Legislator Case Law & Legislation
f92c3321-1e57-4847-91ee-bae8c7dfbc06 AI generated

f92c3321-1e57-4847-91ee-bae8c7dfbc06 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number f92c3321-1e57-4847-91ee-bae8c7dfbc06
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Erinija Kazlauskienė             Civilinė byla Nr. 2A-1608-730/2014Teisėjas Mantas Ūsas                                                                                       (Proceso Nr. 2-24-3-00928-2011-4)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              44.5.2.1; 73.2.5; 121.18                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gruodžio 16 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J.

Legislator headnote

AI generated

f92c3321-1e57-4847-91ee-bae8c7dfbc06 · Klaipėdos apygardos teismas: Tarp Å¡alių ginčo nėra, jog namas buvo parduotas ieÅ¡kovams nebaigtos statybos, pardavimo metu nurodyti statybos darbai atlikti nebuvo, namas iki Å¡iol nepripažintas tinkamu naudotis. Atsakovai nei 2007-08-10 gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartyje, nei kitu pagrindu nebuvo įsipareigoję atlikti ieÅ¡kovų nurodytus darbus. Å alys notaro patvirtinta sutartimi pripažino, jog namo baigtumas yra 61 procento, ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu neginčija Å¡ios sutarties sÄ lygų. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo byloje nurodyta, kad 2006-07-24 gyvenamojo namo baigtumas 61 procentas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Erinija Kazlauskienė             Civilinė byla Nr. 2A-1608-730/2014Teisėjas Mantas Ūsas                                                                                       (Proceso Nr. 2-24-3-00928-2011-4)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              44.5.2.1; 73.2.5; 121.18                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gruodžio 16 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J.

V., N. M. (M.)-V. bei atsakovų A. E., J. E. atstovo advokato H. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir N. M. – V. ieškinį atsakovams A. E., J. E., dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys E. K., S. V., J. E. Š.,              n u s t a t ė : ieškovai prašė priteisti iš atsakovų solidariai 271 854,21 Lt nuostolių, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė, kad ieÅ¡kovai 2007-08-10 dienÄ su atsakovais sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ nupirko iÅ¡ atsakovų žemės sklypÄ ir nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo statytojas buvo atsakovas A. E.. Iki pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, ieÅ¡kovai gyvenamÄ jį namÄ , žemės sklypÄ apžiÅ«rėjo vizualiai, tačiau nebÅ«dami statybų srities specialistai, negalėjo iÅ¡ anksto nustatyti gyvenamojo namo paslėpto broko ir trÅ«kumų, nurodytų teismo ekspertizės akte.

IeÅ¡kovų nuomone, gyvenamojo namo pardavėjai elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pardavė gyvenamÄ jį namÄ su defektais, kurie neatitinka esminių statinio reikalavimų. IeÅ¡kovams nusipirkus gyvenamÄ jį namÄ pradėjo sėsti gyvenamojo namo grindys, trÅ«ko sienos, ėmė vertis plyÅ¡iai bei aiÅ¡kėti kiti defektai. Pirmame aukÅ¡te: nusėdo ir iÅ¡linko grindys; grindys atitrÅ«ko nuo sienų; atsivėrė iki 3 cm plyÅ¡iai; įtrÅ«ko pertvaros. Patalpoje (kabinete), patalpoje (svetainėje - valgomajame) iÅ¡ žemės kyla vanduo, drėgmė sugadino sienų apdailÄ .

Patalpoje (katilinėje) sugadintos betono grindys, centrinio įėjimo laukinės durys, nekokybiÅ¡kai sumontuotos durys, durų slenkstis maiÅ¡o sandariai užsidaryti durims. Antrame aukÅ¡te: balkone po plytelėmis nebuvo sumontuota hidroizoliacija, todėl vanduo per siÅ«les tarp balkono plytelių bėga į pirmo aukÅ¡to patalpÄ (virtuvę); Patalpoje (miegamasis) nekokybiÅ¡kai sumontuotas stogas, todėl vanduo bėga į patalpos vidų (vanduo sugadino dažytas gipso lubas, sienų apdailÄ ). Lauke prie namo nėra sumontuotas buitinių nuotekų Å¡ulinys, nors techniniame projekte nurodyta, kad Å¡alia namo turi bÅ«ti Å¡is Å¡ulinys.

Neatstatytas per sklypÄ einantis valstybei priklausantis drenažas. Prie dujinės katilinės kamino, namo fasado, nekokybiÅ¡kai sumontuota vandens surinkimo nuo stogo sistema, vanduo bėgdamas fasado siena sugadino apdailÄ (tinko apdaila pažaliavo). Prie centrinio įėjimo balkono, fasado siena bėgantis vanduo sugadino apdailÄ (tinko apdaila pajuodavo). Prie mansardos dviejose vietose įtrÅ«kusi fasado apdaila. Atliekant stogo darbus nesumontuotas kaminas, skirtas ventiliacijai ir kanalizacijos vamzdžiuose susidarančio virÅ¡ slėgio sumažinimo vožtuvo montavimui, todėl pirmo aukÅ¡to patalpoje (WC) ir antro aukÅ¡to patalpoje Nr. 5 (vonia) iÅ¡ kanalizacijos vamzdžių kyla metano dujų kvapas.

Dėl gyvenamojo namo defektų ir draudimo iÅ¡mokos gavimo ieÅ¡kovai kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo bendrovė nurodė, kad grindų sėdimo ir pertvarų trÅ«kimo priežastys yra ne staigaus ir netikėto grunto slÅ«gimo pasekmė, todėl atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl nuostolių atlyginimo buvo kreiptasi į gyvenamojo namo pardavėjÄ . Dalis stogo defektų buvo paÅ¡alinta atsakovų sÄ skaita ir samdytais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad namo bÅ«klė vis toliau blogėjo sėdo grindys ir ryÅ¡kėjo kiti gyvenamojo namo defektai, o atsakovas į tai nereagavo, todėl ieÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo.

IeÅ¡kovų patirtos iÅ¡laidos gyvenamojo namo, inžinierinių tinklų remonto darbams apmokėti priteistinos, kaip nuostoliai, iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kiniu suma pagrįsta prie teismo ekspertizės akto Nr. 12-09/01 pateikta teismo paskirto eksperto paskaičiuota lokalinė sÄ mata 271854,21 sumai dėl ieÅ¡kovams priklausančio vieno buto gyvenamojo namo defektų paÅ¡alinimo darbų kainos. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-06-18 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų J.

V. ir N. M. – V. atsakovų A. E. ir J. E. naudai 3007,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų J. V. ir N. M. – V. 73,19 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad atsakovų parduotam ieÅ¡kovams daiktui – statiniui, garantinis terminas sutartyje numatytas nebuvo bei vadovaujantis statybos įstatymo nurodyta norma, Å¡is terminas nėra pasibaigęs, kadangi namas iki Å¡iol nėra pripažintas tinkamu naudotis. Statybos leidimas galioja iki 2016-02-05, laikytina, kad ieÅ¡kovai pretenzijÄ atsakovams pateikė nepraleidę įsigyto daikto garantinio termino.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovams 2008-03-12 gerai buvo žinomos statybos darbų defektai. Teismas pripažino, jog byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai pripažino jų pačių atliktus statybos defektus bei bÅ«tų įsipareigoję Å¡iuos defektus ateityje paÅ¡alinti ar kitaip juos kompensuoti. Per ieÅ¡kovų suteiktÄ 6 mėnesių terminÄ bei iki Å¡iol nurodytų statybos defektų trÅ«kumų nepaÅ¡alino, nuostolių neatlygino, tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirkėjų (ieÅ¡kovų) ieÅ¡kinio reikalavimų pardavėjams dėl konkrečių parduoto namo trÅ«kumų senaties termino eiga nebuvo nutraukta ar sustabdyta.

Teismo nuomone, kad nuo Å¡ios datos, tai yra 2008-09-01 prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieÅ¡kovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys. IeÅ¡kovai į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo praÅ¡ydami taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pateikimo, kreipėsi tik 2011-05-17, ieÅ¡kinys teisme pateiktas 2011-06-09. Vertinant tai, kad ieÅ¡kovai dėl pažeistų teisių gynimo į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip 36 mėnesiams nuo ieÅ¡kinio senaties skaičiavimo pradžios (2008-09-01 – 2014-05-17), tai yra daugiau kaip Å¡eÅ¡is kartus praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ su tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimu, todėl teismas atmetė ieÅ¡kinį suėjus senaties terminui.

Teismas įvertinęs faktines aplinkybes sprendė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovams atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes tokio atnaujinimo galimybei nenustatytos termino praleidimÄ lėmusios svarbios priežastys. Taip pat teismas pripažino, kad ieÅ¡kovai neįrodė, aplinkybių, jog atsakovai nebaigto statyti gyvenamojo namo perdavimo metu, privalėjo sumontuoti namo vėdinimo sistemÄ , sumontuoti lauke prie namo buitinių nuotekų Å¡ulinį, balkone po plytelėmis sumontuoti hidroizoliacijÄ .

Tarp Å¡alių ginčo nėra, jog namas buvo parduotas ieÅ¡kovams nebaigtos statybos, pardavimo metu nurodyti statybos darbai atlikti nebuvo, namas iki Å¡iol nepripažintas tinkamu naudotis. Atsakovai nei 2007-08-10 gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartyje, nei kitu pagrindu nebuvo įsipareigoję atlikti ieÅ¡kovų nurodytus darbus. Å alys notaro patvirtinta sutartimi pripažino, jog namo baigtumas yra 61 procento, ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu neginčija Å¡ios sutarties sÄ lygų. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo byloje nurodyta, kad 2006-07-24 gyvenamojo namo baigtumas 61 procentas.

Å ioje kadastrinėje byloje skaičiuojant darbų apimtis nurodyta, kad statomame gyvenamajame name nėra iÅ¡orinės apdailos, vėdinimo, durų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovų pateiktoje Ober Haus nekilnojamojo turto vertės nustatymo medžiagoje nenurodyta, jog 2007-04-16, vertinamo turto apžiÅ«ros dienÄ , statomame name buvo atlikta namo lauko apdaila, sumontuota vėdinimo sistema. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo;

             priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-4896-323/2007 nuoraÅ¡Ä ; atidėti ieÅ¡kovams žyminio mokesčio dalies 4437,09 Lt sumokėjimÄ iki Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡nagrinės civilinę bylÄ ir priims byloje sprendimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais.IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės sutinka su teismo argumentais dėl ginčo objekto garantijos termino taikymo, tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo.Kai pirkėjas per garantinį terminÄ pateikia pardavėjui pretenzijÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymÄ , kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba kai per pirkėjo nustatytÄ , o jeigu toks nenustatytas - per protingÄ terminÄ pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sistemiÅ¡kai nevertino ir neanalizavo kitų civilinėje byloje esančių įrodymų, pvz. ieÅ¡kovų 2010 m. spalio mėn. kreipimosi į draudimo bendrovę UAB DK „PZU Lietuva" fakto, ieÅ¡kovų pateikto plytelių įsigijimo dokumento, ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų, bei nepagrįstai vadovavosi akivaizdžiai prieÅ¡taringais atsakovo A.

E. paaiškinimais, nevertino teismui pateikto garso įrašo, kuris patvirtina, jog atsakovas melavo teismui.Teismo ir atsakovų vertinimu, paminėtoje pretenzijoje buvo nurodyti visi šiuo metu esami namo defektai, jų priežastys, o atsakovas atitinkamai atsisakė šalinti minėtus defektus (nors atsakovas nepateikė teismui jokio atsisakymo patvirtinančio įrodymo). Tai prieštarauja ieškovų nurodytoms aplinkybėms, sveikai logikai ir kitiems civilinėje byloje esantiems įrodymams.Ieškovai buvo patikinti, kad visos jų pretenzijoje nurodytos problemos yra išspręstos, o atsiradę plyšiai taip pat užtaisyti pasibaigus namo „vaikščiojimui".

Taigi atsakovai iÅ¡ pradžių reagavo į ieÅ¡kovų pretenzijÄ ir praktiÅ¡kai paÅ¡alino visus tuo metu ieÅ¡kovų nurodytus trÅ«kumus, o likusius (įtrÅ«kimus) pažadėjo paÅ¡alinti ateityje (pasibaigus namo „vaikščiojimui"). Teismas į paminėtas ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė, o nepagrįstai vadovavosi prieÅ¡taringais atsakovo parodymais, kuris iÅ¡ pradžių apskritai neigė pirmosios pretenzijos gavimo faktÄ , po to (kai jam buvo naudinga) pripažino jos gavimÄ .Teismo iÅ¡vados ir atsakovo teiginiai prieÅ¡tarauja ir sveikai logikai, tai yra, nustatę visus statybos defektus (teismo ekspertizė patvirtino jų mastÄ ) ir priežastis, bei liepę juos pardavėjams paÅ¡alinti iki 2008-09-01 ieÅ¡kovai neva sulaukę neigiamo atsakovų atsakymo į jų pretenzijÄ nieko nedarė daugiau kaip 36 mėn., o tada sugalvojo kreiptis į draudimo bendrovę, kuri namÄ apdraudė tik 2007-08-17 (po namo pirkimo sutarties).

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl tęstinio ieÅ¡kovų teisių pažeidimo, kadangi nuo pat pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento iki dabar aiÅ¡kėja paslėpti namo trÅ«kumai; gyvenamasis namas buvo parduotas su paslėptais trÅ«kumais, įskaitant netinkamus projektinius sprendinius, pamatus, drenaÅ¾Ä ir kt. trÅ«kumus, kuriuos objektyviai įmanoma nustatyti tik atliktus atitinkamÄ ekspertizę, o pirmoji specialistų ekspertizė buvo atlikta 2011-11-03 iki paminėtos datos ieÅ¡kovai tik spėliojo apie atsirandančių problemų priežastis, atsakovai jiems aiÅ¡kino apie namo vaikščiojimÄ , grunto sėdimÄ ir pan.; pirmiausiai iÅ¡ryÅ¡kėję statybos trÅ«kumai (sienų tinko įtrÅ«kimai, tarpai tarp plytelių ir pan.) yra įprasta naujų namų bėda dėl taip vadinamo namo „vaikščiojimo“, kuriuos statytojai Å¡alina praėjus keletui metų po statybos darbų užbaigimo, pasibaigus namo „vaikščiojimui" namo trÅ«kumai ir jų priežastys.Atsižvelgiant į tai, kad įraÅ¡e girdimos Å¡alių pokalbio aplinkybės yra ypatingai svarbios sprendžiant ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ , teismas taikydamas ieÅ¡kinio senatį, nepaisant akivaizdaus atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir jo kaltės dėl esminio sutarties pažeidimo, turėjo atsižvelgti į minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä , o kilusias abejones galėjo patikrinti skirdamas minėto įraÅ¡o ekspertizę.Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai ignoravo civilinėje byloje esantį ypatingai svarbų raÅ¡ytinį įrodymÄ - atsakovo 2011-01-25 praÅ¡ymÄ .

Pažymėtina, kad tai yra vienintelis atsakovo pasiraÅ¡ytas dokumentas (atsakymas į antrÄ jÄ ieÅ¡kovų pretenzijÄ ) iÅ¡ kurio galima daryti objektyvias iÅ¡vadas apie atsakovo veiksmus iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo.Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovų parodymais ir jų pateiktais įrodymais, todėl padarė nepagrįstÄ ir civilinės bylos medžiagai prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai pripažino jų pačių atliktus statybos defektus bei bÅ«tų įsipareigoję Å¡iuos defektus ateityje paÅ¡alinti ar kitaip juos kompensuoti.Nagrinėjamu atveju taip pat egzistavo Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindas - atsakovo atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę.

Nagrinėjamu atveju konstatavęs ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ (su kuo nesutinkame) teismas privalėjo įvertinti iÅ¡vardintas aplinkybes, jų įtakÄ tariamam ieÅ¡kinio senaties termino praleidimui ir spręsti ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju neaiÅ¡ku, kodėl teismas savo sprendime nusprendė pasisakyti bÅ«tent dėl minėtų aplinkybių, tačiau nieko nepasisakė dėl jau minėto teismo ekspertizės akto. Notaro patvirtintoje 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties 1.1. punkte buvo nurodytas Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotas gyvenamojo namo baigtumas - 61 proc., t. y.            2006-07-28 duomenys, kai realus gyvenamojo namo baigtumas sutarties sudarymo metu buvo 79 procentai.

Paminėtas aplinkybes patvirtina civilinėje byloje pateikta UAB „Ober-Haus" Nekilnojamas Turtas" 2007-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, 2007-04-19 turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktas, kuriose nurodyta, jog vertinamo (iki sudarant 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartį) gyvenamojo namo baigtumas yra 79 procentai. Teismas neatsižvelgė į Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus byloje, t. y. 2007-04-16 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ , 2007-04-19 turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktÄ , nenurodė, kodėl Å¡ie įrodymai atmestini.

Teismas taip pat neatsižvelgė ir į teismo eksperto iÅ¡vadas byloje. Teismo paskirtas ekspertas 2012-09-20 teismo ekspertizės akte konstatavo, kad atsižvelgiant į UAB „Ober-Haus" Nekilnojamas Turtas" vertinimo ataskaitos dokumentus - gyvenamojo namo baigtumas buvo 79 procentai. Turto vertinimo dienÄ gyvenamajame name buvo: stogo danga - skarda; langai - plastikiniai su paketais; durys - iÅ¡orinės plastikinės; vidaus apdaila: sienos tinkuotos, grindys betonas, lubos gelžbetonis; sanitariniai mazgai: sienos tinkuotos, grindys betonas; atlikta pastato iÅ¡orės apdaila;

įrengti iÅ¡orės inžinieriniai tinklai; pirmame gyvenamojo namo aukÅ¡te grindys (be plytelių apdailos) buvo įrengtos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2014-03-04 teismo posėdyje liudytojai R. B. ir D. B. (ieÅ¡kovų kaimynai) patvirtino aplinkybes, kad ginčo gyvenamasis namas 2007 m. pavasarį buvo su įrengtu stogu, durimis, langais. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo teismas neteisingai pritaikęs ieÅ¡kinio senatį ir atmetės ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinio reikalavimų ir jame nurodytų aplinkybių (faktinio ieÅ¡kinio pagrindo) iÅ¡ esmės nesvarstė ir dėl jų nepasisakė, tame tarpe, ir dėl tikrosios ginčo objekto pardavimo kainos, kuriÄ Ä¯rodo 2007-03-08 preliminarios sutarties Nr. 1 sÄ lygos.Esant tokiai situacijai (pirmosios instancijos teismui neiÅ¡tyrės visų byloje esančių įrodymų ir nepasisakius dėl esminių bylos aplinkybių) apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, nėra galimybės iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ dėl ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamų reikalavimų.

Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės bÅ«tų bylos iÅ¡nagrinėjimas pirmÄ ja instancija ir Å¡alys netektų apeliacijos teisės.IeÅ¡kovai mano, kad bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimo procesas, nes nagrinėjant bylÄ Klaipėdos miesto apylinkės teisme nebuvo atskleista bylos esmė. BÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, nes aukščiau iÅ¡dėstyti iÅ¡kilę faktų ir teisės klausimai, kurie negali bÅ«ti iÅ¡spręsti bylos medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais.

Žodinis procesas suteiktų ieÅ¡kovams galimybę bÅ«ti iÅ¡klausytiems Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant bylÄ , taip pat pasisakyti dėl įrodymų vertinimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylÄ nepasisakė ir nevertino, kodėl neatsižvelgta į byloje apklaustų ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus, liudytojų A. M., R. B., D. B., liudytojo Ober Haus turto vertinimo įmonės darbuotojo paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniu skundu atsakovų atstovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais.Su teismo atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų vertinimu ir paskirstymu negalima sutikti. Teismas, nors ir įrodydamas, kad atsižvelgia į visas svarbias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui aplinkybes, jas vertino netinkamai, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos per didelės.Atsakovų atstovas 2014-03-04 teismo posėdžio metu pateikė pažymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrindimo iÅ¡ kurios matyti Å¡ioje byloje atlikti veiksmai bei ruoÅ¡ti dokumentai.

Atsakovų atstovų atliktų veiksmų apimtis ir kiekis, atsakovų nuomone, leidžia teigti, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos visiÅ¡kai pagrįstos , jų dydis nevirÅ¡ija rekomenduotinų priteisti iÅ¡laidų dydžio. Kadangi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės bei turėdamas atsakovų atstovų pateiktÄ Å¡ias iÅ¡laidas detalizuojančiÄ pažymÄ , teismas privalėjo nurodyti konkrečiai, už kokius procesinius veiksmus ar dokumentus atsakovų sumokėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos laikytinos nepagrįstai didelėmis, o ne abstrakčiai nurodyti, kad jos per didelės ir mažinti iki, kaip teismas nurodė, rekomenduotinos maksimalios ribos.Teismas netinkamai įvertino pačios bylos bei atsakovų atstovų Å¡ioje byloje atliktų procesinių veiksmų bei paruoÅ¡tų dokumentų pobÅ«dį ir sudėtingumÄ .Atsakovų atstovas Å¡ioje byloje paruošė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, už kurį. pagal Rekomendacijas bei tuo metu buvusį minimalios mėnesinės algos dydį galima priteisti net iki 2 400 Lt.

Taip pat Å¡ioje byloje buvo ruoÅ¡tas atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, už kurį pagal Rekomendacijas bei tuo metu buvusį minimalios mėnesinės algos dydį galima priteisti net iki 3 000 Lt. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinys, kaip ir pati byla, laikytinas sudėtingu, kÄ pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, todėl buvo bÅ«tina ruoÅ¡ti iÅ¡samų ir detalų atsiliepimÄ , kas ir buvo padaryta. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys buvo tikslinamas ne formaliai, o iÅ¡ esmės. IeÅ¡kinio tikslinimas buvo susijęs su tuo, kad byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios duomenimis remdamiesi ieÅ¡kovai patikslino ne tik reikalaujamÄ priteisti sumÄ , tačiau savo ieÅ¡kinį grindė naujais, ekspertizės akte nurodytais motyvais ir argumentais.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovų atstovui ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį teko ne tik formaliai pasisakyti dėl patikslintos reikalaujamų priteisti nuostolių sumos, tačiau iÅ¡ esmės pasisakyti dėl visiÅ¡kai naujų byloje iÅ¡kilusių aplinkybių, pateikti naujus argumentus ir motyvus, atsikirsti į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuris savo turiniu nebuvo panaÅ¡us į pradinį ieÅ¡kinį. Tai nulėmė, kad atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį ruoÅ¡imas taip pat buvo labai sudėtingas ir daug teisinio darbo reikalaujantis procesas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje vyko net keturi parengiamieji posėdžiai ir trys teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė didesnė nei 10 valandų.

Nepaisant to, kad per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį minimali mėnesinė alga keitėsi net du kartus nuo 800 Lt iki 1 000 Lt, už atstovavimo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, pagal Rekomendacijas, gali bÅ«ti priteisiama iki 1 500 Lt. Kadangi byla laikytina sudėtinga, jos nagrinėjimo dalykas labai platus, reikalaujantis iÅ¡samios analizės, parengiamųjų ir teismo posėdžių metu buvo reikalinga apklausti ne vien tik du ieÅ¡kovus, tačiau ir nekilnojamojo turto vertinimÄ atlikusį A. S., ekspertizę atlikusį teismo ekspertÄ A.

S., tris trečiuosius asmenis, Å¡ie procesiniai veiksmai taip pat buvo sudėtingi, reikalaujantys iÅ¡samaus pasiruoÅ¡imo apklausoms, todėl, atsižvelgiant į parengiamųjų ir teismo posėdžių metu atliktus atsakovų atstovo veiksmus, procesinį elgesį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja priteisti atstovavimo iÅ¡laidas už Å¡iuos atstovo procesinius veiksmus.Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo skirta teismo ekspertizė. Atsakovų atstovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ užduoti ekspertui atsakovų siÅ«lomus klausimus, kuriuos teismas pripažino tinkamais ir uždavė juos ekspertui.

Už šį procesinį veiksmÄ pagal Rekomendacijas rekomenduojama priteisti iki 96 Lt.Teismas tinkamai neįvertino, kad Å¡ioje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovų atstovas atstovaujamųjų vardu paruošė ir pateikė net tris praÅ¡ymus dėl atsakovų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo.

Nors pirmosios instancijos teismas Å¡iuos atsakovų praÅ¡ymus atmetė, kaip nepagrįstus, Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-26 nutartimi tenkino atsakovų atstovo 2013-03-27 atskirÄ jį skundÄ dėl 2013-03-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties ir šį klausimÄ iÅ¡sprendė atsakovų naudai ir įpareigojo ieÅ¡kovus įmokėti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ užstatÄ arba pateikti banko garantijÄ galimų atsakovų nuostolių atlyginimui užtikrinti.

IeÅ¡kovai Å¡io užstato įpareigojimo nevykdė, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Be to, atsakovai 2013-02-06 taip pat buvo pateikę atskirÄ jį skundÄ dėl 2013-01-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Pažymėtina, kad teismas, nuspręsdamas atsakovams priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 3.000 Lt, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai atstovui už teisinę pagalbÄ Å¡ioje byloje sumokėjo bendrÄ 6 050 Lt sumÄ , kuriÄ sudaro 5 000 Lt ir 1 050 Lt pridėtinės vertės mokestis.

Rekomendacijoje nurodomi maksimalÅ«s rekomenduojami priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiai nurodomi be pridėtinės vertės mokesčio. Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinama papildomai sukurta vertė. Tai yra mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė valstybei, kuri j advokato honorarÄ neįeina, tačiau sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir pridėtinės vertės mokesčio kompensavimo klausimas, kadangi atsakovai iÅ¡laidas Å¡ioje dalyje taip pat patyrė, Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, atsakovai ir atstovas neturėjo galimybės Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡vengti.

Dėl tokio pridėtinės vertės mokesčio specifikos susidaro situacija, kai atsakovai faktiÅ¡kai patyrė 21% didesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Å¡ios pridėtinės vertės mokestį sudarančios patirtų iÅ¡laidų sumos atstovas kaip honoraro negavo, Å¡ios lėšos buvo perduotos valstybei. Teismui nusprendus priteisti maksimaliai rekomenduotinÄ priteisti 3000 Lt (nors ir neaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ apie tokį maksimaliai rekomenduotinos priteisti sumos dydį), teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų atstovo paslaugos yra apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčių, todėl atitinkamai teismas turėjo priteisti 630 Lt dydžio sumÄ pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti.  Atsiliepime į atsakovų atstovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų įvertino tiek nesÄ Å¾iningÄ atsakovų elgesį sudarant ir vykdant pirkimo-pardavimo sutartį bei Å¡alinant iÅ¡ryÅ¡kėjusius paslėptus parduoto daikto trÅ«kumus, tiek ir atsakovų elgesį civilinio proceso metu. Diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios priteistinos iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumos yra suteikta bylÄ nagrinėjančiam teismui, tačiau teismas Å¡iÄ teisę turi įgyvendinti atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintus kriterijus, atsakovų iÅ¡laidos nepagrįstai didelės, teismas pagrįstai jas sumažino.

Atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovų atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai jau 2008-09-01, kai pasibaigė jų pretenzijoje nurodytas terminas trÅ«kumų Å¡alinimui ir atsakovams nepaÅ¡alinus pretenzijoje nurodytų trÅ«kumų, turėjo suprasti, kad yra pažeistos jų teisės ir teismas pagrįstai bÅ«tent nuo Å¡io momento pradėjo skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ . Teisine prasme nesuprantami ieÅ¡kovų teiginiai, neva atsakovai nepateikė įrodymų, kad atsakovai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovų pretenzijas, atsisakė tenkinti ieÅ¡kovų nurodomus daikto defektus, Å¡ių faktų nepripažino, neigė savo atsakomybę dėl jų.

IeÅ¡kinio senaties termino pradžiai neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovų argumentai susiję su tinkamo atsakovo nustatymu bei tuo, kad daiktas buvo parduotas su paslėptais trÅ«kumais, kuriuos objektyviai buvo įmanoma nustatyti tik atlikus ekspertizę. IeÅ¡kovų nurodomos ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis. Dėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymų nagrinėti bylÄ Â Å¾odinio proceso tvarka ir prijungti pateiktus įrodymus.IeÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje numatytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė savo motyvuotus ir iÅ¡samius argumentus. Taigi bylÄ nagrinėti žodinio proceso, vertinant ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes, tvarka nėra pagrindo.IeÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-4896-323/2007 kopijÄ .

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Ä®vertinus teiktinų papildomų įrodymų sÄ sajumÄ su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta naujų įrodymų pateikimo į bylÄ po skundžiamo procesinio teismo sprendimo priėmimo bÅ«tinybę ir prijungia su apeliaciniu skundu teikiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. P2-4896-323/2007 kopijÄ .IeÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas.Å alių ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perduoto gyvenamojo namo kokybės ir ieÅ¡kinio senaties termino taikymo dėl parduoto daikto trÅ«kumų.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai dėl pažeistų teisių gynimo į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi praleidę įstatyme nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ su tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimu ir nėra pagrindo ieÅ¡kovams atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes tokio atnaujinimo galimybei nenustatytos termino praleidimÄ lėmusios svarbios priežastys (CK 1.131 straipsnio 1 dalies). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio atmetimo pagrindu, nepasisakė dėl ieÅ¡kovų reikalavimo atlyginti nuostolius, atsakovams pardavus netinkamos kokybės daiktÄ , Å¡io reikalavimo faktinio ir teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas dėl parduoto daikto trÅ«kumų.Spręsdama ginÄÄ teisėjų kolegija, atsižvelgia į teismų formuojamÄ praktikÄ , jog siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ turi bÅ«ti derinamas su asmens teise į veiksmingÄ jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybÄ , kai konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi bÅ«ti ginami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013).Be to, formuojama teismų praktika, jog teismas spręsdamas, kad ieÅ¡kinys atmestinas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, neturėjo teisinio pagrindo atlikti tolimesnių procesinių veiksmų, dėl kurių atlikimo padidėjo Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos o, juos atlikdamas, pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos (bendradarbiavimo) principus (CPK 7, 8 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis 3K-3-638/2013).

Pirmosios instancijos teismas jau pradiniame bylos nagrinėjimo etape (gavęs atsakovų atsiliepimÄ , tai yra, 2011-07-13) buvo informuotas apie atsakovų pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, 2011-09-30 paskyrė byloje teismo statybinę ekspertizę dėl parduoto daikto trÅ«kumų, kurios atlikimas ieÅ¡kovams kainavo 6050,00 Lt (b.l. 90, 2 tomas), taip sukeldamas apeliantams teisėtÄ lÅ«kestį, kad ginčas bus sprendžiamas iÅ¡ esmės.Nagrinėjamo ginčo atveju Å¡alių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip prievoliniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes 2007-08-10 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovai ieÅ¡kovams pardavė 0,1263 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å¡iame žemės sklype esantį nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) baigtumas 61 procentas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Viena iÅ¡ bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus (CK 6.317 straipsnis). Vykdydamas jÄ pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė – garantija pagal įstatymÄ (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka prikimo–pardavimo sutarties sÄ lygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnis).

Pažymėtina, kad daiktų kokybės reikalavimai gali bÅ«ti nurodomi sutartyje. Joje gali bÅ«ti nustatyti parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai), daiktų kokybės apraÅ¡ymai (saugumo, patikimumo ir pan.). Be to, CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik nuostata, kad sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , bet ir tai, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Dėl to jeigu sutartyje daikto kokybė neaptarta, pardavėjas privalo perduoti tokios kokybės daiktÄ , kad Å¡is bÅ«tų tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojamas (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tiek akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas prievolių skirstymas pagal pareigos vykdymo intensyvumÄ : prievolė pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ ; prievolė užtikrinti tam tikrÄ apdairumo, uolumo, rÅ«pestingumo laipsnį; prievolė kÄ nors garantuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2001; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).

Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Kaip nurodyta, kad pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymÄ , todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiÅ¡kia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamÄ daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiÅ¡kiai apibrėžtais pagrindais.

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiÅ¡kėja vėliau. Tai reiÅ¡kia, kad pagal Å¡iÄ nuostatÄ už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trÅ«kumus atsakomybė tenka pardavėjui. Taigi jeigu pardavėjas pažeidžia pareigÄ garantuoti parduodamo daikto kokybę ir Å¡i yra netinkama, tai atsiranda pagrindas ginti pažeistas netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo teises. Dėl netinkamos kokybės pažeistos pirkėjo teisės gali bÅ«ti ginamos pirkėjo pasirinkimu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo bÅ«dais.IeÅ¡kovai pasinaudodami vienu iÅ¡ Å¡ių bÅ«dų - CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo bÅ«dų, pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį atlyginti parduoto daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, 2011-06-09 kreipėsi į teismÄ Â Â (CK 6.334 straipsnis).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kiniui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti taikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pagal bendrÄ sias ieÅ¡kinio senaties termino pradžios taisykles, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trÅ«kumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieÅ¡kinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas dėl parduoto daikto trÅ«kumų, tai ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar Å¡alių nustatytÄ garantinį terminÄ pareiÅ¡kė pretenzijÄ pardavėjui ir kokie buvo tolimesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba per pirkėjo nustatytÄ terminÄ (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingÄ terminÄ ) neatsakius į pirkėjo pretenzijÄ dėl konkrečių garantinio daikto defektų paÅ¡alinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

Taigi, remiantis pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai pirkėjas per garantinį terminÄ pateikia pardavėjui pretenzijÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymÄ , kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba kai per pirkėjo nustatytÄ , o jeigu toks nenustatytas – per protingÄ terminÄ pardavėjas nepateikia jokio atsakymo, tai yra, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su atsakymo į pretenzijÄ gavimu arba jo negavimu per pirkėjo nustatytÄ ar kitÄ protingÄ terminÄ .Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog 2008-09-01 prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu senaties termino eiga, nes nuo tada ieÅ¡kovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo, teismas negali apsiriboti tik ieÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimais, turi pareigÄ Å¡alių nurodytas aplinkybes apie ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios momentÄ vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 178 straipsnis).Byloje ginčo tarp Å¡alių dėl aplinkybių, kad ieÅ¡kovai pretenzijas teikė per garantinį terminÄ nėra. IeÅ¡kovai nurodė, kad teikė atsakovui A. E. pretenzijÄ dėl gyvenamojo namo statybos darbų trÅ«kumų, reikalaudami nurodytus darbus atlikti ir užbaigti iki 2008-09-01, nurodydami, jog prieÅ¡ingu atveju dėl nuostolių atlyginimo pardavus nekokybiÅ¡kÄ statinį, kreipsis į teismÄ civiline tvarka (1tomas, 17-18 b.l.).

Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog Å¡i pretenzija atsakovams buvo įteikta. IÅ¡ 2014-05-29 garso įraÅ¡o matyti, jog ieÅ¡kovas J. V. negalėjo paaiÅ¡kinti, kada konkrečiai atsakovui A. E. įteikė Å¡iÄ pretenzijÄ , paaiÅ¡kino, kad pretenzija nebuvo įteikta pasiraÅ¡ytinai (garso įraÅ¡o 41-49 min.). IÅ¡ 2014-05-29 garso įraÅ¡o matyti, jog atsakovas A. E. savo paaiÅ¡kinimuose nepripažino, kad ieÅ¡kovai jam įteikė 2008-03-12 pretenzijÄ , paaiÅ¡kindamas, jog neatsimena, negali pasakyti ar Å¡iÄ pretenzijÄ gavo (garso įraÅ¡o 50-58 min.).

Byloje yra (2 tomas, b.l 201) pateiktas atsakovo A. E. praÅ¡ymas ieÅ¡kovams, kuriuo jis praÅ¡o jam pateikti 2008-03-12 pretenzijÄ , nurodydamas praÅ¡yme, jog Å¡i pretenzija jam nebuvo įteikta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, jog byloje nėra pagrindo laikyti nustatytomis aplinkybes, kad atsakovams buvo įteikta ieÅ¡kovų 2008-03-12 pretenzija su reikalavimu paÅ¡alinti trÅ«kumus iki 2008-09-01, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai gavę ieÅ¡kovų pretenzijÄ per ieÅ¡kovų pretenzijoje nustatytÄ terminÄ , tai yra, 2008-09-01, nepateikė atsakymo į ieÅ¡kovų pretenzijÄ , taip atsisakydami tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovams tapo žinoma, kad reikalavimų dėl pažeistų jų teisių atsakovai nevykdys.

Ginčo dėl aplinkybės, jog 2011-01-24 ieÅ¡kovai įteikė pretenzijÄ atsakovams dėl gyvenamojo namo statybos darbų trÅ«kumų, reikalaudami neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus arba atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, kurios tuo metu ieÅ¡kovų nuomone, sudarė 63 281,00 Lt, nėra (b.l. 30-31, 1 tomas). IeÅ¡kovai pretenzijoje atsakovams nustatė terminÄ iki 2011-02-07 atsakymui pateikti. 2011-01-24 atsakovas A. E., pasiraÅ¡ydamas ant pretenzijos nurodė, kad dokumentus gavo, su pretenzija nesutinka, tai yra, 2011-01-24 pateikė atsakymÄ , jog su ieÅ¡kovų pretenzija nesutinka (1 tomas, 30-31 b.l.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2011-01-25, tai yra, nuo atsakymo pateikimo į ieÅ¡kovų pretenzijÄ . IeÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu dėl parduoto daikto trÅ«kumų į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ kreipėsi 2011-06-09 (1 tomas, b.l. 89). Tuo pagrindu teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai dėl pažeistų teisių gynimo į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi praleidę įstatyme nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ su tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimu (CK 1.131 straipsnio 1 dalies).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų, kadangi Å¡iuo atveju jie nebeturi teisinės reikÅ¡mės.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio atmetimo pagrindu, nepasisakė dėl ieÅ¡kovų reikalavimo atlyginti nuostolius, atsakovams pardavus netinkamos kokybės daiktÄ , Å¡io reikalavimo faktinio ir teisinio pagrindo. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡tirtos esminės bylos aplinkybės dėl parduoto daikto trÅ«kumų ir tuo pagrindu atsiradusių nuostolių atlyginimo, nepateiktas Å¡ių aplinkybių teisinis vertinimas, todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo beveik visa apimtimi naujais aspektais, Å¡alys prarastų galimybę į apeliacijÄ , todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl atsakovų apeliacinio skundo ir byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliaciniu skundu atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Kadangi panaikinus sprendimÄ ir grÄ Å¾inus nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo, byla neiÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, todėl apeliacinių skundų nagrinėjimo metu negalima tiksliai nustatyti patenkintų ir atmestų reikalavimų dalies, todėl negalima tinkamai iÅ¡spręsti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Remdamasi iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Erinija Kazlauskienė Teisėjos                                                                                                        Alona Romanovienė                                                                                                                      Raimonda Andrulienė