2016-03-01 Nr. AB-4996-3-61-3-03104-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2489-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03104-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, ir Nacionalinei teismų administracijai dėl neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija (toliau – ir NTA), 11 669,28 Lt valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja nurodė, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 9FB-40-(4.46) jai paskirta 833,88 Lt pensija. Nuo 2013 m. sausio mėn. paskirta perskaičiuota teisėjų valstybinės pensijos suma už 9 metų teisėjo darbo stažą – 1 500,98 Lt (8 338,80 Lt (darbo užmokesčio vidurkis) padauginamas iš 18 proc. (teisėjo darbo stažas 9 metai)). Paskirta valstybinės pensijos suma 1 500,98 Lt buvo mažinama pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1 priede nustatytą koeficientą, todėl išmokama suma nuo 2013 m. sausio mėn. sudaro 1 223,30 Lt, remiantis tuo, kad teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimas, atsižvelgiant į visą teisėjo darbo stažą, teisės aktais nereglamentuotas. Dėl antikonstitucinėmis pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatų bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. susidarė 6 478,58 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. susidarė 5 190,70 Lt nepriemoka, todėl priteistinas teisėjų valstybinės pensijos skirtumas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš viso – 11 669,28 Lt.

Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija (toliau – ir atsakovai, apeliantai), atsiliepimu į skundą (b. l. 10–17) sutiko, kad pareiškėjai būtų priteista teisėjų valstybinės pensijos dalis – 1 061,42 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d., o likusią bylos dalį prašė nutraukti.

Atsakovai nurodė, kad pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo, ankstesniais teismų sprendimais buvo atmesta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalis dėl paminėto reikalavimo įsiteisėjo 2013 m. vasario 5 d. Dėl nurodytų aplinkybių bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pareiškėjai 5 190,70 Lt teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., turėtų būti nutraukta. Sutiko, jog pareiškėja turi teisę į jai teisėtai priklausančią 1 061,42 Lt neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, apskaičiuotą imant 5 metų pareiškėjos darbo stažą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę į jai teisėtai priklausančią 6 478,58 Lt neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, jei bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nuostatos gali būti nukreiptos į praeitį, t. y. teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos dalis turi būti apskaičiuota imant faktinį teisėjo darbo stažą (metais), netaikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio. Akcentavo, kad nuo 2013 m. sausio mėn. pareiškėjai paskirta perskaičiuota teisėjų valstybinės pensijos suma už 9 metų teisėjo darbo stažą – 1 500,98 Lt (8 338,80 Lt (darbo užmokesčio vidurkis) padauginamas iš 18 proc. (teisėjo darbo stažas 9 metai)). Paskirta valstybinės pensijos suma 1 500,98 Lt sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, todėl išmokama suma nuo 2013 m. sausio mėn. sudaro 1 223,30 Lt (1 500,98 Lt padauginta iš apskaičiuoto koeficiento 0,815). Pažymėjo, kad teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimas, atsižvelgiant į visą teisėjo darbo stažą, teisės aktais nereglamentuotas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 37–41) iš dalies patenkino pareiškėjos skundą. Teismas nutraukė bylą dėl reikalavimo priteisti 5 190,70 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2 183,73 Eur teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d.

Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką 5 190,70 Lt nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-288/2013 baigėsi procesas administracinėje byloje pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R.

Ž. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Šia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-339/2013 dalį, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P146-138/2013 atnaujintas procesas, pakeitė ir išdėstė taip: „Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigotas perskaičiuoti R.

Ž. paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 9 metų R. Ž. teisėjos darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. jai paskirti 18 procentų, skaičiuojamų nuo pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniaisiais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, dydžio pensiją, t. y. 1 500,98 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, tačiau tik iki tol, kol įsigalios Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisos, suderintos su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis, panaikinti ir pareiškėjos skundą šioje dalyje atmesti“.

Vadinasi, pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo, buvo atmesta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalis dėl paminėto reikalavimo įsiteisėjo 2013 m. vasario 5 d. Šiam sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 str. 3 d.).

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, teismas bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 5 190,70 Lt teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nutraukė.

Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d., nurodė, kad, kaip matyti iš NTA pažymos 10 stulpelyje nurodytų duomenų, pareiškėjai per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka – 6 478,58 Lt. Teismas laikė, kad pareiškėja turi teisę į jai teisėtai priklausančią 6 478,58 Lt neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, taip pat į jai teisėtai priklausančią 1 061,42 Lt dydžio neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėja nuo 2012 m. nuosekliai gina savo pažeistas teises, jos sprendimas dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos nėra įvykdytas.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose: Nr. A1-438/2005, Nr. A575-1831/2011, Nr. A552-519/2013 ir kt.), padarė išvadą, kad kol viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl ne visos paskirtos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Teismas pagal bylos faktines aplinkybes nustatė, jog teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovų dėl neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo negali būti laikomi susiklosčiusiais galutinai Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Pareiškėja, gindama savo teises dėl pensijos sumažinimo, kreipėsi į teismą per įstatymo nustatytą terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.

Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad teisės į pensiją turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principą, skelbiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į šias aplinkybes, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Ši teisės norma nustatė, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Todėl veiksmingas pareiškėjos teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas.

Teismo vertinimu, skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo pareiškėja padavė 2012 m. balandžio 20 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2398-244/2013, Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO), jos gaunamos pensijos ribojimas pradėtas taikyti 2010 m. sausio mėn., todėl darytina išvada, kad pareiškėja nėra praleidusi termino teisme ginti galbūt pažeistas savo teises. Pažymėjo, jog pareiškėjai nuo 2013 m. sausio mėn. paskirta perskaičiuota teisėjų valstybinės pensijos suma už 9 metų teisėjo darbo stažą – 1 500,98 Lt. Paskirta valstybinės pensijos suma 1 500,98 Lt sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą. Kaip matyti iš pažymų duomenų ir NTA pažymoje išdėstytų teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo paaiškinimų, pareiškėjos kaip teisėjos valstybinės pensijos dydis apskaičiuotas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Pareiškėja turi teisę į jai teisėtai priklausančią 6 478,58 Lt neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, taip pat į jai teisėtai priklausančią 1 061,42 Lt dydžio neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Būtent šis turtinis praradimas pripažįstamas pareiškėjos teisių pažeidimu ir teismas jį privalo pašalinti visa apimtimi. Pasisakydamas dėl subjekto, iš kurio turi būti priteisiama valstybinės pensijos nepriemokos suma, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 šiuo aspektu pateiktu teisės aiškinimu, konstatavo, jog, atsižvelgus į šią naujai formuojamą administracinių teismų praktiką, nagrinėjamu atveju teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka 2 183,73 Eur (7 540 Lt (1 061,42 + 6 478,58)) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. turi būti priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

III. Atsakovai apeliaciniu skundu (b. l. 44–49) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo dalį: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatos nukreipiamos į praeitį, t. y. galioja ir iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo, tuomet priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 6 478,58 Lt (1 876,33 Eur) neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, apskaičiuotą imant faktinį teisėjo darbo stažą (metais), netaikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo; 2) jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų priešingai, t. y. kad Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos negali būti nukreiptos į praeitį, o tik į ateitį, tuomet pareiškėja turi teisę į jai priklausančią 1 061,42 Lt (307,41 Eur) neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, apskaičiuotą imant 5 metų pareiškėjos darbo stažą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo.

Atsakovai nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteista 2 183,73 Eur teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. Teigia, jog pareiškėjai priklausančios sumos dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į tai, ar teismas nuspręstų, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatos turi būti nukreiptos į ateitį, t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo. Pažymi, kad nagrinėjant bylą taip pat buvo keliamas klausimas dėl teisinių pasekmių, kurias sukelia Konstitucinio Teismo konstatavimas, jog įstatymas arba kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai (dėl Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo galios nukreipimo į ateitį ar praeitį). Palaiko argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikia argumentus dėl pareiškėjai apskaičiuotos ir mokėtos pensijos. Teigia, jog teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė pareiškėjai ir 1 061,42 Lt, ir 6 478,58 Lt (bendra suma – 2 183,73 Eur) teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., nes pareiškėja turi teisę į jai priklausančią 1 061,42 Lt (307,41 Eur) dydžio neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, jei teismas nuspręstų, jog Konstitucinio Teismo nutarimo galia yra nukreipiama į ateitį, arba 6 478,58 Lt (1 876,33 Eur) dydžio neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, jei teismas nuspręstų, jog Konstitucinio Teismo nutarimo galia yra nukreipiama į praeitį.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 53–54) prašo nepatenkinti apeliacinio skundo.

Pareiškėja nurodo, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, nes teismas, remdamasis naujai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-673/2013), priėmė teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pasisakydama dėl šios apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovų apeliaciniame skunde yra keliamas tik vieno iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduoto skundo reikalavimų (t. y. reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 6 478,58 Lt (1 876,33 Eur) dydžio laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-16 neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalį) pagrįstumo klausimas, taip pat į tai, kad kitas pareiškėjos skundo reikalavimas (reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 190,70 Lt (1 503,33 Eur) dydžio laikotarpiu nuo 2010-11-16 iki 2012-12-31 jai neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalį), abiejų ginčo šalių pripažinimu, pirmosios instancijos teismo išspręstas teisingai, toliau pasisako tik dėl atsakovų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Šiame kontekste kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydžio nustatymo (taikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d. 3 p. nuostatas, kurios 2010-11-16 oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai) ir jos sumažinimo (taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurios 2012-09-21 oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai) teisėtumas. Byloje nėra kvestionuojama, kad toks pensijos dydis ir jo sumažinimas pareiškėjai buvo taikomi nuo 2010 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į paminėtus Konstitucinio Teismo nutarimus bei į tai, kad pareiškėjai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydžio (833,88 Lt) nustatymo ir jos sumažinimo neteisėtumą pareiškėja sieja iš esmės tik su Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų neteisėtumu bei su tiesioginiu Konstitucijos taikymu, nagrinėjamai bylai yra reikšminga ir aktualu atsakyti į šiuos pagrindinius klausimus:

1) ar pareiškėja nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje nurodyto termino kreiptis į teismą dėl savo tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją gynimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad (kaip pripažino pirmosios instancijos teismas ir nekvestionuoja atsakovai) pirmiau nurodytu būdu sumažinta pensija pareiškėjai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio 1 d., o nesutikimas su paskirtos pensijos sumažinimu pareiškėjos buvo išreikštas teismui 2012 m. balandžio 20 d.;

2) ar pareiškėjos teisė į jai paskirtą (nesumažintą) teisėjų valstybinę pensiją gali būti teismo ginama visa apimtimi ta prasme, kad esant situacijai, kai nustatyto dydžio (833,88 Lt) paskirta pensija buvo mokama vadovaujantis specialiąja tokį pensijos dydį nustatančia įstatymo norma, kuri (jos taikymo eigoje) dar nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, visa neišmokėta pensijos dalis teismo gali būti priteista pareiškėjai (pažymėtina, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. taikymo požiūriu byloje nagrinėjama situacija atitinka kolegijos aprašytą situaciją);

3) teismui nustačius, kad dalis nurodytos pensijos buvo neišmokėta neteisėtai, iš ko turi būti priteista neišmokėtos pensijos dalis: iš Nacionalinės teismų administracijos, kuri yra įstatymo numatyta tokias pensijas skirianti ir mokanti institucija, ar iš valstybės, kurios įstatymų leidžiamosios valdžios institucija – Lietuvos Respublikos Seimas – nustatė Konstitucijai prieštaraujantį pensijų sumažinimo reglamentavimą.

Kolegija pažymi, kad atsakant į nurodytus klausimus yra būtina taikyti ir aiškinti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies ir su ja siejamų specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių teisinius santykius dėl pensijų nepriemokų, nuostatas, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio nuostatas. Nurodytų teisės normų aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013. Pažymėtina, kad pastaroji byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra panaši su nagrinėjama byla. Todėl šiomis teisės aiškinimo taisyklėmis yra būtina vadovautis ir nagrinėjamoje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Be to, nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys (jose nurodytos teisės aiškinimo taisyklės bei išvados, be kita ko, ir dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tinkamumo tokio pobūdžio administracinėse bylose) yra reikšmingos nagrinėjamai bylai ir ABTĮ 13 straipsnio taikymo prasme. Pagal šią teisės normą, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pasisakydama dėl pirmojo iš nurodytų klausimo, kolegija pažymi, kad paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse yra pateiktas situacijos dėl pažeistų teisių išmokant sumažintas pensijas gynimo laike aiškinimas, pagal kurį, taikant pagal analogiją Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, teismo buvo konstatuota, kad pažeistos teisės dėl pareigūnų ir teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo gali būti teismo ginamos per 3 metus nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo, su kuriuo jis sieja savo teisių pažeidimą, priėmimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad (kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas) nagrinėjamoje situacijoje pareiškėja šio termino nepraleido, todėl klausimas dėl jos pažeistų teisių gynimo laike pirmosios instancijos teismo yra išspręstas teisingai.

Pasisakydama dėl antrojo iš nurodytų klausimo, kolegija pažymi, kad paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse yra pateiktas Konstitucijos 110 straipsnio nuostatos (kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai) taikymo aiškinimas, pagal kurį teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, yra saistomas šios nuostatos imperatyvo. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas negalėjo taikyti Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio, neatsižvelgdamas ir į tai, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo (buvo oficialiai paskelbtas) tik 2010 m. lapkričio 16 d.

Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos pažeistos teisės teismo turi būti apgintos visa apimtimi, kolegijos pripažintina pagrįsta.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjai priteistos pensijos nepriemokos dydžio, kolegija pažymi, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas rėmėsi pareiškėjos nekvestionuojamais duomenimis apie jai paskirtos pensijos dydžių hipotetinį apskaičiavimą, nurodytais NTA 2014 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 3R-18 (b. l. 3). Iš šios pažymos matyti, kad dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų (pagal kurias pareiškėjai paskirtos pensijos dydis buvo apskaičiuotas pagal 5 metų, o ne pagal pareiškėjos faktiškai turėtą 9 metų teisėjo darbo stažą) taikymo pareiškėjai (pritaikant Konstitucijai neprieštaravusią Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.) pareiškėjai nebuvo išmokėta 6 478,58 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos dalis (pažymos 10 grafa). Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjai tokio dydžio pensijos nepriemoką, pagrįstai vadovavosi šiais duomenimis. Tačiau teismo taip pat pareiškėjai priteista suma – 1 061,42 Lt – turi visiškai kitokią reikšmę, negu nurodyta teismo priimtame sprendime (pažymos 7 grafa). Todėl šios sumos įtraukimas į pareiškėjai priteistinos pensijos nepriemokos sumą fakto nustatymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu. Šiame kontekste pažymėtina, kad, papildomai priteisdamas pareiškėjai 1 061,42 Lt dydžio nepriemoką, teismas peržengė pačios pareiškėjos skunde nurodytus reikalavimus. Atsižvelgdama į šį teismo priimto sprendimo trūkumą, kolegija jį keičia, nustatydama, kad pareiškėjai yra priteistina 6 478,58 Lt (1 876,33 Eur) dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti, sumažinant pareiškėjai R. Ž. priteistą teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. sumą iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 33 ct (1 876,33 Eur).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė