Legislator Case Law & Legislation
f90f47be-0de2-4e19-94e0-4cc21e1a5eac AI generated

f90f47be-0de2-4e19-94e0-4cc21e1a5eac · Panevėžio apygardos teismas

Case Number f90f47be-0de2-4e19-94e0-4cc21e1a5eac
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1- 101 -366/2015 Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00226-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant: prokurorui Robertui Diksai, kaltinamajam D. K., gynėjams advokatams Svetlanai Proninai, Mariui Zabitai, nukentėjusiajai D.

Legislator headnote

AI generated

f90f47be-0de2-4e19-94e0-4cc21e1a5eac · Panevėžio apygardos teismas: Ji toliau Å¡aukė, „kodėl keli prieÅ¡ moterį rankÄ , kodėl taip darai“. Tuomet paėmė jai už rankos ir pasivedė į Å¡onÄ . Laikė jÄ už rankos ir eidami vis ginčijosi. Eidami normaliu žingsniu, priėjo iki tos aikÅ¡tutės. Vėl dėl to paties kilo konfliktas, kad jai sudavė, kad yra negeras, jos nemyli. Ji griebė už drabužių ir susistumdė. To konflikto metu ji nugriuvo ir nejudėjo. Pats labai iÅ¡sigando, priklaupė, klausė, kas jai yra. Ji nereagavo. Po kelių akimirkų iÅ¡ nugaros iÅ¡girdo įsakmų balsÄ pasitraukti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1- 101 -366/2015 Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00226-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant: prokurorui Robertui Diksai, kaltinamajam D. K., gynėjams advokatams Svetlanai Proninai, Mariui Zabitai, nukentėjusiajai D.

D., nukentėjusios atstovui advokatui Vytautui Bučiui, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., ir 129 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė: D. K. 2014-09-08, apie 2.00 val., vieÅ¡oje vietoje - Å¡alia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pakeliui iki automobilių stovėjimo aikÅ¡telės bei pačioje aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,59 promilės), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių į galvos sritį ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį raktikaulį D.

D., taip nukentėjusiajai D. D. padarė žaizdas abipus smilkiniuose, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡yje, poodines kraujosruvas veide, smakre, 31, 42 dantų vainikų lūžius, pakauÅ¡kaulio lūžį nusitęsiantį į kaukolės pamatÄ , galvos smegenų deÅ¡inės kaktinės skilties sumuÅ¡imÄ , prikraujavimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, deÅ¡inio raktikaulio petinio galo lūžį, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. D. sveikatÄ , ir Å¡iais įžūliais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis D. K. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies – pilnai pripažįsta kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl sunkaus kūno sužalojimo, tačiau neigia savo kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti. Jis paaiškino, kad su D. D. pradėjo bendrauti nuo 2012 birželio mėnesio. Su ja susipažino (duomenys neskelbtini) ir apsikeitė telefono numeriais. Po savaitės ji parašė žinutę, kad jei nori, gali atvažiuoti į svečius, į (duomenys neskelbtini) pailsėti.

PasiÅ«lymÄ priėmė, nes kaip tik baigėsi pamaina ir turėjo 4 laisvas dienas. Kai nuvyko pas jÄ , jos butas buvo iÅ¡nuomotas, todėl nutarė iÅ¡sinuomoti (duomenys neskelbtini) namukÄ . Ten pabuvo 4 dienas. Užsimezgė draugiÅ¡ki santykiai, galima sakyti - gana intymÅ«s. Vis dažniau leisdavo kartu laikÄ , važiuodavo į teatrus, vaikščiodavo po miestÄ . Po truputį atsirado abipusiai jausmai, o 2014 metais ryÅ¡ys dar labiau sustiprėjo. Daug kartų buvo (duomenys neskelbtini). PraktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ , kai V. iÅ¡važiuodavo į darbÄ , bÅ«davo pas jÄ .

BÅ«nant (duomenys neskelbtini), jos paklausė, ar ji turi draugÄ ar kažkÄ . Ji atsakė, kad gyvena ne viena, kad turi sugyventinį, kurio nemyli, su juo gyvena tarsi nuomininkai. Paklausus, kam jai tada jis reikalingas, atsakė, kad taip jai saugiau, kad jaučiasi ramiau, kai jis Å¡alia. 2014 metais nutarė kartu vykti į kelionę, kuriÄ planavo iki rugsėjo mėnesio, kol jai dar neprasidėjo darbas. Likus savaitei iki kelionės, ji pasakė, kad nepyk, negaliu važiuoti, nes 10-čiai dienų vyksta į komandiruotę, gal į M..

Sakė, kad dabar reikia tÄ kelionę atidėti, kad vyksime vėliau, kad tam ji kelias dienas galės pasiimti atostogų. Praėjus savaitei po jos iÅ¡važiavimo sužinojo, kad ji iÅ¡vyko ne į komandiruotę, o su savo sugyventiniu Å . Pasinaudodamas internetine programėle, kurios pagalba jiedu bendraudavo, parašė jai žinutę, paklausdamas ar tiesa, kad ji iÅ¡važiavo ne darbo reikalais, o su sugyventiniu. Ji atsakė, kad grįš rugsėjo 8 - 9 dienomis, tada apie viskÄ pasikalbės. Buvo rugsėjo 5 ar 6 diena, pamena, kad buvo ketvirtadienio vakaras, ji parašė, ar nori, kad ji grįžtų anksčiau nei planavo.

Parašė jai, kad nori. Ji parašė, kad penktadienį pirks bilietÄ ir parskris. Tačiau praėjo penktadienis, Å¡eÅ¡tadienis - tylu, jokių žinių. Parašė jai, ar su ja viskas gerai, ar ji grįš. Ji atsakė, kad grįš pirmadienį ir paskambins, tuomet galės susitikti ir pakalbėti. Sekmadienį, rodos rugsėjo 7 d., buvo su draugais, planavo važiuoti į V. Gavo iÅ¡ jos žinutę, kurioje klausė, kur esi, bet tos žinutės nepastebėjo, nes važiavo maÅ¡ina. Antra žinutė jau buvo su necenzÅ«riniu žodžiu - kur esi.

Ä® tÄ Å¾inutę atsakė, kad esu A., valgau bananus. Tuomet ji parašė atvažiuoti jos paimti. Pats tuo metu su draugais jau buvo pusiaukelėje nuo M. iki V. Paprašė draugų, kad parvežtų atgal į M. Å ie sutiko. Tada jai parašė, kad už 15 min. atvažiuos. Ji parašė atvažiuoti už 20 min. Atvykus į M, draugai paleido (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuėjo iki jos namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 5 namo, prie laiptinės jos nebuvo. Tada laiptais užlipo į viršų.

Penktame aukÅ¡te, prie buto durų, jos taip pat nebuvo. Parašė žinutę, kad jos jau laukia. Ji nulipo iÅ¡ to vadinamo 6-aukÅ¡to, nuo palėpės. Sakė eiti iÅ¡ laiptinės, nes čia gali pamatyti ar iÅ¡girsti Å . Išėjo į laukÄ . Tarp 5 ir 7 namo yra praėjimas, kur jÄ sustabdė ir paklausė, kodėl ji iÅ¡vyko su Å ., nors abu planavo kelionę kartu. Priminė, kad ji sakė, kad jo (Å ) nemyli, kad jį (K) myli, kodėl ji vis meluoja. Kalbantis pamatė, kad ji iÅ¡gėrusi. PapriekaiÅ¡tavo, kad ji žadėjo negerti, sakė, kad ji kaip paleistuvė, parsiduoda ir bÅ«na su tuo, kuris turi pinigų.

Ji labai supyko ir ranka trenkė per veidÄ . Pats tuo metu jau ir taip buvo susinervinęs, o dar gavo smÅ«gį į veidÄ , todėl jai trenkė atgal, tik nepamena, nei kuria ranka, nei kuria rankos vieta. Toje pat vietoje jai sudavė dar kelis smÅ«gius. Ji parkrito ant žemės. Pradėjo Å¡aukti, kad „tau jau viskas“, kad kvies V., raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , kad su darbu gali atsisveikinti, kad turėsi labai daug bėdų. Tuomet pats iÅ¡sigando, pradėjo jÄ raminti, kad ji nedarytų skubotų iÅ¡vadų, siÅ«lė eiti toliau nuo langų, kad Å . neiÅ¡girstų, kad nepažadintų kaimynų.

Ji toliau Å¡aukė, „kodėl keli prieÅ¡ moterį rankÄ , kodėl taip darai“. Tuomet paėmė jai už rankos ir pasivedė į Å¡onÄ . Laikė jÄ už rankos ir eidami vis ginčijosi. Eidami normaliu žingsniu, priėjo iki tos aikÅ¡tutės. Vėl dėl to paties kilo konfliktas, kad jai sudavė, kad yra negeras, jos nemyli. Ji griebė už drabužių ir susistumdė. To konflikto metu ji nugriuvo ir nejudėjo. Pats labai iÅ¡sigando, priklaupė, klausė, kas jai yra. Ji nereagavo. Po kelių akimirkų iÅ¡ nugaros iÅ¡girdo įsakmų balsÄ pasitraukti.

Atsistojęs, atsisuko ir tuomet kažkas suėmė už rankos. Tada pastebėjo, kad tai yra policijos pareigÅ«nas S. M.. IÅ¡ karto po jo atbėgo V. Å ., kuris rėkė, kad užmuÅ¡, kad negyvensi, kad aÅ¡ užmuÅ¡iau D. Pribėgo trečias žmogus - pareigÅ«nas V. kuris nuvedė ir pasodino jį į automobilį. D. K. tvirtina, kad niekada neturėjo tikslo jÄ Å¾udyti ir pačiam negyventi. Teigia, jog jÄ mylėjo, o ir ji visÄ laikÄ Å¾adėjo, kad bus kartu, tik nebuvo apsisprendusi, gal bijojo Å , kad jis iÅ¡ jos atims namus, dar kažkÄ tai.

Atsakydamas į klausimus, D. K. neigia norėjęs nužudyti. Tvirtina, jog tokių minčių net nebuvo. Tuo metu buvo pareigūnas, su tokiomis mintimis psichologai nebūtų leidę dirbti. Labai gailisi dėl D. D. padaryto sužalojimo ir jos atsiprašė. D. K. nurodo, kad prisipažįsta, kad sudavė nukentėjusiai, tačiau negali pasakyti, kurie sužalojimai buvo dėl jo kaltės, o kurie dėl to, kad ji nukrito. Specialisto išvadoje nurodyta, kad suduota ne mažiau 5 smūgių. Pripažįsta, kad galėjo tiek suduoti.

Ä®vykio metu buvo truputį iÅ¡gėręs, bet girtas nesijautė. Ne dėl girtumo visų įvykių nepamena. Neprisimena dėl to, kad buvo labai susijaudinęs ir dėl savo poelgio, ir dėl D. veiksmų, kad apgaudinėjo, nesakė tiesos, melavo. Plaukų kuokÅ¡tas galėjo atsirasti tada, kai aikÅ¡tutėje vienas kitÄ tampė už rÅ«bų. Kuomet jÄ suėmė už pečių ar už kur nors, kartu galėjo pasigriebti ir plaukai. Gal jie tuomet iÅ¡sirovė, bet tyčia jų nerovė. Dėl nukritusio bato paaiÅ¡kino, kad tas batas galėjo nukristi jai griÅ«nat ar keliantis, ar pats kažkaip tÄ batÄ užkabino.

Dėl nuplėštos liemenėlės paaiÅ¡kino, kad kai ėmė jÄ už drabužių, tai ir liemenėlė nuplyÅ¡o. Specialiai jai tos liemenėlės netempė, mano, kad besistumdant liemenėlė nuplyÅ¡o ir iÅ¡krito iÅ¡ po maikutės, gal ji po striuke nieko nevilkėjo. D. K. nurodo, kad po įvykio lankė jÄ ligoninėje. Ji parašė žinutę, kad nori su jo (D. K.) mama susitikti ir pakalbėti. Po operacijos nuvežė jÄ pas motinÄ . Po jų pokalbio motina pasakė, kad ji nori su juo pačiu pasikalbėti.

Pas jÄ nuėjęs, atsiprašė, sakė, kad labai gailisi, kad pasirengęs atlyginti jai tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ . Po operacijos ji iÅ¡vyko ar tai reabilituotis, ar pailsėti į (duomenys neskelbtini). Ji parašė ten atvykti. Buvo nuvykęs ir lankėsi tame bute, vaikščiojo kartu (duomenys neskelbtini) yra nuotraukos. D. K. nurodo, kad dabar su D. D. nepalaiko jokių santykių. Su ja susitaikė, jos atsiprašė, atlygino dalį žalos. Nukentėjusioji D. D. paaiÅ¡kino, kad 2014-09-08 vakare grįžo iÅ¡ I.

TÄ vakarÄ buvo susitarusi su D. K. susitikti prie laiptinės ir pasikalbėti. Išėjus iÅ¡ namų į 5-o aukÅ¡to laiptinę, jo paprašė, kad pasikalbėti nusileistų į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Tačiau pokalbis neįvyko, nes iÅ¡ karto prasidėjo D agresija. Pajuto su kažkuo labai stiprų smÅ«gį į galvÄ , po kurio atsimena tik atskirus momentus. Užsifiksavo tai, kad jis spardė, kad į pagalbÄ kvietėsi žmones, V., kuris tuo metu buvo namuose. Daugiau nieko nepamena, nes buvo be sÄ monės. Atsakinėdama į klausimus, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad bÅ«dama iÅ¡vykusi, susiraÅ¡inėjo su D., norėjo jam paaiÅ¡kinti, kad tarp jų viskas baigta.

Buvo peržengtos visos ribos, nes iÅ¡ jo pusės vis didėjo agresija. Bandė su juo taikiai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Buvo nusiteikusi raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Imuniteto tarnybai, nes pastoviai jo bijojo. Su D. bendravo nuo 2012 metų. Pradžioje buvo viskas normaliai, negalvojo, kad jis turi tokių problemų. Po to santykiai gal iÅ¡sivystė į rimtesnius, tačiau jis pradėjo maiÅ¡yti realybę su savo kažkokiais tai įsitikimais. Jei su kažkuo nesutikdavo, nepadarydavo taip, kaip jis norėdavo, jam užeidavo visiÅ¡kai neprognozuojami agresijos priepuoliai.

Buvo jis sudaužęs maÅ¡inÄ . Dėl to kreipėsi į policijÄ , tas įvykis buvo užfiksuotas. Po to V., su kuriuo kartu gyvena, nuėjo pas (duomenys neskelbtini) policijos komisarÄ ir papasakojo apie įvykį. Taip pat papasakojo, kad yra persekiojamas, kad laiptinėje užpuolė, bet draugai apgynė. V. paprašė, kad Å¡is konfliktas bÅ«tų iÅ¡spręstas gražiuoju, kad pasikalbėtų su D.ir sustabdytų jų nuo tokių veiksmų. Bet niekas nepasikeitė, nors kažkurį tai laikÄ buvo ramu.

Ä®vykio dienÄ išėjus į kiemÄ , normalaus pokalbio nebuvo. Paprašė kalbėti ne prie savo durų, o jis užsipuolė žodžiais: „kas čia vyksta, kodėl su juo nenori bendrauti“. Jam sakė, kad viskas turi baigtis, kad negali taip daugiau tęstis. D. buvo kaip paklaikęs, trenkė į galvÄ kietu daiktu, gal su gipsu, jo rankose kitų kietų daiktų nematė. Buvo be sÄ monės tempiama. Tarpais grįžus sÄ monei, juto, kad jis spardo, tada Å¡aukėsi pagalbos. Užsifiksavo D.

žodžiai, kad ji ir jis mirs. TÄ naktį iÅ¡vežė į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę. Gal tik po paros atgavo sÄ monę. Buvo sutraiÅ¡kytas deÅ¡inės rankos raktikaulis, galvos smegenų kontÅ«zija, kaukolės pamatas trÅ«kęs, buvo daug sumuÅ¡imų, smegenų sutrenkimas, nes iÅ¡ tos bÅ«senos be galo sunkiai išėjo. Buvo 2 kartus operuota ranka, laukia trečia operacija. Gydymas dar nesibaigė, bus atliekamos kitos operacijos, kurių Å¡iuo metu negali daryti, nes neurologai uždraudė duoti narkozę.

Yra pareiÅ¡kusi 30 000 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Po Å¡io įvykio buvo begalinės iÅ¡laidos. Trauma liko visam gyvenimui, jos atžvilgiu panaudotas psichologinis smurtas, dėl kurio gyvena ir gyveno pastovioje baimėje. Bijo likti ir eiti viena, bijo vakare grįžti iÅ¡ darbo, reikalinga ir psichologo pagalba. Jaučia skausmÄ , kankina nemiga. Dirba toliau, bet raktikaulis antrÄ kartÄ operuotas, vaikÅ¡to su plokÅ¡tele, kuriÄ atmetė organizmas, nes spaudžia nervÄ .

Jaučia deÅ¡inės galvos pusės skausmus, o jos operuoti dabar negali dėl atminties sutrikimų, koncentracijos stokos. Po įvykio D. K. atsiprašė. Mano, jis supranta, kÄ jis padarė. Kaip žmogus žmogui gali atleisti. Materialinio atlygio iÅ¡ jo nėra gavusi. Iki įvykio jis užpuldavo netikėtai, iÅ¡ pasalų: yra užpuolęs laiptinėje - iššoko iÅ¡ palėpės lango, esančio tarp pirmo ir antro aukÅ¡to, yra atvažiavęs į vasaros stovyklÄ ir maÅ¡ina užkirtęs keliÄ .

Jis niekada neskambindavo ir nesitardavo dėl susitikimo. Kadangi vengdavo su juo susitikti, jis sugalvodavo susitikti priverstiniu bÅ«du. Jautė baimę dėl savo gyvybės, nes suprato, kad jo veiksmai neprognozuojami, kad su tuo žmogumi geruoju nebepavyks nieko iÅ¡spręsti. Stengėsi viskÄ spręsti taikiai, bet jis neiÅ¡girdo. Dažnai supykęs sakydavo ir raÅ¡ydavo, kad liksi invalido vežimėlyje, kad normalaus gyvenimo negyvensi, dažnai minėdavo mirtį. Pradžioje į tai nekreipė dėmesio, bet kai prasidėjo realÅ«s veiksmai, iÅ¡sigando.

TÄ vakarÄ Å . miegojo, jis nežinojo, kad eina į susitikimÄ . Su Å . tÄ vakarÄ gėrė vynÄ , bet jautėsi normaliai. Nematė ar D. K. buvo iÅ¡gėręs. Ligoninėje buvo jo mama atėjusi, jis irgi buvo, jiedu atsiprašė. Su V. Å . bÅ«nant (duomenys neskelbtini), D. skambino V.. Todėl grįžus iÅ¡ kelionės, V. prašė važiuoti į Imuniteto tarnybÄ ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kad baigtųsi tas koÅ¡maras. Jam pažadėjo, kad su D. susitiks, kad viskas iÅ¡sispręs. D. K. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ilgai kalbėjosi, sakė, kad viskÄ gražiai galima iÅ¡spręsti, galvojo, kad jis viskÄ suprato.

Tas skambutis Ispanijoje buvo jau po to pokalbio. Su D. K. susiraÅ¡inėdavo Skype ir telefonu. Dėl susitikimo 2014-09-08 skambinosi ir susiraÅ¡inėjo prieÅ¡ 2 dienas, o taip pat ir pačiÄ susitikimo naktį. Neneigia santykių su D. K., bet jie peraugo į smurtÄ ir gÄ sdinimÄ , todėl natÅ«raliai juos norėjosi nutraukti. Buvo ir intymesni santykiai, kurie buvo ir 2014 m., tačiau tikslaus laiko nepamena. Su D. K. susitikimo metu (įvykio naktį) norėjo pasikalbėti ir įspėti, kad jei jis nesiliaus skambinėti, terorizuoti, „iÅ¡ kampų Å¡okinėti“, ji kreipsis į Imuniteto tarnybÄ .

Mano, kad tÄ naktį susitikus su D. K., kažkÄ pavyko jam pasakyti, dėl ko ir įvyko Å¡is konfliktas. Nukentėjusioji nurodo, kad kurį laikÄ su D. K. draugavo, bet iki įvykio buvo nustoję susitikinėti, po to vėl susitikinėjo, kalbėjosi. Pati visÄ laikÄ norėjo su juo gražiai iÅ¡siskirti. Ä®vykio naktį pokalbis vyko ne apie santykių atnaujinimÄ , o apie iÅ¡sikyrimÄ . Iki įvykio apie D. K. agresyvų elgesį kalbėjo savo sÅ«nui, V. Å ., R. ir D. G.. Tuo momentu apie tai daug kas žinojo, nes (duomenys neskelbtini) yra mažas miestelis.

Visa tai buvo jau pakankami vieÅ¡a. G. matė ne vienÄ Ä¯vykį: matė, kaip D. K. maÅ¡inÄ suspardė, kaip laiptinėje jis iÅ¡ antro aukÅ¡to lango iššoko ir pradėjo smaugti. Tuomet G. apgynė. Buvo D. K. atvykęs prie mokyklos, kurioje dirba, ir su kakta trenkęs jai į galvÄ , G. tada taip pat gelbėjo. D. K. buvo atvažiavęs ir į vaikų stovyklÄ , kur jÄ stumdė, nutraukė grandinėlę, iÅ¡daužė maÅ¡inos veidrodėlį. Daugiau panaÅ¡ių įvykių nepamena. Kai jis sudaužė žibintÄ , kvietė policijÄ , bet pareigÅ«nai sugebėjo įkalbėti neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes tai buvo jų kolega.

Po to per G. D. K. perdavė 1000 litų. Su D. K. rugpjūčio mėnesį nebuvo (duomenys neskelbtini), bet vasarÄ su juo bendraudavo. Atsakinėdama į gynėjo klausimus, D. D. paaiÅ¡kino, jog nepamena, kur su D. K. bendraudavo. Nurodo, kad santykiai buvo slepiami. Jai bÅ«nant (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėnesį, jis buvo atvažiavęs. Pati buvo ten savaitę, o D. sutiko ryte ir bendravo 2 valandas. Jis neliko nakvoti. (duomenys neskelbtini) turi butÄ , kuriame D. yra buvęs, tačiau nepamena kiek kartų, nepamena, ar jis ten buvo 2014 metais, nepamena ar tai buvo rugpjūčio mėnuo.

Teigia, jog nebuvo tame bute po įvykio. 2014 metais su D. į (duomenys neskelbtini) gal ir yra važiavusi viena maÅ¡ina, bet ne rugpjÅ«tį. Nepamena, kiek kartų 2014 metais ten yra buvusi su D. Yra kartu buvę (duomenys neskelbtini). BÅ«davo, kad tuose susitikimuose jis terorizuodavo. Pati į policijÄ kreipėsi tik dėl sudaužytos maÅ¡inos. Pas komisarÄ kalbėtis ėjo V., kuriam apie tai pasakojo. Jis žinojo apie jos santykius su D., dėl to V. spaudimo nedarė. V. netenkino tie santykiai, bet su juo 2012, 2013 ir 2014 metais kartu negyveno dėl paÅ¡lijusių santykių.

Tuo metu V. gyveno (duomenys neskelbtini), bet turtas buvo bendras. Su juo gyveno kartu apie 15 metų. D. K. nebuvo visiÅ¡kai abejinga, matė, kad jam nėra gerai, norėjosi padėti. Mano, kad jos didžiausia klaida buvo bandymai rasti kompromisÄ . Santykiai buvo su D. stiprÅ«s ir jo savijauta buvo svarbi, todėl nenorėjo skirtis piktuoju. Nesitikėjo tokios baigties. D. K. atleisdavo ir iÅ¡ baimės, nes bijojo, kad jis nusižudys. Baimė buvo ne tik dėl savęs, bet ir dėl jo. Manė, kad nesikartos tokie įvykiai.

Nesiekė D. iÅ¡laikyti, bet norėjosi, kad iÅ¡siskyrimo pasekmės bÅ«tų kuo gražesnės. Pripažįsta, kad iki 2014-09-08 palaikė santykius su dvejais vyrais. Tokį savo elgesį vertina žmogiÅ¡kai, toks gyvenimas. Pati dirba (duomenys neskelbtini). Dirba kasdienÄ po 6-10 val., teisėjauja, savaitgaliais iÅ¡vyksta. Po traumos pusę metų nedirbo, po to buvo 3 mėnesiai vasaros. Pilnu krÅ«viu dirba nuo rugsėjo pirmos. D. K. žinojo, kad kelionėje buvo su Å ., tačiau nežino, kada jis sužinojo, pati jam apie tai nesakė.

Ä®vykio naktį konflikto metu jam nesudavė. L. V. Å . paaiÅ¡kino, kad 2014-09-08 grįžo su D. iÅ¡ kelionės. Pats nuėjo anksčiau miegoti. Buvo Å¡ilta, todėl miegamojo langas, kuris iÅ¡eina į kiemo pusę, buvo atidarytas. IÅ¡girdo kieme garsus, moteriÅ¡kÄ balsÄ , Å¡aukiantį “V“. Pripuolęs prie lango, dar kartÄ iÅ¡girdo savo vardÄ . Buvo tamsoka, bet aiÅ¡kiai matėsi baltas fonas rankoje. Kaip vėliau sužinojo, kad tai buvo sugipsuota ranka. D. pažino iÅ¡ balso. Ji buvo tempiama per kiemÄ link kitų namų.

Pats iÅ¡bėgo į kiemÄ . Dar bÅ«damas namuose spėjo paskambinti policijai, kuri buvo Å¡alia. Policijos numeris buvo užraÅ¡ytas koridoriuje ant lentos. Bėgant į tÄ vietÄ , kur tikėtina, kad buvo D., susidÅ«rė su policijos ekipažu. Iššoko vienas policininkas, su kuriuo bėgo link D.. Pats bėgo pirmas. Bėgdamas girdėjo jos prislopintÄ , pakankamai agoniÅ¡kÄ balsÄ , Å¡aukė „V“, o už namo atsivėrė vaizdas - už 35 m pamatė kaltinamÄ jį, kuris tempė D., o ji visais įmanomais bÅ«dais prieÅ¡inosi.

SuÅ¡uko, kad paleistų. Tuo metu kaltinamasis sugriebė D. už galvos, plaukų ir užpakaline galvos dalimi tėškė į asfaltÄ . Ä®vykio vieta buvo apÅ¡viesta. Garsas buvo kaip dūžtančio kiauÅ¡inio. Po to buvo iki 3 kontrolinių smÅ«gių iÅ¡ kojos į galvÄ . Kol pats bėgo artyn, kaltinamasis pabėgo. Kai pribėgo prie D., ji jau pradėjo merdėti, prarado sÄ monę. Padėjo džemperį jai po galva, iÅ¡ kurios bėgo kraujas. Suprato, kad visa tai stebėję žmonės jau buvo iÅ¡kvietę greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Atvyko kitas policijos ekipažas, kaltinamasis buvo sulaikytas. Pats D. iÅ¡lydėjo į Vilniaus ligoninę. Ä®vykio vietoje, kur buvo tas smÅ«gis, mėtėsi nutraukta D. liemenėlė, iÅ¡rautas didelis kuokÅ¡tas plaukų. D. vežė su vienu sportiniu batu. Grįžęs nuėjo į bromÄ tarp namų, kur manė, kad vyko pirminės grumtynės, nuo kurios jis pradėjo jÄ tempti, ir ten rado kitÄ batÄ , didelį raktų rinkinį, plaukų kuokÅ¡tÄ , ir nepamena kurioje vietoje rado piniginę. Iki to įvykio D.

K. nepažinojo, gyvai su juo neteko bendrauti. Jis yra 2 kartus skambinęs telefonu. Grįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), miegojo vieÅ¡butyje. Tada apie 1-2 val. nakties paskambino K.. Mano, kad tas skambutis buvo naktį iÅ¡ penktadienio į Å¡eÅ¡tadienį. Keikdamasis Å¡aukė duoti D. kalbėti, tačiau su juo nesileido į tas kalbas. Praeitų metų kovo mėnesį kaltinamasis buvo iÅ¡daužęs D. maÅ¡inos užpakalinį žibintÄ , nuspardė bamperį. Už padarytÄ Å¾alÄ K. grÄ Å¾ino pinigus per tarpininkus.

Tuo laiku kaltinamasis skambino ir arogantiÅ¡kai aiÅ¡kino, kodėl tokia kaina, kad per brangu, bet nesileido su juo į kalbas. Tai buvo antras kontaktas. (duomenys neskelbtini) buvo antras skambutis. Buvo grasinama susidoroti, bet žodžių atkartoti negali, nes buvo pakeltas iÅ¡ miego. Grasinimai buvo pakankamai aÅ¡trÅ«s. Nuo 1999 m. gyvena su D. kartu. Buvo santykių krizė, todėl kurį laikÄ kartu negyveno. Suprato, kad tuo laikotarpiu D. su kaltinamuoju turėjo santykius. Po to vėl pradėjo kartu gyventi.

Suprato o vėliau ji ir pati pasakojo, kad kaltinamasis jÄ terorizuoja. Kaip iÅ¡raiÅ¡ka buvo tas žibinto iÅ¡daužymas. Pats svarstė, kaip elgtis, nes tuo metu kaltinamasis buvo policijos pareigÅ«nas, todėl nusprendė eiti pas policijos komisarÄ pasitarti ar raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , ar jie patys savo virtuvėje susitvarkys. Tada komisaras M. užtikrino, kad nereikia raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. IÅ¡ tiesų kelis mėnesius buvo ramu. Apie tai ir D. pasakojo, bet vėliau vėl tas pats prasidėjo. (duomenys neskelbtini) turi apartamentus.

Ten yra matęs jo maÅ¡inÄ po langais, o po to ir D. yra pasakojusi, kad jis buvo atvažiavęs. Nežino, ar jis ten jÄ sekė, nežino, ar D. ėjo su juo į kontaktÄ . Po įvykio buvo gÄ sdinimai, patykojimai. Mano, kad jei žmogus nori atsipraÅ¡yti, tai daryti turi vieÅ¡ai, o ne slapstytis. (duomenys neskelbtini) buvo paskutinis kantrybės laÅ¡as, buvo nusprendę kreiptis į teisėsaugÄ , bet nespėjo. Nežinojo, kad D. tÄ naktį susitinka su kaltinamuoju. Atsakinėdamas į klausimus, V. Å . nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), ten turėjo butÄ .

Apie metus santykiai su D. buvo visai nutrÅ«kę, o po to epizodiÅ¡kai gyveno kartu. 2012 -2013 metais santykiai susitvarkė. Tai buvo prieÅ¡ automobilio spardymÄ . Nebuvo su K. susitikęs, bet apie jį žinojo, žinojo jo automobilį. Kaip K. atrodo, sužinojo po kovo mėnesio. Iki įvykio buvo matęs, todėl ir atpažino kaltinamÄ jį. Ä®vykis buvo rugsėjo mėnesį, nakties metu. Buvo tamsoka, kiemas nėra gerai apÅ¡viestas, bet kai vaizdas atsivėrė, aiÅ¡kiai jį matė. Liudytoja D. P. paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini).

Buvo gal rugpjūčio pabaiga ar rugsėjo pradžia, tarp 1-2 val. nakties. Pakėlė jÄ 9 metų dukra P. sakydama, kad jos Å¡okių vadovė Å¡aukiasi pagalbos. Norėjo iÅ¡eiti, bet vaikas neleido tai daryti. Nebuvo lango atsidariusi, bet girdėjo triukÅ¡mÄ po langais, girdėjo, kaip D. D. sakė, kad „tu man sulaužei rankÄ â€œ. Å aukėsi savo draugo V. pagalbos. Å auksmas buvo su klyksmu. Ji Å¡aukė „žmonės, padėkite, gelbėkit“. Mano, kad tai buvo baimės, isteriÅ¡kas balsas.

Norėjo skambinti į policijÄ , bet dukra sakė nieko nedaryti. Girdėjo tik tai, kas vyko vaikų aikÅ¡telėje. Ten yra tunelis. Nematė, tik girdėjo moters balsÄ , kurio neatpažino, tik vaikas pasakė, kad balsas - jos Å¡okių vadovės. IÅ¡tisai girdėjosi moters pagalbos kvietimas, kuris truko 10-15 minučių. Paties konflikto nematė. Po to garsai nutolo. Ryte jautėsi labai blogai, nes sužinojo, kad sumuÅ¡ta moteris buvo D. D.. Blogai jautėsi, kad tada niekur neskambino. Liudytojas K. B. paaiÅ¡kino, kad praeitų metų apie rugpjūčio mėnesį, naktį iÅ¡girdo balsÄ , panašų į moteriÅ¡kÄ .

Pats gyvena pirmame aukÅ¡te. Buvo tamsu, per langus nieko nesimatė. Buvo minimas kažkoks tai vardas, kurio dabar negali tiksliai pasakyti. Lyg tai tuo vardu kažkÄ Å¡aukė. Tas balsas po truputį tolo ir nuėjo už kelių namų. Buvo tamsu, todėl per langÄ nieko nematė. Namas, kuriame gyvena, yra labai ilgas, jis sujungtas iÅ¡ kelių namų. Buvo girdėti kažkoks tai dundesys, brazdėjimas, lyg tai bÅ«tų rÅ«syje. Po to pradėjo vardu Å¡aukti. Miegojo į kiemo pusę ir triukÅ¡mas buvo tame kieme, bet toliau nuo atidarytų langų.

Nepasakytų, kad labai garsiai Å¡aukė, bet naktis buvo rami, tylu, todėl gerai girdėjosi. Nebuvo taip, kad rėktų nežmoniÅ¡ku balsu. VyriÅ¡ko balso negirdėjo. Balsas tolo, kvietė V. ar V.. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 150-151 b.l.), K. B. patvirtino, jog jie yra teisingi. Papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo išėjęs į laukÄ pasižiÅ«rėti. Nėjo link to tolstančio per 2 namus balso, nes dažnai bÅ«na triukÅ¡mas po Å¡okių. Nesuprato, kas vyksta, galvojo, kad jaunimas plepa, triukÅ¡mauja po Å¡okių, gal tarpusavyje susipyko.

Kitų balsų negirdėjo, girdėjo tik moters balsÄ . L. Z. B. paaiÅ¡kino, kad buvo Å¡ilta naktis. Pažadino moters Å¡auksmas. Moteris lyg tai sakė, kad „dabar aÅ¡ rėksiu“. Veidų nematė. Miegamojo langai iÅ¡eina į kiemo pusę. Ten dažnai bÅ«na savaitgaliais mergaičių paspygavimai, tai labai ir nekreipė dėmesio. Moteris Å¡aukė lyg tai „V.“. Tai buvo pagalbos Å¡auksmas. Po to garsas nutolo. Buvo tamsu, nieko nematė, kitų balsų negirdėjo. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 152 b.l.), liudytoja papildomai parodė, kad gal kas ir voliojosi, gal Å¡ešėliai ir buvo, bet veidų nematė.

Moters balsas tolo nuo namų. Pasirodė, kad kažkas nubėga. Vyras iÅ¡bėgo į laukÄ . Grįžęs sakė, kad nieko nematė, tik aidai tolyn nuėjo. Po to pati negalėjo užmigti, buvo kažkokia tai baimė, neramu. Kartais prižadina kas nors, bet nebijodavo to triukÅ¡mo, o čia buvo garsus moters Å¡aukimas, atrodė, kad lyg tai kažkas atsitiko, todėl buvo neramu. Nekvietė policijos, nes tas balsas nutolo. Negali pasakyti, ar tie asmenys pasiÅ¡alino bėgdami ar eidami. Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini).

Už balkono lango pasigirdo Å¡auksmai, rėkimai, nuo ko ir pabudo. Pamena, kad tai buvo praeitų metų rugsėjo pradžioje. Buvo atidaryti langai. Kai prasidėjo riksmai, išėjo į balkonÄ pasižiÅ«rėti. Pagalvojo, kad vaikinai muÅ¡asi. Buvo tamsu. Susirinko žmonių, o vienas vyras Å¡aukė kviesti greitÄ jÄ , kÄ ir padarė. Kai išėjo į balkonÄ , jau buvo pradėję rinktis ir žmonės. BÅ«dama balkone, matė, kad „rutuliuku“ guli žmogus, kažkas aplink laksto, Å¡okinėja.

Nematė, ar tas gulintis buvo vyras ar moteris. Pati gyvena 4-ame aukšte. Pažadino triukšmas, lyg tai būtų muštynės. Lyg tai girdėjosi: „neliesk, nemušk“. Galėjo būti apie 100 metrų nuo namų, nes yra pievelė, o toliau asfaltas, ant kurio viskas ir vyko. Triukšmas buvo didelis, nes pažadino iš miego. Nubudusi tokio didelio triukšmo jau nebegirdėjo, nes tuo metu jau buvo subėgę žmonės. Įvykio vieta labai apšviesta nebuvo, bet jos pakako, kad įžiūrėti gulintį žmogų.

L. V. B. paaiÅ¡kino, kad praeitų metų rugsėjo pradžioje, naktį pabudo nuo triukÅ¡mo. Pati gyvena (duomenys neskelbtini), trečiame aukÅ¡te. Miegamojo langas buvo atidarytas. Visi jos buto langai iÅ¡eina į (duomenys neskelbtini) Prabudo nuo bumbsėjimo, nuo garso, kad lyg tai kažkas kažkÄ muÅ¡a, kažkas kažkÄ spardo. Girdėjo moters, prislopintÄ balsÄ . Tada nepažino, kad tai kaimynės balsas, sužinojo tik ryte. Moteris Å¡aukė: „V., V.“. Moters balsas buvo nestiprus. Buvo labai tamsu, todėl per langÄ nežiÅ«rėjo.

Yra tarp namų praėjimas, tai ten dažnai jaunimas parėkauja. Moteris Å¡aukėsi pagalbos: „padėkit, gelbėkit“. Garsas tolo per aikÅ¡telę tolyn nuo namo. Mano, kad gal už 20 minučių viskas praėjo. Prabudusi gulėjo lovoje, galvojo, gal pirmame aukÅ¡te kas susipyko. L. S. M. paaiÅ¡kino, kad 2014-09-08 budėjo naktinėje pamainoje. Ä® operatyvinės grupės tarnybinį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurio numeris skelbiamas vieÅ¡ai, paskambino pilietis ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) namo vyksta konfliktas, kad policininkas D. konfliktuoja su jo drauge.

Tas vyrukas pirmÄ kartÄ skambino. Mano, kad į šį telefonÄ jis skambino dėl operatyvumo. Paklausus, kas tas D., pasakė, kad tai yra policininkas D. K.. Mano, kad skambinantis žinojo D. K., nes tiksliai pasakė jo duomenis. Atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Ten buvo anksčiau nematytas pranešėjas. Jis nurodė kryptį - link (duomenys neskelbtini). kvartalo, iÅ¡ kurios sklido triukÅ¡mas. Koks tai buvo triukÅ¡mas pasakyti negali, nes atstumas buvo apie 200 m. Buvo panaÅ¡u į riksmÄ . Su tuo pranešėju nubėgo iki vietos.

To sujungto namo, esančio (duomenys neskelbtini) viduryje yra praėjimas, pro kurį ir bėgo. Prabėgus tÄ arkÄ , triukÅ¡mas liovėsi. Ä® įvykio vietÄ atbėgo pirmas. (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje prie trečio namo, pamatė priklupusį ar pasilenkusį kaltinamÄ jį ir gulintį žmogų. D. K. staiga atsitraukė, nes pamatė juos ateinančius. Kai jis per keletÄ metrų pasitraukė, pats priėjo prie jo ir stipriai jį apglėbė. Kolegai liepė jį nusivesti į tarnybinį automobilį, nes pranešėjas Å . buvo susijaudinęs, žadėjo D.

K. užmuÅ¡ti. Kad nevyktų didesnis konfliktas, juos atskyrė. Kai D. K. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį, priėjo prie gulinčios moters. Ji nieko nesakė, buvo nesÄ moninga. Ä®vykio vietoje matėsi plaukų kuokÅ¡tas, liemenėlė, ant asfalto kraujo dėmė. Kadangi turi tiesioginį telefono ryšį su greitÄ ja pagalba, paskambino. Nukentėjusioji buvo iÅ¡vežta į (duomenys neskelbtini). Kartu su ja vyko ir jos draugas. D. K. buvo nugabentas į komisariatÄ . Jam buvo nustatytas girtumas.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prie priklupusio D. K. paÅ¡alinių nepastebėjo. D. K. veiksmų nematė, nepastebėjo, kad jis kÄ darytų. Ä®vykio vietoje buvo tamsu, todėl nuotraukų darymui jungė automobilio žibintus. Liudytojas E. V. paaiÅ¡kino, kad pamena, jog įvykis buvo praeitų metų rugsėjo mėn., nakties metu. Dirbo ekipaže kartu su kolega M.. Jam į tarnybinį telefonÄ kažkas paskambino. Negirdėjo, kÄ kalbėjo. Kolega pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) namo.

Ten nuvykus, pasitiko vyriÅ¡kis. Kolega M. iÅ¡lipo ir bendravo su tuo vyru, o pats iÅ¡lipo vėliau, todėl negirdėjo, kÄ jie kalbėjo. Kai iÅ¡lipo, girdėjo kažkokius tai garsus, kurių dabar negali apibÅ«dinti. Tai buvo ne kažkokie aiÅ¡kÅ«s žodžiai, o moters Å¡auksmas, spiegimas, klykimas. Kolega ir tas vyriÅ¡kis jau buvo nubėgę triukÅ¡mo link. Kai pats pribėgo, (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo kolega, asmuo, kuris juos iÅ¡kvietė, gulėjo moteris, o Å¡alia buvo D.

K.. Kadangi buvo labai tamsu, bėgdamas nematė gulinčios moters. Pasiėmė D. K. ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Jo klausė, kas įvyko. Šis atsakė, kad - nieko. Daugiau nieko nekomentavo. Iš 2014-09-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), kurioje rasta 60x40 cm kraujo dėmė. Šalia jos rasta ir paimta moteriška juoda liemenėlė, plaukų kuokštas (T. 1, b. l. 33-35). Iš 2014-09-08 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, prie namo (duomenys neskelbtini)., paimti, ant asfalto esančios, gailimai kraujo dėmės, mėginiai (T. 1, b. l. 36-38). 2015-01-09 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta moteriška liemenėlė ir plaukų kuokštas (T. 1, b. l. 39-41). 2014-10-30 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji D.

D. pateikė odinę striukę ir sportinių batelių porÄ (T. 1, b. l. 71). 2015-01-20 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta odinė striukė ir sportinių batelių pora. ApžiÅ«ros metu ant odinės striukės jokių pažeidimų nematyti. DeÅ¡iniojo batelio užkulnis iÅ¡teptas (T. 1, b. l. 73-75). 2014-09-08 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis D. K. pateikė marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis (T. 1, b. l. 171). 2015-01-20 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti marÅ¡kinėliai trumpomis rankovėmis.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad marÅ¡kinėlių priekinėje pusėje yra matomos smulkios rusvos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo. Galinėje marÅ¡kinėlių pusėje taip pat yra viena tokia smulki dėmė (T. 1, b. l. 172-173). IÅ¡ 2014-11-12 specialisto iÅ¡vados Nr. G 3797/14(01) matyti, kad D. D. nustatyta: galvos sumuÅ¡imas. Ä® tai nurodo žaizdos abipus smilkiniuose, bei muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, poodinės kraujosruvos veide, smakre, 31, 42 dantų vainikų lūžiai, pakauÅ¡kaulio lūžis nusitęsiantis į kaukolės pamatÄ , galvos smegenų deÅ¡inės kaktinės skilties sumuÅ¡imas, prikraujavimas po minkÅ¡taisisis galvos smegenų dangalais, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais).

DeÅ¡inio raktikaulio petinio galo lūžis padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iumi. Nustatyti sužalojimai padaryti prieÅ¡ patenkant į ligoninę, tai yra 2014-09-08 03:18 val., neatmetama įvykio aplinkybėse nurodytu bÅ«du. Galvos sumuÅ¡imas padarytas mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. DeÅ¡inio raktikaulio petinio galo lūžis padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. D. D. kraujyje nustatyta 1,80 g/l alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Galvos sumuÅ¡imas pasireiÅ¡kęs žaizdomis abipus smilkiniuose, bei muÅ¡tine žaizda pakauÅ¡yje, poodinėmis kraujosruvomis veide, smakre, 31, 42 dantų vainikų lūžiais, pakauÅ¡kaulio lūžiu nusitęsiančiu į kaukolės pamatÄ , galvos smegenų deÅ¡inės kaktinės skilties sumuÅ¡imu, prikraujavimu po minkÅ¡taisisis galvos smegenų dangalais, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktÄ , kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Dešinio raktikaulio petinio galo lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (T. 1, b. l. 97-100). Iš 2014-09-10 specialisto išvados Nr. G 3015/14(01) matyti, kad D. K. apžiūros metu išorinių sužalojimo žymių veide, (galvos srityje) nėra (T. 1, b. l. 175). Asmens blaivumo teste Nr. 3870 užfiksuota, jog 2014-09-08 02.46 val. D. K. nustatytas 1,59 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 156). Dėl veikos vertinimo Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai neduoda pagrindo abejoti, jog visus sužalojimus D.

D. padarė bÅ«tent D. K.. To neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau jis neigia, jog turėjo tikslÄ D. D. nužudyti. BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai.

Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir kt. Kaip argumentas, kad D. K. norėjo nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , pateikiamas jo elgesys iki įvykio. Teigiama jog jis elgėsi neprognozuojamai, vartojo smurtÄ , todėl D.

D. buvo pagrindas bijoti dėl savo gyvybės. Tačiau toks vertinimas kelia abejonių. Kaip matyti tiek iÅ¡ pačios nukentėjusios, tiek iÅ¡ kaltinamojo parodymų, jų santykiai prasidėjo 2012 metais, tapo intymÅ«s ir tęsėsi iki įvykio dienos. Tuo pačiu metu nukentėjusioji ir toliau palaikė santykius su V. Å .. IÅ¡ dalies dėl tokios dviprasmiÅ¡kos padėties per tÄ laikÄ tarp D. D. ir D. K. ne kartÄ buvo kilę barniai, konfliktai, kartais netgi labai audringi. Vieno iÅ¡ konfliktų metu buvo apgadintas automobilis.

Tačiau iÅ¡ minėtų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konfliktai ir smurtas, kurio metu buvo sugadintas turtas, nebuvo D. K. iÅ¡ anksto suplanuoti ir apgalvoti. PrieÅ¡ingai – akivaizdu, jog tai buvo momentinė emocijų iÅ¡raiÅ¡ka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie D. K. emocijų protrÅ«kiai netrukdė nukentėjusiajai tęsti bendravimo su juo. Kaip nurodo D. K., jie dar 2014 metų rugpjūčio mėnesį planavo bendrÄ kelionę į užsienį, jis pastoviai lankydavosi D. D. bute (duomenys neskelbtini), vykdavo su ja į kitus Lietuvos miestus.

To nepaneigė ir pati nukentėjusioji. Kaip nurodė apklausiama teisme D. D., ji visÄ tÄ laikÄ labiau pergyveno, kad D. K. ko nors nepasidarytų sau, o ne dėl savo gyvybės ar sveikatos. BetarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį nukentėjusios ir kaltinamojo santykiai buvo įtempti, kadangi D. D. į IspanijÄ iÅ¡vyko su V. Å ., o ne su D. K., kaip jiedu buvo sutarę. Dar dvi dienos iki paties įvykio D. K. ir D. D., bendraudami SMS žinutėmis bei Skipe programa, derino bÅ«simÄ susitikimÄ , kurio metu planavo iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius.

Tas aplinkybes patvirtino ir pati D. D.. D. K. nurodo, jog iÅ¡ rugsėjo 7 į 8 dienÄ jis su draugais važiavo į (duomenys neskelbtini) praleisti laiko, tačiau po 24 val., bÅ«nant pusiaukelėje, gavo D. D. žinutę su kvietimu susitikti ir dėl to grįžo į (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės nėra paneigtos. NežiÅ«rint to, kad dėl susitikimo buvo tariamasi net kelias dienas, įvykio naktį D. K. prie nukentėjusios namo vyko bÅ«damas tikras, jog susitikimas įvyks, kadangi susitikimÄ paskyrė pati nukentėjusioji, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis bÅ«tų su savimi turėjęs kokį nors įrankį tinkamÄ kÅ«nui sužaloti ar gyvybei atimti.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog D. K. neturėjo iÅ¡ankstinio tikslo nužudyti D. D.. Susitikimo tikslas, pasak nukentėjusiosios, galutinai nutraukti jų abiejų santykius. D. D. teigia, jog jautėsi nesaugi dėl D. K. neprognozuojamo elgesio ir agresyvumo. Apie paskutinę galimybę nutraukti santykius taikiai ji buvo aptarusi su sugyventiniu V. Å .. Jiedu buvo sutarę sekančiÄ dienÄ kreiptis į policijÄ , jei nepavyktų nutraukti santykių. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad susitikti su D.

K. nukentėjusioji ėjo tik tuomet, kai sugyventinis V. Å . užmigo, - tai reiÅ¡kia jam nežinant. Kartu toks poelgis rodo, jog ji nejautė jokio pavojaus iÅ¡ D. K. pusės, nesijautė nesaugi. Akivaizdu, kad D. K. ir D. D. išėjus į laukÄ , tarp jų kilo konfliktas. D. D. teigia, jog pirmiausia gavo smÅ«gį į galvÄ ir tolimesnių įvykių detaliai nebepamena. Prisimena, kad jai buvo suduoti dar keli smÅ«giai, kad ji Å¡aukėsi pagalbos. D. K. nurodo, jog nukentėjusioji jam per veidÄ sudavė pirmoji.

Tuomet jis automatiÅ¡kai trenkė jai. Kadangi buvo labai susijaudinęs, sudavė jai dar kelis smÅ«gius. D. D. pradėjo Å¡aukti, sakyti, kad kreipsis į policijÄ , kad jis nebeteks darbo. Supratęs, kad pasielgė negerai ir iÅ¡sigandęs jos iÅ¡sakytų grasinimų, bandė jÄ raminti. Tam, kad ji neprikeltų gyventojų, vedėsi jÄ toliau nuo jos namo. Teismas įvertinęs apklaustų liudytojų parodymus, daro iÅ¡vada, kad tiek D. D., tiek D. K. parodymai daugiau ar mažiau yra teisingi. Liudytojai K.

B. ir V. B. nurodo, jog nubudo nuo triukÅ¡mo ir girdėjo bumpsėjimÄ , dundėsį lyg kažkÄ muÅ¡tų. Tai reiÅ¡kia, jog prie (duomenys neskelbtini) namo D. D. iÅ¡ tikrųjų buvo suduotas ne vienas smÅ«gis. Liudytoja D. P. nurodo, kad pabudusi girdėjo moters balsÄ , Å¡aukiantį V. Taip pat girdėjo, kaip moteris sakė: „tu man sulaužei rankÄ â€œ. Pasak liudytojos, visa tai tęsėsi apie 10 – 15 minučių Å ie jos parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pagrindinis konfliktas galimai vyko bÅ«tent prie (duomenys neskelbtini) namo.

Moters pasakyta frazė: „tu man sulaužei rankÄ â€œ gali reikÅ¡ti tai, jog tuo metu jau buvo suduotas smÅ«gis nuo kurio D. D. lūžo raktikaulis. Tai, kad nukentėjusioji gan ilgÄ laikÄ Å¡aukė sugyventinį vardu, iÅ¡sakė logiÅ¡kas ir prasmingas frazes apie sulaužytÄ rankÄ , rodo, jog ji visÄ tÄ laikÄ buvo sÄ moninga. Liudytojai K. B., Z. B., V. B. nurodo, kad moters Å¡auksmas nebuvo labai garsus, jos balsas buvo prislopintas. Visų Å¡ių liudytojų parodymais balsas labai palengva nutolo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaip minėta, D.

P. nuomone, triukÅ¡mas tęsėsi 10 – 15 min., o V. B. nuomone apie 20 min. laiko. VyriÅ¡ko balso liudytojai negirdėjo. IÅ¡ pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog liudytojų nuodyta konflikto trukmė yra per daug ilga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog viskas vyko nakties metu. Žmonėms nubudus, reikėjo tam tikro laiko susiorientuoti kas ir kur vyksta. Liudytojas K. B. nurodo, jog buvo net apsirengęs ir išėjęs į laukÄ , tačiau tuo metu balsas jau buvo nutolęs už gretimo namo. Neabejotina, kad praėjo nemažai laiko kol liudytojas priėmė sprendimÄ iÅ¡eiti į laukÄ , po to apsirengė ir išėjo.

Tai, kad prie (duomenys neskelbtini) namo konfliktas tęsėsi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , faktiÅ¡kai patvirtina ir liudytojo V. Å . parodymai. Jis nurodo, kad nubudo iÅ¡girdęs D. D. Å¡auksmÄ . Vėlgi neabejotinai jam reikėjo tam tikro laiko susivokti ir įvertinti situacijÄ , kadangi jam nebuvo žinoma, jog D. D. nėra namuose, kad ji išėjo susitikti su D. K.. Tik po to jis apsirengė ir, prieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ namų, paskambino patruliuojantiems pareigÅ«nams į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Tai, kad minėtiems veiksmams jis sugaiÅ¡o pakankamai daug laiko, parodo tai, jog išėjęs į laukÄ , jis jau nesutiko liudytojo K.

B.. K. B. išėjo į laukÄ anksčiau už V. Å ., kadangi jis nematė policijos automobilio, t.y. policija dar nebuvo atvažiavusi. IÅ¡ liudytojų S. M. ir E. V. parodymų matyti, kad nuvykę į įvykio vietÄ jie rado V. Å .. Tai reiÅ¡kia, jog jis išėjęs į laukÄ sulaukė kol atvažiavo policija. Liudytojas S. M. nurodo, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir bendraujant su V. Å ., tolumoje girdėjosi triukÅ¡mas ir šūksniai, bet pradėjus bėgti ta kryptimi viskas nutilo. Liudytojas V. Å . tvirtina, jog į įvykio vietÄ prie (duomenys neskelbtini) namo jis nubėgo pirmas ir matė, kaip D.

K. trenkė D. D. galvÄ Ä¯ žemę bei spyrė kelis kartus į galvos sritį. Tuo tarpu liudytojas S. M. nurodo, jog į įvykio vietÄ pirmas atbėgo jis ir pribėgdamas nematė, kad D. K. vartotų smurtÄ nukentėjusios atžvilgiu. Matė jį tik pritÅ«pusį prie nukentėjusios. Nukentėjusioji buvo nesÄ moninga. Ä®vertinus aptartus įrodymus, teismas remiasi S. M. parodymais, o V. Å . parodymus vertina kritiÅ¡kai. Kaip jau yra aptarta, akivaizdu, jog konfliktas tarp D. K. ir D. D. vyko pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ ir visÄ tÄ laikÄ nukentėjusioji buvo sÄ moninga, galimai aktyviai prieÅ¡inosi jos atžvilgiu vartojamam smurtui (Å¡aukėsi pagalbos, iÅ¡sakė priekaiÅ¡tus smurtautojui ir t.t.).

Visa tai vyko iki atvykęs policijos pareigÅ«nas S. M. iÅ¡siaiÅ¡kino situacijÄ su V. Å .. Tačiau jiems pradėjus bėgti link įvykio vietos, situacija pasikeitė – tapo tylu, nebesigirdėjo Å¡auksmų, triukÅ¡mo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent tuo metu D. D. prarado sÄ monę. Todėl jiems pribėgus prie įvykio vietos (atstumas apie 100 m.), nukentėjusioji nebegalėjo stovėti, o tai rodo, jog V. Å . negalėjo matyti kaip ji parbloÅ¡kiama ant žemės. Tuo pačiu yra abejonių, kad V.

Å . matė kaip D. K. spardo D. D., juo labiau, kad pirmas į įvykio vietÄ atbėgęs S. M. to nematė. Kaip jau minėta aukščiau, D. K. elgesys neduoda pagrindo manyti, jog jis dar prieÅ¡ susitikdamas su D. D. turėjo tikslÄ nužudyti jÄ . Visuma aptartų įrodymų neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tokį tikslÄ jis turėjo prasidėjus konfliktui. Kaip minėta, konfliktas vyko gan ilgÄ laikÄ , tikėtina iki 10 – 15 min. Jei bÅ«tų turėjęs tikslÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , per tÄ laikÄ jaunas ir fiziÅ¡kai stiprus vyras turėjo visas galimybes tai įgyvendinti.

Net neturėdamas jokio įrankio, jis galėjo tiesiog pasmaugti nukentėjusiÄ jÄ , taip atimdamas galimybę jai kelti triukÅ¡mÄ , Å¡auktis pagalbos. Tam nebuvo jokio reikalo nukentėjusiÄ jÄ vestis ar tempti prie kito namo. Nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad D. K. sÄ monėje susiformavo tyčia nužudyti D. D. paskutiniu momentu, t.y. bÅ«nant (duomenys neskelbtini) namo aikÅ¡telėje. IÅ¡naudotos visos galimybes paÅ¡alinti nurodytas abejones, todėl Å¡ios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Laikytina, kad D. K. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors jis nesiekė konkretaus tikslo, tačiau suduodamas smÅ«gius rankomis ir galimai kojomis D. D. į įvairias kÅ«no vietas, tame tarpe ir į galvos sritį, neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais gali sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , ir nors tokio tikslo nesiekė, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms. Todėl jo veika vertintina pagal kilusias pasekmes. Tuo pagrindu D. K. veika iÅ¡ BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 135 str. 1 d.

D. K. pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis prie (duomenys neskelbtini) namo D. D. sudavė vienÄ smÅ«gi į pakaušį, ranka imobilizuota į longetę, o kitus smÅ«gius sudavė jau (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Kaip jau pasisakyta aukščiau, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog smÅ«giai D. D. buvo suduodami bÅ«tent prie (duomenys neskelbtini) namo ir pakeliui iki (duomenys neskelbtini) namo. Be to nėra tiksliai nustatyta kiek smÅ«gių suduota ranka, kuria bÅ«tent ranka, ir kiek smÅ«gių suduota koja.

Todėl Å¡ioje dalyje kaltinimas tikslinamas, tačiau Å¡is patikslinimas nėra esminis, jis nekeičia nei inkriminuotos veikos apimties, nei tos veikos kvalifikavimo. D. K. vieÅ¡oje vietoje vartodamas smurtÄ moters atžvilgiu elgėsi įžūliai ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Dėl jo pavartoto smurto kilo triukÅ¡mas, kuris pažadino aplinkinių namų gyventojus. Tai reiÅ¡kia, jog tarp jo veiksmų ir gyventojų sutrikdytos rimties bei poilsio yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. D. K. pilnai pripažįsta savo kaltę dėl sunkaus D. D. sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos nukentėjusiajai bei yra sudaręs sutartis dėl visiško žalos atlyginimo tiek nukentėjusiajai, tiek ligonių kasai už D.

D. suteiktas gydymo paslaugas ir tai taip pat vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos tos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, kad D. K. bÅ«damas pilnametis ir pakaltinamas padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų, o kitÄ sunkių nusikaltimų kategorijoms. D. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas (T. 2, b.l. 20 – 23).

Ä® priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįraÅ¡ytas (T. 2, b.l. 24 - 25), charakterizuojamas teigiamai (T. 2, b.l. 30), dirbantis. BK 284 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę bei aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, jam skirtina bauda, kurios dydis mažesnis už numatytÄ vidurkį. BK 135 str. 1 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki deÅ¡imties metų.

Todėl už Å¡iÄ veikÄ jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Parenkant jos dydį, atsižvelgiama į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į kaltinamojo asmenybę ir skirtina bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, jos labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ â€“ priskiriamos skirtingoms kategorijoms, todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du.

Atsižvelgiant į tai, kad D. K. yra teigiamai charakterizuojamas, dirba, savanoriÅ¡kai atlygino dalį žalos ir sudarė sutartis dėl pilno žalos atlyginimo per protingÄ laikÄ , po Å¡ios nusikalstamos veikos nėra padaręs kitų teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į nukentėjusios pozicijÄ (iÅ¡sakytÄ per savo atstovÄ ) teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo. D. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su D.

D. bei nesiartinti prie D. D. arčiau nei per 50 metrų, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Byloje nukentėjusioji ir valstybinė ligonių kasa kaltinamajam pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius. IÅ¡ pateiktų dokumentų (T. 2, b.l. 115 – 118) matyti, kad kaltinamasis dalį žalos nukentėjusiajai atlygino, o dėl likusios dalies (įskaitant ir atstovavimo iÅ¡laidas) su nukentėjusiÄ ja ir valstybine ligonių kasa sudarytos žalos atlyginimo sutartys. Todėl laikytina, kad klausimas dėl civilinių ieÅ¡kinių yra iÅ¡spręstas.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje: juodÄ moteriÅ¡kÄ liemenėlę, plaukų kuokÅ¡tÄ , 2 tamponus su galimai kraujo mėginiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius. MarÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis grÄ Å¾inti D. K.. JuodÄ odinę striukę ir sportinių batelių porÄ grÄ Å¾inti D. D.. Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas N U S P R E N D Ė :

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir: pagal BK 284 str. 1 d. paskirti 100 MGL, t.y. 3766 (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) eurų baudÄ ; pagal BK 135 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d., 1 ir 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir nustatyti galutinę 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ 3 (trejiems) metams. Ä®pareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nebendrauti ir neieÅ¡koti kontaktų su nukentėjusiÄ jÄ D. D., per dvylikÄ mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ sulaikyme ir suėmime nuo 2015-04-20 iki 2015-05-19, tai yra 30 dienų.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su D. D. bei nesiartinti prie D. D. arčiau nei per 50 metrų, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., daiktus, turinčius reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriuje - juodÄ moteriÅ¡kÄ liemenėlę, plaukų kuokÅ¡tÄ , 2 tamponus su galimai kraujo mėginiais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

MarÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti D. K.. JuodÄ odinę striukę ir sportinių batelių porÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti D. D.. Apeliaciniai skundai dėl Å¡io nuosprendžio gali bÅ«ti paduodami per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme. Teisėjas Sigitas Bagdonavičius