f9272be5-50ba-4e91-bcbd-a0a288476e62 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-318/2020 Proceso Nr. 1-02-7-00014-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.1., 1.1.9.1., 1.2.19.1.2.2., 1.2.23.1.2 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui R.

J., nuteistųjų gynėjams advokatams ArÅ«nui Aleknai, Stanislovui Nalivaikai, nuteistiesiems L. L., A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . ir nuteistojo L. L. bei jo gynėjo advokato ArÅ«no Aleknos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo: A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. Å . paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sÄ raÅ¡e (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524), atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta A. Å . baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (BK 71 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. Å . laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 12 d. A. Å . paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinta.

L. L. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir L. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 682 straipsniu, L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sÄ raÅ¡e (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524), atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, pakirta L. L. baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (BK 71 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas L. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 19 d. L. L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinta. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atmestas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuota 300 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir Å¡i suma solidariai iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ A.

Å . ir L. L. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. L. L. ir A. Å . nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje iÅ¡ anksto susitarusių asmenų, reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyÅ¡io ir priėmė kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent: A. Å ., bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas įgaliojimus atstovauti ir atstovaudamas valstybės tarnautojui prilygintÄ asmenį – (duomenys neskelbtini) paskirtÄ bankrutuojančios mažosios bendrijos (toliau – ir BMB) ,,R.

G.“ (duomenys neskelbtini) L. L., veikdami pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su L. L., 2016 m. rugsėjo 20 d. L. L. nurodžius J. Z. (J. Z.), iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvusiam MB ,,R. G.“ direktoriui ir akcininkui, kreiptis į advokatÄ A. Å ., dėl vykstančių teisminių procesų J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ likvidavimo, 2016 m. rugsėjo 22 d., apie 15.00 val. uždariosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), A. Å . tiesiogiai iÅ¡ J.

Z., pareikalavo 15 000 Eur kyÅ¡io už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad bÅ«tų atsiimti iÅ¡ teismų ieÅ¡kiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ bÅ«tų likviduota. 1.1. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 15.00 val. L. L. pakartotinai nurodžius J. Z. tartis su A. Å ., A. Å . savo ir L. L. naudai 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 14.00 val. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), patalpose iÅ¡ J. Z. pareikalavo dalies iÅ¡ 15 000 Eur – 5 000 Eur kyÅ¡io už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad A.

Å . iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apygardos teismo atsiims BMB ,,R. G.“ ieÅ¡kinį dėl tyčinio bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Veikdami pagal susitarimÄ 2016 m. spalio 6 d. L. L. pažadėjo J. Z. pasitarti su A. Å ., A. Å . 2016 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini), toliau reikalavo kyÅ¡io iÅ¡ J. Z. ir nurodė dalį kyÅ¡io – 5 000 Eur perduoti jam 2016 m. spalio 10 d. 1.2. Tęsdami nusikalstamÄ sumanymÄ , A. Å . 2016 m. spalio 10 d., apie 13.50 val. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), patalpose priėmė iÅ¡ J.

Z. dalį reikalauto kyÅ¡io – 5 000 Eur už (duomenys neskelbtini) apygardos teismui 2016 m. spalio 10 d. praÅ¡ymo ,,Dėl praÅ¡ymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BMB ,,R. G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu. L. L. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu organizavo minėto 2016 m. spalio 10 d. praÅ¡ymo ,,Dėl praÅ¡ymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BMB ,,R. G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu suraÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) apygardos teismui ir šį praÅ¡ymÄ ne vėliau kaip 2016 m. spalio 10 d. elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) nusiuntė A.

Å . į elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini), kurį A. Å . 2016 m. spalio 10 d. pateikė (duomenys neskelbtini) apygardos teismui. IÅ¡ priimto 5 000 Eur kyÅ¡io sau pasiėmė 3 300 Eur, o 1 700 Eur perdavė L. L., palikdamas pinigus L. L. kabinete, esančiame UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 1.3. Tokiais bendrais veiksmais A. Å . ir L. L. reikalavo duoti didesnės, nei 250 MGL vertės, kyšį – 15 000 Eur ir priėmė dalį reikalauto kyÅ¡io – 5 000 Eur už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.

2. Be to, L. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. savo darbo kabinete, esančiame UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,154 gramų kokaino bei psichotropinės medžiagos – dimetilono (bk-MDDMA).

Taip pat jis, L. L., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡ nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. naudojamame automobilyje ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,258 gramų kanapių (antžeminių dalių). II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Nuteistasis A. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas tik kaltinančiais prokuroro duomenimis, teismas neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, nesilaikė Lietvuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo kriterijų.

5. Nuteistojo teigimu, jo kaltė dėl kyÅ¡ininkavimo nėra įrodyta nei liudytojų parodymais, nei atliktais procesiniais veiksmais. Valstybės kaltintojas teisiamajame posėdyje neįrodė ir pilnai nenurodė įrodymų, kaip jis yra susijęs su jam pareikÅ¡tu kaltinimu, tuo pažeisdamas BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, įpareigojančias valstybės kaltintojÄ Ä¯rodyti atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Apeliantas pažymi, kad ne kiekvienu atveju advokatas yra prilyginamas valstybės tarnautojui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė kaltės formos, priežastinio ryÅ¡io, kas turi reikÅ¡mę kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ , taip pat skiriant bausmę.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 225 straipsnio 3 dalį jo atžvilgiu, nes Å¡ioje baudžiamojoje byloje jis negalėjo bÅ«ti valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, nes veikė bankrutuojančios įmonės ,,R. G.“, o ne savo – kaip advokato – interesais. Anot apelianto, bÅ«tinas kyÅ¡ininkavimo požymis yra kyÅ¡io davėjo pageidaujamas kyÅ¡io priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. ko siekė kyÅ¡io davėjas. KyÅ¡io davimas už tai, kad bankroto administratorius atliktų bankroto procedÅ«ras, kurias privaloma atlikti pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ ir teismo nutartį, negali bÅ«ti pagrįstas jokiais Å¡ios bylos duomenimis.

Byloje buvo nustatyta ir pateikta informacija kreditorių susirinkime, kad buvusio vadovo J. Z., kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygojo situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti kreditoriams įsiskolinimo ir administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Taipogi bylos duomenimis nustatyta, kad netgi formaliai pasikeitus bendrovės vadovui, J. Z. atlikdavo tam tikrus veiksmus BMB ,,R. G.“ vardu.

7. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju bankrutavusios BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino 8 750 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos iki iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro. Kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas. BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitÄ , reiÅ¡kia sutiko su jo atliktu darbu ir jį vertino tinkamai. BMB ,,R. G.“ kreditoriai neturėjo jokių pretenzijų įmonės administratoriui ir sprendė, kad nurodyta 8 750 Eur administravimo iÅ¡laidų suma yra protinga ir teisinga.

Å iuo atveju, anot nuteistojo, jo atstovaujamas bankroto administratorius L. L. tapo kreditoriumi, kuris patyrė žalÄ , ir ji jam turėjo bÅ«ti atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymÄ . Bankroto byloje patvirtinta 8 750 Eur administravimo iÅ¡laidų suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai.

Nuteistojo teigimu, kreditoriui L. L. (Å¡iuo atveju ir jam) padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kad BMB ,,R. G.“ turto neturėjo, įmonės bankroto procedÅ«ros buvo vykdomos iÅ¡ bankroto administratoriaus L. L. lėšų. Ä®monės bankroto administratorius – tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedÅ«ros vykdymo metu atsirado iÅ¡laidų ir priklauso atlyginimas, todėl pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonės administravimo iÅ¡laidas turėjo atlyginti buvęs bendrovės vadovas J.

Z. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad buvo teisinis pagrindas ne tik iš J. Z. gauti 8 750 Eur bankroto procedūroms administruoti, bet ir prisiteisti bankroto administravimo išlaidas iš J. Z. Anot apelianto, nagrinėjamoje veikoje nėra būtino kyšininkavimo požymio – konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neveikimo). Nuteistojo teigimu, teismo sprendimu buvo iškelta bankroto byla BMB ,,R. G.“, o bankroto administratoriumi paskirtas L. L., o jis – administratoriaus įgaliotas asmuo advokatas.

Anot apelianto, jo gauti pinigai (4 700 Eur) iÅ¡ J. Z. negali bÅ«ti vertinami kaip kyÅ¡is, nes bankrutuojanti įmonė neturėjo turto, todėl pinigų gavimas gali bÅ«ti traktuojamas tik kaip įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti skirta suma, nevirÅ¡ijanti kreditorių susirinkimo nustatytos sÄ matos (8 750 Eur). Tuo pat laikotarpiu buvo pradėtos civilinės bylos, kuriose buvo reiÅ¡kiami finansiniai reikalavimai J. Z. atžvilgiu, kad bankroto byloje bÅ«tų atgauti pinigai iÅ¡ J. Z. už BMB ,,R.

G.“ bankroto procedūras.

8. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, jog J. Z. buvo iÅ¡ anksto nusiteikęs prieÅ¡ bendrovės bankroto administratorių L. L. ir visaip siekė atsikratyti jam nepalankaus bankroto administratoriaus, neleisti jam organizuoti bendrovės bankroto procedÅ«ras. Negavęs jokio leidimo, jis vykdė niekieno nesankcionuotÄ pokalbių įraÅ¡inėjimÄ ir visomis iÅ¡galėmis siekė nemokėti BMB ,,R. G.“ bankroto procedÅ«rų iÅ¡laidų. J. Z. parodymai, o taip pat jo sÅ«naus dabartinio BMB ,,R. G.“ vadovo, parodymai vertintini ypač atidžiai ir kritiÅ¡kai. BK 225 straipsnyje numatyto kyÅ¡ininkavimo bÅ«tinas požymis yra ne tik kyÅ¡io gavėjo objektyviai atlikti veiksmai, bet ir kyÅ¡io davėjo pageidaujamas kyÅ¡io priėmėjo veikimas ar neveikimas. Inkriminuojant kyÅ¡ininkavimÄ , kyÅ¡io davėjas irgi turi suprasti, kad turtinę naudÄ suteikia neteisėtai, o kaltininkas tokiÄ veikÄ atlieka kyšį duodančio asmens interesais.

9. Nuteistasis pažymi, kad Å¡ioje byloje nenustatyti kyÅ¡ininkavimo subjektyvieji požymiai – jo tyčia gauti turtinę naudÄ už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus bei kyÅ¡io davėjo interesas, todėl konstatuotina, kad jo veiksmuose nėra BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Apelianto teigimu, L. L., kaip bankroto administratorius, ir jis, kaip jo advokatas, savo funkcijas vykdė jiems suteiktų įgaliojimų ribose, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir įsiteisėjusios (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutarties dėl BMB ,,R. G.“ bankroto pagrindu, o ne veikdami tyčia su nusikalstamais ketinimais. Anot nuteistojo, visi jo veiksmai, kurie buvo atlikti įmonės ,,R. G.“ bankroto byloje, buvo teisėti.

10. Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju procesinį sprendimÄ dėl vaizdo įrašų, kaip įrodymų, ir jų apimties priėmė specialiųjų tyrimo tarnybos (toliau – STT) pareigÅ«nė, suinteresuota bylos baigtimi. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Ä® bylÄ pateikti vaizdo įrašų fragmentai neatspindi realios BMB ,,R. G.“ bankroto situacijos ir J. Z. užmačių, o nesant vientiso įraÅ¡o, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų matyti visÄ Ä¯vykių sekÄ , negalima pilnai, iÅ¡samiai ir objektyviai vertinti inkriminuojamos veikos atlikimÄ ir konkrečių asmenų veiksmų.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos nagrinėjimo metu kritiškai nevertino įrodymų ir nepašalino prieštaravimų tarp jų. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė vieno iš svarbiausių nusikalstamos veikos sudėties elementų – objektyviosios pusės, t. y., kad jis paėmė pinigus iš J. Z. ne kaip teisėto atlygio dalį, o kaip kyšį.

11. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl jo kaltumo tiktai bendrais bruožais, skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog jis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau neindividualizavo jo kaltės, veikos padarymo aplinkybių, o tiesiog perkėlė į nuosprendį tas pačias aplinkybes, kaip ir buvo nurodyta prokuroro kaltinamajame akte. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , apkaltinamasis nuosprendi negalėjo bÅ«ti grindžiamas STT pareigÅ«nų ir prokuroro prielaidomis, kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turėjo bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų nusikalstamÄ veikÄ .

Tokiu bÅ«du, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, todėl priėmė iÅ¡ esmės neteisėtÄ sprendimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis Å¡ioje byloje priimtas netinkami pritaikius tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso normas, nesivadovauta teismų suformuota praktika, todėl, remiantis BPK 327 straipsnio nuostatomis, naikintinas.

12. Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas advokatas ArÅ«nas Alekna apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, jame iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant įrodymų tyrimo ir vertinimo principo, pirmosios instancijos teisme buvo pažeista teisė į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ , teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo ir nepriklausomumo principus, neįvertino provokacinių veiksmų, jų sankcionavimo, sekos, veiksmų atlikimo ribų ir taikymo, be to, neatskleidė nusikaltimo sudėties.

14. Skundžiamame nuosprendyje yra teigiama, kad advokatas A. Š. atstovavo L. L., tačiau ši aplinkybė nėra teisinga, kadangi advokatas atstovavo BMB ,,R. G.“ ir niekada šioje byloje neatstovavo L. L., kaip asmens ar bankroto administratoriaus. Byloje esančiame 2016 m. rugsėjo 2 d. susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad viena pusė yra advokato A. Š. kontora, o kita – BMB ,,R. G.“. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. L. kreipėsi į J. Z., inicijuodamas telefoninį pokalbį dėl susitikimo su J. Z. Iš tiesų šioje byloje L. L. ne tik kad pirmas neskambino, bet ir jokio susitikimo su J. Z. neorganizavo (nei organizavo, nei inicijavo), o priešingai – J. Z., net iš anksto nepranešęs, pirmas atvyko pas L. L.

15. Pirmosios instancijos teismas, kaip įrodymÄ dėl kyÅ¡io reikalavimo nurodo, kad civilinėn atsakomybėn traukiamas J. Z., tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog L. L. inicijuotoje civilinėje byloje buvo priteista žala iÅ¡ J. Z., o taip pat, kad paskirtas naujas bankroto administratorius neatsiėmė ieÅ¡kinių J. Z. atžvilgiu ir nelaikė L. L. veiksmų, kaip neteisingų ar neteisėtų. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados klaidingos, nes L. L. sprendimas traukti civilinėn atsakomybėn J. Z., prieÅ¡ingai nei teismas teigia, įrodo ne kyÅ¡io reikalavimÄ , o tinkamai atliekamÄ bankroto administratoriaus darbÄ .

16. Pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad susitikimo metu L. L. paklausė, ar prisimena darytÄ 300 000 Lt pavedimÄ , nes ne susitikimo, o telefoninių pokalbių metu buvo kalbama apie pavedimÄ ir jokio susitikimo J. Z. su L. L. neturėjo.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino J. Z. parodymus ir neteisingai konstatavo, kad L. L. pokalbio metu reikalavo apie 17 000 Eur sumos, o vėliau pradėjo terorizuoti, kaltino J. Z. sukčiavimu ir iškėlė tris bylas. J. Z. savo parodymuose teigė, kad L. L. jo neprašė pinigų, kiek pamena jokios pinigų sumos neįvardino.

18. Apeliaciniame skunde L. L. pažymi, jog niekada neteigė, kad pinigai, kuriuos davė STT, bÅ«tų buvę skirti kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Jis visÄ laikÄ teigė, kad nežinojo nieko apie pinigus ir apie jų kilmę. Taipogi apeliantas tvirtina, kad niekada jokio telefoninio pokalbio metu nemažino sumos nuo 15 000 Eur iki 12 000 Eur, apskritai apie minimas sumas jis nieko nežinojo. Nesuprantama, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , nes nei J. Z., nei A. Å . to nėra teigę, tuo labiau byloje nėra jokio telefoninio pokalbio, kurio metu jis mažina sumÄ nuo 15 000 Eur iki 12000 Eur.

19. Nuteistasis L. L. pažymi, byloje yra garso įrašas, kuriame jis, kalbėdamas su J. Z., aiškiai įvardina, kad kalba vyksta apie taikos sutartis, todėl pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad iškelta versija dėl taikos sutarties nepatvirtinta bylos duomenimis nėra teisinga ir faktine prasme klaidinga.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys duomenys buvo įvertinti netinkamai, t. y. abejotini duomenys buvo vertinami L. L. nenaudai, taip pat L. L. atlikti civiliniai veiksmai be pagrindo konstatuoti kaip įrodymai dėl kyšininkavimo. Pirmosios instancijos teismas selektyviai parinko pokalbio įrašo detales ir iš esmės padarė klaidingas išvadas, cituodamas pokalbio įrašų detales, nenurodė jokio priežastinio ryšio, kuo pokalbiai būtų susiję su kyšininkavimo požymiais ir paprastus buitinius dalykinius pokalbius laikė, kaip įrodymus dėl kyšininkavimo.

21. L. L. nurodo, kad jis tiktai (duomenys neskelbtini) įgijo bankroto administratoriaus statusÄ , todėl jokios praktikos, susijusios su piniginiais klausimais apskritai nebuvo, nes tai buvo viena iÅ¡ pirmųjų jo bankroto bylų. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jokių pinigų nebuvo įneÅ¡ta į BMB ,,R. G.“ depozitinę sÄ skaitÄ , tačiau nesirėmė faktu, kad pinigų įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ tiesiog nebuvo galimybės, nes pinigus iÅ¡ karto paėmė STT pareigÅ«nai kratos metu.

Anot L. L., jis net neturėjo galimybės susisiekti su A. Å ., kad pasiaiÅ¡kintų už kÄ ir kokiu pagrindu A. Å . jo kabinete jam paliko pinigus. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad įmonės vadovas K. Z. akivaizdžiai vengė kontakto su bankroto administratoriumi, buvo nepasiekiamas. Be to ir Å¡iai dienai ir kitam bankroto administratoriui jis nėra pateikęs įmonės dokumentacijos, kas rodo jo suinteresuotumÄ bet kokiomis priemonėmis vengti atsakomybės, tame tarpe ir vilkinant bankroto procedÅ«ras. Nuteistasis L.

L. pažymi, kad jis davė iÅ¡samius parodymus ir teikė daug informacijos, tačiau pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas ir procesiniuose dokumentuose nutylėdamas nurodytus aspektus, motyvuotai nepaneigė kaltinimui prieÅ¡taraujančių duomenų, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. BylÄ nagrinėjęs teismas besÄ lygiÅ¡kai tikėjo J. Z. parodymais, neatsižvelgė, kad jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. L. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiÅ¡kai nepasisakė dėl jį akivaizdžiai teisinančio įrodymo – byloje esančio privataus jo telefoninio pokalbio su advokatu D.

K., kuomet jis, neturėdamas kÄ slėpti advokatui atvirai nurodė esminės reikÅ¡mės turinčiÄ aplinkybę, jog apie pinigus, kuriuos J. Z. turėjo perduoti A. Å ., jis net nežinojo. Tai dar kartÄ patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus atrinko bei vertino selektyviai.

22. Teismo iÅ¡vada, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupe, yra grindžiama ne byloje surinktais įrodymais, o prielaidomis. L. L. teigimu, A. Å . visÄ laikÄ teigė, kad nereikalavo kyÅ¡io iÅ¡ J. Z., tai, kaip jis galėjo tartis su A. Å . dėl kyÅ¡io, kurio A. Å . nereikalavo. Netgi tuo atveju, jei bÅ«tų pripažinta, kad A. Å . reikalavo kyÅ¡io, tai, L. L. teigimu, pagal jo atliktus veiksmus galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis apie tai nežinojo ir tikrai negalėjo derinti veiksmų. Tai, kad nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino A. Å ., o taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantys pokalbio įraÅ¡ai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. Å . veikė savarankiÅ¡kai, todėl negalima konstatuoti bendrininkavimo požymių. Be to, anot L. L., pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo jo, kaip bendrininko, veikos pobÅ«džio (rÅ«Å¡ies).

23. Nuteistasis L. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, apraÅ¡ydamas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo jam inkriminuotos, t. y., kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, kyÅ¡io reikalavo už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. IÅ¡ faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių apraÅ¡ymo matyti, jog jis veikė kaip bendravykdytojas. Apeliantas pažymi, kad byloje nustatyta, jog jis sudarė susitarimÄ dėl teisinių paslaugų su A. Å . ir vėliau nepriėmė jokių savarankiÅ¡kų veiksmų. Taigi, anot L. L., nenustatyta, kad jis, kaip nusikaltimo bendravykdytojas, bÅ«tų atlikęs bent dalį kyÅ¡ininkavimo objektyviųjų požymių, t. y. bÅ«tų provokavęs, ar reikalavęs duoti kyšį. Taipogi pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kaip reiÅ¡kėsi jo susitarimas su kitu bendrininku dėl bendrų nusikalstamų veiksmų atlikimo bei tyčios bendrumas.

24. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai vertindamas įrodymus ir neteisingai nustatydamas faktines bylos aplinkybes, priėmė neteisingÄ sprendimÄ dėl provokacijos nebuvimo Å¡iuo atveju. Apeliantas pažymi, kad jis niekada nesiekė ir neprovokavo J. Z., o tiesiog tinkamai atliko savo, kaip bankroto administratoriaus, funkcijas. J. Z. pats inicijuodavo telefoninius pokalbius, tačiau pats jokios informacijos bankroto administratoriui nesuteikdavo ir jokių dokumentų nepateikdavo. J. Z., vykdamas į pirmÄ susitikimÄ su juo, iÅ¡ karto slapta įraÅ¡inėjo pokalbį.

Vėliau J. Z. inicijavo su BMB ,,R. G.“ advokatu A. Å . susitikimus, kurių metu vėlgi įrašė pokalbius. Aplinkybės, kÄ tarėsi ir kokios buvo sÄ lygos tarp J. Z. ir A. Å . lieka neaiÅ¡kios, kadangi J. Z. pateikė tik dalį įrašų arba įraÅ¡us nepilnos trukmės. L. L. teigimu, jis vengė kontakto su J. Z., nes Å¡is jam iÅ¡ karto sudarė prieÅ¡ingai nusiteikusio, savanaudiÅ¡ko asmens įspÅ«dį. Anot apelianto, jis neskambino J. Z. ir nesiekė turėti jokių kontaktų su Å¡iuo asmeniu, aiÅ¡kiai ir ne kartÄ nurodė J.

Z., jog nieko nesprendžia dėl esamų civilinių bylų, tačiau J. Z. savo iniciatyva vis tiek jam skambino. L. L. nuomone, Å¡iuo atveju yra visi provokacijos elementai, t. y. asmuo (Å¡iuo atveju J. Z.) veikė kontroliuojamas bei prižiÅ«rimas pareigÅ«nų ir skatino nusikalsti asmenį (jį), apie kurio nusikalstamÄ veikÄ jokių konkrečių duomenų nebuvo. Apeliantas pažymi, kad nors jis vengė bet kokių kontaktų su J. Z. vis tiek STT pareigÅ«nai, kontroliuodami ikiteisminį tyrimÄ , skatino jį nusikalsti, nepalikdami galimybės jam apsiginti.

Apeliantas nurodo, kad nors (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas leido atlikti slaptus tyrimo veiksmus nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., tačiau praktiÅ¡kai jokie veiksmai nebuvo atlikti, o tiesiog 2016 m. spalio 10 d. buvo įteikti žymėti pinigai A. Å . ir praktiÅ¡kai iÅ¡ karto buvo daromos kratos. Valstybės pareigÅ«nai turėjo atlikti tyrimÄ , o ne iÅ¡ karto, gavę teismo leidimus, vykdyti sankcionuotus veiksmus, taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį, įteikti pinigus, tada iÅ¡ karto juos paimti ir traktuoti tai, kaip kyšį.

Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo atveju nors buvo siekiama patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau buvo kontaktuojama ne tiesiogiai, o per A. Å . Teismo posėdžio metu J. Z. nurodė, kad neturėjo pinigų ir neplanavo mokėti už padarytÄ Å¾alÄ ar administravimo iÅ¡laidas. Taigi, be valstybės pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo nebÅ«tų dirbtinai sukurtas nusikaltimas. Å ioje byloje nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo atliktas nepilnai ir nesilaikant praÅ¡yto ir gauto leidimo. Atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, yra bÅ«tina juos atlikti taip, kaip buvo praÅ¡oma ir valstybės tarnautojams nėra suteikiama galimybė keisti modelį be teismo leidimo.

25. Å ioje baudžiamojoje byloje nebuvo tinkamai nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji kyÅ¡ininkavimo požymiai. Nagrinėjamoje veikoje nėra bÅ«tino kyÅ¡ininkavimo požymio – konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo). Gauti pinigai iÅ¡ J. Z. negali bÅ«ti vertinami, kaip kyÅ¡is, nes bankrutuojanti įmonė neturėjo turto, todėl pinigų gavimas gali bÅ«ti traktuojamas, kaip atlygis, skirtas įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. J. Z. buvo iÅ¡ anksto nusiteikęs prieÅ¡ bendrovės bankroto administratorių, siekė atsikratyti jam nepalankaus bankroto administratoriaus, neleisti jam organizuoti bendrovės bankroto procedÅ«ros, o kartu – neleisti bankroto administratoriui iÅ¡siaiÅ¡kinti jo netinkamÄ veikÄ ir neteisėtus veiksmus.

26. Anot nuteistojo L. L., Å¡ioje byloje nenustatyti kyÅ¡ininkavimo subjektyvieji požymiai – jo tyčia gauti turtinę naudÄ už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus bei kyÅ¡io davėjo interesas, todėl konstatuotina, kad jo veiksmuose nėra BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Å iuo atveju, anot apelianto, akivaizdu, kad tarp jo ir J. Z. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja CK ir Ä®BÄ®. L. L. pažymi, kad jis, kaip bankroto administratorius, savo funkcijas vykdė jam suteiktų įgaliojimų ribose, vadovaudamasis CK nuostatomis ir įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu, o ne veikdamas tyčia nusikalstamais ketinimais.

Anot apelianto, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo taikytas nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau – NVIM), tačiau jo metu surinkti įrodymai niekaip nepagrindžia jo kaltės, o prieÅ¡ingai – yra aiÅ¡ku, jog jis nieko tiksliai nežinojo ir bylos nevedė. Nuteistojo teigimu, nesant įrodymų, kad jis žinojo apie tai, kad J. Z. konkrečiu laiku, konkrečioje vietoje turi A. Å . perduoti konkrečiÄ pinigų sumÄ , jo baudžiamajai atsakomybei kilti dėl kyÅ¡ininkavimo nepakanka vien to, kad jį, kaip bankroto administratorių BMB ,,R.

G.“ bankroto byloje sieja sutartiniai atstovavimo santykiai su advokatu A. Š., nors iš bylos medžiagos matyti, kad visi minėti veiksmai buvo atliekami be jo žinios, advokatui veikiant savo nuožiūra.

27. L. L. skunde nurodo, kad STT pareigūnai turėjo teisę beveik du mėnesius klausytis jo pokalbių ir sekti jį, tačiau, nepraėjus vienai savaitei, nesant jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų jo atžvilgiu, J. Z. buvo įteikti pinigai, kuriuos šis perdavė advokatui A. Š. Anot apelianto, jis šioje byloje neatliko jokių veiksmų ir J. Z. nesusitarė su juo dėl jokių veiksmų atlikimo, jis iš J. Z. kyšio nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalavo. Pagal galiojančius įstatymus jis galėjo priimti savo naudai iš J. Z. 8 750 Eur.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad A. Å . negalėjo BMB ,,R. G.“ vardu priimti pinigų, nes tai prieÅ¡tarautų Ä®BÄ® 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, kurios reglamentuoja, kad tik bankroto administratorius gali perimti bankrutuojančios įmonės turtÄ . Teismas Å¡iuo atveju neteisingai aiÅ¡kino civilinį įstatymÄ , nes, nors pagal įstatymÄ bankrutuojančios įmonės turtu (lėšomis) gali disponuoti tik administratorius, tačiau jam nėra užkirsta teisė įgalioti kitus asmenis disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu.

29. Nuteistojo L. L. teigimu, bÅ«tinas kyÅ¡ininkavimo požymis yra neteisėtas atlygis, o Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad jis turėjo teisę gauti teisėtÄ atlygį – 8 750 Eur. Todėl, anot apelianto, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka bÅ«tų jam reikalauti kyÅ¡io, kuomet jam priklauso teisėtas atlygis. Byloje buvo nustatyta ir pateikta informacija kreditorių susirinkime, kad buvusio vadovo J. Z., kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygojo situacijÄ , kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti kreditoriams įsiskolinimo ir administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

Buvo galima pagrįstai konstatuoti, kad J. Z. yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo iÅ¡laidų, todėl administravimo iÅ¡laidas turi atlyginti buvęs bendrovės vadovas J. Z. Taipogi bylos duomenimis nustatyta, kad netgi formaliai pasikeitus bendrovės vadovui, J. Z. atlikdavo tam tikrus veiksmus BMB ,,R. G.“ vardu. Nagrinėjamu atveju BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino 8 750 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos iki iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas. BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitÄ , reiÅ¡kia sutiko su jo atliktu darbu ir jį vertino tinkamai. BMB ,,R. G.“ kreditoriai neturėjo jokių pretenzijų įmonės administratoriui ir sprendė, kad nurodyta 8 750 Eur administravimo iÅ¡laidų suma yra protinga ir teisinga. Å iuo atveju, anot nuteistojo, iÅ¡ bankroto administratorius jis tapo kreditoriumi, kuris patyrė žalÄ ir ji jam turėjo bÅ«ti atlyginta.

Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymÄ . Bankroto byloje patvirtinta 8 750 Eur administravimo iÅ¡laidų suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ , o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtÄ Ä¯sipareigojimÄ administratoriui Å¡iÄ sumÄ sumokėti Ä®BÄ® nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai.

Nuteistojo teigimu, kreditoriui, t. y. jam padaryta žala yra laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonei padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kad BMB ,,R. G.“ turto neturėjo, įmonės bankroto procedÅ«ros buvo vykdomos iÅ¡ bankroto administratoriaus lėšų. Ä®monės bankroto administratorius – tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedÅ«ros vykdymo metu atsirado iÅ¡laidų ir priklauso atlyginimas, todėl pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonės administravimo iÅ¡laidas turėjo atlyginti buvęs bendrovės vadovas J.

Z.

30. Apeliantas skunde pažymi, kad apie jokias reikalautas pinigų sumas jis nežinojo, todėl, netgi pripažinus, kad buvo reikalauta kyšio, nebūtų galima traktuoti, jog buvo reikalauta didesnės negu 250 MGL vertė kyšio. Anot nuteistojo, jokiuose pokalbiuose nėra minima pinigų suma, o jis savo kabinete rado 1 700 Eur, dėl kurių neturėjo galimybės pasiaiškinti su A. Š..

31. Nuteistojo teigimu, bankroto administratorius – jis, sudarydamas sutartį su advokatu, negali atsakyti už jo atliktus veiksmus, tuo labiau, kad advokatas buvo įgaliotas atstovauti BMB ,,R. G.“, o ne tiesiogiai bankroto administratorių.

32. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis įgijo ir laikė narkotinės medžiagos – kokaino, kurios dydis yra artimas dydžiui, nuo kurio laikoma, jog Å¡ios medžiagos kiekis yra didelis. Anot apelianto, rastas kokaino kiekis – 0,154 g – yra artimas vidutiniam kiekiui, bet ne dideliam, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Nuteistasis pažymi, kad už neteisėtÄ nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimÄ , ar (ir) laikymÄ , neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė.

Sprendžiant klausimÄ , kokia – baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikytina, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančius požymius. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai tiriamos ir neteisingai pritaikytos apelianto nenaudai. Nuteistasis pažymi, kad dėl rastų nedidelio kiekio narkotinių medžiagų jis pilnai prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, visÄ laikÄ teigė, kad tokiais savo veiksmais nepadarė jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, rastų medžiagų kiekis nedidelis.

Medžiagos rastos atsitiktinai, jis nevartojo jų vieÅ¡ai, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti jo atžvilgiu griežtesnę – baudžiamÄ jÄ , o ne administracinę atsakomybę.

33. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbÄ atėmimÄ , kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sÄ raÅ¡e nėra bankroto administratoriaus pareigybės, iÅ¡skyrus savivaldybės administratoriaus pareigybę. Å ioje baudžiamojoje byloje, anot nuteistojo, jis nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ padarė kaip bankroto administratorius, todėl neteisingai skundžiamu nuosprendžiu jam uždrausta verstis teisine veikla.

34. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, iš jo negali būti išieškoma nežinia kur dingę 300 Eur. Dingę 300 Eur negali būti traktuojami, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, kuris galėtų būti konfiskuojamas, tuo labiau, solidariai iš jo ir A. Š..

35. Nuteistojo L. L. teigimu, negalėjo būti atlikti ir naudoti kaip įrodymai pokalbio įrašai, kurie buvo daryti J. Z., kadangi jie daryti nesilaikant įstatymo nuostatų, o taip pat yra ne pilnos trukmės.

36. Apeliantas skunde nurodo, kad jam, pirmosios instancijos teisme tariant paskutinį žodį, nebuvo suteikta teisė pilnai pasisakyti. Teismas jį sustabdė ir liepė sutrumpinti savo baigiamÄ jÄ kalbÄ . Dėl Å¡ios priežasties, nuteistojo teigimu, jo teisė į teisingÄ teimÄ buvo pažeista, nes gynyba buvo apsunkinta. Nuteistasis pažymi, kad visi jo pateikti praÅ¡ymai teisme buvo atmesti, teismas neprijungė prie bylos jo pateiktų paaiÅ¡kinimų. Be to pirmosios instancijos teismas išėjo už kaltinamojo akto ribų, nes kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, kad bendrininkavimas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o tai sunkina jo teisinę padėtį ir varžo jo teisę į gynybÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji L. L. ir A. Š. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė juos atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 37. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas ir nuteistojo L. L. bei jo gynėjo advokato Arūno Aleknos apeliacinis skundas tenkintini iš dalies. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį 38. Apeliantai skunduose tvirtina, kad apygardos teismas, grįsdamas nuteistųjų L.

L. ir A. Å . kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. rėmėsi prielaidomis, įrodymus įvertino nevisapusiÅ¡kai, suteikdamas prioritetÄ jų kaltę patvirtinantiems duomenims, tačiau nevertino juos teisinančių įrodymų, remėsi įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl nepagrįstai nustatė, jog nuteistųjų veiksmai sudaro Å¡io nusikaltimo sudėtį.

Šie skundų argumentai yra nepagrįsti.

39. Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas pagrindė įrodymais, kuriuos įvertino remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

40. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

41. Pagal teismų praktikÄ esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo iÅ¡vados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

42. Patikrinusi skundžiamÄ apygardos teismo nuosprendį paduotų apeliacinių skundų ribose, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant bylÄ pirmÄ ja instancija, atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trÅ«kumų, kurie bÅ«tų nulėmę nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ , neturi. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.

43. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek nuteistÄ jį L. L. ir nuteistÄ jį A. Å . kaltinančius, tiek juos teisinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos iÅ¡vados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo L. L. ir A. Å . kaltę, taip pat aptarta nuteistųjų gynybos versija, kad jie byloje nustatytomis aplinkybėmis veikė civilinių teisinių santykių ribose, ir ji motyvuotai atmesta.

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. L., bÅ«damas paskirtas BMB ,,R. G.“ (duomenys neskelbtini) administratoriumi – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir A. Å ., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) – prilygintu valstybės tarnautojui asmeniu, ir atstovaudamas BMB ,,R. G.“ bankroto administratorių L. L., veikdami bendrininku grupe, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iÅ¡ J. Z. pareikalavo perduoti 15 000 Eur kyšį už teisėtÄ veikimÄ â€“ už tai, kad iÅ¡ teismų bÅ«tų atsiimti ieÅ¡kiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ bÅ«tų likviduota, bei iÅ¡ Å¡ios pareikalautos sumos priėmė dalį – 5 000 Eur kyšį. Tokie nuteisųjų L. L. ir A. Å . nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

45. Nuteistieji L. L. ir A. Å . neginčija fakto, kad jie bendravo su J. Z., tačiau aiÅ¡kina, kad jie tik vykdė savo funkcijas, jiems suteiktų įgaliojimų ribose ir vadovavosi CK nuostatomis, ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį jų atžvilgiu pradėtas nepagrįstai, nesant jokių duomenų apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pats J. Z. atliko nuteistųjų atžvilgiu provokuojančius nusikalstamus veiksmus, siekdamas iÅ¡vengti mokėti atlyginimÄ , kuris priklausė L. L. kaip bankroto administratoriui už padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantų teigimu, BMB ,,R. G.“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo iÅ¡laidas – 8 750 Eur, kurias atlyginti turėjo bendrovės vadovas J. Z., nes bendrovė neturėjo turto, todėl L. L., kaip kreditoriui, priklausė minėto dydžio žalos atlyginimas.

46. Å ie nuteistųjų skundų argumentai yra nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis ir prieÅ¡tarauja byloje esančių, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui, kuris patvirtina apygardos teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Byloje Å¡ias įvykio aplinkybes patvirtina liudytojo J. Z., K. Z., E. O., R. M. parodymai, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai: STT Vilniaus valdybos nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 11 d. protokolas (t. 1, b. l. 172–193), STT Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus slapto sekimo 2017 m. birželio 8 d. protokolas (t. 2, b. l. 11–12), STT Vilniaus valdybos elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (t. 2, b. l. 30–40), STT Vilniaus valdybos apžiÅ«ros 2017 m. lapkričio 8 d. protokolas (t. 2, b. l. 94–146), telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ai (t. 1, b. l. 71–127) ir kt.

47. J. Z. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad 2014 m. perdavė BMB ,,R. G.“ sÅ«nui ir įmonei nevadovavo apie dvejus metus. Todėl jis labai nustebo, kai paskambino L. L. ir paprašė visų BMB ,,R. G.“ dokumentų. J. Z. pasakė, kad įmonei nebevadovauja, tačiau L. L. po kelių dienų vėl jam paskambino ir tvirtino, kad 2014 m. kovo 7 d. buvo padarytas fiktyvus pavedimas didelei pinigų sumai (260 078,52 Lt) bendrovei ,,S“. J. Z. paaiÅ¡kino, kad BMB ,,R. G.“ pirko buitinę technikÄ iÅ¡ bendrovės ,,S“ ir jokio tikslo sukčiauti neturėjo, nes jis buvo vienintelis bendrovės akcininkas.

Pavedimas darytas per bankÄ , nieko neslepiant, tačiau L. L. nesiklausė jo paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ kur ir kas buvo pirkta ir pareikalavo atvykti su juo pasikalbėti, tvirtino, kad ,,nori užsidirbti“. J. Z. niekur nevyko, todėl apie 2016 metų rugsėjo mėnesį elektroniniu paÅ¡tu jis iÅ¡ teismo jau gavo dokumentus su ieÅ¡kiniais ir raginimus paraÅ¡yti atsiliepimus, raÅ¡tus dėl jo turto areÅ¡to. Tada J. Z. nusprendė iÅ¡siaiÅ¡kinti su L. L., kas vyksta. 2016 m. rugsėjo 20 d. jie susitiko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

Pokalbio metu jis bandė viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau L. L. pasakė, kad, jeigu jis bÅ«tų atsiliepęs į ankstesnius skambučius, įmonė bÅ«tų uždaryta už 3 000 Eur, o dabar suma bus žymiai didesnė – apie 17 000 Eur, ir kad visus klausimus dabar reikės derinti su advokatu A. Å . Nuo tada prasidėjo jo terorizavimas, vyko derybos dėl reikalaujamos sumos. IÅ¡ pradžių buvo pareikalauta 15 000 Eur, tačiau pavyko nusiderėti iki 12 000 Eur. Jie taip pat sutarė, kad pinigus bus galima mokėti dalimis. 5 000 Eur, kaip pirmÄ Ä¯mokÄ , jis turėjo perduoti A.

Å ., o likusiÄ dalį – dalimis, kai bus nuimamas areÅ¡tas turtui. Tada jis kreipėsi į STT ir papasakojo situacijÄ . PareigÅ«nai jam paaiÅ¡kino, kaip jis turi elgtis. SutartÄ dienÄ , 2016 m. spalio 10 d. jis susitiko su A. Å . L. L. ir A. Å . darbo vietoje ir perdavė reikalaujamų pinigų dalį – 5 000 Eur A. Å .. Pastarasis pinigus perskaičiavo prie jo akių. Jis paklausė A. Å ., ar L. L. ir A. Å . nebeteiks ieÅ¡kinio. Tada A. Å . paskambino L. L. ir pastarasis patvirtino, kad jokių problemų nebebus.

Po to A. Å . atspausdino praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo dėl tyčinio bankroto iÅ¡kėlimo BMB ,,R. G.“, pinigus padėjo į stalčių ir iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) apygardos teismÄ , kur nuvežė praÅ¡ymÄ . Po kurio laiko jis grįžo atgal su praÅ¡ymo antru egzemplioriumi, ant kurio buvo spaudas, jog gautas teisme. Susitikimų pokalbius (iÅ¡skyrus pirmÄ jį) jis įrašė savo mobiliuoju telefonu.

48. Teisėjų kolegija nenustatė jokių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių liudytojo J. Z. parodymai turėtų būti laikomi neturinčiais įrodomosios galios.

49. Tai, kad liudytojas davė teisingus parodymus, patvirtina baudžiamojoje byloje J. Z. pateikti garso įrašai bei nusikalstamų veikų imitavimo protokolai. Iš pokalbių turinio analizės matyti, kad pokalbių turinys atitinka liudytojo J. Z. duotus parodymus.

50. J. Z. pateikti garso įraÅ¡ai ir jų apžiÅ«ros protokolų duomenys tvirtina, kad L. L. ir A. Å . pareikalavo iÅ¡ J. Z. 15 000 Eur už ieÅ¡kinio dėl BMB ,,R. G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsiėmimÄ iÅ¡ teismo. Pokalbių metu buvo deramasi dėl pinigų sumos dydžio, sutarta, kad J. Z. galės mokėti dalimis, pirma įmoka bus 5 000 Eur, po Å¡ios įmokos sumokėjimo bus atsiimtas ieÅ¡kinys dėl įmonės tyčinio bankroto, turto areÅ¡to. Å tai, pavyzdžiui, vykusio pokalbio su A.

Å . metu J. Z. klausia: ,,taip, kaip jÅ«s sakėt, penkiolika, taip? A. Å . atsako: ,,Taip. Kolkas. Dabar nu pažiÅ«rėsim, jeigu labai sunku, biÅ¡ki kažkÄ padėsim“. Toliau A. Å . sako: ,,Vat yra įneÅ¡ama penki, tai mano darbas atsiimti tÄ ieÅ¡kinį dėl tyčinio“. J. Z. sako: ,,<...> tėvų namas areÅ¡tuotas“, į kÄ A. Å . atsako: ,,Po biÅ¡ki atlaisvinsim, po biÅ¡ki viskas bus normaliai. Bus, bus paduota, bus po biÅ¡ki atlaisvinta“. Toliau J. Z. tikslinasi: ,,Ar kaip tu sakai? Žingsnis po žingsnio? Taip?“ A.

Å . patvirtina, kad taip ir sako: ,,<...> tada paduodama dėl atsiėmimo dėl to. Tyčinio. Paskui nuimamas, kad tu gali kažkÄ parduot. Viskas apygardoj, iÅ¡ apygardos iÅ¡traukinėsim. Bet dėl tyčinio nuimsiu, paskui sakysiu, vat, kadangi praÅ¡ysiu irgi nenagrinėt, paskambinsiu, sakysiu, neskirkit kol, kol, bet...“, <...> nu tai kol kas, kol mes nesutarsim“. J. Z. klausia: ,,Kol aÅ¡ tau nesumokėsiu, taip?“, į kÄ A. Å . atsako: ,,Nu, tai taip. Nu, taigi“. J. Z. sako: ,,<...> ir tada tegul L. paraÅ¡o tame popieriuje, kad ne..., kad tai tyčinio bankroto nėra požymių, į kÄ A.

Å . atsako: ,,taip, taip ir bus“. J. Z. aiÅ¡kina A. Å . apie pavedimo darymo aplinkybes: ,,<...> ten mano skola kodėl yra, ne todėl, kad buvo iÅ¡porcialiuota viskas, todėl kad aÅ¡ sÄ Å¾iningai mokėjau, Å¡ituos pvm teisingai raÅ¡iau, sÄ skaitas faktÅ«ras“. A. Å . atsako: ,,Nu, žinai dabar jau bankrotas yra pas mane, mano ribose“. Kito pokalbio su L. L. metu J. Z. klausia: ,,<...> tai koka bÅ«klė yra? AÅ¡ tau viskÄ lyg tai paaiÅ¡kinau, kad už kiek pirkau, už kiek pardaviau. Dabar aÅ¡ vakar gavau trečiÄ teismÄ .

Jokio raÅ¡to iÅ¡ tavęs negavau, kad sakysim, ar tu nor gauti kažkokius dokumentus ar kažkÄ nu“. Ä® kÄ L. L. atsako: ,,tai pateikt dokumentus. Jeigu jÅ«s savo versijÄ galit įrodyti, įrodinėkit. Pamenat, kÄ aÅ¡ jums sakiau, pamenat mano žodžius, paskutinius žodžius. Neatsimenate. Pagalvokite. Ir aÅ¡ sakau, aÅ¡ jums daugiau nebeskambinsiu. AÅ¡ sakiau kad, gal patikslinsiu, aÅ¡ už dykÄ nesiruoÅ¡iu nieko daryti“. J. Z. klausia: ,,Kaip suprasti už dykÄ ?“. L. L. atsako: ,,Nu paprastai, o jeigu jÅ«s kažkÄ tai įrodinėjat sau, nu tai įrodinėkit.

O ta prasme, jeigu tariatės su normaliais teisininkais, suprantat, kad jÅ«sų padėtis yra nu, lengvai tariant, nu tikrai labai prasta“ (t. 1, b. l. 76–127). Å io pokalbio turinys tvirtina, kad J. Z. kalbant apie dokumentus, kurie gali paneigti paduotų civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumÄ , L. L. iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , įtikinėjo, kad padėtis beviltiÅ¡ka ir leido suprasti, kad J. Z. geriau bendrautų su jo nurodytais gerais teisininkais, t.y. konkrečiu atveju su A. Å .

51. Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis garso įrašais, nes jie daryti privataus asmens (J. Z.) nesilaikant įstatymo nuostatų, o taip pat yra ne pilnos trukmės. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pasisakoma, kad teisės aktai nedraudžia asmeniui įraÅ¡yti savo privatų pokalbį su kitu asmeniu. BPK įtvirtina laisvÄ Ä¯rodymų rinkimo procesÄ . Å io kodekso 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apie tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurioje žinioje yra byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, Nr. 2K-377-697/2015, Nr. 2K-424-696/2016).

53. Teisėjų kolegija privataus asmens įrašus, kurių pagrindu surašyti apžiūros protokolai, pripažįsta tinkamais įrodymais, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šie įrodymai būtų gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti šių garso įrašų autentiškumu. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti bet kokias kilusias abejones, nuteistojo L. L. prašymu buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė.

IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 25 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertės padarė iÅ¡vadÄ , jog tirti pateiktas garso įraÅ¡as yra iÅ¡tisinis, nėra sumontuotas. Garso įraÅ¡e nėra trynimo požymių, padarytas vienu metu. Garso įraÅ¡as padarytas mobiliojo ryÅ¡io įrenginio diktofono pagalba (t. 10, b. l. 96–110). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti Å¡ių eksperčių kompetencija bei jų padarytomis iÅ¡vadomis. Minėti duomenys vienas kitÄ papildo ir paneigia L.

L. versijÄ , jog įraÅ¡ai yra sumontuoti, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

54. Tolesnė įvykių eiga taip pat neprieÅ¡tarauja J. Z. papasakotoms įvykių aplinkybėms. IÅ¡ nusikalstamų veikų imitavimo veiksmų protokolų matyti, kad nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d. tarp J. Z. ir A. Å . įvyko Å¡eÅ¡i pokalbiai telefonu. 2016 m. spalio 5 d. (14:53:39 val.) A. Å . skambina J. Z. ir vykusio telefoninio pokalbio metu klausia J. Z.: „penktadienį jau turbÅ«t atvažiuosi pilnas, kiek supratau?“. J. Z. nurodo, jog serga, jog nežino, ar pasveiks, į kÄ A.

Å . pasako: „Neiki niekur į laukÄ , žinai, kad iÅ¡gytum, penktadienį jau kad bÅ«tum pas mane“ (t. 2, b. l. 30–32). Po Å¡io pokalbio J. Z. kitos dienos vakare, t.y. 2016 m. spalio 6 d. (19:37:36 val.) skambina L. L. ir sako, jog: „Kalbėjau aÅ¡ su Å¡ituo Å ., nu ir nelabai aÅ¡ supratau, jis ten pasakė, nu tai jau penktadienį atvažiuok pilnas, nu ir man kažkaip nepatogu, gal.. kÄ jis turi, gal kÄ jis turėjo omeny? Gal kas pasikeitė? Ar suma, ar kažkas?“, į kÄ L. L. atsako, kad nežino, kad reikėtų A.

Å . klausti; J. Z. pasako L. L., jog pastarasis sakęs, kad pakeis advokatÄ â€žjeigu jis ten labai spyriosis“, į kÄ L. L. atsako: „Nu, jeigu kažkas ten labai neiÅ¡eis. Bet tai nu aÅ¡ nežinau..Nelabai, nu ta prasme, o kas ten jum su juo blogai? Gal taip tada galėčiau paklaust“. Ä® kÄ J. Z. pasako: „Nu suma labai jau didelė, supranti. Nes dalį pinigų tai aÅ¡ turiu. Nes supranti, aÅ¡ ne... nu man, nesupratau, atvažiuok pilnas. Tai kÄ , jis iÅ¡kart visÄ sumÄ , ir.. iÅ¡kart? Sakė, kad dalį, dabar pilnas, nu tai...“, į kÄ L.

L. atsako: „Mhm...aÅ¡ nelabai net ir suprantu. Gerai, aÅ¡ su juo paÅ¡nekėsiu. Gerai.“. Toliau tęsiantis pokalbiui J. Z. dar kartÄ L. L. pasako, kad jam neaiÅ¡ku, kÄ A. Å . turėjo omeny sakydamas atvažiuok pilnas: „ar čia visÄ sumÄ , ar tÄ dalį, kurį mes, kuriÄ tenais sakė tada?“, į kÄ L. L. atsako: „Ne, tai turbÅ«t jisai ten..., nu gerai, aÅ¡ tada su juo paÅ¡nekėsiu, kad jis įneÅ¡tų aiÅ¡kumo kažkokio ar kas ten, kaip...AÅ¡ pats pasiaiÅ¡kinsiu, kas ten, kas ten ir viso kaip.“ Å is pokalbis baigiasi 19:40:49 val.

Po Å¡io pokalbio L. L. tÄ patį vakarÄ vos po nepilnai dviejų minučių skambina A. Å . – pokalbio pradžia 19:42:04 val. ir pasako, jog jam skambino J. Z. ir į A. Å . klausimÄ : „Ai, kuri... ai jasna. Nu ir kÄ ?“ L. L. atsako: „A... čia kaip čia dabar, gal aÅ¡ tiesiog pacituosiu. Nelabai noriu iÅ¡ viso čia telefonu aiÅ¡kintis, kaip sakant. A... bet tai jisai sakė, kad kažkas jam ten per daug ir Å¡ita, ir ten sako, nesuprato jisai jÅ«sų“. A. Å . į tai atsako: „Nu, tai ant durniaus vėl varo, nu“.

L. L. pasako, jog užsuks pas A. Å . ir jie pakalbės, A. Å . paklausia, ar J. Z. neatvažiuos rytoj, L. L. paaiÅ¡kina, kad J. Z. sakęs, jog jam geriausia pirmadienį. Ä® tai A. Å . pasako: „A, tai vėl eilinį kartÄ nukelia. Tai, tai gali tu jam paskambinti, gali sakyt, jis visai tegu nevažiuoja, tegu procesas eina ir viskas, žinai. Va taip jam. Pastatom jį į vietÄ , žinai. Jis toliau vėl iÅ¡sipisinės, aÅ¡ žinau jau, nu“ į kÄ L. L. pasako, kad apie tai reikia kalbėtis ne telefonu (t. 2, b. l. 49–52).

Po Å¡io pokalbio kitÄ dienÄ 2016 m. spalio 7 d. 9:36:19 val. A. Å . skambina L. L., tariasi dėl atsiliepimo pakeitimo, A. Å . paklausus, ar J. Z. bus pirmadienį ar anksčiau, L. L. pasiÅ«lo susitikti (t. 2, b. l. 53–54). Po Å¡io pokalbio tÄ pačiÄ dienÄ (2016 m. spalio 7 d., 10:06:24 val.) A. Å . skambina J. Z. ir nurodo: „Va dar va mes su L. perÅ¡nekėjom, tai nelabai supratai tu manęs, aÅ¡ sakau, kad mes gi kaip mes ir tarėmės ir viskas, taigi ne visÄ , o penkis tiktai, supranti“. Ä® kÄ J.

Z. atsako: „Aha, gerai“. Vėliau J. Z. pasako, kad jam visgi geriau bÅ«tų pirmadienį, nes: „Supranti, aÅ¡ dar turiu pavažiuot, nu pinigėlių parinkti.“. A. Å . atsako: „Nu tai gerai, nu suprantu, suprantu“ bei nurodo: „Tai gerai, bet tai, bet tada pirmadienį ilgai netempiam, kažkur apie dvyliktÄ , tarp dvyliktos ir pirmos, tinka?“. Vėliau pokalbio metu suderina vėlesnį laikÄ tarp „dviejų trijų atsirandi“ (t. 2, b. l. 33–35). Po Å¡io pokalbio 2016 m. spalio 10 d. 12:01:34 J.

Z. paskambina A. Å . ir pasako: „Klausyk, aÅ¡ jau surinkau, kaip tu sakei, penkis tÅ«kstančius“, į kÄ A. Å . atsako: „nu taip nu“. J. Z. sako, kad apie pirmÄ valandÄ gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini) ir klausia, kur jam važiuoti: „pas L. važiuot, taip?“, į kÄ A. Å . atsako „Tai aiÅ¡ku važiuojam normaliai į biurÄ ir viskas žinai <.....> aÅ¡ jau viskÄ suderinau su viskuom“. J. Z. paklausia, ar važiuos po to į teismÄ , A. Å . patvirtina pasakydamas: „tai galėsim, galėsi, galėsi nuvažiuot, aÅ¡ priduosiu prie tavo akių, pamatysi <...> kad pavedimo nėra, aÅ¡ nu nemėgstu žinai, aÅ¡ toks jau senas žmogus, nu ne senas, bet jau senas advokatas, jeigu aÅ¡ pasakau, tai aÅ¡ darau, pas mane nėra tokių chaltÅ«rų, žinai“.

Po to A. Å . paskambina J. Z. dar kartÄ , pasako: „viskÄ daugmaž kai kÄ patvarkiau, suraÅ¡iau, kad viskas tvarkingai“ ir tariasi dėl laiko. J. Z. paklausus, ar L. bus, A. Å . atsako: „Tai žiÅ«rėsi, jeigu jis spėja, tai spėja, nes rinkimuose kai kur buvo“ (t. 2, b. l. 36–38). 55. 2016 m. spalio 10 d. įvyko J. Z. ir A. Å . susitikimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Å io susitikimo metu J. Z., prieÅ¡ perduodamas pinigus, kėlė klausimÄ dėl to, ar L.

L. neparaÅ¡ys skundo, kad jis administratorius, ar nebus kito advokato; tam, kad įtikinti perduoti J. Z. pinigus A. Å . J. Z. akivaizdoje paskambino L. L., davė pakalbėti J. Z. su juo telefonu. Å io pokalbio metu L. L. patvirtino, jog viskas yra daroma su jo žinia, jog visas sÄ lygos, kurios yra suderintos, jis patvirtina (t. 1, b. l. 172–179, t. 2, b. l. 60–62).

56. Å ias aplinkybes patvirtina ir kratų metu iÅ¡ L. L. paimto jam priklausančio telefono apžiÅ«ros metu rasti iÅ¡saugotų telefoninių pokalbių įraÅ¡ai, vykę tarp nuteistųjų. IÅ¡ 2016 m. rugsėjo 30 d. įraÅ¡o matyti, jog nuteistieji tarėsi, kad A. Å . pats savo iniciatyva J. neskambins, kadangi geriau jo nespausti. Pokalbio metu A. Å . L. L. patikino, kad praneÅ¡, kai sulauks reikiamo skambučio. 2016 m. spalio 5 d. A. Å . informavo L. L., jog J. Z. jau pasiruošęs, reikia pakoreguoti atsiėmimÄ .

57. Å ie faktiniai dyuomenys, vertinant juos su pirmiau aptartais, rodo, kad jau iki pinigų perdavimo nuteistasis L. L. žinojo apie reikalaujamus pinigus ir abu su A. Å . aptarinėjo jų paėmimo aplinkybes. A. Å . atspausdino praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) apygardos teismui dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo dėl tyčinio bankroto ir, iÅ¡ J. Z. paėmęs 5 000 Eur, juos pats perskaičiavo, jokio pinigų paėmimo dokumento nedavė, pinigus padėjo į raÅ¡omojo stalo stalčių. Slapto sekimo protokole užfiksuotos pinigų perdavimo aplinkybės. Po pinigų priėmimo A.

Å ., nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) apygardos teismÄ , J. Z. parnešęs padavė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu vienÄ egzempliorių, kurį J. Z. po veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 10 d., 15.05 val. pateikė STT pareigÅ«nams (t. 1, b. l. 128–131). Ant Å¡io A. Å . pasiraÅ¡yto dokumento yra 2016 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo spaudo žyma apie dokumento gavimÄ . Kad apie Å¡iuos veiksmus buvo žinoma ir L.

L., patvirtina liudytojos R. M. parodymai, jog virÅ¡ininkas L. L. buvo jai davęs nurodymÄ parengti dokumentus teismui dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo, nors ieÅ¡kinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo paduotas vos prieÅ¡ du mėnesius. Å i liudytoja patvirtino, kad toks įvykis jos darbo praktikoje buvo pirmas. Taigi Å¡ios liudytojos nurodytos aplinkybės taip pat neprieÅ¡tarauja tam, jog tiek tokio ieÅ¡kinio padavimas, tiek nuteistųjų noras jį atsiimti ir pateikimas tokio praÅ¡ymo buvo siejami ne su siekiu užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , o su kyÅ¡io reikalavimu ir jo priimimu.

Visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad abu nuteistieji A. Š. ir L. L. iš J. Z. reikalavo 15 000 Eur kyšio už tai, kad iš teismų būtų atsimti ieškiniai J. Z. atžvilgiu , BMB ,,R. G.“ būtų likviduota, ir už 5 000 Eur sutiko atsiimti iš (duomenys neskelbtini) apygardos teismo ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ir, gavę pinigus, jį atsiėmė. Nuteistojo L. L. ir jo gynėjo, nuteistojo A.

Å . skundų argumentas, kad L. L., ir A. Å . reikalavo pinigų, veikdami pagal CK ir CPK jam suteiktus įgaliojimus, nes L. L. turėjo teisę gauti užmokestį už savo, kaip bankroto administratoriaus, darbÄ , yra nepagrįstas. Å ioje byloje nustatyta, kad L. L. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi buvo paskirtas BMB ,,R. G.“ bankroto administratoriumi (t. 4, b. l. 20–21) ir, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, organizavo BMB ,,R. G.“ bankroto procedÅ«rÄ .

IÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų (http://www.bankrotodep.lt) ir įmonės kreditorių susirinkimo 2016 m. liepos 26 d. protokolo matyti, kad L. L. turėjo teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir gauti užmokestį kaip bankroto administratorius. Ä®monės kreditorių susirinkimas 2016 m. liepos 26 d. patvirtino 8 750 Eur dydžio administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , į kuriÄ Ä¯eina užmokestis administratoriui ir administravimo iÅ¡laidos. 2016 m. rugsėjo 2 d. tarp BMB ,,R. G.“ bankroto administratoriaus L.

L. ir advokato A. Š. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo advokatas įsipareigojo atstovauti BMB ,,R. G.“ bankroto administratorių L. L. teisminėse bylose dėl skolų ir nuostolių priteisimo (t. 5, b. l. 48–50). Šie duomenys patvirtina, kad L. L., teikdamas BMB ,,R. G.“ bankroto administravimo paslaugas, o A. Š., atstovaudamas bankroto administratorių, turėjo teisę tiek paduoti civilinius ieškinius teismui, tiek juos atsiimti iš teismo. Taigi jų veiksmai paduodant ir atsiimant ieškinius neišėjo už jiems suteiktų įgaliojimų ribų.

Tačiau byloje nustatyta, kad už teisėtÄ savo veikimÄ neteisėtai L. L. su A. Å . reikalavo iÅ¡ J. Z. 15 000 Eur dydžio kyÅ¡io ir dalį reikalaujamo kyÅ¡io – 5 000 Eur priėmė už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. Nors kaltinamajam akte buvo nurodyta, jog nuteistieji kyÅ¡io reikalavo už neteisėtÄ veikimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pakeitė Å¡iÄ aplinkybę nustatydamas, kad A. Å . ir L. L. pinigų reikalavo už teisėtÄ veikimÄ jų turimų įgaliojimų ribose.

Dėl to jų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija nepasikeitė, teisinė padėtis nebuvo pasunkinta, nauji objektyvÅ«s veiksmai nebuvo inkriminuoti. A. Å . ir L. L. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos proceso metu tvirtino, kad pinigai buvo paimti už jų teisėtÄ veikimÄ , veikiant turimų įgaliojimų ribose. Taigi pirmosios instancijos teismui patikslinus minėtÄ aplinkybę, A. Å . ir L. L. teisė į gynybÄ nebuvo pažeista, nes nuteistieji jÄ galėjo ir realizavo viso teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį Å¡ie veiksmai kvalifikuojami, kai nustatoma, kad kyÅ¡is didesnis nei 250 MGL vertės. Taigi Å¡is baudžiamasis įstatymas numato kelias alternatyvias veikas, kurios nustatytomis aplinkybėmis kiekviena atskirai sudaro kyÅ¡ininkavimo sudėtį.

Å ioje byloje nustatyta, kad L. L. su A. Å . reikalavo iÅ¡ J. Z. 15 000 Eur, t.y. didesnės nei 250 MGL vertės kyÅ¡io ir dalį reikalaujamo kyÅ¡io – 5 000 Eur priėmė. Nors primta pinigų suma nesiekia didelės vertės kyÅ¡io sumos, alternatyvius kyÅ¡io reikalavimo ir priėmimo nuteistųjų veiksmus apėmė tiesioginė vieninga jų tyčia – gauti iÅ¡ J. Z. reikalautÄ kyšį. Todėl, kaip kyÅ¡is priimta pinigų suma neturi įtakos nuteistųjų veiksmų kvalifikavimui. Apeliantai skunduose tvirtina, kad, jie pinigus, kaip atlygį už bankroto administravimÄ , bÅ«tų įnešę įnešę į BMB ,,R.

G.“ depozitinę sÄ skaitÄ , nes iÅ¡ J. Z. reikalauti pinigai yra L. L. patirtos bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios negali bÅ«ti vertinamos kaip kyÅ¡io reikalavimas ir priėmimas. Pinigų buvo reikalauta iÅ¡ J. Z., nes bankrutuojanti įmonė neturėjo turto. Å ie argumentai prieÅ¡tarauja ne tik pirmiau aptartiems įrodymams, patvirtinantiems pinigų reikalavimo apkinkybes, nuteistųjų tiklus ir iÅ¡reikalautų pinigų panaudojimÄ , tačiau Ä®statymu nustatytam bankroto administravimo teisinių santykių reglamentavimui.

Ä®monių bankroto įstatymo 36 straipsnis nustato bankroto administravimo iÅ¡laidų struktÅ«rÄ ir numato, kad iÅ¡ bankroto proceso metu gautų lėšų pirmiausia apmokamos bÅ«tent Å¡ios iÅ¡laidos. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojančiÄ tvarkÄ , padarius pakankamai pagrįstÄ prielaidÄ , kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, yra numatyta galimybė bankroto administratoriui prisiimti rizikÄ . Tokiu atveju kreditorius, pateikdamas teismui pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ ir siÅ«lydamas administratoriaus kandidatÅ«rÄ , pateikia administratoriaus sutikimÄ administruoti įmonę, prisiimant rizikÄ , kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo iÅ¡laidoms pagal teismo patvirtintÄ sÄ matÄ apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir Å¡ios iÅ¡laidos bus apmokamos iÅ¡ administratoriaus lėšų.

Prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad Å¡is (Å¡ie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. 64.Taigi, iÅ¡ esmės iÅ¡ įmonės vadovo bankroto administravimo iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai įmonė neturi jokio turto ar esamo turto neužtenka visoms administravimo iÅ¡laidoms padengti, bankroto administratoriui pateikus ieÅ¡kinį teismui ir įrodžius, kad vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir dėl tokio nesikreipimo administratorius negali gauti iÅ¡laidų atlyginimo.

Taigi bankroto administratorius turi įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas.

65. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistieji nereiškė nei raštu, nei žodžiu kokių nors pretenzijų dėl BMB ,,R. G.“ vadovo K. Z. neteisėtų veiksmų, nepateikė teismui civilinių ieškinių dėl išlaidų atlyginimo. Liudytojas K. Z. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad A. Š. ir L. L. anksčiau niekada nematė ir su jais jokių kontaktų neturėjo. 2014 m. gruodžio 31 d. BMB ,,R. G.“ akcijas įsigijo iš tėvo.

Tuo metu, kai BMB ,,R. G.“ buvo iškelta bankroto byla, jis buvo įmonės direktoriumi. A. Š. ir L. L. galėjo lengvai jį surasti, nes jo elektroninis paštas nesikeitė jau 15 metų. Jis taip pat yra ,,Facebook“ vartotojas. Be to liudytojas parodė, kad tėvas jam skundėsi, jog nuteistieji iš jo reikalauja 15 000 Eur. Šie liudytojo K. Z. parodymai neprieštarauja ir liudytojo J. Z. nurodytoms aplinkybėms bei garso įrašuose užfiksuotiems duomenims, patvirtinantiems, kad nuteistieji reikalavo iš J.

Z. neteisėto atlygio už teisėtÄ veikimÄ savo įgaliojimų ribose ir dalį jo paėmė. 66.Pokalbiuose A. Å . ir L. L. reikalaujami pinigai buvo siejami tik su ieÅ¡kinių J. Z. atžvilgiu iÅ¡ teismų atsiėmimu, jo turtui taikomų apribojimų atlaisvinimu ir BMB ,,R. G.“ likvidavimu. IÅ¡ liudytojo J. Z. parodymų, garso įrašų protokoluose užfiksuotų pokalbių matyti, kad su J. Z. ar K. Z. nebuvo kalbama apie atsiskaitymÄ su L. L. už bankroto administravimo atliktus darbus, nei vienas iÅ¡ nuteistųjų nesiÅ«lė sudaryti taikos sutartį.

Buvo reikalaujama perduoti pinigus grynaisiais asmeniÅ¡kai, o ne pervesti oficialiai kreditorių vardu į teismo paskirto administratoriaus sÄ skaitÄ . J. Z. patvirtino, kad nei vienas iÅ¡ nuteistųjų apie kokiÄ nors taikos sutartį su juo nekalbėjo. L. L. ir A. Å . reikalavo pinigų sumos, kuri vos ne dvigubai buvo didesnė, negu visuotinio kreditorių susirinkimo patvirtina bankroto administravimo suma, todėl niekuo nepagrįstas skundo argumentas, kad aptarinėdami reikalaujamos pinigų sumos dydį, nuteistieji su J.

Z. aptarinėjo taikos sutarties sÄ lygas. Tai paneigia ir ta nustatyta aplinkybė, kad po to, kai J. Z., atvykęs į A. Å . ir L. L. biurÄ , perdavė pinigus už dokumentų iÅ¡ teismo atsiėmimÄ , A. Å . iÅ¡ karto į (duomenys neskelbtini) apygardos teismÄ nuvežė 2016 m. spalio 10 d. praÅ¡ymÄ ,,Dėl praÅ¡ymo dėl tyčinio bankroto atsiėmimo“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. Z. pateikė tai patvirtinantį raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Å¡io dokumento kopijÄ su atžyma, kad dokumentas yra gautas (duomenys neskelbtini) apygardos teisme.

Pinigus, kuriuos J. Z. perdavė A. Å . L. L. biure, nuteistieji iÅ¡ karto pasidalino. IÅ¡ kratų protokolų matyti, kad atlikus kratas A. Å . automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. L. asmens kratos metu ir L. L. brolio J. L. asmens kratos metu buvo surasti ir paimti pinigai, kuriuos J. Z. buvo perdavę STT (duomenys neskelbtini) valdybos darbuotojai atliekant NVIV (t. 1, b. l. 149–168, t. 5, b. l. 63–83, 88–96). Aptarų faktinių duomenų visetas paneigia apeliantų versijÄ , kad iÅ¡ J.

Z. reikalauta ir paimta pinigų suma buvo susijusi su bankroto procedÅ«ros metu atliktų administravimo veiksmų apmokėjimu, o nuteistieji siekė juos padėti į įmonės depozicinę sÄ skaitÄ .

67. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog minėti nuteistųjų argumentai yra jų gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikalstamus veiksmus.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta, A. Š. ir L. L. veikiant bendrininkų grupėje.

69. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstama veikÄ daryti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Todėl, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Svarbu pažymėti ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats tiesiogiai realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007;

Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-282-458/2019) 70. Be to, susitarimas bendrininkauti, darant nusikalstamÄ veikÄ , nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais, jis gali pasireikÅ¡ti konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji pritaria vienas kito neteisėtiems veiksmams, nesvarbu, kad vienas iÅ¡ jų įsijungia, kai alternatyvÅ«s veiksmai jau buvo pradėti. Nuteistojo L. L. ir jo gynėjo skundo argumentas, kad A. Å . L. L. nesakė, jog reikalauja iÅ¡ J. Z. perduoti pinigus, advokatas veikė savo nuožiÅ«ra, yra neįtikinantis, prieÅ¡trauja ne tik L.

L. skundo argumentams, jog pinigų buvo reikalaujama kaip teisėto atlygio, bet ir bylos duomenims, kurie patvirtina, kad bÅ«tent L. L. pirmojo pokalbio su J. Z. metu sakė, kad jis ,,už dykÄ nedirbs“, jog likviduoti įmonei bÅ«tų pakakę 3 000 Eur, o dabar – teks mokėti daug brangiau, nurodė, kad apie tai jam teks kalbėti su advokatu A. Å ., ir iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , kai J. Z. bandė sakyti, kad gali pagrįsti įmonės pervedimų pagrįstumÄ . Tuomet L. L. leido suprasti, kad pastarasis geriau bendrautų su jo geru teisininku A.

Š. Būtent iš jo J. Z. ir sužinojo, kad iš jo reikalaujama 15 000 Eur suma mainais už tai, jog būtų atsiimti iš teismų ieškiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ būtų likviduota, ir kad šios aplinkybės suderintos su L. L. Kaip jau minėta, abi nuteistųjų nurodytos pinigų sumos neatitinka oficialiai kreditorių susirinkimo nustatytos bankroto administravimo išlaidoms skirtos sumos. A. Š. jokio pinigų priėmimo dokumento neišrašė, nors to buvo prašomas, ir nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl taip pasielgė.

Be to, nuteistasis A. Å . apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir akistatos metu bei teisme tvirtino, kad L. L. žinojo, už kÄ po susitikimo su J. Z. A. Å . jam perdavė pinigus. J. Z. atneÅ¡us pinigus į sutartÄ vietÄ , J. Z. akivaizdoje paskambino L. L. ir davė jam pasikalbėti. Å io pokalbio metu L. L. patvirtino, kad viskas yra daroma su jo žinia, jog visos sÄ lygos yra suderintos. Pirmiau aptarti faktiniai duomenys (pokalbių įraÅ¡ai, liudytojų parodymai ir kt.) taip pat paneigia L. L. parodymus, kad jis nežinojo už kÄ gavo pinigus, nedalyvavo nusikaltimo padaryme.

Šie duomenys rodo, kad L. L. ir A. Š. pastoviai derino kyšio reikalavimo detales ne tik telefonu, bet ir susitikimų metu, aptarinėjo J. Z. spaudimo būdus. Iš nuteistųjų pokalbių matyti, kad jie sutarė telefonu apie reikalaujamas sumas nekalbėti, todėl jų pokalbiai pilni nutylėjimų, sakiniai nėra vientisi. Taigi, kiek įmanoma, buvo siekiama išvengti konkrečių pokalbių detalių. Tam neprieštarauja ir L. L. A. Š. pasakyti žodžiai, kad telefonu apie tai geriau nekalbėti.

Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistieji, suprasdami savo veiksmų nusikalstamÄ pobÅ«dį, siekė tai pridengti konspiracijos bÅ«du. NežiÅ«rint į tai, jų pokalbius analizuojant kitų įrodymų kontekste, pokalbiai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, kad A. Å . ir L. L., reikalaudami kyÅ¡io ir jį priimdami, veikė bendrai. Abu nuteistieji, turėdami teisinį iÅ¡silavinimÄ , puikiai suprato, kad jų veiksmai yra nusikalstami. Å ių veiksmų nei vienas iÅ¡ nuteistųjų neatsisakė, bet bendromis pastangomis, kaip nusikaltimo vykdytojai, siekė bendro nusikalstamo rezultato – už teisėtÄ veikimÄ neteisėtai gauti didesnės nei 250 MGL Eur vertės dydžio kyšį ir iÅ¡ dalies jį pasiekė, iÅ¡ J.

Z. priimdami reikalaujamo kyÅ¡io dalį. Taigi jie BK 225 straipsnio dispozicijoje numatytus veiksmus padarė, veikdami tiesiogine tyčia, kiekvienas realizuodamas nustatytÄ dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Pažymėtina, kad apelianto L. L. ir jo gynėjo nurodyta aplinkybė, jog ne L. L. paėmė 5 000 Eur ir pinigų perdavimo nematė, nepaneigia jo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio ir jų teisinio vertinimo. Jis, žinodamas inkriminuoto įvykio detales, turėjo visas galimybes nutraukti kyÅ¡io priėmimo veiksmus, tačiau to nepadarė.

PrieÅ¡ingai, veikdamas pagal susitarimÄ su A. Å ., pokalbio su J. Z. metu nurodė, kad visos sÄ lygos suderintos, už J. Z. perduotus pinigus iÅ¡ teismo bus atsiimtas ieÅ¡kinys dėl BMB ,,R. G.“ bankoto pipažinimo tyčiniu. Nuteistojo L. L. darbo pobÅ«dis ir profesinis iÅ¡silavinimas taip pat neprieÅ¡tarauja tam, kad jis suprato ne tik bendrai daromų nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį, bet ir savo vaidmenį inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Nuteistojo ir jo gynėjo nurodytas argumentas, kad jis po įvykio, skambindamas D.

K. sakė, jog apie pinigus nieko nežinojo, nepaneigia pirmiau byloje aptartų, L. L. kaltę patvirtinančių įrodymų viseto, kuris patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Toks jo pasakymas, vertinant jį kitų bylos įrodymų kontekste, neprieštarauja tam, jog nuteistasis pašnekovui nenorėjo pripažinti dalyvavęs kyšininkavimo nusikaltime. Apelianto A. Š. skundo argumentas, kad jis nepagrįstai pripažintas BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu, nes advokatas nėra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, atmestinas kaip nepagrįstas.

BK 230 straipsnio 3 dalies prasme valstybės tarnautojui gali bÅ«ti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiÅ¡kia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ ) teikimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, jog vieÅ¡Ä sias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet ir privatÅ«s asmenys, tačiau tik įstatymų nustatytais atvejais. Paslaugų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, konkreti paslaugų rÅ«Å¡is turi bÅ«ti numatyta įstatyme.

Tačiau valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali bÅ«ti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiÅ¡kia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ ) teikimÄ . Å is darbas ar profesinė veikla turi bÅ«ti susijusi su atlikimu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų, t. y. iÅ¡ esmės tokių, kuriais bÅ«tų siekiama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .

Pavyzdžiui, teismų praktikoje valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris verčiasi profesine veikla ir teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, yra pripažįstamas advokatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2010, 2K-144/2011, 2K-P-89/2014). Pagal Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 2, 34 straipsnių nuostatas advokatai gali teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas. Taigi ir advokatas, besiverčiantis profesine veikla bei teikiantis vieÅ¡Ä sias paslaugas, prilyginamas valstybės tarnautojui, kuris yra inkriminuoto nusikaltimo subjektas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Å ., atstovaudamas bankroto administratorių, teikė vieÅ¡Ä sias paslaugas kreditoriams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad surinkti įrodymai neatitinka leistinumo kriterijaus, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas ir procesinės prievartos priemonės taikytos, nesant jokių faktinių duomenų apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . BK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ .

Ikiteisminis tyrimas A. Å . ir L. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, turinčios BK 225 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikaltimo požymių, Å¡ioje byloje buvo pradėtas 2016 m. rugsėjo 30 d. pagal J. Z. 2016 m. rugsėjo 29 d. pateiktÄ protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ (t. 1, b. l. 1–5). J. Z. 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipdamasis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) (duomenys neskelbtini) valdybÄ protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. jis susitiko su bankroto administratorium L.

L., kuris jam leido suprasti, kad, jeigu J. Z. bÅ«tų atėjęs anksčiau, kai jis skambino ir kvietė pasikalbėti, įmonės ,,R. G.“ likvidavimas bÅ«tų kainavęs 3 000 Eur ir nebÅ«tų reikėję tiek popierių. Dabar jau yra pajungti antstoliai, advokatai, kiti žmonės, todėl suma bus didesnė. Å ie pinigai L. L. turėjo bÅ«ti sumokėti, kad jis nesikreiptų į teismÄ ir įmonė ,,R. G.“ bÅ«tų likviduota. L. L. sakė, kad dabar viskÄ tvarkys per advokatÄ A. Å . Po Å¡io pokalbio 2016 m. rugsėjo 21 d. jam paskambino A.

Å ., su kuriuo jis susitiko 2016 m. rugsėjo 22 d. L. L. biure. A. Å . jam pasakė, kad jo padėtis beviltiÅ¡ka, turtas bus areÅ¡tuotas antstolių ir jis tam, kad bylos teismuose bÅ«tų nutrauktos, o įmonė ,,R. G.“ likviduota, reikia duoti 15 000 Eur. Toliau vyko jo pokalbiai su L. L. ir A. Å ., kurių metu jis sakė, kad 15 000 Eur yra didelė suma, jÄ sunku surinkti. 2016 m. rugsėjo 28 d. vykusio susitikimo su A. Å . metu, jis J. Z. pasakė, kad pinigus gali duoti dalimis, pradžiai užtenka 5 000 Eur, o A.

Å . palaipsniui atsiims iÅ¡ teismo ieÅ¡kinius. Jie susitarė, kad J. Z. pradžioje atneÅ¡ 5 000 Eur. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turi reaguoti į kiekvienÄ informacijÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , o ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas, esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad daroma ar buvo padaryta nusikalstama veika. IÅ¡ pirmiau aptartų duomenų matyti, kad prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje egzistavo pakankamai duomenų tam, kad bÅ«tų galima matyti, jog A.

Å . ir L. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ . Å ie duomenys buvo užfiksuoti ne tik 2016 m. rugsėjo 29 d. gautame protokole-pareiÅ¡kime (t. 1, b. l. 1–5). IÅ¡ 2016 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos vyresniosios specialistės apžiÅ«ros protokolo matyti, kad ji apžiÅ«rėjo J. Z. pateiktus garso įraÅ¡us, kuriuose buvo įraÅ¡yti jo pokalbiai, vykę su A. Å . ir L. L. (t. 1, b. l. 71–73, 74–106). Garso įraÅ¡e įraÅ¡ytų pokalbių turinys leido spręsti, kad A.

Å . ir L. L. reikalavo iÅ¡ J. Z. 15 000 Eur kyÅ¡io, pažadėję, kad už tai bus atsiimti iÅ¡ teismų ieÅ¡kiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ bÅ«tų likviduota. Garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbių turinys iÅ¡ esmės sutampa su duomenimis, užfiksuotais 2016 m. rugsėjo 29 d. protokole-pareiÅ¡kime. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad J. Z. kreipiantis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybÄ ir nurodant jo protokole-pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes patvirtinančius garso įraÅ¡us buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ A.

Å . ir L. L. atžvilgiu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo L. L. apeliacinio skundo argumentas, kad jis ir A. Å . buvo provokuojami ir skatinami padaryti nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad STT (duomenys neskelbtini) valdyba gavo informacijÄ , jog L. L. ir A. Å . reikalauja iÅ¡ buvusio BMB ,,R. G.“ akcininko ir savininko J. Z. 15 00 Eur kyÅ¡io už tai, kad bÅ«tų atsiimti iÅ¡ teismų ieÅ¡kiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ bÅ«tų likviduota. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iÅ¡ asmens gavęs informacijÄ , jog tam asmeniui siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimus darančius asmenis, patikrinti gautus duomenis apie daromus veiksmus.

Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali bÅ«ti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sÄ lygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iÅ¡ tokių sÄ lygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis) (BPK 159 straipsnio 2 dalis). Kita sÄ lyga – nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų vykdymo teisėtumas, kas reiÅ¡kia, jog atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus turi bÅ«ti laikomasi įstatymų reikalavimų.

Taigi prokuroras, gavęs informacijÄ apie L. L. ir A. Å . galbÅ«t daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėjo faktinį pagrindÄ kreiptis, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – priimti nutartį leisti atlikti prieÅ¡ L. L., A. Å . nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, numatytus BPK 159 ir 160 straipsniuose. Situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siÅ«loma, ar iÅ¡ jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai informacijÄ Å¾odžiu (ar raÅ¡tu), arba taip pat ir savo paties padarytus garso įraÅ¡us, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, Nr. 2K-241-693/2015).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. rugsėjo 30 d. praÅ¡ymÄ , (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus (BPK 159 straipsnis) (t. 1, b. l. 135–137, 159–141), J. Z. atlikti veiksmus, numatytus BK 227 straipsnio 2 ir 3 dalyse, susitikti tiesiogiai su A. Å . ir L. L., arba, pastarųjų nurodymu, su kitais asmenimis, per vienÄ ar daugiau kartų tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėti duoti, susitarti duoti ir (ar) duoti reikalaujamo dydžio kyšį grynais pinigais ar kitokiais pinigais.

Å ių veiksmų atlikimui leista naudoti visų rÅ«Å¡ių vaizdo ir/ar garso fiksavimo technines priemones (t. 1, b. l. 143–145). IÅ¡ prokuroro praÅ¡ymo ir teisėjo nutarčių matyti, kad juose aiÅ¡kiai nurodyta, kokiems asmenims, kokius slaptus procesinius veiksmus ir prieÅ¡ kokius asmenis leidžiama atlikti. Taigi, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo teisėjo nutartis patvirtina A. Å . ir L. L. atžvilgiu taikyto NVIV teisinį pagrindÄ .

71. BPK 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atliekant NVIV draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Baudžiamaje procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti:

a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operacijÄ ;

b) pareigÅ«nų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ lapsnį;

c) kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobÅ«dį (Sprendimai Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , Milinienė prieÅ¡ LietuvÄ , Edwards ir Lewis prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Teixeira del Castro prieÅ¡ PortugalijÄ , Vanyan prieÅ¡ RusijÄ , Seqeuira prieÅ¡ PortugalijÄ , Pyrgiotaklis prieÅ¡ GraikijÄ ir kitose bylose).

72. Kolegijos nuomone, provokacijos aplinkybių Å¡ios bylos duomenys nepatvirtina. Nusikaltimas, dėl kurio padarymo kaltinami A. Å . ir L. L., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos įsikiÅ¡imo, dar iki J. Z. kreipiantis STT (duomenys neskelbtini) valdybÄ . Taikant NVIV buvo tik prisijungta prie jau pradėtos ir daromos, o ne naujai provokuojamos nusikalstamos veikos. IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. Å . ir L. L., prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantai skunduose, tiek privačių pokalbių metu, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje numatytus nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, nebuvo skatinami atlikti veiksmus, kurių patys neketino daryti.

Vien tai, kad, atliekant slaptus veiksmus, pats J. Z. paskambino A. Å . susitarti dėl susitikimo, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti, kaip A. Å . ir L. L. skatinimÄ ar provokavimÄ nusikalsti, nes tuo metu jie jau buvo pareikalavę 15 000 Eur kyÅ¡io. PrieÅ¡ A. Å . ir L. L. taikomi slapti veiksmai nevaržė jų laisvės pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ . Jie turėjo galimybę savarankiÅ¡kai atsisakyti daryti alternatyvius nusikalstamus veiksmus ir kyÅ¡io nepriimti, ar net kreiptis į kompetentingas institucijas ir praneÅ¡ti apie, jų nuomone, provokavimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jie to nepadarė, o savo valia tęsė prieÅ¡ tai pradėtus nusikalstamus veiksmus.

Tiek iÅ¡ pirminiuose garso įraÅ¡uose užfiksuotų pokalbių, tiek iÅ¡, atliekant NVIV, užfiksuotų duomenų ir liudytojo J. Z. parodymų matyti, kad A. Å . su L. L. elgėsi aktyviai, ne kartÄ pabrėžė, kad pinigai jiems turi bÅ«ti atneÅ¡ti mainais už tai, kad bÅ«tų atsiimti iÅ¡ teismų ieÅ¡kiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ bÅ«tų likviduota, aiÅ¡kino, kad, jei J. Z. reikalaujamus pinigus duos dalimis, tai tik palaipsniui jie atsiims ieÅ¡kinius ir atlaisvins nuo apribojimų turtÄ , o A.

Å . dar įtikinėjo, kad gali tai padaryti, nes pažįsta teisėjÄ , turinčiÄ Ä¯monės bankroto bylÄ . Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamos veikos imitavimo metu užfiksuoti duomenys bei Å¡iuos veiksmus atlikusio asmens – liudytojo J. Z. elgesys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ A. Å . ir L. L. taikytas NVIV nevaržė jų laisvės pasirinkti teisėtÄ elgesio variantÄ . J. Z., atlikdamas NVIV, laikėsi BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų, draudžiančių provokuoti asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio supažindinimo su nustatytomis veiksmų ribomis imituojant nusikalstamÄ veikÄ akto, asmuo, kuriam buvo leista atlikti NVIV (J. Z.), buvo įspėtas neperžengti NVIV atlikimo nustatytų ribų, taip pat neprovokuoti asmens daryti nusikalstamų veikų. Pirmiau aptarti duomenys leidžia spręsti, jog J. Z. Å¡ių reikalavimų nepažeidė.

73. J. Z. pripažino, kad jis į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ buvo kreipęsis ir anksčiau iki protokolo pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo, sakydamas, kad iÅ¡ jo nuteistieji reikalauja kyÅ¡io, tačiau pareigÅ«nai nepradėjo ikiteisminio tyrimo, sakydami, kad jis turėtų pateikti kokius nors tai patvirtinančius įrodymus. J. Z. nuosekliai aiÅ¡kino, kad tada jis savo iniciatyva nusprendė pasidaryti pokalbių įraÅ¡us ir juos darė savo telefonu be pareigÅ«nų dalyvavimo. Å i nurodyta aplinkybė nepatvirtina, kad pareigÅ«nai nuteistuosius iÅ¡provokavo nusikalsti, ar kad J.

Z. pateikti su pareiÅ¡kimu telefonu daryti pokalbių su nuteistaisiais įraÅ¡ai yra neteisėti ir neatitinka BPK 20 straipnsio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. Z. nurodyta aplinkybė neprieÅ¡tarauja tam, kad, praneÅ¡us apie nusikaltimo padarymÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nebuvo pakankamai iniciatyvÅ«s BPK 2 straipsnio prasme. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad J. Z. dar prieÅ¡ kreipiantis į STT Vilniaus valdybÄ buvo iÅ¡provokavęs A. Å . ir L.

L. padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Bylos duomenimis, bankroto administratorius L. L. pirmas kreipėsi į bÅ«vusį BMB ,,R. G.“ vadovÄ J. Z. ir teiravosi dėl 260 078,52 Lt pavedimo, kuris kelia įtarimÄ , siÅ«lė susitikti ir aptarti šį reikalÄ , sakydamas, kad už dykÄ nedirbs. J. Z. bandė L. L. paaiÅ¡kinti, kas buvo pirkta už 260 078,52 Lt, kad pavedimas buvo padarytas per bankÄ , teisėtai, tačiau po to, kai iÅ¡girdo, kad L. L. ,,už dykÄ nedirbs“, J. Z. netrukus iÅ¡ teismo elektroniniu paÅ¡tu gavo dokumentus su ieÅ¡kiniais ir raginimus paraÅ¡yti atsiliepimus, raÅ¡tus dėl jo turto areÅ¡to.

Todėl savaime suprantama, kad J. Z. neatsiliepus į L. L. raginimÄ , o pastarajam pradėjus veikti, J. Z. sunerimęs bandė iÅ¡siaiÅ¡kint su L. L., kokias klaidas jis padarė. 2016 m. rugsėjo 20 d. vykusio susitikimo metu J. Z. bandė paaiÅ¡kinti L. L. 260 078,52 Lt pavedimo sudarymo aplinkybes, tačiau L. L. pasakė, kad, jeigu J. Z. bÅ«tų atėjęs anksčiau, kai jis skambino ir kvietė pasikalbėti, BMB ,,R. G.“ likvidavimas bÅ«tų kainavęs 3 000 Eur, o dabar tiek neužteks, suma bus didesnė, ir viskÄ tvarkys advokatas A.

Å . 2016 m. rugsėjo 22 d. susitikimo su advokatu A. Å . metu pastarasis J. Z. patvirtino, kad įmonės likvidavimas jam kainuos daugiau ir įvardino 15 000 Eur sumÄ . PaaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ sumÄ turi sumokėti, kad J. Z. atžvilgiu bÅ«tų nutrauktos bylos ir likviduota BMB ,,R. G.“. A. Å . sakė, kad J. Z. padėtis beviltiÅ¡ka, jo turtÄ parduos anstoliai. Kitų susitikimų ir pokalbių su A. Å . ir L. L. metu J. Z. bandė susitarti su jais, kad bÅ«tų sumažinta pareikalauta suma ir leista mokėti dalimis, nes tokios pinigų sumos neturėjo, o turtas buvo areÅ¡tuotas.

Visų Å¡ių susitikimų metu ne kartÄ buvo pasakyta, kad pinigai turi bÅ«ti mokami mainais už tai, kad bÅ«tų atsiimti iÅ¡ teismų ieÅ¡kiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ bÅ«tų likviduota. Taigi, J. Z. aktyvÅ«s veiksmai, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti A. Å . ir L. L. reikalavimo duoti pinigų priežastis, sumažinti reikalaujamos sumos dydį, susitarti dėl mokėjimo dalimis, nesietini su kurstymu padaryti nusikaltimÄ â€“ paimti kyšį, nes alternatyvÅ«s įstatymu numatyti veiksmai jau buvo padaryti – nuteistieji iÅ¡ J.

Z. jau buvo pareikalavę didesnės nei 250 MGL vertės 15 000 Eur – kyÅ¡io. Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde tvirtina, kad provokacijos faktÄ patvirtina aplinkybė, kad STT pareigÅ«nai turėjo teisę beveik du mėnesius klausytis L. L. pokalbių, jį sekti, tačiau Å¡iuos veiksmus po savaitės nutraukė, įteikė J. Z. pinigus, kuriuos Å¡is perdavė A. Å . Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų eiliÅ¡kumo pasirinkimas ir taikomų procesinės prievartos priemonių, NVIV trukmės reikalingumo, juos pradėjus vykdyti, nustatymas yra ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų prerogatyva.

Tai, kad J. Z. perdavė STT (duomenys neskelbtini) valdybos jam perduotus pinigus anksčiau, negu turėjo pasibaigti teismo nutartyje nustatytas šių priemonių taikymo terminas, nepaneigia minėtų priemonių taikymo metu gautų duomenų teisėtumo BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme. Vertinant tai, kad A. Š. ir L. L. iš J. Z. jau buvo pareikalavę 15 000 eurų kyšio, jiems duotų 5 000 pinigų priklausomybė STT institucijai, neturi įtakos jų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui.

74. Taigi, apibendrindama visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nuteistųjų veiksmai atitinka jiems inkriminuoto, BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, ir juos nuteisdamas pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl L. L. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 75. Pirmosios instancijos teismas pripažino L. L. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡ nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. savo darbo kabinete, esančiame UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,154 gramų kokaino bei psichotropinės medžiagos – dimetilono (bk-MDDMA).

Taip pat L. L., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. naudojamame automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,258 gramų kanapių (antžeminių dalių).

76. Nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde neginčija, kad L. L. neteisėtai įgijo ir laikė pas jį rastas narkotines medžiagas, tačiau tvirtina, kad L. L. šie veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimo kodekso (toliau –ATPK) 44 straipsnio 1 dalyje, nes atitinka jo požymius, nes rastas jų kiekis buvo nedidelis.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Å¡ios veikos pavojingumo, tai yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo, teisingai konstatavo, kad L. L. veika peržengia pavojingumo ribÄ , bÅ«dingÄ administraciniam teisės pažeidimui. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, tokia iÅ¡vadÄ teismas padarė, vertindamas rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį (0,154 g kokaino, 1,258 g kanapių (antžeminių dalių), dimetilono (bk-MDDMA), narkotinių ir psichotropinės medžiagos rÅ«Å¡is, poveikį žmogaus organizmui, kaltininko veiksmų padarymo aplinkybes (kokainas buvo iÅ¡skirstytas į buteliukus, narkotinės medžiagos – kanapės rastos automobilyje), L.

L. elgesį po to, kai buvo surastos pas jį narkotinės medžiagos (telefoninio pokalbio su D. K. metu jis aptarinėjo pareigÅ«nų galimybes įrodyti narkotinių medžiagų platinimÄ ). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad L. L. veika, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, narkotinės ir psichotropinės medžiagos rūšį ir jos kiekį, užtraukia ne administracinę, o baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jos pavojingumas yra didesnis negu administracinio pažeidimo.

Nors pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje apibÅ«dindamas pas L. L. rasto kokaino kiekį suklydo (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu (2003 m. balandžio 23 d. Nr. V-239) patvirtintas rekomendacijas dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo rastas kiekis atitinka nedidelį kiekį), tačiau nuosprendžio turinys patvirtina, kad Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismui nesutrukdė teisingai iÅ¡spręsti nuteistojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo klausimÄ .

78. Apeliantai kaip mažesnį veikos pavojingumÄ rodantį kriterijų nurodo, aiÅ¡kindami, kad L. L. pilnai prisipažino dėl rastų nedidelio kiekio narkotinių medžiagų, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, medžiagos rastos atsitiktinai, jis jų vieÅ¡ai nevartojo. Pažymėtina, kad veikos pavojingumas siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine iÅ¡raiÅ¡ka konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe, prisipažinimu bei Å¡ių medžiagų suradimo aplinkybėmis, kurie vertinami individualizuojant bausmės (ar administracinės nuobaudos) dydį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atitinka ir ultima ratio (paskutinės priemonės) principo reikalavimus bei neprieÅ¡tarauja teismų praktikoje keliamam tikslui, t. y. ne formaliai, o preciziÅ¡kai laikytis BPK nuostatų, sprendžiant, kokia atsakomybė - administracinė ar baudžiamoji - turėtų bÅ«ti taikoma. Dėl L. L. paskutinio žodžio teisės Apeliantas L. L. skunde nepagrįstai teigia, kad buvo suvaržyta jo paskutinio žodžio teisė. BPK 294 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas negali apriboti kaltinamojo paskutinio žodžio trukmės, bet teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę sustabdyti kaltinamÄ jį, jei Å¡is kalba apie aiÅ¡kiai su byla nesusijusias aplinkybes.

Å iuo pagrindu teisiamojo posėdžio metu ir buvo sustabdytas L. L. paskutinis žodis. Ar yra pagrindo sustabdyti (nutraukti) paskutinį žodį, teisė spręsti paliekama teisiamojo posėdžio pirmininkui. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, teismo nutartis perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ teisme, į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama ir sakant baigiamÄ jÄ kalbÄ ar paskutinį žodį. Teisėjų kolegijos nuomone, teisiamojo posėdžio pirmininkė jai BPK 294 straipsnio 3 dalyje suteikta teise pasinaudojo teisėtai, kaltinamojo paskutinį žodį sustabdė pagrįstai.

Kad apeliantas paskutinio žodžio metu pasisakė dėl su byla nesusijusių aplinkybių, yra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokolo garso įraÅ¡e. L. L. smulkmeniÅ¡kai analizavo tiek su baudžiamÄ ja byla susijusias, tiek ir nesusijusias aplinkybes, pakartotinai citavo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus dokumentus, garso įraÅ¡us, teisės aktus. Tai patvirtina, kad L. L. pirmininkaujanti pareiÅ¡kė pastabas dėl su byla nesusijusių aplinkybių dėstymo ir todėl pagrįstai paskutinis žodis buvo stabdomas.

Å ios aplinkybės paneigia skundo argumentus, kad nuteistasis paskutiniojo žodžio metu buvo stabdomas turint tikslÄ apriboti L. L. galimybę gintis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , atskirai dėl paskutinio žodžio metu iÅ¡sakytų argumentų nepasisako, o juos vertina visumoje su kitais įrodymais. Be to, nuteistasis L. L. paskutinio žodžio teisė naudojosi ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi jo teisė į gynybÄ Å¡iuo aspektu buvo užtikrinta.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės Apeliantas nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo L. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė, veikdamas bendrininkų grupe, nes Å¡i aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte. Teismų praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai veikimas bendrininkų grupėje iÅ¡aiÅ¡kėja tik teisme ir nėra praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ , ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, Nr. 2K-272/2017).

Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė iÅ¡samų baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡Ä ir jame aiÅ¡kiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali bÅ«ti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų iÅ¡imčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019).

Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskrecijÄ spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimÄ , esant tam tikroms alternatyvioms sÄ lygoms:

1) baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokiÄ aplinkybę atitinkantys faktai yra apraÅ¡yti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame raÅ¡ytiniame praÅ¡yme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybÄ , o teismo sprendimas negali bÅ«ti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pripažino vienÄ nuteistojo L. L. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstama veika, numatyta BK 225 straipsnio 3 dalyje, padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å iuo atveju kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje konkrečiai nurodyta, kad L. L. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. Å ., įvardijant kokius konkrečius veiksmus bendrininkaudami kaip vykdytojai kiekvienas iÅ¡ jų atliko.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡antis prokuroras neturi apsiriboti formaliu aplinkybių iÅ¡dėstymu ir turi apraÅ¡yti visas kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio Å¡iÄ aplinkybę konstatuoti, jeigu iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė egzistuoja.

Be to galutinį sprendimÄ dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylÄ nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-304-648/2019). Todėl, vadovaujantis teismų praktika, nebuvo teisinių kliūčių spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu L. L. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje, ir tai pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Susidariusi situacija, kai kaltinamajam akte nebuvo nurodyta, kad veikimas bendrininkų grupėje sunkina nuteistųjų atsakomybę, nelaikytina tokia, kuri būtų staigmena nuteistiesiams ir dėl to būtų suvaržytos gynybos teisės ar kitaip pasunkinta nuteistųjų padėtis. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo Nuteistasis ir jo gynėjas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad teismas atmetė nuteistojo ir jo gynėjos prašymus.

Pažymėtina, kad proceso dalyvių praÅ¡ymų netenkinimas, kai yra duomenų, kad tokie teismo veiksmai yra tendencingas nusistatymas suvaržant rungimosi principÄ , galėtų bÅ«ti vertinamas kaip Å¡aliÅ¡kumas. Darant iÅ¡vadas dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ar neÅ¡aliÅ¡kumo lemiamÄ reikÅ¡mę turi teismo motyvų, argumentų, kuriais atmetamas praÅ¡ymas, vertinimas. Proceso dalyvių pateikiami praÅ¡ymai turi bÅ«ti motyvuoti, turi bÅ«ti nurodoma, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai (BPK 270 straipsnis).

Vertindamas ir spręsdamas praÅ¡ymus teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės bylos aplinkybėms teisme iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353-699/2018). Vien tai, kad teismai bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam ar motyvuotai atmetė gynėjų praÅ¡ymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo Å¡aliÅ¡kumÄ parodantis faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2017).

Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistojo ir jo gynėjo prašymai dėl įrodymų rinkimo ir tyrimo buvo apsvarstyti ir motyvuotai išspręsti. Protokolo duomenys nepatvirtina teisėjos šališkumo ar tendencingumo, procesinių veiksmų atlikimo trūkumų, leidžiančių manyti, kad vienai iš proceso šalių būdų buvęs rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad teisėja turėjo išankstinę nuomonė dėl kaltinime nuteistiesiems inkriminuotų veiksmų ir jų kalės dėl šių veiksmų padarymo.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismÄ teismo teisėjÄ pripažinti Å¡aliÅ¡ka. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo Apeliantas L. L. ir jo gynėjas skunde nesutinka su nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti teisinį darbÄ atėmimu ketveriems metams. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarime Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sÄ raÅ¡e nėra bankroto administratoriaus pareigybės, todėl paskirta poveikio priemone nebÅ«tų pasiekti BK 67 straipsnyje numatyti tikslai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali bÅ«ti skiriamas kartu su bausme. BK 682 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr.XI-1472, įsigal. 2011-07-05 redakcija) nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla.

Teisė dirbti tam tikrÄ darbÄ ar užsiimti tam tikra veikla gali bÅ«ti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė užimdamas bankroto administratoriaus pareigas, turėdamas aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , ir jam kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1988 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sÄ raÅ¡e (žin. 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524).

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad bankroto administratoriaus darbÄ dirbančio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktais įgaliojimais, yra nesuderinamas su teisininko profesiniais reikalavimais. Todėl, atsižvelgiant į L. L. padarytos nusikalstamos veikos korupcinį pobÅ«dį, siekiant individualios prevencijos tikslų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tikslinga L. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbÄ atėmimÄ , kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ atėmimas yra susijęs su asmens teisių darbinėje veikloje, t. y. pasirenkant profesijÄ ar darbo sritį, ribojimu. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, tame yra Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2008). Nors skunde teisingai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 118 straipsnyje tarp reikalavimų fiziniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, nėra numatytas, kaip bÅ«tinas, teisinis iÅ¡silavinimas, tačiau atkreipiamas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys į tai, kad bankroto administratoriaus pareigoms užimti keliamas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos kriterijus, leidžiantis pagrįstai spręsti, kad visos bankroto procedÅ«ros bus vykdomos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų.

Todėl nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, jog paskirtoji poveikio priemonė nepadės pasiekti BK BK 67 straipsnio 1 dalyje keliamų tikslų. Dėl 300 Eur konfiskavimo Apeliantai nuteistasis L. L. ir jo gynėjas skunde tvirtina, kad L. L. 300 Eur nepaėmė, todėl teismas nepagrįstai nusprendė juos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ abiejų nuteistųjų solidariai. Å is skundo argumentas pagrįstas iÅ¡ dalies. BK 72 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io baudžiamojo įstatymo 2 dalyje pasakyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaip nustatyta bylos duomenimis, nuteistieji L. L. ir A. Å ., veikdami bendrininkų grupėje, už teisėtÄ veikimÄ iÅ¡ J. Z. paėmė 5 000 Eur kyšį. 4 700 Eur kratų metu iÅ¡ nuteistųjų buvo paimti, o 300 eurų liko jų dispozicijoje. Pinigai nebuvo rasti, jų buvimo vieta nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 300 Eur pripažino Å¡io nusikaltimo rezultatu ir priėmė sprendimÄ jį konfiskuoti.

Kadangi Å¡ių pinigų buvimo vieta nenustatyta, iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡ieÅ¡kotina jų vertę atitinkanti pinigų suma. Turto konfiskavimui solidari kaltininkų atsakomybė netaikoma, todėl iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino turto vertę, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ne solidarinę atsakomybę, o nustatyti, kokia dalis nusikalstamo rezultato vertės iÅ¡ kiekvieno nuteistojo turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota. Abu nuteistieji buvo nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, vykdytojai, jie abu buvo vienodai aktyvÅ«s siekdami nusikalstamo rezultato, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šį rezultatÄ atitinkanti 300 Eur suma iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis, t.y. po 150 Eur.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl kardomosios priemonės Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. L. ir A. Å . skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nusprendė panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ . Vienok, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, L.

L. ir A. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 3 (trejiems) metams. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas naikinti kardomÄ jÄ priemonę, pradėjus bausmės vykdymÄ , prieÅ¡tarauja BPK 119 straipsnyje įtvirtintai kardomųjų priemonių paskirčiai ir yra keistinas, nurodant, kad L. L. ir A. Å . paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti naikinama pradėjus vykdyti nuosprendį. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 4 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iÅ¡ nuteistųjų A. Å . ir L. L. solidariai kaip nusikalstamos veikos rezultatas iÅ¡ieÅ¡koti 300 Eur. Nusikalstamo rezultato vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ 300 Eur iÅ¡ieÅ¡koti lygiomis dalimis: iÅ¡ nuteistojo L. L. 150 Eur ir iÅ¡ A. Å . 150 Eur. Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje L. L. ir A. Å . skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikinta pradėjus bausmės vykdymÄ .

Nustatyti, kad L. L. ir A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikinama pradėjus vykdyti nuosprendį. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Albinas Bielskis Regina Pocienė Algimantas Valantinas