2018-01-15 Nr. AB-1236-3-45-3-00065-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3302-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-45-3-00065-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. D. (A. D.),

jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

vertėjui Giedriui Kašubai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl A. D. (A. D.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) 2017 m. lapkričio 22 d. teikimu teismo prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio A. D. sulaikymo Centre terminą iki 2018 m. vasario 27 d.

2. Centras paaiškino, kad Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Varėnos rinktinės pareigūnams 2017 m. rugsėjo 27 d. perdavė A. D., kuris buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Seinų vietovėje. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu A. D. sulaikytas Centre Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5212-556/2017 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, atlikus bausmę paleistas 2017 m. rugpjūčio 18 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą dėl A. D. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, 2017 m. rugpjūčio 18 d. – sprendimą dėl jo apgyvendinimo Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. A. D. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2018 m. vasario 2 d. A. D. buvo prieglobsčio prašytojas, bet, turėdamas galimybę laisvai judėti, išvyko į Lenkiją, laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. jis prašėsi prieglobsčio kitose Europos Sąjungos valstybėse. Be to, būdamas sulaikytas Centre, 2017 m. spalio 13 d. prevencinės priemonės metu jis nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir jų nevykdė.

3. A. D. prašė Centro teikimo netenkinti ir jam paskirti apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

4. A. D. teigė į Lenkiją vykęs norėdamas pasiimti pasą iš draugų, kurie, sugedus jų automobiliui, pranešė, kad į Lietuvą nevažiuos. A. D. tvirtino daugiau tokių pažeidimų nedarysiantis. Jis pripažino pažeidęs Centro vidaus tvarkos taisykles, bet tuo metu jam atrodė, kad nebūtina patikrinimo metu vykdyti reikalavimą rankas ištiesti prie sienos. Dabar jis suprato, jog privalo laikytis šių taisyklių.

5. Teismo posėdžio metu A. D. atstovė prašė teikimo netenkinti atsižvelgiant į tai, kad A. D. turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Jis buvo išvykęs į užsienį, bet tą padarė dėl būtinybės gauti savo pasą ir jį pateikti Departamentui.

II. 6. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino ir pratęsė A. D. sulaikymo Centre terminą iki 2018 m. vasario 27 d.

7. Teismas nustatė, kad Departamentas 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą A. D. prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, 2017 m. rugpjūčio 18 d. – sprendimą jį apgyvendino Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 2017 m. rugsėjo 27 d. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė Lenkijoje sulaikytą A. D. Tarnybos Varėnos rinktinės pareigūnams. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu A. D. sulaikytas Centre iki 2017 m. lapkričio 27 d., Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 2 punkte įtvirtintais pagrindais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą, padaręs išvadas, jog A. D. siekė visiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, realiai išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pažeidė Įstatymo 135 straipsnio 4 punktą, pagal kurį užsieniečio išvykimas iš Lietuvos laikomas neteisėtu, jeigu jis, neturėdamas galiojančio kelionės dokumento, bando išvykti iš Lietuvos; taip pat užsienietis pažeidė Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (toliau – ir Apgyvendinimo tvarka), 22.1 punkte įtvirtintą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių; akivaizdu, jog tam, kad A. D., bandydamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistavo objektyvi būtinybė jam taikyti judėjimo laisvės ribojimą; A. D. galėjo pasislėpti siekdamas išvengti galimo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo A. D. teisinė padėtis nepasikeitė, nes Departamentas jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje neišnagrinėjo – 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pratęsė prašymo nagrinėjimo terminą iki 2018 m. vasario 2 d. Nepasikeitė ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu nuspręsta, kad išliko A. D. sulaikymo pagrindai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė pratęsti jo sulaikymo terminą.

III. 8. A. D. apeliaciniu skundu prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Centro teikimo netenkinti.

9. A. D. dar kartą pabrėžia, kad jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Teismas jo atžvilgiu netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes šiuo atveju nėra sprendžiama dėl jo grąžinimo / išsiuntimo ar perdavimo. Kadangi A. D. nebuvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, jam negali būti taikomas ir šio straipsnio 4 dalies 3 punktas. Be to, nėra ginčo, kad A. D. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išaiškinti, bet tai nereiškia, jog vien šios sąlygos pakanka sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. A. D. paaiškina, jog su draugais susitarė, kad jie jam į Lazdijus atveš pasą bei pinigų, bet atvykus į Lazdijus jis buvo informuotas, jog draugų automobilis sugedo Seinų miestelyje, Lenkijoje. A. D., žinodamas, kad jam draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos, tikėjosi iki draugų nuvykti ir grįžti į Centrą nustatytu laiku (per 24 val.), tačiau buvo sulaikytas Seinuose. A. D. tvirtina, kad akivaizdu, jog jam nėra tikslinga išvykti iš Lietuvos, jis pasimokė iš savo klaidų ir daugiau jokių pažeidimų nebedarys. A. D. taip pat žino, kad jo prašymas suteikti prieglobstį kitoje Europos Sąjungos valstybėje nebūtų nagrinėjamas ir jis būtų grąžinamas į Lietuvos Respubliką. Jis yra suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir tikrai neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Apgyvendinimo tvarką.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į A. D. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Centras nesutinka, kad A. D. atžvilgiu negali būti taikoma Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis, kadangi visos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūros metu yra siekiama priimti sprendimą tiek dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo / nesuteikimo, tiek dėl jo išsiuntimo / neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje šios procedūros stadijoje, jeigu yra tam reikalingos prielaidos – užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan. Šiuo atveju nekyla abejonių, jog A. D. išvykimas iš Lietuvos Respublikos buvo tyčinis, turint tikslą išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Be to, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, A. D. buvo pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, todėl galima teigti, kad jis žinojo, jog prieglobsčio prašytojo teisinis statusas jam nesuteikia teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos tol, kol yra sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio jam suteikimo. Teismas tinkamai įvertino A. D. veiksmus kaip trukdymą priimti sprendimą dėl jo teisinio statuso ir pagrįstai nusprendė pratęsti jo sulaikymo terminą. A. D. 2008-2011 m. 3 kartus pateikė prašymą suteikti prieglobstį kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Nyderlanduose, Austrijoje ir Švedijoje), bet nė vienoje jų jam nebuvo suteiktas prieglobstis ar laikinoji apsaugos. Centro nuomone, pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje A. D. tik siekė įgyti jam puikiai žinomas prieglobsčio prašytojo privilegijas, kad galėtų toliau netrukdomai keliauti po Europos Sąjungą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje kilęs ginčas dėl užsieniečio sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio pagrindu termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pirminio A. D. sulaikymo, taikant Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį ir 4 dalies 2 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas jau buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi. Skundžiamu Lazdijų apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu jo sulaikymo terminas pratęstas iki 2018 m. vasario 27 d.

14. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 5 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.

15. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime Mehmet Arslan prieš Policie ČR, C-534/11, EU:C:2013:343, padarė išvadą, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos tarybos 2015 m. gruodžio 1 d. direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2946-822/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014, 2016 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4392-822/2016). Taigi, apeliacinio skundo argumentas dėl negalimumo taikyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį prieštarauja teismų praktikai.

16. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos 2017 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 198-1152 (Centro byla, b. l. 7) užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. 10 val. Tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnams buvo perduoti du (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. D. ir S. Z. (S. Z.). Užsieniečiai buvo sulaikyti 2017 m. rugsėjo 27 d. 1.30 val. Seinų mieste, Lenkijos Respublikoje. Užsieniečiai su savimi turėjo tik (duomenys neskelbtini) piliečių pasus ir užsieniečių registracijos pažymėjimus. Jie patvirtino į Lenkiją iš Lietuvos atvykę autobusu.

17. 2017 m. rugsėjo 27 d. pateiktame paaiškinime (Centro byla, b. l. 11) A. D. nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. jis su S. Z. išvyko iš Centro, siekdami nuvykti į Lenkiją susitikti su draugais. Jie Centro pareigūnų buvo informuoti, kad iš Centro negalėjo išvykti ilgiau nei 24 valandoms, taip pat negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Seinuose jie susitiko su draugais, atvykusiais iš (duomenys neskelbtini), kurie atvežė jų asmens dokumentus. Asmens dokumentai A. D. buvo reikalingi tam, kad būtų nustatyta jo tapatybė.

18. Tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 198-1151 (Centro byla, b. l. 8) A. D. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu A. D. sulaikytas Centre iki kol bus baigta teisinė jo padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip dviems mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2017 m. lapkričio 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą, iš nustatytų aplinkybių padaręs išvadą, jog A. D. siekė visiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, sąmoningai pažeidė Centre nustatytą tvarką, ir buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti galimo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas iki 2017 m. lapkričio 27 d. yra objektyviai būtinas.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. D. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-314/2017 buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 90 parų arešto bausmė. Baudžiamoji atsakomybė A. D. taikyta už tai, kad jis 2017 m. birželio 21 d., kartu su S. Z. ir U. H. (U. H.) neteisėtai kirto valstybės sieną ir pateko į Lietuvos Respubliką. A. D. pripažino žinojęs, kad Lietuvos Respublikos sieną kirs neteisėtai, ir už pergabenimą sumokėjęs trečiajam asmeniui. Jo asmens pasas tuo metu buvo pas seserį. A. D. arešto bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, buvo paleistas 2017 m. rugpjūčio 18 d. (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažymėjimas apie paleidimą Nr. 44-657, Centro byla, b. l. 1).

20. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog A. D. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad jis siekė tik laikinai išvykti į Lenkijos Respubliką ir grįžti į Centrą nesuėjus 24 valandų terminui, iš Lietuvos Respublikos išvyko tik siekdamas gauti savo pasą iš draugų, kad būtų nustatyta jo tapatybė. Nors 2017 m. liepos 18 d. teismo baudžiamajame įsakyme pastebėta, kad A. D., 2017 m. birželio 21 d. neteisėtai atvykdamas į Lietuvą, su savimi paso neturėjo, o, pagal Tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos 2017 m. rugsėjo 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 198-1152, jis 2017 m. rugsėjo 27 d. Seinuose buvo sulaikytas su pasu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. D. šio paso nebuvo gavęs anksčiau, kad jo negalėjo gauti nepažeisdamas laikino išvykimo iš Centro tvarkos ir neteisėtai neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos, ir kad jis planavo sugrįžti į Lietuvos Respubliką. A. D. neįvardijo asmenų, jam Lenkijoje galbūt perdavusių pasą, nepateikė jų buvimą Lenkijos Respublikoje 2017 m. rugsėjo 27 d. patvirtinančių įrodymų, jų paaiškinimų.

21. A. D., realiai išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, pažeidė Įstatymo 135 straipsnio 4 punktą, kurio pagrindu užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu buvo pažeista ir Apgyvendinimo tvarkos 22.1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių. Nustatytos aplinkybės suponuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkto taikymą kartu sistemiškai su minėto straipsnio 4 dalies 2 punktu.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog A. D. į Lietuvos Respubliką atvyko suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir aktyviais veiksmais to siekdamas (sumokėdamas trečiajam asmeniui už neteisėtą pervežimą), 2017 m. rugsėjo 26-27 d. neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, nors apie šių veiksmų neteisėtumą buvo įspėtas, anksčiau tris kartus nesėkmingai siekė gauti prieglobstį kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, daro išvadą, kad A. D. savo veiksmais trukdė priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, bei gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo. Nagrinėjamu atveju neišnyko priežastys, dėl kurių A. D. sulaikymas iki tol, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, buvo pripažintas objektyviai reikalingu.

23. Kaip matyti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo, A. D. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2018 m. vasario 2 d. Taigi, buvo pakankamas pagrindas pratęsti ir jo sulaikymo terminą.

24. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys