2020-04-22 Nr. AB-8109-3-61-3-03011-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1155-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03011-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 23.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK) 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. KS-211 „Dėl J. V.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas ignoruojant reikšmingas faktines aplinkybes ir plečiamai taikant teisės aktų nuostatas, neaiškus ir neišsamus, todėl neatitinka teisės aktuose, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies bei teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų.

3. Pareiškėja paaiškino, kad VTEK, nuspręsdama, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. nedeklaravo bendrovių, kurių dalyvis neva yra jos sutuoktinis (advokatas), nepasisakė dėl esminių pareiškėjos argumentų, be to, plečiamai aiškino teisės aktuose įtvirtintą juridinio asmens dalyvio sąvoką. Konstatuodama, kad pareiškėja pažeidė Įstatymą, nenusišalindama nuo klausimų, susijusių su R. K., VTEK praplėtė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai nusprendė, jog Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – ir VRK) atliekant organizacinio pobūdžio veiksmus (sudarant darbo grupes, nustatant terminus ir pan.) neva yra rengiami ir priimami tarpiniai sprendimai. VTEK, pateikdama teisinį vertinimą, nepasisakė nė dėl vieno iš Sprendime išvardytų VRK posėdžių, kuriuose dalyvaudama pareiškėja neva pažeidė Įstatymą.

4. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas, jog pareiškėja privalėjo Privačių interesų deklaracijoje (toliau – ir Deklaracija) nurodyti bendroves, yra nepagrįstas, nes advokatas nėra juridinių asmenų, išvardytų Balsavimo ir kitų neturtinių teisių perleidimo sutartyje (toliau – ir Sutartis), dalyvis. Sutartis ir jos vykdymas yra advokato teisinės paslaugos klientui, kurių teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. VTEK praktika leido pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad VTEK atsižvelgia į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir AĮ) nuostatas. VRK neturi įgalinimų priimti kokių nors sprendimų bendrovių atžvilgiu. VRK priima sprendimus dėl asmenų (ir juridinių), pažeidusių reklamos skleidimo reikalavimus, tačiau bendrovės, kurių akcininko neturtinės teisės perleistos advokatui, nėra reklamos skleidėjai.

5. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 21 straipsniu, laikėsi pozicijos, kad VTEK plečiamai išaiškino Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepagrįstai konstatavo, kad Deklaracijoje turėjo būti nurodyta, kad Advokatas yra atitinkamų bendrovių dalyvis.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad VTEK nesiaiškino, kaip Sutartį supranta ją pasirašę asmenys. Sutarties preambulėje aiškiai įvardyta, kad sutartį pasirašo advokatas, Sutartyje nurodytas Advokato adresas, t. y. advokatų profesinės bendrijos adresas, aktualus Sutarties sudarymo momentu. Sutartyje nereikalaujama nurodyti advokatų profesinės bendrijos, nes pagal AĮ teisines paslaugas klientui teikia ne advokatų profesinė bendrija, o konkretus advokatas.

7. Pareiškėja, nesutikdama su VTEK argumentais dėl Sutarties konfidencialumo, pažymėjo, kad šalys, pasirašydamos sutartis, laisva valia susitaria dėl konfidencialumo, dėl kurio gali susitarti ir žodžiu. Tai, kad Sutartyje neįrašytas susitarimas dėl konfidencialumo ir Sutartis pateikta Valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui, nereiškia, kad AĮ nuostatos dėl advokato paslaptį sudarančios informacijos Sutarčiai nebegalioja. VTEK nesiaiškino, kodėl Sutartis sudaryta būtent su advokatu, o ne su asmeniu, neturinčiu tokio statuso. Ši Sutartis su advokatu sudaryta atsižvelgiant į advokato veiklai taikomus teisės aktų reikalavimus, be kita ko, konfidencialumo, kurio įrašyti nėra privaloma. VTEK nepagrįstai sprendė, jog tai, kad Sutartis sudaryta su konkrečiu advokatu, nenurodant, kad paslaugą gali teikti ir kiti kontoros advokatai, rodo, jog tai nėra teisinė paslauga.

8. Pareiškėja nurodė, kad remiantis 2018 m. sausio 5 d. viešai atskleista informacija, advokatas ir R. K. Sutartį vertino kaip susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo. Sutarties šalių nuomonė dėl Sutarties pobūdžio buvo išsakyta gerokai iki VTEK tyrimo pareiškėjos atžvilgiu pradžios, todėl negali būti vertinama kaip pareiškėjos sugalvota gynybinė pozicija prasidėjus tyrimui. Aplinkybė, nurodyta ir Sprendime, kad advokatas daug metų R. K. teikia teisines paslaugas, papildomai patvirtina, kad Sutarties šalys susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo.

9. Pareiškėja vertino, kad Sprendimas, jog pareiškėja turėjo nusišalinti visuose VRK posėdžiuose, kuriuose buvo minimas R. K., yra nepagrįstas. VTEK nenagrinėjo VRK posėdžių, tik apibendrino, kad pareiškėja dalyvavo posėdžiuose svarstant klausimus su nurodytu asmeniu.

10. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad VTEK teiginiai, jog pareiškėja dalyvavo priimant „tarpinius sprendimus“, yra nepagrįsti. VTEK plečiamai išaiškino Įstatymo nuostatas, net tais atvejais, kai bendru sutarimu būdavo sudaromos darbo grupės tyrimams atlikti ar darbo grupių prašymu pratęsiami nustatyti terminai, VRK neva priimdavo „tarpinius sprendimus“. Pareiškėja, akcentuodama 2018 m. rugpjūčio 1 d. VTEK duotus paaiškinimus, nurodė, kad jai nežinomas nė vienas atvejis, kad VRK nariai būtų reiškę nušalinimus ar nusišalinę svarstant dėl darbo grupių sudarymo ar terminų pratęsimo. VTEK nėra paaiškinusi Seimo nariams ir VRK, kad bendru sutarimu sudarydami darbo grupes ir terminus, VRK nariai neva dalyvauja „tarpinių sprendimų“ priėmime. VTEK pažymėjo, jog duomenys apie neva egzistuojantį interesų konfliktą turi būti pakankami.

11. Pareiškėja akcentavo, kad po Sprendimo priėmimo gavusi VTEK 2018 m. birželio 6 d. ir rugpjūčio 1 d. posėdžių garso įrašus, neturėjo pareigos suprasti, jog vien atitinkamo pavadinimo paminėjimas reiškia, kad iškilo interesų konfliktas ir privalu nusišalinti. Pažymėjo, kad Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plečiamai, privatus interesas ir asmeninis suinteresuotumas turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su Įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą.

12. Pareiškėja pažymėjo, kad VTEK darbuotojos I. B., vykdžiusios tyrimą ir rengusios sprendimo dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymui projektą, 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. VTEK posėdžiuose pateikta pozicija dėl pareiškėjos dalyvavimo posėdžiuose bei pasisakymų VRK posėdžių metu prieštaringa.

13. Pareiškėja teigė, kad VRK 2018 m. vasario 22 d. posėdyje vienas iš VRK nariu pateikė neteisingą informaciją, kad pareiškėja dalyvauja darbo grupės veikloje. Nežinodama, kad iš šio posėdžio, kuriame detaliai VRK narių susitikimas nebuvo aptartas, VTEK padarė išvadą, esą ji dalyvavo darbo grupės veikloje, pareiškėja neturėjo galimybės pasiaiškinti ir apsiginti ir dėl šios priežasties Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

14. Pareiškėja, akcentuodama VRK 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. kovo 19 d. posėdžiuose duotus paaiškinimus, pažymėjo, kad svarstant dėl interesų konfliktų tikimybės, būtina įvertinti ir specifinį VRK narių, deleguotų politinių partijų statusą Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRKĮ) 12 straipsnio 2 dalies kontekste. Sprendime nurodyti teiginiai, jog VTEK nevertino VRK posėdžių, kuriuose svarstyta tik dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos (toliau – ir LVŽS), patvirtina, jog pareiškėja, dalyvaudama svarstant dėl galimos LVŽS naudai paskleistos reklamos, Įstatymo nepažeidė.

15. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad VTEK, atlikdama tyrimą ir priimdama Sprendimą, pažeidė teisėtumo, nešališkumo, skaidrumo, viešumo principus. Tyrimas Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 26 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste nelaikytinas itin sudėtingu, nebuvo tęstinio skundžiamų veiksmų pobūdžio, tačiau Sprendimas, jo priėmimą atidėjus ir pratęsus tyrimo terminą, nenurodant šios aplinkybės protokole, buvo priimtas tik 2018 m. rugpjūčio 1 d. Be to, 2018 m. birželio 6 d. sprendimo dėl pareiškėjos elgesio atitikties teisės aktų reikalavimams projektas nebuvo įtrauktas į bylos medžiagą, su kuria pareiškėja VTEK patalpose susipažino 2018 m. rugpjūčio 1 d. VTEK posėdžio išvakarėse.

16. Pareiškėja, akcentuodama 2018 m. rugpjūčio 1 d. VTEK posėdyje pareikšto nušalinimo vienam iš VTEK nariui priežastys, nurodė, kad tyrimas negali būti laikomas nešališku, kai tyrime dalyvauja išankstinę nuomonę pareiškėjos atžvilgiu turintis narys, kuris, be kita ko, radikaliai pakeitė kitos VTEK narės nuomonę. Tokiu būdu VTEK, netenkindama prašymo dėl VTEK nario nušalinimo, neužtikrino nešališkumo principo įgyvendinimą.

17. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

18. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog pagrįstai konstatavo, kad pareiškėją, jos sutuoktinį ir R. K. siejantys ryšiai suponuoja tai, kad pareiškėja, atlikdama tarnybines pareigas VRK, pastarojo atžvilgiu negali išlikti objektyvi ir nešališka. 2017 m. gegužės 23 d. LVŽS pirmininko R. K. teikimu pareiškėja paskirta VRK nare. Pareiškėjos sutuoktinis E. V. daug metų nuolat atstovauja R. K. įvairiose bylose ir procesuose.

19. Atsakovas nurodė, kad tam, kad būtų konstatuotas Įstatymo pažeidimas, nebūtina nustatyti, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmai būtų realiai sukėlę kokias nors neigiamas pasekmes visuomenei, asmuo iš jų būtų gavęs privačios naudos ar pan. Pakanka vien fakto, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nevykdo Įstatyme jam nustatytų reikalavimų – nustatyta tvarka, t. y. aktyviais veiksmais nevengia interesų konflikto. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis turi būti vadovaujamasi sistemiškai. Įstatymas visų pirma įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Iškilus menkiausioms abejonėms dėl galimo interesų konflikto, Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis asmeniui nurodoma, kaip jis tokioje situacijoje turi elgtis. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas dalyvauti visose atitinkamo sprendimo priėmimo stadijose, t. y. sprendimą rengiant, svarstant, ar jį priimant, taip pat draudžiama daryti bet kokį kitą poveikį sprendimams.

20. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjos dalyvavimas, kaip ji teigia atliekant organizacinio pobūdžio veiksmus, visa apimtimi patenka į nurodytų Įstatymo straipsnių taikymo dispoziciją, todėl VTEK sprendė, kad ir tarpinio, organizacinio pobūdžio sprendimai, jeigu jie susiję su vėliau priimamu galutiniu sprendimu, kelia interesų konfliktą.

21. Atsakovas, vadovaudamasis VRKĮ 12 straipsnio 2 dalimi, akcentavo, kad VTEK tyrimo metu vertino, ar pareiškėja nusišalina nuo sprendimų, susijusių su R. K., o ne partiją, kuri ją delegavo į VRK. Pareiškėjos sutuoktiniui neturtines bendrovių teises perleido R. K., kaip šių bendrovių akcininkas ir privatus asmuo, o ne kaip LVŽS pirmininkas. Įstatymas yra specialus teisės aktas interesų konfliktų valdymui ir prevencijai, todėl turi būti vadovaujamasi jo nuostatomis, reglamentuojančiomis nusišalinimo procedūras.

22. Atsakovas paaiškino, kad ginčas kilo dėl to, kad pareiškėja nesutinka su VTEK jos atžvilgiu atlikto tyrimo rezultatais ir priimtu sprendimu, kuriame konstatuoti Įstatymo pažeidimai, todėl pareiškėjos argumentai, esą VRK yra nusistovėjusi tam tikra praktika, arba kad ir kiti VRK nariai galbūt pažeidinėja Įstatymą, yra nevertintini ir šiai bylai neaktualūs.

23. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad VTEK plečiamai išaiškino teisės aktuose įvirtintą juridinio asmens dalyvio sąvoką. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas konkrečiai neapibrėžia dalyvavimo juridiniame asmenyje formų, todėl VTEK, priimdama Sprendimą, sistemiškai taikė kitus teisės aktus, reguliuojančius šiuos teisinius santykius. Išsamiai dėl atitinkamų teisės aktų normų taikymo pagrįstumo VTEK nurodė Sprendime. Papildomai akcentavo, kad Sutarties 3 dalyje nurodytos perleidžiamos teisės. Šioje dalyje nurodyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu įgijėjas – pareiškėjos sutuoktinis – turi teisę savo nuožiūra pasirinkti perleistų teisių įgyvendinimo tvarką ir būdus, įgijėjas neturi teisės be atskiro perleidėjo – R. K. – sutikimo perleisti visas ar dalį jam pagal šią sutartį perleistų neturtinių teisių trečiajam asmeniui ir visas teises įgijėjas gali įgyvendinti tik asmeniškai. Sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad įgijėjas turi teisę Bendrovių akcininkų ar pajininkų susirinkimuose balsuoti už bet kurios bendrovės reorganizavimą, atskyrimą, pertvarkymą ar likvidavimą tik esant išankstiniam perleidėjo sutikimui, tačiau visais kitais klausimais įgijėjas balsuoja savo nuožiūra.

24. Atsakovas pabrėžė, kad aplinkybė, jog pareiškėjos sutuoktiniui neperleistos turtinės Bendrovių teisės, neturi reikšmės. Pagal Sutarties turinį akivaizdu, kad pareiškėjos sutuoktiniui buvo suteikti įgaliojimai dalyvauti Bendrovių valdyme ir priimti savarankiškus ir vienasmenius sprendimus, todėl toks dalyvavimas juridiniuose asmenyse, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, patenka į deklaruotinus duomenis.

25. Atsakovas nurodė, kad Sprendimo dalyje „Nustatytos faktinės aplinkybės“ išsamiai aprašomi visi VTEK tyrimo metu nagrinėti VRK vykę posėdžiai, kuriuose spręsti klausimai, susiję su R. K., nurodyta, kuriuose iš jų pareiškėja dalyvavo, nedalyvavo arba pareiškė apie nusišalinimą nuo klausimo svarstymo, todėl Sprendime pateiktame pareiškėjos veikos teisiniame vertinime pareiškėjos dalyvavimo VRK posėdžiuose apibendrintas įvardijimas (papildomai nevertinant pareiškėjos dalyvavimo aplinkybių atskiruose posėdžiuose) yra pakankamas, konstatuojant Įstatymo pažeidimą. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kuriuose VRK posėdžiuose pareiškėjos dalyvavimą VTEK vertino pakankamai, aišku ir pareiškėjai. Šių VTEK tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir pati pareiškėja, todėl pareiškėjai suprantama, jog VTEK Sprendimu Įstatymo nuostatų pažeidimą konstatavo būtent dėl pareiškėjos dalyvavimo 4 VRK posėdžiuose (2018 m. vasario 22 d., 2018 m. vasario 28 d, 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. kovo 19 d.).

26. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai dėl VTEK narės pozicijos prieštaringumo neatitinka tikrovės ir klaidina teismą. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. birželio 6 d. posėdyje buvo nuspręsta pratęsti tyrimo terminą. VTEK buvo informavusi pareiškėją apie jos atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl dviejų epizodų: Įstatymo II skirsnio nuostatų, reglamentuojančių privačių interesų deklaravimo tvarką ir terminus, galimo pažeidimo; Įstatymo nuostatų, nustatančių pareigą vengti intereso, o šiam iškilus – nusišalinti, galimo pažeidimo, pareiškėjai VRK sprendžiant klausimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. VTEK 2018 m. birželio 13 d. posėdyje savo iniciatyva nusprendė pareiškėjos atžvilgiu atliekamo tyrimo dalyką praplėsti, įvertinant, ar pareiškėjai nekilo interesų konfliktas VRK sprendžiant klausimus, susijusius su R. K., kuris 2017 m. kovo 10 d. Sutartyje perleido pareiškėjos sutuoktiniui neturtines kelių bendrovių akcininko (pajininko) teises, ir paprašyti pareiškėjos pateikti papildomą paaiškinimą, apie tai pareiškėja informuota 2018 m. birželio 14 d. rašte. Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte VTEK aiškiai pasisakė, kad pareiškėja pažeidė Įstatymą, dalyvaudama VRK posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi klausimai, susiję su R. K., o ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Praplėtus tyrimo dalyką buvo peržiūrimi visi tyrimui aktualūs VRK posėdžių vaizdo įrašai, priimti sprendimai, išvados, tiek viešai skelbiama (VRK interneto svetainėje bei Teisės aktų registre), tiek VTEK gauta informacija.

27. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad VTEK Sekretoriato darbuotojų parengtas sprendimo projektas nėra laikomas oficialiu VTEK dokumentu, todėl neprivaloma jį saugoti teisės aktuose nustatyta tvarka, dėl to pareiškėjos nurodytas 2018 m. birželio 6 d. VTEK sprendimo projektas dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms nebuvo įsegtas į bylą.

28. Atsakovas pažymėjo, kad VTEK sprendimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymui priėmė 2018 m. rugpjūčio 1 d., t. y. nepraleisdama VTEKĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino. Pareiškėja buvo informuojama apie teisę susipažinti su VTEK gautais dokumentais, teikti paaiškinimus ir šiomis teisėmis pasinaudojo.

29. Atsakovas, vadovaudamasis VTEKĮ ir VTEK darbo reglamentu, akcentavo, kad 2018 m. birželio 6 d. VTEK posėdyje pareiškėjo įvardijamas komisijos narys pagrįstai teikė pastabas kitai komisijos nariai ir siūlymus VTEK dėl pareiškėjos atžvilgiu atliekamo tyrimo. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog VTEK narys, aktyviai dalyvaujantis atliekant tyrimą ir teikiantis objektyvius siūlymus ir pastabas VTEK dėl tyrimo eigos, t. y. pareigingai atliekantis jam suteiktus įgaliojimus, gali būti laikomas šališku asmens, kurio veika tiriama, atžvilgiu.

II. 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti VTEK Sprendimą, kuriame konstatuota, kad pareiškėja, VRK narė, Deklaracijoje nenurodydama bendrovių, kurių dalyviu jos sutuoktinis tapo akcininko (pajininko) neturtinių teisių perleidimo sutarties pagrindu, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą; pareiškėja, VRK narė, VRK posėdžiuose nenusišalindama nuo klausimų, susijusių su R. K., svarstymo ir priėmimo procedūrų, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

32. Teismas, akcentuodamas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nustatė, kad atsakovas vertino, jog pareiškėjos sutuoktinis, 2017 m. kovo 10 d. sudaręs Sutartį, tapo R. K. juridinių asmenų dalyviu, nes įgijo R. K. juridinių asmenų valdymo teises (su tam tikrais, sutartyje numatytais apribojimais). Būtent todėl, pasak atsakovo, pareiškėja turėjo deklaruoti nurodytus R. K. juridinius asmenis. Pareiškėja tvirtina, kad Sutartimi jos sutuoktinis teikė tik teisines paslaugas kaip advokatas, todėl ji deklaravo tik savo sutuoktinio pareigas (advokatas).

33. Teismas nesutiko su pareiškėjos vertinimu. Įvertinęs Sutarties turinį, teismas darė išvadą, kad jos objektas yra ne teisinių paslaugų teikimas, o juridinių asmenų valdymo teisių perleidimas, nes sutartyje numatyta perleisti: teisę dalyvauti Bendrovių visuotiniuose akcininkų ir pajininkų susirinkimuose; teisę pagal akcijų arba pajų suteikiamas teises savo nuožiūra balsuoti Bendrovių visuotiniuose akcininkų arba pajininkų susirinkimuose, pasirašyti visuotinių akcininkų arba pajininkų susirinkimų sprendimus ir / arba protokolus ir kitus su tuo susijusius Bendrovių dokumentus; teisę gauti visus pranešimus, informaciją, susijusią su šaukiamais ir / ar įvykusiais visuotiniais akcininkų arba pajininkų susirinkimais, taip pat gauti įstatymuose nustatytą informaciją apie Bendroves; įgijėjas turi teisę Bendrovių akcininkų ar pajininkų susirinkimuose balsuoti už bet kuriuos Bendrovės reorganizavimą, atskyrimą, pertvarkymą ar likvidavimą, tik gavęs išankstinį rašytinį perleidėjo sutikimą, visais kitais akcininkų ar pajininkų susirinkimuose keliamais klausimais įgijėjas balsuos savo nuožiūra, laikydamasis Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, o perleidėjas įsipareigoja nereikšti prieštaravimų dėl tokių sprendimų. Atitinkamai, atsakovas tinkamai vertino, kad pareiškėjos sutuoktinis yra R. K. juridinių asmenų dalyvis, todėl turėjo deklaruoti minėtus asmenis, bet to nepadarė. Todėl pareiškėja pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

34. Teismas, įvertinęs Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad atsakovas vertino, jog pareiškėja, būdama VRK narė, turėjo nusišalinti nuo R. K., jo juridiniams asmenims svarbių reikalų svarstymo VRK posėdžiuose, nes jos sutuoktinis yra R. K. juridinių asmenų dalyvis. Pareiškėja teigė, jog ji dalyvavo tokiuose posėdžiuose, kuriuose nebuvo svarstomi R. K., jo juridinių asmenų reikalai – tie posėdžiai buvo organizacinio pobūdžio.

35. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos iš esmės siekia užkardyti viešų interesų ir privačių interesų konflikto kilimo galimybę. Todėl esant nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjos sutuoktinis yra R. K. juridinių asmenų dalyvis, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja turėjo nusišalinti nuo R. K. ir jo juridinių asmenų reikalų svarstymo VRK.

36. Teismas, įvertinęs skundžiamame sprendime nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėja turėjo nedalyvauti arba nusišalinti svarstant klausimus, susijusius su R. K. ir / ar jo juridiniais asmenimis (pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip užkardant viešų interesų ir privačių interesų konflikto kilimo galimybę.

III. 37. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priimti įrodymą, t. y. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo.

38. Pareiškėja, apeliacinį skundą grįsdama iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, nurodo, kad teismas neatsakė į pagrindinius skundo argumentus dėl VTEK vertinimo, esą ji privalėjo Deklaracijoje nurodyti atitinkamas bendroves, kurių dalyviu neva yra jos sutuoktinis. Teismas lakoniškai nurodė nesutinkantis su pareiškėjos vertinimu ir atkartojo pagrindinį VTEK motyvą.

39. Pareiškėjos teigimu, teismo išvados nepaneigia pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, patvirtinančių, jog Sutartis ir pagal ją atliekami veiksmai yra teisinė paslauga. Teismas dėl šių argumentų, be kita ko, dėl Sutarties konfidencialumo, aplinkybės, kaip Sutartį traktuoja ją sudarę asmenis, advokato įvardijimo Sutartyje, išdėstytos teisės doktrinos Advokatūros įstatymo kontekste ir teismų praktikos, nepasisakė. Teismas nevertino ir VTEK atstovų pasisakymų 2018 m. gruodžio 11 d., iš kurių akivaizdu, kad VTEK nesuprato šios Sutarties turinio. VTEK buvo žinoma, kad advokatas teikia teisines paslaugas R. K. Šią aplinkybę patvirtina su apeliaciniu skundu teikiama 2016 m. birželio 20 d. sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo.

40. Pareiškėjos nuomone, VRK neturint teisės priimti kokius nors sprendimus juridinių asmenų, išvardintų Sutartyje, atžvilgiu, viešojo ir privataus interesų konfliktas pareiškėjai einant pareigas VRK negali iškilti. Be to, nei teismas, nei VTEK nepaaiškino, kokiu būdu potencialus interesų konfliktas su bendrovėmis, jei pareiškėjos sutuoktinis tampa bendrovių dalyviu, tampa interesų konfliktu su R. K., nes pagal VTEK Sprendimą turi būti deklaruojamas dalyvavimas bendrovėse, o ne ryšys su R. K. Teismas nepagrįstai sprendė, esą pareiškėja Deklaracijoje privalėjo nurodyti duomenis apie Sutartyje išvardintas bendroves. Tokią nepagrįstą išvadą teismas padarė, nes daugumos pareiškėjos argumentų neanalizavo.

41. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad nepažeidė Įstatymo nuostatų dalyvaudama VRK posėdžiuose, išvardintuose VTEK sprendime. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas nepasisakė dėl skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl plečiamo Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo, dėl pareiškėjos nurodytų VRK 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. kovo 19 d. posėdžių esminių aspektų, dėl būtinumo įvertinti specifinį VRK narių, deleguotų politinių partijų, statusą, dėl sprendimų priėmimo VRKĮ 12 straipsnio 2 dalies kontekste bei pačios VTEK formuojamos praktikos dėl VRK.

42. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžia, kad Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plečiamai ir privatus interesas bei asmeninis suinteresuotumas turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su Įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą. VTEK, pripažindama, kad valstybės tarnautojas veikė interesų konflikto situacijoje, turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, o šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis, hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės tarnautojo galimai turėtą ar ateityje turėsiantį suinteresuotumą.

43. Pareiškėjos teigimu, teismas nevertino ir skunde nurodytų procesinių pažeidimų, kuriuos atliko VTEK bei pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad VTEK, vykdydama tyrimą, pažeidė teisėtumo, nešališkumo ir skaidrumo principus bei papildomų aplinkybių, paaiškėjusių teismo posėdžiuose, t. y. teismas nepasisakė dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4664-261/2018 užfiksuotų ir pareiškėjos akcentuojamų aplinkybių, pavirtinančių VTEK pirmininko neteisėtus šališkus veiksmus, be kita ko, paveikiant kitos VTEK narės nuomonę tyrimo klausimu, dėl VTEK pirmininkui pareikšto nušalinimo, dėl sprendimo pradėti tyrimą net nesant pateiktai Deklaracijai, tyrimo praplėtimo, sprendimo atidėjimo ir tyrimo pratęsimo pagrindų nenurodymo, Sprendimo projekto neįtraukimo į pareiškėjos veiklos tyrimo medžiagą.

44. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas jos teisės į teisingą teismą negynė, nevertino pateiktų argumentų. Laikosi pozicijos, kad VTEK, kuriai įstatymai suteikia teisę vertinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį, taip pat privalo laikytis teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų ir gero administravimo principų. Tuo atveju, jeigu VTEK nesilaikė teisėtumo, nešališkumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VTEK įstatyme, teismas, nagrinėjęs pareiškėjos skundą, privalėjo atitinkamai įvertinti VTEK elgesį.

45. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

46. Atsakovas, pritardamas skundžiamo teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, pabrėždamas faktus ir aplinkybes, patvirtinančias, jo nuomone, Įstatyme nurodyto interesų konflikto situacijos buvimą ir pareiškėjos padarytus Įstatymo nuostatų pažeidimus, laikosi pozicijos, kad tarp pareiškėjos, prieš jai tampant VRK nare, egzistavo, o vėliau, minėtąsias pareigas einant, buvo išplėtoti, t. y. įtvirtinti Sutartimi, Įstatymo nuostatų prasme privataus pobūdžio teisiniai santykiai, kurie atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 6 dalyse įtvirtintas „privataus intereso“ bei „asmeninio suinteresuotumo“ sąvokas.

47. Atsakovas pažymi, jog nekvestionuoja fakto, kad Sutartis privalo būti įforminta laikantis atitinkamų, teisės aktais nustatytų formos bei turinio reikalavimų. Tačiau tai nepaneigia privataus pareiškėjos intereso egzistavimo ir iš šio intereso jai, kaip VRK narei, kilusios viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos. Pareiškėjos argumentai dėl šios Sutarties nėra susiję su Įstatymo nuostatomis reguliuojamų teisinių santykių dalyku.

48. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjos kandidatūros į VRK nares klausimo VTEK skundžiamame sprendime nevertino. Tačiau pareiškėjos paskyrimo VRK nare aplinkybė Įstatymo nuostatų prasme svarbi dviem aspektais: VRK nariui, kaip valstybės pareigūnui, taikomos visos Įstatymo nuostatos; į VRK narius paskirta pareiškėja ją teikusio subjekto atžvilgiu turėjo tiesioginį ir labai aiškiai išreikštą privataus pobūdžio interesą, susijusį su Sutarties tarp jos sutuoktinio ir R. K. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo teisių perleidimo, egzistavimu. Būtent šis juridinis faktas ir suponavo Įstatyme nurodytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

49. Atsakovas pabrėžia, kad skundžiamame sprendime nekėlė klausimo, ar pareiškėjos tarnybinėje veikloje neatsirado Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta interesų konflikto situacija, susijusi su tuo, kad ją į šias pareigas paskyrė politinė partija ir jai atstovaujantis valstybės politikas. Skundžiamame sprendime VTEK konstatavo, kad interesų konfliktą pareiškėjai sukėlė egzistuojantis ryšys su R. K., ne kaip ją į šias pareigas pasiūliusiu (delegavusiu) valstybės politiku, bet kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdančiu verslininku.

50. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad daug kartų 2017–2018 m. VRK, dalyvaujant pareiškėjai, buvo nagrinėjami skundai dėl R. K. veiklos. Akivaizdu, kad pareiškėja veikė kaip šališkas, turintis privataus pobūdžio interesų, asmuo.

51. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos pozicijos nenuoseklumą dėl jos (ne)šališkumo sprendžiant klausimus, susijusius su R. K. veikla, patvirtina ir pareiškėjos nusišalinimas nuo klausimo nagrinėjimo 2018 m. kovo 29 d. VRK posėdyje.

52. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neteisingai nurodo, jog VTEK sprendime teigiama, kad pareiškėja dalyvavo VRK priimant tarpinius sprendimus. Pasakymas, jog interesų konfliktas yra galimas bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo, ar sprendimo priėmimo stadijoje, atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

53. Atsakovas pabrėžia, kad VTEK tyrė ir sprendimą priėmė griežtai vadovaudamasi VTEKĮ nuostatomis: pareiškėja buvo informuojama apie tyrimą, jai buvo suteikta galimybė susipažinti su VTEK tyrimo medžiaga, teikti paaiškinimus ir dalyvauti VTEK posėdžiuose. VTEK sprendime nenurodytos faktinės aplinkybės, kurios pareiškėjai nebuvo žinomos iki Sprendimo priėmimo. Skundžiamas VTEK Sprendimas, kaip ir tarpiniai klausimai dėl tyrimo pradėjimo, tyrimo dalyko praplėtimo, tyrimo termino pratęsimo ir pan., buvo priimti kolegialiai. VTEK posėdžiams pateikiamos atskirų VTEK sekretoriato darbuotojų pastabos VTEK nariams nėra privalomos ir negali būti pagrindu naikinti kolegialiai VTEK priimamus sprendimus.

54. Atsakovas atmeta pareiškėjos argumentus dėl VTEK nario šališkumo, nes, atsakovo teigimu, tarp pareiškėjos nurodytų aplinkybių neegzistuoja jokio logiškai paaiškinamo tarpusavio ryšio ir teorinės galimybės Įstatyme nurodytam interesų konfliktui iškilti.

55. Atsakovas pažymi, kad atliekamą tyrimą pareiškėjos atžvilgiu praplėtė atsižvelgdamas į eilę gautų skundų dėl pareiškėjos šališkumo, apie tai informuodamas pareiškėją. Tyrimo terminas yra objektyviai pateisinamas dėl didelės tyrimo apimties ir jo sudėtingumo. Pareiškėja nepateikia argumentų, kurie leistų manyti, kad dėl VTEK vykdomo tyrimo terminų būtų pažeistos jos subjektinės teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 56. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

57. Apeliantas prašo prijungti prie šios bylos advokato ir R. K. 2016 m. birželio 20 d. pasirašytos sutarties dėl teisinių paslaugų kopiją. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus dėl įrodymų pirmosios instancijos teisme, taip pat pareiškėjui nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo prašymas prijungti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

58. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.).

59. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad nesutinka su skundžiamu sprendimu, dėl to kad jis nemotyvuotas, priimtas ignoruojant pareiškėjos pateiktus argumentus ir dėl jų nepasisakant. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pareiškėjos skundo teismui argumentus ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, pripažįsta, kad aukščiau paminėti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

60. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

61. Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad turi būti ištiriami įrodymai bei atitinkamai įvertinami tiek pareiškėjo nurodomi, tiek atsakovo, kaip atsikirtimai pateikiami argumentai, padarant galutines išvadas dėl šių argumentų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-456-438/2019).

64. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

65. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs dėl jų motyvuotų išvadų.

66. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui teigė, kad VTEK nepagrįstai plečiamai išaiškino įstatymų nuostatas. Šis argumentas negali būti ignoruojamas, kadangi VTEK sprendimas, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, reiškia, kad pareiškėjai yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės. Tarp pareiškėjos ir atsakovo iš esmės susiformavo administracinės atsakomybės (plačiąja prasme) teisiniai santykiai. Šie santykiai iš esmės yra baudžiamojo pobūdžio ir todėl turi būti taikomi bendrieji teisės principai, iš esmės vienodi įvairioms baudžiamojo pobūdžio atsakomybės priemonėms.

67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-150/2004).

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N7-1148/2004, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N575-475/2012 ir kt.).

69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, kuri nustatyta tvarka gali būti viešinama, yra susijęs su konstitucinės asmens teisės į privatumą ribojimu, todėl jo nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi būti aiškios ir negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-602/2019).

70. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis bendraisiais administracinės teisės principais, administracinio poveikio priemonės negali būti taikomos, jeigu iš atitinkamos teisės normos asmuo iš anksto negali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam atsakomybę. Esant tokiai situacijai vertintina, kad atsakomybės priemonė pritaikyta nesant įstatymo.

71. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos sutuoktinis yra R. K. juridinių asmenų dalyvis, pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, iš esmės pritardamas atsakovo pozicijai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, be kita ko, teikia argumentus kad buvo teikiamos advokato teisinės paslaugos, E. V. nebuvo juridinio asmens dalyvis.

72. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio duomenis – juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra. Taigi, šioje normoje yra panaudota sąvoka speciali teisinė sąvoka „juridinio asmens dalyvis“.

73. Ši sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnyje. Įstatymų leidėjas nustatė, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Šis apibrėžimas yra pakankamai konkretus. Nėra pagrindo interpretuoti kitus įstatymus tokiu būdu, kad būtų pakeista sąvoka numatyta Civiliniame kodekse, juo labiau, kad Civilinio kodekso 3.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

74. Taigi, šioje byloje yra reikšmingi faktai, ar pareiškėja, ar E. V. turi nuosavybės teisę į ginčo juridinių asmenų turtą, ar „nors iš neišsaugo nuosavybės teisių į juridinių asmenų turtą“, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su ginčo juridiniu asmeniu.

75. Tokių faktų pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir bylai reikšmingos teisės netaikė. Teismas nepasisakė, ar E. V. galėtų būti laikomas asmeniu, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, kokios konkrečios prievolinės teisės ir (ar) pareigos laikytinos susijusios su ginčo juridiniu asmeniu.

76. Skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėja buvo pateikusi argumentus, grindžiamus bendrosios kompetencijos teismų praktika, teisės doktrina, kad jos sutuoktinis, pasirašęs Sutartį, nėra tapęs juridinių asmenų dalyviu, advokatui perleistos tik neturtinės teisės ir jis veikia kaip turto administratorius. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė, nors Civilinio kodekso normų aiškinimui bendrosios kompetencijos teismų išaiškinimai yra ypač reikšmingi.

77. Pareiškėja teigė, kad Įstatymo nuostatų dalyvaudama VRK posėdžiuose, išvardintuose VTEK sprendime nepažeidė, nurodė konkrečius argumentus dėl kiekvieno posėdžio. Iš esmės teismas dėl pareiškėjos argumentų nepasisakė.

78. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo nusišalinti nuo R. K. ir jo juridinių asmenų reikalų svarstymo VRK. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji teigė priešingai - svarstymo nebuvo. Kodėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus neaišku.

79. ABTĮ 91 straipsnis nustato skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindus. Iš ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto seka, kad dėl procedūrinių pažeidimų aktai irgi gali būti panaikinami (skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą). Pareiškėja pateikė argumentus, kad, jos nuomone, yra padaryti grubūs procesiniai bei teisėtumo, nešališkumo ir skaidrumo principų pažeidimai. Akivaizdu, kad aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo teismas privalėjo pasisakyti dėl tokių argumentų, bet juos ignoravo.

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

81. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 2 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius