f91e00a2-9ace-4c38-9900-ea40a19c1357 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-639-368/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03734-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; (S) 2.1.1.3.9.; 2.1.3.1.; 2.1.3.9.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 13 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D. N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. N. dėl bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo ieÅ¡kovei atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje:

1. L. G., 2. A. Ž., 3. E. I., 4. J. G., 5. T. Ž., 6. P. G., dalyvaujant Institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, veikiančiam per Å iaulių valdybÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu CK 6.255 str. pagrindu praÅ¡ydamas:

1) uždrausti atsakovei D. N. suteikti bet kokios formos leidimus sodybos lankytojams žvejoti Širvos ežere neturint tam visų ežero savininkų bendro rašytinio sutikimo, bei įpareigoti atsakovę D. N. užtikrinti, kad jos sodybos lankytojai nežvejotų Širvos ežere neturint tam visų ežero savininkų bendro rašytinio sutikimo;

2) uždrausti atsakovei D. N. suteikti bet kokios formos leidimus sodybos lankytojams Širvos ežere naudotis bet kokiomis vandens transporto priemonėmis, bei įpareigoti atsakovę D. N. užtikrinti, kad jos sodybos lankytojai Širvos ežere nesinaudotų bet kokiomis vandens transporto priemonėmis;

3) įpareigoti D. N. užtikrinti, kad jai vykdant individualiÄ Å«kinę veiklÄ sodyboje prie Å irvos ežero bÅ«tų laikomasi visų jos veiklai taikomų 2007-12-21 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1055 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2018 ,,PaplÅ«dimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtintos higienos normos bei kitų atsakovės veiklai taikomų teisės aktų nuostatų.

4) įpareigoti D. N. jos veiklos pagal verslo liudijimÄ vykdymo laikotarpiais (kiekvienais einamaisiais metais, kuriais vykdoma veikla pagal verslo liudijimÄ ) nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. pateikti bendraturčiams atsakingų institucijų pažymų kopijas apie tai, jog atsakovei vykdant individualiÄ Å«kinę veiklÄ sodyboje prie Å irvos ežero yra tinkamai laikomasi visų jos veiklai taikomų 2007-12-21 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1055 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2018 ,,PaplÅ«dimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtintos higienos normos bei kitų atsakovės veiklai taikomų teisės aktų nuostatų.

5) paaiškėjus, kad D. N. neturi objektyvių galimybių užtikrinti pirmojo bei antrojo iš aukščiau išdėstytų reikalavimų laikymosi, tik tokiu atveju uždrausti D. N. jai priklausančioje sodyboje vykdyti sekančias veiklas pagal verslo liudijimus: Poilsio parkų ir paplūdimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimas ir laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma (EVRK klasės 55.30; 93.29).

2. Nustatyti sekančiÄ naudojimosi Å irvos ežeru tvarkÄ pagal CK 4.75 str. l d.:

1) Å irvos ežere teisę žvejoti turi tik minėto ežero faktiniai savininkai bei jų atstovai pagal įstatymÄ . Bet kokių kitų asmenų žvejyba ežere draudžiama ir laikoma neteisėta.

2) bendrasavininkai neturi teisės išduoti nei žodinių, nei rašytinių atlygintinų ir neatlygintinų žvejybos leidimų Širvos ežere bet kuriems tretiesiems asmenims, nesant visų bendrasavininkų asmeniškai pasirašyto bendro sutikimo dėl tokio leidimo išdavimo konkrečiam asmeniui (konkretiems asmenims).

3) Å irvos ežere draudžiamas bet kurių trečiųjų asmenų, iÅ¡skyrus ežero faktinius savininkus bei jų atstovus pagal įstatymÄ , naudojimasis bet kokiomis vandens transporto priemonėmis.

4) visi ežero bendrasavininkai turi teisę įžuvinti Å irvos ežerÄ atskiru bendru raÅ¡ytiniu visų bendrasavininkų asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytu susitarimu.

5) visi ežero bendrasavininkai turi pareigÄ rÅ«pintis ežero Å¡vara ir tvarka bei užtikrinti ežero apsaugÄ nuo tarÅ¡os, o pastebėję tarÅ¡Ä - imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad Å¡is ežero naudojimo pažeidimas bÅ«tų nutrauktas bei informuoti apie tai atsakingas institucijas.

6) visi ežero bendrasavininkai privalo savo privačių valdų svečius bei lankytojus ir kitus atvykstančius asmenis žodžiu bei vizualiai (įrengiant įspėjančius bei atsakomybę numatančius ženklus) informuoti apie ežere draudžiamÄ Å¾vejybÄ bei draudžiamÄ plaukiojimÄ ežere naudojantis vandens transporto priemonėmis.

7) ežero bendrasavininkai bendrai naudodami jiems nuosavybės teise priklausantį ežerÄ privalo imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad nebÅ«tų pažeisti kitų bendrasavininkų teisėti interesai.

3. Nurodė, kad kartu su atsakove bei trečiaisiais suinteresuotais asmenimis yra Å irvos ežero, unikalus Nr. 9128-0006-0008 nepilnametis bendrasavininkas, kurio interesams atstovauja bei juos gina ir įgyvendina atstovė pagal įstatymÄ K. G. Å i bendroji dalinė bendrasavininkų nuosavybė yra realiai neatidalinama, kadangi jÄ sudaro vandens telkinys, kurio ribų apibrėžti nėra galimybės, todėl bendrasavininkiai savo nuosavybės teises į jiems priklausančias ežero dalis gali įgyvendinti nustatant naudojimosi ežeru tvarkÄ . Å irvos ežeras yra (duomenys neskelbtini), (regioniniame parke) ir priklauso Dubysos upės baseinui. P. K. regioninio parko zonavimo schemÄ Å¡io ežero teritorija yra konservacinio prioriteto zonoje, (kraÅ¡tovaizdžio) draustinyje. Atsižvelgiant į Å irvos ežero statusÄ akivaizdu, kad tai yra konservacinis, saugotinas gamtos objektas, kuriame gali bÅ«ti reguliuojama poilsinė veikla ir yra ribojamas žvejybos intensyvumas.

4. Pažymėjo, kad visi bendrasavininkai, iÅ¡skyrus D. N., ežerÄ prižiÅ«ri ir saugo, vengia jo netinkamos eksploatacijos. D. N. dar nuo 2005 metų savo sodybÄ , esančiÄ ant minėto ežero kranto naudoja kaimo turizmo Å«kinei veiklai, gauna iÅ¡ to pajamas, todėl sodybÄ kiekvienais metais aplanko didelis turistų ir klientų skaičius. IeÅ¡kovo nuomone, D. N. prižiÅ«rėdama savo sodybÄ , Å irvos ežerÄ bei versdamasi kaimo turizmo veikla nuolat pažeidinėja teisės aktų reikalavimus pati ir taip pat sudaro sÄ lygas teisės aktus pažeidinėti sodybos lankytojams.

Nors žvejyba minėtame ežere gali bÅ«ti teisėta tik turint tam visų ežero bendrasavininkų sutikimÄ , tačiau D. N., savo sodybos lankytojams duoda leidimus žvejoti neturėdama tam kitų ežero bendrasavininkų pritarimo bei sutikimo net ir žinodama, kad kiti bendrasavininkai, įskaitant ieÅ¡kovÄ , tokios jos veiklos netoleruoja, nepageidauja ir yra ne kartÄ prašę nutraukti neleistinÄ sodybos lankytojų žvejybÄ minėtame ežere. Kaimo turizmo veiklÄ prie minėto ežero vykdo vienintelė D.

N. iÅ¡ visų bendrasavininkų, o jos nesutarimai su kitais bendrasavininkais dėl kaimo turizmo veiklos vykdymo bei neteisėto ežero eksploatavimo prasidėjo dar bent 2005 metais ir trunka jau ilgÄ laikÄ . Nuo senų laikų ginčai tarp D. N. ir kitų bendrasavininkų kilo dėl iÅ¡ sodybos sklindančio triukÅ¡mo, netvarkingo eismo ir nuolatinio greičio virÅ¡ijimo, lankytojams vykstant pakeliui į sodybÄ , pakeliui į kuriÄ važiuojama tiesiai per ieÅ¡kovo kiemÄ bei dėl ypač didelės pakrantės tarÅ¡os.

Kadangi D. N. vykdo specializuotÄ kaimo turizmo veiklÄ , jos sodyba natÅ«raliai yra ežero lankytojų traukos objektas. Visiems norintiems sodyboje netilpus ar nepageidaujant mokėti įvažiavimo mokesčio, žmonės palieka automobilius už sodybos teritorijos ir apsistoja visoje ežero pakrantėje taip pat ir ne sodybos teritorijoje, kur atlieka gamtinius reikalus bei palieka kalnus Å¡iukÅ¡lių. D. N., visa tai nuo seno žinodama bei suvokdama, vis tiek nesirÅ«pina pakrantės apsauga, neįrengia pakrantėje pakankamo kiekio Å¡iukÅ¡lių dėžių, nesudaro galimybių sodybos lankytojams ir svečiams tvarkingai atlikti gamtinius reikalus, nepasirÅ«pina tinkamu buitinių nuotekų surinkimu, valymu bei Å¡alinimu.

Tai patvirtina dar nuo 2014 metų vieÅ¡ojoje erdvėje prieinami atsiliepimai apie ežero pakrantėje esantį tualetÄ ir jo bÅ«klę. Tokiu bÅ«du yra pažeidžiami kitų ežero bendrasavininkų teisėti interesai į ramų ir saugų gyvenimÄ savo nuosavybėje bei į tvarkingÄ ir prižiÅ«rėtÄ jiems taip pat priklausančio ežero pakrantę. Kadangi visas ežeras priklauso privatiems asmenims, valstybės valdžios institucijos negali užtikrinti minėto ežero apsaugos nuo ydingos D.

N. veiklos bei atsakant į visus bendrasavininkų prašymus nurodo, kad ežeras privalomai valdomas, prižiūrimas ir saugomas visų bendrasavininkų susitarimu arba pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).

5. Nurodė, jog ieÅ¡kovas ir kiti bendrasavininkai ne kartÄ bandė geruoju tartis su sodybos valdytojais dėl draudimo žūklauti ir bendros ežero pakrantės priežiÅ«ros, D. N. ne kartÄ yra pažadėjusi nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti sodybos lankytojų neteisėtÄ Å¾vejybÄ pakrantėje, tačiau policijos medžiaga rodo, kad Å¡i problema kartojasi ir lieka nepakitusi nuo pat 2014 metų - iÅ¡kvietus policijÄ neteisėtai žvejojantiems asmenims, visi iki vieno tvirtina, kad žvejoja su D.

N. sutikimu. 2019 metais D. N. sodybos lankytojams net išdavinėjo rašytinius leidimus žvejoti. Policijai registruojant pareiškimus dėl neteisėtos žvejybos, administracinė teisena visais atvejais nutraukiama ir per 3 metus kai ežero bendrasavininkų yra G. P., nė vienas neteisėtai žvejojęs asmuo nebuvo nubaustas administracine nuobauda, o neteisėtai leidimus žvejoti dalinanti D. N. taip pat liko nenubausta, todėl problema yra sisteminė - patys bendrasavininkai neturi galimybių apsiginti nuo D.

N. ir jos sodybos lankytojų neteisėto veikimo, o jų interesų taip pat neapgina ir teisėsaugos institucijos. NežiÅ«rint jau neteisėtos žvejybos ežere, vasarÄ sodybos ir ežero lankytojai neretai bÅ«na neblaivÅ«s, agresyviai nusiteikę, į jiems bendrasavininkų iÅ¡sakomas pastabas reaguoja piktai ir nenuspėjamai, todėl tokių asmenų drausminimas yra pavojingas ir pačių sodybos kaimynystėje gyvenančių bendrasavininkų saugumui.

6. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymÄ â€žDėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ galima suskaičiuoti žalÄ gamtai (ežero bendraturčiams) už kiekvienÄ neteisėtai sugautÄ Å¾uvį. Minėtu įsakymu patvirtinto ApraÅ¡o 2 priede nurodyti konkrečių žuvų, taip pat gyvenančių ir Å irvos ežere, įkainiai: lydeka. Vadinasi, dėl kiekvienos D. N. sodybos lankytojų neteisėtai pagautos žuvies ežero bendrasavininkams yra daroma turtinė žala, todėl tokiai žalingai D. N. veiklai reikalinga užkirsti keliÄ . Nors D. N. neigia bet kokiÄ savo kaltę dėl leidimų žvejoti suteikimo, jos sodyboje žvejoję lankytojai, kurių atžvilgiu policija priėmė nutarimus (kopijos pridėtos), Å¡iose bylose, vienbalsiai nurodė, kad iÅ¡ jų pinigus paėmė ir žvejoti leido bÅ«tent D. N..

7. Teigė, jog atsakovė D. N. buvo įsigijusi verslo liudijimus laikotarpiams nuo 2017-05-06 iki 2017-09-10, nuo 2018-04-14 iki 2018-09-15, nuo 2019-04-12 iki 2019-09-30. Pagal verslo liudijimus įregistruotos veiklos buvo: Poilsio parkų ir paplūdimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimas ir laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma, ST, (įeina į EVRK klases 55.30; 93.29). Ši pažyma patvirtina, kad D.

N. skatina sodybos lankytojus naudotis ežeru pažeidžiant jo naudojimo taisykles - nuomoja jiems valtis, galbÅ«t ir žvejybos įrankius, leidžia asmenims žvejoti ežere ir gauna už tai atlygį, nors VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o apie žemės sklypÄ - ežerÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2. punktÄ , tretiesiems asmenims, kurie nėra ežero savininkai, nustatytas servitutas - teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams), kurio apraÅ¡yme nurodyta, kad Å¡iems asmenims leidžiama tik maudytis (o ne žvejoti, ar plaukioti vandens transporto priemonėmis).

8. Nurodė, jog taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovės ir jos lankytojų iÅ¡leidžiamas nuotekas, todėl nėra aiÅ¡ku ar tenkinamos higienos normos nuostatos dėl paplÅ«dimio užterÅ¡tumo. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų priežasčių G. P. įstatyminė atstovė mano, kad nėra jokio kito kelio kaip sustabdyti D. N. daromus bendraturčių teisių pažeidimus, kaip tik nustatant konkrečiÄ naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu - ežeru tvarkÄ teismo sprendimu ir vėliau taikant D.

N. atžvilgiu teisės aktuose numatytÄ civilinę ir / ar baudžiamÄ jÄ atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymÄ (BK 245 str., CPK 771 str.). Laikėsi nuomonės, jog administracinio pobÅ«džio poveikio priemonės atsakovei netaikomos ir nepritaikomos, o atsakovė aiÅ¡kiai piktnaudžiauja savo kaip ežero bendraturtės teisėmis. Todėl, pasak ieÅ¡kovo, vienintelis bÅ«das užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiama ieÅ¡kovo, trečiųjų asmenų bei atsakovės interesų pusiausvyra yra savo pažeistų teisių gynimas CK 1.138 str. numatytais bÅ«dais, užkertant keliÄ atsakovei atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus, o taip pat papildomai ir nustatant naudojimosi ežeru tvarkÄ , įpareigojant atsakovę imtis priemonių ir uždrausti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytus veiksmus.

9. Atsakovė D. N. atsiliepimu nesutiko nei su vienu iÅ¡ penkių pareikÅ¡tų prevencinio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimų, prašė juos atmesti, įpareigoti ieÅ¡kovÄ ir trečiuosius asmenis - ežero bendraturčius: L. G., J. G., A. Ž., T. Ž., E. I., P. G. pateikti duomenis, ar jiems patiems, ar jų artimiesiems giminaičiams (žmonoms, vyrams, vaikams, tėvams, broliams, seserims (ar jų sutuoktiniams) priklauso žemės sklypai, besiribojantys su ežero žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).), ar juose yra įrengtos maudyklos, paplÅ«dimiai, kokiu atstumu nuo ežero pakrantės įrengti tualetai ir nuotekų sistemos; užklausti Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrių, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, besiribojantys su Å irvos ežero žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 1 220 Eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jokios žalos nepadarė, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo prevenciniam ieškiniui pareikšti. Atsakovės nuomone, ieškinyje nurodytos Širvos ežere gyvenančių žuvų rūšys neįrodo nei žalos grėsmės fakto, nei jos dydžio. Širvos ežere nebuvo atlikti gyvenančių žuvų išteklių moksliniai tyrimai, nėra jokios informacijos, kokių rūšių žuvų ežere esama, ar žuvų išteklių būklė yra gera ir populiacija gyvybinga.

Ieškovo pridėtame Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos 2021-02-09 rašte taip pat nurodyta, kad Širvos ežere „nebuvo tirta ir nustatyta žuvų įvairovė.“ Nors ieškovas nurodo, kad buvo nustatyti neva su atsakovės D. N. leidimu žvejoję asmenys, tačiau nenustatyta, kiek ir kokios žuvies jie pagavo ir ar iš viso pagavo, todėl ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos ir neįrodančios, kad „dėl kiekvienos D. N. sodybos lankytojų pagautos žuvies ežero bendrasavininkams daroma turtinė žala“.

Ieškovo teiginys, kad atsakovė D. N. „galbūt nesilaiko paplūdimiams taikomų higienos normų reikalavimų“ yra deklaratyvaus pobūdžio samprotavimas, neįrodantis nei žalos fakto, nei alos atsiradimo grėsmės. Taip pat nepagrįstai patikslintame ieškinyje (45 p.) teigiama, kad „D. N. skatina sodybos lankytojus naudotis ežeru pažeidžiant jo naudojimo taisykles - nuomoja jiems valtis, galbūt ir žvejybos įrankius, leidžia asmenims žvejoti ežere ir už tai gauna atlygį“.

Šie teiginiai neatitinka tikrovės.

10. Pabrėžė, jog vykdydama Å«kinę komercinę veiklÄ - teikdama kaimo turizmo paslaugas, yra pakankamai rÅ«pestinga, ne tik neskatina „sodybos lankytojus naudotis ežeru pažeidžiant jo naudojimo taisykles“, bet ir pagal turimas galimybes stebi sodyboje vieÅ¡inčių svečių elgesį, kad jie nežvejotų, nesiirstytų valtimis, nekÅ«rentų laužų ir kt. Tam sodybos ir greta esančio privataus miÅ¡ko teritorijoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, apie tai informuojami lankytojai žodžiu.

Nenuomoja svečiams valčių ir žvejybos įrangos, tačiau neturi teisės tikrinti jų daiktų. Ä® atsakovės sodybÄ atvykę asmenys, kaip ir į kitas netoli ežero esančias sodybas ar prie ežero atvykę asmenys turi teisę vaikščioti apie ežerÄ , maudytis jiems patinkančiose vietose. Atsakovė stebi aplinkÄ , bet neseka savo svečių ar kitų ežero pakrante vaikÅ¡tančių ar besimaudančių žmonių, ir ieÅ¡kovas neturi teisės to iÅ¡ atsakovės reikalauti. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas prevencinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, sudarančius grėsmę žalai atsirasti, iki kreipimosi į teismÄ .

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas 2020-07- 13. PrieÅ¡ metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, 2019 m. vasarÄ (apie liepos pabaigÄ -rugpjūčio pradžiÄ ) kaimynų susitarimu ieÅ¡kovo G. P. įstatyminis atstovas prie įvažiavimo į atsakovės sodybÄ pastatė ženklÄ , draudžiantį ežere žvejoti, plaukioti valtimi ir kt. Todėl sodybos lankytojams informacija buvo ir yra teikiama prieÅ¡ metus iki kreipimosi į teismÄ dienos.

11. Pažymėjo, jog nepagrįstai ieÅ¡kovas nurodo didelį lankytojų skaičių, kurie neva terÅ¡ia ežerÄ (patikslinto ieÅ¡kinio 50 punktas). Jai priklauso ne tik dalis žemės sklypo, kuriame yra vandens telkinys - Å irvos ežeras, bet ir dar du žemės sklypai: - 5793/7239 dalys 0.7239 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3.49 ha dydžio miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje pažymėtas indeksu „76“, į kurio plotÄ Ä¯eina 10 m. pločio ir 525 m. ilgio ežero pakrantės - pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta bei Kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje pažymėtas indeksu „75“, nesiriboja su bendra daline nuosavybe priklausančiu ežeru, nėra, kaip nurodo ieÅ¡kovas, ,,ant ežero kranto“.

Å iame žemės sklype yra atsakovei D. N. ir P. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas ir Å«kio pastatai. Å i sodyba nėra Kaimo turizmo sodyba. Atsakovė D. N. kaimo turizmo veiklÄ vykdė tik 2006-2010 metais. Nuo 2011 metų vasaros dirba su Verslo liudijimu, 2020 metais - turi Verslo liudijimÄ , suteikianti teisę verstis poilsio parkų ir pramogų veikla, teikti poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugas, laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma. 3.49 ha dydžio miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė vykdo individualiÄ veiklÄ pagal verslo liudijimÄ bÅ«tent Å¡iuose žemės sklypuose, ieÅ¡kovas nėra Å¡ių dviejų žemės sklypų bendraturtis.

12. Nurodė, jog ieÅ¡kovas remiasi negaliojančiu teisės aktu, nes LR Aplinkos ministro 2017-01-06 Ä®sakymo „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų iÅ¡tekliams apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ ApraÅ¡o 2 priedas yra pakeistas (LR Aplinkos ministro 2017-06-01 įsakymo Nr. D1-469 redakcija), ieÅ¡kovo nurodyti įkainiai negalioja. Be to, ieÅ¡kovas turi teisę ginti tik savo paties pažeistÄ teisę. Kadangi ieÅ¡kovas nuosavybės teisę į žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį įgijo 2017-10-11 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl visi ieÅ¡kovo teiginiai apie tariamus jos teisės pažeidimus ir tariamai netinkamÄ atsakovės elgesį 2005, 2006 ar 2014 metais, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

13. Nesutiko su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu uždrausti atsakovei iÅ¡duoti leidimus žvejoti „sodybos lankytojams“, nes atsakovė D. N. jokių leidimų neiÅ¡duoda. Anksčiau rėmėsi Aplinkos ministro Ä®sakymo „Dėl žvejybos privačiuose bei bendrÄ ja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ ( 2012-09-25, Nr. D1-771 su pakeitimais, galiojo iki 2016-10-27) 18 p. Å iam teisės aktui nustojus galios, kreipėsi i Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijÄ , praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, kokie norminiai aktai reglamentuoja žvejybÄ privačiuose vandens telkiniuose. 2019-07-22 ir 2019-08-21 gavo atsakymÄ , kad taikomos Mėgėjų žvejybos vandens taisyklių IV skyriaus 17 p. nuostatos, kai bendraturčiai susitars dėl žvejybos teisės suteikimo, todėl nuo 2019 m. liepos 22 d. (apie metai laiko iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo) niekam teisių žvejoti nesuteikė.

Dėl to nėra pagrindo įpareigoti atsakovę D. N. užtikrinti, kad jos sodybos lankytojai nežvejotų Širvos ežere neturint tam visų ežero savininkų bendro rašytinio sutikimo.

14. Nesutiko dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo uždrausti atsakovei D. N. suteikti bet kokios formos leidimus sodybos lankytojams Å irvos ežere naudotis bet kokiomis vandens transporto priemonėmis bei įpareigoti atsakovę D. N. užtikrinti, kad jos sodybos lankytojai Å irvos ežere nesinaudotų bet kokiomis vandens transporto priemonėmis. Nurodė, kad neiÅ¡duoda savo sodybos lankytojams jokių leidimų irstytis valtimis, nenuomoja valčių, todėl nėra jokio pagrindo uždrausti vykdyti veiklÄ , kurios atsakovė nevykdė iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, nevykdo ir Å¡iuo metu. Nuo 2019 metų vasaros prie įvažiavimo į atsakovės sodybÄ yra pastatytas ženklas, suteikiantis informacijÄ , kad draudžiama ežere naudotis vandens transporto priemonėmis.

15. Nesutiko dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti D. N. užtikrinti, kad jai vykdant individualiÄ Å«kinę veikloje sodyboje prie Å irvos ežero bÅ«tų laikomasi visų jos veiklai taikomų 2007-12-21 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:201S „PaplÅ«dimiai, ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtintos higienos normos bei kitų atsakovės veiklai, taikomų teisės aktų nuostatų. Nurodė, kad reikalavimas yra abstraktus, nėra aiÅ¡ku, kokius konkrečiai veiksmus praÅ¡oma įpareigoti atsakovę atlikti.

Pabrėžė, jog ežero žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) nustatytas servitutas - teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis), servituto įregistravimo pagrindas 2000-04-10 Apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. 31-11355 apraÅ¡ymas: Leisti ribotai naudotis kitais tikslais (leisti maudytis). Tai reiÅ¡kia, kad maudytis ežere turi teisę ne tik į atsakovės sodybÄ atvykstantys svečiai, bet ir kiti asmenys, ir kad visi ežero bendraturčiai privalo užtikrinti ežero vandens kokybę.

Su ežeru besiribojančiam D. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 3.49 ha dydžio miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio plotÄ Ä¯eina 525 m. ilgio ežero pakrantės - pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, yra taikomos 2019-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo Nr. XIII-2166 VI skyriaus aÅ¡tunto skirsnio nuostatos, reglamentuojančios specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose.

Atsakovė niekada nėra bausta už pakrantės apsaugos juostos pažeidimus, niekada nebuvo nustatyta ežero vandens ar pakrantės teršimo atvejų, todėl nėra jokio pagrindo tokiam reikalavimui reikšti.

16. Nesutiko dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo ,,paaiÅ¡kėjus, kad D. N. neturi objektyvių galimybių užtikrinti pirmojo bei antrojo iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų reikalavimų laikymosi, tik tokiu atveju uždrausti D. N. jai priklausančioje sodyboje vykdyti sekančias veiklas pagal verslo liudijimus: Poilsio parkų ir paplÅ«dimių veikla. poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimas ir laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugos dalies, trumpalaikė nuoma (EVRK klasės 55.30; 93.29).“ Uždrausti atsakovei vykdyti veiklÄ pagal verslo liudijimÄ nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsakovės vykdomai individualiai veikla pagal verslo liudijimÄ nėra taikomi papildomi įstatymuose numatyti reikalavimai, jos vykdoma veikla nėra susijusi su galima tarÅ¡a ar kenksminu poveikiu gamtai, nepriskiriama prie veiklos rÅ«Å¡ių, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, atsakovės individualia veikla niekada nebuvo padaryta žalos ir nėra realaus pavojaus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji gali bÅ«ti padaryta, ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie neigiamÄ poveikį gruntiniam ar pavirÅ¡iniam vandeniui ir gruntui.

Teisės aktų nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių individualiÄ veiklÄ , atsakovė nepažeidė.

17. Nesutiko su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nurodė, kad ieÅ¡kovas keldamas reikalavimÄ - nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å irvos ežeru (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (adresu: duomenys neskelbtini), nepateikė jokio plano ar pasiÅ«lymo, kokia konkrečia Å irvos ežero dalimi naudosis kiekvienas iÅ¡ bendraturčių. Laiko, jog faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti ne naudojimosi tvarkÄ , o naudojimosi Å irvos ežeru (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).), esančiu (adresu: duomenys neskelbtini), principus bei taisykles.

Pažymėjo, jog Å irvos ežero žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2000-04-10 Apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 31-11355 yra servitutas. Naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu nustatoma ir privaloma visiems nekilnojamojo daikto bendraturčiams. IeÅ¡kovas atsakove nurodė tik vienÄ iÅ¡ bendraturčių -D. N.. IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokio raÅ¡ytinio įrodymo, kad kiti nekilnojamojo daikto bendraturčiai sutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lomais nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi principais ir taisyklėmis, kad toks susitarimas tarp kitų bendraturčių jau yra sudarytas.

18. Pabrėžė, jog į žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) plotÄ pakrantės plotas neįeina. Pakrantės žemė priklauso keliems žemės savininkams, kurių žemės sklypai ribojasi su ežeru. Vienas iÅ¡ jų nuosavybės teise priklauso atsakovei D. N.. IeÅ¡kovas nenurodė, kam dar nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, į kurių plotus įeina ežero pakrantės apsauginė juosta. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti naudojimo principus ir taisykles žemės ežero apsauginėje juostoje, kuri nuosavybės teise bendraturčiams nepriklauso, nors žemės savininkų proceso Å¡alimi nenurodo.

19. Nesutiko dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo, kad Å irvos ežere teisę žvejoti turi tik minėto ežero faktiniai savininkai bei jų atstovai pagal įstatymÄ , nes toks reikalavimas prieÅ¡tarauja įstatymams. Naudojimosi bendru daiktu principai negali bÅ«ti teismo sprendimu nustatyti taip, kad bÅ«tų patogÅ«s ir naudingi tik vienam iÅ¡ bendraturčių. IeÅ¡kovas yra 9 metų amžiaus, jo atstovai pagal įstatymÄ yra jo tėvai - mama K. G. ir tėvas A. P., kuris yra žvejas karpininkas. Atsakovė yra 85 metų amžiaus, pati nežvejoja ir įstatyminių atstovų neturi.

Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas dėl savo amžiaus sutikimo žvejoti atsakovės Å¡eimos nariams negalėtų duoti. Atsakovė yra įsitikinusi, kad ieÅ¡kovo atstovai sutikimo žvejoti atsakovės Å¡eimos nariams ir artimiesiems giminaičiams neduotų, sprendžiant iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ daugkartinių nepagrįstų skundų į įvairias institucijas, kaltinant atsakovę nebÅ«tais nusižengimais, kaip kaltinama ir Å¡iame patikslintame ieÅ¡kinyje. Atsakovė turi pagrindÄ manyti, kad nepilnamečio ieÅ¡kovo G.

P. įstatyminiai atstovai A. P. ir K. G. siekia sau užsitikrinti neribotÄ Å¾vejojimÄ ežere.

20. Nesutiko su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu uždrausti naudojimosi vandens transporto priemonėmis, nes jie pažeidžia teisėtumo kriterijų. Å alys negali nustatyti tokių naudojimosi bendru daiktu principų ar naudojimosi tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai Å¡alys nusistatys tokiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. Toks ieÅ¡kovo siekis yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja LR Vandens įstatymui (2003 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1941 redakcija).

21. Nesutiko su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu dėl ežero įžuvinimo, nes ežero bendrasavininkų pareigos susijusios su įžuvinimu yra reglamentuotos įstatyme. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo įstatyminiai atstovai, praÅ¡ydami nustatyti šį principÄ , patys jo nesilaiko. IeÅ¡kovo tėvas A. P., nesuderinęs su kitais bendraturčiais, neiÅ¡tyręs ežere besiveisiančių žuvų rÅ«Å¡ių ir jų populiacijos, įleido į ežerÄ invazinės žuvies - amÅ«rų mailiaus. Å i aplinkybė pripažįstama patikslintame ieÅ¡kinyje (38 punktas).

22. Nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl ežero švaros ir tvarkos užtikrinimo principų, nes laikė, jog šis reikalavimas yra perteklinis, o prašomos nustatyti pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, kuris numato paviršinio vandens telkinio savininkų pareigas saugoti paviršinį vandens telkinį, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nurodė, jog ieškovui ar jo artimiems giminaičiams priklauso žemės sklypas, besiribojantis su ežeru, o taip pat besiribojantis su atsakovės D.

N. miÅ¡ko paskirties ir sodybos žemės sklypais. Visiems žemės sklypams, besiribojantiems su ežeru, nustatyti ežero pakrantės apsaugines juostos reikalavimai, ieÅ¡kovui ar jo giminaičiams priklausančiame žemės sklype visai Å¡alia ežero (apie 12 m. nuo kranto) pastatytas poilsio namelis; prie kranto esančios dvi valtys eksploatuojamos; yra 2 tilteliai į ežerÄ , vienas jų aukÅ¡tai, pritaikytas meÅ¡keriojimui ar spiningavimui. Yra laužavietė, kuri dažnai bÅ«na palikta priÅ¡iukÅ¡linta.

Visa tai ieÅ¡kovo Å¡eimos ir jų svečių vasarojimo ir buvimo vieta. Kaip pripažino patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas, jo atstovai įžuvino ežere baltųjų amÅ«rų. Tai padarė be bendraturtės - atsakovės D. N. sutikimo. IeÅ¡kovo įstatyminiai atstovai amÅ«rus ir karpius Å¡eria papildomu dirbtiniu maistu, taip terÅ¡ia ežerÄ ir daro žalÄ , kenkia natÅ«raliai Å irvos ežero, priklausančio ekosistemas saugančių vandens kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo grupei (pagal 6 punktÄ ) ekosistemai.

23. Nesutiko su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu dėl trečiųjų asmenų informavimo apie ežere draudžiamÄ Å¾vejyba bei draudžiamÄ plaukiojimÄ ežere naudojantis vandens transporto priemonėmis, nes tiek žvejyba, tiek plaukiojimas vandens transporto priemonėmis yra reglamentuoti įstatymų, kuriuose yra numatyta atsakomybė už jų nesilaikymÄ . Ä®statymus žinoti yra piliečių pareiga, todėl nėra pagrindo įpareigoti bendraturčius „žodžiu ar vizualiai“ juos aiÅ¡kinti visuomenei.

Be to, Å¡is reikalavimas yra deklaratyvus. 2019 metų vasarÄ ieÅ¡kovo atstovas prie įvažiavimo į atsakovės sodybÄ pastatė ženklÄ , suteikiantį informacijÄ , kad draudžiama ežere žvejoti ir naudotis vandens transporto priemonėmis, tačiau nuo 2019 metų vasaros nei vienas bendraturtis tokio informacinio stendo neįsirengė, o tai rodo, kad principų nustatymas skiriamas tik atsakovei. Patenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tų neįmanoma atriboti, kuris savininkas prie ežero esančius asmenis privalėjo ,,žodžiu ir vizualiai“ įspėti, bet neįspėjo, o draudimas naudotis valtimis reikÅ¡, kad jomis negalės naudotis ir asmenys, siekiantys padėti skęstantiems asmenims.

24. Nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl kitų bendrasavininkių teisių ne pažeidimo principo, nes laikė jį pertekliniu.

25. Tretieji asmenys P. G., J. G. ir L. G. su ieškovo ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

26. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, veikiantis per Å iaulių valdybÄ (toliau – Departamentas) ir (regioninio parko) direkcija (toliau –Direkcija) nurodė, jog skundų apie Å irvos ežero terÅ¡imÄ nebuvo gavusi, duomenų apie Å irvos ežero terÅ¡imÄ , kuomet D. N. iki 2021 m. vykdė Å«kinę veiklÄ , nebuvo. Paminėjo, kad neribojant nesavaeigių plaukiojimo priemonių kiekio, žala Å irvos ežerui padaryta nebus. Pažymėjo, kad Direkcija yra nustačiusi aplinkosauginių pažeidimų žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vienas iÅ¡ savininkų Å¡iuo metu yra ieÅ¡kovas G.

P. (tėvai K. G. ir A. P.). 2011-03-03 yra surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl laikomų kilnojamų objektų (konteinerių - talpų) neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. 2021 m. balandžio 14 d. Direkcija patikrinimo metu nustatė, kad ant Širvos ežero kranto, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vienas iš savininkų yra ieškovas G. P. (tėvai K. G. ir A. P.), miško žemėje, įrengta apie 3 arų poilsiavietė su uždaru 18 m2 pastatu 15 m nuo ežero, laužaviete, 2 lieptais, pakyla ant nupjautų medžių kamienų, plaustu ir 2 valtimis be registracijos ženklų.

Pakrantėje aptikti 26 nupjautų medžių kelmai, kurių skersmuo nuo 0,25 m iki 0,9 m. (regioninio parko) tvarkymo plane, iÅ¡skirtoje iÅ¡saugančio Å«kininkavimo miÅ¡kų (MEk) kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje, ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Å¡ioje vietoje poilsiavietės ar kitos įrangos statymas nenumatytas. Å iuo metu aiÅ¡kinamasi dėl žemės sklypo bei statinių savininkų bei vykdytos veiklos teisėtumo, tikslinami aplinkosauginiai pažeidimai ir padaryta žala. Direkcija neturi duomenų, nėra gavusi praneÅ¡imų ar nustačiusi Å irvos ežero terÅ¡imo atvejų ar už tarÅ¡Ä nustatytų asmenų.

Aplink ežerÄ nėra žinoma galimų tarÅ¡os Å¡altinių, kurie keltų reikÅ¡mingÄ tarÅ¡os grėsmę ežero ekosistemai. D. N., vykdydama veiklÄ , tinkamai prižiÅ«ri pakrantes ir surenka Å¡iukÅ¡les. Direkcija taip pat negavo duomenų apie Å irvos ežero terÅ¡imÄ , kuomet D. N. iki 2021 m. vykdė Å«kinę veiklÄ . Visumoje, Direkcijos atstovo nuomone, nustatyti pažeidimai Å irvos ežero prieigose nedaro reikÅ¡mingo poveikio (kraÅ¡tovaizdžio) draustinio vertybėms, nes iÅ¡ esmės nekeičia kraÅ¡tovaizdžio elementų ir pobÅ«džio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 27. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. tenkino 3 prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimus ir nustatė Å irvos ežero savininkų (bendraturčių) naudojimosi ežeru bendrÄ tvarkÄ , tenkindamas 4 iÅ¡ 7 reikalavimų bei paskyrė du naujus įpareigojimus:

1. Uždraudė atsakovei D. N. išduoti jos sodybos lankytojams bet kokios formos leidimus žvejoti ir naudotis bet kokiomis vandens transporto priemonėmis Širvos ežere, nesant visų ežero savininkų (bendraturčių) rašytinės formos susitarimo.

2. Ä®pareigojo D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla, apie tai raÅ¡tiÅ¡kai ir tinkamai informuoti visus kitus Å irvos ežero savininkus (bendraturčius).

3. Ä®pareigojo D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla riboti atvykstančių prie Å irvos ežero lengvųjų transporto priemonių skaičių, leidžiant joms stovėti tik asfaltuotoje ir tam pritaikytoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. 4. ,,Nustatė Å irvos ežero savininkų (bendraturčių) naudojimosi ežeru bendrÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ : 4.1. Å irvos ežere teisę žvejoti turi tik minėto ežero savininkai (bendraturčiai) bei jų atstovai pagal įstatymÄ .

Kitų trečiųjų asmenų žvejyba ežere yra draudžiama, laikoma neteisėta ir dėl to gali kilti teisinė atsakomybė; 4.2. Nė vienas iš Širvos ežero savininkų (bendraturčių) neturi teisės išduoti nei žodinių, nei rašytinių atlygintinų ir / ar neatlygintinų žvejybos leidimų tretiesiems asmenims, nesant visų ežero savininkų (bendraturčių) rašytinės formos susitarimo dėl tokių leidimų išdavimo konkrečiam asmeniui (konkretiems asmenims); 4.3.

Å irvos ežere draudžiama tretiesiems asmenims plaukioti bet kokiomis vandens transporto priemonėmis, iÅ¡skyrus jo savininkus (bendraturčius) ir jų atstovus pagal įstatymÄ ; 4.4. Å irvos ežero savininkai (bendraturčiai) gali žuvis įveisti ežere tik esant visų kitų bendraturčių raÅ¡ytinės formos susitarimui; 4.5. Å irvos ežero savininkai (bendraturčiai) privalo visapusiÅ¡kai rÅ«pintis ežero Å¡vara ir tvarka aplink jį bei užtikrinti ežero apsaugÄ nuo bet kokios tarÅ¡os, o pastebėję tarÅ¡Ä - imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad ji bÅ«tų kuo skubiau paÅ¡alinta ir esant bÅ«tinumui apie tai informuoti atitinkamas institucijas, kad nebÅ«tų pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai; 4.6.

Visi Širvos ežero savininkai (bendraturčiai) iki atskiro jų rašytinės formos susitarimo, privalo savo privačių valdų svečius bei lankytojus ir kitus pas juos atvykstančius asmenis įspėti žodžiu bei vizualiai (įrengiant įspėjančius bei atsakomybę numatančius ženklus), kad ežere yra draudžiama žvejyba ir plaukiojimas jame bet kokiomis vandens transporto priemonėmis.“. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atsakovei atmetė. Paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

Esminiai teismo argumentai: 27.1. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus teisinius argumentus pripažintina, kad ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl jo kaip vieno iÅ¡ bendraturčių interesų pažeidimo. Tuo pačiu atmestini visi atsakovės atsiliepime nurodyti atsikirtimai, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į kitÄ bendraturtį (atsakovę) nei pagal prevencinio ieÅ¡kinio elementus (sÄ lygas), nei pagal tai, kiek tai susiję su bendrÄ ja jungtine nuosavybe ar naudojimosi tvarkos nustatymu. 27.2.

Teismo sprendimu nėra draudžiama nė vienam iÅ¡ ežero bendraturčių ne tik naudotis jo iÅ¡tekliais, bet ir turint nuosavybę gauti iÅ¡ jos pajamas. Tuo pačiu pripažintina, kad pajamos gali bÅ«ti gaunamos ir esant verslo santykiams. Tačiau konkrečiu atveju kiekvieno iÅ¡ bendraturčių gaunamos pajamos iÅ¡ turimos nuosavybės, negali pažeisti kitų bendraturčių interesų ar daryti žalos ne tik bendrai nuosavybei kaip gamtiniam kompleksui, bet ir atskirai kitiems bendraturčiams. Nė vienas iÅ¡ bendraturčių tokiu atveju negali įgyti pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus bendraturčius ar siekti sau palankių sÄ lygų kitų bendraturčių sÄ skaita.

Å ios paminėtos nuostatos taikytinos ne tik atsakovei, bet ir visiems kitiems Å irvos ežero bendraturčiams. 27.3. IeÅ¡kovas atsakovės atliekamų veiksmų neteisėtumÄ vasaros laikotarpiu iÅ¡ esmės grindžia dviem aspektais: pačios atsakovės veiksmų nesuderinamumu su kitais bendraturčiais (pvz. neteisėtų leidimų poilsiautojams žvejoti iÅ¡davimu) ir lengvųjų automobilių vairuotojų veiksmais daroma žala, kuomet prie atsakovės gyvenamos sodybos, nėra pakankamai įrengta vietų jų stovėjimui, kuo teismas įsitikino ir vietos apžiÅ«ros metu.

Be to lengvųjų automobilių stovėjimo aikÅ¡telė esanti atsakovės sodybos teritorijoje, kaip atskiras statinys nėra įregistruota ir vieÅ¡ame nekilnojamųjų daiktų registre. Tokie vienaÅ¡aliÅ¡ki ir neteisėti atsakovės veiksmai kitų bendraturčių atžvilgiu, kurie susiję su jos vykdomu verslu, yra keliantys rizikÄ vandens telkiniui, o iÅ¡ bendro turto jos gaunamos pajamos, leidžia tokius veiksmus pripažinti neteisėtais. Be to, žala, kuri jau galbÅ«t kilo bendrai valdomam turtui dėl atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai atliekamų veiksmų, nebÅ«tų prevencinių reikalavimų dalyku, jei nebÅ«tų duomenų, kad Å¡i žala gali ir toliau rastis ateityje. 27.4.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad byloje iÅ¡tyrus ir vertinus prevencinius reikalavimus ir nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, keliančius realios žalos kilimo bendram turtui pavojų, yra teisinis pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei, teismui sukonkretinus nurodytus reikalavimus. Kaip jau teismas yra nurodęs Å¡i ieÅ¡kinio reikalavimų dalis teismo iniciatyva tikslinta dėl į atsakovės sodybÄ atvykstančių lengvųjų automobilių skaičiaus. Tokiai teismo iÅ¡vadai įtakos turi ir tos aplinkybės, kad Å irvos ežerui taikytinos ne tik apsaugos juostos ir zonos, bet ir Å«kinės veiklos apribojimai, kurie susiję su saugomų teritorijų teisės aktų nuostatomis. 27.5.

Dėl bendraturčių teisės į gamtos (vandens) iÅ¡teklius ir jų naudojimÄ - vandens telkinio naudotojai privalo turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ iÅ¡gauti vandenį, iÅ¡leisti nuotekas, žvejoti, plaukioti plaukiojimo priemonėmis ir kitaip jį naudoti. Ä®statymas įpareigoja naudotojus užtikrinti ypač saugomų vandens augalų ir gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių, jų buveinių apsaugÄ , nebloginti jų gyvavimo sÄ lygų, taip pat nepažeisti kitų naudotojų teisių ir interesų bei aplinkosaugos reikalavimų. 27.6.

Dėl bendrosios nuosavybės teisės objekto ir jo naudojimosi bendraturčių sutarimu -nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje šį klausimÄ kėlė be iÅ¡ankstinių derybų dėl ginčo tarp bendraturčių, tačiau ir teismo posėdžio metu Å¡alių pozicijos Å¡iuo klausimu iÅ¡siskyrė, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas teismui patvirtinti bendraturčių naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , laikytinas pagrįstu. Nors institucijos į bylÄ pateiktoje iÅ¡vadoje (nuomonėje) ir nurodyta, kad atsakovės vykdoma veikla, nepadarė įtakos ežero florai ir faunai, tačiau ginčo atveju sutiktina su Direkcijos gamtosaugininko nuomone, jog bendraturčiams reikalinga pasiraÅ¡yti naudojimosi ežeru sutartį.

Kita svarbi aplinkybė dėl ko bÅ«tina nustatyti bendraturčių naudojimosi ežeru tvarkÄ yra, ta jog nė vienas iÅ¡ bendraturčių dėl naudojasi tuo pačiu ežeru, neturi bÅ«ti blogesnėje padėtyje, nei tas kurio veiklai dar yra iÅ¡duotas ir verslo liudijimas. Tokia teismo iÅ¡vada remiasi ir jau anksčiau nurodytų norminių teisės aktų nustatytais reikalavimais, o ypač tais, kurie susiję su aplinkosauga. Taip pat bendraturčiams iÅ¡lieka teisė teikti Direkcijai savo praÅ¡ymus, siÅ«lymus, susijusius su norimos veiklos vykdymu, nes yra pradėtas rengti naujas parko ribų ir tvarkymo planas. 27.7.

Atskirai pažymėtina, kad kiekvienas bendraturtis turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir suteikęs teisę tretiesiems asmenims naudotis ežeru, vis tiek iÅ¡lieka atsakingu ir toliau prieÅ¡ kitus ežero savininkus, dėl trečiųjų asmenų padarytų pažeidimų, kuomet pastarieji virÅ¡ija suteiktus įgaliojimus. Tokiu atveju dėl trečiojo asmens padaryto pažeidimo, jo iÅ¡davoje atsiradusios pasekmes per nustatytÄ terminÄ turi paÅ¡alinti tas bendraturtis, kurio vardu veikė trečiasis asmuo.

Bendraturčiui nesiekiant paÅ¡alinti atsiradusių pasekmių, jas gali paÅ¡alinti kiti bendraturčiai savo lėšomis, o patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ atsakingo asmens. 27.8. Dėl to sutiktina su ieÅ¡kovo siÅ«loma viena iÅ¡ naudojimosi ežeru tvarkos sÄ lygų, kad ateityje Å¡alys turi sudaryti atskirÄ susitarimÄ dar labiau sukonkretinantį tarpusavio naudojimosi vandens telkiniu tvarkÄ , siekiant iÅ¡vengti galimų tarpusavio nesusitarimų ar ginčų. Siekiant apsaugoti bet kurio iÅ¡ bendraturčių interesus manytina, jog toks susitarimas galėtų bÅ«ti ir notarinės formos.

Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei trečiųjų asmenų nuomonę, institucijų pateiktas iÅ¡vadas (nuomonę) sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti bendrÄ naudojimosi tarp Å irvos ežeru bendraturčių tvarkÄ yra pagrįstas, nepažeidžiantis kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų reikalavimas, siekiant tinkamai įgyvendinti kiekvieno iÅ¡ jų kaip bendro turto savininko teises. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinys dėl Å¡io reikalavimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant bendraturčiams teisę sudaryti ir atskirÄ susitarimÄ . 27.9.

Teismo nuomone, vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ pagal virÅ¡ nurodytas taisykles, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kų veiksmų naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe be kitų bendraturčių sutikimo nepagrįstai buvo pažeistos pastarųjų teisės dėl nuosavybės ir jos apsaugos. Å ioje byloje teismas įvertina teisinius faktus, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie santykių tarp Å¡alių pobÅ«dį, jų visumÄ . Be to nagrinėjamoje byloje teismas darydamas teisines iÅ¡vadas, remiasi ne vien Å¡alies paaiÅ¡kinimu, bet ir kitais įrodymais, kuriuose užfiksuoti atitinkami duomenys.

III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į jį argumentai 28. Apeliaciniu skundu atsakovė D. N. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti apeliantei D. N. iÅ¡ ieÅ¡kovo 1720 Eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmos instancijos teisme ir 450 Eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 28.1. Teismas neteisingai aiÅ¡kino prevencinio ieÅ¡kinio sampratÄ ir netinkamai taikė prevencinį ieÅ¡kinį reglamentuojančias teisės normas.

IÅ¡ teismo sprendimo argumentacijos akivaizdu, kad teismas neatskleidė ginčo esmės. IÅ¡ teismo sprendimo motyvų nėra aiÅ¡ku, kokį vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kovas turi teisę ginti ir kokį objektÄ gina prevenciniu ieÅ¡kiniu nuo galimo terÅ¡imo: ar Å irvos ežerÄ , ar D. N. priklausančius žemės sklypus, kurie nėra ieÅ¡kovo nuosavybė. Atsakovė viso proceso metu nuosekliai įrodinėjo, kad jos vykdoma individuali veikla žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise ieÅ¡kovui nepriklauso, neturi jokios įtakos Å irvos ežero ekosistemai, neterÅ¡ia ežero, jokios žalos ieÅ¡kovo interesams nedaro. 28.2.

Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, neįvertino, kad ne atsakovė, o pats ieÅ¡kovas pažeidinėja gamtosaugos reikalavimus: ieÅ¡kovo įstatyminis atstovas - jo tėvas suleido į Å irvos ežerÄ invazinių žuvų, neiÅ¡tyrus vandens telkinio ir negavus kitų bendrasavininkų leidimo. Be to, ieÅ¡kovo atstovai iÅ¡kirto pakrantę įrengė statinį nesuderinęs su institucijomis, dėl ko dabar vyksta tyrimas ir skaičiuojama žala. 28.3. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė 5 prevencinio pobÅ«džio reikalavimus CK 6.255 straipsnio pagrindu ir 7 reikalavimus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės naudojimu CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas sprendimu patenkino vienÄ iÅ¡ penkių prevencinio pobÅ«džio reikalavimų, tačiau, iÅ¡eidamas už pareikÅ¡tų ieÅ¡kininių reikalavimų ribų, savarankiÅ¡kai nustatė 2 įpareigojimus atsakovei D. N.: „įpareigoti D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla, apie tai raÅ¡tiÅ¡kai ir tinkamai informuoti visus kitus Å irvos ežero savininkus (bendraturčius)“, ir „įpareigoti D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla riboti atvykstančių prie Å irvos ežero lengvųjų transporto priemonių skaičių, leidžiant joms stovėti tik asfaltuotoje tam pritaikytoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje“, nors tokių reikalavimų ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė. 28.4.

Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja realus pavojus atsirasti realiai žalai Širvos ežerui, kurio bendraturtis yra ieškovas. Teismas neteisingai sprendė ir dėl atsakovės D. N. veiksmų teisėtumo, ir dėl realios žalos tikimybės. Nei viename iš savo prevencinio pobūdžio reikalavimų ieškovas nenurodė, o teismas nenustatė, kokia reali žala Širvos ežerui ir ieškovo interesams buvo padaryta praeityje.

Teismo teiginiai, kad „dėl atsakovės neÅ«kiÅ¡ko požiÅ«rio į bendraturčių valdomÄ vandens telkinį, susidaro prielaidos blogėti jo ekosistemai“ yra bendro pobÅ«džio samprotavimai. Sprendime nėra nurodyta, kokia žala Å irvos ežerui ar ieÅ¡kovui yra daroma ar gali bÅ«ti padaryta į D. N. sodybÄ atvykstančių automobilių. IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad Å irvos ežero vanduo bÅ«tų iÅ¡tirtas ir nustatyta, kad vanduo užterÅ¡tas, kad bÅ«tų nustatytas terÅ¡imo faktas, o tuo pačiu žalos buvimo faktas.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės veiksmai, vykdant individualiÄ veiklÄ , yra neteisėti, todėl žalos grėsmė yra reali. Sprendimo iÅ¡vados dėl neteisėtų atsakovės D. N. veiksmų yra prieÅ¡taraujančios viena kitai. 28.5. Teismas nevertino Direkcijos iÅ¡vados, kad atsakovės D. N. vykdoma veikla ir esami rekreaciniai įrenginiai jai priklausančiuose žemės sklypuose neprieÅ¡tarauja teisės aktams ar teritorijų planavimo dokumentams. O nustatyti pažeidimai (dėl ieÅ¡kovo veiklos, o ne atsakovės) Å irvos ežero prieigose nedaro reikÅ¡mingo poveikio (kraÅ¡tovaizdžio) draustinio vertybėms, nes iÅ¡ esmės nekeičia kraÅ¡tovaizdžio elementų ir pobÅ«džio.

Kokių nors D. N. pažeidimų iÅ¡ viso nenustatyta. Teismas taip pat nenustatė nuotekų patekimo į Å irvos ežerÄ fakto nei praeityje, nei grėsmės, kad pateks ateityje. Patikrinimo metu D. N. jokios veiklos nevykdė, jos verslo liudijimas galiojo tik iki 2021 m. sausio 1 d. 28.6. Teismas nepagrįstai priėmė sprendimÄ uždrausti atsakovei D. N. iÅ¡duoti jos sodybos lankytojams bet kokios formos leidimus žvejoti ir naudotis bet kokiomis vandens transporto priemonėmis Å irvos ežere, nesant visų ežero savininkų (bendraturčių) raÅ¡ytinės formos susitarimo.

Teismas konstatavo, kad atsakovė toliau neturi teisės atlikti kokių nors veiksmų pagal jai iÅ¡duodama verslo liudijimÄ , kurie susiję su ežero iÅ¡teklių naudojimu, jeigu ji neturi kitų bendraturčių sutikimo. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieÅ¡tarauja 2000-04-10 Apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 31-11355, ežero žemės sklypui nustatytam servitutui - teisei ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis), servituto įregistravimo pagrindas, apraÅ¡ymas:

Leisti ribotai naudotis kitais tikslais (leisti maudytis). Visiems su Å irvos ežeru besiribojantiems žemės sklypams yra taikomos 2019-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo Nr. XIII-2166 VI skyriaus aÅ¡tunto skirsnio nuostatos, reglamentuojančios specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, nes ežero pakrantės plotas į ežero plotÄ neįeina, ežero apsauginės juostos nuosavybės teise priklauso su ežeru besiribojančių sklypų savininkams, ežero pakrantės apsaugos juostomis turi teisę naudotis ne tik žemės sklypų savininkai, ne tik Å irvos ežero bendraturčiai, bet ir visi asmenys, kaip tai numato 2019-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo Nr. XIII-2166 VI skyriaus aÅ¡tunto skirsnio nuostatos.

Todėl atsakovė neturi teisės drausti „kitiems asmenims naudotis ežeru“, o teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra neteisėtas. 28.7. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį 2020 m. liepos 13 d., t. y. praėjus metams po to, kai atsakovė davė paskutinį leidimÄ Å¾vejoti. 2019 m. vasarÄ (apie liepos pabaigÄ -rugpjūčio pradžiÄ ) kaimynų susitarimu ieÅ¡kovo G. P. įstatyminis atstovas prie įvažiavimo į atsakovės sodybÄ pastatė ženklÄ , draudžiantį ežere žvejoti, plaukioti valtimi ir kt., todėl sodybos lankytojams informacija buvo teikiama prieÅ¡ metus iki kreipimosi į teismÄ dienos ir yra teikiama Å¡iuo metu, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo tenkinti prevencinį ieÅ¡kinį.

Atsakovė niekada neiÅ¡davė ir neiÅ¡duoda savo sodybos lankytojams jokių leidimų irstytis valtimis, nenuomoja valčių, netgi neturi nei vienos valties, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo uždrausti vykdyti veiklÄ , kurios atsakovė nevykdė iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, nevykdo ir Å¡iuo metu. Nuo 2019 metų vasaros prie įvažiavimo į atsakovės sodybÄ yra pastatytas ženklas, suteikiantis informacijÄ , kad draudžiama ežere žvejoti ir naudotis vandens transporto priemonėmis. Atsakovė žodžiu savo lankytojus taip pat įspėja, todėl neaiÅ¡ku, kokių papildomų veiksmų imtis teismas įpareigojo ieÅ¡kovę.

Ežero pakrantėje yra valčių, kurios priklauso žemės sklypų, besiribojančių su ežeru, savininkams, tame tarpe ir ieÅ¡kovui ir jo artimiesiems giminaičiams. Atsakovė neturi galimybės patikrinti, kas valtimis irstosi ežere: ar į jos sodybÄ atvykę svečiai, ar ieÅ¡kovo įstatyminiai atstovai, ar jo artimieji giminaičiai, kuriems nuosavybės teise priklauso su ežeru besiribojantis žemės sklypas. 28.8. Teismas nepagrįstai priėmė sprendimÄ â€žÄ¯pareigoti D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla, apie tai raÅ¡tiÅ¡kai ir tinkamai informuoti visus kitus Å irvos ežero savininkus (bendraturčius) “ Teismo sprendime nėra nurodyta motyvų, kokiu bÅ«du bus pasiektas tikslas apsaugoti ieÅ¡kovo nuosavybę - Å irvos ežerÄ , D.

N. informuojant ežero bendraturčius apie vykdomÄ individualiÄ veiklÄ Å¾emės sklypuose, kurie nuosavybės teise nepriklauso ieÅ¡kovui. Teismo sprendime nenurodyta, kokia žala buvo padaryta ar bÅ«tų padaryta, atsakovei raÅ¡tu nepraneÅ¡us Å irvos ežero bendraturčiams apie ketinamÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ Å¾emės sklypuose, kurie nuosavybės teise ieÅ¡kovui nepriklauso. Minėta, tokio ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė, teismas Å¡ioje dalyje išėjo už ieÅ¡kinio ribų. 28.9.

Teismas nepagrįstai priėmė sprendimÄ â€žÄ¯pareigoti D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla riboti atvykstančių prie Å irvos ežero lengvųjų transporto priemonių skaičių, leidžiant joms stovėti tik asfaltuotoje ir tam pritaikytoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.” Teismas Å¡ioje dalyje išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes tokio ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė. Teismas sprendė, kad „lengvųjų automobilių vairuotojų veiksmais daroma žala, kuomet prie atsakovės gyvenamos sodybos nėra pakankamai įrengta vietų jų stovėjimui“.

IÅ¡ teismo sprendimo motyvų nėra aiÅ¡ku, kam konkrečiai daroma žala (ar kyla reali grėsmė žalai atsirasti) - Å irvos ežerui, ar D. N. žemės sklypams, kurių vienas ribojasi su ežeru. Teismo sprendime nėra motyvų, kokiu bÅ«du į ieÅ¡kovui nepriklausančiÄ nuosavybę atvykstantys asmenys pažeidžia jo teises, Å irvos ežero ekosistemÄ ir gamtÄ . Jokių konkrečios žalos faktų nėra nustatyta. 28.10. IÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu tenkintas ieÅ¡kinys.

Jokiu įstatymu nėra apribotas į privatų žemės sklypÄ atvykti galinčių automobilių skaičius ir jų stovėjimo vieta. Ä®statymas nenumato reikalavimo, kad lengvuosius automobilius galima statyti tik aikÅ¡telėje, įregistruotoje vieÅ¡ajame registre statiniu. Teismas nevertino Direkcijos įrodomosios reikÅ¡mės, kad „nėra nustatytas galimas maksimalus atvykstančių į atsakovės D. N. įrengtÄ poilsiavietę (atokvėpio vietÄ ) poilsiautojų ir lengvųjų transporto priemonių kiekis“.

LR Saugomų teritorijų įstatymas numato, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiamas statyti autotransporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. D. N. nuosavybės teise priklausančiam ir su Å irvos ežeru besiribojančiam miÅ¡ko paskirties žemės sklypui Å¡is reikalavimas yra taikomas, todėl automobilių stovėjimas yra reglamentuotas įstatymu. 28.11. Teismas neatskleidė Å¡io ginčo esmės. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad į atsakovės sodybÄ atvykstantys lengvieji automobiliai pažeidžia jo teises, nes dideliu greičiu važiuoja keliu per ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ .

Tačiau prevencinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas dėl Å irvos ežero gynimo nuo galimos tarÅ¡os, ne dėl ieÅ¡kovo teisių galimo pažeidimo, lengvaisiais automobiliais važiuojant vieÅ¡u keliu per ieÅ¡kovo žemę, besiribojančiÄ su Å irvos ežeru. Atsakovė neturi jokių įgaliojimų riboti važiavimo vieÅ¡u keliu greitį ar vieÅ¡u keliu važiuojančių automobilių skaičių. Teismas kaip tik suvaržė asmenų teisę važiuoti vieÅ¡u keliu ir Å¡alikelėje pasistatyti automobilį. 28.12.

Teismo nurodytas rašytinis įrodymas (t. 4, b. l.

17) yra 1999 metų situacijos planas, kur nurodyta Å irvos ežero pakrantės apsaugos zona, bet ne atsakovės veiklos ribojimas. Teismas nustatė naudojimosi Å irvos ežeru tvarkÄ , kartu nurodydamas, kad „teismo pateikiami iÅ¡aiÅ¡kinimai yra skirti visiems ežero bendraturčiams ir su ežeru besiribojančių žemės sklypų savininkams (t. 3, 126 b. 1.)“. Nurodytame bylos lape 126 (t.3.) yra Å irvos ežero planas, iÅ¡ kurio matyti, kad Å irvos ežeras ribojasi su Nacionalinės žemės tarnybos žemės sklypu, todėl teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikomi ir Å¡io sklypo savininkui, kuris nebuvo įtrauktas į bylÄ , todėl Å¡ioje dalyje yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). 28.13.

Teismo sprendė, kad „nė vienas iš Širvos ežero savininkų (bendraturčių) neturi teisės išduoti nei žodinių, nei rašytinių atlygintinų ir/ar neatlygintinų žvejybos leidimų tretiesiems asmenims, nesant visų ežero savininkų (bendraturčių) rašytinės formos susitarimo dėl tokių leidimų išdavimo konkrečiam asmeniui (konkretiems asmenims) (Sprendimo 4.2 punktas) , nors šis principas yra įtvirtintas įstatyme, o konkrečiai CK 4.75 str. 1 d., kur numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu.

Kadangi bendraturčiai nesusitarė, teismas ne nustatė tvarkÄ , kaip turi bÅ«ti žvejojama Å irvos ežere, bet visai žvejojimÄ uždraudė, o tai nėra naudojimosi tvarkos nustatymas. 28.14. Teismo sprendimo 4.3 punkte nustatytas principas, kad „Širvos ežere draudžiama tretiesiems asmenims plaukioti bet kokiomis vandens transporto priemonėmis, iÅ¡skyrus jo savininkus (bendraturčius) ir jų atstovus pagal įstatymÄ â€œ, pažeidžia teisėtumo kriterijų. Teismas uždraudė visiems tretiesiems asmenims plaukioti ežere bet kokiomis, o tai reiÅ¡kia ir savaeigėmis, ir nesavaeigėmis transporto priemonėmis.

Toks uždraudimas prieÅ¡tarauja įstatymui. 28.15. Teismas sprendimo 4.4 punkte nustatė reikalavimÄ , kad „visi Å irvos ežero savininkai (bendraturčiai) gali žuvis įveisti ežere tik esant visų kitų bendraturčių raÅ¡ytinės formos susitarimui“. Toks teismo nustatytas reikalavimas nėra ežero naudojimosi tvarkos nustatymas, o yra perteklinis. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis numato privačių vandens telkinių savininkų pareigÄ saugoti žuvų iÅ¡teklius, bei juos atkurti, t. y. ežero bendrasavininkų pareigos susijusios su įžuvinimu yra reglamentuotos įstatyme.

Minėta, pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, todėl teismas be pagrindo nustatė principus ir reikalavimus, kurie įtvirtinti įstatyme. 28.16. Teismo sprendimo 4.5 punkte nurodyta: „Širvos ežero savininkai (bendraturčiai) privalo visapusiÅ¡kai rÅ«pintis ežero Å¡vara ir tvarka aplink jį bei užtikrinti ežero apsaugÄ nuo bet kokios tarÅ¡os, o pastebėję tarÅ¡Ä - imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad ji bÅ«tų kuo skubiau paÅ¡alinta ir esant bÅ«tinumui apie tai informuoti atitinkamas institucijas, kad nebÅ«tų pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai“.

Teismo sprendimu nustatytas pareigas reglamentuoja įstatymas. 28.17. Teismo sprendimo 4.6 punkte nurodyta: „V. Š. ežero savininkai (bendraturčiai) iki atskiro jų rašytinės formos susitarimo, privalo savo privačių valdų svečius bei lankytojus ir kitus pas juos atvykstančius asmenis įspėti žodžiu bei vizualiai (įrengiant įspėjančius bei atsakomybę numatančius ženklus), kad ežere yra draudžiama žvejyba ir plaukiojimas jame bet kokiomis vandens transporto priemonėmis.“ Šioje dalyje teismo sprendimas yra nesuprantamas ir nelogiškas bei prieštarauja Įstatymui.

IÅ¡ teismo formuluotės neaiÅ¡ku, apie kokiÄ atsakomybę teismas įpareigojo Å irvos ežero bendraturčius įspėti. Minėta, įstatymas nedraudžia ežere plaukioti plaukiojimo priemonėmis, o nustatyti įstatyme nenumatytÄ atsakomybę nei atsakovė, nei kiti ežero bendraturčiai neturi teisės. Atsakomybę už žvejojimÄ be leidimo numato LR Administracinių nusižengimų kodeksas; nesuprantama, ar teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad ežero bendraturčiai privalo savo privačių valdų svečiams bei lankytojams ir kitiems pas juos atvykstantiems asmenims skaityti įstatymÄ ir šį įstatymÄ iÅ¡raÅ¡yti į įrengiamus ženklus. 28.18.

Teismas nustatė naudojimosi tvarkÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu ir kasacinio teismo plačiai iÅ¡plėtota praktika. IeÅ¡kovas nepateikė jokio plano ar pasiÅ«lymo, kokia konkrečia Å irvos ežero dalimi naudosis kiekvienas iÅ¡ bendraturčių. Å iaulių apygardos teismas 2020-08-26 d. nutartyje (t. 1, b. l. 72, 112) pasisakė, kad ieÅ¡kovas turi teisę „su kitais bendraturčiais nustatyti, sukonkretinti ir detalizuoti jiems priklausančio specifinį teisinį statusÄ turinčio turto naudojimosi tvarkÄ , kiek tai neprieÅ¡tarauja teisės aktuose reglamentuojamos tokio specifinį statusÄ turinčio turto eksploatavimo (naudojimo) taisyklėms (7 p.). 28.19.

Pažeisdamas proceso Å¡alių lygybės principÄ , teismas įpareigojo tik atsakovę D. N. informuoti kitus bendraturčius apie vykdomÄ individualiÄ veiklÄ . Kitiems ežero bendraturčiams teismas tokios pareigos nenumatė, nors byloje yra duomenų, kad vienas iÅ¡ žemės sklypų, besiribojančių su ežeru, savininkų P. G. nuo 2019-08-18 iki 2019-10-30 buvo įregistravęs individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ (t.4, b. l. 107). P. G. yra ieÅ¡kovo artimas giminaitis - jo dėdė. 28.20. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 944,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimui. 2020-07-13 IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį (t. l, b.1.-13), praÅ¡ymÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ sudarė 11 reikalavimų.

Vėliau, ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, prašė nustatyti naudojimosi Å irvos ežeru tvarkÄ iÅ¡ 7 reikalavimų, taip pat pareiÅ¡kė 5 prevencinio pobÅ«džio reikalavimus. Ä®statymo nustatyta tvarka su pradiniu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų 4 ieÅ¡kinio reikalavimo punktų ieÅ¡kovas neatsisakė. Teismas iÅ¡ dalies patenkino dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, juos pakoreguodamas, suformuluodamas savaip; iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų, įpareigojo atsakovę atlikti veiksmus, kuriuos ieÅ¡kovas neprašė įpareigoti atlikti, todėl iÅ¡ teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kad teismas patenkino bÅ«tent pusę ieÅ¡kinio reikalavimų.

29. Atsiliepimu į atsakovės D. N. apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas G. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės K. G., praÅ¡o jį atmesti, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 29.1. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas dalyje dėl prevencinio ieÅ¡kinio yra neteisėtas, nepagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų ir privačių interesų derinimas sprendžiant aplinkos kokybės gerinimo ir aplinkosaugos problemas yra vienas iÅ¡ pagrindinių Aplinkos apsaugos įstatyme suformuluotų principų.

VieÅ¡ieji ir privatÅ«s interesai esant aplinkosaugos santykiams dažnai sutampa, todėl ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kartu ginamas ir privatus interesas, ir atvirkščiai. 29.2. Atsakovės veikla ir ydingas bei chaotiÅ¡kas jos organizavimas ilgainiui nulėmė tai, jog buvo pabloginta į ežero pakrantę vedančio kelio bÅ«klė, ežero pakrantė, nepriklausanti D. N., nukentėjo dėl nuolatinės tarÅ¡os, Å¡iukÅ¡linimo ir nepriežiÅ«ros, kadangi D. N. nesiėmė jokių veiksmų, kad jos sodybai tiesiogiai nepriklausanti pakrantės teritorija bÅ«tų prižiÅ«rima ir tvarkoma, nors natÅ«ralu, kad minėtai teritorijai žala daroma visų pirma dėl to, kad asmenys į jÄ atvyksta dėl pakrantėje veikiančios kaimo turizmo sodybos ir lankosi visoje pakrantėje ir ne tik sodybai priklausančioje jos dalyje.

Dar 2006 metais (prieÅ¡ 14 metų) bendrasavininkų praÅ¡ymu antstolis T. U. fiksavo faktines aplinkybes D. N. sodyboje ir ežero pakrantėje bei nustatė, kad prie sodybos rasti 38 automobiliai, suskaičiuota 118 ežero lankytojų, o sodybai nepriklausančioje ežero pakrantėje taip pat užfiksuoti poilsiaujantys asmenys ir jų automobiliai, poilsiautojų paliktos Å¡iukÅ¡lių krÅ«vos. Teismas pagrįstai pats savo iniciatyva, gindamas visuomenės interesÄ , nustatė ieÅ¡kinyje nesuformuluotus įpareigojimus ne tik atsakovei, bet ir bet tuo pačiu ir visiems kitiems Å irvos ežero bendraturčiams. 29.3.

Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatė kokia reali žala Å irvos ežerui ir ieÅ¡kovui buvo padaryta praeityje, taip pat, kuo pasireiÅ¡kia neÅ«kiÅ¡kas atsakovės požiÅ«ris į vandens telkinį, nenurodė kokiais įrodymai remiantis nustatė ežero ekosistemos blogėjimo faktÄ ar prielaidas ekosistemai blogėti ateityje, tačiau prevenciniu ieÅ¡kiniu reikalaujama ne atlyginti jau patirtÄ Å¾alÄ ar nuostolius, o siekiama užkirsti keliÄ , kad ateityje jų vėl neatsirastų.

Todėl reiÅ¡kiant prevencinį ieÅ¡kinį žala gali bÅ«ti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi bÅ«ti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieÅ¡kovo siekis - paÅ¡alinti tokiÄ grėsmę. 29.4. Byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovė vasaros periodu pagal verslo liudijimÄ atlieka su poilsinių paslaugų suteikimu susijusius veiksmus virÅ¡ydama savo, kaip bendraturčio, įgaliojimus, kurių nederina su kitais bendraturčiais. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina jau galimai kilusiÄ Å¾alÄ ežero ekosistemai, o tuo pačiu ir tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai ateityje kels ne tik realiÄ grėsmę bendram turtui, bet ir gali bÅ«ti bendrai nuosavybei padaryta žala.

Byloje esanti VMI prie LR FM pažyma apie tai, kad atsakovė buvo įsigijusi verslo liudijimus laikotarpiams nuo 2017-05-06 iki 2017-09-10, nuo 2018-04-14 iki 2018-09-15, nuo 2019-04-12 iki 2019-09-30 patvirtina, jog atsakovė vertėsi poilsio parkų ir paplÅ«dimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimu ir laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaike nuoma. Å is įrodymas patvirtina, kad atsakovė skatina sodybos lankytojus naudotis ežeru pažeidžiant jo naudojimo taisykles - nuomoja jiems valtis, galbÅ«t ir žvejybos įrankius, leidžia asmenims žvejoti ežere ir gauna už tai atlygį, nors VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡o apie žemės sklypÄ - ežerÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2. punktÄ , tretiesiems asmenims, kurie nėra ežero savininkai, nustatytas servitutas - teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams), kurio apraÅ¡yme nurodyta, kad asmenims leidžiama tik maudytis (o ne žvejoti, ar plaukioti vandens transporto priemonėmis).

Toks servitutas Å¡iandien dienai yra galiojantis ir nėra pakeistas (panaikintas). Leidžiant sodybos lankytojams naudotis valtimis ar kitomis vandens transporto priemonėmis, nebeįmanoma užtikrinti ir kontroliuoti, kad minėti asmenys neteisėtai nežvejotų iÅ¡ valties, todėl esant ribotam servitutui leisti tik maudytis, tik toks trečiųjų asmenų ežero naudojimo bÅ«das ir turėtų bÅ«ti užtikrinamas atsakovei vykdant individualiÄ veiklÄ . 29.5. Kadangi atsakovė vykdo specializuotÄ kaimo turizmo veiklÄ , jos sodyba natÅ«raliai yra ežero lankytojų traukos objektas.

Visiems norintiems sodyboje netilpus ar nepageidaujant mokėti įvažiavimo mokesčio, žmonės palieka automobilius už sodybos teritorijos ir apsistoja visoje ežero pakrantėje taip pat ir ne sodybos teritorijoje, kur atlieka gamtinius reikalus bei palieka kalnus šiukšlių. D. N. nesirūpina pakrantės apsauga, neįrengia pakrantėje pakankamo kiekio šiukšlių dėžių, nesudaro galimybių sodybos lankytojams ir svečiams tvarkingai atlikti gamtinius reikalus, nepasirūpina tinkamu buitinių nuotekų surinkimu, valymu bei šalinimu.

Prevenciniai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai jų pareiÅ¡kimo dienÄ buvo ir tebėra visiÅ¡kai pagrįsti, kadangi atsakovei Aplinkos apsaugos departamento skirta bauda pagal ANK 246 str. 1 d. tik patvirtina, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodė, kad dėl atsakovės vykdomos veiklos ir naudojamų netvarkingų įrenginių aplinkai buvo daroma žala, aplinka buvo terÅ¡iama ir kilo reali tarÅ¡os grėsmė. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų ir dėl lengvųjų automobilių vairuotojų veiksmais daromos žalos. 29.6.

Geranoriškai susitarti su D. N. dėl ežero naudojimo ežero bendrasavininkams nesiseka nuo pat 2005 metų dėl jos konfliktiško elgesio ir abejingumo bendrasavininkų interesams ir gerovei bei saugumui. Egzistuojantis teisinis reguliavimas neužtikrina ne tik efektyvaus bendraturčių teisių ir teisėtų interesų gynimo, bet Širvos ežero apsaugos nuo neteisėtos žvejybos, taršos ir ydingo ežero naudojimo. Ieškovas ir atsakovė vandens telkinį valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuomet jų dalys yra lygios.

Ginčo atveju Å¡alys kaip bendraturčiai dėl Å irvos ežero naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe įstatymo nustatyta tvarka susitarimo nėra sudariusios (CK 4. 75 str.). Atsakovė naudodamasi jai priklausančiÄ sodyba, kartu ir su jai priskirtina Å irvos ežero dalimi, verčiasi ir verslo liudijime nurodyta veikla, tai yra teikė mokomas paslaugas tretiesiems asmenims (materialine prasme) ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gaudavo pajamas. Tretieji asmenys (materialine prasme) turėdami atsakovės kaip žemės sklypo savininkės ir kaip Å irvos ežero bendraturtės sutikimÄ ir veikdami pastarosios vardu nesant suderinimo su kitais ežero bendraturčiais (ieÅ¡kovu ar bylos nagrinėjime dalyvaujančiais trečiaisiais asmenims) jame žvejoja, plaukioja valtimis ir naudojasi kitomis pramogomis bei pakrantės zonoje kuria laužus, stato automobilius ir kitaip daro įtakÄ vandens telkiniui. 29.7.

Atsakovė viso proceso metu nuolat prašė teismo ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti, tÄ daro ir teikdama apeliacinį skundÄ , nurodydama, kad visi reikalavimai pertekliniai ir nepagrįsti, tačiau pati elgiasi pasyviai ir nebendradarbiauja procese, nesiÅ«lo galimų elgesio taisyklių, nesiÅ«lo savo galimo naudojimosi tvarkos varianto, neteikia jokių įžvalgų, kaip bÅ«tų galima bendru sutarimu naudotis bendru turtu. Tai pagrindžia, kad tokios tvarkos nebuvimas, o ir egzistuojantis teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvaus bendraturčių teisių ir teisėtų interesų gynimo bei Å irvos ežero apsaugos, ko pasėkoje, toks teisinis neapibrėžtumas gali sudaryti sÄ lygas Atsakovei ir toliau naudotis ežeru tik jai vienai priimtinu bÅ«du, taip tenkinant tik savo vienos, kaip bendraturtės, interesus. 29.8.

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas pateikė 4 prevencinio pobÅ«džio reikalavimus ir vienÄ sÄ lyginį, nurodant, kad jį bus praÅ¡oma tenkinti tik nesant galimybės atsakovei įgyvendinti kitų dviejų, ir pateikė 7 reikalavimus dėl naudojimosi ežeru tvarkos nustatymo, taigi viso patikslintu ieÅ¡kiniu pateikta 11 reikalavimų. 2 IeÅ¡kovo prevencinio pobÅ«džio reikalavimus teismas patenkino, 1 suformulavo savo iniciatyva, taip pat, patenkino 6 reikalavimus dėl naudojimosi ežeru tvarkos nustatymo, kas rodo, kad viso buvo patenkinti 8 iÅ¡ 11 IeÅ¡kovo reikalavimų, nurodytų patikslintame ieÅ¡kinyje, o jei vertinant ir pirminio ieÅ¡kinio reikalavimus (kurių 4 patikslintame ieÅ¡kinyje jau nebebuvo nurodyti), tuomet teismas patenkino 8 iÅ¡ 15 ieÅ¡kovo reikalavimų, tad nepagrįstas atsakovės teiginys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų neteisingo paskirstymo.

30. Atsiliepimais į atsakovės D. N. apeliacinį skundÄ , tretieji asmenys J. G. ir P. G. praÅ¡o jį atmesti, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais analogiÅ¡kais argumentais: 30.1. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai sprendime konstatavo, kad vien jau tas faktas, kad atsakovė anksčiau yra atlikusi veiksmus, susijusius su bendrai įgyvendinama nuosavybės teise į ežerÄ be kitų bendraturčių sutikimo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė toliau neturi teisės atlikti kokių nors veiksnių pagal jai iÅ¡duodama verslo liudijimÄ , kurie susiję su ežero iÅ¡teklių naudojimu, jeigu ji neturi kitų bendraturčių sutikimo, kadangi tokie jos veiksmai kelia realų žalos bendram turtui atsiradimo pavojų. 30.2.

Viso proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė D. N. siekė tik visiÅ¡ko ieÅ¡kinio atmetimo, kategoriÅ¡kai neigė visus ieÅ¡kinio reikalavimus. įrodinėjo, kad jokia naudojimosi ežeru tvarka nereikalinga, nesiÅ«lė jokio kompromisinio naudojimosi ežeru tvarkos varianto, tokiu bÅ«du siekdama tik iÅ¡imtinio savo asmeninių interesų tenkinimo. 30.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai pagrįstas, labai iÅ¡samus, jame iÅ¡dėstyti bei tinkamai įvertinti visi Å¡alių argumentai, aptarti byloje esantys raÅ¡ytiniai Ä®rodymai, atliktas net ir iÅ¡važiuojamasis teismo posėdis, siekiant bylos nagrinėjimo iÅ¡samumo, teismo sprendimas yra aiÅ¡kus, nustatantis elgesio taisykles ne tik atsakovei, bet ir visiems bendrasavininkams, nesudėtingai vykdomas, o atsakovė nepateikė jokių pakankamai pagrįstų argumentų, kurie leistų tokį iÅ¡samų ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

32. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo prevencinio pobūdžio ieškinio reikalavimai ir reikalavimai dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo, tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė D. N. nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies tenkino tiek ieÅ¡kovo prevencinio pobÅ«džio reikalavimus, tiek reikalavimus dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu nustatymo bei iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų, papildomai nustatė atsakovei savo iniciatyva du naujus įpareigojimus. Apeliantės nuomone, pirma, teismas tenkindamas dalį prevencinio pobÅ«džio reikalavimų, neatsižvelgė nei į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Å iaulių valdybos iÅ¡vadÄ , nei į (regioninio parko) direkcijos nuomonę, jog apeliantės veikla neigiamos įtakos gamtai ir ežerui nedaro.

Antra, teismas nepagrįstai priėmė sprendimÄ â€žÄ¯pareigoti D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla riboti atvykstančių prie Å irvos ežero lengvųjų transporto priemonių skaičių, leidžiant joms stovėti tik asfaltuotoje ir tam pritaikytoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje“, nes Å¡ioje dalyje išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Tokio ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė. Trečia, teismas, tenkindamas dalį reikalavimų dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu – dėl įžuvinimo, dėl įpareigojimo visapusiÅ¡kai rÅ«pintis ežero Å¡vara ir tvarka aplink jį bei užtikrinti ežero apsaugÄ nuo bet kokios tarÅ¡os, o pastebėję tarÅ¡Ä - imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad ji bÅ«tų kuo skubiau paÅ¡alinta ir esant bÅ«tinumui apie tai informuoti atitinkamas institucijas, kad nebÅ«tų pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai, neatsižvelgė, kad tokie įpareigojimai nustatyti įstatyme.

Ketvirta, kitais klausimais, pvz., dėl žvejojimo Å irvos ežere ir plaukiojimo savaeigėmis ir nesavaeigėmis transporto priemonėmis, teismas nepagrįstai nusprendė uždrausti, tačiau toks uždraudimas prieÅ¡tarauja įstatymui. Penkta, teismas nepagrįstai priėmė sprendimÄ â€žÄ¯pareigoti D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla, apie tai raÅ¡tiÅ¡kai ir tinkamai informuoti visus kitus Å irvos ežero savininkus (bendraturčius)“. Apeliantės nuomone, teismo sprendime nėra nurodyta motyvų, kokiu bÅ«du bus pasiektas tikslas apsaugoti ieÅ¡kovo nuosavybę - Å irvos ežerÄ , D.

N. informuojant ežero bendraturčius apie vykdomÄ individualiÄ veiklÄ Å¾emės sklypuose, kurie nuosavybės teise nepriklauso nei ieÅ¡kovui, nei kitiems bendraturčiams. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismo sprendimo 4.6 punkte esantis įpareigojimas yra nesuprantamas ir nelogiÅ¡kas bei prieÅ¡tarauja įstatymui. Å eÅ¡ta, apeliantė akcentuoja ir tai, kad iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas nevykdė Å iaulių apygardos teismo 2020-08-26 d. nutartyje (t. 1, b. l. 72, 112) nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad ieÅ¡kovas turi teisę „su kitais bendraturčiais nustatyti, sukonkretinti ir detalizuoti jiems priklausančio specifinį teisinį statusÄ turinčio turto naudojimosi tvarkÄ , kiek tai neprieÅ¡tarauja teisės aktuose reglamentuojamos tokio specifinį statusÄ turinčio turto eksploatavimo (naudojimo) taisyklėms (7 p.), kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas turėjo pateikti naudojimosi bendru daiktu tvarkos planÄ , tačiau tokio nepateikė.

Septinta, teismas nustatė naudojimosi Å irvos ežeru tvarkÄ , kartu nurodydamas, kad „teismo pateikiami iÅ¡aiÅ¡kinimai yra skirti visiems ežero bendraturčiams ir su ežeru besiribojančių žemės sklypų savininkams (t. 3, 126 b. 1.)“. Å iame bylos lape yra Å irvos ežero planas, iÅ¡ kurio matyti, kad Å irvos ežeras ribojasi su Nacionalinės žemės tarnybos žemės sklypu, todėl teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikomi ir Å¡io sklypo savininkui, kuris nebuvo įtrauktas į bylÄ , todėl Å¡ioje dalyje yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Su nurodytais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka. Dėl bylos esmės 34. Byloje nustatyta, kad Å¡alims ir tretiesiems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklauso atitinkamos žemės sklypo ir vandens telkinio Å irvos ežero dalys (t.1, 14-18 b. l., t. 3, 97-108, 126, 158-160, 162-165 b. l., t. 4, 9-15, 18-19-22-25 b. l.). Pagal (regioninio parko) zonavimo schemÄ Å irvos ežeras ir kita susijusi teritorija yra priskirtina konservacinio prioriteto zonai (kraÅ¡tovaizdžio draustiniui), kurioje vystomai veiklai yra taikomi tam tikri apribojimai (t.1, 20 b. l., t.3, 18, 164-165, 168-170, 172-189 b. l., t.4, 16-17, 20 b. l.). (regioninio parko) direkcija 2004-05-28 raÅ¡te nurodė, kad vieno iÅ¡ bendraturčio K.

G. parengtas „Statybos reglamentų nustatymo ir sodybos atstatymo (adresu: duomenys neskelbtini), (regioniniame parke) detalusis planas“ neatitinka Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos pateiktų sÄ lygų (t. 1, 20 b. l.) IÅ¡ 2005-07-22 Å iaulių rajono PK VP Bubių policijos raÅ¡to matyti, kad tyrimas dėl neteisėtos D. N. veiklos nutrauktas, nesant jos veiksmuose administracinės teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 76 straipsnyje (Saugomų teritorijų režimo pažeidimas), 172 straipsnyje (Komercinės ar Å«kinės veiklos pažeidimas) sudėties (t. 1, 21-22 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS kaimiškosios policijos nuovados 2014-10-24 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl D. N. veiklos, nes nenustatyta pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnio (savavaldžiavimas) požymių (t. 1, b. l. 25-26). Lietuvos aplinkos ministerijos 2019-06-25 raštu K. G. išaiškinta dėl žvejojimo teisės privačiam vandens telkinyje (t. 1, 27-37 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2019-07-15 nutarimu nutraukė (nepradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal LR ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas) dėl K.

G. veiksmų (t. 1, 38-40). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2019-07-15 nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl K. G. veiksmų LR ANK 481 straipsnio (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) pagrindu (t. 1, 41-20 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2019-09-24 nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl K. G. veiklos (t. 3, 50-57 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2020-06-25 nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos LR ANK 518 straipsnio pagrindu dėl neteisėto žvejojimo Širvos ežere (1 t., 47-50 b. l.). (regioninio parko) direkcija 2021-03-05 raštu patvirtino, kad Direkcijai nėra žinoma, jog D.

N. naudodamasi jai priklausančiais žemės sklypais (adresu: duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, terÅ¡tų gamtÄ ar bÅ«tų bausta už teisės aktų pažeidimus (3 t., 136 b. l.). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Å iaulių valdybos Å iaulių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021-03-01 patikrinimo aktu Nr. (14.5)-PA-569 aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų terÅ¡iant aplinkÄ buitinėmis nuotėkomis ar atliekomis D.

N. priklausančioje žemėje ir namų valdoje (adresu: duomenys neskelbtini), fakto nenustatyta (3 t., 154-156 b. l.). Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos aplinkos kokybes departamento 2021-03-23 raÅ¡te nurodyta, kad D. N. priklausantis nuotekų kaupimo rezervuaras nėra sandarus ir neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 7 p. reikalavimų. Už nustatytÄ aplinkosauginį pažeidimÄ D.

N. skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ANK 246 straipsnio 1 d., tačiau žala už aplinkos terÅ¡imÄ nuotekomis D. N. skaičiuojama nebus, kadangi nepakanka duomenų norint apskaičiuoti aplinkai padarytÄ Å¾alÄ â€“ t. y. nėra tiesioginio nuotekų iÅ¡leistuvo iÅ¡ kurio bÅ«tų galima paimti mėginius užterÅ¡tumui nustatyti ir pamatuoti debitÄ bei nustatyti iÅ¡bėgusio nuotekų kiekio. D. N. nedelsiant užtikrino, kad rezervuaras bÅ«tų užsandarintas bei pateikė patikrinimÄ atlikusiems pareigÅ«nams tai patvirtinančius įrodymus (4 t., b. l. 43-44 b. l.).

Atsakovės vykdoma poilsinė veikla adresu (duomenys neskelbtini). užfiksuota ir antstolio R. K. 2020-10-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-78 (2 t., 31-78, 83-90 b. l.). Iš atsakovės pavedimu J. N. susirašinėjimo el. laiškais su Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliota atstove seka, kad vandens telkinio bendraturčiai privalo tarpusavyje susitarti dėl jo išteklių naudojimo (2 t., 97-101 b. l.). Atsakovės sodybos adresu vykdomos veiklos rūšys nurodytos išduotame verslo liudijime (2 t., 102, 145, 165 b. l.).

Vietos apžiÅ«ros metu faktinės aplinkybės užfiksuotos ir teismo atstovo padarytose foto nuotraukose (4 t.. 51 b. l.). aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Å iaulių valdybos Å iaulių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021-05-12 apžiÅ«ros aktas ir foto nuotraukos (4 t., 70-71, 88-90 b. l.). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos informacija apie atsakovės D. N. 2020 metais gautas pajamas iÅ¡ individualios veiklos pagal verslo liudijimÄ (4 t., 77 b. l.). AnalogiÅ¡kai individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ tik nuo 2019-08-18 iki 2019-10-30 vykdė ir byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo J.

G. (4 t., 107 b. l.). 35. (regioninio parko) direkcijos 2021-05-28 raÅ¡to 3.1.4. punkte nurodyta, kad D. N. vykdant Å«kinę veiklÄ prie Å irvos ežero, kuomet poilsiautojai prie jo atvyksta lengvosiomis transporto priemonėmis, neprivalu įsirengti automobiliu stovėjimo aikÅ¡telės. Jai priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengta asfaltuota maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telė. To paties raÅ¡to 3.2.1. punkte nurodyta, kad Direkcija neturi duomenų, nėra gavusi praneÅ¡imų ar nustačiusi Å irvos ežero terÅ¡imo atvejų ar už tarÅ¡Ä nustatytų asmenų.

Aplink ežerÄ nėra žinoma galimų tarÅ¡os Å¡altinių, kurie keltų reikÅ¡mingÄ grėsmę ežero ekosistemai. D. N., vykdydama veiklÄ , tinkamai prižiÅ«ri pakrantes ir surenka Å¡iukÅ¡les. To paties raÅ¡to 3.2.2. ir 3.2.3. punktuose patvirtinta, kad nesavaeigės plaukiojimo priemonės nedaro žalos Å irvos ežerui, jame nepastebėta didelio plaukiojimo priemonių kiekio, kuris galėtų daryti reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ežerui ar jo ekosistemai, o D. N. veikla ir jos veiklai įrengti mažieji kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros įrenginiai ir rekreaciniai statiniai jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, neprieÅ¡tarauja teisės aktams ar teritorijų planavimo dokumentams (4 t., 81 b. l.).

To paties rašto 3.1.2. punkte nurodyta, kad Direkcija yra nustačiusi aplinkosauginių pažeidimų žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vienas iš savininkų šiuo metu yra G. P. (tėvai K. G. ir A. P.). 2011-03-03 yra surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl laikomų kilnojamų objektų (konteinerių – talpų) neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo (4 t. 80 b. l.). 2021-04-14 nustatyta, kad ieškovui G. P. priklausančiame žemės sklype, miško žemėje įrengta apie 3 arų poilsiavietė su uždaru 18 kv. m. pastatu 15 metrų nuo ežero, laužaviete, 2 lieptais, pakyla ant nupjautų medžių kamienų, plaustu ir 2-jomis valtimis be registracijos ženklų.

AiÅ¡kinamasi dėl padarytos žalos dydžio (4 t., 80 b. l.). IeÅ¡kovo G. P. mama K. G. yra pateikusi 2020-06-30 praÅ¡ymÄ (regioninio parko) direkcijai dėl stovyklavietės su rekreaciniais įrenginiais įrengimo (4 t., 80 b. l.).

36. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus rašte nurodyta, kad privatus 9,0000 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra ežeras Širva (kodas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (duomenys neskelbtini)) ribojasi su:

1) privačiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) privačiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) privačiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

4) valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Šios žemės savininkas yra Lietuvos Respublika, patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (pagrindas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi 9,0000 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybės nuosavybės teise priklausančios žemės nėra, Nacionalinė žemės tarnyba neturi suinteresuotumo civilinės bylos, kurioje pareikštas reikalavimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tarp bendraturčių tvarkos (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) ir priežiūros, baigtimi (4 t., 5-6 b. l.).

37. Nei vienam iš byloje pateiktų Širvos ežero planų, nėra išskirtos apsauginės pakrančių zonos, kurios bendrasavininkams nepriklauso, nepateiktas byloje ir naudojimosi bendru daiktu tvarkos planas (2 t., 79-82, 95; 3 t., 111, 126 b. l.; 4 t., 16-17, 20, 26 b. l.). Iš bendro ežero plano matyti, kad su Širvos ežero pakrančių zona ribojasi ieškovo G. P. kartu su trečiaisiais asmenimis J., P., ir L. G. turimas žemės sklypas, NŽT žemės sklypas, trečiojo asmens E. I. žemės sklypas ir 2 atsakovei D. N. priklausantys žemės sklypai (3 t., 123 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad paplūdimio zonas (nors pakrančių apsaugos juostos iki 10 metrų šalims nuosavybės teise nepriklauso) turi D. N.. G. P. (kartu su J., P. ir L. G.) ir E. I.. Dėl prevencinio ieškinio reikalavimų 38. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl tenkintų trijų ieškinio prevencinio pobūdžio reikalavimų:

1) uždrausti atsakovei D. N. išduoti jos sodybos lankytojams bet kokios formos leidimus žvejoti ir naudotis bet kokiomis vandens transporto priemonėmis Širvos ežere, nesant visų ežero savininkų (bendraturčių) rašytinės formos susitarimo;

2) įpareigoti D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla, apie tai raÅ¡tiÅ¡kai ir tinkamai informuoti visus kitus Å irvos ežero savininkus (bendraturčius);

3) įpareigoti D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla riboti atvykstančių prie Å irvos ežero lengvųjų transporto priemonių skaičių, leidžiant joms stovėti tik asfaltuotoje ir tam pritaikytoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Savo pozicijÄ grindžia argumentais, jog teismas tenkindamas dalį prevencinio pobÅ«džio reikalavimų, neatsižvelgė nei į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Å iaulių valdybos iÅ¡vadÄ , nei į (regioninio parko) direkcijos nuomonę, jog apeliantės veikla neigiamos įtakos gamtai ir ežerui nedaro.

Teismas taip pat nepagrįstai priėmė sprendimus įpareigoti atsakovę D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla, apie tai raÅ¡tiÅ¡kai ir tinkamai informuoti visus kitus Å irvos ežero savininkus (bendraturčius), nes atsakovė vykdo veiklÄ jai priklausančiose nuosavybės teise žemės sklypuose, o ne ieÅ¡kovo nuosavybėje. Be to, atsakovė mano, jog teismo nustatytas įpareigojimas atsakovei, vykdant individualiÄ veiklÄ , riboti atvykstančių prie Å irvos ežero lengvųjų transporto priemonių skaičių, leidžiant joms stovėti tik asfaltuotoje ir tam pritaikytoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje“, peržengia ieÅ¡kinio ribas, nes tokio reikalavimo ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė.

Su šiais atsakovės argumentais ieškovo ir pirmosios instancijos teismo argumentų kontekste, teisėjų kolegija sutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.

39. ReikÅ¡minga tai, jog prevencinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas, kai kyla realus pavojus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta - realus pavojus, kad ateityje gali bÅ«ti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Prevenciniu ieÅ¡kiniu laikomas ieÅ¡kinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios Å«kinės ar neÅ«kinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl Å¡ios veiklos vėl gali bÅ«ti padaryta žalos, tai teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali įpareigoti atsakovÄ sustabdyti ar nutraukti tokiÄ veiklÄ (CK 6.255 straipsnio 2 dalis).

40. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas dėl prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieÅ¡kiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Å io civilinių teisių gynimo bÅ«do tikslas – užkirsti keliÄ potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.).

Tokiu atveju teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali įpareigoti atsakovÄ sustabdyti ar nutraukti tokiÄ veiklÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). ReiÅ¡kiant prevencinį ieÅ¡kinį žala gali bÅ«ti jau padaryta, bet gali bÅ«ti dar nepadaryta, tuomet ieÅ¡kovas turi įrodyti potencialiÄ jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , siekį paÅ¡alinti žalos grėsmę.

Prevencinis ieÅ¡kinys yra apsauginio–prevencinio pobÅ«džio teisių gynimo bÅ«das, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali bÅ«ti atlikti. Reikalavimo objektas yra bÅ«simi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvÅ«s neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytÄ pareigÄ elgtis ar nesielgti tam tikru bÅ«du. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Teisė reikšti prevencinį ieškinį yra nustatoma kiekvienoje konkrečioje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus.

41. Pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

42. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

43. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodÄ tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikÅ¡mę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai bÅ«tų pagrįsta, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

44. Apeliaciniu skundu keliamas netinkamo įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas, nurodoma, kad netinkamai nustatytos bylos faktinės aplinkybės, įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo iÅ¡vados pagrįstos tik bendro pobÅ«džio samprotavimais. Atsakovė laikosi pozicijos, jog nei viename iÅ¡ savo prevencinio pobÅ«džio reikalavimų ieÅ¡kovas nenurodė, o teismas nenustatė, kokia reali žala Å irvos ežerui ir ieÅ¡kovo interesams buvo padaryta praeityje.

45. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės argumentais pareikÅ¡to prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimų kontekste, prieÅ¡ingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, pripažįsta, jog byloje esančių įrodymų visuma nepagrindžia, kad apskritai kokia nors žala padaryta ar bus daroma ateityje bendram turtui - ežero ekosistemai. TokiÄ teisėjų kolegijos nuomonę sÄ lygoja sekančios aplinkybės.

46. Pirma, nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo prevencinio pobÅ«džio reikalavimus ir rėmėsi CK 6.255 straipsnio 2 dalimi - jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios Å«kinės ar neÅ«kinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl Å¡ios veiklos vėl gali bÅ«ti padaryta žalos, tai teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali įpareigoti atsakovÄ sustabdyti ar nutraukti tokiÄ veiklÄ , tačiau visgi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės veikla nėra tokio pobÅ«džio ir masto, kad iÅ¡ jos apskritai galėtų kilti kokia nors reali ir tikėtina žala bendram turtui.

Atsakovė neeksploatuoja nei gamybinių įrenginių, nei vykdo kokiÄ nors pramoninę veiklÄ ant ežero pakrantės. Atsakovės veikla – poilsinio rekreacinio pobÅ«džio sezono metu (apytiksliai nuo gegužės iki spalio mėnesio (apie keturis mėnesius per metus), ir dar įtakojama gamtinių sÄ lygų ir veiksnių (orų), kas ženkliai mažina galimÄ Å¾mogiÅ¡kojo faktoriaus įtakÄ ir tikėtinÄ Å¾alos gamtai rizikÄ . TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ pagrindžia ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: (regioninio parko) direkcijos 2021-03-05, 2021-05-28 raÅ¡tai, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Å iaulių valdybos Å iaulių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021-03-01 patikrinimo aktas Nr. (14.5)-PA-569, 2021-03-23 raÅ¡tas, 2020-10-21 Antstolio R.

K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos (2 t., 36-78 b. l.). Direkcijai nėra žinoma, jog D. N. naudodamasi jai priklausančiais žemės sklypais (adresu: duomenys neskelbtini), nesilaikytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, terÅ¡tų gamtÄ ar bÅ«tų bausta už teisės aktų pažeidimus (3 t., 136 b. l.), Aplinkos apsaugos departamentas taip pat jokių ypatingai reikÅ¡mingų sistemingai daromų atsakovės pažeidimų, kurie neigiamai įtakotų ežero bÅ«klę, nenustatė.

Taipogi byloje nepateikta jokių duomenų nei apie galimÄ nuolatinį tarÅ¡os lygį ežero vandeniui, grėsmę ežero augalijai ir faunai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė raÅ¡tÄ , jog prieÅ¡ daugiau nei 50 metų ežere buvo tam tikra žuvų ir vėžiagyvių populiacija, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo metu yra kita nei buvo anksčiau buvusi populiacija, ir ji pakito ar galimai pakis bÅ«tent dėl atsakovės individualios veiklos, o ne dėl natÅ«ralių gamtos procesų – žuvų migracijos į aplinkinius ežerus, ligų, neiÅ¡gyvenimo žiemos laikotarpiu ir kt., nes nei anksčiau, nei dabar tikslių duomenų ar specialių tyrimų apie ežere gyvenančiÄ Å¾uvų ir vėžiagyvių populiacijÄ , atlikta nebuvo.

Tokius ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų fragmentus teisėjų kolegija laiko netiesioginiais įrodymais, kurie neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys. Esant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duoda pagrindÄ vertinti kitaip, vertintina, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl esamos ir bÅ«simos žalos gamtai, neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Å¡ios nutarties 41 punktas).

47. PrieÅ¡ingai nei laikosi pozicijos ieÅ¡kovas, Direkcijos 2021-03-05 raÅ¡tas patvirtina, kad Direkcijai nėra žinoma, jog D. N. naudodamasi jai priklausančiais žemės sklypais (adresu: duomenys neskelbtini), nesilaikytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, terÅ¡tų gamtÄ ar bÅ«tų bausta už teisės aktų pažeidimus (3 t., 136 b. l.). Direkcija neturi duomenų, nėra gavusi praneÅ¡imų ar nustačiusi Å irvos ežero terÅ¡imo atvejų ar už tarÅ¡Ä nustatytų asmenų.

Aplink ežerÄ nėra žinoma galimų tarÅ¡os Å¡altinių, kurie keltų reikÅ¡mingÄ grėsmę ežero ekosistemai. D. N., vykdydama veiklÄ , tinkamai prižiÅ«ri pakrantes ir surenka Å¡iukÅ¡les. To paties raÅ¡to 3.2.2. ir 3.2.3. punktuose patvirtinta, kad nesavaeigės plaukiojimo priemonės nedaro žalos Å irvos ežerui, jame nepastebėta didelio plaukiojimo priemonių kiekio, kuris galėtų daryti reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ežerui ar jo ekosistemai, o D. N. veikla ir jos veiklai įrengti mažieji kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros įrenginiai ir rekreaciniai statiniai jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, neprieÅ¡tarauja teisės aktams ar teritorijų planavimo dokumentams (4 t., 81 b. l.).

Aplinkos apsaugos departamentas F2021-03-01 patikrinimo aktu Nr. (14.5)-PA-569 aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų terÅ¡iant aplinkÄ buitinėmis nuotėkomis ar atliekomis D. N. priklausančioje žemėje ir namų valdoje (adresu: duomenys neskelbtini), fakto nenustatė (3 t., 154-156 b. l.). O tai, kad už nustatytÄ aplinkosauginį pažeidimÄ , Aplinkos apsaugos departamentas D. N. skyrė administracinę nuobaudÄ pagal Lietuvos Respublikos ANK 246 straipsnio 1 d. dėl nesandaraus tualeto rezervuaro, tačiau žalos už aplinkos terÅ¡imÄ nuotekomis D.

N. neskaičiavo, kadangi nepakako duomenų norint apskaičiuoti aplinkai padarytÄ Å¾alÄ â€“ t. y. nerastas tiesioginis nuotekų iÅ¡leistuvas iÅ¡ kurio bÅ«tų galima paimti mėginius užterÅ¡tumui nustatyti ir pamatuoti debitÄ bei nustatyti iÅ¡bėgusio nuotekų kiekio, nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai vertinti atsakovės veiksmų kaip ypatingai pavojingų, kurie atitiktų prevencinio ieÅ¡kinio sÄ lygas. Juo labiau, atsakovė Aplinkos apsaugos departamentÄ nedelsiant užtikrino, kad rezervuaras bÅ«tų užsandarintas bei pateikė patikrinimÄ atlikusiems pareigÅ«nams tai patvirtinančius įrodymus (4 t., b. l. 43-44 b. l.).

Kad atsakovės D. N. vykdomos poilsinės veiklos adresu (duomenys neskelbtini) teritorija tvarkinga ir prižiūrėta, užfiksuota ir antstolio R. K. 2020-10-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-78 (2 t., 31-78, 83-90 b. l.).

48. Kad ežero ekosistemai nėra kenkiama, iš dalies patvirtina ir viešai prieinama informacija apie vandens kokybę (regioninio parko) ežeruose, pvz. (pavadinimas neskelbtinas), kuris taip pat, kaip ir Širvos ežeras priklauso (kraštovaizdžio draustiniui), ir yra ne tik, kaip nurodo ieškovas, bet ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2009 m. lapkričio 18 d. „Dėl (regioninio parko) ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, konservacinėje zonoje, bet ir šalia ginčo ežero, kaip ir šiek tiek nuo jų nutolęs (pavadinimas neskelbtinas) ežeras.

Visuomenės sveikatos centro atlikti 2018-2021 metais vasaros laikotarpiais tyrimai patvirtina, kad vandens kokybė atitinka reikalavimus (https://siauliurvsb.lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-stebesena). Tačiau pastebėtina, kad minimas (pavadinimas neskelbtinas) (ieškovo minimi (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) ežerai yra šalia jo, o ne šalia Širvos ežero) ežeras nėra privatus, jame neribojama jokia veikla ar lankytojų skaičius. (pavadinimas neskelbtinas) ežeras, tiek jo pakrantės nuo seno yra netgi didesnė traukos vieta dėl turimos patogesnės ir platesnės pakrantės nei Širvos ežeras, ir yra ženkliai intensyviau eksploatuojamos sezonu metu – rengiami masiniai renginiai (varžybos, šventės), kuriamos laikinos stovyklavietės, kūrenami laužai, pakrantės sistemingai gausiai lankomos poilsiautojų, ežere ir maudomasi, ir žvejojama (https://www.infotytuvenai.lt/index.php/lt/turizmo-informacija/kurtuvenu-regioninis-parkas).

Lygiai tokia pati (pavadinimas neskelbtinas), kaip ir Širvos ežero lokalizacija – buvimas konservacinėje zonoje, nesudaro pagrindo (regioninio parko) direkcijai riboti lankytojų skaičiaus dėl galimos/tikėtinos žalos ežero ekosistemai, ir Direkcija jų neriboja – prie ežero vyksta visi pageidaujantys bet kurio paros ar sezono metu, todėl teisėjų kolegijos neįtikina ieškovo teiginiai, kad atsakovės vykdoma ribota individuali veikla prie Širvos ežero, kenkia Širvos ežero ekosistemai ir yra realiai itin žalinga.

49. Antra, tai kad ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, jog nuo 2005 metų neva atsakovė daro pažeidimus dėl ko ne kartÄ kviesti atitinkamų institucijų pareigÅ«nai dėl klausimų sprendimo administracine tvarka, ar, kad 2006 metais (prieÅ¡ 15 metų) bendrasavininkų praÅ¡ymu antstolis T. U. fiksavo faktines aplinkybes D. N. sodyboje ir ežero pakrantėje bei nustatė, kad prie sodybos rasti 38 automobiliai, suskaičiuota 118 ežero lankytojų, o sodybai nepriklausančioje ežero pakrantėje taip pat užfiksuoti poilsiaujantys asmenys ir jų automobiliai Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovas (9 metų amžiaus) savininkų patapo ženkliai vėliau, t. y. nuo (data neskelbtina) dovanojimo sutarties pagrindu (1 t., 14 b. l.).

Dar daugiau, nei viename iš administracinių teisės pažeidimų protokolų nėra fiksuoti būtent atsakovės daromi pažeidimai. Priešingai, teisena dėl administracinių pažeidimų atsakovės atžvilgiu visais atvejais nutraukta, išskyrus atvejį dėl nesandarios nuotekų talpos, nesant sudėties. Nors Direkcija yra nustačiusi aplinkosauginių pažeidimų žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vienas iš savininkų šiuo metu yra G. P. (tėvai K. G. ir A. P.). 2011-03-03 yra surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl laikomų kilnojamų objektų (konteinerių – talpų) neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo (4 t. 80 b. l.). 2021-04-14 nustatyta, kad ieškovui G.

P. priklausančiame žemės sklype, miÅ¡ko žemėje įrengta apie 3 arų poilsiavietė su uždaru 18 kv. m. pastatu 15 metrų nuo ežero, laužaviete, 2 lieptais, pakyla ant nupjautų medžių kamienų, plaustu ir 2-jomis valtimis be registracijos ženklų. AiÅ¡kinamasi dėl padarytos žalos dydžio (4 t., 80 b. l.). IeÅ¡kovo G. P. mama K. G. yra pateikusi 2020-06-30 praÅ¡ymÄ (regioninio parko) direkcijai dėl stovyklavietės su rekreaciniais įrenginiais įrengimo (4 t., 80 b. l.), tačiau, teisėjų kolegija pastebi, kad nesulaukusi atsakymo ir leidimo, poilsiavietę, visgi ieÅ¡kovo įstatyminiai atstovai, įsirengė.

50. Trečia, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę informuoti bendrasavininkus apie vykdomÄ veiklÄ , ne tik, kad peržengė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas (CK 265 straipsnio 2 dalis), nes tokio reikalavimo ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs, bet ir neatsižvelgė, kad tokios pareigos joks teisės aktas nenumato, be to, ieÅ¡kovui ir taip yra žinoma, kad atsakovė tokio pobÅ«džio veiklÄ vykdo. Ir jÄ vykdo ne ieÅ¡kovui, o pačiai atsakovei priklausančiose žemės sklypuose. VeiklÄ ieÅ¡kovei vykdyti suteikia Konstitucijos 46 straipsnis ir kiti teisės aktai.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovę pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ informuoti bendrasavininkus apie vykdomÄ veiklÄ , teisėjų kolegijos nuomone, neatsižvelgė, jog tikėtinai ir ieÅ¡kovo įstatyminiai atstovai tokiÄ veiklÄ ketina vykdyti, nes ieÅ¡kovo įstatyminiai atstovai įsirengė poilsiavietę, o ieÅ¡kovo mama yra pateikusi 2020-06-30 praÅ¡ymÄ (regioninio parko) direkcijai dėl stovyklavietės su rekreaciniais įrenginiais įrengimo (4 t., 80 b. l.). Todėl toks įpareigojimas vien tik atsakovei, pažeidžia Å¡alių lygybės ir proporcingumo principus.

51. Ketvirta, teismas uždrausdamas atsakovei D. N. iÅ¡duoti jos sodybos lankytojams bet kokios formos leidimus žvejoti ir naudotis bet kokiomis vandens transporto priemonėmis Å irvos ežere, nesant visų ežero savininkų (bendraturčių) raÅ¡ytinės formos susitarimo, neatsižvelgė į įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas materialines teisės normas ir bendraturčių interesų pusiausvyros derinimo principÄ .

52. Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 10 straipsnį (2003 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1941 redakcija), asmenys turi teisę vandens telkiniuose plaukioti plaukiojimo priemonėmis be atskiro leidimo, iÅ¡skyrus aplinkos ministro įraÅ¡ytus į sÄ raÅ¡Ä vandens telkinius, kuriuose draudžiama plaukioti plaukiojimo priemonėmis. Teisę plaukioti turi tiek vandens savininkas, tiek kiti asmenys, tam nereikalingas specialus leidimas, tokia teisė gali bÅ«ti įgyvendinama ir nenustačius servituto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-403/2018, 56, 62 punktai).

Toks teismo draudimas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 (galiojanti suvestinė redakcija sprendimo priėmimo metu nuo 2020-07-02 iki 2021-10-13 patvirtintų Aplinkosaugos sÄ lygų plaukioti pavirÅ¡iniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plÅ«duriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) Å¡vartavimo aplinkosauginiai reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 5.1 punktÄ ), o naudotis nesavaeigėmis vandens transporto priemonėmis visi asmenys turi teisę be jokio leidimo.

Širvos ežeras nepatenka į Reikalavimų III skyriuje nurodytas teritorijas.

53. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. D1-14 (Suvestinė redakcija nuo 2021-05-07) „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 17 punkte nustatyta, jog privačiuose vandens telkiniuose žvejojama Taisyklių leidžiamais arba nustatytu metu leidžiamais naudoti žvejybos įrankiais, būdais ir masalais, neviršijant nustatyto leistino naudoti įrankių kiekio, nustatytu metu Taisyklėse nedraudžiamų gaudyti rūšių žuvis.

Žvejyba leidžiama tik Å¡viesiu paros metu (nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo), iÅ¡skyrus atvejus, kai vandens telkinio savininkas leidžia žvejoti jam nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje tamsiu paros metu, tai nurodydamas mėgėjų žvejybos leidime. Invazinių rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡e esančių rÅ«Å¡ių žuvų žvejybai draudimo laikotarpis netaikomas, tačiau tokios žvejybos metu sugautos visos kitos žuvys turi bÅ«ti nedelsiant paleistos į tÄ patį vandens telkinį.

Draudžiama gaudyti žuvų rÅ«Å¡is, įraÅ¡ytas į Saugomų gyvÅ«nų sÄ raÅ¡Ä . Atsitiktinai sugavus į Saugomų gyvÅ«nų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas žuvis, jos turi bÅ«ti nedelsiant paleidžiamos atgal į tÄ patį vandens telkinį. Limituota žvejyba privačiame vandens telkinyje organizuojama vadovaujantis Tvarkos apraÅ¡u (Taisyklių 18 punktas). Vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir Å«kio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų (Taisyklių 19 punktas).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo paneigti minimuose teisės aktuose nustatytų teisių, jog atsakovė pati (ar tas teises deleguojant kitiems asmenims) gali naudotis bendrÄ jÄ daline nuosavybe priklausančiu vandens telkiniu (51-53 punktai).

54. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė valčių neturi ir jų nenuomoja bei pati ne žvejoja, tačiau ežero pakrantėje yra valčių, kurios priklauso žemės sklypų, besiribojančių su ežeru, savininkams, tame tarpe ir ieškovui ir jo artimiesiems giminaičiams. Minėta, jog byloje nustatyta, kad 2021-04-14 Direkcija ieškovui G. P. priklausančiame žemės sklype, neteisėtai įrengtoje poilsiavietėje, aptiko ir 2-dvi valtis be registracijos ženklų (4 t., 80 b. l.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo įstatyminis atstovas A.

P. žvejoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įpareigojimÄ - uždrausti atsakovei D. N. iÅ¡duoti jos sodybos lankytojams bet kokios formos leidimus žvejoti ir naudotis bet kokiomis vandens transporto priemonėmis Å irvos ežere, nesant visų ežero savininkų (bendraturčių) raÅ¡ytinės formos susitarimo, pažeidė ir bendraturčių interesų pusiausvyros derinimo principÄ . Dėl tokio uždraudimo ieÅ¡kovas, kaip ežero bendraturtis, turintis valtis ir mėgstantis žvejoti, įgyja pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ atsakovę, kuri lygiai tokia pačia teise nesinaudos, viena vertus, nes neturi tam nei priemonių, nei pomėgio, kita vertus, negalės naudotis (pati, ar ja suteikiant kitiems asmenims) dėl teismo įpareigojimo, kas nesuderinama su Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principu.

55. IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo, kad VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o apie žemės sklypÄ â€“ ežerÄ , 6.2. punktÄ , tretiesiems asmenims, kurie nėra ežero savininkai, nustatytas servitutas - teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams), kurio apraÅ¡yme nurodyta, kad asmenims leidžiama tik maudytis (o ne žvejoti, ar plaukioti vandens transporto priemonėmis). Teigia, jog toks servitutas Å¡iandien dienai yra galiojantis ir nėra pakeistas (panaikintas). Laikosi nuomonės, jog leidžiant sodybos lankytojams naudotis valtimis ar kitomis vandens transporto priemonėmis, nebeįmanoma užtikrinti ir kontroliuoti, kad minėti asmenys neteisėtai nežvejotų iÅ¡ valties, todėl esant ribotam servitutui leisti tik maudytis, tik toks trečiųjų asmenų ežero naudojimo bÅ«das ir turėtų bÅ«ti užtikrinamas atsakovei vykdant individualiÄ veiklÄ .

56. Iš dalies sutiktina su ieškovu, jog VĮ Registrų centro išrašo 6.2 punkte yra nurodyta, jog daiktui yra nustatytas servitutas – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis) bei įrašas – leisti ribotai naudotis kitais tikslais (leisti maudytis), įregistravimo pagrindas 2000-04-10 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-11355 (1 t., 15 b. l.). Servitutas nėra nuginčytas įstatymu nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju, administraciniu aktu (individualus teisės aktas) nustatytas servitutas neatitinka aukštesnės galios teisės aktuose – Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d.

įsakymu Nr. D1-187 (galiojanti suvestinė redakcija sprendimo priėmimo metu nuo 2020-07-02 iki 2021-10-13 patvirtintų Reikalavimų 5.1 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. D1-14 (Suvestinė redakcija nuo 2021-05-07) patvirtintų Taisyklių 17 punkte įtvirtintų teisės normų. Taigi, iÅ¡ esmės minimas ieÅ¡kovo administraciniu aktu dar 2000-04-10 nustatytas servitutas prieÅ¡tarauja konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. I261-15/2013).

57. Penkta, nors pirmosios instancijos teismas ir atkreipė dėmesį į atsakovės atliekamų veiksmų neteisėtumÄ vasaros laikotarpiu, kuris teismo nuomone pasireiÅ¡kė lengvųjų automobilių vairuotojų veiksmais daroma žala, kuomet prie atsakovės gyvenamos sodybos, nėra pakankamai įrengta vietų jų stovėjimui, be to lengvųjų automobilių stovėjimo aikÅ¡telė esanti atsakovės sodybos teritorijoje, kaip atskiras statinys nėra įregistruota ir vieÅ¡ame nekilnojamųjų daiktų registre, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad privačiame žemės sklype privalomai įsirengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę joks teisės aktas nenumato ir tokio reikalavimo ieÅ¡kovas net nereiÅ¡kė.

Taigi, nurodytų argumentų kontekste, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę D. N. kuomet pagal jai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ yra vykdoma individuali veikla riboti atvykstančių prie Å irvos ežero lengvųjų transporto priemonių skaičių, leidžiant joms stovėti tik asfaltuotoje ir tam pritaikytoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, peržengė ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnį 2 dalį), nes nagrinėjamoji byla įstatymo nėra priskirta tokiai bylų kategorijai, kai teismas gali peržengti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014).

58. Taigi, atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta Å¡ios nutarties 38-57 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai tiesioginių įrodymų apie atsakovės daromÄ ir padarytÄ Å¾alÄ (CPK 177-185 straipsniai), t. y. ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovės vykdoma veikla kelia realiÄ grėsmę bendrÄ ja nuosavybe valdomo Å irvės ežero ekosistemai ir jo pakrantėms. Taip pat akcentuotina, kad teismo nustatyti atsakovei D. N. prevencinio pobÅ«džio įpareigojimai prieÅ¡tarauja materialinėms teisės normoms, bendraturčių interesų derinimo ir lygiateisiÅ¡kumo principams bei du iÅ¡ įpareigojimų virÅ¡ija pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas.

IÅ¡ esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino miÅ¡ko ežero (nors jis ir randasi regioniniam parke) svarbÄ , kuris, kaip ir visi (regioninio parko) ežerai nuo seno buvo ir yra populiarus tarp poilsiautojų, taip paneigdamas ne tik trečiųjų asmenų (visuomenes) teises – naudotis ežero pakrantėmis bei vandeniu rekreaciniais tikslais, tiek kitų bendraturčių – teisę verstis Å«kine veikla, teises, o tuo pačiu ir įstatymuose įtvirtintÄ reglamentavimÄ , kas neatitinka ir protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų.

IÅ¡dėstytų argumentų kontekste, sprendimas dalyje dėl prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimų naikintinas ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. Dėl naudojimosi ežeru bendros tvarkos nustatymo 59. Apeliantė taip pat nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl naudojimo tvarkos bendru daiktu nustatymo ir nurodo, kad:1) Å irvos ežere teisę žvejoti turi tik minėto ežero savininkai (bendraturčiai) bei jų atstovai pagal įstatymÄ .

Kitų trečiųjų asmenų žvejyba ežere yra draudžiama, laikoma neteisėta ir dėl to gali kilti teisinė atsakomybė;

2) nė vienas iš Širvos ežero savininkų (bendraturčių) neturi teisės išduoti nei žodinių, nei rašytinių atlygintinų ir/ar neatlygintinų žvejybos leidimų tretiesiems asmenims, nesant visų ežero savininkų (bendraturčių) rašytinės formos susitarimo dėl tokių leidimų išdavimo konkrečiam asmeniui (konkretiems asmenims);

3) Å irvos ežere draudžiama tretiesiems asmenims plaukioti bet kokiomis vandens transporto priemonėmis, iÅ¡skyrus jo savininkus (bendraturčius) ir jų atstovus pagal įstatymÄ ;

4) Širvos ežero savininkai (bendraturčiai) gali žuvis įveisti ežere tik esant visų kitų bendraturčių rašytinės formos susitarimui;

5) Å irvos ežero savininkai (bendraturčiai) privalo visapusiÅ¡kai rÅ«pintis ežero Å¡vara ir tvarka aplink jį bei užtikrinti ežero apsaugÄ nuo bet kokios tarÅ¡os, o pastebėję tarÅ¡Ä - imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad ji bÅ«tų kuo skubiau paÅ¡alinta ir esant bÅ«tinumui apie tai informuoti atitinkamas institucijas, kad nebÅ«tų pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai;

6) visi Å irvos ežero savininkai (bendraturčiai) iki atskiro jų raÅ¡ytinės formos susitarimo, privalo savo privačių valdų svečius bei lankytojus ir kitus pas juos atvykstančius asmenis įspėti žodžiu bei vizualiai (įrengiant įspėjančius bei atsakomybę numatančius ženklus), kad ežere yra draudžiama žvejyba ir plaukiojimas jame bet kokiomis vandens transporto priemonėmis.“. Apeliantė teigia, kad teismas nustatė ne naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , o sÄ lygas ir draudimus, kas prieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsniui.

60. Nesutikdama ir su Å¡ia sprendimo dalimi, apeliantė pateikia savo argumentus ir nurodo, kad teismas, nustatydamas naudojimosi bendru daiktu sÄ lygas ir jas iÅ¡dėstydamas sprendimo rezoliucinės dalies 4.1., 4.2., 4.3., 4.4., 4.5., 4.6. punktuose, nurodė tai, kad iÅ¡dėstyta įstatymuose arba jiems prieÅ¡tarauja. Be to, laiko, jog 4.6 punkte nustatyta naudojimosi bendru daiktu sÄ lyga yra neįgyvendinama.

61. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Taigi, Å¡iuo aspektu, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nustatė ne naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , nes tokių reikalavimų ieÅ¡kovas net nereiÅ¡kė, o įtvirtino sÄ lygas ir draudimus pagal suformuluotus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pageidavimus, kas prieÅ¡tarauja ir neatitinka kitose tokio pobÅ«džio bylose reiÅ¡kiamiems reikalavimams, todėl toliau pasisakytina dėl teismo nustatytų sÄ lygų atskirai.

Dėl teismo nustatytos naudojimosi bendru daiktu sprendimo rezoliucinės dalies 4.6 punkte sÄ lygos 62. Apeliantė nurodo, kad jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 4.6 punkte nustatyta naudojimo tvarkos sÄ lyga - visi Å irvos ežero savininkai (bendraturčiai) iki atskiro jų raÅ¡ytinės formos susitarimo, privalo savo privačių valdų svečius bei lankytojus ir kitus pas juos atvykstančius asmenis įspėti žodžiu bei vizualiai (įrengiant įspėjančius bei atsakomybę numatančius ženklus), kad ežere yra draudžiama žvejyba ir plaukiojimas jame bet kokiomis vandens transporto priemonėmis“, yra nesuprantama, nelogiÅ¡ka bei prieÅ¡tarauja įstatymui.

Teigia, jog iÅ¡ teismo formuluotės neaiÅ¡ku, apie kokiÄ atsakomybę teismas įpareigojo Å irvos ežero bendraturčius įspėti. Ä®statymas nedraudžia ežere plaukioti plaukiojimo priemonėmis, o nustatyti įstatyme nenumatytÄ atsakomybę nei atsakovė, nei kiti ežero bendraturčiai neturi teisės. Atsakomybę už žvejojimÄ be leidimo numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, todėl lieka nesuprantama kaip vykdyti Å¡iÄ sÄ lygÄ .

63. Å iuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliante, jog Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatos įtvirtina gyventojų teisę naudotis visais, tame tarpe ir privačiais, ežerais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „PaplÅ«dimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ 19.18 punkte nustatyta, kad paplÅ«dimių ir jų maudyklų teritorijoje galima naudotis plaukiojimo priemonėmis pagal nustatytÄ galiojančių teisės aktų tvarkÄ (7.15 punktas).

Vandens telkiniuose, kur yra įsteigti paplÅ«dimiai, Å¡iam tikslui yra naudojamos valtys. Tai reiÅ¡kia, kad visi lankytojai, tiek atvykstantys pas atsakovę, tiek patenkantys prie ežero per jo apsauginę zonÄ iÅ¡ kitų žemės sklypų, turi teisę naudotis ežeru ir plaukioti jame nesavaeigėmis vandens transporto priemonėmis. Kad Å irvos ežere pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , galima naudotis nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, jau minėta Å¡ios nutarties 52 punkte. Taigi, esant paminėtam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4.6 punkte nustatyta naudojimosi bendru daiktu sÄ lyga - visi Å irvos ežero savininkai (bendraturčiai) iki atskiro jų raÅ¡ytinės formos susitarimo, privalo savo privačių valdų svečius bei lankytojus ir kitus pas juos atvykstančius asmenis įspėti žodžiu bei vizualiai (įrengiant įspėjančius bei atsakomybę numatančius ženklus), kad ežere yra draudžiama žvejyba ir plaukiojimas jame bet kokiomis vandens transporto priemonėmis, prieÅ¡tarauja materialinėms teisės normoms ir yra realiai neįgyvendinama, todėl naikintina ir Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas.

Dėl teismo nustatytos naudojimosi tvarkos sÄ lygos sprendimo rezoliucinės dalies 4.5. punkte 64. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 4.5 punkte nustatyta naudojimosi tvarkos sÄ lyga - visi Å irvos ežero savininkai (bendraturčiai) privalo visapusiÅ¡kai rÅ«pintis ežero Å¡vara ir tvarka aplink jį bei užtikrinti ežero apsaugÄ nuo bet kokios tarÅ¡os, o pastebėję tarÅ¡Ä - imtis visų jiems prieinamų priemonių, kad ji bÅ«tų kuo skubiau paÅ¡alinta ir esant bÅ«tinumui apie tai informuoti atitinkamas institucijas, kad nebÅ«tų pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai, yra įtvirtinta įstatyme.

65. Su Å¡iais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija taip pat sutinka. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pavirÅ¡inio vandens telkinio savininkai privalo saugoti pavirÅ¡inį vandens telkinį, nedaryti žalos aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kadangi aplink ežerÄ esanti pakrantė, vandens telkinio savininkams nepriklauso – tai ežero apsauginė juosta, jai taikomas specialusis režimas, kuris reglamentuotas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo Nr. XIlI-2166 septintajame ir aÅ¡tuntajame skirsniuose 99-100 straipsniuose (2019-06-06 redakcija).

Atsakomybė už minimuose įstatymuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimus, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnyje. Esant nurodytam galiojančiam teisniam reglamentavimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarkos sÄ lyga yra perteklinė, todėl ji naikintina ir Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas. Dėl teismo nustatytų naudojimosi tvarkos sÄ lygų sprendimo rezoliucinės dalies 4.1., 4.2., 4.3.,4.4. punktuose 66.

Apeliantė nurodo, kad jog sprendimo rezoliucinės dalies 4.1., 4.2, 4.3, punktuose nustatytos naudojimosi sÄ lygos:

1) Å irvos ežere teisę žvejoti turi tik minėto ežero savininkai (bendraturčiai) bei jų atstovai pagal įstatymÄ . Kitų trečiųjų asmenų žvejyba ežere yra draudžiama, laikoma neteisėta ir dėl to gali kilti teisinė atsakomybė;

2) nė vienas iš Širvos ežero savininkų (bendraturčių) neturi teisės išduoti nei žodinių, nei rašytinių atlygintinų ir/ar neatlygintinų žvejybos leidimų tretiesiems asmenims, nesant visų ežero savininkų (bendraturčių) rašytinės formos susitarimo dėl tokių leidimų išdavimo konkrečiam asmeniui (konkretiems asmenims);

3) Å irvos ežere draudžiama tretiesiems asmenims plaukioti bet kokiomis vandens transporto priemonėmis, iÅ¡skyrus jo savininkus (bendraturčius) ir jų atstovus pagal įstatymÄ â€“ prieÅ¡tarauja materialinėms teisės normos. O sprendimo rezoliucinės dalies 4.4 punkte nustatyta sÄ lyga - Å irvos ežero savininkai (bendraturčiai) gali žuvis įveisti ežere tik esant visų kitų bendraturčių raÅ¡ytinės formos susitarimui, įtvirtinta įstatyme. Su Å¡iais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka.

67. Pažymėtina, kad CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du tokios nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis, Å¡ios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibÅ«dinamos tik matematine iÅ¡raiÅ¡ka. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismÄ , gali bÅ«ti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu.

Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vienÄ iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.

68. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiÅ«riu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingÄ sias savybes gauti jo duodamÄ naudÄ , pasireiÅ¡kia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.

Be to, tik tokiu bÅ«du apskritai įmanomas daikto, esančio bendrÄ ja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

69. Bet kokiu atveju, nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, Å¡alių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms Å¡alims priimtiniausiÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Tačiau praktikoje Å¡alių pateikiami naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka visų ginčo Å¡alių interesus. Tokiose bylose formalus Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ribų laikymasis reikÅ¡tų jų atmetimÄ net ir tuo atveju, kai galimybė iÅ¡spręsti ginÄÄ egzistuoja iÅ¡ esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami Å¡alių reikalavimai. Kasacinis teismas pripažįsta, kad tokiais atvejais teismas turi teisę nukrypti nuo Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarkÄ , kuri ne visiÅ¡kai atitinka Å¡alių teiktus projektus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

70. Kaip matyti iš ginčo situacijos, bendraturčiai nesutaria kaip naudotis, valdyti ir disponuoti bendru daiktu – ežeru. Byloje esantys planai patvirtina, kad ežero pakrantė (neskaitant ežero pakrantės apsauginės juostos, kuri bendraturčiams nepriklauso) ribojasi su penkiais žemės sklypais, per kuriuos patenkama prie bendro ginčo turto: 1 ir 2 žemės sklypai priklauso atsakovei D. N., 3 žemės sklypas E. I., 4 žemės sklypas – valstybei, ir 5 žemės sklypas – G. P. ir J. L. ir P. G. (3 t. 126 b. l.).

IÅ¡ plano taip pat matyti, kad paplÅ«dimiai, prieinantys prie ežero pakrantės ribojasi su atsakovės D. N. ir trečiojo asmens E. I. žemės sklypais. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo, jokio plano ar projekto, teismui nepateikė, nors toks planas, siekiant nusistatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , yra bÅ«tinas. Juo labiau, kad aplink ežerÄ yra tam tikro ploto pakrančių apsaugos juosta, kuri bendrasavininkams nepriklauso, o pagal galiojančius teisės aktus, tokia pakrantės apsaugos zona turi teisę naudotis atvykstantys poilsiautojai.

71. Minėta, kad iÅ¡ Å irvos ežere teisė žvejoti, plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis yra įtvirtina įstatymuose, o uždraudimas jiems prieÅ¡tarauja, be to neatitinka ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir interesų derinimo pusiausvyros principų (Å¡ios nutarties 51-54 punktai). Tačiau, visgi, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus, į tai, jog ginčo daiktas yra regioniniame parke, be to, yra privatus, Å¡alys turi ne tik teisę savo žemės sklypuose, besiribojančiuose su ginčo daiktu bei pakrantės apsaugos juosta, verstis Å«kine veikla, bet ir siekiant iÅ¡vengti ginčų su kitais bendraturčiais, nusistatyti tam tikrus ribojimus (sÄ lygas) ir naudojimosi bendru daiktu, į kurį patenkama per Å¡alims nuosavybės teises patenkančius žemės sklypus (iÅ¡skiriant pakrantės apsaugos juostÄ ir patekimÄ prie jos), tvarkÄ , kaip ir naudoti atlygintino servituto institutÄ , jei bendraturtis (pats ar jo sutikimu tretieji asmenys), naudojasi kitam bendraturčiui priklausančia žemės sklypo dalimi ar gauna iÅ¡ to pajamas.

PrieÅ¡ingu atveju, kitaip neįmanoma sureguliuoti ginčo situacijos, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas interesų pusiausvyros derinimo principas ir nepažeistos visų bendraturčių teisės bei teisėti interesai. Å iuo atveju, visiÅ¡kas uždraudimas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančiu turtu iki atskiro Å¡alių susitarimo, nėra naudojimosi tvarkos nustatymas, pažeidžia kitų bendrasavininkų teises, neatitinka materialiosios teisės normų, pažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo bei interesų derinimo pusiausvyros principus, o abstraktÅ«s ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje suformuluoti įpareigojimai dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos (sÄ lygų) nustatymo, kuriuos iÅ¡ dalies tenkino pirmosios instancijos teismas – įpareigojo Å¡alis susitarti ir gauti vienai iÅ¡ kitos leidimus (pritarimus) vykdant Å«kines veiklas ar naudojant ginčo turtÄ , ginčo situacijos neiÅ¡sprendžia, nes iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad Å¡alys geranoriÅ¡kai nesusitaria.

IÅ¡ esmės sprendimas dalyje dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo (4.1., 4.2., 4.3., 4.4. punktai) tik įtvirtina jau esantį santykių neapibrėžtumÄ .

72. Taigi, Å¡iuo aspektu, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ be pateikto naudojimosi tvarkos, žemės sklypų, besiribojančių su bendru turtu, plano, neatskleidė bylos esmės. TokiÄ teisėjų kolegijos nuomonę sÄ lygoja sekančios priežastys. Pirma, dar sprendžiant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , Å iaulių apygardos teismas 2020-08-26 d. nutartyje (t. 1, b. l. 72, 112) pasisakė, kad ieÅ¡kovas turi teisę „su kitais bendraturčiais nustatyti, sukonkretinti ir detalizuoti jiems priklausančio specifinį teisinį statusÄ turinčio turto naudojimosi tvarkÄ , kiek tai neprieÅ¡tarauja teisės aktuose reglamentuojamos tokio specifinį statusÄ turinčio turto eksploatavimo (naudojimo) taisyklėms (7 p.).

IeÅ¡kovas ne tik, kad nepateikė jokio plano, bet ir iÅ¡ esmės, suformuluotais ieÅ¡kinio reikalavimais prašė nustatyti ne naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , o ribojimus, kas prieÅ¡tarauja tokio pobÅ«džio bylose įprastai keliamiems reikalavimams, be to, ribojimai prieÅ¡tarauja materialiosioms teisės normoms. Antra, prie bendro ginčo turto patenkama ne bet kaip, o per aplink ginčo turtÄ esančius žemės sklypus, kurie priklauso bylos Å¡alims, todėl nesant įstatymų nustatyta tvarka parengto naudojimosi tvarkos, žemės sklypais, besiribojančiais su bendru daiktu - ežeru plano/projekto (iÅ¡skiriant pakrantės apsaugos juostÄ ir patekimÄ prie jos), su realiomis atžymomis žemės sklypuose, nėra aiÅ¡ku, kokiomis sklypų dalimis naudojasi bendraturčiai (ir galimai jų leidimu kiti tretieji asmenys) patekimui prie ginčo turto –ežero.

Trečia, nesant įstatymų nustatyta tvarka parengto naudojimosi tvarkos, žemės sklypais, besiribojančiais su bendru daiktu - ežeru plano/projekto, nėra galimybės nustatyti, kas iÅ¡ bendrasavininkų atsako už tas žemės sklypų dalis, kuriomis patenkama prie bendro daikto ir pakrančių apsaugos juostos ir kitų, trečiųjų asmenų naudojimÄ si bendru daiktu. Å iuo aspektu pažymėtina, kad didžiausias ginčas kyla tarp žemės sklypų, kurie ribojasi su ežero apsaugine pakrantės juosta, savininkų - ieÅ¡kovo G.

P., trečiųjų asmenų L., O. ir J. G. bei atsakovės D. N.. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų abstrakčių planų (pvz., 3 t., 126 b. l.), per ieÅ¡kovo G. P. ir trečiųjų asmenų L., O. ir J. G. žemės sklypÄ (Nr.

5) yra patenkama į 2 (Nr. 1, Nr.

2) atsakovės D. N. sklypus keliu, kuriam nustatytas servitutas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad pas atsakovę D. N. vykstantys poilsiautojai, nebetilpę jos sodyboje, palieka automobilius visoje ežero pakrantėje, tačiau nesant naudojimosi žemės sklypais, besiribojančiais su ežero pakrantės apsaugos juosta, plano/projekto, neįmanoma nustatyti, kuriam iÅ¡ bendrasavininkų kyla teisė reikÅ¡ti pretenzijas kitam bendraturčiui už jo teisių pažeidimÄ , o kuriam atsakomybė už netinkamÄ naudojimÄ si (ar teisių kitiems tretiesiems asmenims suteikimÄ naudotis) bendru daiktu ir apskritai nėra aiÅ¡ku ar visoje ežero pakrantėje automobilius yra įmanoma palikti.

Vien tai, kad atsakovė D. N. verčiasi individualia rekreacine veikla, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad visi atvyksta prie ežero bÅ«tent dėl atsakovės vykdomos veiklos. Minėta, kad paplÅ«dimiai, prieinantys prie ginčo ežero pakrantės ribojasi su atsakovės D. N. ir trečiojo asmens E. I. žemės sklypais, tačiau nesant pateikto byloje jokio naudojimosi tvarkos žemės sklypais, kuriais patenkama prie ginčo ežero plano/projekto, nėra aiÅ¡ku kaip patenkama į E. I. žemės sklypÄ , besiribojantį su pakrante ir paplÅ«dimiu.

Pateikus naudojimosi tvarkos, žemės sklypų (iÅ¡skiriant pakrantės apsaugos juostÄ ir patekimÄ prie jos), per kuriuos patenkama prie ginčo turto, planÄ , Å¡alys turėtų galimybę paženklinti sklypų ribas atitinkamais riboženkliais (tvoros ir kt.) bei tiksliau reguliuoti atvykstančių poilsiautojų srautus, kad tretieji asmenys be Å¡alių sutikimo, nesinaudotų Å¡alims priklausančiomis žemės sklypų dalimis (kaip nurodė ieÅ¡kovas, kad poilsiautojai, netilpę pas atsakovę, palieka automobilius visoje ežero pakrantėje, tame tarpe ir ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalimi) ir reikalauti tiek iÅ¡ trečiųjų asmenų, tiek iÅ¡ kitų bendrasavininkų, paÅ¡alinti pažeidimus.

73. Be to, kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi pateikti savo siÅ«lymus sekančiais klausimais: dėl pateikimo prie vandens telkinio (per kurias žemės sklypo dalis kiekvienos iÅ¡ Å¡alių), dėl atvykstančių prie ežero lankytojų skaičiaus sezono/ne sezono metu, teikiamų paslaugų laiko (dienų, valandų), dėl leidimų žvejoti (kiek per savaitę sezono metu, įsipareigojant teikti paslaugų gavėjams informacijÄ apie žvejojimÄ privačiame vandens telkinyje - t., y. supažinti pasiraÅ¡ytinai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d.

įsakymo Nr. D1-14 (Suvestinė redakcija nuo 2021-05-07) „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“), dėl plaukiojimo ežere nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis (skaičius per dienÄ , savaitę sezono metu/ne sezono metu ir paros laikas) ir dėl ežero įžuvinimo (kokiu laikotarpiu ir kokių rÅ«Å¡ių žuvimis, prieÅ¡ įveisiant žuvis, pateikiant bendraturčiams Aplinkos apsaugos departamento (ar kitų oficialių institucijų ir jų specialistų) nuomonę, kad pageidaujamos įveisti žuvų rÅ«Å¡ys nekenks ežero ekosistemai.

74. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas neįtraukė į bylÄ Nacionalinės žemės tarnybos, nes Å irvos ežeras ribojasi su valstybei priklausančiu sklypu (3 t., 126 b. l.), todėl teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikomi ir Å¡io sklypo savininkui. Kadangi jis į bylÄ nebuvo įtrauktas, todėl Å¡ioje dalyje yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

75. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog Nacionalinė žemė tarnyba turėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ , nes Å irvos ežeras ribojasi su valstybei priklausančiu sklypu (3 t., 126 b. l.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas aiÅ¡kinosi dėl valstybei priklausančio žemės sklypo, kuris taip pat ribojasi su ežeru. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius 2021-04-12 raÅ¡te nurodė, kad privatus 9,000 ha ploto žemės sklypas (unikalus.

Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra ežeras Širva (kodas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (duomenys neskelbtini)) ribojasi su keturiais žemės sklypais, tame tarpe ir valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Šios žemės savininkas yra Lietuvos Respublika, patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (pagrindas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nacionalinė žemės tarnyba taip pat minėtame rašte nurodė, jog kadangi 9,000 ha ploto žemės sklype (ežere) valstybei nuosavybės priklausančio žemės nėra, Nacionalinė žemės tarnyba neturi suinteresuotumo civilinės bylos, kurioje pareikštas reikalavimas dėl naudojimo nekilnojamuoju daiktu tarp bendraturčių tvarkos (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) ir priežiūros, baigtimi (3 t., 5-6 b. l.).

76. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nepriklausomai nuo to, jog valstybė nėra Å irvos ežero bendrasavininkė, ji, kaip ir kiti bendraturčiai Å¡ioje byloje, valdo žemės sklypÄ , kuris ribojasi su ginčo turtu ir jo apsaugine pakrančių juosta, ir per kurį neiÅ¡vengiamai patenkama prie Å¡alių ir trečiųjų asmenų bendrÄ ja daline nuosavybe turimo turto, kuriame gali atlikti su bendraturčių interesais nesuderinamus veiksmus, todėl darytina iÅ¡vada, kad ir Nacionalinė žemės tarnyba turėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ bylos Å¡alimi, nes nustatyta naudojimosi tvarka sukels atitinkamas teises ir pareigas jai.

77. Taigi, bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bei suformuluotus reikalavimus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobÅ«dį, negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Taip pat bylos negalima iÅ¡nagrinėti ir pirmojoje instancijoje nepatikslinus reikalavimų ir nepateikus į bylÄ naudojimosi tvarkos bendru daiktu plano, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 70-73 punktuose, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas nuo jo priėmimo stadijos.

Dėl nurodytų materialinių ir proceso teisės normų pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl dalyje dėl prevencinio pobÅ«džio reikalavimų, dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo (sprendimo rezoliucinės dalies 4.5 ir 4.6 punktų), naikintinas ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas. Kitoje dalyje - dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos – (sprendimo rezoliucinės dalies 4.1., 4.2, 4.3, 4.4. punktų) sprendimas naikintinas ir byla Å¡ioje reikalavimų dalyje grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 78. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimÄ spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ dalyse dėl prevencinio pobÅ«džio reikalavimų, dėl naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo (sprendimo rezoliucinės dalies 4.5 ir 4.6 punktų), panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡iose dalyse atmesti.

Likusioje dalyje - dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos – (sprendimo rezoliucinės dalies 4.1., 4.2, 4.3, 4.4. punktų), sprendimÄ panaikinti ir bylÄ Å¡ioje reikalavimų dalyje grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Egidijus Mockevičius Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė