2013-10-07 Nr. AB-5831-3-61-3-01326-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1390/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01326-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu bei patikslintu skundu (b. l. 1–5, 62–63), prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) direktoriaus 2011 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo J. D.“ (toliau – ir 2011 m. balandžio 11 d. Įsakymas);

2) panaikinti NTA direktoriaus 2011 m. balandžio 11 d. išvadą Nr. 15FB-03-(4.46);

3) panaikinti NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) pripažinimo netekus galios“ ir palikti galioti NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“;

4) įpareigoti NTA perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą valstybinę teisėjo pensiją pagal išdirbtą 9 metų ir 2 mėnesių teisėjos darbo stažą (nuo 2002 m. sausio 28 d. iki 2011 m. kovo 18 d.) pensijai gauti ir nuo 2011 m. kovo 19 d. paskirti 18,2 proc., skaičiuojamų nuo pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio valstybinę pensiją, t. y. 1 233,95 Lt;

5) įpareigoti NTA, apskaičiuojant ir išmokant teisėjo pensiją, nuo 2011 m. kovo 19 d. netaikyti Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo, t. y. neriboti pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, ir apskaičiuoti bei išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumą (5 284,32 Lt), susidariusį nuo 2011 m. kovo 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. dėl neįvertinto 4 metų ir 2 mėnesių teisėjo darbo stažo, įgyto nuo 2002 m. sausio 28 d.;

6) įpareigoti NTA apskaičiuoti ir išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumą susidariusį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. IK-626 nuo 2011 m. kovo 18 d. buvo atleista iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. NTA direktoriaus 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 9FB-3-(4.46), vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nuo 2011 m. kovo 19 d. jai buvo paskirta 673,10 Lt teisėjų valstybinė pensija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). 2011 m. balandžio 27 d. pareiškėja kreipėsi į NTA su prašymu pateikti informaciją apie tai, ar jai paskirta pensija, atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo nutarimą, bus perskaičiuota. 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 4R-717-(1.13) NTA paaiškino, kad pareiškėjai paskirta pensija bus perskaičiuota tada, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai. NTA direktorius priėmė 2012 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo nustatė, jog teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu bei Valstybinių pensijų įstatymu. Tačiau 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-7-(4.46) NTA direktorius pripažino 2012 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) netekusiu galios ir nurodė, jog teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos pagal iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog teisėjų socialinės garantijos pagal išdirbtus metus, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę, todėl pareiškėjai valstybinė pensija turėjo būti skaičiuojama už faktiškai išdirbtus metus, t. y. už 9 metus ir 2 mėnesius. Atsakovas į šį stažą neįskaitė 4 metų ir 2 mėnesių.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 20–24, 70–74, 81) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 16 d. paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir iki šios dienos įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių spragų, NTA neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Atsakovas neneigia pareiškėjos teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau kol nėra naujo teisinio reglamentavimo ir atitinkamo finansavimo, jis negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėja prašo. 2012 m. vasario 17 d.

NTA direktorius priėmė įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46), kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, tačiau, nesant pakankamai biudžeto lėšų 2012 metams NTA biudžeto programoje „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ ir neturint kitų finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų pensijų mokėjimas, buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo pripažintas netekusiu galios minėtas NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d.

įsakymas, nurodant, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo. Nuo 2010 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (1,3 šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis), o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (1,5 šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis).

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Atsakovo manymu, pareiškėjos reikalavimas perskaičiuoti jai paskirtą valstybinę teisėjo pensiją pagal išdirbtą 9 metų ir 2 mėnesių teisėjos darbo stažą, nepagrįstas. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nėra pasisakęs, kaip turėtų būti skaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis, todėl jis turėjo būti skaičiuojamas taip, kaip nustatė įstatymai.

Jeigu teismas įpareigotų NTA pareiškėjai mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją nesant atitinkamo reguliavimo, būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Be to, teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 86–94) bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti NTA direktoriaus 2011 m. balandžio 11 d. išvadą Nr. 15FB-03-(4.46) bei palikti galioti NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ nutraukė; priteisė pareiškėjai J. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA, 5 284,32 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką; įpareigojo NTA perskaičiuoti pareiškėjai paskirtos teisėjo valstybinės pensijos dydį ir skirti pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 19 d. 18 procentų nuo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensiją – 1 233,95 Lt, jos neribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, taip pat apskaičiuoti ir išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumą, susidariusį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Kitoje dalyje pareiškėjos J. D. skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 1K-626, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 18 d., pareiškėja J. D. buvo atleista iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui (b. l. 15). NTA direktorius 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 9FB-3-(4.46) (b. l. 6, 28), vadovaudamasis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68, bei Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos, sudarytos NTA direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 6P-78-(1.1), 2011 m. balandžio 11 d. išvada Nr. 15FB-03-(4.46), skyrė pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 19 d. 673,10 Lt teisėjų valstybinę pensiją. Minėtas įsakymas buvo pakeistas NTA direktoriui 2012 m. rugsėjo 14 d. priėmus įsakymą Nr. 9FB-22-(4.46) (b. l. 58), kuriame pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija perskaičiuota ir paskirta didesnė 685,53 Lt pensija.

2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 4R-717-(113) (b. l. 8) NTA, atsakydama į pareiškėjos prašymą informuoti, ar bus perskaičiuota jai paskirta teisėjų valstybinė pensija, nurodė, kad pensija bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai. 2012 m. vasario 17 d. įsakyme Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ (b. l. 10, 27) NTA direktorius pripažino netekusiu galios 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) bei nurodė, apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybines pensijas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo. NTA direktorius, nesant pakankamai biudžeto lėšų teisėjų valstybinių pensijų išmokėjimui pagal 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) nuostatas, 2012 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. 9FB-7-(4.46) (b. l. 11, 25) pripažino netekusiu galios 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) bei nurodė teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti pagal 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). Pareiškėjai pakartotinai kreipusis į atsakovą dėl teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimo, NTA 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 4R-762-(4.34) (b. l. 12–13, 29–30) pareiškėjos prašymo perskaičiuoti jai teisėjų valstybinę pensiją netenkino ir dar kartą nurodė, kad pensija bus perskaičiuota, kai bus priimti atitinkami teisės aktų pakeitimai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti yra 9 metai (b. l. 14, 31). Pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija buvo apskaičiuota remiantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuris nustato, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti jai paskirtą teisėjo valstybinę pensiją pagal 9 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir paskirti 18,2 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas dydžio pensiją (po 1 233,95 Lt), neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad: 1) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata tiek, kiek formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai; 6) Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu taip pat pripažino, kad teisėjų socialinio (materialinio) pobūdžio garantijos, inter alia, socialinės garantijos, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę, tačiau teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams dydis diferencijuojamas pagal asmens darbo teisėju trukmę, turi nenukrypti nuo konstitucinės šios teisėjų socialinės (materialinės) garantijos sampratos. Dėl stažo teisėjo valstybinei pensijai, nustatyto Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, skaičiavimo konstitucingumo Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad minėtame straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos, inter alia, Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo reikalavimų. Tokia argumentacija duoda pagrindą daryti išvadą, kad teisėjo valstybinė pensija turi būti skaičiuojama įvertinant kiekvienus darbo teisėju metus.

Atsižvelgęs į aptartas nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas skiriant jai pensiją įvertinti 9 metų darbo teisėja stažą yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas. Nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos (2010 m. lapkričio 16 d.) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi. Išspręsdamas bylą teismas turi pareigą taikyti Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus. Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Pareiškėjai pareiškus reikalavimą dėl stažo teisėjo valstybinei pensijai skaičiavimo, ginčas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalį, antikonstituciniu pripažinto įstatymo trūkumus užpildant bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju papildomi kriterijai nustatomi pagal Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pateiktą stažo skaičiavimo principą. Konstituciniam Teismui įvertinus, kad į stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai, tokiu pat aiškinimu vadovaujamasi šioje byloje.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad už 20 metų stažą skiriama 45 procentų nustatyto darbo užmokesčio dydžio pensija, už 15 metų stažą skiriama 35 procentų nustatyto darbo užmokesčio dydžio pensija. Iš to daroma išvada, kad kiekvieni metai turi būti įvertinti 2 papildomais procentais nuo nustatyto darbo užmokesčio (vienų metų teisėjo darbo stažo „vertė“ yra 2 proc.). Taigi pareiškėjai turi būti paskiriama 18 procentų dydžio pensija už 9 metų teisėjos darbo stažą. Įvertinus NTA direktoriaus 2012 m. rugsėjo 14 d. įsakyme Nr. 9FB-22-(4.46) nurodytą pareiškėjai J. D. paskirtos pensijos dydį už 5 darbo teisėju metus (685,53 Lt), 18 procentų pensija už 9 darbo teisėju metus sudarytų 1 233,95 Lt ((685,53 / 5) x 9). Šis skaičiavimas atitinka NTA 2012 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. 3R-1134 pateiktus duomenis (b. l. 46), todėl darytina išvada, kad pareiškėjai J. D. turėjo būti paskirta 1 233,95 Lt dydžio teisėjo valstybinė pensija.

Dėl pareiškėjos reikalavimo neriboti paskirtos pensijos dydžio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad svarbu nustatyti, ar jai teisėtai ir pagrįstai mokama sumažinta valstybinė pensija, ar nebuvo pažeisti teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principai, asmens teisė gauti užtarnautą valstybinę pensiją. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendras dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymą, nebuvo pakeista. Kadangi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra specialusis įstatymas, atsakovas iki 2010 m. lapkričio 16 d. galėjo taikyti tik Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą, pritaikęs ribojimą, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-2696-11).

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai asmuo, buvęs teisėju, kurio valstybinių (kitų nei teisėjų valstybinė pensija) ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma viršija užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį arba yra nedaug mažesnė už šį dydį, teisėjų valstybinė pensija apskritai nebus mokama arba bus mokama nedidelė šios pensijos dalis, t. y. teisėjų valstybinė pensija gali tapti ne realia, o nominalia konstitucine teisėjo socialine (materialine) garantija nutrūkus jo įgaliojimams. Toks Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatytas teisinis reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl nuo tos dienos nėra teisinio pagrindo pareiškėjai mokamą pensiją riboti šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarime nėra uždrausta nustatyti valstybinių pensijų ribojimo apskritai, tačiau tokio ribojimo nustatymas yra įstatymo leidėjo, o ne bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Tiek LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2696-11, tiek Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime išaiškinta, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas yra specialusis įstatymas teisėjo valstybinės pensijos gavimo klausimu, o šiame įstatyme nauja, su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu suderinta nuostata dėl pensijos ribojimo, nepriimta. Įstatymo leidėjui Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustačius teisėjams valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, mokėjimo pagrindus, dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėja pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, įgijusi teisę į teisėjo valstybinę pensiją, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad ši teisė nustatytą laiką būtų išlaikyta ir įgyvendinta, todėl jos atžvilgiu negalima taikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyto ribojimo, kadangi teisės akto taikymas po Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo prieštarauja Konstitucijos 110 straipsniui.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė NTA, vadovaudamasi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nepagrįstai atsisakė mokėti visą paskirtą valstybinę pensiją. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į priekį, nėra paneigiama. Nagrinėjamoje byloje Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės norma pripažįstama prieštaraujančia Konstitucijai, įsigaliojo dar neužbaigus teisės normos taikymo procedūros, todėl nėra taikymo atgal problemos. Tokioje situacijoje kaip tik yra pasiekiamas Konstitucijai 110 straipsnio tikslas, kad dėl tokio Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės. Antikonstitucinė teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių nė vienam asmeniui, jei sprendimas dėl tos teisės normos nėra galutinai įvykdytas (LVAT 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219-04).

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai moka, neatsižvelgdamas į pareiškėjos stažą, paskirtą teisėjo valstybinę pensiją, todėl jis įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjai paskirtos teisėjo valstybinės pensijos dydį ir skirti pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 19 d. 18 procentų nuo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensiją – 1 233,95 Lt, jos neribojant pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NTA išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumą, susidariusį nuo 2011 m. kovo 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., dėl neįvertinto 4 metų ir 2 mėnesių teisėjo darbo stažo, įgyto nuo 2002 m. sausio 28 d., – 5 284,32 Lt, teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti įsiskolinimą laikytinas pagrįstu.

Pažymėta, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 konstatavo, kad teisėjų valstybinės pensijos dalis, susidariusi po 2010 m. lapkričio 16 d., buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, nes ši institucija teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Ši teisėjų valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, priėmus 2010 m. birželio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Esant tokioms aplinkybėms, ši neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš NTA. Todėl ir nagrinėjamu atveju neišmokėta teisėjų valstybinė pensija priteisiama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA.

Iš byloje esančios NTA 2012 m. spalio 5 d. pažymos Nr. 3R-1134 (b. l. 46) matyti, kad taikant Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas ir skaičiuojant teisėjo valstybinę pensiją už 9 metų teisėjo darbo stažą J. D. nuo 2011 m. kovo 19 d. skirtina 1 233,95 Lt teisėjo valstybinė pensija. Taigi per laikotarpį nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. balandžio mėnesio imtinai už 9 darbo teisėju metus paskirta ir nesumažinta pensija sudarytų 16 558,81 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte tiek, kiek nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai, todėl atsakovas, išmokėdamas pareiškėjai pensiją galėjo taikyti Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ribojimą, taigi nurodytu laikotarpiu pareiškėjai mokėtina pensija iš viso sudaro 13 739,14 Lt. Pareiškėjai faktiškai išmokėta 5 753,17 Lt pensijos. Nors apskaičiavus pareiškėjai priteistinos pensijos suma išeina didesnė nei pareiškėjos prašoma, tačiau teismas neperžengia pareiškėjos skundo reikalavimų ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA, priteisia 5 284, 32 Lt.

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti NTA apskaičiuoti ir išmokėti teisėjų valstybinių pensijų skirtumą, susidariusį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, toks reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkinamas.

Kaip minėta, NTA direktorius pareiškėjos skundžiamu 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 9FB-3-(4.46) (b. l. 6, 28) skyrė pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 19 d. 673,10 Lt teisėjų valstybinę pensiją. Teismas pabrėžia, jog, minėtas įsakymas buvo pakeistas NTA direktoriui 2012 m. rugsėjo 14 d. priėmus įsakymą Nr. 9FB-22-(4.46) (b. l. 58), kuriame pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija perskaičiuota (ir paskirta didesnė), todėl darytina išvada, kad 2011 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) yra iš esmės nebegaliojantis, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pastarasis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) pažymėtina, kad teismas kitoje administracinėje byloje kreipėsi į LVAT su prašymu ištirti, ar 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46) neprieštarauja atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-39/2012 (teisminio proceso Nr. 3-66-3-00076-2012-6) nutarė atsisakyti priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar minėtas įsakymas neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nes administraciniams teismams nėra teismingos bylos dėl prašymų ištirti, ar nepradėję galioti, nes nepaskelbti įstatymo nustatyta tvarka, norminiai administraciniai aktai, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams. NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46) leidinyje „Valstybės žinios“ nėra paskelbtas, taigi yra negaliojantis, todėl teismas atmeta pareiškėjos prašymą panaikinti minėtą įsakymą kaip nepagrįstą, nes negaliojančio teisės norminio akto nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

Pareiškėja, prašydama panaikinti NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), tuo pačiu prašė palikti galioti NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“. Remdamasis ABTĮ 5 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgęs į tai, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos reikalavimas palikti galioti NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ yra nenagrinėtinas teismų, todėl byla dalyje reikalavimo palikti galioti NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti NTA direktoriaus 2011 m. balandžio 11 d. išvadą Nr. 15FB-03-(4.46). Minėtoje išvadoje NTA direktoriui rekomenduojama skirti pareiškėjai 673,10 Lt teisėjų valstybinę pensiją. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Todėl LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-326/2012). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos prašomos panaikinti NTA direktoriaus 2011 m. balandžio 11 d. išvados Nr. 15FB-03-(4.46) turinį, darytina išvada, kad pastaroji yra tik rekomendacinio pobūdžio raštas, kuris nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti NTA direktoriaus 2011 m. balandžio 11 d. išvadą Nr. 15FB-03-(4.46) nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

III. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija apeliaciniu skundu (b. l. 98–102) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo vykdymą atidėti metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinį skundą atsakovas grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog nesant naujo teisinio reglamentavimo ir nebuvus tinkamo finansavimo, NTA neturėjo galimybių perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą pensiją vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintais tokių pensijų apskaičiavimo principais, išaiškintais Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime. Gavus pakankamą finansavimą 2013 metams NTA biudžeto programai „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ įgyvendinti, buvo priimtas NTA direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 9FB-1-(4.46), kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos nuo 2013 m. sausio 1 d. bus skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu.

Be to, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pareiškėjai mokėti nustatyto dydžio pensiją (1 233,95 Lt), neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą skaičiuojant valstybines pensijas, nors Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime aiškiai pasisakė, kad minėto įstatymo nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai, o nenurodęs mokėjimo termino, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį. Taikant pagal analogiją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnio 1 dalį, teismas taip pat turėtų atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo vykdymą metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja J. D. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 108–110) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Paaiškina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis neatitinka Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjai atsirado teisė gauti tokią valstybinę teisėjo pensiją kuri atitiktų konstitucines nuostatas. Įstatymų leidėjui nepateikus valstybinių teisėjų pensijų įstatymo suderinto su Konstitucinio Teismo nutarimu, pareiškėja pasirinko kitą socialinių garantijų įgyvendinimo būdą ir kreipėsi į teismą. Teismas priėmė teisėtą sprendimą kuriuo įgyvendinti teisėti lūkesčiai gauti garantijas, kurias numatė Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime.

Atsakovų motyvai, kad pensijas apskaičiuoti ir apmokėti pagal Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas trukdė lėšų trūkumas, paneigiami paties atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad 2013 metais toks finansavimas yra skirtas. Tai paneigia ir atsakovų teiginį, kad nesant naujo teisinio reglamentavimo ir nebuvus tinkamo finansavimo Nacionalinė teismų administracija neturėjo galimybių perskaičiuoti pareiškėjai paskirtos pensijos, vadovaujantis tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintais tokių pensijų apskaičiavimo principais, išaiškintais Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime. Pareiškėjos manymu, toks finansavimas buvo galimas ir po Konstitucinio Teismo nutarimo. Tai patvirtina NTA direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 9FB-l-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“. Tai, kad NTA biudžete numatyta teisėjo valstybinėms pensijoms išmokėti suma planuota nesant teisinio reglamentavimo, atitinkančio Konstituciją, negali būti kliūtis išmokėti priklausančią pensiją.

Apeliantai, prašydami atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams, iš esmės pripažįsta teismo sprendimą. Jeigu, įsiteisėjus teismo sprendimui, jo vykdymas būtų atidėtas vieneriems metams, tai neigiamai paveiktų pareiškėjos interesus, nes jai priklausančios pensijos dydis bei priteista nepriemoka nėra didelės. Be to, pensija, pareiškėjos teigimu, yra jos pragyvenimo šaltinis. Apeliantas, kaip teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija, turi iš anksto imtis būtinų priemonių pasirengti laiku ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas nepateikė įrodymų apie esminius sunkumus, dėl kurių negalėtų mokėti priklausančią pensiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja J. D. 2012 m. gegužės 7 d. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydama dėl neįvertinto 4 metų ir 2 mėnesių teisėjo darbo stažo, įgyto nuo 2002 m. sausio 28 d., apskaičiuoti bei išmokėti teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2011 m. kovo 19 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., t. y. 4 227, 93 Lt. Šį reikalavimą pareiškėja patikslino 2012 m. lapkričio 13 d. patikslintu skundu (b. l. 62–63), kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją apskaičiuoti bei išmokėti teisėjų valstybinės pensijos skirtumą – 5 284,32 Lt, susidariusį nuo 2011 m. kovo 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi (b. l. 65) pareiškėjos J. D. patikslintas skundas priimtas.

Nagrinėdamas minėtą reikalavimą, pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamame 2013 m. vasario 11 d. sprendime (b. l. 86–94) rėmėsi NTA 2012 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. 3R-1134 (b. l. 46) pateikta informacija apie pareiškėjai laikotarpiu nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. balandžio mėnesio faktiškai išmokėtas ir išmokėtinas teisėjų valstybinės pensijos sumas. 2013 m. vasario 11 d. sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad taikant Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas ir skaičiuojant teisėjo valstybinę pensiją už 9 metų teisėjo darbo stažą J. D. nuo 2011 m. kovo 19 d. skirtina 1 233,95 Lt teisėjo valstybinė pensija; per laikotarpį nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. balandžio mėnesio (imtinai) už 9 darbo teisėju metus paskirta ir nesumažinta pensija sudarytų 16 558,81 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte tiek, kiek nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, išmokėdamas pareiškėjai pensiją galėjo taikyti Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ribojimą, taigi nurodytu laikotarpiu pareiškėjai mokėtina pensija iš viso sudaro 13 739,14 Lt. Vadovaudamasis minėta pažyma, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai faktiškai išmokėta 5 753,17 Lt pensijos ir, nors apskaičiavus pareiškėjai priteistinos pensijos nepriemokos suma išeina didesnė nei pareiškėjos prašoma, tačiau teismas neperžengia pareiškėjos skundo reikalavimų ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, priteisia 5 284, 32 Lt.

Taigi, vadovaudamasis duomenimis apie J. D. nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. balandžio mėnesio išmokėtas ir išmokėtinas teisėjų valstybinės pensijos sumas, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos patikslintame skunde suformuluotą reikalavimą ir įpareigojo atsakovą NTA išmokėti jai nuo 2011 m. kovo 19 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. susidariusį teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, kuris, pasak pareiškėjos, yra 5 284,32 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes, tenkindamas minėtą reikalavimą, teismas visų pirma iš NTA turėjo išsireikalauti patikslintą pažymą apie būtent šiuo laikotarpiu pareiškėjai išmokėtas ir išmokėtinas valstybinės teisėjų pensijos sumas, be to, turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti jos suformuluotą reikalavimą. To nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ 10 straipsnyje – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (LVAT 2009 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nors dispozityvumo principas reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai), teismas, nagrinėdamas bylą, turi būti aktyvus ir, matydamas, kad pareiškėjo teisės jo reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, privalo išaiškinti pareiškėjui teisę tikslinti skundą bei, esant būtinybei, pats imtis iniciatyvos papildomiems įrodymams surinkti.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 pripažino, jog pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, buvo teisėtas, ir šiuo pagrindu pareiškėjui pensijos dalis buvo neišmokėta pagrįstai. Tokios pozicijos skundžiamame sprendime laikėsi ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, tačiau, kaip matyti iš NTA 2012 m. spalio 5 d. pažymos Nr. 3R-1134, spręsdamas ginčą dėl kito pareiškėjos reikalavimo, pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėjai mokėti nustatyto dydžio pensiją, t. y. 1 233,95 Lt. Vadinasi, į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą skaičiuojant valstybines pensijas, neatsižvelgė.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalis, kurioje pareiškėjai J. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA, priteista 5 284,32 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka bei atsakovas NTA įpareigotas perskaičiuoti pareiškėjai paskirtos teisėjo valstybinės pensijos dydį ir skirti pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 19 d. 18 procentų nuo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensiją – 1 233,95 Lt, jos neribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, naikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista, nes, kaip matyti iš atsakovo NTA apeliacinio skundo turinio, atsakovas šios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalies neginčija ir jokių argumentų, susijusių su jos teisėtumu ir pagrįstumu, nepateikia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat neturi pagrindo šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi abejoti.

Dėl apelianto prašymo atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo vykdymą metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (LVAT 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525–844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, taip pat teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde atsakovas tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria pareiškėjai J. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA, priteista 5 284,32 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka bei atsakovas NTA įpareigotas perskaičiuoti J. D. paskirtos teisėjo valstybinės pensijos dydį ir skirti pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 19 d. 18 procentų nuo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensiją – 1 233,95 Lt, jos neribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, panaikinti ir administracinę bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė