f91d89a8-1250-47dd-9f52-8a504d2182cb · Marijampolės apylinkės teismas

? Teikimas Nr. T-87-564/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26995-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. vasario 8 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A.

N. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė: Komisijos 2022 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 81/04-67 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. N. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Komisija nutarimÄ priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis pataisos namuose 9 kartus skatintas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, neturi priteistų ieÅ¡kinių, turi teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ , turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, gauti duomenys, kad bus įdarbintas.

Komisija vertino, kad už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ , kurio praÅ¡o netvirtinti Komisijos nutarimo. Prokuroras mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra nepakankama.

Prokuroras įvertino nusikalstamos veikos, už kuriÄ atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumÄ , įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Komisijos nutarimas netvirtintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį.

Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę apibÅ«dinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018).

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , visapusiÅ¡kai įvertintintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nuteistasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta septynių mėnesių ir dvideÅ¡imt penkių dienų laisvės atėmimo bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 metams. 2021-11-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2021-10-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartis pakeista: panaikinta nutarties dalis, kuria pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta, vadovaujantis BK 641 straipsniu vienu trečdaliu sumažinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2015-06-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 6 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Nustatyta, kad galutinė bausmė yra kaip nurodyta 2019-10-25 Klaipėdos apygardos nuosprendyje – 6 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 10 mėnesių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamÄ nuteistojo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos), kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, kaip jau minėta, vien Å¡ių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų manyti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau bÅ«damas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2020 m. gruodžio 14 d. buvo žema, kadangi vertinimo metu buvo nustatyti 38 balai. 2021 m balandžio 21 d. atliktas vertinimas parodė vidutinę rizikÄ â€“ 45 balus. 2021 m. gruodžio 29 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo taip pat vidutinė – 48 balai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo konstatuoti nuteistojo pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kadangi per paskutinius du vertinimus ji ne mažėjo, bet didėjo.

Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus nusikaltimo, padaryto lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Å is teistumas nuteistajam nėra pirmas, jis anksčiau buvo teistas 2 kartus. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistojo kriminalinė istorija rodo, jog nuteistojo visi įvykdyti nusikaltimai (vagystė, plėšimas, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, sukčiavimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti) buvo susiję su finansinės naudos siekimu, o tai rodo bÅ«dingÄ nusikalstamo elgesio modelį nuteistojo įvykdytuose nusikaltimuose.

Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis taip pat atlieka jau ne pirmÄ kartÄ , tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, 2 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir vėliau lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, dėl ko bausmių vykdymo atidėjimai buvo panaikinti, o vėliau jo atžvilgiu taikius lygtinį paleidimÄ , jo metu jis padarė sunkų nusikaltimÄ . Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobÅ«dis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai – nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neiÅ¡vengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nustatyti net penki veiksniai (bÅ«dingas nusikalstamo elgesio modelis, nuostata į darbÄ , pasidavimas neigiamai įtakai, veikla, skatinanti nusikalstamumÄ bei piktnaudžiavimas alkoholiu), dėl kurių nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika iÅ¡lieka vidutinė, neabejotinai galintys paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorijÄ galima teigti, kad problemų sprendimo įgÅ«džiai nepakankami, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų. Nors Å¡iuo metu nuteistasis nurodo, kad suprato savo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmes, pakeitė savo mÄ stymÄ , iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti pilnaverčiu visuomenės nariu, nutraukė ryÅ¡ius su neigiamÄ Ä¯takÄ darančiais asmenimis, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumÄ savo nuožiÅ«ra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirbo, vėl laukia įdarbinimo, 9 kartus skatintas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ nebaustas (nors buvo nustatytas pažeidimas, tačiau nuobauda neskirta).

Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukščiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad probacija gali bÅ«ti taikoma tik atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo nuomone, Å¡iuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspÅ«dį, bÅ«tų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsisakytina patvirtinti 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ Nr. 81/04-67 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam A. N.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas n u t a r i a: Atsisakyti patvirtinti 2022 m. sausio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ Nr. 81/04-67 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam A.

N.. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. Teisėja Audronė Šiupšinskaitė