nuotraukos darytina pareiÅ¡kėjo argumentÄ patvirtinanti iÅ¡vada.

Dėl teisės savarankiÅ¡kai skalbti virÅ¡utinius rÅ«bus (nemokamai) ir džiovinti Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi.

Asmeniniai skalbiniai suimtųjų ir nuteistųjų į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TIK direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr.1-144 “ Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugÄ . Neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016-06-03 įsakymu Nr.1-151 „Dėl LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d.

įsakymu Nr.1-144 “Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl negalėjimo iÅ¡siskalbti rÅ«bų, teismo vertinimu, yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti. Bylos duomenys rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, t. y. vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai.

Be to, virÅ¡utinius drabužius galima skalbti naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi pareiÅ¡kėjas galėjo vienÄ kartÄ per savaitę nemokamai iÅ¡siskalbti apatinius drabužius, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga, o neturint tam lėšų – kreiptis su praÅ¡ymu dėl nemokamų skalbimo paslaugų suteikimo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vadas, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija Å¡iuo aspektu jokių pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Byloje yra pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti skalbimo tvarkÄ , tačiau konkrečių skundų dėl skalbimo paslaugos negavimo nenurodyta.

Ä® praÅ¡ymÄ administracijos atsakyta, paaiÅ¡kinant bendrÄ jÄ tvarkÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad neturėjo lėšų Å¡iai paslaugai papildomai įsigyti (nepakankant nemokai skiriamo skalbimo), nepateikia duomenų apie jo asmeninėse sÄ skaitoje buvusias lėšas. Byloje nenustatyta, jog bÅ«tų kreiptasi į administracijÄ dėl papildomo skalbimo poreikio užtikrinimo neturint lėšų. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų dėl Å¡ios kalinimo sÄ lygos.

Kiti pareiÅ¡kėjo argumentai nėra tiek detalÅ«s ir konkretizuoti, kad galėtų bÅ«ti svarstytini kaip atskiri kalinimo sÄ lygų aspektai, sudarantys pagrindÄ valstybės civilinei atsakomybei kilti. Dėl to, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai neužtikrinant nurodytų bendrųjų higienos normų reikalavimų kamerose ir bendrose duÅ¡inėse, nesudarant individualios nuteistojo socialinės reabilitacijos programos, neužtikrinant tinkamos asmeninio gulto kokybės. Nustačius nurodytus kalinimo sÄ lygų pažeidimus, spręstina dėl neturtinės žalos egzistavimo, jos dydžio ir tinkamos civiline prasme satisfakcijos taikymo.

Dėl kitų kalinimo sÄ lygų, nekonstatavus neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, nekyla ir valstybės civilinė atsakomybė, nes, kaip minėta, bÅ«tinas visų trijų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymas (egzistavimas) siekiant priteisti asmeniui žalos atlyginimÄ . Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje atmestinas kaip neįrodytas. Dėl neturtinės žalos nustatymo Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: padarytos žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjas skunde tiksliai įvardijo konkrečius sveikatos sutrikimus kaip neturtinę žalÄ . Teismas sutinka, kad neturtine žala laikoma įrodyta pareiÅ¡kėjo apraÅ¡yti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, pažeminimas (kamerų neatitikimas higienos normų reikalavimų).

IÅ¡ teismui pateikto pareiÅ¡kėjo medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o už ginčo laikotarpį matyti, kad pareiÅ¡kėjas į kalėjimo administracijÄ buvo kreipęsis pas gydytojÄ psichiatrÄ dėl nerimo, nemigos, pas oftalmologÄ regėjimo funkcijos sutrikimo, taip pat pas chirurgÄ dėl smulkių traumų (b. l. 124-125). Ä®rodžius neteisėtus veiksmus, neturtinę žalÄ , susijusiÄ su neteisėtais veiksmais, taip pat bÅ«tinas nustatyti ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nustatytos neturtinės žalos.

Tarp byloje nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų neužtikrinant nurodytų bendrųjų higienos normų reikalavimų kamerose ir bendrose dušinėse (pelėsis, paviršiai), nesudarant (nepateikiant) individualios nuteistojo socialinės reabilitacijos programos, neužtikrinant tinkamos asmeninio gulto kokybės ir nurodytų pareiškėjo sveikatos sutrikimų nėra tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir kitokio pobūdžio pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimo) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys ir taikytina viešoji civilinė atsakomybė.

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį);

į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį (3 mėnesiai), pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog konstatuoti pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiÅ¡kėjui patirti tokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir bÅ«tų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, o pažeidimo pripažinimas nebÅ«tų tinkama satisfakcijos forma. Tad teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kalinimo įstaigai operatyviai Å¡alindavo nustatytus pažeidimus informuodama apie tai visuomenės sveikatos centrÄ , konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, nenustačius, jog dėl aukščiau apraÅ¡ytos trukmės ir pobÅ«džio higienos normų pažeidimų buvo pakenkta ar kitaip sutrikdyta pareiÅ¡kėjo sveikata, tam tikros organizmo funkcijos (regėjimas, kvėpavimo sistema, perÅ¡alimas, kt. funkcijos), - pažeidimo pripažinimas, komuliatyviai įvertinant kalinimo sÄ lygas ir atsižvelgiant priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, yra pakankama ir teisinga kompensacija pareiÅ¡kėjui.

Dėl to skundo reikalavimai iÅ¡ dalies tenkintinii, pripažįstant aukščiau apraÅ¡ytus higienos reikalavimų laikymosi pažeidimus (kamerų neatitikimas bendrųjų higienos normų reikalavimų, individualaus socialinės reabilitacijos plano nuteistajam nesudarymas, nepateikimas, tinkamos kokybės gulto užtikrinimas, kt.) LukiÅ¡kių TI-K kaip tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimÄ , tačiau atmestinas reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: iÅ¡ dalies patenkinti pareiÅ¡kėjo A.

A. skundÄ . Pripažinti pareiÅ¡kėjo A. A. kalinimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose (LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) pažeidimus, nurodytus sprendime. KitÄ dalį skundo atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jovita Einikienė