2025-12-30 Nr. AB-445-3-61-3-06129-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-909-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06129-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 21RE-238(AG-169/05-2023) (toliau – ir LAGK sprendimas) ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. birželio 30 d. pateikė NMA paraišką Nr. 19SU-KV-21-1-05794-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – ir Programos) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – ir Paraiška), pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Pareiškėjui buvo išmokėta 15 000 Eur parama.

2.2. NMA, atlikusi patikrinimą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti, todėl buvo nuspręsta susigrąžinti išmokėtą paramą. Taip pat buvo pritaikyta papildoma sankcija.

2.3. Nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimas atliktas ir ekonominė sankcija paskirta praleidus Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 4 punkte nustatytą naikinamąjį terminą. Naikinamojo termino praleidimas panaikina galimybę taikyti pažeidimą padariusiam asmeniui ekonominę sankciją, todėl jokia sankcija pareiškėjui negalėjo būti skirta. LAGK šiuo aspektu nepagrįstai rėmėsi teismų išaiškinimais bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, t. y. bylomis, kuriose nebuvo nagrinėti teisės klausimai, susiję su sankcijų taikymu už dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimą, taip pat nepagrįstai rėmėsi 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansų interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsniu, nes pareiškėjas jokio Europos Bendrijų teisės akto nepažeidė.

2.4. Buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą, nors pažeidimas buvo registruotas 2022 m. gegužės 23 d., pareiškėjas pirmą kartą apie atliekamą tyrimą sužinojo tik 2022 m. gruodžio 14 d., gavęs elektroninį laišką apie numatomą 2022 m. gruodžio 20 d. vyksiantį Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti (toliau – ir PAK komisija) posėdį. Pareiškėjas neturėjo galimybės įrodinėti aplinkybių dėl vykdyto tyrimo bei dalyvauti atliekant patį tyrimą.

2.5. Atsakovas nenustatė būtinųjų sąlygų taikyti sankciją, įtvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 patvirtintos Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 6-8, 14-15 punktuose, todėl sankcijas pritaikė nepagrįstai.

2.6. Atsakovas nepagrįstai nustatė geografinio ryšio kriterijų, o LAGK savo iniciatyva konstatavo papildomą pažeidimą, kurio nebuvo nustačiusi NMA, t. y. nustatė ne tik tai, kad pareiškėjo ir T. B. projektai atitinka minėtą kriterijų, tačiau papildomai nurodė, kad šį kriterijų atitinka ir pareiškėjo bei J. H. B. projektai. LAGK, savo iniciatyva konstatuodama papildomą pažeidimą (jo elementą), nepagrįstai perėmė NMA funkcijas, pablogino skundą padavusio asmens (pareiškėjo) teisinę padėtį, nors tokios teisės neturėjo.

2.7. Nesutinka, kad nebuvo nustatyta jokių traktoriaus remonto požymių. Pareiškėjas buvo pateikęs LAGK 2023 m. sausio 20 d. sprendimą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl J. H. B. prašymo pakeisti traktoriaus laikymo vietą, tačiau šis sprendimas tiek NMA, tiek LAGK buvo ignoruojamas. Laikinas traktoriaus remontas negali būti traktuojamas kaip investicijos saugojimas.

2.8. Vadovaujantis Metodikos priedo 1 kriterijaus 2 punktu geografinis ryšys gali būti nustatomas tik tarp tuo pačiu metu vykdomų ar įgyvendinamų projektų. Kitoks aiškinimas nepagrįstai išplėstų geografinio ryšio nustatymo kriterijus. Tuo pačiu nepagrįstai plečiamai būtų aiškinamos ir taikomos teisės normos, susijusios su sankcijų paskyrimu. NMA sprendime nurodoma, kad pareiškėjas savo Paraišką pateikė 2019 m. gegužės 31 d., o 2022 m. vasario 28 d. buvo pateiktas galutinis mokėjimo prašymas. Taigi tuo metu buvo baigtas faktinis projekto įgyvendinimas. T. B., kaip nurodoma NMA sprendime, savo paraišką pateikė vėliau – tik 2022 m. kovo 31 d., tik nuo tada T. B. laikytinas projekto vykdytoju. Vadinasi, pareiškėjas savo projektą jau buvo įgyvendinęs ir jo nebevykdė, kai savo projektą pradėjo vykdyti T. B.. Todėl T. B. projektas niekaip „atgaline data“ negalėjo turėti įtakos pareiškėjo projektui. Negali būti ir sąmoningo asmenų veikimo ar veiksmų derinimo siekiant dirbtinai sukurti sąlygas gauti paramą, nes pareiškėjo ir T. B. projektai buvo įgyvendinami skirtingais laikotarpiais (ne vienu metu). Be to, T. B. projekto įgyvendinimo vieta buvo pakeista.

2.9. Atsakovas nepagrįstai nustatė ekonominio ryšio kriterijų. Pareiškėjo ir J. H. B. vykdoma veikla skiriasi. Daržininkystė apima įvairias auginimo technologijas. Žirnių ir krapų auginimas negali būti tapatinamas, nes tai skirtingos kultūros ir jų auginimui reikalinga visiškai kita žemės ūkio apdirbimo technika bei technologija. Todėl tai negali būti laikoma ta pačia veikla atitinkamoje rinkoje. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytos daržininkystės veiklos taip pat nėra tapatinamos.

2.10. Atsakovas taip pat nepagrįstai nustatė kriterijų „susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“. Nei Metodikoje, nei kitame teisės akte nėra įtvirtintos prezumpcijos, kad broliai ar sutuoktiniai laikytini susijusiais asmenimis. Metodikoje nėra nurodyta, kad broliai ar sutuoktinis laikytini susijusiais asmenimis, kai nėra vertinamos susijusios įmonės ir yra vertinamas rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“. Tokio susiejimo taip pat nėra nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kituose teisės aktuose ar aktualioje teismų praktikoje, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą byloje Nr. C-110/13 (toliau – ir ESTT sprendimas Nr. C-110/13). Kaip matyti iš Metodikos priedo, niekur nėra nurodoma, kaip nustatomas susijusių fizinių asmenų statusas. Nurodoma, kaip nustatomas susijusių įmonių statusas. Jei būtų vertinami tarpusavyje susiję juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys ar tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, tuomet būtų galima vadovautis nurodytais kriterijais. Tuo tarpu šios bylos atveju nei vienas pareiškėjas nėra juridinis asmuo. Susijusių juridinių asmenų statusas nėra nustatinėjamas. LAGK nepagrįstai vadovavosi Europos Komisijos 2003 m. gegužės 6 d. rekomendacijų Nr. 2003/361/EB Dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (toliau – ir Rekomendacijos) 1 straipsniu. Rekomendacijos nėra privalomos, jų nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą ir tik šio įstatymo nuostatos turi privalomą pobūdį, tačiau jame nėra įtvirtinta, kad savarankiškai dirbantys asmenys (ūkininkai) ir prašantys paramos būtų prilyginamu įmonei. Pagal Lietuvos Respublikos Ūkininko ūkio įstatymą ūkininkas yra fizinis asmuo. Dėl nurodytų priežasčių LAGK nepagrįstai rėmėsi ir ESTT sprendimu Nr. C-110/13.

2.11. Atsakovas nepagrįstai nustatė funkcinio nesavarankiškumo kriterijų, o LAGK nepagrįstai nustatė funkcinį ryšį dėl to, kad J. H. B. įgyvendino projektą pagal panaudos sutartį iš pareiškėjo gautame sklype, taip pat subnuomojasi iš pareiškėjo kitus sklypus, kadangi šia aplinkybe nebuvo remiamasi NMA. Tokiu būdu LAGK nepagrįstai perėmė viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pablogino skundą padavusio asmens teisinę padėtį.

2.12. NMA nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja funkcinis nesavarankiškumas, kadangi esą vykdoma veikla viena kitai daro įtaką, įsigytomis investicijomis (traktoriumi, skutiku ir planuojamu įsigyti purkštuvu) gali būti dalijamasi. Visi techniniai procesai pareiškėjo ūkyje gali būti vykdomi savarankiškai be trečiųjų asmenų intervencijos. Galutiniam pareiškėjo veiklos rezultatui jo ūkyje nereikia dviejų ar daugiau subjektų veiklos ir investicijų. NMA nepagrindė aplinkybių dėl dalijimosi technika. Pareiškėjas pats turi visą reikalingą techniką.

NMA nurodoma aplinkybė, kad J. H. B. traktorius buvo rastas pas pareiškėją nereiškia, kad naudojamasi bendra finansuojama infrastruktūra. Nurodytas traktorius buvo rastas 2022 m. kovo 30 d., kai pareiškėjas savo projektą buvo jau įvykdęs (užauginta ir parduota produkcija, pasiekti rodikliai), todėl negalėjo atlikti su traktoriumi kažkokių darbų, turėjusių įtakos pareiškėjo projektui. Tuo labiau, kad ir pats pareiškėjas, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, turėjo savo nuosavą traktorių. Kaip nurodoma NMA Sprendime, traktorius laikinai buvo transportuotas būtiniems remonto darbams.

Neaišku kokiais teisiniais kriterijais vadovavosi NMA teigdama, kad buvo nustatytas funkcinis ryšys dėl to, kad esą tiek pareiškėjas, tiek J. H. B. 2022 m. nedeklaravo žirnių, o J. B. 2021–2022 m. nedeklaravo krapų. Nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno rizikos kriterijaus požymio. Tuo labiau, kad reikalavimo 2022 m. pareiškėjui auginti konkrečias kultūras nebuvo, kadangi pasibaigus projektui visi įsipareigojimai pasibaigia. Įgyvendinimo taisyklėse nėra nurodytas projekto kontrolės laikotarpis. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 17 punktą įsipareigojimai turi būti vykdomi iki galutinio lėšų išmokėjimo, jei nenurodyta kitaip.

Taigi, pareiškėjo įsipareigojimai baigėsi po verslo plano įgyvendinimo pabaigos pateikus mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Pareiškėjo projektas 2022 m. jau buvo pasibaigęs, todėl NMA teiginiai apie 2022 m. nedeklaruotus žirnius ne tik kad nesusiję su kokiu nors rizikos kriterijumi, tačiau apskritai tai nėra joks pažeidimas, nes pareiškėjas neturėjo pareigos 2022 m. deklaruoti žirnių nei pagal verslo planą (paraišką), kuris buvo tik 2021 metams, nei pagal Įgyvendinimo taisykles. NMA patvirtino, kad projekto tikslai pasiekti.

Pareiškėjas nors ir nedeklaravo žirnių tiesioginėms išmokoms gauti, tačiau jis žirnius 2022 m. augino ir juos pardavė.

2.13. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad objektyvieji elementai turi būti nustatyti papildomai, jei projektas galimai atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas paramai gauti. Tai reiškia, kad objektyvūs kriterijai nėra tas pats, kas rizikos kriterijai ir jų tapatinti negalima. Turi būti nustatyti papildomi kriterijai. NMA to nepadarė, o tik pakartojusi rizikos kriterijus nesilaikė Metodikos reikalavimų nustatyti, kad nebus galima pasiekti paramos tikslų.

2.14. NMA ir LAGK nepagrįstai vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu byloje Nr. C-434/12, kadangi šis sprendimas buvo priimtas pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą, susijusį su 2011 m. sausio 27 d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuris šiuo atveju netaikomas, nuostatų išaiškinimu. Atsakovas nenurodo, kad pareiškėjo projektas galimai neskatins žemės ūkio konkurencingumo. NMA nepagrindė, kad paramos tikslai nebuvo pasiekti, t. y., kad nebus skatinamas žemės ūkio konkurencingumas. Pareiškėjas su kitais asmenimis nesukūrė vieno ekonominio vieneto, jų finansai ir buhalterinė apskaita atskiri, o ūkiai savarankiški. Pareiškėjui vykdant projektą numatyta veikla nebuvo sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, nes jis turi visą reikalingą techniką, todėl numatytą veiklą gali vykdyti savarankiškai be kitų asmenų. NMA daro išvadą, kad objektyvųjį elementą atitinka pareiškėjo projektas ir J. H. B. projektas. Tačiau nenurodo, kokia konkreti veikla buvo išskirta į skirtingus projektus ir kaip tai lėmė negalėjimą pasiekti paramos tikslų, kas su kuo tariamai dalijosi investicijomis, kuris projektas (pareiškėjo ar J. H. B.) nepasiekė paramos tikslų skatinti žemės ūkio konkurencingumą. NMA neįvykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos pagrįsti negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą.

2.15. NMA nenustatė subjektyvių elementų, nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad pareiškėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą ir tokį įgijo. LAGK, darydama išvadą, kad pareiškėjas ir J. H. B. siekė gauti didesnę nei maksimali vienam subjektui paramos suma, konstatavo papildomą pažeidimą ar jo elementą ir taip pablogino pareiškėjo teisinę padėtį.

2.16. Sankcijos taikytos nepagrįstai. Jei pareiškėjas ir J. H. B. traktuojamas kaip vienas ekonominis vienetas, NMA nenurodo argumentų, kodėl būtent pareiškėjas laikomas pažeidėju. Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad didžiausias išmokos dydis verslo planui įgyvendinti yra 15 000 Eur. Jei NMA traktuoja, kad tariamas ekonominis vienetas nepagrįstai gavo paramą, viršijančią nustatytą sumą, NMA turėtų argumentuotai nurodyti, kodėl konkrečiai šiuo atveju pažeidėju laikomas pareiškėjas. Vieną asmenį pripažinus pažeidėju, kitas asmuo iš tariamo „ekonominio vieneto“ negali būti laikomas pažeidėju, nes nebelieka objektyviojo elemento bei funkcinio nesavarankiškumo – yra grąžinama parama ir laikoma, kad tas asmuo paramos negavo. Šiuo atveju pareiškėjas yra baudžiamas, o ne taikomas paramos susigrąžinimas.

2.17. Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), 1 priedo 20 punktas, kuriuo vadovaudamasi NMA taiko sankcijas, taikomas tik tokiu atveju, jeigu projekto arba verslo plano įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. NMA projekto įgyvendinimo metu nieko nenustatė, nes, kaip minėta, tyrimas pradėtas pareiškėjui pabaigus projektą. Tuo tarpu kontrolės laikotarpis apskritai nėra numatytas teisės aktuose. Pagal nurodytą formuluotę taip pat darytina išvada, kad tyrimo laikotarpis turėtų būti 2021 m. (projekto įgyvendinimo laikotarpis). Tuo tarpu tais metais nei J. B., nei T. B. neaugino daržovių. Nėra teisinio pagrindo lyginti veiklas, kurios vykdytos skirtingais metais. NMA, taikydama 100 proc. paramos susigrąžinimo sankciją, jos neindividualizavo. Nebuvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, mąstą, trukmę, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo Paraišką turėjo visą informaciją tiek apie pareiškėją, tiek apie jo sutuoktinę, brolius. Tačiau Paraiškos pateikimo metu NMA jokių pretenzijų neturėjo. Nepagrįstai buvo vadovautasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), 243.1 papunkčiu, nes jokio šiame punkte nustatyto pažeidimo pareiškėjas nepadarė.

3. Pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir pateikti klausimą, ar 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, pripažinus vieną asmenį pažeidėju dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti, kitas asmuo iš tariamo „ekonominio vieneto“ negali būti laikomas pažeidėju (nesant nustatytų kitų pažeidimų), nes nebelieka objektyviojo elemento bei funkcinio nesavarankiškumo – yra grąžinama parama ir laikoma, kad tas asmuo paramos negavo.

4. Atsakovas NMA su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė:

4.1. Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkte įtvirtintas terminas kompleksiniam pažeidimo tyrimui nėra naikinamasis, o yra instrukcinio pobūdžio ir šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo.

4.2. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas yra ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalį, jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyta, jog paramos gavėjas, sukūręs dirbtines sąlygas paramai gauti, neskatins žemės ūkio konkurencingumo, tokiu būdu nebus pasiekiamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013), 4 straipsnio a) dalyje nurodytas tikslas, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog NMA nenurodo nei vieno Bendrijos teisės akto pažeidimo, kurį galimai galėjo padaryti pareiškėjas.

4.3. Šiuo atveju atliekamas pažeidimo tyrimas neturėjo įtakos projekto eigai iki NMA Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdžio, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. gruodžio 14 d., siekiant išklausyti pareiškėjo paaiškinimų. Taigi, nuo pareiškėjo informavimo apie įtariamą pažeidimą iki klausimo pristatymo posėdyje praėjo daugiau kaip mėnuo, todėl pareiškėjo argumentai dėl neinformavimo apie pažeidimą nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

4.4. Vertinant J. H. B. mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PR001 (remiantis 2022 m. kovo 30 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-1411543) nustatyta, kad įsigytas naudotas ratinis traktorius rastas pas brolį (pareiškėją) adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad šioje vietoje įgyvendina projektą Nr. 19SU-KV-21-1-05794-PR001. Taip pat 2022 m. kovo 31 d. pateikta ir kito brolio T. B. paraiška Nr. 19SU-KV-22-1-03320-PR001, kur nurodyta, kad projekto įgyvendinimo vieta ta pati. Taigi, rizikos kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ atitinka E. B. ir T. B.. Atmestini skundo teiginiai, neva geografinis ryšys negalėjo būti nustatytas, nes pareiškėjo ir T. B. projektai buvo įgyvendinami skirtingais laikotarpiais. Nors pareiškėjas 2022 m. vasario 28 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą, tačiau tuo projektas nebuvo baigtas. Įgyvendinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad įsipareigojimai turi būti vykdomi iki galutinio lėšų išmokėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui galutinės lėšos išmokėtos 2022 m. balandžio 14 d., todėl projektas nebuvo baigtas 2022 m. kovo 31 d., kuomet T. B. pateikė paraišką. Atmestini skundo argumentai dėl pakeistų projektų įgyvendinimo vietų, nes pareiškėjo projekto įgyvendinimo vieta ir T. B. projekto įgyvendinimo vieta ta pati buvo nuo T. B. paraiškos pateikimo (2022 m. kovo 31 d.) iki 2022 m. birželio 21 d., kuomet T. B. patikslino paraiškos duomenis. Tuo metu, kai buvo pradėtas pažeidimo tyrimas, pareiškėjo ir T. B. projektų įgyvendinimo vietos sutapo.

4.5. Sprendime aiškiai nurodyta, kad visų keturių paramos gavėjų (J. H. B., E. B., J. B. ir T. B.) veikla – daržininkystė, be to, tiek J. H. B., tiek E. B., tiek T. B. užsiėmė žirnių auginimu, todėl akivaizdu, kad jų veikla buvo ta pati.

4.6. J. H. B., E. B. ir T. B. yra broliai. J. B. ir E. B. yra sutuoktiniai. Taigi, rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“ (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys) atitinka. Vien šio rizikos kriterijaus pavadinimas reiškia, jog pakanka tarp asmenų nustatyti asmeninį ryšį. Teisinis reglamentavimas nenurodo, jog privatūs asmenys negali būti susiję, ir, kad NMA tokių susijusių asmenų projektų negali tirti atlikdama pažeidimo tyrimus. Europos Sąjungos valstybės narės, nagrinėdamos susietumo klausimus tiek tarp fizinių asmenų, tiek tarp juridinių asmenų, vadovaujasi Europos Komisijos „MVĮ apibrėžties naudotojo vadovu“ (toliau – ir MVĮ vadovas).

MVĮ (mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių) vadove verslininkams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams pateikiama bendrų gairių, kuriomis vertėtų vadovautis taikant MVĮ apibrėžtį. MVĮ vadovo apibrėžties tikslas – užtikrinti, kad paramos priemonėmis galėtų naudotis tik tiek, kam tokios paramos iš tiesų reikia. Todėl MVĮ apibrėžtis taikoma pagal visas politikos kryptis, programas ir priemones, kurias Europos Komisija rengia ir skiria MVĮ. Europos Komisijos Rekomendacijos, kurioje kaip ir ESTT sprendime Nr. C-110/13, 1 straipsnyje nurodoma, kad įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso.

Įmonės apibrėžimas visų pirma apima savarankiškai dirbančius asmenis ir šeimos įmones, užsiimančias amatais ar kita veikla, ir reguliariai ekonominę veiklą vykdančias ūkines bendrijas ar asociacijas. Ypatingai atkreipiamas dėmesys į Europos Komisijos Rekomendacijos 1 straipsnio nuostatą – įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, t. y. nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas teikia Paraišką kaip fizinis asmuo, jis yra laikomas kaip veiklą vykdantis subjektas. ESTT sprendime Nr. C-110/13 aiškiai nurodoma, kad „<…> Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą reikia aiškinti atsižvelgiant į šį tikslą, todėl įmonės, kurių formaliai nesieja kuris nors iš šio sprendimo 28 punkte nurodytų santykių, tačiau kurios vis dėlto dėl fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupės atliekamo vaidmens sudaro vieną ekonominį vienetą, taip pat turi būti laikomos susijusiomis įmonėmis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nes jos vykdo savo veiklą arba dalį savo veiklos toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Italija prieš Komisiją 51 punktą)“.

4.7. Vykdoma veikla viena kitai daro įtaką, įsigytomis investicijomis (traktoriumi, skutiku ir planuojamu įsigyti purkštuvu) gali būti dalijamasi. Vertinant J. H. B. mokėjimo prašymą Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PR001 (remtasi 2022 m. kovo 30 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-1411543) nustatyta, kad įsigytas ratinis traktorius rastas pas brolį (pareiškėją) adresu: (duomenys neskelbtini). Paramos gavėjai, deklaruodami tiesiogines išmokas, ne kiekvienais metais deklaruoja daržoves, kurias numatė auginti vykdydami investicinius projektus, t. y. nors J.

H. B. paraišką pateikė 2021 m. birželio 30 d. ir paraiškoje nurodė daržininkystės veiklą (ankštiniai žirniai) (papildomos pajamos iš augalininkystės), 2022 m. deklaruodamas tiesiogines išmokas nedeklaravo žirnių. J. B. paraišką Nr. 19SU-KV-19-1-07445-PR001 gauti paramą teikė 2019 m. gegužės 31 d., paraiškoje numatyta daržininkystės veikla (krapai), tačiau, peržiūrėjus deklaruotas tiesiogines išmokas, nustatyta, kad 2019 m. ir 2020 m. deklaravo krapus, tačiau 2021 m. ir 2022 m. deklaruodama tiesiogines išmokas krapų nedeklaravo.

E. B. paraišką Nr. 19SU-KV-21-1-05794-PR001 teikė 2021 m. birželio 30 d., numatyta daržininkystės veikla (žirniai, prieskoninės daržovės), tiesiogines išmokas deklaruoja nuo 2013 m., tačiau 2022 m. žirnių nedeklaravo. Metodikos 1 priede nurodyta, kad funkcinio ryšio kriterijus nustatomas, kai skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis).

Funkcinis nesavarankiškumas – požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra finansuota infrastruktūra, siekiant įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. NMA Sprendime aiškiai ir suprantamai nurodė, jog pareiškėjo ir kitų paramos gavėjų vykdoma veikla sutampa, taip pat ir daro įtaką viena kitai, kadangi gali būti dalijamasi investicijomis. J. H. B. už paramos lėšas įsigijo traktorių, pareiškėjas įsigijo skutiką, J.

B. įsigijo traktorių, T. B. įsigijo prikabinamą purkštuvą. Akivaizdu, kad žemės įdirbimui, sėjai, derliaus nuėmimui ir t. t. reikalinga įvairi technika, todėl yra matoma, kad aukščiau nurodytos paramos gavėjų investicijos papildo viena kitą atliekant ūkio darbus, t. y. tiek diskinis skutikas, tiek prikabinamas purkštuvas yra padargai, kurie turi būti kabinami prie traktoriaus. Itin svarbu tai, kad J. H. B., teikdamas paraišką nurodė, kur bus įgyvendinamas projektas ir teigė, kad pastatai veiklos vykdymui nereikalingi. Tačiau atliekant patikrą vietoje buvo užfiksuota priešingai – už paramos lėšas įsigyta investicija (traktorius) rasta pas pareiškėją.

Kitas svarbus aspektas – J. H. B. projektą įgyvendina žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, o ir kiti sklypai J. H. B. valdomi panaudos pagrindu, gauti iš pareiškėjo. Metodikos priedo 4 punkto 14 papunktyje kaip vienas iš funkcinio nesavarankiškumo požymių nurodoma aplinkybė, kad visa ar dalis projekto tikslams pasiekti būtina įranga, įrenginiai, nekilnojamasis turtas nevaldomi nuosavybės teise. Laikytina, jog funkcinis ryšys nustatytas pagrįstai. NMA neturi pareigos budėti prie finansuotos žemės ūkio technikos ir fiksuoti, koks konkretus darbas atliekamas, nes teisės aktai numato, kad NMA vertina patikros vietoje dieną užfiksuotus faktus.

Šiuo atveju užfiksuota, kad traktorius buvo ne pas J. H. B., o pas pareiškėją, todėl tokiu faktu NMA ir vadovavosi. Pareiškėjas teigdamas, kad turėjo būti atlikti būtini remonto darbai, nepaaiškino nei kokie gedimai nustatyti, nei kas traktorių remontavo, nei kokios detalės keistos, nei to, ar kreipėsi į pardavėją dėl nustatytų defektų ir t. t. Taigi, pareiškėjas apsiribojo jokiais įrodymais nepagrįstais argumentais.

4.8. Paramos gavėjai, planuodami vykdyti tą pačią veiklą su investicijomis, kurios papildo vienos kitą, neskatina žemės ūkio konkurencingumo, projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti Programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną ekonominį vienetą, todėl akivaizdu, kad projekto tikslai nebuvo pasiekti.

4.9. Subjektyvųjį elementą atitinka visi nagrinėjami paramos gavėjai. NMA išsamiai, motyvuotai bei argumentuotai įvertino ne tik rizikos kriterijų atitiktį, bet taip pat ir išsamiai išnagrinėjo objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų visumą, nes pagal teisės aktų nuostatas tiek rizikos kriterijai, tiek elementai yra vertinami nagrinėjant aplinkybių visumą, todėl negali kategoriškai skirtis nuo nustatytų rizikos kriterijų atitikties, todėl pareiškėjo nurodomas argumentas, kad NMA tik pakartojo tai, ką nustatė vertindama rizikos kriterijus, yra nepagrįstas.

4.10. NMA vykdyto kompleksinio pažeidimo tyrimo metu įvertino visas NMA žinomas aplinkybes, ištyrė įrodymus, išklausė paramos gavėjų paaiškinimų ir įvertinusi surinktų įrodymų visetą priėmė skundžiamą Sprendimą. Atlikus kompleksinį pažeidimo tyrimą ir įvertinus visus surinktus įrodymus, nustatyta, jog tiek pareiškėjas, tiek J. H. B. sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą, todėl registruoti pažeidimai ir parama susigrąžinama iš abiejų pareiškėjų.

4.11. Atsakovo teigimu, LAGK pareiškėjo padėties nei pablogino, nei pagerino, tiesiog įvertino faktinę situaciją.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. 2019 m. gegužės 31 d. J. B. pateikė paraišką, kurią papildė 2019 m. rugpjūčio 12 d.; nurodė projekto įgyvendinimo vietą – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valdoma nuomos pagrindais; paraiškoje numatyta daržininkystės veikla (krapai). Paaiškinta, kad ūkyje nėra nuosavo traktoriaus. Už paramos lėšas būtų įsigytas naudotas traktorius, kuris pritaikomas prie kitos turimos žemės ūkio technikos. NMA 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu „Dėl paramos skyrimo“ J. B. informavo, kad skiria 15 000 Eur paramą projektui „Plėtra kaimui“ įgyvendinti (traktoriui įsigyti); nurodė, kad pareiškėja įsipareigoja iki 2020 m. gruodžio 31 d. tinkamai įgyvendinti verslo planą per jame numatytą laikotarpį.

6.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 30 d. pateikė Paraišką kartu su verslo planu, prašė paramos projektui „Ūkio modernizavimas“ įgyvendinti – žemės ūkio produktų gamybos veiklai (žemės ūkio šaka – prieskoninės daržovės ir žirniai). Projekto įgyvendinimo (investicijų įgyvendinimo / laikymo) vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėta, kad paramos dėka bus padidintas produkcijos gamybos mastas; įsigijus inovatyvią techniką darbus bus galima atlikti greičiau ir efektyviau; bus efektyviau išnaudojami darbo resursai, pasiektas didesnis pelningumas, sumažintas CO2 kiekis. Taip pat pateikė informaciją apie sutuoktinę J. B. ir brolius T. ir J. H. B.. Prie tinkamų finansuoti išlaidų nurodė diskinį skutiką, paaiškino, kad jis bus našus, atsparus smūgiams, juo būtų įdirbinėjamos ražienos, pievos, taip pat tai būtų priešsėjinis įrenginys.

6.3. Tą pačią dieną (2021 m. birželio 30 d.) paraišką ir verslo planą pateikė ir J. H. B., kuris paramos prašė daržininkystės veiklai (ankštiniai žirniai; papildomos pajamos iš augalininkystės). Paraiškoje nurodyta, kad projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valdo panaudos pagrindais. Paaiškinta, kad šiuo metu ūkyje nėra nuosavo traktoriaus. Žemės dirbimo paslaugos perkamos, todėl žemės ūkio veikla yra neefektyvi, dėl laiku neatliktų darbų prarandamas derlius. Už paramos lėšas būtų įsigytas naudotas traktorius, kuris lengvai pritaikomas prie kitos turimos žemės ūkio technikos. Iš Nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, kuris taip pat pagal žemės subnuomos sutartį subnuomoja J. H. B. žemės sklypus.

6.4. Pareiškėjas ir J. H. B. 2021 m. spalio 22 d. sprendimais Nr. BRK-12650 ir Nr. BRK-12649 „Dėl paramos skyrimo“ informuoti, kad pagal Paraišką jiems skiriama po 15 000 Eur suma (atitinkamai skutikui ir traktoriui) įsigyti.

6.5. 2022 m. kovo 31 d. paraišką pateikė T. B., paramos prašė daržininkystės veiklai (žirnių auginimas ir jų pardavimas (žalios produkcijos su ankštimis); projekto įgyvendinimo vietą nurodė (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valdoma panaudos pagrindais. Paraiškoje nurodyta, kad ūkyje nėra nuosavo purkštuvo, todėl jis planuoja įsigyti prikabinamą purkštuvą. 2022 m. birželio 21 d. T. B. NMA nurodė, kad dėl techninės klaidos paraiškoje neteisingas nurodytas projekto įgyvendinimo vietos adresas, turi būti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomas panaudos pagrindais.

6.6. Pareiškėjas ir J. H. B. 2022 m. vasario 28 d. NMA pateikė galutinius mokėjimo prašymus. Pagal juose nurodytą informaciją, skutiką E. B. įsigijo 2021 m. gruodžio 14 d., traktorių J. H. B. įsigijo 2021 m. lapkričio 30 d. 2022 m. vasario 28 d. pareiškėjas taip pat pateikė ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.

6.7. Vertinant J. H. B. mokėjimo prašymą, 2022 m. kovo 22 d. – 2022 m. kovo 25 d. atlikta patikra. Administracinio vizito vietoje ataskaitoje pažymėta, kad aptiktas traktorius (paramos gavėjo teigimu, traktoriui daromas kosmetinis remontas adresu (duomenys neskelbtini)); į klausimą, „Ar patikra pozityvi“ atsakyta – „Taip“. 2022 m. balandžio 8 d. atsakydamas į NMA raštą J. H. B. papildomai paaiškino, kad iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įsigytas traktorius buvo panaudotas nuimto derliaus – grikių išvežimui iš lauko, akmenų, kurie trukdė derliaus nuėmimui, bei dirvos apdirbimui. Verslo plano įgyvendinimo vieta nebuvo pakeista; traktorius laikinai buvo transportuotas būtiniems remonto darbams atlikti į uždarą, nuo vėjo ir lietaus apsaugotą patalpą, nes tokių darbų neįmanoma būtų atlikti lauke, t. y. atviroje verslo plano įgyvendinimo vietoje. 2022 m. balandžio 20 d. J. H. B. pateikė NMA prašymą pakeisti projekto įgyvendinimo vietą.

6.8. NMA 2022 m. balandžio 5 d. atliko patikrą E. B. projekto įgyvendinimo vietoje ((duomenys neskelbtini)), surašė administracinio vizito vietoje ataskaitą pagal KPP priemonę, kurioje, be kita, ko į klausimus „Ar už paramos lėšas įsigyta įranga / technika yra sumontuota ir veikianti, bei naudojama pagal paskirtį?“, „Ar paramos gavėjas užsiima remiama veikla, nurodyta projekte, ir investicijas naudoja paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti“, „Ar paramos gavėjas veikia savarankiškai?“, „Ar galima patvirtinti, kad toje pačioje ar besiribojančioje teritorijoje ar patalpose nėra veikiančių skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų (juridinių ir (arba) fizinių asmenų), kurių projektuose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pati veikla?“, „Ar galima patvirtinti, kad skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla viena kitai nedaro įtakos?“ pateikti atsakymai „Taip“; į klausimus „Ar reikalingos papildomos kontrolės priemonės?“, „Ar patikros metu nustatyta neatitikimų?“ atsakyta „Ne“. Pareiškėjui 2021 m. spalio 28 d. buvo išmokėta 12 000 Eur, o 2022 m. balandžio 14 d. – 3 000 Eur.

6.9. 2022 m. gegužės 23 d. NMA registravo pažeidimą (sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti). Įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. PTI-87 nurodoma: įtariamo pažeidimo tyrimo pratęsimo priežastys – 2022 m. lapkričio 9 d. parengtas raštas Nr. 15650, į kurį išsamus atsakymas nėra gautas; 2022 m. gruodžio 1 d. tarnybiniu pranešimu inicijuota patikra vietoje, atlikta 2022 m. gruodžio 12 d.; kompleksinis pažeidimo tyrimas su kitais projektais (E. B., T. B., J. B.); projekto vykdytojas – J. H. B.. NMA 2022 m. gruodžio 14 d. el. laišku pareiškėją informavo, kad 2022 m. gruodžio 20 d. nuo 10.30 val. organizuojamas Komisijos pažeidimų administravimo klausimams posėdis, kuriame planuojama nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo projekto; įtariamas pažeidimas – dirbtinai su J. H. B., T. B. (kurie yra E. B. broliai) ir J. B. (kuri yra E. B. žmona) sukurtos sąlygos paramai gauti. 2023 m. sausio 27 d. PAK komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad 2023 m. sausio 23 d. vyko posėdis; nuspręsta, kad J. H. B. ir E. B. projektų subjektyvusis ir objektyvusis elementas atitinka, todėl nutarta registruoti pažeidimą, susijusį su E. B. projektu; pavesti Teisės departamento Teisėkūros ir teisės taikymo skyriui (toliau – ir TD TS) per 10 darbo dienų parengti sprendimą E. B. dėl skolos taikymo. NMA 2023 m. vasario 9 d. priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą, todėl vadovaujantis Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 40 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu, pareiškėjui buvo taikoma 15 000 Eur paramos susigrąžinimo sankcija. Taip pat NMA taikė ir papildomą sankciją – paramos gavėjui neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

6.10. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį tenkino iš dalies, t. y. panaikino skirtą papildomą sankciją, kitą NMA sprendimo dalį paliko galioti.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl naikinamojo termino pažeidimo konstatavęs, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika buvo suformuota bylose dėl ekonominės sankcijos paskyrimo. Nagrinėjamu atveju buvo skirta ne ekonominė sankcija, tačiau pritaikyta sankcija – paramos susigrąžinimas, todėl minima teisminė praktika nagrinėjamu atveju nėra taikoma.

8. Teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 243.1 punktu, Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsniu, 4 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas nepraleistas.

9. Teismas atsižvelgė į tai, kad NMA Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas, sukūręs dirbtines sąlygas paramai gauti, neskatins žemės ūkio konkurencingumo, todėl nebus pasiektas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 4 straipsnyje nurodytas tikslas. Teismo vertinimu, tiek LAGK, tiek NMA pagrįstai taikė Reglamento Nr. 2988/95 nuostatas. Teismas sutiko su NMA ir LAGK vertinimu, kad pažeistas kompleksinio tyrimo atlikimo terminas nesudaro pagrindo panaikinti NMA Sprendimą. Šiuo aspektu teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią terminai, per kuriuos turi būti priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui (žr., pvz., 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2022).

10. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir turėjo galimybę pateikti ne tik paaiškinimus (juos teikė), tačiau ir papildomus rašytinius įrodymus, atmetė pareiškėjo argumentus dėl teisės būti išklausytam pažeidimo.

11. Teismas, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 17 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad įsipareigojimai turi būti vykdomi iki galutinio lėšų išmokėjimo, jei nenurodyta kitaip. Teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėjui galutinės lėšos išmokėtos 2022 m. balandžio 14 d., nėra jokio pagrindo teigti, kad projektas buvo baigtas 2022 m. kovo 31 d., kuomet T. B. pateikė paraišką. Taigi, pareiškėjo ir T. B. projektų įgyvendinimo vietos sutapo. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad LAGK, papildomai nustatydama, jog „geografinio ryšio“ kriterijų atitinka pareiškėjo ir J. H. B. projektai, perėmė viešojo administravimo subjekto pareigas, nors to atlikti negalėjo, todėl šie LAGK argumentai yra šalintini iš LAGK sprendimo motyvuojamosios dalies. Tačiau teismas nesutiko, kad LAGK pablogino pareiškėjo padėtį, nes, kaip matyti iš skundžiamo LAGK sprendimo rezoliucinės dalies, pareiškėjo padėtis nebuvo pabloginta. Teismas konstatavo, kad toks LAGK praplėstas pažeidimo nustatymas įtakos pareiškėjui neturėjo.

12. Teismo vertinimu, tiek NMA, tiek LAGK pagrįstai sprendė, kad remiantis paraiškų duomenimis, nustatyta, jog abu paramos gavėjų projektus sieja ekonominis ryšys, nes E. B. P. teikė daržininkystės veiklai (žirniai, prieskoninės daržovės), o J. H. B. taip pat daržininkystės veiklai (ankštiniai žirniai, papildomos pajamos iš augalininkystės). Taigi, ir šis kriterijus nustatytas pagrįstai.

13. Teismas, vadovaudamasis Metodikos priedo 3 punktu, Komisijos Rekomendacijos priedo 1 straipsniu, sprendė, kad pagrįstai buvo nustatytas asmeninio ryšio kriterijus. Teismo vertinimu, tarp E. B. ir J. H. B. akivaizdžiai egzistuoja ryšys, nes jie yra broliai, t. y. juos sieja itin artimas asmeninis giminystės ryšys, akivaizdžiai reiškiantis, kad jie dėl tokių ryšių turi galimybę derinti veiksmus.

14. Vertindamas funkcinio nesavarankiškumo kriterijų teismas nurodė, kad LAGK, savo iniciatyva konstatavusi papildomą pažeidimą, t. y. kad funkcinis ryšys yra nustatytas todėl, kad J. H. B. įgyvendino projektą pagal panaudos sutartį iš pareiškėjo gautame sklype – nepagrįstai perėmė viešojo administravimo subjekto funkcijas, todėl sprendė, kad šie LAGK argumentai yra šalintini iš LAGK sprendimo motyvuojamosios dalies. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes: brolio įsigytas ratinis traktorius rastas pas paramos gavėją adresu: (duomenys neskelbtini); J. H. B. už paramos lėšas įsigijo traktorių; pareiškėjas įsigijo skutiką; J. B. įsigijo traktorių; T. B. įsigijo prikabinamą purkštuvą, pritarė atsakovo pozicijai, kad žemės įdirbimui, sėjai, derliaus nuėmimui ir t. t. reikalinga įvairi technika, todėl yra matoma, kad aukščiau nurodytos paramos gavėjų investicijos papildo viena kitą atliekant ūkio darbus, t. y. tiek diskinis skutikas, tiek prikabinamas purkštuvas yra padargai, kurie turi būti kabinami prie traktoriaus. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė dėstomų aplinkybių dėl J. H. B. traktoriaus remonto ir sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas niekaip nenurodė, nei kas atliko remonto darbus, nei kokie buvo remonto darbai, nei kokios detalės buvo keistos. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomas LAGK 2023 m. sausio 20 d. sprendimas nėra aktualus, nes jame nebuvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su J. H. B. priklausančio traktoriaus remontu.

15. Teismas, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 4 straipsniu, sutiko su atsakovo pozicija, kad paramos gavėjai, planuodami vykdyti tą pačią veiklą su investicijomis, kurios papildo vienos kitą, neskatina žemės ūkio konkurencingumo, projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti Programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną ekonominį vienetą, todėl akivaizdu, kad projekto tikslai nebuvo pasiekti. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra neaktualus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. C-434/12. Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spendžiant dėl dirbtinai sukurtų sąlygų, reikia atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų (žr., pvz., 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-349-629/2019). Teismas pažymėjo, kad NMA Sprendime nurodė, jog faktiškai paramos gavėjai, planuodami vykdyti tą pačią veiklą su investicijomis, kurios papildo vienos kitą, galimai neskatins žemės ūkio konkurencingumo, projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti Programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, taip sukuriant vieną ekonominį vienetą: projektuose numatyta vykdyti veikla, susijusi su augalininkyste; juose dalyvauja susiję asmenys (šeimos nariai); projektai yra susiję tarpusavyje, o investicijos papildo vienos kitas. Šie požymiai rodo, kad projektuose numatyta veikla galimai sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, siekiant įgyti Programos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Visi paramos gavėjai projektuose prašo / prašė 15 000 Eur paramos, iš jų pagal tas pačias Įgyvendinimo taisykles ir tą patį kvietimą, tą pačią dieną (2021 m. birželio 30 d.) paramos kreipėsi E. B. ir J. H. B.. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko tiek su NMA, tiek su LAGK pozicija, kad projektai atitinka tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį elementus.

16. Teismas, remdamasis Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsniu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu sprendė, kad NMA atsižvelgė į nustatytą pažeidimą (pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas gauti paramą), jo mastą ir sunkumą (pareiškėjas sąmoningai kūrė dirbtines sąlygas, kad gautų paramą) bei vadovaudamasi Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 40 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu, pagrįstai taikė 15 000 Eur paramos susigrąžinimo sankciją. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustačius dirbtines sąlygas paramos susigrąžinimas taikytinas net ir tuomet, kuomet projektas buvo įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti pagrįstai buvo taikomas Administravimo taisyklių 243.1 papunktis.

III. 17. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir pateikti šį klausimą: ar 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, pripažinus vieną asmenį pažeidėju dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti, kitas asmuo iš tariamo „ekonominio vieneto“ negali būti laikomas pažeidėju (nesant nustatytų kitų pažeidimų), nes nebelieka objektyviojo elemento bei funkcinio nesavarankiškumo – yra grąžinama parama ir laikoma, kad tas asmuo paramos negavo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Metodikos redakcija, galiojusia nuo 2022 m. gruodžio 24 d., t. y. po to, kai pareiškėjas pateikė paraišką, taip pažeisdamas principą lex retro non agit (teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios).

18.2. Atsakovo atliktas pažeidimo tyrimas yra neteisėtas, kadangi nebuvo Metodikoje nustatytų prielaidų tokiam tyrimui, t. y. ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijų.

18.3. Iš Metodikos nuostatų akivaizdu, kad tam, jog būtų nustatyti rizikos kriterijai, yra vertinami tų pačių projektų tarpusavio ryšiai. Šiuo atveju NMA yra konstatavusi, kad pažeidimus esą padarė pareiškėjas ir J. H. B. bei jiems yra paskirtos sankcijos. Negali būti konstatuojama esant rizikos kriterijų, jei tas pats projektas turi atsitiktinį kokį nors ryšį su vienu projektu, kitokio pobūdžio ryšį dar su kitu projektu ir pan. Taigi, šiuo atveju, teismui pašalinus LAGK argumentus, konstatuotina, kad nėra geografinio ryšio tarp pareiškėjo ir J. H. B. projektų. Vadinasi, rizikos kriterijus „geografinis ryšys“ neegzistuoja.

18.4. Teismo išvada, kad rizikos kriterijų „geografinis ryšys“ atitinka E. B. ir T. B., yra nepagrįsta. Geografinis ryšys (Metodikos priedo 1 kriterijaus 2 p.) gali būti nustatomas tik tarp tuo pačiu metu vykdomų ar įgyvendinamų projektų. Kitoks aiškinimas nepagrįstai išplėstų geografinio ryšio nustatymo kriterijus. Teismas daro nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo ir T. B. projektai buvo įgyvendinami tuo pačiu laikotarpiu. Teismas neteisingai aiškina ir taiko teisės aktus, nustatančius, kada prasideda ir kada baigiasi projekto įgyvendinimas. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 4.19 punktu pareiškėjo projekto įgyvendinimo laikotarpis baigėsi 2022 m. vasario 28 d., kai buvo pateiktas galutinis mokėjimo prašymas. T. B. savo paraišką pateikė vėliau – tik 2022 m. kovo 31 d. Todėl T. B. projektas „atgaline data“ negalėjo turėti įtakos paramai, kuri teikiama pareiškėjo projektui. Teismas, teigdamas, jog pareiškėjo ir T. B. projektai buvo įgyvendinami vienu metu, nepagrįstai vadovaujasi Įgyvendinimo taisyklių 17 punktu. Šiame punkte nėra apibrėžta, kada prasideda ir kada baigiasi projekto įgyvendinimo laikotarpis. Teismas, teigdamas, kad 2022 m. kovo 31 d. pateikta T. B. paraiška, kur nurodyta, kad projekto įgyvendinimo vieta yra ta pati kaip ir pareiškėjo, ignoravo NMA sprendime nurodytas aplinkybes, jog T. B. projekto įgyvendinimo vieta buvo pakeista dar iki paramos skyrimo. Net ir tokiu atveju, jei egzistuotų projektų geografinis ryšys tarp pareiškėjo ir T. B., tai negalėtų būti laikoma rizikos kriterijumi, kaip tai yra numatyta Metodikoje, kadangi tam tikri teisiškai reikšmingi ryšiai turi būti tarp tų pačių, o ne tarp skirtingų projektų. Šiuo atveju, toks ryšys būtų galimas tik tarp pareiškėjo ir J. H. B. projektų (tokio ryšio NMA nenustatė), o ne tarp pareiškėjo ir T. B., kuris nėra pripažintas padariusiu kokį nors pažeidimą.

18.5. Teismas nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, kad pareiškėjo ir J. H. B. vykdoma veikla skiriasi, jie augina skirtingas kultūras, jų veiklose naudojama skirtinga žemės ūkio technika, be to pareiškėjas vykdė ir pelkių (šlapynių) priežiūrą, kuri apskritai yra labai specifinė sritis. Teismas taip pat neatsižvelgė į skundo argumentus, kad ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje pareiškėjo ir J. H. B. vykdomos daržininkystės veiklos nėra tapatinamos.

18.6. Pareiškėjas laikosi skunde pirmosios instancijos teismui nurodytos pozicijos, kad jokiame teisės akte ir teismų praktikoje nėra nurodyta, kad broliai ar sutuoktinis laikytini susijusiais asmenimis, kai nėra vertinamos susijusios įmonės.

18.7. Rizikos kriterijus „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ taip pat yra nustatytas nepagrįstai, kadangi pareiškėjas pats turi visą reikalingą techniką – tiek traktorių, tiek skutiką, tiek purkštuvą. Tad pareiškėjas ne tik nesidalino, bet nebuvo poreikio dalintis kokia nors technika ar kita bendra finansuojama infrastruktūra. Teismas dėl šių pareiškėjo argumentų sprendime nepasisakė, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, nemotyvavo, kodėl pareiškėjo argumentus ir įrodymus atmetė. Galutiniam pareiškėjo veiklos rezultatui jo ūkyje nereikia dviejų ar daugiau subjektų veiklos ir investicijų.

NMA turi įrodyti, kad yra dalijamasi technika, tačiau jokių aplinkybių apie technikos dalijimąsi ir tai pagrindžiančių įrodymų nenurodė. Priešinga išvada ir sankcijų taikymas, grįstas prielaidomis, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. NMA nurodoma aplinkybė, kad J. H. B. traktorius buvo rastas pas pareiškėją nereiškia, kad naudojamasi bendra finansuojama infrastruktūra. Nurodytas traktorius buvo rastas po to, kai pareiškėjo projekto įgyvendinimo laikotarpis jau buvo pasibaigęs, todėl pareiškėjas net teoriškai negalėjo atlikti su J.

H. B. traktoriumi kažkokių darbų, turėjusių įtakos pareiškėjo projektui. Tuo labiau, kad ir pats pareiškėjas turėjo savo nuosavą traktorių. NMA nėra skyrusi jokios sankcijos dėl to, jog J. H. B. traktorius buvo rastas pareiškėjui priklausančiame pastate, todėl už teisėtą veiksmą negali būti taikomos jokios sankcijos. Bet kokiu atveju už projekto vietos pakeitimą be NMA sutikimo galėtų būti taikoma tik paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 10 proc. nuo paramos sumos (Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 12 p.), tačiau ne visos paramos susigrąžinimas, kaip šiuo atveju NMA pritaikė pareiškėjui.

Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė traktoriaus remonto darbų fakto. NMA J. H. B. traktoriaus remonto fakto savo sprendime neneigia, todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas turi šią aplinkybę įrodinėti. Be to, aplinkybės, susijusios su traktoriaus remontu, ir įrodymai buvo pateikti LAGK, teismas nenurodo teisinio pagrindo, kodėl LAGK sprendime nustatytomis J. H. B. traktoriaus remonto aplinkybėmis negalima vadovautis šioje byloje. Neaišku, kokiais teisiniais kriterijais vadovavosi NMA, teigdama, kad buvo nustatytas funkcinis ryšys dėl to, kad esą tiek pareiškėjas, tiek J.

H. B. 2022 m. nedeklaravo žirnių, o J. B. 2021-2022 m. nedeklaravo krapų. Nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno rizikos kriterijaus požymio. Pareiškėjas, nors ir nedeklaravo žirnių tiesioginėms išmokoms gauti, tačiau jis žirnius 2022 m. augino ir juos pardavė.

18.8. Teismo sprendimas, vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, nėra motyvuotas. Teismas tik išdėstė faktines bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas bei atkartojo NMA sprendimo ir atsiliepimo motyvus. Pareiškėjo vertinimu, paramos tikslas yra pasiektas. Pareiškėjas įsigijo numatytas investicijas. Dėl to ginčo nėra. Tokiu būdu pareiškėjas modernizavo ūkį ir užsiėmė numatyta veikla, kaip numatyta projekte. Tai leido didinti pareiškėjo smulkiojo ūkio ekonominį gyvybingumą, prisidėti prie regiono žemės ūkio veiklų gyvybingumo ir konkurencingumo didinimo. Pati NMA patvirtino, kad projekto tikslai pasiekti. NMA objektyviais įrodymais nepagrindė, kad paramos tikslai nebuvo pasiekti, t. y. kad nebus skatinamas žemės ūkio konkurencingumas. Paramos tikslas yra pasiektas, nes vystomas ir plečiamas atskiras, pareiškėjui pajamas generuojantis ūkis, išlaikoma pareiškėjo darbo vieta. Tokiu būdu skatinamas žemės ūkio konkurencingumas, išlaikomas pareiškėjo ūkio gyvybingumas (žr. pvz., 2021 m. balandžio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinė byloje Nr. eA-1321-520/2021). Pareiškėjas su kitais asmenimis nesukūrė vieno ekonominio vieneto, jų finansai ir buhalterinė apskaita yra atskiri, o ūkiai savarankiški. Pareiškėjui vykdant projektą numatyta veikla nebuvo sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, kadangi jis pats turi visą reikalingą techniką. NMA daro išvadą, kad objektyvųjį elementą atitinka pareiškėjo projektas ir J. H. B. projektas. Tačiau nenurodoma, kokia konkreti veikla buvo išskirta į skirtingus projektus ir kaip tai lėmė negalėjimą pasiekti paramos tikslų. NMA nepateikė jokių objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kad pareiškėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą ir tokį pranašumą įgijo.

18.9. Teismas nemotyvavo išvados dėl sankcijų taikymo. Nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, o tai laikytina esminiu sprendimo motyvavimo trūkumu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1290-602/2018). Vertindama pareiškėjo paraišką NMA turėjo visą informaciją tiek apie pareiškėją, tiek apie jo sutuoktinę, brolius ir kt. NMA nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas pateikė melagingą informaciją ar nepateikė būtinos informacijos.

19. Pareiškėjas prašė teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo aiškinant 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnio nuostatas. Teismas pareiškėjo prašymo ne tik kad netenkino, tačiau dėl jo sprendime apskritai nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje būtina atsakyti į klausimą, ar 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, pripažinus vieną asmenį pažeidėju dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti, kitas asmuo iš tariamo „ekonominio vieneto“ negali būti laikomas pažeidėju (nesant nustatytų kitų pažeidimų), nes nebelieka objektyviojo elemento bei funkcinio nesavarankiškumo – yra grąžinama parama ir laikoma, kad tas asmuo paramos negavo, todėl prašo kreiptis į ESTT su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas atsiliepime nurodo:

21.1. Pagal Metodikos 10 punktą minimalus rizikos kriterijų skaičius tyrimui dėl dirbtinai sukurtų sąlygų pradėti nenustatomas, todėl tam, kad būtų pradėtas pažeidimo tyrimas, nėra jokio konkretaus rizikų kriterijaus skaičiaus. Pradėti pažeidimo tyrimą galima net ir esant vienam kriterijui, o jei yra trys rizikos kriterijai – tokiu atveju pažeidimo tyrimas privalo būti pradėtas.

21.2. NMA požiūriu, vertinant geografinio ryšio kriterijų svarbūs du aspektai – pareiškėjo ir T. B. ta pati projekto vykdymo vieta bei pareiškėjo ūkyje rastas kito paramos gavėjo – pareiškėjo brolio J. H. B. traktorius.

21.3. Sprendime aiškiai nurodyta, kad atliekamas kompleksinis tyrimas, kuomet vertinami net keli (keturi) susiję asmenys, taigi, ir keturių projektų įgyvendinimas. Atitinkamai, dėl to visų paramos gavėjų atžvilgiu ir vertintas geografinis ryšys. Sprendime aiškiai ir suprantamai akcentuota, kad geografinis ryšys sutampa adresu (duomenys neskelbtini), t. y. T. B. ir pareiškėjas. Projektų įgyvendinimas skirtingu laikotarpiu automatiškai nereiškia, jog NMA negali vertinti dirbtinių sąlygų sukūrimo atvejų. Nors pareiškėjas 2022 m. vasario 28 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą, tačiau tuo projektas nebuvo baigtas.

21.4. Administravimo taisyklės yra bendrasis teisės aktas, kuris yra taikomas visoms Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programoms, o kiekviena programos priemonė, veiklos sritis ar sritis turi atskiras Programos priemonės įgyvendinimo taisykles, šiuo atveju – Įgyvendinimo taisykles. Pareiškėjas galimai sąmoningai ignoruoja tų pačių Administravimo taisyklių 4.21 punktą, kuriame apibrėžtas projekto kontrolės laikotarpis. Administravimo taisyklės aiškiai numato, kad NMA net ir visos kontrolės laikotarpiu privalo įsitikinti, ar paramos gavėjai laikosi prisiimtų įsipareigojimų. NMA vertinimu, Administravimo taisyklės ir Įgyvendinimo taisyklės vienos kitoms neprieštarauja, o priešingai – sudaro bendrą, susietą ir vienas kitą papildantį visetą. Įgyvendinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad įsipareigojimai turi būti vykdomi iki galutinio lėšų išmokėjimo, jei nenurodyta kitaip. Paramos gavėjas įsipareigoja nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos, nesuderinus su NMA. Nekeisti veiklos pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų (numatyta žemės ūkio veikla turi būti vykdoma visu verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, išskyrus biologinį turtą, nuo sprendimo skirti paramą priėmimo (17.3 p.). Pareiškėjui galutinės lėšos išmokėtos 2022 m. balandžio 14 d., todėl teigti, kad projektas buvo baigtas 2022 m. kovo 31 d., kuomet T. B. pateikė savąją paraišką, nėra jokio pagrindo.

21.5. Neaišku, kodėl pareiškėjas teigia, kad vykdomos veiklos skiriasi – vykdoma arba daržininkystė, arba augalininkystė, arba uogininkystė, arba pienininkystė ir t. t. Tokios atskiros veiklos, kaip žirnių ar prieskoninių daržovių auginimas, nėra atskirai išskirtos. Tiek pareiškėjas, tiek J. H. B. patys nurodė, kad vykdo konkrečią veiklą – daržininkystę, todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjas dabar tai neigia. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas vykdė ir pelkių (šlapynių) priežiūrą, tačiau tai niekaip nesusiję su nustatytomis dirbtinomis sąlygomis. NMA vertina paraiškas ne pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, o pagal veiklos sritį, kurią patys pareiškėjai nusirodo paraiškose.

21.6. Teisinis reglamentavimas nenurodo, jog privatūs asmenys negali būti susiję, ir, kad NMA tokių susijusių asmenų projektų negali tirti atliekant pažeidimo tyrimus. Europos Komisijos Rekomendacijoje, kaip ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Nr. C-110/13, nurodoma, kad įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Įmonės apibrėžimas visų pirma apima savarankiškai dirbančius asmenis ir šeimos įmones, užsiimančias amatais ar kita veikla, ir reguliariai ekonominę veiklą vykdančias ūkines bendrijas ar asociacijas. Pagal Europos Komisijos Rekomendacijos 1 straipsnio nuostatą – įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, t. y. nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas teikia paraišką kaip fizinis asmuo, jis yra laikomas kaip veiklą vykdantis subjektas. Tai neabejotinai patvirtina nuostatą, kad įmonės apibrėžtis apima savarankiškai dirbančius asmenis. Šiuo aspektu taip pat atsižvelgtina į ESTT sprendime Nr. C-110/13 pateiktus išaiškinimus.

21.7. NMA Sprendime aiškiai ir suprantamai nurodė, jog pareiškėjo ir kitų paramos gavėjų vykdoma veikla sutampa, taip pat ir daro įtaką viena kitai, kadangi gali būti dalijamasi investicijomis. Paramos gavėjų investicijos papildo viena kitą atliekant ūkio darbus. Šiuo aspektu NMA vertino įrodymų visumą, o ne atskiras aplinkybes. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad NMA patvirtino, jog projekto tikslai pasiekti. NMA 2022 m. balandžio 5 d. atliko patikrą, siekdama įsitikinti, ar įsigyta projekte numatyta investicija. Tačiau projekto tikslas nebuvo tiesiog įsigyti investiciją.

21.8. Iš Sprendimo turinio matyti, kad paramos gavėjai, veikdami kartu, neskatina konkurencijos, nes įgyja pranašumą kitų ūkininkų atžvilgiu, kurie patys savarankiškai ūkininkauja. Sprendime nurodytų asmenų santykiai nėra atsitiktiniai, o visos nustatytos aplinkybės ir požymiai sudaro pagrindą išvadai, jog buvo sukurtos dirbtinės sąlygos. NMA išsamiai, motyvuotai bei argumentuotai įvertino ne tik rizikos kriterijų atitiktį, bet taip pat ir išsamiai išnagrinėjo objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų visumą, nes pagal teisės aktų nuostatas tiek rizikos kriterijai, tiek elementai yra vertinami nagrinėjant aplinkybių visumą, todėl negali kategoriškai skirtis nuo nustatytų rizikos kriterijų atitikties. Visi požymiai rodo, kad projektuose numatyta veikla sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojamasi bendra finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti Programos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

21.9. NMA vertinimu, apeliaciniame skunde nėra pateiktas joks teisinis pagrindimas, kokiu tikslu prašoma kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

22. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl NMA 2023 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ dalies, kuria pritaikyta 15 000 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad NMA Sprendimas dėl paramos susigrąžinimo yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnio nuostatų išaiškinimo.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą tiek su NMA Sprendimu, tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo NMA Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, grindžia tuo, kad teismas taikė netinkamą Metodikos redakciją, pažeidimo tyrimas atliktas nesant pagrindo, nes nebuvo tam prielaidų – nenustatyti trys pagrindiniai rizikos kriterijai; teigė, kad nėra rizikos kriterijaus „geografinis ryšys“, kad pareiškėjo ir T. B. projektai nesusiję teisiškai reikšmingu ryšiu, nes nebuvo įgyvendinami tuo pačiu metu, kadangi pagal Administravimo taisyklių 4.19 punktą pareiškėjo projekto įgyvendinimo laikotarpis baigėsi 2022 m. vasario 28 d., kai buvo pateiktas galutinis mokėjimo prašymas; teismas nevertino argumentų, kad pareiškėjo ir J. H. B. vykdomos daržininkystės veiklos pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra skirtingos; rizikos kriterijai „Susiję asmenys“, „Projektų funkcinis nesavarankiškumas“ taip pat yra nustatyta nepagrįstai; ta aplinkybė, kad J. H. B. priklausantis traktorius buvo rastas pas pareiškėją, savaime nėra neteisėtas veiksmas, traktoriaus remonto fakto NMA nepaneigė; NMA neįrodė, kad pareiškėjas siekė įgyti paramos tikslams priešingą konkurencinį pranašumą ir jį įgijo; teismo sprendime nėra motyvų dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų elementų vertinimo, taip pat nėra motyvų dėl sankcijos (jos dydžio) taikymo.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisyklėmis (ABTĮ 56 str. 7 d.).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui pagal 2021 m. birželio 30 d. NMA pateiktą paraišką Nr. 19SU-KV-21-1-05794-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ bei 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. BRK-12650 „Dėl paramos skyrimo“ skirta ir išmokėta 15 000,00 Eur paramos. Paraiškoje nurodyta, kad Programos priemonės veiklos srities remiama veikla yra žemės ūkio produktų gamyba (daržininkystė – prieskoninės daržovės, kita; verslo plane – žirniai), investicija – diskinis skutikas (su spyruokline / lingine apsauga).

31. Projektas yra įgyvendintas ir administruojamas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo nuo 2021 m. taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200, bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507. Teisėjų kolegija pažymi, kad Paraiškos administravimui, jos pagrindu pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui bei atsakomybės už pažeidimus taikymui turi būti taikomos tos materialiosios teisės aktų nuostatos, kurios galiojo Paraiškos pateikimo metu.

32. Kompleksinio pažeidimo tyrimo metu buvo nagrinėti keturi susiję projektai – pareiškėjo, J. H. B., J. B., T. B.. Skundžiamu NMA Sprendimu išmokėtą paramą buvo pareikalauta susigrąžinti atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą bei pripažinus, kad sąmoningai sukurtos dirbtinės sąlygos paramai gauti, konstatuojant Administravimo taisyklių 243.1 papunkčio (pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti); Įgyvendinimo taisyklių 16.15 papunkčio (neteikiama, jei remiantis Metodika nustatoma, kad pareiškėjas arba paramos gavėjas galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas.), 4.4 papunkčio (verslo planas – dokumentas, kuriame techniniu, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos atžvilgiu pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomi projekte numatytoms investicijoms atlikti reikalingi ištekliai ir terminai) pažeidimus.

33. Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80, 4 punktas nustato, kad NMA gali atlikti tyrimą įtarus pažeidimą, susijusį su agentūros administruojamomis lėšomis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad NMA tinkamai taikė 1955 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos bendrijų finansinių interesų apsaugos nuostatas dėl patraukimo atsakomybėn termino. NMA Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, sukūręs dirbtines sąlygas paramai gauti, neskatins žemės ūkio konkurencingumo, todėl nebus pasiektas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 4 straipsnyje nurodytas tikslas. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas.

35. Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, 1 priedo 20 punktas apibrėžia pažeidimą – paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.

36. NMA vertinimą atlieka vadovaudamasi Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, bei joje įtvirtintais kriterijais, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti.

37. Pareiškėjo situacijos kontekste buvo nagrinėti 4 pagrindiniai rizikos kriterijai, t. y. projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys), projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys), susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys), projektų funkcinis nesavarankiškumas (Metodikos 9.1–9.4 p.). Taip pat nagrinėti objektyvieji ir subjektyvieji elementai, kaip numatyta Metodikos 6.1 ir 6.2 papunkčiuose.

38. Pareiškėjas iš esmės neginčija byloje nustatytų faktų apie paramos skyrimą pareiškėjo, J. H. B., T. B., J. B. projektams, aplinkybės, kad 2022 m. kovo 22-25 d. atliktos patikros metu J. H. B. priklausantis traktorius buvo rastas pareiškėjo investicijų įgyvendinimo vietoje, tačiau nesutinka su NMA bei teismo atliktu rizikos kriterijų bei objektyvaus ir subjektyvaus kriterijų taikymu ir aiškinimu.

39. Pareiškėjas, teigdamas, kad nebuvo Metodikoje nustatytų prielaidų atlikti pažeidimo tyrimą, iš esmės nesutinka su vertinimu, kad pareiškėjo ir T. B. projektai buvo įgyvendinami tuo pačiu laikotarpiu. NMA Sprendime konstatuojant, kad rizikos kriterijų „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ atitinka (E. B. ir T. B.) yra remiamasi aplinkybe, kad pareiškėjo investicijų įgyvendinimo vieta (duomenys neskelbtini) sutapo su 2022 m. kovo 31 d. pateikta brolio T. B. paraiškoje Nr. 19SU-KV-22-1-03320-PR001 nurodyta projekto įgyvendinimo vieta.

40. Metodikos 1 priede nurodoma, kad Projekto vertinimas dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą pradedamas, kai nustatomi ne mažiau kaip 3 pagrindiniai rizikos kriterijai, kaip numatyta Metodikos 10 ir 14 punktuose, tačiau kad būtų nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus pakanka bent vieno jį detalizuojančio požymio.

41. Remiantis Metodikos 1 priedo 1 punkto nuostatomis, geografinis ryšys nustatomas, kai tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu keli (2 ir daugiau) juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys planuoja įgyvendinti ir (arba) įgyvendina projektus tuose pačiuose pastatuose ir (arba) tuose pačiuose žemės sklypuose (nuosavybės, nuomos arba kitais teisėtais valdymo pagrindais, išskyrus kai jie priklauso Lietuvos Respublikai) (pvz., pagal kadastro unikalius numerius). Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam pateikus galutinį mokėjimo prašymą 2022 m. vasario 28 d., remiantis Administravimo taisyklių 4.19 papunkčiu, jau buvo pasibaigęs jo projekto įgyvendinimo laikotarpis.

42. Administravimo taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad šios taisyklės nustato Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos bei Programos priemonių bendrą administravimo tvarką. Programos priemonių ir (arba) priemonių veiklos sričių, veiklų administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 4.22 punkte įtvirtinta, kad Programos priemonės įgyvendinimo taisyklės – teisės aktas, kuriuo nustatomos paramos pagal tam tikrą Programos priemonę, veiklos sritį ir (arba) veiklą teikimo sąlygos ir tvarka. Be to, Administravimo taisyklių 4.21 punkte įtvirtinta, kad projekto kontrolės laikotarpis – laikotarpis nuo paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo iki paskutinio paramos išmokėjimo dienos ir trejų (jeigu taip nustatyta Priemonės įgyvendinimo taisyklėse) arba penkerių metų laikotarpis nuo paskutinio paramos išmokėjimo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Taigi tiek NMA, tiek teismas pagrįstai taikė Įgyvendinimo taisyklių 17 punkto nuostatas, įtvirtinančias, kad įsipareigojimai turi būti vykdomi iki galutinio lėšų išmokėjimo, jei nenurodyta kitaip, nes Įgyvendinimo taisyklės reglamentuoja Programos priemonės konkrečios veiklos srities paramos teikimo sąlygas ir tvarką. Aplinkybė, kad T. B. projekto įgyvendinimo vieta buvo pakeista dar iki paramos jam skyrimo sprendžiant dėl geografinio kriterijaus nėra reikšminga, nes tai buvo padaryta jau pasibaigus pareiškėjo paraiškos įgyvendinimo laikotarpiui, po galutinio lėšų išmokėjimo 2022 m. balandžio 14 d.; taip pat nėra reikšminga aplinkybė, kad T. B. nebuvo pripažintas padariusiu pažeidimą, nes buvo vertinamos paramos skyrimas keturiems asmenims ir atsakomybė kyla kiekvienam individuliai nustačius būtinas jos taikymo sąlygas.

43. Metodikos 1 priedo 2 punkte nurodyta, kad ekonominio ryšio kriterijus nustatomas, kai skirtinguose projektuose ar versluose numatyta vykdyti ir (arba) vykdoma tokia pat ar ją papildanti veikla (vykdoma veikla arba dalis veiklos toje pat atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose). Nagrinėjamu atveju veikla yra konkreti sritis – šiuo atveju daržininkystė, kuri paraiškose buvo nurodyta tiek pareiškėjo, tie T. B. (taip pat ir J. H. B., J. B.), byloje nustatyta, kad buvo auginami žirniai. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ekonominio ryšio tarp projektų nustatymo, atsižvelgiant į tikslus identifikuoti paramos panaudojimo pažeidimus, yra reikšmingas ne daržininkystės veiklos skirstymas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, kurio paskirtis duomenų teikimas apie veiklą statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms, bet daržininkystės veiklos nurodymas paraiškose.

44. Pareiškėjo argumentas, kad sprendžiant dėl rizikos kriterijaus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės“, brolių ar sutuoktinio nėra pagrindo laikyti susijusiais asmenimis, atmestinas, nes nagrinėjamu atveju yra reikšmingas ne tik jų kaip fizinių asmenų asmeninis ryšys (artima giminystė, santuoka), bet ir kaip tam tikrų ekonominių vienetų veikla. Europos Komisijos 2003 m. gegužės 6 d. rekomendacijos dėl mikro įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo Nr. 2003/361/EC 1 straipsnyje nustatyta, kad įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Metodikos 1 priedo 3 punkte teisinio ir (arba) asmeninio ryšio identifikavimui kaip rizikos kriterijų detalizuojantis požymis yra nurodyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės, remiantis SVVĮ, ETT byla Nr. C-434/12 ir EK rekomendacijomis. Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.). Pareiškėjas nekvestionuoja aplinkybės, kad yra ekonominę veiklą vykdantis subjektas, generuojantis apmokestinamąsias pajamas, tai patvirtina duomenys byloje. Parama taip pat skiriama ne jo asmeninių fizinio asmens poreikių tenkinimui, bet konkrečios ekonominės veiklos vykdymui. Taigi nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas teikia Paraišką kaip fizinis asmuo, jis yra laikomas ekonominę veiklą vykdančiu subjektu, todėl NMA išvada, kad paraiškas pateikęs pareiškėjas, taip pat jo sutuoktinė ir broliai, taip pat vykdantys ekonominę veiklą, laikytini susijusiais asmenimis, yra pagrįsta.

45. Vadovaujantis Metodikos 4 punktu, Projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys) nustatomas, kai skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis). Nustatydama pastarąją aplinkybę, NMA rėmėsi faktais, kad skirtingų pareiškėjų iš esmės tai pačiai ekonominei veiklai vykdyti (remiama veikla yra žemės ūkio produktų gamyba – daržininkystė) gauta parama panaudota priemonių, papildančių viena kitą ūkio darbuose, įsigijimui (traktorius, diskinis skutikas, prikabinamas purkštuvas).

Funkciniu požiūriu paramos gavėjai gamybos ir techninius procesus sąmoningai išskyrė į skirtingus projektus ir sukūrė galimybes naudotis bendra finansuota infrastruktūra, kas sudaro sąlygas įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Sprendime nurodyta, kad paramos gavėjai deklaruodami tiesiogines išmokas ne kiekvienais metais deklaruoja daržoves, kurias numatė auginti vykdydami investicinius projektus. Nustatant funkcinį ryšį, turi būti atsižvelgiama į papildomus elementus dėl ekonominio ryšio – pareiškėjo ir kitų paramos gavėjų vykdoma veikla sutampa, taip pat ir daro įtaką viena kitai, todėl gali būti dalijamasi investicijomis, naudojantis bendra finansuota infrastruktūra, įgyjamas paramos tikslams prieštaraujantis konkurencinis pranašumas.

Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta aplinkybė, kad J. H. B. traktorius patikros metu buvo rastas pareiškėjui priklausančiame pastate jo nurodytoje paramos įgyvendinimo vietoje, yra įvertinta ne kaip savarankiškas pažeidimas, bet kitų duomenų, papildančių viekas kitą, visumoje – t. y. atsižvelgiant į Projekto įgyvendinimo vietą, susijusių asmenų vykdomą tą pačią ūkinę veiklą, investicijų, įgytų už paramos lėšas, papildančių viena kitą, pobūdį. Aplinkybių, susijusių su priežastimis, kodėl minėtas traktorius buvo pareiškėjui priklausančiame pastate, NMA neturi įrodinėti, nes paties fakto nustatymas, kad Paraiškoje nurodytoje investicijų įgyvendinimo vietoje saugoma kito paramos gavėjo investicija, yra pakankamas kitų duomenų kontekste pažeidimo konstatavimui.

Siekdamas paneigti, kad toks faktas nesusijęs su pažeidimu, pareigą pateikti įrodymus turi pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju pateiktas tik defektinis aktas, kuris nepagrindžia J. H. B. realiai atliktų traktoriaus remonto darbų. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis turi savo traktorių, nepaneigia nustatyto fakto apie kito paramos gavėjo investicijos buvimą Paraiškoje nurodytoje vietoje, kas ir sudaro vieną iš prielaidų išvadai apie Projekto funkcinį nesavarankiškumą.

46. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo.

Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, Paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo.

Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).

Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai; neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį programos priemonės tikslų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.).

47. Remiantis Metodikos 6.1. punktu, sprendžiant, ar nustatyti rizikos kriterijai atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti, būtina įvertinti objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bylose dėl dirbtinių sąlygų sukūrimo akcentuojama, jog svarbu vertinti aplinkybių visumą. Vien tai, kad Projektas buvo įgyvendintas, apeinant finansavimui pagal Priemonę nustatytus apribojimus, nereiškia, kad projektas prisidėjo prie Priemonės tikslų įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020, kt.). Visi paramos gavėjai projektuose prašo / prašė 15 000,00 Eur paramos, iš jų pagal tas pačias Įgyvendinimo taisykles ir tą patį kvietimą, tą pačią dieną (2021 m. birželio 30 d.) paramos kreipėsi E. B. (projektas Nr. 19SU-KV-21-1-05794-PR001) ir J. H. B. projektas (Nr. 19SU-KV-21-1-05807-PR001). NMA visus rizikos kriterijus nustatė remdamasi objektyviais duomenimis – sutampančia projekto įgyvendinimo vieta; paraiškas pateikusių asmenų ryšiu (giminystė, santuoka); paraiškose nurodoma ta pačia remiama veikla – žemės ūkio produktų gamyba, daržininkystė; paramos panaudojimu investicijoms, kurios yra viena kitą papildančios remiamoje ūkinėje veikloje. Nustatytų duomenų visuma objektyviai pagrindžia, kad projektuose numatyta veikla galimai sąmoningai išskirta į skirtingus projektus, naudojamasi bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, todėl paramos panaudojimas neleis pasiekti tų prioritetų, kuriems ji numatyta – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Nustatytos paramos gavimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji skirta ne investicijoms į savarankiškus ūkius, kas skatintų tokių ūkių konkurenciją, bet yra papildanti paraiškas pateikusių asmenų ūkių investicijas ir suteikianti jiems konkurencinį pranašumą bei ribojanti kitų potencialių paramos gavėjų galimybes pasinaudoti parama, todėl NMA Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo ir J. H. B. projektai atitinka objektyvųjį kriterijų.

48. Subjektyvųjį elementą pagrindžia paraiškas pateikusių asmenų sąmoningi valiniai galimai derinti veiksmai kreipiantis gauti paramą viena kitą papildančioms investicijoms tai pačiai remiamai žemės ūkio veiklai, kas lemia priešingo paramos tikslams konkurencinio pranašumo įgijimą. NMA Sprendime galimo sąmoningo veiksmų derinimo požymiai nustatyti įvertinus geografinį, ekonominį, asmeninį bei kitokio pobūdžio ryšius patvirtinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad paramos gavėjai deklaruodami tiesiogines išmokas ne kiekvienais metais deklaruoja daržoves, kurias numatė auginti vykdydami projektus, nors realiai jas ir augina, kas patvirtina derinamus veiksmus, kuriais siekiama išvengti paramos lėšos panaudojamo paraiškose numatytiems tikslams kontrolės, taigi nustatyti ir kiti požymiai, liudijantys buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Sprendžiant dėl neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti, taip pat vertinama duomenų visuma, jų papildomumas, todėl tie patys duomenys, kurie patvirtina vieno ar kito rizikos kriterijaus egzistavimą (geografinio, ekonominio, asmeninio, kt. ryšio), yra reikšmingi ir darant išvadas dėl aplinkybių, kad nebus pasiektas paramos priemonės tikslas bei dėl požymių, kad paraiškų teikėjai savo veiksmais siekė įgyti paramos priemonės tikslams prieštaraujantį pranašumą, kitaip tariant, nustatant objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus.

49. Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nurodyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą. Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijos metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Pareiškėjui NMA Sprendimu paskirta 15 000,00 Eur paramos susigrąžinimo sankcija Papildoma sankcija – Paramos gavėjui paramos neskyrimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, buvo panaikinta LAGK sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kartu su kitais paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, investicijų panaudojimas neatitiko paramos tikslų, paskirta poveikio priemonė – paramos susigrąžinimas laikytina proporcinga priemone, atitinkančia nustatyto pažeidimo sunkumą. Byloje reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti paskirtą sankciją, nėra nustatyta, jų nėra pareiškėjas nurodęs ir apeliaciniame skunde.

50. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamas teisėtų lūkesčių principo pažeidimas, nes teikiamos paramos tikslas yra ne konkrečios investicijos įsigijimas, bet visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas, siekti efektyvesnio ūkininkavimas modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą ir kt., kaip tai numatyta Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje. Nustačius, kad dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų Įgyvendinimo taisyklėse numatyti tikslai nebus pasiekti, teisėti lūkesčiai negali nei kilti, nei būti ginami. Dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

51. Pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kad išaiškintų, ar 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, pripažinus vieną asmenį pažeidėju dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti, kitas asmuo iš tariamo „ekonominio vieneto“ negali būti laikomas pažeidėju (nesant nustatytų kitų pažeidimų), nes nebelieka objektyviojo elemento bei funkcinio nesavarankiškumo – yra grąžinama parama ir laikoma, kad tas asmuo paramos negavo, tenkinti nėra pagrindo, nes jis grindžiamas ne reikšmingais bylai teisingai išspręsti argumentais, abejonėmis dėl nurodomos nuostatos taikymo aiškumo, bet pareiškėjo išimtinai individualia Reglamento (ES) ) Nr. 1306/2013 60 straipsnio interpretacija. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60 straipsnyje „Nuostata dėl apgavystės“ įtvirtinta, kad lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl šios nuostatos aiškumo ją taikant, kai yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atsakomybės nustačius pažeidimą – dirbtinai sukurtas sąlygas lengvatų gavimui. Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 60straipsnio pagrindu atsakomybė kiekvienam pažeidėjui taikoma individualiai, atsižvelgiant į konkrečias jo atsakomybei reikšmingas aplinkybes, ir nėra kokio nors pagrindo vertinti, kad atsakomybės pritaikymas vienam pažeidėjui eliminuotų galimybę ją taikyti kitam pažeidėjui, kuris veikė bendrai, kai nustatomos jos taikymo sąlygos.

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė pakankamai išsamiai ir visapusiškai, išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitaip jų įvertinti, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjo teiginiai, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir ginčo teisinius santykius, tiesiog atkartojo NMA argumentus, nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi administracinės bylos medžiaga bei jos priedu, t. y. LAGK surinkta medžiaga, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų esminių argumentų ir juos įvertino, o tai, kad teismas sutiko su atsakovo pozicijai, savaime nereiškia, kad tokie teismo motyvai yra nepagrįsti.

53. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi NMA skundžiamo sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį byloje esančios medžiagos kontekste, nenustatė pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, todėl jį atmeta, o teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija.

nutaria:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė