f92e687a-bc71-47e1-b238-4ee9358fa03e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1087-432/2019 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01040-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R.

Å ., V. Å ., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 10 03 sprendimo byloje pagal ieÅ¡kovų R. Å ., V. Å ., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikÅ¡tÄ atsakovui- UAB „Ukmergės Å¡iluma“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami įpareigoti atsakovÄ perskaičiuoti Å¡ilumos energijos paskirstymÄ name (duomenys neskelbtini), taikant Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos patvirtintÄ 5-Ä metodÄ su nuliniu (0) koeficientu nuo 2017 m. spalio 1 d., vykdyti ieÅ¡kovo namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos Å¡ilumos energijos paskirstymo, taikyti nulinį koeficientÄ bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui ir visÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡dalinti tik centralizuotai Å¡ildomiems butams pagal jų bendrÄ naudingÄ plotÄ .

2. Atsakovas UAB „Ukmergės Å¡iluma“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

3. IeÅ¡kinyje paraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi, pasinaudoję iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str. IeÅ¡kovai kreipėsi 2018 01 31 raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ AB „Ukmergės Å¡iluma“, reikalaudami vykdyti ieÅ¡kovų namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos Å¡ilumos energijos paskirstymo, taikyti nulinį koeficientÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti ir visÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡dalinti tik centralizuotai Å¡ildomiems butams pagal jų bendrÄ naudingÄ plotÄ .

Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu, ieÅ¡kovui pateikė 2018 02 07 motyvuotÄ atsakymÄ , kuriuo atsisakė vykdyti ieÅ¡kovų reikalavimus. IeÅ¡kovai nesutikdami su energetikos įmonės atsakymu, 2018 02 15 šį atsakymÄ apskundė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, praÅ¡ydami įpareigoti atsakovÄ vykdyti ieÅ¡kovų namo butų savininkų sprendimus dėl ieÅ¡kovų reikalaujamo centralizuotos Å¡ilumos energijos paskirstymo, visÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡dalinant tik centralizuotai Å¡ildomiems butams pagal jų bendrÄ plotÄ .

Komisija 2018-05-10 sprendimu Nr. O3E-143 ieÅ¡kovo skundÄ atmetė, todėl ieÅ¡kovai savo reikalavimus pareiÅ¡kė teisme.

4. Atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad atsakovo su buitiniais Å¡ilumos vartotojais sudaromos sutartys yra atitinkančios standartines sutarčių sÄ lygas ir suderintos su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Å iose sutartyse yra nurodomas Å¡ilumos paskirstymo metodas, bet ne vartotojų pasirinktas koeficientas dėl Å¡ilumos kiekio skyrimo bendrosioms reikmėms. Taikant VKKEK patvirtintÄ metodikÄ , namuose, kuriuose yra vartotojų, atsijungusių nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, nėra galimybės pasirinkti bendrosioms reikmėms skirto Å¡ilumos kiekio priskyrimo koeficiento „0“, t. y. atsijungusiems vartotojams yra priskirtas atitinkamas Å¡ilumos kiekis bendrosioms namo reikmėms.

Naujos metodikos įsigaliojimas nekeičia Å¡ilumos paskirstymo vartotojams praėjusiais laikotarpiais, todėl perskaičiavimo už ankstesnius (iki naujos metodikos įsigaliojimo) laikotarpius nėra. Naujai įsigaliojusioje VKKEK patvirtintoje metodikoje vartotojui yra galimybė taikyti pastato energijos vartojimo audito metu nustatytÄ kitokį, nei metodikoje nurodyta, bendrosioms reikmėms skirto Å¡ilumos kiekio priskyrimo koeficientÄ . Bendraturtis, atsijungę nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, kaip ir kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako Å¡ilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamÄ ir bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti sunaudojamÄ energijÄ .

Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai 2018 02 22 kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos komisijÄ , kuriai yra pavesta kontroliuoti Å¡ilumos tiekimo įmonių veiklÄ bei nagrinėti vartotojų skundus dėl Å¡ilumos paskirstymo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino įmonės pozicijÄ Å¡iuo klausimu. Nurodęs Å¡iuos argumentus, atsakovas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjos 2018 10 03 sprendimu ieškinys atmestas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti valstybei iš ieškovų R. Š., V. Š., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. bylinėjimosi išlaidas po 1,95 € iš kiekvieno ieškovo.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors pastate visa viena laiptinė (kurioje yra ieÅ¡kovų butai) yra teisėtai atsijungusi nuo centrinės Å¡ildymo sistemos su jų bendrosiomis patalpomis, tai nepaneigia atsijungusiųjų pareigos mokėti mokesčius už Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų iÅ¡orinių lauko sienų kiekio, Å¡ildymo bÅ«do ir kitų aplinkybių, t. y. jie turi pareigÄ apmokėti už kitų namo bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymÄ - tokių kaip namo pagrindinės konstrukcijos, kurios apima ne tik atsijungusiųjų nuo centrinės Å¡ildymo sistemos gyventojų namo dalį, tačiau ir visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų; inžinerinius tinklus, kurie yra atvesti namui, o ne konkrečiai laiptinei;

Å¡ilumos punktÄ , nors jis yra ne atsijungusiųjų nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos gyventojų namo pusėje. Tuo atveju, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose Å¡ildymo prietaisų nėra, vartotojai privalo apmokėti tik Å¡ilumos nuostolius, patiriamus tiekiant Å¡ilumÄ Å¡ilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato Å¡ilumos punkto iki pastato buto ar kitų patalpų. Pirmosios instancijos sprendime paraÅ¡yta, kad tokia pareiga yra nurodyta CK 4.76 str. nuostatose ir iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovai jų namo 2009 m. kovo 12 d. vykusiame gyventojų susirinkime nutarė, jog pirmoji laiptinė nenaudoja centralizuotai teikiamos Å¡ilumos patalpų Å¡ildymui ir su antrÄ ja laiptine neturi centralizuotai Å¡ildomų bendro naudojimo patalpų. Be to, 2-osios namo laiptinės gyventojai, t. y. (duomenys neskelbtini) savininkai pritarė ir sutiko, kad 1-osios laiptinės namo gyventojai yra visiÅ¡kai atsijungę nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos. Taigi, iÅ¡ esmės Å¡iame namo gyventojų susirinkime buvo patvirtintas faktas, kad 1-osios laiptinės namo gyventojai yra visiÅ¡kai atsijungę nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos.

Kaip matyti iÅ¡ 2009 m. kovo 30 d. UAB „Miesto energija” raÅ¡to ieÅ¡kovams, remdamasis minėtu namo gyventojų susirinkimo protokolu, Å¡ilumos tiekėjas pagal tuo metu galiojusias bendrÄ sias teisės normas, t. y. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytÄ metodÄ Nr. 5, pritaikė nulinį koeficientÄ bendrosioms reikmėms skirtam Å¡ilumos kiekiui paskirstyti, todėl nuo tada visa centralizuota Å¡ilumos energija buvo iÅ¡skirstyta tik tarp butų, kurie yra Å¡ildomi centralizuotai, pagal Å¡ių butų bendrÄ plotÄ .

Individuali Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys nebuvo sudariusios. Tiesiog, ieÅ¡kovai informavo Å¡ilumos tiekėjÄ apie jų name esančius atsijungusius nuo centrinės Å¡ildymo sistemos butus ir bendrojo naudojimo patalpas, o Å¡ilumos teikėjas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , įvertinęs namo gyventojų susirinkimo nutarimÄ , parinko jiems palankiausiÄ , labiausiai jų interesus atitinkantį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytÄ metodÄ tiekiamai Å¡ilumos energijai apskaičiuoti.

8. Tuo metu galioję teisės aktai numatė gyventojų pasirinkimo galimybę pagal Komisijos metodÄ Nr. 5 dėl nulinio koeficiento. Kadangi Komisija 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-178 nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino naujus rekomenduojamus Å¡ilumos paskirstymo metodus, pagal kuriuos namuose, kuriuose yra vartotojų, atsijungusių nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, neliko galimybės pasirinkti bendrosioms reikmėms skirto Å¡ilumos kiekio paskirstymo nulinio koeficiento (pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ atsijungusiems vartotojams priskiriamas atitinkamas Å¡ilumos kiekis bendrosioms namo reikmėms) dėl to Å¡ilumos tiekėjas nebeturėjo pagrindo ieÅ¡kovams tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ skaičiuoti, taikant nulinį koeficientÄ .

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai, kaip Å¡ilumos vartotojai, apie besikeičiantį teisinį reguliavimÄ buvo informuoti iÅ¡spausdinant bendro pobÅ«džio praneÅ¡imÄ vietinėje spaudoje kartu aiÅ¡kiai nurodant, kad, vadovaujantis naujais Komisijos patvirtintais metodais, ankstesnis nulinio koeficiento parinkimas, nepagrįstas skaičiavimais (auditu), negalios. IeÅ¡kovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad jų reikalaujamas taikyti nulinio koeficiento skaičiavimas Å¡ilumos kiekiui paskirstyti nėra pagrįstas auditu, nes tokio skaičiavimo (audito) jie nėra atlikę.

10. Teismas, pasisakydamas dėl lex retro non agit principo, nurodė, kad taikant CK 6.157 str. 2 d. nuostatas, pripažįstamas perspektyvus (nukreiptas į ateitį) teisinio reguliavimo galiojimas bÅ«tent tai sutartinių teisinių santykių stadijai, kuri trunka nuo reguliavimo įsigaliojimo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Apeliantai (ieÅ¡kovai) R. Å ., V. Å ., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 10 03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - įpareigoti atsakovÄ Å¡ilumos tiekėjÄ atlikti Å¡ilumos energijos paskirstymo perskaičiavimÄ taikant Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos patvirtintÄ 5-Ä metodÄ su nuliniu (0) koeficientu nuo 2017 10 01, vykdyti ieÅ¡kovo namo butų savininkų sprendimus dėl teisingo centralizuotos Å¡ilumos energijos paskirstymo, taikyti nulinį koeficientÄ bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti ir visÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡dalinti tik centralizuotai Å¡ildomiems butams pagal jų bendrÄ naudingÄ plotÄ .

12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) viena namo laiptinė yra Å¡ildoma centralizuotai, o kita namo laiptinė yra Å¡ildoma vietiniu bÅ«du (elektra), todėl visi butų savininkai 2009 03 12 sprendimu yra pasirinkę Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos patvirtintÄ 5-Ä metodÄ su nuliniu (0) koeficientu. Tai visi butų savininkai patvirtino ir vėlesniu susitarimu, kuris buvo pateiktas teismui, todėl visa centralizuota Å¡ilumos energija turėjo bÅ«ti skirstoma tik tarp butų, kurie yra Å¡ildomi centralizuotai, pagal Å¡ių butų bendrÄ plotÄ .

Butų savininkai bendru sutarimu pasirinko nulinį (0) koeficientÄ bendro naudojimo patalpoms- tai yra Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutarties sÄ lyga, dėl kurios buvo susitarusios tiek bylos Å¡alys, tiek visi butų savininkai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alys nebuvo sudariusios individualios Å¡ilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutarties. IeÅ¡kovai ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė butų ir bendro naudojimo patalpų Å¡ildymo sutartį pagal standartines sÄ lygas.

13. Apeliantai laiko, kad komisijos metodo Nr. 5 nuostata dėl nulinio koeficiento yra ne imperatyvi norminio akto dalis, kaip teigia teismas, neįvertindamas, kad visi metodai apskritai yra rekomendaciniai, o sutarties nuostata nuo tada, kai dėl jos susitaria visi butų savininkai, praneÅ¡dami apie tai Å¡ilumos tiekėjui. Pažymi, kad dėl konkliudentinės sutarties sÄ lygos dėl Å¡ilumos energijos paskirstymo tvarkos taikant nulinį koeficientÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti susitarė ne tik visi butų savininkai, bet su ja sutiko ir atsakovas.

Visų butų ir kitų patalpų savininkų CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka priimtas 2009 03 12 sprendimas yra galiojantis, nes neužginčytas teisme, taip pat nėra pakeistas kitu sprendimu. Tais atvejais, kai visam pastatui taikomas konkretus Å¡ilumos paskirstymo metodas, tai jį pakeisti taip, kad kiekvienam Å¡ilumos vartotojui bÅ«tų taikomi atskiri Å¡ildymo paskirstymo metodai, bÅ«tinas bendraturčių daugumos sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju sprendimÄ dėl nulinio koeficiento priėmė ir patvirtino visi butų ir kitų patalpų savininkai, todėl ieÅ¡kovams negali bÅ«ti priskiriamas joks Å¡ilumos kiekis bendroms reikmėms, kuris iki 2015 m. kovo metode Nr. 5 buvo vadinamos „bendro naudojimo patalpų Å¡ildymu“.

14. Apeliantai nurodo, kad nors komisija 2016 06 13 nutarimu Nr. O3-178 yra panaikinusi 5-Ä metodÄ nuo 2017 08 01, tačiau Å¡is metodas ir toliau yra taikytinas ieÅ¡kovų namo butams, kaip individualiai aptarta Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutarties sÄ lyga, nes komisijos nutarimas nėra įstatymo formos teisės aktas, metodai yra rekomendaciniai, o pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2112-656/2016 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ analogiÅ¡komis aplinkybėmis gyventojų pasirinkta paskirstymo tvarka yra sutarties sÄ lyga, kurios turinio nekeičia vėliau pasikeitę teisės norminiai aktai, kadangi pagal CK 6.157 straipsnio 2 dalį imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms. Todėl net pasikeitus rekomendacinėms komisijos paskirstymo metodo Nr. 5 nuostatoms, Å¡is pasikeitimas neturi įtakos ieÅ¡kovų ir atsakovo sutarties sÄ lygoms.

15. Atsakovas UAB „Ukmergės Å¡iluma“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu nesutinka, nes ieÅ¡kovai netinkamai aiÅ¡kina ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, neatskleidžia bylos esmės, selektyviai tik sau naudinga linkme vertina byloje surinktus įrodymus. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, todėl turi bÅ«ti paliktas nepakeistas.

16. Valstybinė kainų ir energijos kontrolės komisija, vadovaudamasi Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d. 2016 06 13 nutarimu Nr.03-178 nutarė pakeisti Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles ir iÅ¡dėstyti jas nauja redakcija. Valstybinė kainų ir energijos kontrolės komisija, vadovaudamasi Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d., 2016 06 13 nutarimu Nr.03-184 patvirtino Å¡ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodÄ Nr.5.

Taip pat nurodo, kad 2012 09 07 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Å¡ilumos pirkimo- pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 6 p. nustato, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sÄ lygas, Å¡ilumos tiekėjo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami Å¡io apraÅ¡o nuostatomis. ApraÅ¡o 22 p., Å¡ilumos paskirstymo metodÄ buitiniai Å¡ilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų; kol buitinis Å¡ilumos vartotojas pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ ir įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantis metodas.

17. Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai atsisakė sudaryti individualias Å¡ilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartis, todėl įmonės ir ieÅ¡kovų tarpusavio santykiai grindžiami apraÅ¡e nustatytomis sÄ lygomis. (duomenys neskelbtini) taikomi Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisijos 2016 06 13 patvirtinti Å¡ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr.5 bei Å¡ilumos pagal vieno įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr.4.

18. Taip pat 2010 10 25 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.4 p. nustato, kad daugiabučio namo butų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos pirkimo- pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal taisyklių 108.3.3 p. nuostatas nuo taisyklių 102 p. nurodyto dokumento išdavimo dienos. Šiuo atveju butų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos pirkimo- pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti.

19. Nurodo, kad Valstybinės kainų ir energijos kontrolės komisija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų 2018 02 15 praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti gyventojų ir UAB „Ukmergės Å¡iluma“ vartojimo ginÄÄ dėl įmonės veiksmų pagrįstumo, skirstant Å¡ilumos energijÄ name (duomenys neskelbtini), iÅ¡skiriant Å¡ilumos kiekį bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti, 2018 05 10 nutarimu Nr.03E-143 pažymėjo, kad 2017 08 01 įsigaliojo nauji komisijos rekomenduojami Å¡ilumos paskirstymo metodai, o Å¡ilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas pagal metodo Nr.5 nuostatas.

Komisija konstatavo, kad nuo 2017 08 01 įsigaliojęs metodas Nr.5 nenumato galimybės taikyti vartotojų pageidavimu pasirinkto ir jų sprendimu patvirtinto Å¡ilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento, todėl pastato gyventojų 2009 03 12 priimtu sprendimu dėl nulinio Å¡ilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento taikymo pasirinktas nulinis koeficientas nuo 2017 08 01 negali bÅ«ti taikomas. 2009 03 12 susirinkime priimtas sprendimas negali bÅ«ti vertinamas kaip bendrasavininkių susitarimas dėl Å¡ilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo ir nesukelia atsakovui pareigos skirstyti mokėjimus už Å¡ilumos kiekį, skirtÄ namo bendrosioms reikmėms ieÅ¡kovų nurodytu bÅ«du.

Tuo tarpu ieškovai iš 5- 8 butų gali įvykdyti prievolę už skolininkus, nagrinėjamu atveju už ieškovus iš 1- 4 butų, tik geranorišku atitinkamu bendru šalių susitarimu, patvirtintu įstatymų nustatyta tvarka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

21. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. 1-7 p., nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. Apeliacinio skundo dalykas yra Å¡alių ginčas dėl į daugiabutį namÄ (duomenys neskelbtini) centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos paskirstymo, ieÅ¡kovams, taikant nulinį koeficientÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti ir visÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ iÅ¡dalinant tik centralizuotai Å¡ildomiems butams pagal jų bendrÄ naudingÄ plotÄ . Tokia tvarka centralizuotai tiekiama Å¡ilumos energija buvo paskirstoma pagal Å¡io namo savininkų 2009 03 12 sprendimu pasirinktÄ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo Å¡ilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ patvirtintÄ Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodÄ Nr. 5, naudojant Å¡alių susitarimu patvirtintÄ pastato bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskirtÄ Å¡ilumos kiekio dalies koeficientÄ lygų 0.

23. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Å ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ (įsigaliojo nuo 2017 08 01) patvirtino naujÄ Å ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodÄ Nr. 5 ir pripažino netekusiu galios Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimÄ Nr. O3-41 „Dėl Komisijos rekomenduojamo Å¡ilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Priėmus pastarÄ jį teisės aktÄ , nebeliko galimybės taikyti vartotojų pageidavimu pasirinkto ir jų sprendimu patvirtinto Å¡ilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento.

24. IeÅ¡kovai, pasiremdami CK 6.157 str. 2 d. nuostatomis, (imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms) reikalauja toliau (nepaisant pasikeitusio teisinio reguliavimo) į daugiabutį namÄ (duomenys neskelbtini) centralizuotai tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ skirstyti naudojant Å¡alių susitarimu patvirtintÄ pastato bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskirtÄ Å¡ilumos kiekio dalies koeficientÄ lygų 0.

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ .

26. Å alių ginčo iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojo Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo redakcija, patvirtinta 2018 03 29 įstatymu Nr. XIII-1062 (įsigaliojo nuo 2018 10 01). Paminėto įstatymo 12 str. 2 d. buvo nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Å i teisės norma aiÅ¡kiai nurodo, kad Å¡ilumos tiekėjas visam pastate suvartotam Å¡ilumos kiekiui paskirstyti (iÅ¡dalyti) vartotojams privalo taikyti pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodÄ , kol Å¡ilumos vartotojai Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirinks jų interesus atitinkantį metodÄ iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų arba su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderins kitÄ metodÄ .

Ankstesniame sakinyje nurodytų sÄ lygų pirmosios instancijos teismas nenustatė, ieÅ¡kovai (apeliantai) taip pat nepateikė įrodymų, kad jie po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. O3-184 įsigaliojimo bÅ«tų pasirinkę kitÄ galiojantį Å¡ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodÄ arba ieÅ¡kovų pageidaujamÄ metodÄ bÅ«tų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Todėl atsakovas pagrįstai pastate(duomenys neskelbtini) taiko labiausiai tinkančius Å ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodÄ Nr. 5, patvirtintÄ Komisijos 2016 06 13 nutarimu Nr. O3-184 ir Å ilumos pagal vieno įvadinio Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodÄ Nr. 4, patvirtintÄ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 06 13 nutari nu Nr. O3-183.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017 05 12 nutartyje, priimtoje kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. e3K-3-230-686/2017, nurodyta, kad CK 6.157 str. 2 d. norma taikytina ne mechaniÅ¡kai, bet atsižvelgiant į sutarties sÄ lygas ir į konkrečios taikytinos imperatyviosios normos pobÅ«dį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Atsižvelgiant į tęstinį Å¡ilumos energijos tiekimo sutarties pobÅ«dį, t. y.

į tai, kad nauja teisės norma buvo nustatyta Å¡ilumos tiekėjo teisė parinkti tinkamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ tais atvejais, kai vieno iÅ¡ metodų nepasirinko vartotojas, darytina iÅ¡vada, jog Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti Å¡ilumos tiekėjÄ taikyti pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , taikytina ir Å¡alių Å¡ilumos energijos tiekimo sutarčiai, sudarytai iki Å¡io įstatymo normos įsigaliojimo, nes pakeitimas įsigaliojo sutarčiai dar nepasibaigus ir Å¡alių sutartiniams santykiams tebesitęsiant.

Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis principas, jog įstatymas neturi atgalinio veikimo galios (lot. lex retro non agit), nepažeidžiamas.

28. Vadinasi, imperatyvioje teisės normoje- Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtinta prievolė pastate suvartotÄ Å¡ilumos kiekį paskirstyti (iÅ¡dalyti) vartotojams, o kiekvienam vartotojui mokėti už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, ne vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių pageidaujamu bÅ«du, o iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Esant tęstiniams Å¡ilumos energijos pirkimo- pardavimo teisiniams santykiams, Å¡alių sutartiniai santykiai turi bÅ«ti koreguojami, keičiantis teisiniam reguliavimui ir, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 05 12 nutartyje, priimtoje kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. e3K-3-230-686/2017, toks energijos pirkimo- pardavimo sutarčių koregavimas neprieÅ¡tarauja lex retro non agit pricipui ir CK 6.157 str. 2 d. nuostatoms.

29. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir teismų praktika, kuriais apeliantai grindžia tvirtinimÄ , jog atsakovo veiksmai pažeidžia lex retro non agit principÄ ir CK 6.157 str. 2 d. nuostatas, yra susiję su bendrųjų teisės normų taikymu. Todėl apeliantų argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017 05 12 nutartis, priimta kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. e3K-3-230-686/2017, aptaria specialius Å¡iluminės energijos pirkimo- pardavimo ir Å¡ios energijos paskirstymo vartotojams teisinius santykius, todėl spręsdamas šį Å¡alių ginÄÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, suformuota paminėtoje nutartyje Nr. e3K-3-230-686/2017.

30. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , teisingai pritaikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų pažeidimų, sprendimÄ pagrindė iÅ¡samiais motyvais ir aktualia teismų praktika. Nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. IeÅ¡kovų apeliacinis skundas atmestinas.

31. Byla apeliacinės instancijos teisme išspręsta ne ieškovų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nenurodė, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme ir neprašė jų priteisti iš ieškovų. Pirmosios instancijos teismas 2018 10 03 sprendime teisingai paskirstė pirmosios instancijos teisme šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šalių skundo dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nėra. Esant šioms aplinkybėms, sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriimamas.

32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r i a: Atmesti ieÅ¡kovų R. Å ., V. Å ., L. S., G. B., J. B., K. M., S. J., V. P., V. N. ir A. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 10 03 sprendimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 10 03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai: Visvaldas KazakiÅ«nas Asta Pikelienė Laima Ribokaitė