AS-556-715-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-715/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01816-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. K. ir R. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. K. ir R. A. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai M. K. ir R. A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. A63-333-(3.2.1-BR4) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perdalijimo (amalgamacijos) projektą. Kartu pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Paaiškino, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2956-356/2011, visuose procesiniuose dokumentuose reiškė nesutikimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. A63-333-(3.2.1-BR4). Esmine priežastimi, kodėl nereiškė reikalavimo dėl minėto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, buvo tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė oficialaus ir motyvuoto atsisakymo tvirtinti projektą, t. y. pareiškėjai negalėjo ginčyti atsakovo sprendimo bei prašyti sprendimą panaikinti, nes iš sprendimo turinio buvo matyti, jog sprendimas neturi jokių atsisakymo tvirtinti projektą požymių. Tuo tarpu atsakovui nepateikus motyvuoto atsisakymo tvirtinti projektą, pareiškėjai prašė teismą (administracinė byla Nr. I-2956-365/2011) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės direktorių patvirtinti projektą. Teismo 2011 m. spalio 17 d. posėdyje (administracinė byla Nr. I-2956-365/2011) teisėjų kolegijos pirmininkas išaiškino teisę dėl skundo reikalavimo patikslinimo (reikšti reikalavimą dėl atsakovo sprendimo), tam, kad vėliau būtų išvengta dviprasmybių, tačiau pareiškėjai posėdžio metu patvirtino, jog palaiko savo pirminį reikalavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmetė M. K. ir R. A. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo paduoti ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas nurodė, kad nors administracinės bylos Nr. I-2956-365/2011 nagrinėjimo metu pareiškėjai reiškė nesutikimą su Sprendimu, tačiau teismui 2011 m. spalio 17 d. posėdyje išaiškinus pareiškėjų teisę skųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. A63-333-(3.2.1-BR4) (administracinė byla Nr. I-2956-365/2011), pareiškėjai vis tik atsisakė keisti skundo reikalavimą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administraciniam teismui patenkinus pareiškėjų pirminį reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) perdalijimo (amalgamacijos) projektą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad esant galiojančiam Sprendimui, nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) projektą. Vadovaujantis ABTĮ 23 ir 52 straipsniais teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui, todėl teismas bylą nagrinėja pareiškėjo pareikštų reikalavimų ribose. Šiuo atveju analizuojant pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą argumentus, negalima sutikti, jog prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip nepriklausančios nuo pareiškėjų valios. Pareiškėjai viso teisminio proceso metu teigė ir suprato skundžiamo sprendimo ydingumą, reiškė prieštaravimus dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau teismui net ir išaiškinus reikalavimo pakeitimo teisę, t. y. pareiškėjams realiai skųsti Sprendimą, pareiškėjai skundo reikalavimo nepakeitė. Vadinasi, šiuo atveju, net neturėtų būti svarstoma aplinkybė, jog pareiškėjai nesuvokė ar nesuprato šios teisinės situacijos bei ginčo sprendimo turinio, todėl nesutiktina, jog susiklosčiusią situaciją sąlygojo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjų valios.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad jie pasiliko prie pradinio reikalavimo, nes teismas išaiškino galimybę nagrinėti bylą netikslinant skundo. Be to, Sprendime nebuvo jokių atsisakymo požymių. Tai buvo tik raštas, liudijantis atsakovo vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Tokia veikla gali būti skundžiama nereikalaujant panaikinti jokio akto, o tik prašant įpareigoti viešojo administravimo instituciją atlikti tam tikrus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Šios bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė šį terminą atnaujinti.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu 2012 m. birželio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-1511/2012 konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi M. K. ir R. A. B. prašymą, 2011 m. balandžio 20 d. raštu Nr. A63-333-(3.2.1-BR4) atsisakė tvirtinti žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) projektą, nurodydama, kad šiuo atveju turėtų būti rengiamas detalusis planas. Pažymėta, kad šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą individualaus administracinio akto apibrėžimą ir vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostata, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aplinkybė, kad Sprendimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos pareiškėjams buvo išaiškinta ir Sprendimo tekste.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-2956-365/2011 duomenimis nustatyta, kad su Sprendimu pareiškėjai susipažino vėliausiai 2011 m. gegužės 20 d. (b. l. 1-3). Todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi teisę į teisminę gynybą jie galėjo realizuoti iki 2011 m. birželio 20 d. imtinai, tačiau atitinkamas skundas teismui buvo paduotas tik po vienerių metų – 2012 m. liepos 9 d.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Išnagrinėjusi šios bylos faktinius aspektus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tikrinamu atveju nebuvo objektyvių veiksnių, ribojančių pareiškėjų galias pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu. Kaip matyti iš M. K. ir R. A. B. prašymo argumentų, įsitikinimas, kad Sprendime atsakovas neišreiškė teisės normų taikymo rezultato, turinčio įtakos jų teisėms ir pareigoms, buvo grindžiamas išimtinai prielaidomis ir subjektyviu situacijos suvokimu. Pareiškėjai neneigia, kad ignoravo kompetentingos institucijos (Vilniaus apygardos administracinio teismo) pastangas padėti jiems suformuluoti skundo dalyką administracinėje byloje Nr. I-2956-365/2011 (b. l. 117-119) taip, kad pareikštais reikalavimais jų galimai pažeistos teisės būtų apgintos visa apimtimi, tuo ateityje išvengiant naujų teisinių ginčų. Be to, pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido ženkliai, šis delsimas buvo nulemtas jų pačių pasirinkto elgesio, todėl terminas neatnaujintas pagrįstai.

Atsižvelgusi į tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. K. ir R. A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė