f928a115-427c-4e8a-ada8-85b25754ac33 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-128-196/2015Teisminio proceso Nr. Nr. 2-59-3-00475-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 121.21.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARC Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-308-278/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gabenitra“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ARC Baltic“ dėl sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, ir Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Gabenitra“ 2011 m. gegužės 6 d. su atsakovu UAB „ARC Baltic“ sudarė preliminariÄ nekilnojamojo turto, esančio LėkiÅ¡kio g. 10, Panevėžio m., pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovui sumokėjo 100 000,00 Lt avansÄ , o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2011 m. lapkričio 1 d., tačiau sudaryta nebuvo. 2012 m. birželio 1 d. Å¡alys, dėl to paties nekilnojamojo turto sudarė pirkimo pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto kaina nustatė 272 250,00 Lt, ieÅ¡kovas įsipareigojo su atsakovu už pastatus pilnai atsiskaityti iki 2012 m. gruodžio 24 d.

IeÅ¡kovui už pastatus pilnai neatsiskaičius, 2013 m. kovo 18 d. tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas nutraukti 2012 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį. IeÅ¡kovo teigimu 2013 m. kovo 18 d. susitarimas pažeidė kreditorių teises, prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei. Prašė teismÄ 2013 m. kovo 18 d. sudarytÄ sandorį pripažinti negaliojančiu, taikyti restitucijÄ ir ieÅ¡kovui BUAB „Gabenitra“ grÄ Å¾inti nekilnojamÄ jį turtÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ARC Baltic“ ieÅ¡kovo naudai 100 000,00 Lt sumokėtÄ avansÄ , o atsakovui pripažinti teisę į 272 250,00 Lt kreditorinį reikalavimÄ .

Atsakovas UAB „ARC Baltic“ ieÅ¡kinį prašė atmesti, nes pagal preliminariÄ sutartį, Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovui atsisakius ar vengiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėtas avansas bus laikomas protingomis netesybomis ir negrÄ Å¾intinomis ieÅ¡kovui. Sudarius ginčijamÄ susitarimÄ , ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, atsakovas susigrÄ Å¾ino turtÄ , už kurį nebuvo gavęs sutartos kainos, todėl tokiu sandoriu nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 6 d. UAB „Gabenitra“ ir UAB „ARC Baltic“ sudarė preliminariÄ sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kuria atsakovas UAB „ARC Baltic“ už 423 500,00 Lt pasiÅ«lė ieÅ¡kovui UAB „Gabenitra“ pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį LėkiÅ¡kio g. 10, Panevėžio m. IeÅ¡kovas, priimdamas pasiÅ«lymÄ , įsipareigojo atsakovui sumokėti 100 000,00 Lt avansÄ , šį įsipareigojimÄ Ä¯vykdė. Preliminarios sutarties 4 punktu Å¡alys susitarė, jog atsakovui atsisakius ar vengiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, trijų dienų laikotarpyje avansas yra grÄ Å¾inamas.

IÅ¡ bylos duomenų ir Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, jog dėl 2011 m. gegužės 3 d. – 2012 m. vasario 20 d. laikotarpiu atsakovo turtui taikytų apribojimų, iki 2011 m. lapkričio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties preliminarioje sutartyje aptartu terminu, minėta sutartis pasibaigė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas neatsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau atsakovas, 2011 m. gegužės 6 d. sudaręs preliminariÄ jÄ sutartį, nesiėmė priemonių paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias Å¡alių nustatytu terminu sudaryti sandorį, todėl jo elgesį vertino kaip vengimÄ sudaryti sutartį. 2012 m. birželio 1 d.

Å¡alys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ginčo nekilnojamasis turtas ieÅ¡kovui buvo parduotas už 272 250,00 Lt sumÄ , su PVM ir Å¡iÄ kainÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti iki 2012 m. gruodžio 24 d.. Å ia sutartimi Å¡alys neaptarė ieÅ¡kovo pagal preliminariÄ sutartį sumokėto ir atsakovo negrÄ Å¾into 100 000,00 Lt avanso įskaitymo, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas be pagrindo yra praturtėjęs ir iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteisė sumokėtÄ avansÄ . Teismas nustatė, kad sudarydamos pirkimo-pardavimo sutartį Å¡alys susitarė, jog pirkėjui nesumokėjus už parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pirkimo-pardavimo sutartis bus nutraukta.

Pažymėjo, kad vienas iÅ¡ pažeistų teisių gynimo bÅ«dų yra Å¡alių sutarta galimybė bendru susitarimu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl toks susitarimas įstatymo nuostatų nepažeidžia. IeÅ¡kovas reikalavo, kad sudarytas sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes bÅ«damas nemokus ir atsiskaitydamas su vienu iÅ¡ kreditorių, ieÅ¡kovas pažeidė kitų kreditorių interesus, o atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinodamas apie tai, jog ieÅ¡kovas yra nemokus, siekė atsiskaitymo pirmumo.

Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo skolingas įmonės darbuotojams, valstybės (savivaldybės) biudžetui, kitiems kreditoriams, tačiau konstatuoti, jog dėl sudaryto ginčijamo sandorio ieÅ¡kovas tapo nemokus, pakankamo pagrindo nenustatė. IeÅ¡kovui bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi. Teismo manymu, aplinkybė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovo finansinė bÅ«klė buvo bloga ir artima Ä®monių bankroto įstatyme įtvirtintai bankroto bylos iÅ¡kėlimo ribai, neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo nemokumÄ kaip actio Pauliana taikymui bÅ«tinÄ aplinkybę, ir pažymėjo, kad vien tik faktas, jog sandorį ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamÄ ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytÄ sandorį vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesuiTeismas nurodė, kad neabejoja, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma jo turtinė padėtis, galimybės atsiskaityti tiek su atsakovu, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, tiek ir sutartį nutraukiant bei žinomi įsipareigojimai kreditoriams, tačiau ar Å¡ios aplinkybės buvo atskleistos atsakovui, įrodymų teismui nepateikta, todėl konstatuoti, jog atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo įsipareigojimus, jų dydį kreditoriams ir sudarydamas sandorį jis buvo nesÄ Å¾iningas, nenustatė pakankamo pagrindo, todėl ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė 100 000,00 Lt negrÄ Å¾into avanso, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „ARC Baltic“ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisto 100 000,00 Lt negrÄ Å¾into avanso ir bylinėjimosi iÅ¡laidų panaikinti, kitoje dalyje palikti nepakeistÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir pažeidė CPK 265 str. 2 d. reikalavimus, nes ieÅ¡kovas priteisti 100 000,00 Lt sumokėto avanso savo reikalavimuose nereiÅ¡kė, todėl pažeidė atsakovo teisę į gynybÄ .

Sprendime visiÅ¡kai nevertinti apelianto raÅ¡ytiniai įrodymai dėl ieÅ¡kovo nugriautų statinių, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodo atsakovo patirtus nuostolius, be to, teismas nevertino, kad atsakovas 2011-2013 m. mokėjo žemės nuomos ir turto mokesčius, nors faktiÅ¡kai turtu ir žeme naudojosi ieÅ¡kovas.Teismas neatsižvelgė į nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo elgesio modelį, netinkamai vertino abipusės bendradarbiavimo pareigos turinį, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir bendradarbiavimo pareigÄ ir nustatė atsakovo kaltę dėl preliminarios sutarties neįvykdymo.IeÅ¡kovas turtu naudojosi, gavo iÅ¡ jo pajamų, jį valdė, o reikalavimas pasiraÅ¡yti pirkimo pardavimo sutartį buvo tik formalus.Teismas neteisingai vertino Å¡alių susitarimÄ dėl netesybų, nes neatsižvelgė į santykių turinį, galimus/tikėtinus Å¡alies nuostolius konkrečiu atveju, kad nebÅ«tų aiÅ¡kiai pažeista interesų pusiausvyra.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Gabenitra“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad, teismas iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuri naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsakovo kaltė dėl pirkimo pardavimo sutarties, preliminarios sutarties pagrindu, nesudarymo yra akivaizdi, atsakovas laiku negavo leidimo sudaryti nekilnojamojo turto sandorį, be to, jo turtas buvo areÅ¡tuotas.

Šalys raštu nesitarė dėl žemės ir turto mokesčio sumokėjimo prievolės perėjimo ieškovui, atsakovas net ir sudarius pirkimo pardavimo sutartį išliko valstybinės žemės nuomininku, todėl ir prievolė jį mokėti ieškovui neperėjo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Byloje nustatyta, kad ginčo Å¡alys 2011 m. gegužės 6 d. sudarė preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto, esančio LėkiÅ¡kio g. 10, Panevėžyje, pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2011 m. lapkričio 1 d. sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį (1 t. 18-19, b. l.). Sutarties kaina 423 500,00 Lt.CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį.

BÅ«tini preliminariosios sutarties elementai: suderinta Å¡alių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sÄ lygų aptarimas; susitarimo iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡ytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius.

Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir Å¡i atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tai Å¡aliai, kuri kalta dėl atsisakymo jÄ sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).Teismų praktikoje pripažįstama, jog, aiÅ¡kindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei praÅ¡omos teisinės apsaugos pagrįstumÄ , teismai pirmiausia turi įvertinti, ar pati teisinės apsaugos praÅ¡anti Å¡alis įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 str.).

Teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės Å¡alis – kreditorius, nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003; 2009 m. birželio 29 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009).Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimÄ , dėl kurios iÅ¡ Å¡alių veiksmų ar neveikimo nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, turi bÅ«ti vadovaujamasi CPK 185 straipsniu, reglamentuojančiu įrodymų vertinimÄ , taip pat preliminariojoje sutartyje įtvirtintomis sÄ lygomis, numatančiomis Å¡alių pareigas.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, viseto iÅ¡nagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad įrodymus dėl Å¡alių elgesio preliminariosios sutarties vykdymo laikotarpiu teismas vertino konstatavęs atsakovo veiksmus visų bylos aplinkybių kontekste ir pasisakė dėl atsakovo veiksmų (neveikimo).

Atsakovo kaltę dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo teismas konstatavo, nustatęs, kad jis nesiėmė priemonių paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias savalaikiai sudaryti sandorį – nesiėmė priemonių panaikinti apribojimus ginčo pastatams bei iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos gauti sutikimÄ dėl statinių ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo. Šį sutikimÄ atsakovas gavo tik 2012 m. kovo 19 d., gavęs ieÅ¡kovo 2012 m. vasario 7 d. priminimÄ (1 t., b. l. 27, 29).

Be to, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis joje sutartu laiku negalėjo bÅ«ti sudaryta ir dėl nekilnojamam turtui taikyto areÅ¡to (1 t., 107-117 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju konstatuotini tik vienos sandorio Å¡alies – atsakovo, nesÄ Å¾iningi veiksmai, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, ir tik jo kaltė dėl Å¡alių prievolės sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymo.Sutarties 2 punktu ieÅ¡kovas įsipareigojo per du mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumokėti pardavėjui 100 000,00 Lt.

Byloje nustatyta, kad prievolę sumokėti pardavėjui avansÄ pirkėjas įvykdė: 2011 m. gegužės 25 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 120 sumokėjo 10 000,00 Lt, 2011 m. gegužės 27 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 124 sumokėjo 10 000,00 Lt, 2011 m. rugpjūčio 5 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 184 sumokėjo 40 000,00 Lt ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 209 sumokėjo 40 000,00 Lt (1 t., 20-23 b. l.). PreliminariÄ ja sutartimi Å¡alys nustatė galutinę datÄ - 2011 m. lapkričio 1 d., iki kada turi bÅ«ti sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes žinodamas galutinę pagrindinės sutarties sudarymo termino datÄ ir pareigÄ iki to laiko atlikti aktyvius veiksmus pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų domėjęsis sutarties vykdymu, siekęs sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje nesant prieÅ¡ingų duomenų, manytina, kad atsakovas nuo preliminaries sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki nurodytos pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos neberdradarbiavo su ieÅ¡kovu dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, neinformavo apie leidimo, sudaryti sandorį gavimÄ /negavimÄ , nesiÅ«lė pratęsti preliminarios sutarties terminÄ , toks atsakovo elgesys negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu rÅ«pestingo, atidaus ir sÄ Å¾iningo asmens elgesio standartÄ ir vertinamas kaip tinkamas sandorio Å¡alių bendradarbiavimo pareigos vykdymas.

Vėlesnis atsakovo siūlymas ieškovui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo veiksmų vertinimo nepaneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2011 m. lapkričio 1 d. šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir rašytinio susitarimo dėl preliminariosios sutarties pratęsimo, o tokių duomenų, kaip minėta, byloje nėra, preliminarioji sutartis pasibaigė.Atsakovui, 2012 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo sutikimu Nr. 23ST-(14.23.5)-7.2 dėl statinių ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo buvo duotas leidimas perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausančius pastatus ir 3,6121 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančius Lėkiškių g. 10, Panevėžyje, reikalingo perleidžiamiems sklypams eksploatuoti, nuomos teisę (1 t., 29 b. l.), o 2012 m. birželio 1 d.

Å¡alys sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovas ieÅ¡kovui pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį LėkiÅ¡kių g. 10, Panevėžyje už 272 250,00 Lt. Sutarties 4.1 punkte Å¡alys susitarė, kad perkamo nekilnojamojo turto kainÄ pirkėjas pardavėjui sumokės iki 2012 m. gruodžio 24 d.(1 t., 31-45 b. l.). IeÅ¡kovui nevykdant įsipareigojimų pagal pirkimo pardavimo sutartį 2013 m. sausio 7 d. atsakovas pareikalavo skolÄ sumokėti (1 t., 51 b. l.), o 2013 m. kovo 18 d. Å¡alys pasirašė susitarimÄ nutraukti 2012 m. birželio 1 d. sutarį (1 t., 92 b. l.).

Kasacinio teismo plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, iÅ¡aiÅ¡kinusi pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodamų pinigų atliekamÄ funkcijÄ taip pat konstatavo, jog avansÄ arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti juos visais atvejais, iÅ¡skyrus tuos, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už Å¡ioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma.

TokiÄ sankcijÄ sutartyje nustačius, reikalavimas grÄ Å¾inti tokias pinigų sumas negali bÅ«ti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡iniu vienarÅ«Å¡iu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d.).Nagrinėjamoje byloje svarbu atsižvelgti į abiejų Å¡alių veiksmus po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo. Å iuo atveju reikÅ¡mingas 2011 m. gegužės 6 d. Å¡alių susitarimas, kuriame aptartos preliminariosios sutarties pasibaigimo pasekmės. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

IeÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi, kad Å¡alys susitarė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pagal preliminariÄ jÄ sutartį nesudarymo pasekmių. Atsakovas dėl preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovui pretenzijų nereiÅ¡kė, avansÄ pagal preliminariÄ sutartį ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovÄ pripažinti nesÄ Å¾ininga sutarties Å¡alimi. Nekonstatavus ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo.CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia.

Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, raÅ¡ytinio susitarimo dėl Å¡io termino pratęsimo preliminariosios sutarties Å¡alys nesudarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pinigai pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali bÅ«ti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad kvalifikavus ginčo sumÄ kaip avansÄ , nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti Å¡iais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami arba priteisiami ieÅ¡kovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).Preliminariosios sutarties 2 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo užtikrinimui ieÅ¡kovas perduota atsakovui 100 000,00 Lt.

Taigi ieÅ¡kovo sumokėta 100 000,00 Lt suma atliko avanso funkcijÄ . Nagrinėjamu atveju avansÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovas gavo pagal preliminariÄ jÄ sutartį; nesudarius pagrindinės sutarties teisėtas pinigų gavimo pagrindas iÅ¡nyko. Nagrinėjamu atveju, Å¡alys preliminariojoje sutartyje nustatė, jog jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas privalo grÄ Å¾inti pirkėjui 100 000,00 Lt avansÄ ; jeigu sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip Å¡alių sutartos protingos netesybos, padengiančios minimalius pardavėjo nuostolius (sutarties 5 p.).

Esant tokioms sutarties sÄ lygomis bei vadovaujantis iÅ¡vadomis, padarytomis įvertinus Å¡alių elgesį vykdant preliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, konstatuotina, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo netinkamo veikimo, todėl jis privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ avansÄ . Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtus pinigus.Pinigai pagal preliminariÄ jÄ sutartį perduodami tam tikram tikslui.

Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali bÅ«ti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007).Jeigu bÅ«tų pripažinta ieÅ¡kovo kaltė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovo sumokėtÄ avansÄ , kaip atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ netesybomis garantuojančiÄ Ä¯mokÄ , panaudoti atsakovo minimaliems nuostoliams, patirtiems ieÅ¡kovui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atlyginti.

Preliminari sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo tarp Å¡alių sudaryta 2011 m. gegužės 6 d., Å¡alims įsipareigojant iki 2011 m. lapkričio 1 d. sumokėti likusiÄ nekilnojamojo turto kainÄ ir pasiraÅ¡yti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Aplinkybę, kad preliminari sutartis joje aptartu laiku nebuvo įvykdyta, nes ieÅ¡kovas neturėjo lėšų sumokėti atsakovui už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , apeliantas įrodinėja tik liudytojų parodymais, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr.B2-549-198/2013, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, nėra konstatuotas ieÅ¡kovo nemokumas 2011 m. lapkričio 1 d., raÅ¡ytinių įrodymų į bylÄ taip pat nepateikta, todėl vien liudytojų parodymai nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pagrindinės pirkimo sutarties sudarymo datai, t. y. 2011 m. lapkričio 1 d., buvo nemokus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos kaip civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikomos už neteisėtus asmens veiksmus. Neteisėtumas ikisutartiniuose santykiuose yra nesÄ Å¾iningas Å¡alies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jeigu sutarties Å¡alis vykdė preliminariosios sutarties sÄ lygas ir pareigas, vadinasi, konstatuotina, jog ji elgėsi sÄ Å¾iningai ir negalima pripažinti buvus neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ dėl netesybų pagrindo.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatytas ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningas elgesys dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, todėl atsakovo iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas avansas grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui kaip preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinys.Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir ieÅ¡kinį patenkino dalyje dėl ieÅ¡kovo nereikÅ¡to reikalavimo priteisti 100 000,00 Lt, tuo pažeisdamas atsakovo teisę į teisminę gynybÄ .

IeÅ¡kovo pagal pobÅ«dį ir turinį pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo actio Pauliana, o ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas yra be pagrindo praturtėjęs ir iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteisė 100 000,00 Lt ieÅ¡kovui, nors tokio reikalavimo ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl teismo pareigos sprendžiamam ginčui parinkti taikytinas teisės normas (nustatyti ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ ) ir pagal jas kvalifikuoti Å¡alių teisinius santykius yra suformuota ir nuosekli.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ ieÅ¡kinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieÅ¡kinio institutÄ . IeÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas privalo nurodyti savo ieÅ¡kinio elementus - ieÅ¡kinio dalykÄ (ieÅ¡kovo materialinį reikalavimÄ (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir faktinį pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , bei Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 3 p.). BÅ«tent ieÅ¡kinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ , nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, be faktinio, yra ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas - konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ materialųjį teisinį santykį. IeÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas, kokį pažeistos teisės gynybos bÅ«dÄ ar bÅ«dus praÅ¡o teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-356/2008).Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei ieÅ¡kinio pagrindo (CPK 265 str. 2 d.).

Tačiau faktinis ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas skiriasi. Teisinis ginčo pagrindas – ginčo santykiui taikytinos materialiosios teisės normos. Nors įstatymas neįpareigoja nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 str. 1 d.), tačiau ieÅ¡kovui nėra draudžiama ieÅ¡kinyje, be faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Taigi ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, iÅ¡dėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan.

Tačiau, kaip ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-338/2008; kt.).

Vadinasi, kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , klaidingai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nenurodė Civilinio kodekso 6.237 str., tačiau teismo konstatuota aplinkybė, kad avansinė įmoka atsakovui buvo sumokėta, sukuria pareigÄ atsakovui grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui pagrindinės sutarties nesudarymo atveju (CK 2.133 str. 1 d., 6.237 str., Preliminarios sutarties 6.1 p.).

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje savo reikalavimus patikslino ir papildomai, nei pirminiame ieÅ¡kinyje, paprašė priteisti 100 000,00 Lt atsakovui sumokėto avanso, beje atsakovas pateikė į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsiliepimÄ (2 t., 43-44 b. l.), todėl apie papildomÄ reikalavimÄ atsakovas žinojo, o patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimas negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kinio ribų peržengimu, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei pagrindas nebuvo pakeisti, ieÅ¡kovui nebuvo priteista tai, ko jis neprašė.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).PraÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje pateikė apeliantas UAB „ARC Baltic“, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme, raÅ¡ytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, todėl apelianto praÅ¡ymas netenkintinas.

Atsakovas BUAB „Gabenitra“ apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto 800,00 Lt (231,70 EUR) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (2 t., 176 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytÄ užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ maksimalų dydį, nusprendžia ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti ir iÅ¡ atsakovo priteisti 231,70 EUR advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ARC Baltic (į. k. 301136561) 231,70 EUR (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , 70 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui BUAB „Gabenitra“ (į. k. 301629586) patirtų apeliacinėje instancijoje. Teisėjai                                                                                                                     Konstantinas Gurinas                                                                                                                                   Nijolė PiÅ¡kinaitė Alvydas PoÅ¡kus