Legislator Case Law & Legislation
f91e60ac-0d87-415f-9dcc-7f659dd4aea5 AI generated

f91e60ac-0d87-415f-9dcc-7f659dd4aea5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f91e60ac-0d87-415f-9dcc-7f659dd4aea5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I3-2565-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00747-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cosmos Capital“ skundÄ atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

f91e60ac-0d87-415f-9dcc-7f659dd4aea5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nurodo, kad pareiÅ¡kėja ketina turėti nuolatinę buveinę Vokietijoje ir joje realiai vykdyti Å«kinę veiklÄ . Tad reikia priminti, jog kalbant apie įsisteigimo laisvės ribojimÄ , remiantis SESV nuostatomis dėl įsisteigimo laisvės, įsisteigimo sÄ voka reiÅ¡kia faktinį Å«kinės veiklos vykdymÄ neribotÄ laikÄ turint nuolatinę buveinę priimančioje valstybėje narėje. 2019-11-27 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2121 (toliau – ir Direktyva) nuostatos taikomos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu.

Keywords

AI generated
Dublin transfer to Croatia free movement of capital European legal status not subject to registration central register of foreign nationals European certificate of succession
AI generated
718a6ad2-a706-4e7d-bba2-868b173dd7db
IeÅ¡kovė D. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieÅ¡kovės D. L. nuosavybės teisę į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Europos lietuvis“, kuri Å¡iuo metu yra iÅ¡registruota, vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t.y. į: 1.PatalpÄ â€“ ButÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. NegyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ RÅ«sio patalpas pažymėtas indeksais(duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė D. L. buvo vienintelė UAB „Europos lietuvis“ akcininkė. Valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Registrų centras“ 2022 m. spalio 31 d. sprendimu likvidavo bendrovę, kuri Å¡iuo metu yra iÅ¡registruota. Bendrovė nuosavybės teise valdo šį nekilnojamÄ jį turtÄ : a) PatalpÄ â€“ ButÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) NegyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ RÅ«sio patalpas pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VÄ® „Registrų centras“ tiek likvidavimo metu, tiek ir likvidavus bendrovę Å¡io turto niekam neperdavė, jokių įrašų susijusių su turto nuosavybės teisėmis nepadarė iki Å¡iol. IeÅ¡kovei kreipusis į VĮ „Registrų centras“ su praÅ¡ymu registruoti jos vardu nuosavybės teises į turtÄ , VĮ „Registrų centras“ atsisakė Å¡ias teises registruoti.
50468604-bc56-4b8d-ae05-d0ab8fe61527
Suinteresuotas asmuo į posėdį neatvyko.
fab212ee-a7ef-4fe9-9688-75a9c25bb872
vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos praÅ¡ymÄ dėl A.
93c2acca-97e7-41dd-9dde-417c23a73a4f
Č., J. Č.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o teismo spręsti klausimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00988, kadangi 2016 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡ieÅ¡kotoja bankrutavusi akcinė bendrovė „Ūkio bankas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „Gelvora“. Teismas k o n s t a t u o j a : iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0005/12/00988 pagal Kauno mieto 23-iojo notaro biuro 2012 m. gegužės 4 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3347 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ solidarių skolininkų B.
f0ac522e-984b-4ce2-9815-c0a4e6b91b6c
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«muose nagrinėjamas teikimas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos – Bundesamt fur Justiz – praÅ¡ymÄ dėl tarptautinės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Asmuo, kurio atžvilgiu praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti tarptautinę sankcijÄ â€“ V. M..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I3-2565-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00747-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cosmos Capital“ skundÄ atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cosmos Capital“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2021-02-04 valstybės įmonės (toliau – ir VÄ®) Registrų centro sprendimÄ atsisakyti įregistruoti juridinių asmenų registro duomenų pakeitimus Nr. 2473758 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti UAB „Cosmos Capital“ praÅ¡ymÄ dėl teisinio statuso „perkeliantis buveinę“ įregistravimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad nesutinka su Sprendimu, kadangi atsakovas netinkamai iÅ¡nagrinėjo jos praÅ¡ymÄ , rėmėsi netinkamomis įstatymo nuostatomis, kurios nepatenka į bendrovės teikto praÅ¡ymo reguliuojamÄ sritį. Pirma, Sprendime nurodytos įstatymo normos, kurios reguliuoja bendrovių, turinčių Europos bendrovių ir Europos kooperatinių bendrovių teisinę formÄ , buveinės perkėlimÄ Ä¯ kitÄ valstybę. Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėja nenurodė, jog jos teisinis statusas yra Europos bendrovė ar Europos kooperatinė bendrovė.

Prie pareiÅ¡kėjos bendrovės pavadinimo nurodyta teisinė forma UAB. Antra, atsakovas nepagrįstai nurodo, jog Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta galimybė uždarajai akcinei bendrovei, t. y. juridiniam asmeniui, veikiančiam pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymÄ , perkelti Lietuvos Respublikoje registruotÄ buveinę į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę - atlikti procedÅ«rÄ , kuri leistų bendrovei, nenutraukiant veiklos ir be likvidavimo procedÅ«ros vienoje valstybėje ir steigimosi procedÅ«ros kitoje, pakeisti teisinę formÄ .

Antai, Europos SÄ jungos sutarties ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo suvestinės redakcijos 2012/C 326/01 (toliau – ir SESV) draudžia vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimus. Ä®vertinus atsakovo pateiktÄ atsakymÄ ir SESV nuostatas, neabejotina, jog atsakovas nepagrįstai riboja bendrovės įsisteigimo laisvės principÄ . Nurodo, kad valstybės narės privalo imtis visų tinkamų priemonių, kad įvykdytų pagal Sutartis ar SÄ jungos institucijų teisės aktus atsirandančias pareigas.

Nors valstybė narė turi teisę apibrėžti ir sÄ sajos kriterijų, kurio reikalaujama siekiant pripažinti, jog bendrovė įsteigta pagal nacionalinę teisę, tuo remdamasi ji gali pasinaudoti įsisteigimo laisve, ir tokiam statusui iÅ¡saugoti nustatytus reikalavimus. Tokia teisė apima galimybę valstybei narei neleisti, jog bendrovė, kuriai taikoma jos teisė, tokį statusÄ iÅ¡saugotų, kai reorganizuodamasi į kitÄ valstybę narę ketina perkelti savo buveinę, nes tokiu bÅ«du nutraukiama steigimosi valstybės narės nacionalinėje teisėje numatyta sÄ saja.

Vis dėlto pagal valstybės narės teisę įsteigtos bendrovės buveinės perkėlimo į kitÄ valstybę narę atvejį, nepakeičiant taikytinos teisės, reikėtų atskirti nuo atvejo, kai bendrovė, kuriai taikomi vienos valstybės narės teisės aktai, perkeliama į kitÄ valstybę narę pakeičiant taikytinÄ teisę, nes bendrovė virsta bendrovės, kuriai taikoma persikėlimo valstybės narės teisė, forma. Teigia, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo tik įregistruoti UAB „Cosmos Capital“ teisinį statusÄ kaip „perkeliantis buveinę“, kadangi iÅ¡ pateiktų praÅ¡ymo priedų yra neabejotina, jog pareiÅ¡kėja siekia perkelti ne tik bendrovės buveinę į VokietijÄ , tačiau ir bendrovei taikytinÄ teisę - Vokietijos.

VÄ® Registrų centro nurodytas argumentas, jog nacionalinėje teisėje nėra reglamentuota juridinio asmens teisė perkelti buveinę visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad nacionalinės teisės aktai bendrovių steigimo ir likvidavimo srityje atsižvelgiant į EB sutarties nuostatas dėl įsisteigimo laisvės turi imunitetÄ , o bÅ«tent negalima pateisinti to, jog steigimo valstybė narė, įpareigodama bendrovę likviduotis, kliudytų jai virsti bendrove, kuriai taikomi kitos valstybės narėsnacionalinės teisės aktai, jeigu tai leistina pagal Å¡iÄ teisę.

Tokia kliÅ«tis faktiniam bendrovės virsmui į bendrovę, kuriai taikoma valstybės narės, į kuriÄ ji ketina perkelti savo buveinę, teisė, iÅ¡ anksto jos nelikviduojant, riboja atitinkamos bendrovės įsisteigimo laisvę, o tÄ draudžia EB 43 straipsnis, nebent tai pateisinama privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Vis dėlto Komisija teigia, kad Bendrijos teisės reglamentavimo Å¡ioje srityje stoka, kuriÄ Teisingumo Teismas konstatavo minėto sprendimo D. M. ir G. T. 23 punkte, buvo pataisyta Bendrijos normomis dėl buveinės perkėlimo į kitÄ valstybę narę, įtvirtintomis Reglamente Nr. 2137/85 ir 2157/2001, atitinkamai - dėl EEIG ir dėl SE, ar 2003-07-22 Tarybos reglamente (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, p. 1).

PareiÅ¡kėjos nuomone, kad Å¡ias normas galima ir netgi reikia mutatis mutandis taikyti pagal Lietuvos, valstybės narės, nacionalinę teisę įsteigtos bendrovės realios buveinės tarptautiniam perkėlimui. Pavyzdžiui, SE atveju tai iÅ¡plaukia iÅ¡ Reglamento Nr. 2157/2001 7-8 straipsnių ir 9 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunkčio. Pažymi, kad pagal SESV 49 straipsnį, siejamÄ su SESV 54 straipsniu, įsisteigimo laisve gali naudotis bendrovės, įkurtos pagal valstybės narės teisės aktus ir Europos SÄ jungoje turinčios savo registruotÄ buveinę, centrinę administracijÄ ar pagrindinę verslo vietÄ .

Vadinasi, tokia bendrovė, kokia yra pareiÅ¡kėja, įsteigta laikantis valstybės narės – Å¡iuo atveju Lietuvos - teisės aktų, iÅ¡ esmės gali remtis Å¡ia laisve. Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad įsisteigimo laisvė suteikia pagal Lietuvos teisę įsteigtai bendrovei teisę reorganizuotis į pagal Vokietijos teisę veikiančiÄ bendrovę, jeigu tenkinamos Vokietijos teisės aktuose nustatytos steigimo sÄ lygos, visų pirma, Vokietijos taikomas kriterijus nustatant bendrovės sÄ sajÄ su jos nacionaline teisės sistema.

