f91c086e-d580-46d6-8a0e-688e8d7ee120 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-348/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46885-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,gynėjui advokatui Mantui Å riupÅ¡ai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., bÅ«ti namuose, jei tai nesisiję su darbu.Å iuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas E. R., tačiau jis nuosprendžio neskundžia. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

J. L. nuteistas už tai, kad jis ir E. R., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2015 m. rugpjūčio 22 d. apie 0.00 val., vieÅ¡oje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui ir A. A. susigrÅ«mus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, M. A. ir L. A. atbėgus ginti A. A., E. R. vienÄ kartÄ sudavė smÅ«gį M. A. į deÅ¡inį Å¡onÄ ir L. A.

į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiesiems M. A. ir L. A. fizinį skausmÄ , J. L. kumščiu sudavė A. A. ne mažiau dviejų smÅ«gių į galvos sritį, bei E. R. paÅ¡okęs į viršų taip pat vienÄ kartÄ kumščiu sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam A. A. į galvos sritį, tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose bei nukentėjusiajai L. A. ginant A. A., grumtynių metu padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje, dvejomis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kraujosruva kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje.Nuteistasis J.

L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas. Teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių buvimo jo veiksmuose, o taip pat dėl jo kaltės nepagrįstos iÅ¡samia ir visapusiÅ¡ka surinktų duomenų analize, todėl priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.Apelianto teigimu, vien faktas, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinami trys asmenys nėra pagrindas konstatuoti bendrininkavimo.

Nagrinėjama nusikalstama veika buvo spontaninio pobÅ«džio, kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų veikė savo nuožiÅ«ra ir atskirais momentais. BÅ«tent spontaniÅ¡kumas lėmė pačios veikos įvykdymÄ , kitokių duomenų, patvirtinančių prieÅ¡ingai, byloje nėra ir bÅ«ti negali. PrieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinime nėra nustatyta, kad jis veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris pagal nustatytus byloje duomenis ir inicijavo konfliktÄ , bei sudavė pirmus smÅ«gius nukentėjusiajai L.

A., ir E. R., kuris paÅ¡okęs į viršų vienÄ kartÄ kumščiu sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam A. A. į galvos sritį, siekdamas iÅ¡laisvinti ir apginti savo draugÄ , ir kad Å¡ių asmenų veiksmai ir ketinimai buvo bendri, nukreipti ne tik į kitų asmenų sveikatÄ , bet ir į visuomenės rimties ir vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ . Nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtino tai, kad ne jis buvo muÅ¡tynių, kurių metu buvo padaryti nukentėjusiesiems asmenims nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, sukeltas fizinis skausmas, iniciatorius.

Apeliantas skunde pažymi, kad nukentėjusiųjų parodymai apie neva jų atžvilgiu jo panaudotus veiksmus yra skirtingi ir net prieÅ¡taringi. Skundo autoriaus įsitikinimu teismas, atmesdamas gynybos praÅ¡ymÄ paÅ¡alinti iÅ¡ teismo salės neapklaustus nukentėjusiuosius, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tuo sudarydamas sÄ lygas nukentėjusiesiems duoti parodymus iÅ¡kreipiant objektyviÄ tiesÄ . Visi nukentėjusieji, iÅ¡skyrus L. A., teisme laikėsi vieningos pozicijos, kad neva kerÅ¡yti už jį (taip jie visi suprato), visų pirma, atėjo ir imitavo, kad Å¡lapinasi kaltinamasis E. R., nors ikiteisminio tyrimo metu nei vienas iÅ¡ jų apie tai parodymų nebuvo davęs, net kaltinime nurodyta, jog konfliktÄ sukėlė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, o ne E. R..

Todėl akivaizdu, kad tokie nukentėjusiųjų parodymai negali bÅ«ti pripažįstami patikimais įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamųjų kaltę. Remiantis byloje esančias duomenimis ir teismo metu nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina tik tai, kad grupė asmenų įsivėlė į konfliktÄ , dėl ko vieÅ¡oje vietoje kilo muÅ¡tynės. Tačiau svarbiausias vieÅ¡umo kriterijus yra ne pati vieta, o atliekamų veiksmų akivaizdumas, jų atviras demonstratyvus antivisuomeninis pobÅ«dis.

Be to, galutinis veikos baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso ir nuo padarytos veikos motyvų.Skunde nurodoma ir tai, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog duomenų patvirtinančių, kad jis buvo Å¡ių veiksmų organizatorius ar kurstytojas byloje nėra, kaip ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis įtakojo asmenų, įsivėlusių į muÅ¡tynes apsisprendimÄ daryti Å¡iuos veiksmus. PrieÅ¡ingai, teisme apklausti nukentėjusieji patvirtino, kad jis norėjo nutraukti kilusį konfliktÄ , iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius asmenis, tačiau pats, nesant tam jokio pagrindo buvo sumuÅ¡tas.

Apelianto teigimu, Å¡iuo konkrečiu atveju sulaikant jį patys nukentėjusieji elgėsi neadekvačiai, nes netinkamai įvertino jo veiksmų, susijusių su Å¡lapinimusi baro kieme pavojingumÄ , kad jo veiksmai vieÅ¡oje vietoje nebuvo nukreiptas į vieÅ¡osios rimties sutrikdymÄ , jo tyčia nebuvo nukreipta į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jis nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimo. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog jo elgesys buvo įžūlus, agresyvus ar chuliganiÅ¡kas, jis tiesiog norėjau nusiÅ¡lapinti baro kieme, nes baro tualetas buvo užimtas.

Be to, nukentėjusieji netinkamai įvertino jo veiksmų, susijusių su dalyvavimu tolesniame konflikte pavojingumÄ , t. y. neatsižvelgė į tai, kad jis savo veiksmais siekė vienintelio tikslo iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius vaikinus, todėl nukentėjusieji neturėjo jokio pagrindo jį sulaikyti, juolab padarant jam pačiam visiÅ¡kai neproporcingÄ jo veiksmams žalÄ . Taip pat apeliantas teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad jo veiksmai yra neteisingai kvalifikuoti, kadangi jis savo veiksmais siekė vienintelio tikslo iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius vaikinus, nes iÅ¡ dalies jautėsi kaltas, kad bare papasakojo apie įvykius kieme, ir bÅ«tent dėl to, nors ir be jo raginimų, skatinimų ar pritarimo, bare buvę vaikinai įsivėlė į konfliktÄ .

Nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Kaip nustatyta iÅ¡nagrinėtos bylos medžiaga, nukentėjusieji patvirtino, kad muÅ¡tynes pradėjo ne jis, kad pastarasis atsirado po kurio laiko ir mėgino atskirti besimuÅ¡ančius.Skunde nurodoma ir tai, kad nors teismas konstatavo, jog nukentėjusiųjų užpuolimas ir smÅ«gių jiems sudavimas kilo dėl menkavertės priežasties.

Tačiau teismas neįvardijo sukelto konflikto kaltininko. Ä®vykių loginė seka patvirtina, tik tai kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, sukėlė konfliktÄ su nukentėjusiaisiais, siekdamas atkerÅ¡yti už tai, kad iÅ¡ kiemo buvo jis iÅ¡varytas ketinantis namo laiptinėje Å¡lapintis ji, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Å¡ie jo veiksmai iÅ¡ anksto buvo suderinti su juo. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu nepakanka vien tik nukentėjusiųjų manymo ar spėjimo.

Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė savarankiÅ¡kai patvirtina ir tai, kad Å¡is asmuo, kaip teigia nukentėjusieji, reikalavo grÄ Å¾inti dirÅ¾Ä , vadinasi aplinkybė, kad jam diržas buvo grÄ Å¾intas Å¡iam asmeniui nebuvo žinoma, todėl darytina iÅ¡vada, kad ne jis sukurstė ar kaip nors kitaip paveikė šį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį veikti prieÅ¡ingai teisei.Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina kad siekdami sulaikyti nors vienÄ asmenį, nukentėjusieji pasirinko jį, nes jis nebuvo agresyvus.

Nukentėjusieji, naudodami fizinę jėgÄ pargriovė ant žemės jį, padarydami jam sužalojimus, kurie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie ne J. L. iÅ¡ pradžių ketino sulaikyti, nes jis atėjo vėliau, nebuvo arÅ¡us. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis) Juos nukentėjusysis M.

A. patvirtino. Skundo autoriaus nuomone, minėti nukentėjusiojo M. A., liudytojų E. R., M. S. parodymai patvirtina, kad jo veiksmai yra atsakas į pačių nukentėjusiųjų veiksmus ir siekis iÅ¡spręsti konfliktÄ . Jo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo nukreipti ne tikslu pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o nutraukti ir iÅ¡vengti netinkamų nukentėjusiųjų veiksmų.Skunde pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. L. gynėjas advokatas Mantas Å riupÅ¡a prašė nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo J. L. apeliacinis skundas atmetamas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal nuteistojo J. L. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieÅ¡tarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo nuosprendžio turiniui.

PrieÅ¡ingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Taigi, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su nukentėjusiųjų parodymų vertinimu.

Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iÅ¡ esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).Nuteistasis J.

L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nebuvo muÅ¡tynių iniciatorius, jo veiksmai buvo atsakas į pačių nukentėjusiųjų netinkamÄ elgesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad paties nuteistojo J. L. parodymai viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo tiek nuteistųjų J. L. ir E. R. bei nukentėjusiųjų A.

A., L. A., L. A. bei M. A. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu ir jų pagrindu padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kurios abejonių apeliacinės instancijos teismui nekelia. Pagrįstai apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusiųjų A. A., L. A., L. A. bei M. A. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, dėl kai kurių aplinkybių skyrėsi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant pašalinti kai kuriuos parodymų nesutapimus, pirmosios instancijos teismas pagarsino nukentėjusiųjų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusieji A. A., L. A., L. A. ir M. A. iÅ¡ esmės patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad netikėti minėtų nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, o parodymuose esatys netikslumai yra neesminiai. Be to, nustatyta, kad įvykio metu buvo kilusi sumaiÅ¡tis, iÅ¡gÄ stis, todėl natÅ«ralu, jog nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės gali Å¡iek tiek skirti. Vertinat nukentėjusiųjų parodymus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad teisme jie buvo apklausti jau praėjus kuriam laikui po įvykio.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusieji turi kokį nors suinteresuotumÄ apkalbėti nuteistÄ jį J. L.. Nukentėjusiųjų A. A., L. A., L. A. bei M. A. parodymus patvirtina byloje esančios specialistų iÅ¡vados, liudytojų E. R. ir M. S. parodymai bei kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Baudžiamojoje byloje esamų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir J. L., E. R. ir nenustatyto asmens kilo po to, kai J. L., kuris ketino Å¡lapintis laiptinėje, o nukentėjusioji L.

A. jį iÅ¡ ten iÅ¡varė, buvo atėmusi dirÅ¾Ä , kurį grÄ Å¾ino, papasakojo apie tai savo pažįstamiems su kuriais kartu leido laisvalaikį. Po ko nenustatytas asmuo, E. R. bei J. L. dar kartÄ grįžo į įvykio vietÄ kur įvyko muÅ¡tynės tarp pastarųjų ir nukentėjusiųjų. Ko pasekoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ranka vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam A. A. į veidÄ , o J. L. ne mažiau nei du kartus sudavė ranka į veidÄ nukentėjusiajam A. A.. Kitas nuteistasis E. R. tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A.

A. į veidÄ , nukentėjusiajai L. A. į veidÄ bei nukentėjusiajam M. A. į deÅ¡inį Å¡onÄ , tuo bendrais nuteistųjų ir nenustatyto asmens veiksmais nukentėjusiajam A. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiesiems L. A. bei M. A. sukeltas fizinis skausmas. Nors nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis siekė konfliktÄ baigti taikiai, tačiau Å¡iuos jo argumentus paneigia nukentėjusiosios L. A. parodymai, kad į muÅ¡tynes įsivėlė ir J. L. bei nukentėjusiojo A.

A. parodymai, kad J. L. situacijÄ bandė Å¡velninti tik tuomet, kai viskas buvo aprimę. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad dėl Å¡ių nuteistųjų J. L., E. R. bei nenustatyto asmens veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieÅ¡ kitus asmenis buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiesiems nežymiai sutrikdant sveikatÄ bei sukeliant fizinį skausmÄ , bet ir tai, kad nukentėjusieji nakties metu turėjo nutraukti savo poilsį, kviesti policijÄ .

Be to, nuteistųjų ir tyrimo metu nenustatyto asmens vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidžiančius veiksmus matė paÅ¡aliniai asmenys, dėl kilusio triukÅ¡mo aiÅ¡kintis aplinkybių atėjo ir nukentėjusiųjų kaimynė liudytoja E. R. ir atokiau stovėję nuteistųjų pažįstami asmenys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje neabejotinai nustatyta, kad smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo vartojamas dėl menkavertės priežasties, t. y. dėl to, jog J. L. buvo iÅ¡vartytas iÅ¡ laiptinės, kai ketino joje Å¡lapintis, ir apie tai papasakojus aplinkiniams, kiti asmenys nuėjo aiÅ¡kintis, prie kurių smurto prisidėjo ir J.

L.. Toks konflikto pobÅ«dis, fizinio smurto panaudojimas vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis patvirtina, kad nuteistasis J. L. suprato, jog tuo bus sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nuteistieji J. L., E. R. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė kaip bendravykdytojai. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

BendrininkavimÄ apibÅ«dina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kas nuteistasis J. L. su E. R. ir su tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagrįstai buvo pripažinti nusikalstamos veikos bendrininkais – bendravykdytojais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmieji smÅ«gius nukentėjusiesiems sudavė tyrimo metu nenustatytas asmuo bei E. R., po to veikÄ kartu su jais tęsė ir J. L., kuris ne mažiau du kartus kumščiu sudavė A. A., po ko dar E. R. sudavė A. A. į galvos sritį. Taigi J. L. bÅ«damas Å¡alia ir matydamas tokius bendrininkų veiksmus, jiems neprieÅ¡taravo ir nebandė jų nutraukti, taigi pritarė tokiam bendrininkų elgesiui.

Å ios aplinkybės patvirtina J. L., E. R. ir tyrimo metu nustatyto asmens veiksmų, tyčios bendrumÄ bei konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡tÄ tarpusavio sutarimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Priimdamas nuosprendį, teismas detaliai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo iÅ¡vadas.

Su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo kolegija. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. IÅ¡vados dėl J. L. kaltumo padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ iÅ¡samiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                  Albinas Antanaitis                                                                  Giedrius Endriukaitis Svetlana Jurgaitienė