f915b85b-4e68-424f-9597-5edb0b2ca2be · Panevėžio apygardos teismas

?Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-91-350/2022 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00046-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. D. (toliau – ir Pažeidėjas) atstovo advokato Raimondo KalverÅ¡ (toliau – ir Atstovas, ir Apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. P. 2022 m. vasario 25 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) G. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda. Å i nuobauda skirta už tai, kad G. D., bÅ«damas UAB „T.“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi ir darbdaviu, neužtikrino, kad R.

J. (toliau – ir Darbuotojas) laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., (duomenys neskelbtini), bÅ«tų leidžiama dirbti UAB „T.“ naudai tik įforminus jį įstatymų nustatyta tvarka – sudarius su juo raÅ¡ytinę darbo sutartį ir praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UÄ®) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi netenkintas Pažeidėjo skundas, kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti Institucijos nutarimÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjo atstovas advokatas R. KalverÅ¡ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir Institucijos nutarimÄ bei nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ .

Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 3.1. Priimant Institucijos nutarimÄ , visiÅ¡kai nebuvo tiriami objektyvieji nelegalaus darbo požymiai – ar R. J. realiai pradėjo dirbti, kokias darbo funkcijas jis galėjo atlikti, ar buvo darbdavio leidimas pradėti dirbti, ar dirbta su darbdavio žinia, ar buvo kokių nors darbinių nurodymų arba instrukcijų iÅ¡ darbdavio, ar darbdavys vadovavo atliekamam darbui, ar dirbta atlygintinai. Skundžiamoje nutartyje pasisakyta, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėčiai pakanka nustatyti, kad asmuo realiai pradėjo dirbti, darbdavio ir darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, tačiau toks vertinimas yra pernelyg siauras, kadangi neapima tokių svarbių aspektų, kaip darbdavio leidimas dirbti, paklusimas vidaus tvarkai, atlygintinumas.

Nei Institucija, nei apylinkės teismas netyrė, ar R. J. buvo leista realiai dirbti, ar buvo susitarta dėl atlyginimo už tokį darbÄ be darbo sutarties, nesiaiÅ¡kinta, ar R. J. dirbo darbdavio pavedimu, ar savo iniciatyva. 3.2. G. D. paaiÅ¡kinimai, liudytojų O. P. ir M. M. parodymai patvirtina, kad, atvykęs į UAB „T.“ (duomenys neskelbtini), R. J. tik narÅ¡ydavo internete, jokių realių darbų nedarė, neturėjo prisijungimo prie UAB „T.“ elektroninės sistemos, bÅ«tinos (duomenys neskelbtini) darbui.

Pats R. J. teismo posėdyje patvirtino, kad visus veiksmus, kuriuos jis įvardina kaip atliktus darbus UAB „T.“, jis atliko išimtinai savo iniciatyva – apie tai skundžiamoje nutartyje nutylima. 3.3. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad už paminėtus R. J. veiksmus jam būtų pažadėtas koks nors atlygis, be to, visus „darbinius“ veiksmus jis atliko savo nuožiūra, nesilaikydamas jokios darbdavio nustatytos tvarkos. Bylos įrodymų visuma gana aiškiai nurodo į tai, kad R.

J. tam tikrÄ laikÄ pats neapsisprendė, ar nori dirbti jam pasiÅ«lytomis sÄ lygomis (delsė pasiraÅ¡yti darbo sutartį), tačiau greta to arba pasinaudojo UAB „T.“ turtu asmeninėms reikmėms, arba atliko kažkokius pasirengimo bÅ«simam darbui veiksmus, bet tai darė iÅ¡imtinai savo iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, negalima konstatuoti nelegalaus darbo objektyviosios pusės požymių. 3.4. Apylinkės teismas nenurodė, kokiais įrodymais grindžia iÅ¡vadÄ , jog R. J. buvo duotas leidimas dirbti.

Tokių įrodymų, be R. J. paaiškinimų, byloje nėra. Be to, apylinkės teismas nepaaiškino, kaip G. D. galėjo riboti paties R. J. asmenines iniciatyvas iki darbo sutarties pasirašymo, kurios nelaikytinos darbu. Tokiu būdu G. D. iš esmės buvo nubaustas ne dėl nelegalaus darbo, o tik dėl to, kad neva „neužtikrino“, kad su R. J. būtų pasirašyta darbo sutartis, „nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių“, kas savaime nereiškia nelegalaus darbo. 3.5. Apylinkės teismas vertino O.

P. paaiÅ¡kinimus kaip subjektyvius vien todėl, kad jis buvo G. D. pavaldiniu, tačiau nesuprantama, kaip Å¡i aplinkybė gali turėti įtakÄ O. P. paaiÅ¡kinimų teisingumui. Pažymėtina, kad jo parodymus patvirtina M. M. parodymai, tačiau apie tai Institucijos nutarime yra nutylima, o apylinkės teismas nutartyje nepaminėjo esminės aplinkybės – kad M. M. nurodė, jog paraÅ¡yti paaiÅ¡kinime faktÄ , kad R. J. dirbo darbus, jam nurodė „tas, kas apklausinėjo“ – tai reiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kinime fiksuoti Institucijos darbuotojo padiktuoti duomenys.

Svarbu tai, kad vėlesni M. M. parodymai buvo nuoseklÅ«s. Be to, abiejų minėtų liudytojų parodymus patvirtina raÅ¡ytiniai bylos įrodymai, apie kuriuos taip pat nutylima Institucijos nutarime. 3.6. Priimant skundžiamÄ nutartį, neatsižvelgta į tai, kad R. J. pateiktų lakoniÅ¡kų žinučių turinys bei telefoninių skambučių duomenys nei patvirtina, nei paneigia kokius nors svarbius faktinius duomenis. Teismas a priori patikėjo R. J. teiginiais, neva jis dirbo net iki 2021 m. gruodžio 9 d., nors byloje jokių tokiÄ darbo trukmę patvirtinančių įrodymų nėra.

Taip pat apylinkės teismas nutylėjo R. J. parodymų, duotų 2022 m. liepos 14 d. teismo posėdyje, dalį, kad jis veiksmus atliko be jokio pavedimo iš UAB „T.“ vadovo. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad R. J. veiksmus atliko „UAB „T.“ naudai, tačiau netirta, kokia nauda UAB „T.“ buvo iš šių R. J. iniciatyvų. Taip pat šioje nutartyje nepasisakyta, kaip R. J. galėjo dirbti (duomenys neskelbtini), neturėdamas prisijungimo prie UAB „T.“ informacinės sistemos, koks galėjo būti UAB „T.“ tikslas nesudaryti su R.

J. darbo sutarties, jei darbo teisiniai santykiai iÅ¡ tiesų jau buvo prasidėję, kaip galima laikyti R. J. įdarbintu, jei jis pats atsisakė pasiraÅ¡yti darbo sutartį, jei laikyti, kad R. J. buvo įdarbintas, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu pasibaigė jo darbo santykiai. 3.7. Nei Institucija, nei apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė 2021 m. gruodžio 1 d. pranešė VSDFV Vilniaus skyriui apie R. J. įdarbinimÄ , o apylinkės teismas visiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo G. D. skundo dalyje dėl kaltinimo nepraneÅ¡us VSDFV Vilniaus skyriui apie R.

J. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ , taip pat netyrė ir nevertino, ar aptariamu atveju nebuvo pažeistas in dubio pro reo principas. 3.8. Skundžiama nutartis grindžiama aplinkybe, kad Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. NUÄ®PBJ 20289 UAB „T.“ paskirta nuobauda dėl DK 42 straipsnio 2 dalies, UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, tačiau 2022 m. balandžio 14 d. vykusiame posėdyje, nagrinėjant ginÄÄ dėl Å¡io nutarimo prejudicinės reikÅ¡mės, teismas pasisakė „tai, kad pradėta kita procedÅ«ra dėl UAB „T.“, nestabdo proceso Å¡ioje byloje“.

Tai reiÅ¡kia, kad, priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas, neįspėjęs proceso dalyvių, pakeitė nuomonę. Tokiu bÅ«du G. D. buvo suklaidintas ir neskundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-4558-279/2022, kuria buvo atsisakyti priimti šį skundÄ . 3.9. 2022 m. kovo 17 d. įsiteisėjo teismo nutartis iÅ¡kelti UAB „T.“ bankroto bylÄ , G. D. neteko įgalinimų. BÅ«tent todėl UAB „T.“ neapskundė Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. NUÄ®PBJ20289, tačiau jį apskundė G.

D.. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi konstatavo, kad G. D. neturi teisės skųsti 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ20289. Ši nutartis šiuo metu yra įsiteisėjusi. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje byloje buvo konstatuota, kad G. D. neturi teisės ginčyti nutarimo, kuriuo šioje byloje buvo grindžiama nutartis. Vadinasi, vien dėl to, kad nutarimo Nr. NUĮPBJ20289 neapskundė kitas asmuo (BUAB „T.“ bankroto administratorius), pagal skundžiamos nutarties nuostatas G.

D. prarastų realias galimybes ginčyti ir NutarimÄ . Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , įvertinus ir Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teisėjo iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , jog ginčas dėl nutarimo Nr. NUÄ®PBJ20289 nelaikytinas prejudiciÅ¡kai svarbiu, skundžiamos nutarties motyvai, kuriais nurodomi nutarimu Nr. NUÄ®PBJ20289 konstatuoti pažeidimai, pažeidžia G. D. teises į teisingÄ teismÄ .

4. Atsiliepimas į Atstovo apeliacinį skundÄ nepateiktas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Apeliantas, nesutikdama su skundžiamu procesiniu sprendimu, teigia, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas netyrė objektyviųjų nelegalaus darbo požymių, neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų duomenų bei padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog R. J. nelegaliai dirbo UAB „T.“ (duomenys neskelbtini). Apeliantas taip pat nurodo, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai netyrė, ar aptariamu atveju nebuvo pažeistas in dubio pro reo principas, be to, suvaržė G. D. teisę į teisingÄ procesÄ , nes, priimdamas skundžiamÄ nutartį, vadovavosi Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 20289, nors 2022 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu teisėjas aiÅ¡kiai nurodė, jog nelaiko Å¡io nutarimo prejudiciÅ¡kai svarbiu nagrinėjamai bylai.

8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Å i dispozicija suformuluota kaip blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

9. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, o DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo sutartis sudaroma raÅ¡tu dviem egzemplioriais. Pagal UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020).

11. Nagrinėjamu atveju R. J. ir UAB „T.“ darbuotojo O. P. nurodytų aplinkybių pagrindu neginčijamai nustatyta, o Apeliantas ir neginčija to, kad 2021 m. lapkričio 29 d. R. J. Bendrovės centrinėje bÅ«stinėje susitiko su G. D. ir O. P. bei susitarė dėl to, kad 2021 m. gruodžio 1 d. jis pradės dirbti Bendrovės Panevėžio filiale (duomenys neskelbtini), nustatant vieno mėnesio bandomÄ jį terminÄ bei 800 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio atlyginimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Darbuotojas ir darbdavys, atstovaujamas G. D., susitarė dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad nei 2021 m. lapkričio 29 d., nei Institucijos nutarime nurodytu laikotarpiu R. J. su Bendrove nesudarė raÅ¡ytinės darbo sutarties.

12. Apeliaciniame skunde Atstovas daug dėmesio skiria siekiui pagrįsti, kad R. J. realiai nepradėjo dirbti Bendrovės Panevėžio filiale. Tokius argumentus visiÅ¡kai paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, kuri buvo tinkamai įvertinta tiek priimant Institucijos nutarimÄ , tiek pirmosios instancijos teismui nagrinėjant G. D. skundÄ dėl Å¡io nutarimo.

13. Pažymėtina, kad R. J. savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose tiek Institucijai, tiek Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams civilinėje byloje Nr. e2-2741-1105/2022 (b. l. 36-37) nuosekliai nurodė, kad 2021 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti Bendrovės Panevėžio filiale, ieÅ¡kojo klientų, naudojosi įmonės automobiliu, kurį buvo nuvaręs į servisÄ padangų keitimui, ne kartÄ prašė atsiųsti jam darbo sutartį, tačiau ji buvo atsiųsta tik 2021 m. gruodžio 8 d.

Å ias aplinkybes jis patvirtino teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, papildomai nurodydamas, kad 2021 m. lapkričio 29 d. vykusio susitikimo metu G. D. nurodė visus darbinius klausimus derinti su O. P., kuris aprodė Bendrovės sandėlį, supažindino su asortimentu, su juo bendravo klientų paieÅ¡kos klausimais, jam pagal kompetencijÄ perduodavo spręsti svarbesnius klausimus; 2021 m. gruodžio 1 d. pradėjo darbÄ su klientais, apžiÅ«rėjo Bendrovės Panevėžio filialo sandėlį, kurį jam aprodė M.

M.. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti R. J. parodymais, nes jie yra nuoseklÅ«s bei sutampa tarpusavyje, juos patvirtina kiti byloje surinkti neginčijami įrodymai: M. M. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Institucijai nurodė, kad 2021 m. gruodžio pradžioje, apie 5 darbo dienas matė, kaip R. J. įmonės kompiuteriu atliko kažkokius darbus, kartais pasiimdavo įmonės automobilį ir kažkur iÅ¡važiuodavo; iÅ¡ O. P. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų matyti, kad R. J. 2021 m. gruodžio 1, 2 d. jam nurodė, jog vykdo klientų paieÅ¡kÄ , taip pat jis naudojosi įmonės automobiliu.

14. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo O. P. ir M. M. parodymais, duotais teismo posėdyje, įvertinęs kaip juos subjektyvius, tačiau apygardos teismo neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Vertindamas minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimų raidÄ ir jų kitimÄ Ä¯rodymų vertinimo reikalavimų kontekste, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi bÅ«tent pirminiais minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimais Institucijai, kadangi jie atitinka tiek R.

J. parodymus, tiek kitus bylos įrodymus – į bylÄ yra pateikti el. laiÅ¡kai, iÅ¡ kurių matyti, kad R. J. Bendrovės darbuotojai siuntė savo banko sÄ skaitos numerį, 2021 m. gruodžio 2, 3 d. prašė atsiųsti darbo sutartį (b. l. 38-39), taip pat susiraÅ¡inėjimas žinutėmis su O. P., iÅ¡ kurio matyti, kad R. J. siuntė O. P. klientų kontaktus, o pastarasis davė Darbuotojui nurodymus, susijusius su darbine veikla (b. l. 40-41), R. J. skambučių iÅ¡klotinė, iÅ¡ kurios matyti, kad 2021 m. gruodžio 1, 2, 3, 7, 20 d. jis bendravo su O.

P. (b. l. 43-46).

15. Taigi, aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai bei R. J. ir pirminių M. M., O. P. paaiÅ¡kinimų turinys leidžia visiÅ¡kai pritarti apylinkės teismo sprendimui nesivadovauti liudytojų O. P. bei M. M. parodymais, duotais teismo posėdyje, bei daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad R. J. realiai dirbo Bendrovėje, o jo ir UAB „T.“ santykiai turėjo darbo sutarties požymių, nes, esant Darbuotojo ir UAB „T.“ susitarimui, R. J. Å¡ioje įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kojo naujų klientų, buvo supažindintas su jos asortimentu, naudojosi įmonės automobiliu, kompiuteriu, pakluso G. D. nustatytai darbo tvarkai ir darbinius reikalus derino su O. P., taip pat 2022 m. lapkričio 29 d. vykusio susitikimo metu buvo sulygta dėl Darbuotojo atlyginimo dydžio.

16. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad nors Apeliantas tvirtina, jog R. J. nebuvo duotas leidimas dirbti, o visi veiksmai, kuriuos jis įvardija kaip atliktus UAB „T.“ naudai, buvo atlikti iÅ¡imtai paties Darbuotojo iniciatyva, tačiau tokius argumentus apygardos teismas atmeta kaip prieÅ¡taraujančius pirmiau aptartai bylos įrodymų visumai bei logiÅ¡kam situacijos vertinimui. Minėta, kad 2021 m. lapkričio 29 d. vykusio susitikimo metu buvo susitarta, jog R. J. vykdys (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas, todėl 2021 m. gruodžio 1 d. jis atvyko į darbÄ , kur buvo aprÅ«pintas darbo priemonėmis, O.

P. koordinavo jo darbinę veiklÄ , iÅ¡ ko akivaizdu, kad Darbuotojas dirbo iÅ¡imtinai UAB „T.“ naudai. Atsakant į Apelianto argumentus, kad R. J. negalėjo dirbti Bendrovės naudai, nes jam nebuvo suteikti prisijungimo prie informacinės sistemos duomenys, kurie yra bÅ«tini (duomenys neskelbtini) darbui, pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ Darbuotojo paaiÅ¡kinimų bei į bylÄ pateiktų susiraÅ¡inėjimų, O. P. aiÅ¡kiai nurodė, kad M. M. patikrins duomenis apie įmonės klientus informacinėje sistemoje bei tai padaryti apmokys R.

J., be to, Darbuotojas buvo susipažinęs su Bendrovės sandėliais (duomenys neskelbtini), todėl turėjo (duomenys neskelbtini) darbui reikalingus duomenis apie UAB „T.“ parduodamų prekių asortimentÄ .

17. Pažymėtina ir tai, kad vien Apelianto akcentuojama aplinkybės, jog R. J. galimai nesilaikė darbo laiko režimo ar naudojo tarnybinį automobilį savo reikmėms, Å¡iuo atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes bÅ«tent darbdavys darbo santykiuose privalo kontroliuoti darbuotojo atliekamÄ darbÄ ir tai, ar jis laikosi darbo drausmės.

18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad, įdarbinant DarbuotojÄ Bendrovėje, buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių – darbdavys nesudarė darbo sutarties raÅ¡tu ir nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymÄ ir R. J. priėmimÄ Ä¯ darbÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios.

19. Nors Apeliantas teigia, kad raÅ¡ytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes R. J. atsisakė jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau apygardos teismas tokius teiginius atmeta ne tik kaip prieÅ¡taraujančius bylos įrodymų visumai, bet ir kaip neturinčius teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai situacijai, kadangi sisteminis DK 42 straipsnio 2 dalies ir UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiÅ¡kinimas suponuoja tai, jog bÅ«tent darbdavys privalo užtikrinti, jog su darbuotoju bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis, o, nesant tokios sutarties (nepriklausomai nuo jos nepasiraÅ¡ymo ar nesudarymo priežasčių), darbdavys negali leisti darbuotojui pradėti dirbti.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Apeliantas nepateikia jokių savo teiginius apie R. J. atsisakymÄ pasiraÅ¡yti darbo sutartį patvirtinančių duomenų (el. laiÅ¡kų apie darbo sutarties siuntimÄ R. J. ir pan.). Atvirkščiai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bÅ«tent R. J. 2021 m. gruodžio 2, 3 d. rašė el. laiÅ¡kus UAB „T.“ darbuotojai, nurodydamas, kad nėra gavęs darbo sutarties (b. l. 38, 39), kas leidžia visiÅ¡kai pagrįstai tikėti jo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais bei parodymais teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, kad darbo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta iÅ¡ esmės dėl to, kad UAB „T.“ jos nepateikė, o 2021 m. gruodžio 8 d. pateiktoje darbo sutartyje buvo numatytas darbo pokalbyje neaptartas punktas dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės, todėl jis atsisakė toliau tęsti darbo santykius.

20. G. D. atsakomybės už nelegalų darbÄ neÅ¡alina ir Apelianto akcentuojama aplinkybė, jog Bendrovė 2021 m. gruodžio 1 d. pranešė VSDFV Vilniaus skyriui apie R. J. įdarbinimÄ .

21. Visų pirma pažymėtina, kad pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, VSDFV teritoriniam skyriui praneÅ¡ama ne tik apie darbuotojo priėmimÄ , bet ir apie darbo sutarties sudarymÄ , o Å¡iuo atveju raÅ¡ytinė darbo sutartis su R. J. nebuvo sudaryta. Svarbu pažymėti ir tai, kad apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka privaloma praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis), ir tÄ padaryti galėjo tik jeigu su Darbuotoju bÅ«tų sudaryta sutartis raÅ¡tu. Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad praneÅ¡imas apie R. J. įdarbinimÄ VSDFV Vilniaus skyriui buvo iÅ¡siųstas nesudarius su juo raÅ¡ytinės sutarties, ir tai padaryta 2021 m. gruodžio 1 d., 16 val. 27 min., t. y. besibaigiant žodžiu sutartai pirmai R. J. darbo įmonėje dienai, Pažeidėjo atsakomybės neÅ¡alina.

22. Skundžiamos nutarties neteisėtumÄ Atstovas sieja ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė G. D. teisę į teisingÄ procesÄ , nes vadovavosi Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 20289, nors, anot Apelianto, 2022 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu bylÄ nagrinėjęs teisėjas aiÅ¡kiai nurodė, jog nelaiko Å¡io nutarimo prejudiciÅ¡kai svarbiu nagrinėjamai bylai. Pasak Atstovo, G. D. buvo suklaidintas bylÄ nagrinėjusio teisėjo ir dėl to neskundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI2-4558-279/2022, kuria buvo atsisakyti priimti skundÄ dėl minėto nutarimo.

23. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su minėto teismo posėdžio garso įraÅ¡u, neturi jokio pagrindo pritarti tokiam Atstovo pateikiamam vertinimui. Pažymėtina, kad, Atstovui teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme praneÅ¡us, kad dėl minėto Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. NUÄ®PBJ 20289 yra paduotas skundas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mams, bylÄ nagrinėjęs teisėjas nurodė, kad tokio skundo padavimas nestabdo proceso Å¡ioje byloje, o ne tai, kad nelaiko Å¡io nutarimo svarbiu nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai, kaip tuo apeliaciniame skunde siekia įtikinti Atstovas.

Pastebėtina, kad minėtas nutarimas buvo pateiktas teismui Institucijos surinktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai pagrįstai vertino šį nutarimÄ kaip vienÄ iÅ¡ bylos duomenų, bet neteikė jam prioriteto, nes, užfiksavus nelegalaus darbo atvejį, pagal ANK nuostatas skiriama administracinė nuobauda atsakingam fiziniam asmeniui, o pagal UÄ® atsakomybė (ekonominė sankcija) taikoma darbdaviui, Å¡iuo atveju – juridiniam asmeniui UAB „T.“, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog paraleliai vyksta du procesai, kurie vienas kito nesaisto.

Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad bylÄ nagrinėjęs teisėjas, atsisakydamas stabdyti administracinio nusižengimo bylÄ , apribojo G. D. teises į apeliacijÄ administracinėje byloje ar kitas Pažeidėjo teises nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

24. Apibendrinant konstatuojama, kad visi pirmiau aptarti duomenys patvirtina, jog G. D., bÅ«damas UAB „T.“ direktoriumi ir darbdaviu, neužtikrino, kad R. J. bÅ«tų leidžiama dirbti UAB „T.“ naudai tik įforminus darbo santykius įstatymų nustatyta tvarka – sudarius su juo raÅ¡ytinę darbo sutartį ir apie tai praneÅ¡us VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai nustatė G.

D. veikoje nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymius bei Pažeidėjo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ tinkamai pagrindė byloje surinktų įrodymų visuma, kuri nekelia jokių abejonių, todėl nebuvo poreikio taikyti in dubio pro reo principo, kaip to pageidauja Apeliantas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nutartį ir nutraukti nusižengimo teisenÄ apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

25. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartis paliekama galioti, o Atstovo apeliacinis skundas netenkinamas. Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. D. atstovo advokato Raimondo KalverÅ¡ apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas Algirdas Gaputis