2015-11-10 Nr. AB-21650-3-61-3-06637-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-792-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06637-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Selita“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Selita“ ir Ko skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Selita“ ir Ko pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT, Tarnyba) 2013 m. spalio 7 d. nutarimą „Dėl UAB „Selita“ ir Ko Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–7).

Paaiškino, kad Tarnyba 2013 m. spalio 7 d. nutarimu už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimus pareiškėjui paskyrė ekonominę sankciją – 1 000 Lt dydžio baudą. Nesutinka su ginčijamo nutarimo išvada, kad pareiškėjas alkoholinio gėrimo pavadinime panaudojo dviejų skirtingų alkoholinių gėrimų kategorijas. Ant alkoholinių gėrimų pakuočių buvo nurodyta „fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinys (gazuotas alkoholinis kokteilis)“, t. y. teiginys „gazuotas alkoholinis“ kokteilis buvo nurodytas skliausteliuose.

Skliausteliai yra šalutinis skyrybos ženklas, vartojamas nuo pagrindinio teksto nutolusioms pastaboms, paaiškinimams ir tekste esančioms nuorodoms išskirti; skliausteliuose rašomi nuo pagrindinio teksto nutolę, papildomas mintis ar paaiškinimus reiškiantys sakiniai; skliausteliais išskiriami įterptiniai sakiniai ar žodžiai, kurie reiškia pašalines, tarsi papildomai pasakytas pastabas. Todėl užrašas skliausteliuose „gazuotas alkoholinis kokteilis“ šiuo atveju negali būti laikomas alkoholinio gėrimo pavadinimu. Nurodytų alkoholinių gėrimų pakuotės skliausteliuose buvo nurodoma papildoma informacija, kad minėti gaminiai pagaminti sumaišius putojantį vyną su limonadu, kitaip tariant „gazuotas alkoholinis kokteilis“.

Pažymėjo, kad fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių ženklinimo reglamentavimo Lietuvoje apskritai nėra. Šiuo atveju gėrimų sudėtinės dalys bei gamybos technologijos atitinka abiejų kategorijų („fermentuoto ir nealkoholinių gėrimų mišinio“ ir „gazuoto alkoholinio kokteilio“) reikalavimus, todėl bet koks fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinys gali būti traktuojamas kaip alkoholinis kokteilis, nes alkoholinių kokteilių gamybos reglamentas yra žymiai platesnis ir apima didesnį spektrą gėrimų. Esant tokioms aplinkybėms bei teisinio reglamentavimo neišsamumui darytina išvada, kad šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos neišskiria fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių iš alkoholinių kokteilių apibrėžimo.

Nesutinka su Tarnybos sprendime nurodytu argumentu, kad siekiant atskirti „alkoholinį kokteilį“ nuo „fermentuoto ir nealkoholinio gėrimo mišinio“, būtina įvertinti alkoholiniam gėrimui pagaminti naudojamus gėrimus. Jeigu alkoholinis gėrimas pagamintas sumaišius alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3 grupėse nurodytus gėrimus su nealkoholiniu gėrimu, tai „fermentuoto ir nealkoholinio gėrimo mišinys“. Jeigu gaminant alkoholinį gėrimą mišiniui pagaminti buvo panaudotas alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 4 ir (ar) 5 grupėse nurodyti gėrimai, tuomet tai „alkoholinis kokteilis“, nes tai prieštarauja Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techniniam reglamentui, patvirtintam 2003 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. 3D-322, kurio 3 punktas nustato, kad kokteiliams gaminti leidžiama naudoti visų kategorijų alkoholinius gėrimus, nurodytus alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir kategorijose bei kiekvienos grupės maksimaliose tūrinėse etilo alkoholio koncentracijose, patvirtintose žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“, ir atitinkančius Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų reikalavimus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui akivaizdu, kad alkoholiniams kokteiliams gaminti gali būti naudojami visose Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose nurodyti gėrimai.

Tarnybos argumentas, jog alkoholinio gėrimo kategorija labai svarbi tam, kad produktui būtų priskirtas kodas pagal KN (kombinuotąją nomenklatūrą), vadovaujantis Alkoholinių gėrimų grupėmis, pogrupiais ir (ar) kategorijomis tik patvirtina aplinkybę, jog fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai gali būti traktuojami kaip alkoholiniai kokteiliai iš fermentuotų žaliavų, nes tiek fermentuoto ir nealkoholinių gėrimų mišinių, tiek alkoholinių kokteilių iš fermentuotų medžiagų kodai pagal KN yra identiški, t. y. 2206.

Jei kokteiliai būtų gaminami tik iš alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 4 ir (ar) 5 grupėse nurodytų gėrimų (kaip nurodoma ginčijamame sprendime), jų KN kodas visada būtų 2208. Taigi, Tarnybos išvada, kad alkoholinis gėrimas pagamintas sumaišius alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3 grupėse nurodytus gėrimus su nealkoholiniu gėrimu, yra „fermentuoto ir nealkoholinio gėrimo mišinys“, o jei gaminant alkoholinį gėrimą mišiniui pagaminti buvo panaudoti alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 4 ir (ar) 5 grupėse nurodyti gėrimai, tuomet tai yra „alkoholinis kokteilis“, yra klaidinga bei neatitinkanti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų.

Tai, kad ir pačių ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų nuomone šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos neišskiria fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių iš alkoholinių kokteilių apibrėžimo, patvirtina Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugsėjo mėn. raštas suinteresuotoms šalims „Dėl alkoholinių kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento projekto“, kuriame nurodyta, kad Alkoholinių kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento <...> projekto esmė – tiksliau reglamentuoti alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir kategorijas, atskirti alkoholinių kokteilių kategoriją nuo fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių kategorijos.

Kadangi šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos neišskiria fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių iš alkoholinių kokteilių apibrėžimo, todėl negali būti skiriamos sankcijos už tai, kad ant pakuotės nurodoma „fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinys (gazuotas alkoholinis kokteilis)“. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju neturėtų būti traktuojama, kad pareiškėjas alkoholinio gėrimo pavadinime panaudojo dviejų skirtingų alkoholinių gėrimų kategorijas, nes pagal galiojančias lietuvių kalbos taisykles, skliausteliuose rašoma nuo pagrindinio teksto nutolę, papildomas mintis ar paaiškinimus reiškiantys sakiniai, todėl teiginys „(gazuotas alkoholinis kokteilis)“ negali būti laikomas pagrindiniu tekstu, t. y. alkoholinio gėrimo pavadinimu.

Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai nėra išskiriami iš alkoholinių kokteilių apibrėžimo. Be to, ant alkoholinio gėrimo pakuotės nurodžius „fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinys (gazuotas alkoholinis kokteilis)“ dėl to nekyla reikšmingas pavojus ar žala vartotojų sveikatai. Esant tokioms aplinkybėms bei egzistuojant teisinio reglamentavimo neišsamumui bei prieštaravimui, negalima daryti pagrįstos išvados, kad UAB „Selita“ ir Ko pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Dėl gėrimų ženklinimo „su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais“ pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Tarnybos išvada, kad ant produktų pakuotės nurodžius, kad produkte yra konkrečios cukraus rūšys, t. y. gliukozė ir fruktozė, buvo pažeistos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ nuostatos. Pažymėjo, kad būtent norint tinkamai bei išsamiai informuoti vartotojus prie produkto pavadinimo buvo nurodomi konkretūs dedamų į gėrimą cukrų pavadinimai, kad gėrimas yra su gliukozės ir fruktozės sirupu. Pareiškėjas nurodydamas, kad gėrime yra gliukozės ir fruktozės sirupo, nesiekė suklaidinti vartotojų, o priešingai – siekė kuo išsamiau bei tiksliau informuoti vartotoją apie gėrimo sudėtį. Toks ženklinimo neatitikimas, kai ant alkoholinio gėrimo pakuotės nurodomi konkretūs dedamų į gėrimą cukrų pavadinimai, o ne lakoniškai „cukrai“, negali būti traktuojamas kaip Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ bei Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimas, nes tokiu atveju nekyla reikšmingas pavojus ar žala vartotojų sveikatai, o priešingai – vartotojai informuojami dar tiksliau nei reikalauja teisės aktai. Šiuo atveju ženklinimo neatitikimas turėtų būti laikomas mažareikšmiu. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. liepos 13 d. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė Ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos inicijuotą Memorandumą dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų, kuriuo bendrai buvo nuspręsta, kad už mažareikšmį ženklinimo reikalavimų nesilaikymą verslo priežiūros institucijos verslininkams nebeskirs baudų ir nebereikalaus iš prekybos išimti prekių bei jas iš naujo paženklinti perklijuojant etiketes. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos susitarė, kad mažareikšmiais laikomi tokie ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejai, kai dėl to nekyla reikšmingas pavojus ar žala vartotojų sveikatai, o jų klaidinimas yra nežymus. Jei pareiškėjo veiksmuose ženklinant produktus egzistuoja sprendime įvardinti neatitikimai teisės aktams, tai jie pripažintini mažareikšmiais, kaip nekeliantys reikšmingo pavojus ar žalos vartotojų sveikatai.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–38).

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kuriais jis siekia pagrįsti teiginius, jog nurodytų alkoholinių gėrimų pavadinimuose nėra vartojamos dvi alkoholinių gėrimų kategorijos, o užrašas skliausteliuose „gazuotas alkoholinis kokteilis“ negali būti laikomas alkoholinio gėrimo pavadinimu, nes tai yra papildoma informacija. Maisto produktų (tarp jų ir alkoholinių gėrimų) ženklinimo reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 677, kurios 13.1 punkte nurodyta, kad ženklinant maisto produktus būtina nurodyti parduodamo maisto produkto pavadinimą, o 15.1 punkte – jei maisto produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose maisto produkto pavadinimas nenurodytas, parduodant produktą vartojamas įprastinis jo pavadinimas arba maisto produkto, prireikus ir jo vartojimo, aprašas, kuris turi būti aiškus, vienareikšmiškai suprantamas, leistų atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas. Alkoholiniai gėrimai klasifikuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“. Minėtu įsakymu patvirtintos alkoholinių gėrimų grupės, pogrupiai ir (ar) kategorijos. Nurodant alkoholinio gėrimo pavadinimą, vartojama Alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų reikalavimus atitinkanti alkoholinio gėrimo kategorija, leidžianti identifikuoti alkoholinį gėrimą ir atskirti jį nuo kitų produktų (alkoholinių gėrimų), su kuriais jis gali būti supainiotas. Pareiškėjo alkoholinių gėrimų gazuoto obuolių ir kriaušių skonio fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio (gazuoto alkoholinio kokteilio) „Joy long drink“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) bei gazuoto obuolių, kaktusų ir žaliųjų citrinų skonio fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio (gazuoto alkoholinio kokteilio) „Joy long drink“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) pavadinimų skliausteliuose nurodytas užrašas „gazuotas alkoholinis kokteilis“ negali būti laikomas tik papildoma su alkoholinio gėrimo pavadinimu nesusijusia informacija, nes skliausteliuose įrašytas teiginys „gazuotas alkoholinis kokteilis“ – tai dar viena alkoholinio gėrimo kategorija.

Taigi, skliausteliuose įrašyta informacija nėra papildoma ar aiškinanti kitą pavadinime nurodytą informaciją, bet tokiu būdu pareiškėjas pateikia dar vieną alkoholinio gėrimo kategoriją. Kadangi galiojantys teisės aktai nustato aiškumo ir vienareikšmiško suprantamumo reikalavimus maisto produkto (alkoholinio gėrimo) pavadinimui, todėl pavadinime vartojant dviejų skirtingų alkoholinių gėrimų kategorijas šie reikalavimai yra pažeidžiami bei tampa sudėtinga nustatyti, kuriai iš nurodytų alkoholinių gėrimų kategorijai šis konkretus alkoholinis gėrimas priskiriamas.

Ženklinimo etiketėse pateikti alkoholinių gėrimų pavadinimai yra parašyti aukštesniu šriftu nei kita ženklinimo informacija, todėl tai tik patvirtina, kad užrašas „gazuotas alkoholinis kokteilis“ laikytinas alkoholinių gėrimų pavadinimų sudedamąja dalimi, o ne su pavadinimais nesusijusia papildoma informacija. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos neišskiria fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių iš alkoholinių kokteilių apibrėžimo. Lietuvos Respublikoje galioja Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. 3D-322, kurio 3 punkte nurodoma, kad alkoholiniams kokteiliams gaminti leidžiama naudoti visų kategorijų alkoholinius gėrimus, nurodytus alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose. Tačiau šios normos negalima vertinti neatsižvelgus į specialiąsias Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento nuostatas. Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento 52 punkte imperatyviai nurodyta, kad „kokteilis negali būti pavadintas kitų alkoholinių gėrimų kategorijos, nurodytos alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir kategorijose, vardu“.

Minėta nuostata susiaurina alkoholinio kokteilio/gazuoto alkoholinio kokteilio kategorijoms priskiriamų alkoholinių gėrimų ratą, nes alkoholiniais kokteiliais/gazuotais alkoholiniais kokteiliais negali būti vadinami alkoholiniai gėrimai, priskiriami bet kuriai kitai alkoholinių gėrimų kategorijai, nurodytai alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose. Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose yra pateikta fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių kategorija. Alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 2 išnašoje pateiktas fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių apibrėžimas – tai „mišiniai, gauti sumaišius 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3 grupėse nurodytus gėrimus su nealkoholiniu gėrimu“.

Siekiant tinkamai, tiksliai ir teisingai atriboti alkoholinio kokteilio/gazuoto alkoholinio kokteilio kategoriją nuo fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių kategorijos, Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento 3 punkte nurodytą nuostatą, kad „alkoholiniams kokteiliams gaminti leidžiama naudoti visų kategorijų alkoholinius gėrimus, nurodytus alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose“, reikėtų performuluoti analogiškai pagal alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 2 išnašoje pateiktą fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių apibrėžimą.

Tokiu atveju, alkoholinis kokteilis/gazuotas alkoholinis kokteilis – tai mišinys, gautas sumaišius 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3, ir (ar) 4, ir (ar) 5 grupėse nurodytus gėrimus. Vertinant tik technines mišinių sudėties išraiškas (fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinys – mišinys, gautas sumaišius 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3 grupėse nurodytus gėrimus su nealkoholiniu gėrimu; alkoholinis kokteilis / gazuotas alkoholinis kokteilis – mišinys, gautas sumaišius 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3, ir (ar) 4, ir (ar) 5 grupėse nurodytus gėrimus), matyti, kad tam tikrais atvejais galimi variantai, kad mišinys galimai atitinka tiek fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio, tiek ir alkoholinio kokteilio/gazuoto alkoholinio kokteilio kategorijas, bet tokiu atveju taikomas Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento 52 punktas ir alkoholinis gėrimas priskiriamas ir yra vadinamas fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniu.

Esminiu bruožu, skiriančiu alkoholinį kokteilį/gazuotą alkoholinį kokteilį nuo fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio, tampa tai, kad alkoholinio kokteilio/gazuoto alkoholinio kokteilio mišiniui pagaminti naudojami ir Alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų 4 ir (ar) 5 grupėse nurodyti gėrimai. Būtent tokia Tarnybos pozicija, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, pateikta ir skundžiamame nutarime. Todėl nėra pagrindo pritarti pareiškėjo pozicijai, kad šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos neišskiria fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių iš alkoholinių kokteilių apibrėžimo.

Dėl papildomų užrašų ženklinant alkoholinius gėrimus Tarnyba nurodo, kad pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad alkoholinių gėrimų gazuoto obuolių ir kriaušių skonio fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio (gazuoto alkoholinio kokteilio) „Joy long drink“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l), gazuoto obuolių, kaktusų ir žaliųjų citrinų skonio fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio (gazuoto alkoholinio kokteilio) „Joy long drink“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l), gazuoto obuolių ir kriaušių skonio alkoholinio kokteilio „Joy Coctail“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) bei gazuoto kaktusų ir žaliųjų citrinų skonio alkoholinio kokteilio „Joy Coctail“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) sudėtyse yra gliukozės-fruktozės sirupo.

Pažymėjo, kad pateikiant maisto produktų ženklinimo informaciją, būtina tiksliai vadovautis teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 13.11.3 punktas reglamentuoja, kad papildomi užrašai turi būti pateikti ženklinant maisto produktus, į kuriuos pridėta ir cukraus (cukrų), ir saldiklio (saldiklių), papildomu užrašu „Su cukrumi (cukrais) ir saldikliu (saldikliais)“. Šis užrašas turi būti šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo. Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 6.3 punkte nurodoma, kad cukrus – visi maiste esantys monosacharidai ir disacharidai, išskyrus poliolius.

Nurodytų alkoholinių gėrimų pavadinimuose nurodomi gliukozė ir fruktozė laikytini monosacharidais, todėl, ženklinant minėtus alkoholinius gėrimus, turi būti pateikiamas papildomas užrašas „Su cukrais“. Minėta Lietuvos higienos norma nenumato alternatyvių ženklinimo reikalavimų maisto produktams, kurių sudėtyje yra cukraus, t. y. teisės aktai nenumato galimybės užrašo „Su cukrumi (cukrais)“ pakeisti kitokiu užrašu, kuriame būtų nurodytas konkretus cukraus pavadinimas. Pareiškėjo vadinama lakoniška frazė „Su cukrumi (cukrais)“ iš esmės grindžiama jautrių cukrui vartotojų grupės interesų apsauga.

Kadangi ne visi vartotojai turi specialių žinių apie konkrečias cukraus rūšis ir jų pavadinimus, todėl ženklinant maisto produktus panaudojus kitokius nei teisės aktų nustatytus užrašus, gali kilti grėsmė tam tikrų vartotojų grupių sveikatai ar net gyvybei, nagrinėjamu atveju, vartotojų grupei, jautriai cukrui (diabetikams). Todėl nesutinkama su pareiškėjo pozicija, kad dėl nutarime nustatytų pareiškėjo ženklinimo reikalavimų pažeidimo nekyla reikšmingas pavojus ar žala vartotojų sveikatai, o priešingai, vartotojai informuojami dar tiksliau, nei to reikalauja teisės aktai.

Pažymėjo, kad vienas iš teisės aktų normų požymių yra jų visuotinis privalomumas, kuriuo siekiama sukurti visiems visuomenės nariams taikomas vienodas elgesio taisykles, todėl teisinėje valstybėje neturėtų būti toleruojamos teisės aktų nenumatytos išimtys atskiriems visuomenės nariams, ypač kai tai susiję su tam tikrų vartotojų grupių teisių apsauga.

Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo atsakovas nurodo, kad Memorandume nurodoma, kad teisės aktai priežiūros institucijoms suteikia teisę taikyti poveikio priemones nustačius teisės aktų pažeidimus ir Memorandumas neapriboja priežiūros institucijų diskrecijos jas taikyti. Atsižvelgdama į Memorandumo nuostatas, Tarnyba turi teisę vertinti ūkio subjektų padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir nustačius, kad padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra mažareikšmiai, netaikyti ūkio subjektams poveikio priemonių. Taigi vertinti, ar konkretus teisės aktų reikalavimų pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, palikta pačios priežiūros institucijos kompetencijai. Ginčijamame Nutarime buvo vertintas pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų mažareikšmiškumas ir nustatyta, kad konkretaus alkoholinio gėrimo pavadinimo nenurodymas negali būti laikomas mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, nes, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 13 punktu, produkto pavadinimas yra ženklinant būtina nurodyti informacija. Atkreipė dėmesį, kad alkoholiniai gėrimai yra ribotos civilinės apyvartos produktai, kuriems dėl savo galimo neigiamo poveikio asmenų sveikatai ir visuomenės gerovei, taikomi specialūs Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti reikalavimai. Be to, atsižvelgiant į užrašo „Su cukrumi (cukrais)“ svarbą jautrių cukrui vartotojų grupei, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai pritaikyta Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta atsakomybė už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 17 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (toliau – ir Higienos norma) (2009 m. rugsėjo 14 d. redakcija), 13 punktu (13.1, 13.2, 13.3, 13.11.3 p.), 15.1 punktu, 6.3 punktu; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“ (2012 m. lapkričio 16 d. įsakymo redakcija) (toliau – ir Klasifikatorius); Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu patvirtintu Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techniniu reglamentu (toliau – ir Reglamentas), jo 45 ir 52 punktais.

Byloje nustatyta, kad ginčijamame nutarime nurodyti pareiškėjo pagaminti gėrimai buvo atitinkamai paženklinti, tačiau jų ženklinimas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Klasifikatorius nustato alkoholinių gėrimų atitinkamas kategorijas, kaip atskiros alkoholinių gėrimų kategorijos yra nurodytos „fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai“ ir „gazuoti alkoholiniai kokteiliai“, kurios patenka į atskiras alkoholinių gėrimų grupes – fermentuotų gėrimų ir alkoholinių kokteilių. Nagrinėjamu atveju ant pareiškėjo gaminamų alkoholinių gėrimų pakuočių buvo nurodyta: „fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinys (gazuotas alkoholinis kokteilis)“, t. y. dviejų alkoholinių gėrimų kategorijos. Pareiškėjo skundo argumentai, kad fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai gali būti traktuojami kaip alkoholiniai kokteiliai, nepagrįsti, nes Reglamento 52 punktu draudžiama kokteilį pavadinti kitų alkoholinių gėrimų kategorijos, nurodytos alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir kategorijose, vardu. Teisės aktų nuostatos reikalauja, kad alkoholinio gėrimo ženklinime turi būti nurodoma konkreti alkoholinio gėrimo kategorija ir nei prekės ženklas, nei registruotas produkto pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo (Higienos normos 15.4 p.). Be to kategorija „alkoholinis kokteilis“ neapima kategorijos „fermentuoto ir nealkoholinio gėrimo mišinys“, nes aiškinant priešingai, netektų prasmės alkoholinių gėrimų klasifikavimas pagal kategorijas. Pareiškėjo aiškinimas, kad užrašas skliausteliuose „gazuotas alkoholinis kokteilis“ buvo tik papildoma informacija, o ne gėrimo pavadinimas, yra nepagrįstas, nes, kaip jau buvo minėta, Klasifikatoriuje šis gėrimo pavadinimas nurodytas kaip atskira alkoholinio gėrimo kategorija. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir klaidingai nurodydamas dvi alkoholinių gėrimų kategorijas tokiu būdu klaidino vartotojus. Higienos normos reikalauja, kad ženklinimas ir ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo gaminamo gazuoto obuolių ir kriaušių skonio fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio (gazuoto alkoholinio kokteilio) „Joy long drink“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l), gazuoto obuolių, kaktusų ir žaliųjų citrinų skonio fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio (gazuoto alkoholinio kokteilio) „Joy long drink“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l), gazuoto obuolių ir kriaušių skonio alkoholinio kokteilio „Joy Coctail“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) bei gazuoto kaktusų ir žaliųjų citrinų skonio alkoholinio kokteilio „Joy Coctail“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) sudėtyse yra gliukozės-fruktozės sirupo. Higienos normos 6.3 punkte nustatyta, kad cukrūs – visi maiste esantys monosacharidai ir disacharidai, išskyrus poliolius. Kadangi gliukozė ir fruktozė laikytini monosacharidais, atsižvelgiant į Higienos normos 13.11.3 punktą, kad papildomi užrašai turi būti pateikti ženklinant maisto produktus, į kuriuos pridėta ir cukraus (cukrų), ir saldiklio (saldiklių), papildomu užrašu „Su cukrumi (cukrais) ir saldikliu (saldikliais)“, pareiškėjas ženklindamas aukščiau nurodytus gėrimus, į kurių sudėtį įeina cukrus, atitinkamai turėjo nurodyti „Su cukrumi (cukrais) ir saldikliu (saldikliais). Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato alternatyvių ženklinimo reikalavimų maisto produktams ir galimybės teisės aktuose nurodyto ženklinimo pakeisti kitu, kuriame būtų nurodytas konkretus gamyboje panaudotos medžiagos ar jos sudėtinės dalies pavadinimas. Pažymėtina ir tai, kad netgi laikant, kad užrašas „su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais“ tik iš dalies neatitinka teisės aktuose nustatyto žymėjimo, ar laikytinas mažareikšmiu, ši aplinkybė nepašalina pareiškėjo padaryto Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto pažeidimo ir šiuo atveju jo veikos teisinė kvalifikacija nesikeičia.

Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą bei teisinį reglamentavimą yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominių sankcijų už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo taikymo teiseną negalimą, pareiškėjo UAB „Selita“ ir Ko veika pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 5 punktą kvalifikuota teisingai, pažeidimai, kurių padarymu kaltinamas pareiškėjas, įrodyti byloje esančiais įrodymais.

Pažymėta, kad pareiškėjo padarytų Alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimų nėra pagrindo vertinti kaip mažareikšmių. Kaip pagrįstai teigia atsakovas, konkretaus alkoholinio gėrimo pavadinimo nenurodymas negali būti laikomas mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, nes produkto pavadinimas yra ženklinant būtina nurodyti informacija. Nurodant dvi alkoholinių gėrimų kategorijas, yra klaidinamas vartotojas. Alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 4 str. 1 d.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui UAB „Selita“ ir Ko paskirtos baudos yra akivaizdžiai per didelis ar neproporcingas padarytam pažeidimui. Pažymėtina, kad pareiškėjui už minėtus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, įvertinus lengvinančias atsakomybę aplinkybes ir nenustačius sunkinančių, paskirta minimali sankcijoje už tokius pažeidimus nustatyta bauda (1 000 Lt).

III. Pareiškėjas UAB „Selita“ ir Ko pateikė apeliacinį skundą (b. l. 117–127), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas palaiko savo skunde nurodytą poziciją, remdamasis jame pateiktais argumentais. Pareiškėjo vertinimu, jis, priešingai nei nurodo Vilniaus apygardos administracinis teismas, buvo rūpestingas vertindamas dviprasmiškas ir neaiškias teisės aktų nuostatas, bei siekdamas nesuklaidinti vartotojų, nurodė papildomą informaciją, kad alkoholiniai gėrimai pagaminti sumaišius putojantį vyną su limonadu, t. y. papildomai skliausteliuose nurodė „gazuotas alkoholinis kokteilis“.

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir vertino Reglamento 52 punktą, teigdamas, kad pareiškėjo argumentai, kad fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai gali būti traktuojami kaip alkoholiniai kokteiliai, nepagrįsti, nes Reglamentas draudžia kokteilį pavadinti kitų alkoholinių gėrimų kategorijos, nurodytos alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir kategorijose, vardu. Pabrėžtina, kad Reglamento 52 punkte įtvirtina nuostata, draudžianti kokteilius pavadinti kitais alkoholinių kategorijų vardais, o ne nuostata, įtvirtinanti alkoholinių gėrimų, kaip kategorijos, aiškų atskyrimą nuo kitų alkoholinių gėrimų kategorijų.

Vertinant Klasifikatorių ir Reglamento 3 punktą, darytina išvada, kad fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai – mišiniai, gauti sumaišius 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3 grupėse nurodytus gėrimus su nealkoholiniu gėrimu pvz., limonadu, o alkoholiniai kokteiliai – tokie alkoholiniai gėrimai, kuriuose yra ne mažiau kaip 1,2 ir ne daugiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio (Reglamento II skyrius Terminai, Alkoholinio kokteilio (kokteilio) sąvoka), kuriems gaminti leidžiama naudoti visų kategorijų alkoholinius gėrimus, nurodytus Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir kategorijose, t. y. pagaminti alkoholiniams kokteiliams leidžiama naudoti visų kategorijų alkoholinius gėrimus, nurodytus tiek 1, tiek 2 ir (ar) 3 ir (ar) 4 ir (ar) 5 grupėse. Taip pat, remiantis šiomis nuostatomis, alkoholinių kokteilių gamybai nėra nustatytas imperatyvus nurodymas naudoti tik alkoholinius gėrimus, vadinasi gaminant alkoholinius kokteilius, galima naudoti ir nealkoholinius gėrimus su bet kurios kategorijos alkoholiniais gėrimais. Todėl darytina išvada, kad sumaišius nealkoholinį gėrimą su 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3 grupės alkoholiniai gėrimais, pagal nustatytą reglamentavimą, būtų pagamintas tiek fermentuotu ir nealkoholiniu gėrimų mišinys, tiek alkoholinis kokteilis. Taip pat, svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Klasifikatoriuje nustatytais alkoholinių gėrimų grupių kodais (KN) tiek fermentuoti gėrimai, tiek alkoholiniai kokteiliai gali būti pažymėti kodu (KN) 2206. Akivaizdu, kad vienodo kodo nustatymas tiek fermentuotiems gėrimams, tiek alkoholiniams kokteiliams, pagrindžia argumentus, kad fermentuoti gėrimai, tam tikrais atvejais, gali sutapti su alkoholiniais kokteiliais.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad alkoholinių gėrimų ženklinimą reglamentuojančios nuostatos nėra aiškios ir nedviprasmiškos, leidžiančios ūkio subjektams, gaminantiems ir pardavinėjantiems alkoholinius gėrimus, tinkamai laikytis teisės aktų. Ypač neaiškus ir dviprasmiškas reglamentavimas yra nustatytas Reglamente. Be jau paminėtų neaiškumų, Reglamentas numato, kad alkoholinis kokteilis (kokteilis) – alkoholinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 1,2 ir ne daugiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio. Reglamento 2 punktas numato, kad alkoholiniams kokteiliams nepriskiriami kitoms alkoholinių gėrimų grupėms priskirti kokteiliai – vaisių ir/ar uogų vyno kokteiliai ir aromatizuoti vyno kokteiliai.

Tokios Reglamento nuostatos leidžia daryti išvadą, kad alkoholinis kokteilis yra bet koks alkoholinis gėrimas, nesvarbu ar 1, ar 2, 3, 4, 5 grupėse, jų pogrupiuose ar kategorijose numatytas alkoholinis gėrimas (pagal Reglamento 3 punktą gali būti sumaišytas iš skirtingų grupių alkoholinių gėrimų), kuriame yra ne mažiau kaip 1,2 ir ne daugiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio, išskyrus vaisių ir/ar uogų vyno kokteilius ir aromatizuotus vyno kokteilius. Vadinasi, remiantis jau minėtu Reglamento 52 punktu, alkoholinis kokteilis, t. y. bet koks alkoholinis gėrimas, nesvarbu ar 1, ar 2, 3, 4, 5 grupėse, jų pogrupiuose ar kategorijose numatytas alkoholinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 1,2 ir ne daugiau kaip 15 tūrio proc. etilo alkoholio, išskyrus vaisių ir/ar uogų vyno kokteilius ir aromatizuotus vyno kokteilius, negali būti pavadintas kitų alkoholinių gėrimų kategorijos, nurodytos alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir kategorijose, vardu.

Akivaizdu, kad toks reglamentavimas prieštarauja alkoholinių kokteilių ženklinimą reglamentuojančioms nuostatoms – Higienos normos 15.1 ir 15.4 punktams bei Klasifikatoriui, pagal kuriuos alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti maisto produkto pavadinimu, šiuo atveju, atitinkamu pavadinimu, nustatytu Klasifikatoriuje – taip eliminuojant galimybę bet kokios kategorijos alkoholinį gėrimą, išskyrus vaisių ir/ar uogų vyno kokteilius ir aromatizuotus vyno kokteilius, pavadinti Klasifikatoriuje nurodytais kategorijų pavadinimais, o, esant paminėtai situacijai, alkoholinių gėrimų klasifikavimas pagal kategorijas praranda prasmę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis būtent Reglamentu, kurio nuostatos yra neaiškios ir dviprasmiškos, bei prieštaraujančios kitiems teisės aktams, nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kad alkoholiniai kokteiliai neapima fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių, yra nepagrįsti, todėl pareiškėjo alkoholiniai gėrimai buvo paženklinti dviprasmiškai, t. y. pažeidžiant teisės aktus, ir tuo pagrindu atmetė UAB „Selita“ ir Ko skundą ir paliko galioti VMVT Nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta ekonominė sankcija.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 22 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N444-220/2008 nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykiu subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Neaiškios ir dviprasmiškos nuostatos buvo priežastis papildomai prie pavadinimo skliausteliuose nurodyti „gazuotas alkoholinis kokteilis“, todėl pareiškėjo veiksmai turi būti vertinti kaip atsargūs, siekiantys kuo mažiau suklaidinti vartotojus, o esant teisiniam netikrumui, sankcija už neaiškių ir dviprasmiškų nuostatų netinkamą laikymąsi negali būti paskirta.

Ženklinimo neatitikimas, kai pareiškėjas ant alkoholinio gėrimo pakuotės nurodo „su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais“ vietoje „su cukrumi (cukrais) ir saldikliu (saldikliais)“ negali būti traktuojamas kaip Higienos normų bei Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimas, nes tokiu atveju nekyla reikšmingas pavojus ar žala vartotojų sveikatai, o priešingai vartotojai informuojami dar tiksliau nei reikalauja teisės aktai, o net ir tuo atveju, jeigu ant pareiškėjo gėrimų užrašytas papildomas užrašas „su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais“ neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, toks neatitikimas turi būti vertinamas kaip mažareikšmis, dėl to ekonominė sankcija UAB „Selita“ ir Ko neturi būti paskirta. Pažymėtina, kad teismas visai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų, teigdamas, kad ši aplinkybė nepašalina pareiškėjo padaryto pažeidimo ir jo teisinė kvalifikacija nesikeičia, tačiau pareiškėjas pažymi, kad, nors ir ženklinimo pažeidimų mažareikšmiškumo nustatymas pareiškėjo veikos teisinės kvalifikacijos nekeičia, tačiau, nustatant, kad pareiškėjas nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų alkoholinių gėrimų pavadinimuose nurodydamas „su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais“, ar netinkamai nuostatas taikė nurodydamas pavadinimą dėl neaiškaus reglamentavimo, mažareikšmiškumo nustatymas yra reikšmingas ekonominės sankcijos netaikymui.

Atsakovas Tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 133–140, 141–148). Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų, leidžiančių abejoti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimto sprendimo pagrįstumu.

Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių ženklinimo reglamentavimo Lietuvoje apskritai nėra. Pažymi, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 9 straipsnį Lietuvos Respublikoje parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka, pagal to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų, o pagal 17 straipsnio 2 dalies 5 punktą įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholiniai gėrimai yra maistas, bendrieji jų ženklinimo reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, o kai kurie specialieji reikalavimai – ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techniniame reglamente ir Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose, kurie ypač aktualūs nurodant alkoholinio gėrimo pavadinimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teisingai pastebi, kad tam, kad nebūtų pažeistos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti maisto produkto pavadinimu, šiuo atveju atitinkamu pavadinimu, nustatytu Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir (ar) kategorijose.

Tarnyba pažymi, kad naujos redakcijos Alkoholinių kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento projekto pateikimas pats savaime dar nereiškia, kad iš esamos teisės akto redakcijos visiškai neaišku, kokie reikalavimai jame nustatyti. Be to, vieno teisės akto negalima vertinti atsietai nuo kitų teisės aktų: kaip minėta, alkoholinių gėrimų ženklinimo reikalavimai nustatyti keliuose teisės aktuose, kurių nuostatos aiškintinos sistemiškai.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad alkoholinių gėrimų pavadinimuose skliausteliuose buvo pateikta tik papildoma informacija, o ne nurodytos dvi alkoholinių gėrimų kategorijos, kad alkoholinių gėrimų ženklinimą reglamentuojančios nuostatos neaiškios ir dviprasmiškos ir kad dėl to negali būti pagrindu taikyti sankcijas už jų netinkamą laikymąsi, ir mano, kad pareiškėjo cituojama teismo praktika dėl atsakomybės taikymo, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reguliavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, neaktuali.

Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti teisės aktų pažeidimai nėra mažareikšmiai dėl jau minėtų argumentų: pirma, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 13.1 papunkčiu, produkto pavadinimas yra ta informacija apie maisto produktą, kurią jį ženklinant pateikti būtina; antra, alkoholiniai gėrimai yra ribotos civilinės apyvartos produktai, kuriems, dėl savo galimo neigiamo poveikio asmenų sveikatai ir visuomenės gerovei, taikomi specialūs Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti reikalavimai, neginčijama alkoholio vartojimo daroma žala žmogaus sveikatai, šeimai, visuomenei, valstybės dedamos pastangos mažinti alkoholio daromą žalą, be to, alkoholio verslas yra licencijuojama veikla, taigi, turi būti vykdoma labai atsakingai; trečia, neabejotina užrašo „Su cukrumi (cukrais)“ svarba jautrių cukrui vartotojų grupei. Be to, atsakovas pastebi, kad teismo praktikoje dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų pažymima, kad argumentai dėl mažareikšmiškumo paprastai vertinami ne pažeidimo konstatavimui, o taikomos sankcijos dydžio vertinimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1679/2013). Tarnyba pažymi, kad Nutarimu pareiškėjui, įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta minimali sankcijoje už pareiškėjo padarytus pažeidimus nustatyta bauda, kurią Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino kaip tinkamą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB „Selita“ ir Ko už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimus paskirta 1 000 Lt bauda (b. l. 81–86), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausieji specialistai, vykdydami 2013 m. rugsėjo 3 d. pavedimą Nr. 0218296, atliko neplaninį UAB „Selita“ ir Ko patikrinimą ir 2013 m. rugsėjo 3 d. surašė Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 33NPGĮ-82, kuriame nustatė, kad netinkamai paženklindamas produktus (alkoholinius gėrimus) pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“ patvirtintos Alkoholinių gėrimų grupės, pogrupiai ir (ar) kategorijos (2012 m. lapkričio 12 d. redakcija Nr. 3D-862) 1 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 677 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 11.1, 13.11.3 punktų reikalavimus (b. l. 46–52). Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 5 d. faktinių aplinkybių taikant Alkoholio kontrolės įstatymą, fiksavimo akte Nr. 3 (b. l. 43–45). Prie patikrinimo akto pridėtos ir minėtų gėrimų ženklinimo etiketės (b. l. 53–54).

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis specialistas maisto produktų inspektorius 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „Selita“ ir Ko surašė Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 2, kuriame nustatė, kad pareiškėjas gazuoto obuolių ir kriaušių skonio fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio (gazuoto alkoholinio kokteilio) „Joy long drink“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) bei gazuoto obuolių, kaktusų ir žaliųjų citrinų skonio fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio (gazuoto alkoholinio kokteilio) „Joy long drink“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) ženklinime nurodo 2 alkoholinių gėrimų kategorijas – „fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinys“ ir „gazuotas alkoholinis kokteilis“.

Be to, šių gėrimų sudėtyje yra gliukozės-fruktozės sirupo. Gazuoto obuolių ir kriaušių skonio alkoholinio kokteilio „Joy Coctail“ su gliukozės- fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) bei gazuoto kaktusų ir žaliųjų citrinių skonio alkoholinio kokteilio „Joy Coctail“ su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais (alk. 7,5 proc. tūrio, 0,5 l) sudėtyje taip pat yra gliukozės-fruktozės sirupo, tačiau prie pavadinimo nenurodoma „Su cukrais“. Vadovaujantis Alkoholinių gėrimų grupėmis, pogrupiais ir (ar) kategorijomis, gėrimas, priskiriamas fermentuotų gėrimų ar nealkoholinių gėrimų mišinio kategorijai, turi būti gaminamas maišant alaus ir (ar) vyno ir (ar) fermentuotų gėrimų grupėse nurodytą gėrimą su nealkoholiniu gėrimu.

Alkoholinių kokteilių grupei ir pogrupiui priskiriamos alkoholinių kokteilių ir gazuotų alkoholinių gėrimų kategorijos. Alkoholinio gėrimo ženklinime turi būti nurodoma konkreti alkoholinio gėrimo kategorija. Pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 13.11.3 punktą, maisto produktus, į kuriuos pridėta cukraus (cukrų) privaloma paženklinti papildomu užrašu „Su cukrumi (cukrais)“, šis užrašas turi būti šalia parduodamo maisto produkto pavadinimo, o 6.3 punkte pateiktas paaiškinimas, kad cukrūs – visi maiste esantys monosacharidai ir disacharidai, išskyrus poliolius.

Minėtų gėrimų sudėtyje nurodomas dviejų monosacharidų mišinys „gliukozės-fruktozės sirupas“, todėl jų ženklinime privalo būti užrašas „Su cukrumi (cukrais)“. Tokiu būdu pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 5 punktą (b. l. 39–40).

Ginčo esmė – pareiškėjas nesutinka, kad jo gaminamų ir parduodamų gazuoto obuolių ir kriaušių skonio ir gazuoto obuolių, kaktusų ir žaliųjų citrinų skonio fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinio (gazuoto alkoholinio kokteilio) su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais pavadinime nurodytos 2 alkoholinių gėrimų kategorijos: „fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinys“ ir „gazuotas alkoholinis kokteilis“, nes galiojančios teisės aktų nuostatos neišskiria fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių iš alkoholinių kokteilių apibrėžimo. Taip pat teigia, kad gėrimo ženklinime nurodydamas „su gliukozės-fruktozės sirupu ir saldikliais“ siekė išsamiau bei tiksliau informuoti vartotoją apie gėrimo sudėtį.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (ginčui aktuali 2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija) 9 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholinius gėrimus, kurių ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų.

Atsakomybė už minėtų draudimų pažeidimus nustatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje – pažeidėjams skiriama nuo vieno tūkstančio litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (toliau – ir Higienos norma) (2009 m. rugsėjo 14 d. redakcija) nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus ir yra privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, teikiantiems maisto produktus į Lietuvos Respublikos rinką (1 ir 2 p.) (alkoholiniai gėrimai priskiriami maisto produktams). Pagal Higienos normos 13 punktą, ženklinant maisto produktus būtina nurodyti parduodamo maisto produkto pavadinimą (13.1 p.), sudedamųjų dalių sąrašą (13.2 p.), sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių kiekį pagal šios higienos normos 16 punkte pateiktą tvarką (13.3 p.) ir kt. Higienos normos 13.11.3 punkte numatyta, kad papildomi užrašai turi būti pateikti ženklinant maisto produktus, į kuriuos pridėta ir cukraus (cukrų), ir saldiklio (saldiklių), papildomu užrašu „Su cukrumi (cukrais) ir saldikliu (saldikliais)“. Higienos normos 15.1 punkte nustatyta, jei maisto produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose maisto produkto pavadinimas nenurodytas, parduodant produktą vartojamas įprastinis jo pavadinimas arba maisto produkto, prireikus ir jo vartojimo, aprašas, kuris turi būti aiškus, vienareikšmiškai suprantamas, leistų atskirti jį nuo kitų produktų, su kuriais jis gali būti supainiotas. Higienos normos III skyriuje, nustatančiame joje vartojamas sąvokas ir jų apibrėžimus, 6.3 punkte nustatyta, kad cukrūs – visi maiste esantys monosacharidai ir disacharidai, išskyrus poliolius.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“ (2012 m. lapkričio 16 d. įsakymo redakcija) (toliau – ir Klasifikatorius) nurodytos 5 alkoholinių gėrimų grupės, kurios suskirstytos į atitinkamus pogrupius ir kategorijas (Alkoholinių gėrimų grupės, pogrupiai ir (ar) kategorijos). Fermentuotų gėrimų pogrupiuose nurodyti: sidras/kriaušių sidras, vaisių vynas, vaisių vyno kokteilis, vaisių vyno gėrimas, midus, kiti fermentuoti gėrimai, fermentuotų gėrimų mišiniai bei fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, pastarajam priskiriamos fermentuotų gėrimų mišinių ir fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių kategorijos. Alkoholinių kokteilių grupės pogrupyje nurodyti alkoholiniai kokteiliai, kuriam priskiriamos alkoholinių kokteilių ir gazuotų alkoholinių kokteilių kategorijos. Šio įsakymo 2 išnašoje nurodyta, kad fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai – mišiniai, gauti sumaišius 1 ir (ar) 2, ir (ar) 3 grupėse nurodytus gėrimus su nealkoholiniu gėrimu, pvz., limonadu.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu patvirtintas Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentas (toliau – ir Reglamentas), nustatantis alkoholinių kokteilių terminus, jų gamybos bei tvarkymo procesų, naudojamų žaliavų bei medžiagų ir prekinio pateikimo bendruosius reikalavimus. Reglamento nuostatos taikomos visiems alkoholiniams kokteiliams, parduodamiems Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai alkoholiniai kokteiliai gaminami viešojo maitinimo įmonėse ir parduodami suvartoti nedelsiant viešojo maitinimo įmonės patalpose. Alkoholinių kokteilių kategorijai priklausantis gazuotas alkoholinis kokteilis, Reglamento prasme, yra kokteilis, kuriame yra ne mažiau kaip 1,2 ir ne daugiau kaip 12 tūrio proc. etilo alkoholio, kuris yra prisotintas anglies dioksidu ir kurio perteklinis slėgis yra ne mažesnis kaip 150 kPa, kai temperatūra 200 C. Reglamento 3 punkte nustatyta, kad kokteiliams gaminti leidžiama naudoti visų kategorijų alkoholinius gėrimus, nurodytus Alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir kategorijose bei kiekvienos grupės maksimaliose tūrinėse etilo alkoholio koncentracijose, patvirtintose žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“, ir atitinkančius Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Reglamento 45 punkte nustatyta, kad kokteiliai ženklinami pagal HN 119:2002 Maisto produktų ženklinimas reikalavimus bei šio reglamento nuostatas, o 52 punkte nustatyta, kad kokteilis negali būti pavadintas kitų alkoholinių gėrimų kategorijos, nurodytos alkoholinių gėrimų grupėse, pogrupiuose ir kategorijose, vardu.

Apelianto teigimu, alkoholinių gėrimų ženklinimą reglamentuojančios nuostatos nėra aiškios ir nedviprasmiškos. Ginčui aktualios teisės aktų nuostatos neišskiria fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišinių iš alkoholinių kokteilių apibrėžimo. Teismas neteisingai aiškino ir vertino Reglamento 52 punktą.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klasifikatorius nustato alkoholinių gėrimų atitinkamas kategorijas, kaip atskiros alkoholinių gėrimų kategorijos yra nurodytos „fermentuotų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai“ ir „gazuoti alkoholiniai kokteiliai“, kurios patenka į atskiras alkoholinių gėrimų grupes – fermentuotų gėrimų ir alkoholinių kokteilių. Teisės aktų nuostatos reikalauja, kad alkoholinio gėrimo ženklinime turi būti nurodoma konkreti alkoholinio gėrimo kategorija (Higienos normos 15.4 p.). Nagrinėjamu atveju ant pareiškėjo gaminamų alkoholinių gėrimų pakuočių buvo nurodyta dviejų alkoholinių gėrimų kategorijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad toks ženklinimas negali būti laikomas atitinkančiu teisinį reglamentavimą.

Pareiškėjas teigė, kad užrašu „su gliukozės – fruktozės sirupu ir saldikliais“ siekė išsamiau bei tiksliau informuoti vartotoją apie gėrimo sudėtį. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenumato alternatyvių ženklinimo reikalavimų maisto produktams ir galimybės teisės aktuose nurodyto ženklinimo pakeisti kitu, kuriame būtų nurodytas konkretus gamyboje panaudotos medžiagos ar jos sudėtinės dalies pavadinimas. Todėl netgi laikant, kad užrašas „su gliukozės – fruktozės sirupu ir saldikliais“ tik iš dalies neatitinka teisės aktuose nustatyto žymėjimo, ar laikytinas mažareikšmiu, ši aplinkybė nepašalina pareiškėjo padaryto Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto pažeidimo.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas visai nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl mažareikšmių ženklinimo neatitikimų. Priešingai, teismas aiškiai pasisakė, kad pareiškėjo padarytų Alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimų nėra pagrindo vertinti kaip mažareikšmių. Konkretaus alkoholinio gėrimo pavadinimo nenurodymas negali būti laikomas mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, nes produkto pavadinimas yra ženklinant būtina nurodyti informacija. Nurodant dvi alkoholinių gėrimų kategorijas, yra klaidinamas vartotojas. Atsižvelgta ir į tai, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Nutarimu pareiškėjui, įvertinus atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta minimali sankcijoje už pareiškėjo padarytus pažeidimus nustatyta bauda. Teismas įvertinęs paskirtos baudos dydį ir jos proporcingumą padaryto pažeidimo atžvilgiu, atsakovo pritaikytą ekonominę sankciją vertino kaip pagrįstą ir proporcingą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad tikrindamas atsakovo sprendimų ir veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kuriuos visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Papildomai patikrinus bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo nagrinėti apelianto prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Selita“ ir Ko apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė