2019-12-04 Nr. AB-22777-3-61-3-01825-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3349-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01825-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVMI) viršininkės 2018 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. (2.1E)3–140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (toliau – ir Įsakymas). Nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų, 7 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 11 punktų, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Etikos taisyklės), 3.3 punkto, Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 (2015 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. V-140 redakcija) (toliau – ir Etikos kodeksas), 7.3 punkto ir 8.4 punkto, Vilniaus AVMI viršininko 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (1.1)-1-34 patvirtintų Vidaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 4 punkto pažeidimus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), 5 punkto reikalavimą, kadangi 2018 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. (2.1 E) 3-13 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos“ sudarė komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija), kurioje nebuvo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens.

3. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinė nuobauda paskirta nesilaikant VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, pažeidus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Taip pat teigė, kad nesilaikyta ir Taisyklių 14.3 punkto reikalavimų. Komisija, atlikdama tyrimą, nesivadovavo Taisyklių 7 punktu, kadangi, 2018 m. vasario 5 d. surašiusi pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas), neįteikė jokios informacijos apie galimai padarytą nusižengimą. Komisijos pirmininkė V. R. į prašymą pateikti visą informaciją, susijusią su pareiškėjo galimu tarnybiniu nusižengimu, atsakė pateikdama kopijas dviejų operatyvių patikrinimų pavedimų (2014 m. lapkričio 18 d. Nr. FR1043-10155 ir 2016 m. kovo 29 d. Nr. FR1043-2642), VMI 2017 m. gruodžio 27 d. rašto ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2017 m. gruodžio 21 d. rašto. Nebuvo pateikta VMI rašto kopija, o tik jo nuorašas.

4. Komisijos išvadoje nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo sandorio pareiškėjas nedeklaravo tyčia, nors pareiškėjas su tokiu valstybiniu numeriu automobilio net neturi. Automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo sandorio pareiškėjas nedeklaravo, nes nežinojo, kad būtina sandorius virš 3 000 Eur deklaruoti, tai padarė dėl aplaidumo, kaip ir pavėluotus individualios veiklos, automobilio „Mercedes Benz“ ir buto įsigijimo sandorius. Deklaruodamas buto pirkimo sandorį, apsiriko parašydamas vienu skaitmeniu per daug, klaidą ištaisė vos tik pastebėjęs.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo nebuvimo darbe faktą, jo nenurodė pirminiame Pranešimu, o tik tyrimo pabaigoje, nuslėpdama turimus duomenis ir apsunkindama gynybą. Nebuvo atsižvelgta į pateiktą paaiškinimą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog darbo metu galėjo registruoti automobilius, nes tai galėjo būti atostogų metas. Pareiškėjas teigė, kad buvo raštu ar žodžiu atsiprašęs iš darbo, galėjo būti iš anksto suderintas laisvadienis už dirbtą naktinį darbą. Be to, valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Regitra“ galėjo būti sisteminių gedimų ir blogai nurodytas laikas. Tirdama šį pažeidimą, Komisija neapklausė tiesioginių vadovų, neišsiuntė paklausimo VĮ „Regitra“, neleido tinkamai paaiškinti situacijos, iki šiol nepateikė visos informacijos. Pareiškėjas akcentavo, kad darbo laiką išnaudojo efektyviai ir puikiai atlikdavo visas savo užduotis, tai patvirtina kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo išvados. Pažeidimas niekaip negalėjo būti padarytas tyčia, nes išvykimas iš darbo ne tarnybos tikslais niekam nepranešus negalėjo būti nepastebėtas. Pasak pareiškėjo, jis buvo atsiprašęs iš darbo, kitaip registruoti automobilių negalėtų, nes VĮ „Regitra“ darbo laikas sutampa su jo darbo laiku. Pažymėjo ir tai, kad už šiuos pažeidimus, vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 14.3 punkto nuostatomis, tarnybinė nuobauda neskirtina, nes nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai.

6. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos išvada, kad jis dėl savanaudiškų paskatų nuslėpė informaciją apie galimus interesų konfliktus. Interesų konfliktas ir kiti nurodyti pažeidimai negalėjo įvykti, nes tai niekaip nesusiję su tarnybinėmis funkcijomis ir nesukėlė jokių padarinių tarnyboje. Pareiškėjas manė, kad Komisija tyrimo metu slėpė šiuos asmenis, jų apklausas ir turimą informaciją, nesuteikė galimybės tinkamai gintis.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad 5 klausimas negalėjo būti nagrinėjamas, nes nuo duomenų nepateikimo dienos praėjo daugiau nei treji metai. Pažeidimo pareiškėjas nepadarė, nes tik įsteigus Asociaciją, iš jos buvo pašalintas. Nepateikdamas jokių duomenų, pareiškėjas nepadarė pažeidimo arba jis neesminis, formalus, įvykdytas dėl aplaidumo. Pareiškėjo vertinimu, Komisija, nagrinėdama 6 klausimo pirmą dalį, tik formaliai perrašė iš policijos gauto rašto fragmentą ir nesigilino, jog jis nuobaudos nevengė. Policijos pareigūnai blogai atliko savo pareigas, priėmė nutarimą už akių, neištyrę pažeidimo, todėl nutarimas buvo apskųstas ir teismo pakeistas. Pareigūnai, pareiškėjo tvirtinimu, darydami spaudimą, rašė jo vadovybei. Komisija nevertino nei teismo nutarimo, nei policijos neteisėtų veiksmų, vilkino procesą.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad tardymas / apklausa buvo atlikta netikėtai, jis pageidavo klausimus gauti raštu, norėjo pasitarti su teisininku. Pareiškėjas pabrėžė, kad iki šiol jam nepateikta visa su tarnybiniu patikrinimu susijusi informacija, nesuteikta galimybė tinkamai apsiginti. Komisija tarnybinį nusižengimą tyrė ilgiau nei 20 darbo dienų, per 21 darbo dieną nepateikė motyvuotos išvados, viso tyrimo metu slėpė informaciją, sunkino gynybą, buvo šališka ir iš anksto nusistačiusi, kalbėjo įsakmiai, nepagarbiai, Komisijos nariai tiesiogiai ar netiesiogiai pabrėždavo savo aukštesnes pareigas, parašė neteisingą išvadą, nenurodydami, jog valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

9. Vilniaus AVMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad iš 5 asmenų buvo sudaryta Komisija, siekiant, kad jie būtų nešališki ir kompetentingi. Komisijos nare buvo paskirta Kontrolės ir stebėsenos skyriaus vedėjo pavaduotoja A. K., kuri yra tiesioginė pareiškėjo vadovė. Komisija 2018 m. vasario 5 d. surašė Pranešimą, kurį įteikė pareiškėjui 2018 m. kovo 8 d., po pareiškėjo ligos (nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. kovo 7 d. turėjo laikiną nedarbingumą). Komisijos pirminė išvada „Dėl P. B. tarnybinio nusižengimo“ buvo parengta 2018 m. kovo 30 d. (toliau – ir 2018 m. kovo 30 d. išvada), Vilniaus AVMI viršininkei pateikta 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. balandžio 5 d. išsiųsta vertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK). Komisija, atsižvelgusi į VTEK pastabas, patikslino išvadą. VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. S-1727-(1.5) išvadą patvirtino. Komisijos 2018 m. kovo 30 d. išvada buvo parengta ir pateikta nepraleidus Taisyklių 11 ir 13 punktuose nustatytų terminų. Pareiškėjo teiginys, kad nenumatyta tarnybinės veiklos vertinimo derinti su VTEK, kai ją vertina asmenį į darbą priėmęs asmuo, neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pareiškėjo atveju nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina išvados patvirtinimas VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. S-1727-(1.5). Tarnybinė nuobauda paskirta 2018 m. gegužės 4 d., t. y. laikantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

11. Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu, 2018 m. vasario 5 d. surašė Pranešimą, kurį pareiškėjui įteikė 2018 m. kovo 8 d. bei tą pačią dieną buvo pateikta visa tuo metu turėta informacija apie tarnybinį nusižengimą. Dėl skunde minimo centrinio mokesčių administratoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. rašto, kuriuo Vilniaus AVMI buvo persiųstas FNTT 2017 m. gruodžio 21 d. raštas, paaiškino, jog šis VMI raštas buvo pasirašytas el. parašu ir gautas per elektroninę dokumentų valdymo sistemą, jo nuorašas pateiktas pareiškėjui. FNTT rašto išraše pareiškėjui buvo pateikta informacija, kuri yra konkrečiai su juo susijusi.

12. Atsakovas pažymėjo, jog Pranešimo 1, 2, 3, 4 klausimuose prašė pateikti paaiškinimą apie sandorius, kuriuos sudarė pareiškėjas ir pateikti kitą jam žinomą informaciją. Pranešime suformuluoti klausimai buvo konkretūs, nurodyti konkretūs galimi pareiškėjo padaryti pažeidimai. Pareiškėjas privalėjo sąžiningai, tinkamai, kaip įmanoma per trumpiausią laiką pateikti paaiškinimą ir dokumentus, tačiau jis 2018 m. kovo 14 d. paaiškinime nenurodė jokios esminės informacijos tiriamais klausimais, jokių sandorių, kuriuos pats sudarė, pagrindžiančių dokumentų, nebuvo geranoriškas, nebendradarbiavo su Komisija, nepripažino savo veiksmų netinkamais, neatsiprašė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neįvardijo nė vieno jam neaiškaus klausimo ar pažeidimo, tik abstrakčiomis frazėmis įrodinėjo, jog tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

13. Vilniaus AVMI paaiškino, jog pareiškėjui priklausančiam automobiliui „Toyota Prius“ Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr. (2.21) 15-6 „Dėl P. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – 2018 m. balandžio 24 d. išvada) dėl rašymo klaidos valstybinis numeris buvo įrašytas klaidingai – (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini). Teisingas automobilio numeris nurodytas tos pačios išvados 1 lapo trečioje pastraipoje, 4 lape esančios lentelės ketvirtoje eilutėje. Iš 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje esančių duomenų galima suprasti, apie kurio automobilio sandorio nedeklaravimo faktą kalbama 1 klausime.

14. Vilniaus AVMI pažymėjo, kad Komisija išsamiai įvertino pareiškėjo darbo laiko naudojimą ne darbo tikslais. Vidaus tvarkos taisyklių 10, 11, 111 punktuose nustatyta, kad visi išvykimai iš darbo vietos darbo metu ne darbo ir darbo tikslais turi būti fiksuojami žurnale. Atsakovas, palyginęs VĮ „Regitra“ užfiksuotą jo vykdytų transporto priemonių sandorių laiką su išvykimų žurnalų duomenimis, nustatė, jog žurnaluose nėra įrašų apie išvykimus nurodytu laiku. Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje minimomis dienomis, kada buvo vykdomi sandorių registravimai, pareiškėjas dirbo, neatostogavo ir neturėjo nedarbingumo pažymėjimų. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, o VĮ „Regitra“ oficialiame tinklalapyje nurodytas darbo laikas ir sekmadieniais. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo paaiškinime ir skunde nurodyti teiginiai, taip pat tai, kad VĮ „Regitra“ darbo laikas sutampa su jo darbo laiku, laikytina gynybine pozicija, nepagrįsta objektyviais duomenimis. Atsakovo nuomone, nepagrįstas skundo teiginys, kad nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, kadangi automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorio registravimas vyko 2017 m. lapkričio 24 d., todėl nuobaudos skyrimo metu terminas nebuvo praleistas.

15. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo prašė nurodyti asmenis, kuriems buvo perduoti jo automobiliai valdyti ir naudotis, tačiau jis pats atsisakė bendradarbiauti, neteikė duomenų, todėl Komisija turėjo gauti asmenų duomenis iš FNTT ir VĮ „Regitra“, kurie, pasitvirtinus tiriamoms aplinkybėms, buvo pateikti pareiškėjui. Iš FNTT pateiktos informacijos buvo nustatyta, kad pareiškėjo automobiliai buvo naudojami pavėžėjimo veikloje per „E.transport.lt“ programą, kurioje jis turi prisijungimo duomenis. Pažeidimai dėl automobilių perdavimo kitiems asmenims valdytojų teisėmis jais naudotis ir vykdyti veiklą per UAB „Dallis“ „E.transport.lt“ programą sandorių nedeklaravimo buvo tęstiniai, FNTT duomenimis, tęsėsi maždaug iki 2017 m. lapkričio 28 d., todėl 6 mėnesių terminas tarnybinės nuobaudos skyrimo dieną nebuvo suėjęs.

16. Duomenys apie tai, kad pareiškėjas buvo asociacijos „Būk savas“ (toliau – ir Asociacija) steigėjas ir narys, paaiškėjo tik tyrimo metu. Atsakovas pažymėjo, jog Asociacijos 2014 m. gruodžio 15 d. steigimo sandorį ir narystę joje pareiškėjas privalėjo deklaruoti privačių interesų deklaracijoje, tačiau to nepadarė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu jis nepateikė dokumento apie pašalinimą iš Asociacijos narių. Teismui pateiktas prašymas Asociacijos pirmininkui pašalinti pareiškėją iš Asociacijos yra pasirašytas tik jo paties, neturi jokios žymos apie tai, kad jį pirmininkas gavo, nėra jokio sprendimo dėl prašymo. Taigi šis dokumentas neįrodo, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš Asociacijos narių.

17. Dėl 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus AVMI įvykusio pokalbio tarp pareiškėjo ir Komisijos narių, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė dokumentų ir išsamių paaiškinimų aktualiais klausimais viso tyrimo metu, todėl buvo organizuotas pokalbis. Buvo siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimų pažeidimų, kilusius klausimus. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus žodžiu. Komisijos nariai žodžiu paaiškino susitikimo tikslą, elgėsi tinkamai, korektiškai, uždavė su tyrimu susijusius klausimus. Pareiškėjas į klausimus esminės informacijos neteikė, nieko neatsiminė. Skunde pareiškėjas klaidingai nurodė, jog pareiškėjui neleista atsivesti atstovo, nes tokio prašymo jis neteikė. Tai, kad pateiktoje mobiliojo ryšio išklotinėje nėra paprastų ir mobilių (internetinių) duomenų naudojimo, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas pokalbio metu turėjo mobilųjį telefoną, kurį nuolatos laikė rankose, jame nuolat rašė ir skaitė žinutes, vengdamas atsakinėti į Komisijos pateiktus klausimus.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Byloje nustatyta, kad VMI 2017 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (14.7-20 E)R-7816 informavo Vilniaus AVMI, jog 2017 m. gruodžio 31 d. gavo informaciją iš FNTT, t. y. 2017 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. G-18372 „Dėl informacijos pateikimo“ apie Vilniaus AVMI dirbantį Kontrolės ir stebėsenos skyriaus I poskyrio vyriausiąjį specialistą P. B. FNTT minėtame rašte informavo, kad, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00044-17, gavo duomenų apie tai, jog P. B. galėjo teikti pavėžėjimo (taksi) paslaugas, panaudodamas jo vardu registruotus lengvuosius automobilius. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir tai, kad P. B. minėtus automobilius perdavė vairuoti įvairiems vairuotojams, o užsakymus dėl fizinių asmenų pervežimų gaudavo iš operatoriaus UAB „Dallis“, kuris naudojosi prekės ženklu „Etransport.lt“. UAB „Dallis“. Atlikus P. B. vardu registruotų automobilių paiešką „Etransport.lt“ sistemoje, nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. pastarojo vardu registruoti automobiliai už atlygį nuolatos teikdavo pavėžėjimo (taksi) paslaugas.

21. VMI 2017 m. gruodžio 2 d. rašte pažymėjo, kad FNTT rašte nurodytos aplinkybės yra susijusios su galbūt netinkamais (neteisėtais) Vilniaus AVMI dirbančio P. B. veiksmais, o jo atžvilgiu atitinkamus sprendimus gali priimti tik į pareigas priėmęs asmuo, t. y. tiesioginis vadovas, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, persiuntė vertinti gautą informaciją Vilniaus AVMI.

22. Vilniaus AVMI viršininkė, vadovaudamasi Taisyklių 5 punktu, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 17.9 ir 26 punktais, 2018 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. (2.1 E) 3-13 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos“ sudarė Komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti.

23. Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu, 2018 m. vasario 5 d. surašė Pranešimą, kuriame pranešė, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 8 punktu, prašė per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos pateikti išsamų paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. kovo 8 d. Su šiuo Pranešimu jam buvo išsiųsti VMI 2017 m. gruodžio 27 d. bei FNTT 2017 m. gruodžio 21 d. raštai.

24. Pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus AVMI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad automobilių įsigijimo sandorių nedeklaravo, kadangi jų vertė, pareiškėjo manymu, nesiekė 3 000 Eur. Jis neigė padaręs pažeidimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad su UAB „Dallis“ jo nesieja jokie ryšiai, nepažįsta nė vieno minėtos bendrovės darbuotojo. Antro darbo neturi. Atlikdamas tarnybines užduotis, niekada nesiekė jokios naudos sau, savo šeimai, savo draugams, nepriiminėjo jokių dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, visada buvo objektyvus, sprendimuose nebūdavo asmeniškumų, buvo pavyzdingas.

25. Komisija 2018 m. kovo 27 d. pranešimu iki 2018 m. kovo 29 d. prašė pareiškėją pateikti papildomą informaciją, kokie ryšiai ir nuo kada jį sieja su UAB „Dallis”, su kokiais konkrečiais asmenimis, kokiems fiziniams asmenims perdavė valdyti savo įsigytas transporto priemones, kuriomis buvo teikiamos pavėžėjimo paslaugos, kaip buvo organizuotas darbas, turint sistemoje „Etransport.lt” prisijungimo teises. Be to, prašė pateikti informaciją nuo kada, kuriuo laikotarpiu ir kokie ryšiai sieja su asociacija „Būk savas“, ar buvo jos steigėju (nariu), darbuotoju ar kt., kokie giminystės ar draugystės ryšiai sieja su O. K. ir A. Š.

26. Pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. (4.5) 38-38 informavo, kad, negavęs visų Komisijos turimų duomenų, negali pateikti išsamaus rašytinio paaiškinimo.

27. Komisija 2018 m. kovo 30 d. raštu pareiškėjui pateikė informaciją. Tą pačią dieną prašė pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių sandorius dėl transporto priemonių įsigijimo ir perleidimo bei jų registravimo atliko tarnybos (darbo) metu.

28. Komisija 2018 m. kovo 30 d. pokalbio protokole užfiksavo, kad pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, nurodė, jog nepamena, kiek turi automobilių ir kiek iš jų buvo „Toyota Prius“. Nurodė, kad atsisako kalbėti, nes jam stresas, ir prašė pateikti klausimus raštu. Taip pat nurodė, kad sistemoje “Etransport.Lt” prisijungimo neturėjo, joje buvo įvestas, tačiau, kas tai padarė, nežino. Tokią programėlę žino ir yra prisiregistravęs tik kaip keleivis.

29. Komisija 2018 m. kovo 30 d. surašė išvadą Nr. (2.21)15-3 „Dėl P. B. tarnybinio nusižengimo“, kurioje, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimą, nustatė, jog pareiškėjas nėra deklaravęs automobilių įsigijimo sandorių, pavėluotai pateikė duomenis apie individualios veiklos pradžią, pavėlavo deklaruoti buto įsigijimo ir automobilio įsigijimo sandorius, transporto priemones įsigydavo, jas registruodavo ir perleisdavo darbo metu, pareiškėjas nuslėpė informaciją apie galimus interesų konfliktus dėl savanaudiškų paskatų, nedeklaravo narystės Asociacijoje, duomenų apie pasibaigusią narystę nepateikė.

30. Vilniaus AVMI 2018 m. balandžio 3 d. kreipėsi į VTEK dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo. VTEK 2018 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą ir išaiškino dėl privačių interesų deklaravimo. VTEK 2018 m. balandžio 23 d. rašte „Dėl P. B. elgesio vertinimo“ pavedė Komisijai patikslinti išvadą ir pakartotinai ją pateikti VTEK per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos.

31. Komisija 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje konstatavo, kad P. B. privačių interesų deklaracijoje nedeklaravęs automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl buto įsigijimo 2017 m. lapkričio 6 d. už 100 000 Eur, Komisija pažymėjo, kad privačių interesų deklaracijoje deklaravęs 2017 m. gruodžio 7 d. ir klaidingai nurodęs sumą 1 000 000 Eur., pareiškėjas pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat pareiškėjas pavėluotai deklaravęs duomenis apie vykdomą individualią veiklą, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvertinusi transporto priemonių įsigijimo registravimo ir perleidimo dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas transporto priemones įsigydavo, jas registruodavo bei perleisdavo darbo metu. Komisija nustatė, kad pareiškėjas penkis jo vardu registruotus automobilius „Toyota Prius“ perdavė naudotis privatiems asmenims, kurie už atlygį nuolatos teikdavo pavėžėjimo (taksi) paslaugas. Pareiškėjas, nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje minėtų privačių asmenų, kuriems perdavė savo automobilius, taip pat nedeklaruodamas UAB „Dalis“ bei duomenų, t. y. automobilių naudojimo taksi / pavėžėjimo veikloje, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Išvadoje dėl narystės Asociacijoje nustatyta, kad P. B. buvo Asociacijos steigėjas / narys, tačiau šios narystės nedeklaravo, taip pažeisdamas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

32. VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendime S-1727-(1.5) iš esmės pripažino, kad 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje pateiktas pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, todėl pažymėjo, kad savarankiško tyrimo VTEK neatliks.

33. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI viršininkė, vadovaudamasi Taisyklių 5 punktu, Vilniaus AVMI nuostatų 17.9 ir 26 punktais, sudarė Komisiją. Visi procesiniai veiksmai tarnybinio tyrimo metu, pradedant Pranešimu, buvo surašyti ir pasirašyti būtent Komisijos. Pareiškėjas apie jos sudėtį žinojo, jokių abejonių dėl Komisijos sudėties ar netinkamo sudarymo nereiškė, taip pat ir nušalinimų nereiškė. Teismas pažymėjo, kad Komisijos nare buvo paskirta Kontrolės ir stebėsenos skyriaus vedėjo pavaduotoja A. K. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad A. K., kuri buvo įtraukta į Komisiją, vykdė tiesioginio vadovo funkcijas ir atsakovas pareiškėjo nurodyto pažeidimo nepadarė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad Komisija buvo šališka ir kad sudėtis buvo neteisėta, todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

34. Dėl terminų nusižengimui tirti ir tarnybinei nuobaudai skirti teismas su pareiškėjo skundo argumentais nesutiko. Vadovaudamasis Taisyklių 11 ir 3 punktais, teismas pažymėjo, kad Komisija 2018 m. vasario 5 d. surašė Pranešimą, kuris pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai 2018 m. kovo 8 d., taigi po pareiškėjo ligos (nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. kovo 7 d. laikinas nedarbingumas). Komisijos pirminė išvada buvo parengta 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 3 d. pateikta Vilniaus AVMI viršininkei, 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (2.7) 46-66 išsiųsta vertinti VTEK. Komisija atsižvelgė į VTEK 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. S-1565-(1.5) pastabas ir patikslino išvadą. VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu patvirtino Komisijos galutinę 2018 m. balandžio 24 d. išvadą. Taigi, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir eliminavęs laikotarpį, kai pareiškėjas nebuvo darbe dėl ligos, teismas konstatavo, jog terminas tarnybiniam nusižengimui tirti, surašant pirminę 2018 m. kovo 30 d. išvadą, nebuvo praleistas.

35. Teismas vadovavosi Įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi ir akcentavo, kad vėlesni atsakovo veiksmai, atlikti nustačius Įstatymo pažeidimus, buvo būtini pagal VTEK pateiktą pirmąjį sprendimą, kuriame buvo siūloma tikslinti išvadą. Atsakovas operatyviai, tik gavęs VTEK sprendimą, ištaisė netikslumus ir surašė 2018 m. balandžio 24 d. išvadą, kuri patvirtinta VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu. Šiuo aspektu pareiškėjo skundo argumentai, kad Komisija neturėjo kreiptis į VTEK, laikyti nepagrįstais. Komisija, atsižvelgusi į VTEK išaiškinimus, patikslino išvadą. Tokiu atveju atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidimo tyrimo vilkinimas ar netinkamas pareigų atlikimas. Teismo manymu, tik VTEK priėmus sprendimą dėl Komisijos galutinės išvados, Komisija turėjo teisę baigti tarnybinį patikrinimą. Atsakovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo, tinkamai atliko padaryto pažeidimo tyrimo bei vertinimo procedūrą. Šiuo aspektu teismas neteisėtų Komisijos veiksmų nenustatė.

36. Teismas vadovavosi VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir vertino, kad nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina 2018 m. balandžio 24 d. išvados patvirtinimas VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. S-1727-(1.5). Pareiškėjui tarnybinė nuobauda Įsakymu buvo paskirta 2018 m. gegužės 4 d. laikantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio tyrimo atlikimas, kreipiantis į VTEK dėl sprendimo, lėmė, kad tyrimas užsitęsė. Toks tyrimo užsitęsimas buvo nulemtas objektyvių aplinkybių ir neturėjo neigiamos reikšmės pareiškėjo pažeidimui vertinti. Šiuo atveju tyrimas užsitęsė ne dėl Komisijos neveiklumo, o dėl siekio tinkamai įvertinti pažeidimus.

37. Dėl perleidimo sandorių registravimo teismas pažymėjo, atsakovas nepažeidė VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes pažeidimai yra tęstiniai. Automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorio registravimas vyko 2017 m. lapkričio 24 d., taigi nuo pažeidimo padarymo 6 mėnesių terminas nebuvo praleistas.

38. Dėl Pranešimo ir dokumentų nepateikimo teismas pažymėjo, kad Komisija 2018 m. vasario 5 d. surašė Pranešimą, jame suformulavo 4 klausimus, kurie apėmė išvadoje nurodytus nusižengimus, t. y. prašė pateikti paaiškinimą apie deklaracijose nedeklaruotus automobilius, informaciją apie pareiškėjo gautas dovanas. Komisija prašė paaiškinti, nuo kada ir kokie santykiai sieja su UAB „Dallis“ ir kokius asmenis, susijusius su minėta bendrove, jis pažįsta; išsamų paaiškinimą dėl 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2016 m. kovo 29 d. pavedimų atlikti pastarosios bendrovės operatyvius patikrinimus.

39. Teismas vadovavosi Taisyklių 7, 8 punktais ir pažymėjo, kad Pranešime suformuluoti keturi klausimai, remiantis tuo metu Vilniaus AVMI gauta informacija. Pareiškėjui buvo pateikti ir priedai, kuriais remiantis surašytas Pranešimas. Pareiškėjui tarnybinio pažeidimo, kurio padarymu jis buvo įtariamas, turinys tikrai buvo žinomas ir suprantamas. Vilniaus AVMI informaciją pateikė tokia forma, kokia ją gavo. Be to, buvo pateikti duomenys, kurie buvo susiję tik su pareiškėju. Teismas išsireikalavo FNTT 2017 m. gruodžio 21 d. rašto nuorašą, t. y. visos apimties dokumentą, su kuriuo pareiškėjas turėjo teisę susipažinti ir savo teises realizuoti teisme. Kad iš Pranešimo neaišku, kokį pažeidimą jis padarė, yra pareiškėjo gynybinė pozicija. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo pažeidimo tyrime, teikė paaiškinimus, prašymus dėl duomenų pateikimo. Taigi apie visą tyrimo eigą žinojo. Pats pareiškėjas pasirinko, kaip išsamiai paaiškinti jam žinomas aplinkybes. Pranešimas, pateiktas klausimų forma, pareiškėjui turėjo būti aiškus ir suprantamas.

40. Teismas pažymėjo ir tai, kad Komisija ne tik raštu kreipėsi į pareiškėją, bet ir neaiškumus dėl padaryto nusižengimo siekė išsiaiškinti pokalbio su juo metu. Komisija 2018 m. vasario 5 d. pranešime Nr. (2.21) 14-2 ir 2018 m. kovo 27 d. rašte Nr. (2.21)14-4 pareiškėjo prašė pateikti paaiškinimus. Negavusi išsamių paaiškinimų tyrimui reikšmingais klausimais, Komisija suorganizavo pokalbį su pareiškėju. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su Pranešime nurodytais duomenimis, teismas vertino, kad pokalbio turinys pareiškėjui turėjo būti suprantamas ir iš esmės toks veiksmas nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą klausimus siųsti atstovui, byloje nėra. Pats pareiškėjas asmeniškai pateikė paaiškinimus, prašymus ir duomenis bei skundą teismui. Taigi argumentai dėl būtinybės turėti atstovą nelaikyti pagrįstais. Teismas šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimo nenustatė. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas ne raštu, o žodžiu buvo paprašytas pateikti paaiškinimus, nelaikyta pareiškėjo teisių pažeidimu ar netinkamu procedūros atlikimu. Teismo vertinimu, atsakovas siekė visapusiškai ištirti tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Iš užfiksuoto pokalbio matyti, kad buvo siekiama patikslinti informaciją, tačiau pareiškėjas informacijos neteikė. Tai patvirtina atsakovo poziciją, kad pareiškėjas nesiekė bendradarbiauti.

41. Kad nurodytas neteisingas automobilio „Toyota Prius“ numeris, pripažino ir atsakovas, tačiau pareiškėjas apie tokią klaidą buvo informuotas ir toks rašymo apsirikimas nelaikytinas esminiu pažeidimu. Visuma aplinkybių patvirtina, kad iš išvados 1 puslapio trečios pastraipos, 4 lapo lentelės, kurioje nurodyti teisingi automobilio duomenys, pareiškėjas turėjo suprasti ir žinoti apie kurio automobilio sandorio nedeklaravimo faktą nurodyta išvados 1 klausime, t. y. automobilio „Toyota Prius“, valst. numeris (duomenys neskelbtini).

42. Dėl darbo laiko teismas sutiko su atsakovo 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje nustatytų nusižengimų vertinimu. Komisija rėmėsi VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis ir neturėjo pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais paneigtų atsakovui pateiktus duomenis dėl automobilių registravimo. Nors pareiškėjas teigė, jos jis buvo atsiprašęs iš darbo, tai nepagrįsta jokiais duomenimis. Be to, duomenų, kad jis atostogavo ar dėl ligos nebuvo darbe, nėra. Teismo vertinimu, Komisijos 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje nurodytomis dienomis, kada buvo vykdomi sandorių registravimai, pareiškėjas dirbo. VĮ „Regitra“ užfiksuotą sandorių laiką palyginus su išvykimų žurnalo laiku, nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenys nesutampa su pareiškėjo išvykimų laiku, užfiksuotu žurnale. Taigi Komisijos atliktas vertinimas dėl pareiškėjo darbo laiko naudojimo ne darbo tikslais vertintas kaip pagrįstas. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad tik darbo dienomis jis galėjo registruoti automobilius, nepagrįsti. Išvadoje detaliai išanalizuoti pažeidimai, t. y. automobilių įsigijimas, registracija ir perleidimas, atliekamas darbo metu, yra nevienkartiniai ir tęstiniai. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigė surinktų duomenų teisėtumo ir Komisijos padarytų išvadų pagrįstumo.

43. Dėl interesų konflikto teismas pažymėjo, kad Komisija kreipėsi į VTEK, kuri 2018 balandžio 12 d. rašte Nr. S-1424-(2.6) „Dėl privačių interesų deklaravimo“ nurodė, kad, atsižvelgiant į Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, fizinį asmenį, su kuriuo sudarė transporto priemonės nuomos sandorį arba perleido ją valdyti, ir aplinkybes, galinčias kelti interesų konfliktą, VTEK nuomone, valstybės tarnautojui privalu nurodyti nedelsiant, be ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šių aplinkybių (sandorio sudarymo), užpildant privačių interesų deklaracijų priedą ID001A „kiti duomenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“. Ginčo, kad tokie sandoriai nebuvo deklaruoti, byloje nėra. Pareiškėjas neteikė Komisijai išsamių duomenų, todėl pastaroji turėjo teisę rinkti papildomus duomenis, t. y. iš FNTT ir VĮ „Regitra“, kurie 2018 m. kovo 30 d., gegužės 7 d. ir 31 d buvo pateikti ir pareiškėjui. Komisija, remdamasi FNTT pateikta informacija, nustatė, kad pareiškėjo automobiliai buvo naudojami pavėžėjimo veikloje per „E.transport.lt“ programą, kurioje jis turi prisijungimo duomenis. Nustatyti pažeidimai buvo tęstiniai, tęsėsi, remiantis FNTT duomenimis, iki 2017 m. lapkričio 28 d. Taigi interesų konflikto pažeidimas buvo tinkamai ištirtas ir įvertintas.

44. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė 2014 m. gruodžio 15 d. prašymą Asociacijos pirmininkui pašalinti jį iš Asociacijos. Šis prašymas pasirašytas pareiškėjo, nėra jokios registracijos žymos ir sprendimo, kaip šis prašymas buvo išspręstas. Be to, kodėl tokių duomenų nepateikė Komisijai, pareiškėjas nepaaiškino. Teismo vertinimu, pateiktas pareiškėjo dokumentas neįrodo, kad jis buvo pašalintas iš Asociacijos narių. Ginčo, kad deklaracijose Asociacijos steigimo sandorio ir narystės joje pareiškėjas nedeklaravo, nėra. Toks pažeidimas tęsėsi ir pareiškėjas šios pareigos neįgyvendino pagal Įstatymo reikalavimus.

45. Teismas pažymėjo, kad kaltė – būtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo sudėties elementas. Šiuo atveju teismas vertino, kad galutinėje išvadoje neatskleista, kokiais būtent veiksmais pareiškėjas padarė pažeidimus tyčia, t. y. dėl automobilio „Toyota Prius“ registravimo, dėl automobilių registracijos darbo metu ir dėl narystės Asociacijoje. Šiuo atveju vien tik faktų išvardijimas, teisės normų nurodymas, nesusiejant su konkrečiais pareiškėjo veiksmais, negali patvirtinti tarnybinio tyrimo išvadų nurodant, jog minėti pažeidimai buvo padaryti tyčia. Be to, ir atsakovo išvadą, kad 3 klausime suformuluotas pažeidimas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų, teismas laikė nepagrįsta. Savaime tai, kad jis nedeklaravo interesų konflikto, negali būti vertinama kaip pažeidimas, padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati Komisija kreipėsi į VTEK dėl galimo interesų konflikto šioje situacijoje išaiškinimo ir tik gavusi išaiškinimą sprendė dėl nurodyto pažeidimo kvalifikavimo. Taigi, teismo vertinimu, Komisijos išvada, kad pažeidimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, yra nepagrįsta. Būtent atsakovas turėjo įrodyti pareiškėjo kaltę, o ne pastarasis ją paneigti. Byloje nesurinka duomenų, kad sąmoningais veiksmais tyčia pareiškėjas pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktus ir padarė nurodytus pažeidimus. Nei Komisija, nei teismas pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Komisija išvados 6 punkte vertino jo darbinę veiklą ir šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo teisinio vertinimo yra nereikšmingi. Buvo nurodytas pažeidimo faktas, kuris savaime nelėmė pareiškėjui taikytinos tarnybinės atsakomybės.

46. Pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Komisija taikytos nuobaudos griežtumo nepagrindė ir nenurodė, kodėl būtent tokią nuobaudos rūšį parinko. Taigi nemotyvavo griežtumo ir neindividualizavo parinktos nuobaudos rūšies. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, nustatęs, kad Komisija išvadų dėl pažeidimų padarymo tyčia ir padarymo dėl savanaudiškų paskatų nepagrindė, nenustatęs pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, darė išvadą, kad nuobaudos parinkimas buvo tinkamai neindividualizuotas ir pareiškėjui skirta neproporcinga, t. y. per griežta, nuobauda. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda pakeista VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu. Be to, teismas pažymėjo, kad papeikimas nėra pati švelniausia tarnybinės nuobaudos rūšis ir tokia nuobauda bus pasiekti tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslai.

47. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas nepateikė detalaus ir įrodymais pagrįsto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 48. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma kreiptis dėl duomenų pateikimo į VĮ „Regitra“ ir VTEK. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

48.1. Teismas klaidingai konstatavo nusižengimo paaiškėjimo dieną. Nusižengimo paaiškėjimo diena turėjo būti 2018 m. balandžio 3 d. (kai buvo pateikta pirminė Komisijos išvada) ir sprendimas dėl nuobaudos turėjo būti priimtas iki 2018 m. gegužės 3 d. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2018 m. gegužės 4 d., pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sprendimas turėjo būti priimtas per mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, o po VTEK išvadų jį galima koreguoti arba VTEK gali atlikti savo savarankišką tyrimą, niekur nėra numatyta pareiga išvadą derinti su VTEK.

48.2. Vertindamas perleidimo sandorių registravimą, teismas visiškai nevertino sandorių atlikimo kalendorinių dienų, sandorių laiko ir neatsižvelgė, kad didžioji dalis atliktų sandorių buvo ne darbo metu. Šių sandorių kaip pažeidimų vertinti ir nuo jų skaičiuoti senaties terminą negalima. Teismas konstatavo, jog paskutinis pažeidimo sandoris yra 2017 m. lapkričio 24 d. automobilio BMW perleidimo sandoris, nors tada net nebuvo jokio pažeidimo, perleidimas vyko po darbo valandų. Pažeidimai nebuvo tęstiniai, nes kiekvienas pažeidimas buvo atskiras ir tarpusavyje nesusijęs bei nuo kiekvieno iš jų praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl praleistas VAĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimas.

48.3. Dėl darbo laiko pareiškėjas akcentuoja, kad iš 12 Vilniaus AVMI nurodytų sandorių 6 vyko ne darbo laiku, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų VĮ „Regitra“ duomenų teisingumą. VĮ „Regitra“ fiksuoja laiką ne tada, kada gavo prašymą, o kada jį įvykdė specialistai. Kaip pažeidimai nurodyti sandoriai (šeši, kurie galbūt vyko darbo metu) vyko artimu pietų pertraukos ar darbo pradžios metu, todėl galėjo būti užfiksuoti sistemoje tik po kelių valandų / dienų (arba laikas nurodytas valandų tikslumu patogumo sumetimais). Taip pat nurodoma, kad sandoriai vyko pirmadienį, nors pirmadienį VĮ „Regitra“ neteikia transporto priemonių registravimo paslaugų Vilniuje tame padalinyje, kur kreipėsi pareiškėjas. Teismas klaidingai vadovavosi ir tuo, kad automobilius galima registruoti sekmadieniais, nes VĮ „Regitra“ sekmadieniais nedirba. Pareiškėjas pažymi, kad sandoriai yra vienkartiniai, o ne tęstiniai, todėl visiems galimų pažeidimų sandoriams yra suėjęs 6 mėnesių senaties terminas (paskutinis galimo pažeidimo sandoris įvykdytas 2018 m. rugpjūčio 23 d., senaties terminas – 2018 m. vasario 23 d.). Be to, net ir esant nebuvimui darbe, tai neturėtų užtraukti jokios atsakomybės, nes šis nebuvimas visiškai neturėjo jokios reikšmės tarnyboje ir negali būti traktuojamas kaip pažeidimas atsižvelgiant į protingumo kriterijų.

48.4. Teismas nevertino laiko, kada pareiškėjas turėjo pateikti duomenis apie susijusius asmenis, nes duomenų nepateikimas turi aiškią senatį ir negali būti tęstinis, kaip nurodo teismas. Visiems galimiems duomenų nedeklaravimo pažeidimams nagrinėjamu atveju yra suėjęs VAĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių senaties terminas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad su nurodytais asmenimis jokių interesų konfliktų, vykdant tarnybines funkcijas, nebuvo ir negalėjo būti.

48.5. Dėl Asociacijos pareiškėjas pažymi, kad galbūt susijusį asmenį pareiškėjas turėjo deklaruoti iki 2015 m. sausio 14 d., ir nuo šios dienos skaičiuoti senatį, kuri suėjo 2015 m. liepos 14 d., tad ir šiam pažeidimui yra suėjęs 6 mėnesių senaties terminas. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad jokių interesų konfliktų, vykdant tarnybines funkcijas, nebuvo ir negalėjo būti.

48.6. Pareiškėjo vertinimu, teismas nevertino, kad pareiškėjas kaltinamas perteklinės informacijos nepateikimu. Pareiškėjas nežinojo, jog išvadoje minimi asmenys naudojasi ir kokia naudojasi užsakymų platforma savo individualioje veikloje. Interesų konfliktas negalėjo kilti, nes tai niekaip nesusiję su tarnybinėmis funkcijomis ir nekilo jokių padarinių tarnyboje. Teismas neišaiškino ir nesikreipė į VTEK, kad išaiškintų, kokius asmenis reikia deklaruoti valstybės tarnautojui pagal VTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

49. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

50. Atsakovas pažymi, kad, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2018 m. kovo 30 d. išvada buvo pateikta VTEK, kuri pateikė pastabas dėl išvados patikslinimo. Vilniaus AVMI atsižvelgė į pateiktas pastabas ir surašė 2018 m. balandžio 24 d. išvadą, kuri tą pačią dieną pateikta VTEK. Vilniaus AVMI atlikti veiksmai buvo būtini pagal VTEK pateiktą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 n. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4504-556/2017). Tik tada, kai VTEK dėl galutinės išvados priėmė sprendimą pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo nustatyti ir Vilniaus AVMI viršininko įsakymu sudaryta Komisija užbaigti tyrimą. Taigi šiuo atveju tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina 2018 m. balandžio 24 d. išvados patvirtinimas VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidžiant VAĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

51. Dėl darbo laiko atsakovas pažymi, kad Vilniaus AVMI išsamiai įvertino pareiškėjo darbo laiko naudojimą ne darbo tikslais, rėmėsi VĮ „Regitra“ pateiktasis duomenimis ir neturėjo pagrindo abejoti jų tikslumu. VĮ „Regitra“ duomenys palyginti su išvykimais, užfiksuotais išvykimų žurnale, ir minėti duomenys nesutapo. Tomis dienomis, kai vyko sandoriai, pareiškėjas dirbo, neatostogavo, ir neturėjo nedarbingumo pažymėjimų. Nors pareiškėjas teigia, jog buvo atsiprašęs iš darbo, tai nepagrįsta jokiais duomenimis, taip pat įrodymas nepagrįstas ir teiginys, kad sandoriai sudaryti ne darbo metu. Atsakovas akcentuoja, kad automobilių įsigijimas, registracija ir perleidimas, atliekami darbo metu, buvo ne vienkartinis veiksmas, o nuolat pasikartojantys veiksmai, todėl pažeidimas laikytinas tęstiniu.

52. Dėl interesų konflikto atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas, privalo žinoti Įstatymo reikalavimus. VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjas privalėjo privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie UAB „Dallis” (kurią yra tikrinęs), taip pat jo automobilius valdančius asmenis, kurie gaudavo įsakymus iš UAB „Dallis“ bei pareiškėjo automobilių naudojimą pavėžėjimo / taksi veikloje, tačiau to nepadarė. Pažeidimai buvo tęstiniai, tęsėsi iki 2017 m. lapkričio 28 d., todėl skiriant nuobaudą VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų buvo laikytasi. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iki išvados parengimo neįvykdė pareigos deklaruoti Asociacijos steigimo sandorį ir narystę joje. Teismui pateiktas dokumentas dėl jo pašalinimo iš Asociacijos pasirašytas tik paties pareiškėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Nustatyta, kad pareiškėjo P. B. tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas po to, kai VMI 2017 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (14.7-20 E)R-7816 informavo Vilniaus AVMI, jog 2017 m. gruodžio 31 d. gavo informaciją iš FNTT apie pareiškėją. Komisija 2018 m. kovo 30 d. surašė išvadą Nr. (2.21)15-3 „Dėl P. B. tarnybinio nusižengimo“, kurioje, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimą, nustatė, jog pareiškėjas nėra deklaravęs automobilių įsigijimo sandorių, pavėluotai pateikė duomenis apie individualios veiklos pradžią 2016 m. rugpjūčio 31 d., pavėlavo deklaruoti buto įsigijimo ir automobilio įsigijimo sandorius, transporto priemones įsigydavo, jas registruodavo ir perleisdavo darbo metu, pareiškėjas nuslėpė informaciją apie galimus interesų konfliktus dėl savanaudiškų paskatų, nedeklaravo narystės Asociacijoje ir duomenų apie pasibaigusią narystę nepateikė.

55. Vilniaus AVMI 2018 m. balandžio 3 d. kreipėsi į VTEK dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo. VTEK 2018 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą ir išaiškino dėl privačių interesų deklaravimo. VTEK 2018 m. balandžio 23 d. raštu, atsižvelgdama į nurodytus trūkumus, pavedė atsakovui patikslinti išvadą ir pakartotinai ją pateikti VTEK per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos.

56. Komisija 2018 m. balandžio 24 d. priėmė patikslintą išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nedeklaravęs automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo sandorio pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl buto įsigijimo Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 6 d. butą įsigijo už 100 000 Eur, o privačių interesų deklaracijoje deklaravo pavėluotai (2017 m. gruodžio 7 d.) ir klaidingai nurodė sumą (1 000 000 Eur), todėl pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat pareiškėjas, pavėluotai deklaravęs duomenis apie vykdomą individualią veiklą, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvertinusi transporto priemonių įsigijimo, registravimo ir perleidimo dokumentus, Komisija nustatė, kad pareiškėjas transporto priemones įsigydavo, jas registruodavo bei perleisdavo darbo metu. Šį pažeidimą vertino kaip padarytą tyčia. Komisija nustatė, kad pareiškėjas penkis jo vardu registruotus automobilius „Toyota Prius“ perdavė naudotis privatiems asmenims, kurie už atlygį nuolatos teikdavo pavėžėjimo (taksi) paslaugas. Pareiškėjas, nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje minėtų privačių asmenų, kuriems perdavė savo automobilius, taip pat nedeklaruodamas UAB „Dalis“, automobilių naudojimo taksi / pavėžėjimo veikloje, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas buvo asociacijos „Būk savas“ steigėjas / narys, tačiau šios narystės nedeklaravo, taip pažeisdamas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

57. VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendime S-1727-(1.5) iš esmės pripažino, kad išvadoje pateiktas pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, todėl nurodė, kad savarankiško tyrimo VTEK neatliks.

58. Vilniaus AVMI viršininkės 2018 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. (2.1E)3–140 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tarnybinė nuobauda skirta už Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų, 7 straipsnio 1 dalies, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinto valstybės tarnautojo veiklos etikos principo – pavyzdingumo, Etikos taisyklių 3.3 punkto, Etikos kodekso 7.3 ir 8.4 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 4 punkto nuostatų pažeidimus.

59. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

60. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, manydamas, jog tarnybinė nuobauda jam negalėjo būti skirta. Pareiškėjas mano, kad teismas klaidingai konstatavo nusižengimo paaiškėjimo dieną. Nusižengimo paaiškėjimo diena turėjo būti 2018 m. balandžio 3 d., kai buvo pateikta pirminė Komisijos išvada. Iš 12 VMI nurodytų automobilių įsigijimo, registracijos ir perleidimo sandorių 6 vyko ne darbo laiku, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų VĮ „Regitra“ duomenų teisingumą. Pareiškėjo vertinimu, tiek su nurodytais fiziniais asmenimis, tiek su Asociacija jokių interesų konfliktų vykdant tarnybines funkcijas nebuvo ir negalėjo būti, pareiškėjas kaltinamas perteklinės informacijos nepateikimu. Anot pareiškėjo, tiek sandorių, tiek susijusių asmenų, su kuriais galimas interesų konfliktas, deklaravimo pažeidimai nelaikytini tęstiniais, nes kiekvienas pažeidimas buvo atskiras ir tarpusavyje nesusijęs bei nuo kiekvieno iš jų praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl praleistas VAĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimas.

Dėl vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nuo nusižengimo paaiškėjimo

62. Pareiškėjo teigimu, Komisijai 2018 m. balandžio 3 d. pateikus išvadą vadovei, o tarnybinę nuobaudą paskyrus 2018 m. gegužės 4 d., buvo praleistas imperatyvus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas.

63. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Taisyklės nepateikia. Tačiau, aiškindamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, 2006 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-803/2006, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2052-556/2019 ir kt.).

64. Taigi paprastai tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui turi būti skiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta per ilgesnį nei vieno mėnesio terminą nuo motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo Vilniaus AVMI viršininkei. Šiuo atveju tarnybinės nuobaudos paskyrimas nuo Išvados pateikimo Vilniaus AVMI viršininkei užtruko ilgiau nei vieną mėnesį dėl to, jog, norėdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui už Įstatymo pažeidimą, atsakovas kreipėsi į VTEK dėl pareiškėjo nusižengimą įvertinančio sprendimo.

65. Šiuo klausimu yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tokiu atveju, kada valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija kreipiasi į VTEK dėl sprendimo, ar yra padarytas Įstatymo nuostatų pažeidimas, padaryto pažeidimo paaiškėjimo momentas turi būti siejamas su VTEK galutinio sprendimo dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo priėmimu. Dėl to yra pagrindas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip vieno mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminą pradėti skaičiuoti ne nuo motyvuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, bet nuo galutinio VTEK sprendimo dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Tokiu atveju taip pat yra būtina atsižvelgti ir įvertinti kitas svarbias aplinkybes, tokias kaip, pavyzdžiui, ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija per protingą ir operatyvų terminą informavo VTEK apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, ėmėsi pagrįstų ir reikalingų priemonių, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas būtų atliktas laiku, ar asmens, dėl kurio atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, interesai nebuvo nepagrįstai pažeisti ir pan. (išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).

66. Byloje nagrinėjamu atveju pirma tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada buvo priimta 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 3 d. pateikta Vilniaus AVMI viršininkei, VTEK nedelsiant (2018 m. balandžio 5 d.) buvo informuota dėl tyrimo rezultatų. VTEK iš esmės taip pat gan operatyviai 2018 m. balandžio 23 d. raštu, atsižvelgdama į nurodytus trūkumus, pavedė patikslinti išvadą ir pakartotinai ją pateikti VTEK per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos. Komisija 2018 m. balandžio 24 d. priėmė patikslintą išvadą. VTEK 2018 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. S-1727-(1.5) iš esmės pripažino, kad išvadoje pateiktas pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, todėl savarankiško tyrimo VTEK neatliks. Kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju tarnybinės nuobaudos paskyrimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį terminą yra pagrindas pradėti skaičiuoti nuo galutinio VTEK sprendimo pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui, t. y. nuo 2018 m. gegužės 4 d. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir faktinę tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą bei atsakovo atliktus veiksmus, yra pagrindas vertinti, jog atsakovas ėmėsi pagrįstų ir reikalingų priemonių, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas būtų atliktas laiku, per protingą ir operatyvų terminą informavo VTEK apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, taip pat pareiškėjo interesai nebuvo nepagrįstai pažeisti. Dėl to konstatuotina, jog atsakovas, ginčijamu Įsakymu skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinės nuobaudos paskyrimo termino, nepraleido.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, skaičiuojamo nuo pažeidimo padarymo

67. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant principą lex specialis derogat legi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją), tarnybinės atsakomybės taikymo, inter alia (be kita ko) tarnybinės nuobaudos už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimą skyrimo, terminai turi būti skaičiuojami pagal specialųjį įstatymą, t. y. pagal Įstatymą, o Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata iš esmės turi būti suprantama kaip įgalinanti minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas kontrolės institucijas ir pareigūnus per trejus metus nuo Įstatymą pažeidžiančios veikos galimo padarymo atlikti valstybės tarnyboje dirbančio asmens veiklos tyrimą ir paskirti jam tarnybinę nuobaudą dėl Įstatymo pažeidimo (išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019). Taigi byloje nagrinėjamu atveju pagal Įstatyme įtvirtintas nuostatas, Vilniaus AVMI viršininkė, kaip įstaigos vadovė ir Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta kontrolės pareigūnė, asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, šiuo atveju – pareiškėjo veiklos tyrimą galėjo atlikti ir tarnybinę nuobaudą paskirti per trejus metus nuo Įstatymą pažeidžiančios veikos padarymo.

68. Pareiškėjas apeliaciniame skunde mano, jog tiek darbo laiko naudojimo ne tarnybos tikslams, tiek sandorių, susijusių asmenų, su kuriais galimas interesų konfliktas, deklaravimo pažeidimai nelaikytini tęstiniais.

69. Šiuo atveju aktualios faktinės bylos aplinkybės, susijusios su atsakovo nustatytais pažeidimais. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už šių pažeidimų padarymą:

a) pareiškėjas pateiktose privačių interesų deklaracijose nedeklaravo 2017 m. vasario 24 d. automobilio įsigijimo, nors turėjo tai padaryti iki 2017 m. kovo 27 d. Pažeidimas padarytas tyčia;

b) vykdomą individualią veiklą pareiškėjas turėjo deklaruoti iki 2016 m. rugsėjo 30 d., deklaravo – 2017 m. gruodžio 4 d. Pažeidimas padarytas dėl aplaidumo;

c) buto įsigijimo sandoris turėjo būti deklaruotas iki 2017 m. gruodžio 6 d., pareiškėjas jį deklaravo 2017 m. gruodžio 7 d. ir nurodė neteisingą sumą, 2018 m. kovo 26 d. sumą patikslino. Pažeidimas padarytas dėl aplaidumo;

d) 2017 m. rugpjūčio 23 d. automobilio įsigijimas turėjo būti deklaruotas iki 2017 m. rugsėjo 22 d., pareiškėjas jį deklaravo 2017 m. gruodžio 7 d. Pažeidimas padarytas dėl aplaidumo;

e) transporto priemones pareiškėjas įsigydavo, registruodavo ir perleisdavo darbo metu (12 sandorių). Pažeidimas padarytas tyčia;

f) pareiškėjas turėjo deklaruoti duomenis apie ryšius su UAB „Dallis“ (iki 2017 m. vasario 9 d.) ir pareiškėjo automobilius naudojančiais asmenimis (atitinkamai iki 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 21 d., 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. vasario 14 d.), tačiau to nepadarė tyčia dėl savanaudiškų paskatų;

g) pareiškėjas turėjo deklaruoti, jog yra Asociacijos narys ir steigėjas (iki 2015 m. sausio 14 d.), tačiau to nepadarė tyčia.

70. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad visi pažeidimai, išskyrus transporto priemonių įsigijimą, registravimą ir perleidimą darbo metu, susiję su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimu. Atsižvelgiant į Įstatymo (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1562 redakcija) 22 straipsnio 4 dalies (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija) nuostatas ir aptartą teismų praktiką, konstatuotina, kad dėl aptartų pažeidimų (išskyrus transporto priemonių įsigijimą, registravimą ir perleidimą darbo metu, kuris nesusijęs su galimu Įstatymo pažeidimu, todėl teismo bus vertinamas atskirai) pareiškėjo veiklos tyrimas galėjo būti atliktas ir tarnybinė nuobauda paskirta per trejus metus nuo Įstatymą pažeidžiančios veikos padarymo.

71. Anksčiau išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės bei faktiniai bylos duomenys (galimų pažeidimų padarymo datos) leidžia konstatuoti, jog dėl visų pažeidimų Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytas trejų metų nuo Įstatymą pažeidžiančių veikų galimo padarymo tyrimo atlikimo ir atsakomybės taikymo terminas nebuvo praleistas. Dėl pareiškėjo pareigos deklaruoti, jog yra Asociacijos narys ir steigėjas, pažymėtina, kad šis pažeidimas truko visą laikotarpį, kol pareiškėjas narystės nedeklaravo, nes buvimas juridinio asmens dalyviu nėra vienkartis veiksmas (kaip yra sandorio sudarymo atveju), o tai yra trunkamojo pobūdžio būsena (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019). Pareiškėjo teismui pateiktas 2014 m. gruodžio 15 d. prašymas Asociacijos pirmininkui pašalinti pareiškėją iš Asociacijos pasirašytas tik paties pareiškėjo ir nepatvirtina fakto, ar ir kada šis prašymas buvo tenkintas. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, skaičiuojamo nuo pažeidimų padarymo (išskyrus transporto priemonių įsigijimą, registravimą ir perleidimą darbo metu), atmestini.

Dėl darbo laiko naudojimo ne darbo tikslais

72. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad iš Vilniaus AVMI nurodytų 12 sandorių 6 vyko ne darbo laiku, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų VĮ „Regitra“ duomenų teisingumą. Be to, pareiškėjas mano, kad dėl šių pažeidimų buvo praleistas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių terminas.

73. Komisija nustatė, kad pareiškėjas transporto priemones įsigydavo, jas registruodavo ir perleisdavo darbo metu: 6 transporto priemonių pirkimo sandoriai (2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. vasario 24 d., 2016 m. rugpjūčio 26 d., 2015 m. vasario 25 d., 2014 m. birželio 13 d.), 4 transporto priemonių registravimas (2016 m. gegužės 7 d., 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. sausio 16 d. ir 2015 m. kovo 31 d.) ir 2 transporto priemonių perleidimas (2017 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. gegužės 16 d.).

74. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo 2018 m. balandžio 24 d. išvadoje nustatytų nusižengimų vertinimu, pabrėžęs, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriais paneigtų atsakovui VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis dėl automobilių registravimo. Teismas vertino, kad atsakovas nepažeidė VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes pažeidimai buvo tęstiniai, o automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorio registravimas vyko 2017 m. lapkričio 24 d.

75. Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka. Patikrinus byloje surinktus duomenis, nustatyta, kad dalis aptartų veiksmų buvo atlikta ne pareiškėjo darbo metu. Šiuo atveju svarbu tai, kad paskutinis atsakovo vertintas veiksmas, t. y. 2017 m. lapkričio 24 d. transporto priemonės perleidimas, vyko penktadienį 16.40 val. (I t., b. l. 22), t. y. ne pareiškėjo darbo metu. Pažymėtina, kad aptariamą pažeidimą atsakovas siejo su Valstybės tarnybos įstatymo, Etikos taisyklų, Etikos kodekso ir Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, susijusiais su darbo laiko naudojimu tik tarnybos tikslams. Taigi šiuo atveju pažeidimas nesiejamas su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir jame nustatytu specialiu veiklos tyrimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminu, todėl jam taikytinos VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. lapkričio 24 d. transporto priemonės perleidimas vyko ne darbo metu (paskutinis nustatytas pažeidimas įvyko 2017 m. rugpjūčio 23 d.), pareiškėjo argumentai dėl to, ar šis pažeidimas laikytinas tęstiniu ar ne, nėra aktualūs, nes VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 6 mėnesių terminas nuo pažeidimo padarymo bet kokiu atveju yra praleistas. Taigi už aptartą pažeidimą, susijusį su darbo laiko naudojimu ne tarnybos tikslams, vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta.

Dėl galimo interesų konflikto

76. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad su nurodytais fiziniais asmenimis, kuriems perdavė transporto priemones, jokių interesų konfliktų vykdant tarnybines funkcijas nebuvo ir negalėjo būti, pareiškėjas kaltinamas perteklinės informacijos nepateikimu.

77. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija) deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis apie artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Įstatymo 3 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pagal Įstatymo 11 straipsnio (2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalyje (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcija) numatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

78. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino anksčiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-230/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3831-520/2018).

79. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, kad privačių interesų deklaracijose nenurodė fizinių asmenų, su kuriais sudarė transporto priemonių nuomos sandorius arba perleido jas valdyti. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas turėjo deklaruoti duomenis apie ryšius su UAB „Dallis“ (iki 2017 m. vasario 9 d.) ir pareiškėjo automobilius naudojančiais asmenimis (atitinkamai iki 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. birželio 2 d., 2017 m. birželio 21 d., 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. vasario 14 d.), tačiau to nepadarė. Pareiškėjo automobiliai buvo perduoti kitiems asmenims valdytojų teisėmis jais naudotis ir vykdyti veiklą per UAB „Dallis“ „E.transport.lt“ programą ir buvo naudojami pavėžėjimo veikloje.

80. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, šiuo aspektu sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas privalėjo nurodyti fizinius asmenis, su kuriais sudarė transporto priemonių nuomos sandorius arba perleido jas valdyti, ir ryšius su UAB „Dallis“, kaip aplinkybes, potencialiai galinčias kelti interesų konfliktą. Riziką dėl potencialiai galinčio kilti interesų konflikto patvirtina pareiškėjo užimamų pareigų pobūdis (atlieka kontrolės veiksmus kitų asmenų atžvilgiu) ir tai, kad ankstesniu (ginčui neaktualiu) laikotarpiu pareiškėjas jau buvo atlikęs UAB „Dallis” patikrinimą. Ginčo, kad minėti duomenys pareiškėjo deklaracijose nebuvo pateikti, byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo pareigos deklaruoti ryšius su nurodytais fiziniais ir juridiniais asmenimis.

81. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ir paskirtos nuobaudos proporcingumo bei adekvatumo klausimą, pakeisdamas ją švelnesne, pareiškėjas šios teismo sprendimo dalies apeliaciniame skunde neskundžia. Nepaisant šioje byloje konstatuotų aplinkybių, paneigiančių galimybę pareiškėjui skirti nuobaudą už tam tikrus veiksmus (dėl darbo laiko naudojimo ne darbo tikslais), pareiškėjui teismo skirta drausminė nuobauda – papeikimas – drausminės atsakomybės tikslų aspektu yra tinkama ir proporcinga šioje nutartyje patvirtintiems pareiškėjo padarytiems pažeidimams.

82. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas ne visai teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė