f91ae3cb-1768-406f-935c-ad802b03e2d5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1311-232/2012Teisminio proceso Nr.:Nesuteiktas                                               Kategorija 44.2.,73.2.5.2.                                                                                                                                                                                  (S)                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.     Vilnius           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) „If P&C Insurance AS“ filialo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS” filialo ieÅ¡kinį atsakovams UAB DK “PZU Lietuva”, L.

G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: R. J., J. J..              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:          I.GINČO ESMĖ.ieÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“ filialas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės L. G. ieÅ¡kovo naudai 15 151 Lt patirto žalos (nuostolio); 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų (nuo 15 151 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; iÅ¡ atsakovo UAB DK „NORD/LB draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjos UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovo naudai 1 800 Lt žalos (nuostolio); 6 proc. metinių palÅ«kanų (nuo 1 800 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas patyrė 25 000 Lt žalÄ , žalos dydis atsispindi sÄ matoje, dėl to, jog draudėjo R. J. butÄ , esantį Baltijos pr., Klaipėda apliejo vanduo. Tiriant draudiminį įvykį, nustatyta, jog vanduo į draudėjo butÄ pateko iÅ¡ buto, esančio Baltijos pr., Klaipėda, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei L. G.. Atsakovė nėra atlyginusi 16 951 Lt ieÅ¡kovo patirtos žalos. Kadangi pagal namų turto draudimo sutartį NTD Nr.017967 atsakovės civilinės atsakomybės draudimo suma yra 2 000 Lt, besÄ lyginė įskaita kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju – 200 Lt, tokiu atveju ne tik atsakovei tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , bet ir atsakovės atsakomybę pagal aukščiau minėtÄ draudimo sutartį apdraudusiai UAB DK „PZU Lietuva“, kuri sudarytų 1 800 Lt.

Atsakovė L. G. atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė ieškovui gera valia sumokėjusi 8 049 litus, todėl žalos yra atlyginimo, nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad jo prašoma priteisti žala atsirado dėl L. G. neteisėtų veiksmų. Taip pat neįrodė priežastinio ryšio būvimo tarp atsakovės veiksmų ir jam padarytos žalos t.y. ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės elementų buvimo atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei pačios jos kaltės, nepateikė įrodymų, kad žala atsirado kaip L.

G. veiksmų pasekmė. SÄ matos turinys neatitinka praneÅ¡ime apie draudiminį įvykį nurodytÄ Å¾alos dydį ir pobÅ«dį. Atsakovo UAB DK “PZU Lietuva” atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės dėl 2008 01 13 įvykio kilimo ir žalos atsiradimo. Kadangi byloje nėra įrodyta jog atsakovė atsakinga už 2008 01 13 įvykio kilimÄ bei jo metu padarytos žalos padarymÄ , atitinkamai atsakovui, kaip civilinės atsakomybės draudikui neatsiranda sutartinė civilinė atsakomybė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl 2008 01 13 įvykio.

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu (b.l. 152-155)          ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.  Teismas iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovo sÄ matoje nurodyta darbų dalis yra nesusijusi su remonto kaÅ¡tais, todėl jų įtraukimas į sÄ matÄ yra nepagrįstas. Atsakovė L. G. sumokėjo ieÅ¡kovui 8 049 litų sumÄ kaip kompensacijÄ už patirtÄ Å¾alÄ t.y. įvykdė pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė. III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.

        Apeliantas „If P&C Insurance AS“ filialas apeliaciniu skundu (b.l. 165-170) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 06 22 priimtÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog iÅ¡ esmės Å¡iuo nagrinėjamu atveju ginčo dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io nekilo, kadangi atsakovė 2008 07 31 pripažindama savo kaltę 2008 07 31 pavedimu pervedė ieÅ¡kovui 8 049 Lt. Byloje ginčas kilo dėl žalos dydžio.

Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas mažindamas priteistinos draudimo iÅ¡mokos dydį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog A. B. lokalinė sÄ mata Nr.S015 yra suklastota, pažymėjo, jog minėtoje sÄ matoje nurodant metus akivaizdžiai padaryta techninė klaida, kuri jokios įtakos pačios sÄ matos pagrįstumui neturi. Draudimo iÅ¡moka paskaičiuota kompetetingų ieÅ¡kovo darbuotojų, kurie galėjo objektyviai nustatyti ir apskaičiuoti nuostolių dydį.

Dar viena 2010 11 16 sÄ mata pateikta byloje su tikslu teismui ir Å¡alims aiÅ¡kiau nurodyti patirtų nusotolių dydį ir paskirtymÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog sÄ matų sumos skiriasi, neatsižvelgė į tai, jog 2010 11 16 sÄ matoje nėra paskaičiuojamas PVM (18 proc.), pelno procentas (5 proc.) bei į tai, jog yra sumažintas pridėtinių iÅ¡laidų procentas nuo 45 proc. iki 15 proc. Dėl Å¡ios priežasties ir susidarė minėtas skirtumas. Be to teismas paskaičuodamas nuostolius nepaskaičiuoja pagalbinių medžiagų vertės, papildomų mechanizmų vertės ir kitų mokesčių.

Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pasirėmė atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikta 2008 11 13 lokaline sÄ mata, kadangi pateiktoje sÄ matoje apskaičiuojami tik dviems buto kambariams atstatomieji kaÅ¡tai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes tinkamai nenustatė ir neiÅ¡tyrė bylos duomenų, susijusių su sugadinto apdrausto turto atkuriamÄ ja verte.           Atsakovė L. G. atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 06 22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog primosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal esamÄ R. J. buto bÅ«klę žala yra daugiau nei pilnai atlyginta atsakovės L. G. sumokėtos 8 049 Lt sumos apimtimi. Ä® bylÄ pateiktos UAB DK „PZU Lietuva“ bei L. G. aplietų patalpų remonto sÄ matos, kurios apėmė remontuotinų patalpų sÄ naudas. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo pateiktÄ 2010 11 16 sÄ matÄ Ä¯vertino kritiÅ¡kai, kadangi pagal kitus byloje esančius įrodymus, sÄ matoje yra daug neatitikimų.

Apeliantas nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl sÄ matoje nurodytų remonto darbų, kurie yra nesusiję su turto apgadinimo paÅ¡alinimu, todėl tai yra pagrindas mažinti žalos atlyginimÄ .          Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 06 22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog apeliantas iÅ¡mokėjęs 25 000 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , draudžiamÄ jį įvykį administravo nerÅ«pestingai, atmestinai, todėl aiÅ¡kiai per didelę iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo savo iniciatyva ir rizika.

Pažymėjo, jos atsakovė L. G. jau yra sumokėjusi apeliantui 8 049 Lt dydžio kompensacijÄ , kadangi apeliantas neįrodė didesnio žalos dydžio, laikytina, kad Å¡ios sumos pilnai pakanka 2008 01 13 užpylimo metu padarytiems nuostoliams kompensuoti.            IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).      Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).             IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateikto Gyventojų turto draudimo liudijimo kopijos matyti, kad trečiasis asmuo j.J. buvo sudaręs su ieÅ¡kovu gyventojų turto draudimo sutartį (t.1,b.l.11,1t.).       Byloje yra pateikta trečiojo asmens ieÅ¡kovui (draudikui) adresuoto praneÅ¡imo apie draudiminį įvykį kopija (t.1,b.l. 12), iÅ¡ kurios turinio matyti, kad ieÅ¡kovas trečiojo asmens praneÅ¡imÄ apie jo buto užliejimÄ yra gavęs 2008 01 22 Å¡iame praneÅ¡ime trečiasis asmuo rašė jog grįžęs į savo butÄ Baltijos pr., Klaipėdoje. rado svetainėje tyvuliuojantį vandenį, svetainėje nuo lubų lašėjo vanduo, taip pat nuo kambario sienos, buvo sugadinta elektros instaliacija, nes įjungus elektrÄ prie lempos girdėjosi paÅ¡aliniai garsai, viskÄ iÅ¡valius pastebėjo jog sugadinta grindų laminatas koridoriuje ir svetainėje, svetainės lubos ir kambario sienos.

        Byloje taip pat yra pateiktas UAB „Pempininkų valda“ 2008 01 28 pranešimas ieškovui (t.1,b.l.

18) jog komisija apžiÅ«rėjo trečiojo asmens butÄ nustatė, kad buvo aplietos kambario ir koridoriaus lubos, sienos ir grindys.              2008 01 17 suraÅ¡ytas pastatų sugadinimo aktas (t.1,b.l.13) pasiraÅ¡ytas trečiojo asmens ir draudiko atstovo, kurioje užfiksuota jog buvo sugadintos svetainės tapetuotos ir dažytos lubos, sienos, laminato grindys; mažajame koridoriuje dažytos lubos, tapetuotos sienos ir grindų laminatas; didžiojo koridoriaus lubos ir grindys, virtuvės grindys, elektros instaliacija, vaikų kambario sienos lubos ir grindys, apgadintas „Tochiba“ markės televizorius „Samsung“ kino sistema.            Trečiasis asmuo buvo pateikęs lokalinę statybos darbų sÄ matÄ (t.1,b.l.14-16,90,91) 33 445 Lt sumai. 2008 04 07 sutartimi - suderinimo aktu Nr. KL/PS/0165 (t.1,b.l.22) pasiraÅ¡ytu ieÅ¡kovo (draudiko) ir trečiojo asmens (draudėjo) remonto darbų atstatymo darbų kaina nurodyta 25 300 Lt pagal pateiktas suderintas lokalines sÄ matas aktu draudikas įsipareigojo trečiajam asmeniui pervesti 25 000 Lt sumÄ (iÅ¡skaičiavęs sutartyje nurodytÄ franÅ¡izę), kuriÄ ir pervedė trečiajam asmeniui 2008 04 18 (t.1,b.l.23).

Byloje taip pat yra ieškovo turto žalų ekspertės paaiškinimas (t.2,b.l.

69) jog žalos atlyginimas buvo sumažintas, nes trečiasis asmuo pageidavo remonto darbus atlikti Å«kio bÅ«du ir buvo atimtos tokios sumos: 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio, 5 proc. pelno mokesčio, nuo 45 proc. iki 15 proc. sumažintos pridėtinės iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas yra pateikęs ir atitinkamai patikslintÄ sÄ matÄ (t.2,b.l. 76-78).           Atsakovė L. G. – G į bylÄ yra pateikusi duomenis jog sumokėjo 8 049 Lt žalos atlyginimo (t.1,b.l. 176) taip pat yra pateikusi savo statybos - remonto darbų sÄ matÄ pagal, remonto darbų vertė su PVM 20 756 Lt be PVM 17 590 Lt (b.l. 177-179), kurioje nurodomi dviejų patalpų (svetainės ir didžiojo kambario) remonto kaÅ¡tai, ir yra pateikusi mokėjimo nurodymo kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad ji yra atlyginusi dalį žalos pagal pateiktÄ sÄ matÄ neskaičiuojant darbo mokesčių, darbo užmokesčiolygiÄ 8049 Lt sumai.

         Atsakovas PZU Lietuva yra pateikęs remonto darbų sÄ matÄ 6017 Lt sumai (t.1,b.l.70,71), sudarytÄ remiantis aukščiau minėtos UAB „Pempinikų valda“ komisijos iÅ¡vadomis, kurios buvo pateiktos 2008 01 28 raÅ¡te ir kuriose nurodyta jog vanduo apgadino ne visas buto patalpas, kurių remonto iÅ¡laidos įtrauktos į trečiojo asmens sÄ matÄ .                          IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs ir UAB „Pempinikų valdos“ 2010 04 01 raÅ¡tÄ PV-SR-10-0084 iÅ¡ kurio matyti, kad iÅ¡ atsakovei priklausančio buto buvo aplietas ne tik trečiojo asmens butas, bet ir tarp trečiojo asmens ir atsakovės buto esantis Ž.

G. butas Nr.59, abiejuose butuose komisija nustatė jog aplietos koridoriaus ir kambario sienos lubos ir grindys, taip pat UAB „Pempininkų valdos“ 2008 01 15 patikrinimo aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad patikrinusi, komisija nustatė jog tiek bute Nr. 63, tiek bute Nr. 59 aplietos koridoriaus ir kambario lubos, sienos ir grindys, taip pat pateikti duomenys, kad 2008 01 14 buto Nr. 63 gyventojai kreipėsi į avarinę tarnybÄ dėl jų bute trÅ«kusios tualeto bakelio lanksčios žarnelės trÅ«kimo (t.2b.l. 36-44).

Atsakovė į bylÄ yra pateikusi antstolės V. D. 2011 02 21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ su buto nuotraukomis (t.2,b.l. 114-116).               Taigi, ginčas byloje yra kilęs tarp draudiko (ieÅ¡kovo), iÅ¡mokėjusio draudėjui (trečiajam asmeniui) draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio kalta atsakovė, kuri savo ruožtu yra sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį su kitu draudiku (atsakovu). IeÅ¡kovas naudodamasis subrogacijos teise numatyta CK 1015 straipsnyje prašė prisiteisti iÅ¡ atsakovų: už žalÄ atsakingo asmens, atsakovės ir jos civilinės atsakomybės draudiko, iÅ¡mokėtÄ visÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Todėl sprendžiant Å¡alių ginÄÄ taikytinos tiek draudimo santykius tiek, tiek civilinę deliktinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos.            6.245 straipsnio 1 dalis kurioje suformuluota bendroji civilinės atsakomybės samprata numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Deliktinė civilinė atsakomybė, pagal 6.245 straipsnio 2 dalį yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.           CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsakomybei kilti būtina nustatyti priežastinį ryši tarp neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių.              Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 248 straipsnio 1dalis).

Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 248 straipsnio 2,3 dalys).         Šioje byloje ginčo dėl žalÄ sukėlusio įvykio ir atsakovės kaltės byloje nėra, atsakovė savo atsakomybę dėl buto užpylimo neneigia. Å alys ginčijasi dėl atlygintino žalos dydžio.        6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Sumažintas nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už draudimo sumÄ , kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo bÅ«ti privalomai apdrausta.            Reikia pažymėti, kad Å¡ioje byloje yra susiklosčiusi tokia situacija kai pats nukentėjusysis asmuo žalos atlyginti nepraÅ¡o, kadangi savo turtÄ , kuris nukentėjo per įvykį buvo apdraudęs ir yra gavęs draudimo iÅ¡mokÄ , todėl už žalÄ atsakingai atsakovei pretenzijų neturi.

Taigi byloje praÅ¡oma priteisti ne žalos atlyginimÄ , regreso teise pagal CK 280 straipsnio priklausančiÄ asmeniui, atlyginusiam kito asmens padarytÄ Å¾alÄ tokio dydžio, kiek pastarasis yra sumokėjęs žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti ryÅ¡ium su draudiminiu įvykiu trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , pagal jo sudarytÄ sutartį su trečiuoju asmeniu, subrogacijos pagrindais.          Taigi Å¡ioje byloje yra susiklosčiusi tokia įstatymo numatyta situacija kai deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo, asmuo turi padengti ieÅ¡kovo, ryÅ¡ium su draudimo sutarties vykdymų turėtas iÅ¡laidas.             CK 6.987 straipsnis draudimo sutartį apibÅ«dina kaip sutartį, kuria viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.6.997 straipsnio 1,2 dalys nustato, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (draudimo suma) draudikas įsipareigoja iÅ¡mokėti, nustatoma draudimo sutarties Å¡alių susitarimu arba įstatymu, draudimo suma negali virÅ¡yti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės).

Draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugÄ privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumÄ ar sumas (draudimo įmokÄ (premijÄ ). Taigi, tarp trečiojo asmens buvo sudaryta atlygintinė turto draudimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs atsitikus draudiminiam įvykiui, iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kuri savo ruožtu paskaičiuojama pagal tam tikras taisykles. CK 6.1015 straipsni 1 ir 2 dalys numato, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Tačiau reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi ir žalos dydis nustatinėjamas ne pagal draudimo santykius reguliuojančias teisės normas, tame tarpe ir žalos atlyginimo bei draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymo taisykles reguliuojančias draudimo Å¡alių santykius, kuriomis remia savo reikalavimus apeliantas, bet pagal CK normas reguliuojančias asmens deliktinę atsakomybę.

IeÅ¡kovas draudimo santykiuose su trečiuoju asmeniu bÅ«damas atlygintinės sutarties Å¡alis, verslininkas, kurio verslo esmę sudaro tai, kad jis už tam tikrÄ mokestį - draudimo įmokÄ garantuoja kitos Å¡alies turto ar kitokio intereso apsaugÄ ir veikia savo rizika, vadovaudamasis tam tikromis taisyklėmis. Todėl pagrįsta tikėtis ir reikalauti jo didesnio atidumo ir rÅ«pestingumo bei operatyvumo apskaičiuojant ir iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokas. Kaip pripažįsta pats apeliantas savo skunde Draudimo iÅ¡mokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumÄ , draudimo vertę kitas reikÅ¡mingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų iÅ¡vadomis. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos spręsdamas ginÄÄ pagrįstai vadovavosi civilinės atsakomybės bendrosiomis ir deliktinės atsakomybės bei žalos atlyginimo CK normomis lemiančiomis, ne tik už žalÄ atsakingo asmens pareigÄ atlyginti žalÄ , bet ir žalÄ patyrusio asmens pareigÄ Ä¯rodyti žalos dydį, kuris nebÅ«tinai turi sutapti su draudimo iÅ¡mokos suma, nustatyta remiantis draudimo santykius reguliuojančiomis teisės normomis.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada jog visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia nukentėjusiojo grÄ Å¾inimÄ Ä¯ tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų nepadarius žalos. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ žalos padariusio asmens negalima iÅ¡ieÅ¡koti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, kas reikÅ¡tų nepagrįstÄ nukentėjusiojo praturtėjimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT), apelianto cituojamoje 2009 04 14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 pasisakydamas dėl sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymo, pabrėžė jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum –principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodÄ paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieÅ¡ turto sugadinimÄ buvusios bÅ«klės turtÄ .

LAT minėtoje nutartyje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du, o žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, remiantis CPK suformuluotomis taisyklėmis. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

Kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas , įvertinęs pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl turto sužalojimo R. J. ir J. J., dalį ieÅ¡kovo reikalavimų atlyginti nuostolius atmetė pagrįstai, nustatęs, kad dalis į ieÅ¡kovo pateiktÄ remonto darbų sÄ matÄ Ä¯trauktų darbų nesusiję su sugadinimų paÅ¡alinimu remonto darbai ir visi sÄ matoje nurodyti nuostoliai neįrodyti. Teismas palyginęs nuotraukas, darytas 2008 sausį po draudiminio įvykio (b.l.212-225,1t.) ir 2011 vasario 21 dienÄ darytas nuotraukas prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.114-120,2t.) ir nustatė, kad sienos ir grindys nebuvo remontuotos, remdamasis liudytojas H.

V. parodymais, kuris nurodė, kad 2008 sausio viduryje R. J. bute elektra veikė be sutrikimų, R. J. elektros sutrikimais nesiskundė, sprendė, kad elektros instaliacija nebuvo keista, elektros prietaisai veikė reiÅ¡kia remontas jiems nebuvo reikalingas. Kolegija pritaria atsakovo PZU Lietuva atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakytai nuomonei, kad užlietos buvo tik dvi trečiojo asmens buto patalpos koridorius ir kambarys (svetainė), tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡ paties trečiojo asmens praneÅ¡imo apie įvykį draudikui, iÅ¡ komisijos, kuri apžiÅ«rėjo ne tik trečiojo asmens bet ir to paties įvykio metu užlietÄ butÄ Nr. 59, priklausantį Ž.

G. ir nustatė jog abiejuose butuose, kurie yra vienas po kitu užlietos tik dvi patalpos. Å ie įrodymai - komisijos suraÅ¡yti aktai yra objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki Todėl laikytina, kad žalÄ patyręs asmuo neįrodė jog defektai kituose jo buto kambariuose atsirado bÅ«tent nagrinėjamo įvykio pasėkoje. Be to, kaip nurodė atsakovė, buto Nr. 59 savininkė Ž. G. dėl žalos atlyginimo į jÄ iÅ¡ viso nesikreipė, nors jos butas yra tiesiog po atsakovės butu, tarp trečiojo asmens ir atsakovės buto ir turėjo nukentėti labiau nei trečiojo asmens butas.

Kaip aiÅ¡kėja iÅ¡ teismui pateiktų, darytų 2008 sausį po draudiminio įvykio (t.1,b.l.212-225,1t.) ir 2011 vasario 21 dienÄ darytų ir su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.2b.l.114-120,2t.), pateiktų nuotraukų, defektai ir sugadinimai tokie nežymÅ«s jog trečiasis asmuo jų taip ir nepaÅ¡alino. Konstatavus, kad byloje nėra objektyvių įrodymų jog užliejimo metu nukentėjo kitos trečiojo asmens buto patalpos iÅ¡skyrus koridorių ir kambarį (svetainę), laikytina, kad žalÄ patyręs asmuo neįrodė žalos dydžio, kad buvo sugadintos ir kitos patalpos.

UAB DK „PZU Lietuva“ į bylÄ yra pateikusi lokalinę sÄ matÄ (t.1,b.l.70,71,1t.), pagal kuriÄ dviejų užlietų patalpų: kambario plane pažymėto indeksu 55-8 ir koridoriaus pažymėto indeksu 55 - 1 remonto kaina sudaro 6017 litus. Pažymėtina, kad pirmoji lokalinė sÄ mata, kuria vadovavosi ieÅ¡kovas buvo sudaryta neiÅ¡skiriant darbų atskirose patalpose vertės (t.1,b.l. 14-16), vėliau ieÅ¡kovas pateikė lokalinę sÄ matÄ pagal atskiras patalpas kurioje patalpų 55-8 ir 55-7 remonto iÅ¡laidas sudaro bendrai sudėjus 10 428,89 Lt (t.2,b.l.76-78).

Apeliantas nepagrįstai teigia jog teismas esant tokiems kaiÅ¡tų skirtumams turėjo skirti ekspertizę. Ä®rodyti žalos dydį kaip jau minėta yra žalÄ patyrusio asmens, kurio vietoje subrogacijos pagrindu pagal CK 1015 straipsnio 2 dalies nuostatas atsiduria žalÄ atlyginęs draudikas, taigi įrodinėti, kad bÅ«tent jo sÄ mata yra teisinga ir praÅ¡yti nepriklausomos ekspertizės turėjo pats ieÅ¡kovas. Teismas Å¡iuo atveju neįpareigotas, o atsižvelgiant, kad CPK numato jog teismo procesas vyksta vadovaujantis rungtyniÅ¡kumo principu ir negalėjo pats rinkti įrodymų.

Todėl kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi 8049 Lt žalos atlyginimÄ , kuris sudaro apytiksliai vidurkį tarp dviejų užlietų patalpų remonto iÅ¡laidų paskaičiuotų ieÅ¡kovo ir paskaičiuotų atsakovo UAB PZU Lietuva, ieÅ¡kinį atmetė pagrįstai. Tačiau, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais teiginiais jog ieÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs suklastotÄ sÄ matÄ , Å¡iuo atžvilgiu kolegija konstatuoja jog sÄ matoje nurodytoje datoje – 2007 01 22, dėl techninės klaidos neteisingai nurodyti metai.

Todėl pirmosios instancijos teismo teiginius apie suklastotÄ sÄ matos datÄ Å¡alina iÅ¡ apraÅ¡omosios sprendimo dalies.  Kiti apeliacinio Å¡ioje nutartyje neaptarti argumentai teisingam bylos iÅ¡sprendimui neturi reikÅ¡mės todėl plačiau neaptariami.    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija                                                                                                                                NUTARĖ:Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. birželio 22 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo „IF P&C Insurance AS filialo atsakovo UAB DK PZU Lietuva naudai 1210 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt litų) advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. IÅ¡ apraÅ¡omosios sprendimo dalies paÅ¡alinti teiginį, kad ieÅ¡kovas yra pateikęs į bylÄ suklastotÄ sÄ matÄ .

                          Teisėjai                                                                                Liuda Uckienė                                                                                     Aldona Tilindienė                                                                                     Andrius Ignotas            Â