Kadangi SÄ jungos teisėje nėra suderintos sÄ sajos, lemiančios taikytinÄ nacionalinę teisę, apibrėžimo, pagal SESV 54 straipsnį kompetencijÄ apibrėžti Å¡iÄ sÄ sajÄ turi kiekviena valstybė narė, o Å¡iame straipsnyje bendrovės registruota buveinė, centrinė administracija ir pagrindinė verslo vieta laikomos lygiaverčiais tokios sÄ sajos kriterijais. Ä®sisteigimo laisvės taikymo sritį patenka atvejis, kai pagal vienos valstybės narės teisės aktus įsteigta bendrovė ketina reorganizuotis į pagal kitos valstybės narės teisę veikiančiÄ bendrovę, laikydamasi kriterijaus, kuris antrojoje valstybėje narėje taikomas nustatant bendrovės sÄ sajÄ su nacionaline teisės sistema, net jei Å¡i bendrovė vykdė didžiÄ jÄ dalį ar net visÄ savo Å«kinę veiklÄ pirmojoje valstybėje narėje.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja ketina turėti nuolatinę buveinę Vokietijoje ir joje realiai vykdyti Å«kinę veiklÄ . Tad reikia priminti, jog kalbant apie įsisteigimo laisvės ribojimÄ , remiantis SESV nuostatomis dėl įsisteigimo laisvės, įsisteigimo sÄ voka reiÅ¡kia faktinį Å«kinės veiklos vykdymÄ neribotÄ laikÄ turint nuolatinę buveinę priimančioje valstybėje narėje. 2019-11-27 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2121 (toliau – ir Direktyva) nuostatos taikomos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu.

Direktyvos nurodyta, kad įsisteigimo laisvė yra vienas iÅ¡ pagrindinių SÄ jungos teisės principų. Pagal SESV 49 straipsnio antrÄ pastraipÄ , skaitomÄ kartu su SESV 54 straipsniu, bendrovių ar firmų įsisteigimo laisvė apima, inter alia, teisę tokias bendroves ar firmas įsteigti ir valdyti pagal įsisteigimo valstybės narės teisės aktuose nustatytas sÄ lygas. Remiantis Europos SÄ jungos TeisingumoTeismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, tai apima pagal vienos valstybės narės teisės aktus įsteigtos bendrovės ar firmos teisę persitvarkyti į bendrovę ar firmÄ , kuriai taikoma kitos valstybės narės teisė, jeigu tenkinamos tos kitos valstybės narės teisės aktuose nustatytos sÄ lygos, visų pirma kriterijus, pastarosios valstybės narės taikomas nustatant bendrovės ar firmos sÄ sajÄ su nacionalinės teisės sistema (Direktyvos 2 p.).

Nesant suderintos SÄ jungos teisės, siejamojo veiksnio, lemiančio bendrovei taikytinÄ nacionalinę teisę, apibrėžimas pagal SESV 54 straipsnį priskiriamas kiekvienos valstybės narės kompetencijai. SESV 54 straipsnyje kaip siejamiesiems veiksniams vienodas statusas suteikiamas bendrovės ar firmos registruotai buveinei, centrinei administracijai ir pagrindinei verslo vietai. Todėl, kaip paaiÅ¡kinta teismų praktikoje, tai, kad perkeliama tikregistruota buveinė, o ne centrinė administracija ar pagrindinė verslo vieta, savaime neužkerta kelio įsisteigimo laisvės taikymui pagal SESV 49 straipsnį.

Teisinės sistemos dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo ir skaidymo nebuvimas lemia teisinį nenuoseklumÄ ir teisinį netikrumÄ , o kartu ir naudojimosi įsisteigimo laisve apribojimus. Tuo tikslu susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad sprendimas dėl vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos bÅ«tų priimtas sÄ Å¾iningai, objektyviai ir be diskriminacijos, remiantis visais susijusiais aspektais, kaip to reikalaujama pagal SÄ jungos ir nacionalinę teisę (Direktyvos 10 p.).

Siekiant užtikrinti tinkamÄ užduočių paskirstymÄ valstybėms narėms ir efektyviÄ bei veiksmingÄ ex-ante vienos valstybės ribas peržengiančių operacijų kontrolę, vienos valstybės ribas peržengiančiÄ operacijÄ vykdančios bendrovės ar bendrovių valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų bÅ«ti suteikti įgaliojimai iÅ¡duoti pasirengimo pertvarkymui, jungimui arba skaidymui pažymėjimÄ (toliau - pasirengimo operacijai pažymėjimas). Atlikus vienos valstybės ribas peržengiančiÄ operacijÄ atsiradusios bendrovės ar bendrovių valstybių narių kompetentingos institucijos be tokio pažymėjimo neturėtų galėti patvirtinti vienos valstybės ribas peržengiančios operacijos (Direktyvos 33 p.).

Ä®vykdžius vienos valstybės ribas peržengiantį pertvarkymÄ , po pertvarkymo veiksianti bendrovė (toliau - pertvarkyta bendrovė) turėtų iÅ¡saugoti savo juridinio asmens statusÄ , turtÄ ir įsipareigojimus, taip pat visas savo teises ir pareigas, įskaitant visas teises ir pareigas, atsirandančias dėl sutarčių, veiksmų ar neveikimo (Direktyvos 47 p.). Teigia, kadangi Lietuva iki Å¡iol nėra paruoÅ¡usi tinkamų priemonių, jog bendrovės galėtųnetrukdomai naudotis įsisteigimo teise kitoje Europos SÄ jungos valstybėje bei nėra perkėlusi Å¡ios Direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę - pareiÅ¡kėjai yra užkertamas kelias įsisteigimo teisei, pareiÅ¡kėja negali deramai pasiekti jos norimų tikslų - rezultato, kuriuo bendrovė nenutraukdama veiklos arba nepradėdama likvidavimo procedÅ«ros, pakeičia savo teisinę formÄ , kuria ji užregistruota iÅ¡vykimo valstybėje narėje, į atvykimo valstybės narės bendrovės teisinę formÄ , ir perkelia į atvykimo valstybę narę buveinę bei veiklÄ , tačiauiÅ¡lieka juridiniu asmeniu.

Nurodo, kad Direktyvos 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog valstybės narės paskiria teismÄ , notarÄ arba kitÄ institucijÄ ar institucijas, kompetentingas tirti vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo teisėtumÄ , kiek tai susiję su tomis procedÅ«ros dalimis, kurias reglamentuoja iÅ¡vykimo valstybės narės teisė, ir iÅ¡duoda pasirengimo pertvarkymui pažymėjimÄ , patvirtinantį visų atitinkamų sÄ lygų įvykdymÄ ir tinkamÄ visų procedÅ«rų ir formalumų atlikimÄ iÅ¡vykimo valstybėje narėje (toliau - kompetentinga institucija).

Å iuo nagrinėjamu atveju, vienintelė institucija, kuri yra ir turėtų bÅ«ti kompetentinga yra VÄ® Registrų centras. IÅ¡ esmės direktyva įsigalioja tik jÄ perkėlus į nacionalinę teisę. Tarptautinėje teismų praktikoje atsižvelgiama į tai, kad neperkelta direktyva taip pat gali turėti tam tikrÄ tiesioginį poveikį Å¡iais atvejais: kai direktyva nebuvo perkelta į nacionalinę teisę arba perkelta neteisingai; kai direktyvos nuostatos yra besÄ lygiÅ¡kos ir pakankamai aiÅ¡kios bei tikslios; kai direktyvos nuostatos suteikia teisių asmenims.

Jeigu Å¡ios sÄ lygos įvykdomos, asmenys teisme gali remtis direktyva prieÅ¡ ES Å¡alį. Tačiau asmuo negali remtis arba kelti ieÅ¡kinio kitam asmeniui, remdamasis tiesioginiu direktyvos poveikiu, jeigu ji nebuvo perkelta į nacionalinę teisę (žr. sprendimÄ byloje C-91/92 P. F. D. prieÅ¡ „R. S.“). BÅ«tina nustatyti, ar teisės yra besÄ lygiÅ¡kos ir pakankamai aiÅ¡kios. Å is vertinimas turi apimti tris aspektus, t. y. reikia nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti jose numatytÄ garantijÄ , Å¡ios garantijos turinį ir galiausiai asmenį, kuris privalo suteikti tokiÄ garantijÄ .

Å iuo atžvilgiu bÅ«tent kyla klausimas, ar valstybė gali bÅ«ti laikoma privalančia suteikti tokiÄ garantijÄ remiantis tuo, kad ji per nurodytÄ laikotarpį nesiėmė bÅ«tinų perkėlimo priemonių. IÅ¡ nurodyto neabejotina, jog Direktyvoje tiesiogiai numatyti asmenys, kuriems Å¡i Direktyva yra taikoma. Tiek direktyvoje, tiek SESV, kuri neabejotinai viena kitÄ papildo, iÅ¡aiÅ¡kinti subjektai, kuriems Å¡i Direktyva turės tiesioginį poveikį, suteiks garantijÄ dėl įsisteigimo teisės, garantijÄ perkelti bendrovę iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ nelikvidavus juridinio asmens ir iÅ¡saugant teisinį statusÄ , bei garantijos turinys yra suprantamas tiesiogiai.

Direktyvoje numatytos sÄ lygos, veiksmai ir jų eiliÅ¡kumas, kuriuos bendrovė turi atlikti. IÅ¡ Direktyvos nuostatų matyti, kad valstybė narė įpareigojama sukurti tinkamÄ institucinę garantijų sistemÄ . EEB sutartis nustatė savÄ teisės sistemÄ , kuri integruota į valstybių narių teisės sistemÄ ir kuriÄ privalo taikyti jų teismai. Å ios teisės sistemos subjektai yra ne tik valstybės narės, bet ir jų nacionaliniai subjektai. Bendrijos teisė ne tik nustato pareigas privatiems asmenims, bet ir suteikia teises, kurios yra sudedamoji tų asmenų teisių ir pareigų visumos dalis.

Teisingumo teismo praktikoje nurodyta, kad tiesioginis direktyvos poveikis nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad tam tikra direktyvos nuostata asmeniui suteikiama teisių. Tiksliau sakant, direktyvų nuostatomis sukuriamas toks tiesioginis poveikis, koks yra jų objektyvus teisinis poveikis. Dėl Å¡io poveikio pripažinimo taikomos tokios pačios sÄ lygos, kaip ir dėl tiesioginio poveikio pripažinimo, tik su vieninteliu ypatumu, kad vietoje aiÅ¡kiai ir tiksliai apibrėžtos SÄ jungos piliečio ar įmonės teisės nustatyta aiÅ¡kiai ir tiksliai apibrėžta valstybių narių pareiga.

Tokiu atveju visos valstybių narių institucijos, tai yra įstatymų leidėjas, administracinės įstaigos ir teismai, yra susaistyti direktyvos ir pagal savo pareigas privalo į jÄ atsižvelgti ir jÄ taikyti, kaip virÅ¡enybę turinčiÄ SÄ jungos teisę. Konkrečiai iÅ¡ čia kyla pareiga nacionalinę teisę aiÅ¡kinti pagal direktyvas („direktyvas atitinkantis aiÅ¡kinimas“) arba ginčijamai direktyvos nuostatai suteikti taikymo virÅ¡enybę prieÅ¡ jai prieÅ¡taraujančiÄ nacionalinę teisę.

Be to, valstybių narių atžvilgiu direktyvos turi tam tikrÄ blokuojamÄ jį poveikį dar netgi nepasibaigus jų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui. Atsižvelgiant į privalomumÄ siekti direktyvoje nustatyto tikslo ir laikantis iÅ¡tikimybės SÄ jungai principo (ES sutarties 4 straipsnis), valstybės narės dar nepasibaigus direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui privalo nesiimti jokių priemonių, dėl kurių gali kilti rimtas pavojus siekti direktyvoje nustatytų tikslų.

Aapibendrinęs nurodo, jog VÄ® Registrų centras ne tik kad neužtikrina,pareiÅ¡kėjai, jog bÅ«tų užtikrina įsisteigimo laisvė, neužtikrina priemonių, susijusių su vienosvalstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, tačiau ir nesuteikia galimybių pasinaudoti SESVir Direktyvoje besÄ lygiÅ¡kai, pakankamai aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodytomis nuostatomis. Dėl to, pareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovo Sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, o praÅ¡ymas turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ naujo. Atsakovas VÄ® Registrų centras atsiliepime į skundÄ nurodė, kad UAB „Cosmos Capital“ yra Lietuvoje įsteigta bendrovė, kurios teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė.

Skundžiamame sprendime Juridinių asmenų registro tvarkytojas nurodė, kad Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta galimybė uždarajai akcinei bendrovei, t. y. juridiniam asmeniui, veikiančiam pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymÄ , perkelti Lietuvos Respublikoje registruotÄ buveinę į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę – atlikti procedÅ«rÄ , kuri leistų bendrovei, nenutraukiant veiklos ir be likvidavimo procedÅ«ros vienoje valstybėje ir steigimosi procedÅ«rų kitoje, pakeisti teisinę formÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Nuostatuose įtvirtinta buveinės perkėlimo procedÅ«ra apibrėžia tik Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės ar Europos ekonominių interesų grupės buveinės perkėlimÄ , tačiau nereglamentuoja juridinio asmens, veikiančio pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ , (Å¡iuo atveju uždarosios akcinės bendrovės) Lietuvos Respublikoje registruotos buveinės perkėlimo į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę. Nuostatuose, reglamentuojančiuose Juridinių asmenų registro objektų, jų duomenų ir dokumentų pakeitimų registravimÄ , nėra numatyta, kokie dokumentai ir duomenys turėtų bÅ«ti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kokie Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmai turėtų bÅ«ti atlikti uždarosios akcinės bendrovės buveinės perkėlimo į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę atveju.

Pažymi, kad 2019-11-27 buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2021, kuria iÅ¡ dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu. Å i direktyva priimta siekiant panaikinti teisinio reguliavimo spragÄ , lemiančiÄ Ä¯sisteigimo laisvės ribojimus Europos SÄ jungoje. Europos Parlamento ir Tarybos 2019-11-27 priimta direktyva (ES) 2019/2021 buvo nuspręsta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017-06-14 patvirtintÄ direktyvÄ 2017/1132 įterpti papildomÄ skyrių, reglamentuojantį ribotos atsakomybės bendrovių, kurios įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vietÄ yra Europos SÄ jungoje, pertvarkymÄ Ä¯ ribotos atsakomybės bendroves, kurioms taikytina kitos valstybės narės teisė (Direktyvos 86a straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ nurodytų Direktyvos nuostatų akivaizdu, kad valstybės narės iki 2023-01-31 turi priimti nacionalinius teisės aktus dėl procedÅ«rų, įtvirtinančių ribotos atsakomybės bendrovių (Lietuvoje tai akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė) buveinės perkėlimo į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę galimybes. Å iuo metu terminas Direktyvos nuostatų perkėlimui į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę nėra pasibaigęs. Direktyvos nuostatos dėl uždarųjų akcinių bendrovių buveinių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra perkeltos.

Registrų centras, gavęs kito subjekto paklausimÄ dėl galimybės Lietuvos Respublikoje įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės buveinę perkelti į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę, persiuntė šį paklausimÄ Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir gavo atsakymÄ , kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2021 „nuostatos, nepasibaigus jų perkėlimo į nacionalinę teisės sistemÄ terminui, negali bÅ«ti taikomos“. Skunde pripažįstama, kad direktyva įsigalioja tik jÄ perkėlus į nacionalinę teisę.

Kita vertus skunde įvardintos Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo nuostatos, priimtos byloje F. D., C- 91/92. Nurodo, kad Registrų centras laikomas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. VieÅ¡ojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ inter alia valstybės įmonę Registrų centrÄ Ä¯pareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Galiojantis teisinis reguliavimas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustato Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinus dokumentus ir duomenis, jų formÄ , teikėjų ratÄ , terminus ir tvarkÄ .

Teisės aktai nenumato jokių išimčių, leidžiančių Juridinių asmenų registro tvarkytojui keisti juridinio asmens duomenis esant kitoms aplinkybėms bei pateikus kitus teisės aktuose nenumatytus dokumentus. Taip pat nesant galiojančių teisės aktų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nesuteikta teisė savarankiškai tiesiogiai taikyti Direktyvos nuostatas, kurios nėra perkeltos į nacionalinę teisę. Pažymi, kad šios administracinės bylos ir Teisingumo Teismo nagrinėtos bylos Nr. C-442/02 faktinės aplinkybės nesutampa.

Kitos cituojamos Teisingumo Teismo 2012-07-12 iÅ¡nagrinėtos bylos Nr. C?378/10 (L. B.) faktinės aplinkybės taip pat nesutampa Å¡ios administracinės bylos aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta galimybė uždarajai akcinei bendrovei perkelti Lietuvos Respublikoje registruotÄ buveinę į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę (tokia teisė suteikta tik teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtai Europos bendrovei, Europos kooperatinei bendrovei ir Europos ekonominių interesų grupei), o Direktyvos nuostatos, kurios apibrėžia uždarųjų akcinių bendrovių buveinės perkėlimÄ Ä¯ kitÄ Europos SÄ jungos Å¡alį, dar nėra perkeltos į Lietuvos Respublikos teisę, taip pat į tai, kad Registrų centras turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie Å¡iais teisės aktais yra suteikti, Registrų centrui nesuteikta nei teisė, nei pareiga tiesiogiai taikyti Direktyvos nuostatas, kurios nėra perkeltos į nacionalinę teisę, todėl teigia, kad Registrų centro skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl VÄ® Registrų centro 2021-02-04 sprendimo Nr. S-13758 (15.1 E), kuriuo atsisakyta Juridinių asmenų registre pakeisti UAB „Cosmos Capital“ duomenis, t. y. įregistruoti bendrovės statusÄ â€žperkeliantis buveinę“, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos įgaliotas asmuo Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020-09-03 pateikė praÅ¡ymÄ Juridinių asmenų registre įregistruoti UAB „Cosmos Capital“ teisinį statusÄ â€žperkeliantis buveinę“.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos 2020-09-03 praÅ¡ymÄ ir kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu pateiktus dokumentus, 2021-02-04 sprendimu Nr. S- 13758 (15.1 E) atsisakė Juridinių asmenų registre pakeisti UAB „Cosmos Capital“ duomenis, t. y. įregistruoti bendrovės statusÄ â€žperkeliantis buveinę“, nurodydamas, kad Registro tvarkytojui pateikti duomenys neatitinka teisės aktų reikalavimų. Å iuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta galimybė uždarajai akcinei bendrovei, t.y. juridiniam asmeniui, veikiančiam pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymÄ , perkelti Lietuvos Respublikoje registruotÄ buveinę į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę – atlikti procedÅ«rÄ , kuri leistų bendrovei nenutraukiant veiklos ir be likvidavimo procedÅ«ros vienoje valstybėje ir steigimosi procedÅ«rų kitoje pakeisti teisinę formÄ .

PareiÅ¡kėja su Sprendimu nesutinka, nurodo, kad VÄ® Registrų centras priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ , rėmėsi netinkamomis įstatymo nuostatomis, neužtikrino, pareiÅ¡kėjai, jog bÅ«tų užtikrina įsisteigimo laisvė, neužtikrino priemonių, susijusių su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, nesuteikė galimybių pasinaudoti SESV ir Direktyvoje besÄ lygiÅ¡kai, pakankamai aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodytomis nuostatomis. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikoje ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymÄ (Steigimo sutartis, UAB „Cosmos Capital“ įstatai, Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 173 punktu Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per tris darbo dienas, gavęs Nuostatų 172 punkte nurodytus dokumentus, įregistruoja teisinį statusÄ â€žperkeliantis buveinę“. Nuostatų 172 punkte nurodoma, kad parengus pasiÅ«lymÄ perkelti Europos bendrovės ar Europos kooperatinės bendrovės buveinę į kitÄ valstybę, dokumentų ir duomenų teikėjas Registro tvarkytojui pateikia Å¡iuos dokumentus: 172.1. praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti pakeitimus; 172.2. pasiÅ«lymÄ perkelti buveinę.

Ä®gyvendinant 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto, buvo priimtas Europos bendrovių įstatymas, kuris reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra Europos bendrovė, buveinės perkėlimÄ , steigimÄ , valdymÄ ir pertvarkymÄ (Europos bendrovių įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Ä®gyvendinant 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentÄ (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Europos kooperatinių bendrovių įstatymas.

Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 1 straipsnio 1 punktas nustato, kad Å¡is Ä®statymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra Europos bendrovė, buveinės perkėlimÄ , steigimÄ , valdymÄ ir pertvarkymÄ . Vadovaujantis Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalimi nuo Juridinių asmenų registro tvarkytojo vieÅ¡o paskelbimo apie Europos bendrovės buveinės perkėlimo pasiÅ«lymÄ Europos bendrovė įgyja Europos bendrovės, kurios buveinė yra perkeliama, statusÄ .

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, atsakovas pagrįstai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikė ginčo situacijÄ reguliuojančias nacionalinės teisės nuostatas, kadangi pareiÅ¡kėjos teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, įsteigta ir registruota Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pagrįstai vertino, jog Å¡iuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatytos galimybės juridiniam asmeniui, veikiančiam pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymÄ , perkelti buveinę į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę.

Pagal Nuostatų taisykles įtvirtinta buveinės perkėlimo procedÅ«ra apibrėžia tik Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės ar Europos ekonominių interesų grupės buveinės perkėlimÄ , tačiau nereglamentuoja juridinio asmens, veikiančio pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir registruotos buveinės perkėlimo į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę. Nuostatuose, reglamentuojančiuose Juridinių asmenų registro objektų, jų duomenų ir dokumentų pakeitimų registravimÄ , nėra numatyta, kokie dokumentai ir duomenys turėtų bÅ«ti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kokie Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmai turėtų bÅ«ti atlikti uždarosios akcinės bendrovės buveinės perkėlimo į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę atveju.

Todėl visiÅ¡kai nepagrįsti pareiÅ¡kėjos argumentai, kad atsakovas netinkamai iÅ¡nagrinėjo jos praÅ¡ymÄ , kadangi rėmėsi netinkamomis įstatymo nuostatomis. 2019-11-27 buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2021, kuria iÅ¡ dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos, kiek tai susiję su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, jungimu ir skaidymu. Å i direktyva priimta siekiant panaikinti teisinio reguliavimo spragÄ , lemiančiÄ Ä¯sisteigimo laisvės ribojimus Europos SÄ jungoje.

Europos Parlamento ir Tarybos 2019-11-27 priimta direktyva (ES) 2019/2021 buvo nuspręsta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017-06-14 patvirtintÄ direktyvÄ 2017/1132 įterpti papildomÄ skyrių, reglamentuojantį ribotos atsakomybės bendrovių, kurios įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir kurių registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vietÄ yra Europos SÄ jungoje, pertvarkymÄ Ä¯ ribotos atsakomybės bendroves, kurioms taikytina kitos valstybės narės teisė (Direktyvos 86a straipsnio 1 dalis).

Direktyvos 86b straipsnio 1 punkte apibrėžta vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo sÄ voka – tai veiksmas, kuriuo bendrovė (vadovaujantis 2017-06-14 direktyvos 2017/1132 II priedu, Lietuvos Respublikoje tai akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė), nenutraukdama veiklos arba nepradėdama likvidavimo procedÅ«ros, pakeičia savo teisinę formÄ , kuria ji užregistruota iÅ¡vykimo valstybėje narėje, į atvykimo valstybės narės bendrovės teisinę formÄ , nurodytÄ II priede, ir perkelia į atvykimo valstybę narę bent savo registruotÄ jÄ buveinę, tačiau iÅ¡lieka juridiniu asmeniu.

Pagal Europos SÄ jungos teisę iÅ¡vykimo valstybės narės nacionalinė teisė reglamentuoja tas su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu susijusių procedÅ«rų ir formalumų dalis, kurias reikia įvykdyti siekiant gauti pasirengimo pertvarkymui pažymėjimÄ , o atvykimo valstybės narės nacionalinė teisė reglamentuoja tas procedÅ«rų ir formalumų dalis, kurias reikia įvykdyti gavus pasirengimo pertvarkymui pažymėjimÄ (Direktyvos 86c straipsnis). Valstybės narės paskiria teismÄ , notarÄ arba kitÄ institucijÄ ar institucijas, kompetentingas tirti vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo teisėtumÄ , kiek tai susiję su tomis procedÅ«ros dalimis, kurias reglamentuoja iÅ¡vykimo valstybės narės teisė, ir iÅ¡duoda pasirengimo pertvarkymui pažymėjimÄ , patvirtinantį visų atitinkamų sÄ lygų įvykdymÄ ir tinkamÄ visų procedÅ«rų ir formalumų atlikimÄ iÅ¡vykimo valstybėje narėje (toliau – kompetentinga institucija).

Toks procedÅ«rų ir formalumų atlikimas gali apimti piniginių ar nepiniginių įsipareigojimų vieÅ¡iesiems subjektams vykdymÄ ar jų užtikrinimÄ , arba specialių sektoriams taikomų reikalavimų, įskaitant įsipareigojimų, susijusių su vykdomomis procedÅ«romis, užtikrinimÄ (Direktyvos 86m straipsnio 1 dalis). Europos Parlamento ir Tarybos 2019-11-27 priimtos direktyvos (ES) 2019/2021 3 straipsnis numato, kad valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, bÅ«tini, kad Å¡ios direktyvos bÅ«tų laikomasi, ne vėliau kaip nuo 2023-01-31.

Taigi, iÅ¡ Direktyvos nuostatų akivaizdu, kad valstybės narės iki 2023-01-31 turi priimti nacionalinius teisės aktus dėl procedÅ«rų, įtvirtinančių ribotos atsakomybės bendrovių (Lietuvoje tai akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė) buveinės perkėlimo į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę galimybes. Å iuo metu terminas Direktyvos nuostatų perkėlimui į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę nėra pasibaigęs. Direktyvos nuostatos dėl uždarųjų akcinių bendrovių buveinių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teisės aktus nėra perkeltos.

Todėl tiesiogiai remtis jos nuostatomis nėra teisinio pagrindo. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas byloje F. D., C- 91/92 priimtame sprendime sprendė, kad iÅ¡imtiniais atvejais tam tikros direktyvų nuostatos valstybei narei gali turėti tiesioginį poveikį, kai:

a) direktyva į nacionalinę teisę neperkelta arba perkelta neteisingai;

b) direktyvos nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio, pakankamai aiÅ¡kios ir tikslios ir c) direktyvos nuostatomis asmenims suteikiamos kokios nors teisės. Jei Å¡ios sÄ lygos tenkinamos, asmenys direktyvos nuostatomis gali remtis ginčuose su valstybės institucijomis. Nagrinėjamu atveju nėra nurodyto pobÅ«džio sÄ lygų tiesioginiam minimos Direktyvos taikymui. Kaip minėta, terminas Direktyvos nuostatų perkėlimui į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę nėra pasibaigęs (iki 2023-01-31). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020-12-11 raÅ¡te Nr. 13.1-31E-3-5015 „Dėl bendrovės buveinės perkėlimo į kitÄ ES valstybę narę procedÅ«ros“ nurodė, kad ES teisės taikymas, jos virÅ¡enybės užtikrinimas yra vienas iÅ¡ svarbiausių valstybių tarptautinių įsipareigojimų.

ES institucijų priimtos direktyvos yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, tačiau nacionalinės valdžios institucijoms suteikta teisė pasirinkti jų įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus. Tai reiÅ¡kia, kad direktyva nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Direktyvos teisinis poveikis valstybėms narėms ir įpareigojimas siekti joje įtvirtintų tikslų, kyla nuo jos įsigaliojimo momento, tačiau valstybėms narėms taip pat turi bÅ«ti leidžiama pasinaudoti direktyvoje nurodomu perkėlimo į nacionalinę teisę terminu ne tik dėl techninio pobÅ«džio priežasčių (teisės aktų projektų parengimas ir kt.), bet ir dėl to, kad tam tikros direktyvos nuostatos reikalauja ne pažodinio jų perkėlimo (abstrakti norma ir kt.) arba jose įtvirtinta pasirinkimo galimybė, t. y. leidžiama pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių variantų.

Jei nuo pat direktyvos įsigaliojimo valstybės narės privalėtų imtis aktyvių veiksmų dėl įgyvendinimo, minėtas terminas inkorporuoti direktyvÄ Ä¯ nacionalinę teisę prarastų prasmę. Taip pat teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi Registrų centras įgaliotas vykdyti Juridinių asmenų registro tvarkytojo funkcijas. Vykdydamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo funkcijas Registrų centras registruoja ar įtraukia į Juridinių asmenų registrÄ , iÅ¡registruoja ar iÅ¡braukia iÅ¡ Juridinių asmenų registro objektus, registruoja ar įtraukia į Juridinių asmenų registrÄ pakeistus juridinių asmenų steigimo dokumentus, filialų ir atstovybių nuostatus, registruoja ar įraÅ¡o Juridinių asmenų registro duomenis ar jų pakeitimus, taip pat atlieka kitas su Juridinių asmenų registro objektų, jų duomenų ir dokumentų registravimu Juridinių asmenų registre susijusias teisės aktuose nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 4-6 dalys, Nuostatų 13 punktas).

VisiÅ¡kai pagrįstai atsakovas nurodo, kad Registrų centro veikla pagal savo pobÅ«dį yra vieÅ¡ojo administravimo veikla, todėl teisiniuose santykiuose Registrų centras laikomas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. VieÅ¡ojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ inter alia valstybės įmonę Registrų centrÄ Ä¯pareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie Å¡iais teisės aktais yra suteikti.

VieÅ¡ojo administravimo subjekto aktai, priimti virÅ¡ijant įstatyminės kompetencijos ribas (ultra vires) yra vertinami kaip neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-469-800-07). Skundui pagrįsti pareiÅ¡kėja teigia, kad Registrų centras riboja bendrovės įsisteigimo laisvės principÄ , ir nurodo Teisingumo Teismo 2004-10-05 sprendimÄ , priimtÄ byloje Nr. C- 442/02 (C B F) bei Teisingumo Teismo 2012-07-12 iÅ¡nagrinėtos bylos Nr. C?378/10 (L B) sprendimÄ .

Tačiau pažymėtina tai, kad, kaip ir nurodė atsakovas, Å¡ių bylų faktinės aplinkybės nesutampa su Å¡ioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pateiktais teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir vertinimais negali bÅ«ti remiamasi sprendžiant šį ginÄÄ . Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytÄ ir remiantis aktualiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija vertina, kad pareiÅ¡kėjos argumentai, jog VÄ® Registrų centras neužtikrina pareiÅ¡kėjai, jog bÅ«tų užtikrina įsisteigimo laisvė, neužtikrina priemonių, susijusių su vienos valstybės ribas peržengiančiu pertvarkymu, tačiau ir nesuteikia galimybių pasinaudoti SESV ir Direktyvoje besÄ lygiÅ¡kai, pakankamai aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodytomis nuostatomis yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini.

Nesant galiojančių teisės aktų, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nesuteikta teisė savarankiÅ¡kai tiesiogiai taikyti Direktyvos nuostatas, kurios nėra perkeltos į nacionalinę teisę. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta galimybė uždarajai akcinei bendrovei perkelti Lietuvos Respublikoje registruotÄ buveinę į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę. Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nors pareiÅ¡kėja skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo iÅ¡vadai.

Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de H. prieÅ¡ Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimÄ H. prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra (ABTÄ® 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB „Cosmos Capital“ skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Jolanta Malijauskienė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė