AS-525-151-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-151/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00469-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto,

rašytiniu procesu ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. skundu (b.l. 3-4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Tarnybos) 2012-09-27 Nr. (1.7)-SR-3582 aktą (toliau- ir Tarnybos aktą) (b.l. 8) ir įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. jis kreipėsi į Tarnybą su prašymu (b.l. 5-7) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Tarnybos direktorius R. V. priėmė ginčijamą Tarnybos aktą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir jį grąžino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas prašyme nurodė, jog nesutinka, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) 18 straipsnio 13 dalį Tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Taigi, nesant pareiškėjo sutikimo Tarnyba negali tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais ir negali nagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Tarnybos aktas prieštarauja įstatymams, yra nepagrįstas bei neteisėtas. Priimdamas ginčijamą aktą, Tarnybos direktorius iškreipė faktinių aplinkybių esmę ir piktnaudžiauja savo padėtimi, siekdamas nepagrįstai ir neteisėtai užkirsti pareiškėjui galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. priėmė nutartį (b.l. 14-15), kuria pareiškėjui nustatė terminą ištaisyti teismo nutartyje nurodytą trūkumą- iki 2012 m. spalio 12 d. sumokėti žyminį mokestį 100 Lt ir pateikti teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 39 straipsnį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 41 straipsnio nuostatas nuo žyminio mokesčio administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad jis negali sumokėti žyminio mokesčio iš gaunamų pajamų, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

2012 m. spalio 12 d. pareiškimais pareiškėjas prašė nušalinti teisėją, priėmusią 2012 m. spalio 3 d. nutartį dėl jos šališkumo (b.l. 24-25) ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl jo sunkios materialinės padėties (b.l. 26). Nutartimis atsisakyta tenkinti šiuos prašymus.

2012 m. spalio 23 d. pareiškėjas pateikė pareiškimą (b.l. 34-35) dėl viso Klaipėdos apygardos administracinio teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas šio prašymo netenkino.

2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b.l. 42-43) pareiškėjui buvo dar kartą pratęstas terminas iki 2012 m. gruodžio 3 d. skundo trūkumams pašalinti. 2012 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą (b.l. 45) atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

2012 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė nutartį (b.l. 50-52) pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir su pateiktais priedais grąžinti pareiškėjui.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 55-56), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas grindžia savo reikalavimus tuo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl jo materialinės padėties, buvo šališkas bei tokiais savo veiksmais vilkino pareiškėjo bylos eigą. Pareiškėjas savo skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojama teise į nemokamą teisinę pagalbą, tarptautiniais teisės aktais - Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kurie taip pat įtvirtina teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Pareiškėjas teigia, kad teismui buvo pateikti objektyvūs ir pagrįsti įrodymai, pagrindžiantys teisę būti atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi Nr. AS858-793/2012, kurioje buvo nagrinėjama analogiška situacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo institutą. Šiuo atveju ABTĮ 41 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjas pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 31 d., kurioje nurodyta, kad per minimą laikotarpį pareiškėjo A. L. ir jo sutuoktinės A. L. šeimos gaunamos pajamos sudaro 0 litų, šeimos turto vertė sudaro 50 000 litų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie pareiškėjo įdarbinimus per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d., kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. liepos 3 d. iki šios dienos (t.y. 2012 m. spalio 3 d.) yra dirbantis asmuo bei gaunantis per mėnesį didesnį darbo užmokestį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 dėl minimaliojo darbo užmokesčio patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Vertinant, ar tokia pareiškėjo turtinė padėtis yra pakankamas pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, galima remtis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytais kriterijais. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 8 MMA (minimalių mėnesinių algų dydžių). Atsižvelgiant į tai, kad per metus laiko pareiškėjo gautos pajamos, net ir įskaičius per tris mėnesius (nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. spalio 3 d.) gautą darbo užmokestį, akivaizdžiai neviršija nurodyto lygio, negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, kad pareiškėjo gaunamų pajamų pakanka žyminiam mokesčiui sumokėti.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo sprendė, jog nėra sąlygų pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog už jį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Laimutis Alechnavičius Dainius Raižys