A-146-2444-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2444/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00819-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 21 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui M. A.,

atsakovo atstovui Nedui Radišauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Č. M., V. K., P. S., D. P., K. P., R. R., R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Č. M., V. K., P. S., D. P., K. P., R. R., R. D. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjai Č. M., V. K., P. S., D. P., K. P., R. R., R. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN–AK, atsakovas) direktoriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimus Nr. S-16879, Nr. S-16881, Nr. S-16887, Nr. S-16886, Nr. S-16876 ir 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimus Nr. S-17034, Nr. S-17042, kuriais atsakovas atsisakė skiepyti pareiškėjus juos nuo erkinio encefalito, ir įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą - organizuoti bei įvykdyti pareiškėjų skiepijimą nuo erkinio encefalito (b. l. 4–7).

Pareiškėjai paaiškino, kad jie dirba Pravieniškių PN–AK prižiūrėtojais. 2011 m. rugpjūčio 25-29 d. kreipėsi raštu į įstaigos direktorių su prašymais skiepyti nuo erkinio encefalito. Prašymuose nurodė aplinkybę, kad 2011 m. gegužės 10 d. pareigūnė O. L., vykdydama tarnybą apsaugos poste (bokštelyje), pastebėjo, kad į jos kūną įsisiurbė erkė. Apie šį įvykį ji informavo savo tiesioginį vadovą, taip pat kreipėsi pagalbos į Pravieniškių PN–AK medikus. Atsakovas nepagrįstai atsisakė skiepyti pareiškėjus nuo erkinio encefalito. Sprendimai paremti abstrakčiais teiginiais, nesusietais su konkrečia įstaiga ir konkrečiomis darbo vietomis, aiškiai nesuformuluotas atsakymas – sukuriamos teisės ir pareigos, nenurodyta sprendimų apskundimo tvarka. Todėl skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 29 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, jog darbuotojai skiepijami darbdavio lėšomis, jei darbuotojui yra pavojus susirgti užkrečiama liga, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 patvirtintu Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašu (toliau – ir Pareigybių sąrašas), kuriame nustatyta, kad darbdavys turi skiepyti nuo erkinio encefalito darbuotoją, kurio pareigos susijusios su darbu gamtoje, ir dėl to yra galimas erkių įsisiurbimas (7 punktas). Pareiškėjai teigė, kad ta aplinkybė, jog O. L. vykdant tarnybą apsaugos bokštelyje, į jos kūną įsisiurbė erkė, laikytina galimą riziką dėl erkės įsisiurbimo (galimo užkrėtimo erkiniu encefalitu) patvirtinančia aplinkybe. Pareigybių sąraše vartojama sąvoka „darbas gamtoje“ nėra aiškiai apibrėžta. Todėl pareiškėjai mano, kad Pravieniškių PN–AK išdėstymo vieta, o būtent tai, kad šalia šios įstaigos yra miškas, o bokšteliuose pareigūnams įsisiurbia erkės, suteikia pagrindą teigti, jog pareigūnų darbas vyksta gamtinėje aplinkoje. Atsakovas neatliko darbo vietų rizikos vertinimo, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 25 straipsnyje nurodytų darbdavio pareigų sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas: neorganizavo ir nepavedė įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimo ir tuo pagrindu neįvertino (nenustatė) faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose (DSSĮ 25 str. 2 p.). Kadangi atsakovas nevykdo savo pareigų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, pareiškėjai teigė, kad jų prašymas teismui gali būti laikomas paduotas dėl darbdavio neveikimo.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija prašė atmesti pareiškėjų prašymą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 24–26) paaiškino, kad Pravieniškių PN–AK, atsisakydama skiepyti pareiškėjus nuo erkinio encefalito, teisės aktų nepažeidė, veikė teisėtai. Vadovaujantis Pareigybių sąrašu, to Pravieniškių PN–AK 2011 metais nuo erkinio encefalito buvo skiepyti Patrulinės grupės pareigūnai, kurių funkcijos atitinka šiame sąraše nurodytus reikalavimus - darbą gamtoje (pasalos miške, krūmuose, aukštoje žolėje), todėl jiems realiai yra galimas erkės įsisiurbimas. Pagal Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-28 patvirtintą Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymą (toliau – ir Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymas), su kuriuo susipažinę pasirašytinai visi Apsaugos skyriaus prižiūrėtojai, tik Patrulinės grupės prižiūrėtojai vykdo savo pareigas sąlygose, kuriose gali kilti grėsmė įsisiurbti erkei. Taigi, pareiškėjai neprivalo būti skiepijami nuo erkinio encefalito.

Dėl pareiškėjų argumentų, esą O. L. vykdant tarnybą apsaugos poste (sargybos bokštelyje) įsisiurbė erkė, atsakovas paaiškino, kad iš įrašų Pravieniškių PN–AK Bendrosios praktikos slaugytojų budėjimų perdavimo žurnale nustatyta, kad O. L. į Pravieniškių PN–AK medikus dėl erkės įsisiurbimo kreipėsi ne pareiškėjų nurodytu laiku, o 2011 m. balandžio 27 d. 6 val. 30 min. Pagal 2011 m. balandžio mėnesio grafiką ši pareigūnė budėjo 2011 m. balandžio 26 d. Atsižvelgdamas į įrašą minėtame žurnale „ <...> Obj.oda paraudusi. Erkė kaklo srityje išimta dalimis“, taip pat į tai, kad pareigūnė kreipėsi į medikus nepraėjus nė parai nuo savo pamainos darbo pradžios, atsakovas pažymėjo, kad nuo pareigūnės tarnybos pamainos pradžios praėję per mažai laiko, kad įsisiurbus erkei atsirastų paraudimas. Remdamasis šiais argumentais, atsakovas teigė, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad erkė pareigūnai įsisiurbė būtent tarnybos metu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. kovo 12 d. sprendimu (b. l. 136–138) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, jog darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga, skiepijami darbdavio lėšomis.Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 patvirtintas Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašas, kuriame nurodyta, jog nuo erkinio encefalito darbdavys turi paskiepyti darbuotojus, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje ir dėl to yra galimas erkės įsisiurbimas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra Pravieniškių PN–AK Apsaugos skyriaus prižiūrėtojai. Pagal Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymą, su kuriuo pasirašytinai yra susipažinę visi Apsaugos skyriaus prižiūrėtojai (b. l. 32-37), jie nevykdo savo pareigų sąlygose, kuriose gali kilti grėsmė erkės įsisiurbimui. Iš apsaugos postų išdėstymo schemos (b. l.

66) bei fotonuotraukų (b. l. 54-56, 67-71) akivaizdu, kad pareiškėjų tarnybos vietos nėra tiesiogiai susijusios su pareigų vykdymu miško teritorijoje, pievose, aukštoje žolėje, krūmuose ar kitose vietose, kuriose realiai yra galimas erkės įsisiurbimas. Šioje įstaigoje iš Apsaugos skyriaus patruliavimui už įstaigos ribų skiriami tik pareigūnai, kurie turi Policijos rėmėjo statusą (Pravieniškių PN–AK 2012 m. vasario 6 d. pažyma Nr. 39-157, b. l. 123). Patrulinės grupės funkcijos yra savitos, t. y., esant reikalui, asmenis gali prireikti sulaikyti, apieškoti, o pagal Policijos rėmėjų įstatymą tokias funkcijas gali atlikti tik asmenys, turintys policijos rėmėjo pažymėjimą.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 20 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos skyriaus viršininkas paskirsto apsaugos pareigūnus į konkrečius apsaugos postus. Taigi į Patruliavimo grupę skiriami tik pareigūnai, turintys policijos rėmėjo statusą ir pažymėjimą. Pareiškėjai nėra policijos rėmėjai, todėl jie nevykdo Patrulinės grupės prižiūrėtojo funkcijų, numatytų Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašyme.

Visos kitos funkcijos, numatytos Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašyme, yra vykdomos vidinėje įstaigos maskavimo tvoros pusėje (b. l. 123). Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad Pravieniškių PN–AK Pirmosios valdybos viršininkas 2011 m. lapkričio 28 d. Draudžiamųjų daiktų patekimo į pataisos namų – atvirosios kolonijos I-ąją valdybą užkardymo planu Nr. 43-10794 (toliau – ir Užkardymo planas Nr. 43-10794), artėjant švenčių dienomis ir galimai padidintai rizikai neteisėtų daiktų patekimui į pataisos namus iš išorės, sustiprino pataisos namų teritorijos priežiūrą ir šio plano 1 punktu leido Apsaugos, Priežiūros ir Vidaus tyrimų skyriaus budinčios pamainos pareigūnus laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. paskirti patruliavimui aplink įstaigos teritoriją.

Tačiau tai buvo vienintelis planas dėl papildomo Apsaugos ir Priežiūros skyrių pareigūnų skyrimo patruliuoti aplink pataisos namų teritoriją. Be to, tai buvo vykdoma žiemą, kai pareigūnams pavojus dėl erkių įsisiurbimo realiai nekilo (b. l. 121-122, 124). Įrodymų, kad pareiškėjai ir kitais laikotarpiais buvo skiriami patruliuoti už pataisos namų teritorijos ribų, byloje nėra.

Teismas nustatė, kad O. L. budėjo pagal grafiką (b. l. 28) nuo 2011 m. balandžio 25 d. 8.00 val. iki 2011 m. balandžio 26 d. 8.00 val., į Pravieniškių PN–AK medikus kreipėsi 2011 m. balandžio 26 d. 6 val. 30 min. Pataisos namų „Bendrosios praktikos slaugytojų budėjimų perdavimo žurnale“ 2011 m. balandžio 26 d. įrašyta „Išimta prižiūrėtojai erkė. Obj. oda paraudusi. Erkė kaklo srityje išimta dalimis“ (b. l. 30). Liudytoja O. L. patvirtino, kad 2011 m. balandžio 26 d. ryte tarnybos metu apsaugos bokštelyje ji pastebėjo, kad kairio peties srityje įsisiurbusi erkė (b. l. 60). Liudytoja I. B. paaiškino, kad erkės įsisiurbimo požymius žmogus gali pajusti ir po kelių valandų, ir tą pačią dieną, ir po kelių dienų – kiekvienas organizmas reaguoja individualiai. Kuo ilgiau erkė buvo įsisiurbusi, tuo sunkiau ją išimti. Erkė gali įsiurbti ir prižiūrėtoje teritorijoje, miesto parkuose, skveruose, individualaus namo kieme, netgi bute ar pastato viduje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog O. L. erkė įsisiurbė būtent tarnybos metu 2011 m. balandžio 25-26 dienomis.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti atsakovą organizuoti ir įvykdyti pareiškėjų skiepijimą nuo erkinio encefalito, nėra pagrindo.

III. Pareiškėjai Č. M., V. K., P. S., D. P., K. P., R. R., R. D. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (b. l. 144–147) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino ginčui reikšmingas faktines aplinkybes. Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymas yra skirtas visiems šio skyriaus prižiūrėtojams. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai vykdo tik vieną funkciją (Pareigybės aprašymo 10 punktas „Prižiūrėtojas sargybos bokštelyje“), todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjai nesusiduria su grėsme įsisiurbti erkei. Teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino Apsaugos skyriaus pareigūnų vykdomas funkcijas ir darbdavio pareigą apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos veiksnių (šiuo atveju – skiepyti). Teismas pats ėmėsi vertinti, ar pareigūnai susiduria su profesine rizika, nors nebuvo atliktos įstatymų numatytos rizikos vertinimo procedūros. Pareigūnai nėra formaliai iš anksto suskirstyti į grupes pagal tai, kokią funkciją jie vykdo. Toks suskirstymas (pagal konkrečią funkciją) yra nusistovėjęs praktikoje, tačiau pareigūnams yra pavedama vykdyti ne vieną funkciją. Pareigūnui nėra teisinių argumentų atsisakyti vykdyti jo pareigybės aprašyme numatytą funkciją, tarp jų 13 punkte numatytą Patrulinės grupės prižiūrėtojo funkciją. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, t.y. darbdavio pareigą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, o tai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 straipsnį yra pagrindas panaikinti sprendimą.

2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareigūnai vykdydami tarnybą sargybos bokštelyje nesusiduria su erkės įsisiurbimo grėsme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pravieniškių PN–AK administracija, spręsdama dėl pareigos skiepyti nuo užkrečiamosios ligos savo darbuotojus, neatliko būtinųjų veiksmų, numatytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, t. y. neatliko darbo vietos rizikos vertinimo. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-716 2 punkte taip pat įtvirtinta darbdavio pareiga įvertinti pavojų užsikrėsti užkrečiamąja liga konkrečioje darbo vietoje ir sudaryti skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą. Pravieniškių PN–AK administracija šios pareigos nėra įvykdžiusi. Todėl, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą naikinti skundžiamus sprendimus vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti konkrečios darbo vietos riziką dėl erkės įsisiurbimo ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nevykdo savo pareigų sąlygose, kuriose gali kilti grėsmė erkės įsisiurbimui. Teismas nemotyvavo, kodėl rėmėsi teismo posėdyje apklaustos specialistės I. B. paaiškinimais ir kodėl atmetė liudytojos O. L. bei liudytojos J. D. parodymus, jog įkandus erkei niežėjimas atsiranda iš karto (b. l. 115). Teismas, vertindamas faktinę aplinkybę, kad pareiškėjams buvo pavedama laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 d. sausio 1 d. patruliuoti už įstaigos teritorijos ribų, pats ėmėsi vertinti, ar tuo periodu erkės aktyvios ar ne. Dėl nurodytų priežasčių apeliantai mano, kad teismo išvada, esą pareiškėjai nevykdo savo pareigų sąlygose, kuriose gali kilti grėsmė erkės įsisiurbimui, yra nepagrįsta, nemotyvuota ir padaryta netinkamai aiškinant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytą darbdavio pareigą atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimą (ABTĮ 143 str.).

3. Teismo išvados, esą patruliavimui už Pravieniškių PN–AK ribų skiriami tik tie Apsaugos skyriaus pareigūnai, kurie turi Policijos rėmėjo statusą; jog patruliavimui būtinas policijos rėmėjo statusas, nepagrįsta ir neatitinka Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 19 straipsnio 5 dalyje nustatyto reguliavimo, kuriame nurodyta, kad pareigūnų teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Tokio reikalavimo pareigūnams, saugantiems pataisos įstaigą iš išorės (patruliuojantiems), nenustato nei pareigybės aprašymas, nei kiti vidaus teisės aktai.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 150–152), atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus, atsakovas remiasi šiais argumentais:

1. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 20 punktą pataisos įstaigos skyriaus viršininkas paskirsto apsaugos pareigūnus į konkrečius apsaugos postus. Apsaugos skyriaus viršininkas 2012 m. vasario 6 d. pažymoje nurodė, kad Patrulinės grupės funkcijos yra savitos, t. y., esant galimybei, asmenis gali reikėti sulaikyti, apieškoti, o pagal Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo normas tokias funkcijas gali atlikti tik asmuo, turintis policijos rėmėjo pažymėjimą. Todėl skyriaus viršininkas paskirsto apsaugos pareigūnus į konkrečius apsaugos postus, t. y. viršininkas į Patruliavimo grupę skiria tik pareigūnus, turinčius policijos rėmėjo statusą ir pažymėjimą. Apeliantų argumentas, kad, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 19 straipsnio 5 dalimi, visi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis teisėtų tarnybines funkcijas atliekančio pareigūno nurodymų, atsakovo nuomone, nėra teisingas, nes, vadovaujantis vien šiuo teisės aktu, pareigūnų patruliavimas toliau nuo pataisos namų būtų suvaržytas. Tuo tarpu policijos rėmėjo pažymėjimas kartu su policijos pareigūnu, kurio dėl ekonominių ir fizinių priežasčių policijos komisariatas ne visada gali skirti, įgalina pareigūnus patruliuoti toliau nei pataisos namų teritorija.

2. Pravieniškių PN–AK administracija, vadovaudamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsniu, skiepijo asmenis, atliekančius patruliavimą šiame įstatyme nurodytomis sąlygomis, kuriomis pareigūnams yra erkių įsisiurbimo grėsmė.

3. Užkardymo planas Nr. 43-10794 buvo vienintelis Pirmosios valdybos viršininko planas dėl papildomo Apsaugos ir Priežiūros skyrių pareigūnų skyrimo patruliuoti aplink pataisos namų teritoriją artėjančių švenčių laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus atsisakymo skiepyti nuo erkinio encefalito darbdavio lėšomis pareiškėjus, kurie dirba šios įstaigos Apsaugos skyriuje prižiūrėtojais.

Pagal Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą (toliau – ir Statutas) pataisos namai yra viena iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų Statuto 2 str.1 d.). Statutas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo aplinkos saugos klausimų nereglamentuoja, nukreipia į kitus įstatymus (Statuto 51 str.2 d.). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga, skiepijami darbdavio lėšomis. Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Šio įstatymo prasme pavojus apibrėžiamas kaip galima grėsmė darbuotojų sveikatai ir gyvybei (DSSĮ 2 str. 26 d.).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodytas Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716. Pagal Pareigybių sąrašą erkinis encefalitas įtrauktas į ligų nuo kurių gali būti skiepijama darbdavio lėšomis sąrašą. Pagal Pareigybių sąrašą, ekonominės veiklos rūšims, profesijoms ir pareigybėms, kai darbuotojams gali kilti pavojus susirgti erkiniu encefalitu, priskirta bet kokia veikla, susijusi su darbu gamtoje; galimos rizikos aplinkybe nurodytas galimas erkių įsisiurbimas (7 punktas). Pagal minėtą teisinį reguliavimą darbuotojai turi būti skiepijami darbdavio lėšomis nuo erkinio encefalito ne dėl bet kokio darbo gamtoje, o tik dėl tokio, kai atitinkamai pareigybei priskirtos funkcijos atliekamos tokiomis sąlygomis, kuriose yra reali erkių įsisiurbimo grėsmė. Visuotinai žinomos aplinkybės (ABTĮ 58 str.1 d.), kad erkės gyvena drėgnose ir šiltose vietose, aukštoje žolėje, krūmuose, daugiausia jų yra lapuočių miškuose, gausiausiai erkės gyvena tose teritorijose, kuriose daug laukinių gyvūnų, erkės yra aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Taigi reali erkių įsisiurbimo grėsmė kyla dirbant gamtoje tokį darbą, kai darbuotojas savo funkcijas turi vykdyti tiesioginiai kontaktuodamas su erkių gyvenimui būdinga gamtine aplinka. Be to, šiai grėsmei būdingas sezoniškumas.

Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-716 2 punktą darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), vadovaujantis šio Įsakymo 1 punkte nurodytu sąrašu, pavesta įvertinti, ar konkrečioje darbo vietoje, susijusioje su darbu gamtoje, yra reali galimo erkių įsisiurbimo grėsmė. Bylos proceso šalys nesiginčija dėl to, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, kurioje dirba pareiškėjai, yra greta miško. Kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų, įstaiga iš visų pusių aptverta išorine (maskuojančia) tvora, kurios aukštis ne mažesnis kaip 2,5 m., vidinėje šios tvoros pusėje lygiagrečiai įrengtos kitos tvoros.

Pareiškėjai dirba Pravieniškių PN–AK Apsaugos skyriuje prižiūrėtojais. Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašyme apibrėžta, kad šios pareigybės paskirtis – užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų pabėgimą, įstatymo draudžiamų daiktų patekimą bei laisvės atėmimo vietose laikomo materialaus turto apsaugai, atlikti apsaugos prižiūrėtojų išvedžiotojo funkcijas. Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašyme šias pareigas einančių valstybės tarnautojų funkcijos yra sugrupuotos nurodant konkrečias tarnybos funkcijų vykdymo vietas:

Rezervinės grupės prižiūrėtojas – sargybinėje, apsaugos postuose (prižiūrėtojų maitinimosi metu) (7 p.); Apsaugos prižiūrėtojas kontrolės ir praleidimo punkto transporto patikrinimo aikštelėje (8 p.); Apsaugos prižiūrėtojas kontrolės ir prakleidimo punkte Nr.1 (9 p.); Prižiūrėtojas sargybos bokštelyje (10 p.); Apsaugos prižiūrėtojas sargybos take (11 p.); Techninių apsaugos priemonių valdymo pulto apsaugos prižiūrėtojas – operatorius (12 p.); Patrulinės grupės prižiūrėtojas (13 p.). Iš Apsaugos skyriaus pareigybės aprašymo matyti, kad visos Apsaugos skyriaus pareigūnų darbo vietos yra Pravieniškių PN–AK teritorijoje (nuo maskuojančios tvoros į įstaigos teritorijos gilumą), išskyrus Patrulinės grupės prižiūrėtojus, į kurių funkcijas (Pareigybės aprašymo 13 p.) įeina patruliavimas už įstaigos ribų.

Patrulinei grupei priskirtos funkcijos užkardyti draudžiamų daiktų permetimą į laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos teritoriją, taip pat užtikrinti viešosios tvarkos pažeidimų prevenciją įstaigai gretimose teritorijose. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Apsaugos skyriaus Patrulinei grupei pavestų funkcijų specifiką (patruliavimas, pasalos, kurių metu yra neišvengiamas kontaktas su žole, krūmais, medžiais, miško paklote), vertino kaip veiklą, susijusią su darbu gamtoje esant galimam erkių įsisiurbimo pavojui, todėl šias funkcijas atliekančius pareigūnus skiepijo nuo erkinio encefalito.

Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad atsakovas nevertino galimos rizikos kuriose darbo vietose dirbantiems pareigūnams yra reali erkių įsisiurbimo grėsmė. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl erkių įsisiurbimo grėsmės pareiškėjams pasisakė pateiktų į bylą įrodymų kontekste, atsižvelgdamas į pareiškėjų vykdomas funkcijas ir šių funkcijų atlikimo vietas, taigi kompetencijos neviršijo.

Pareiškėjai neteigia, kad jie dirba Patrulinėje grupėje, o tik remdamiesi Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymu, daro prielaidas, kad administracija gali pavesti jiems tokias užduotis. Pagal atsakovo pateiktus į bylą įrodymus apie Apsaugos skyriaus darbo organizavimą, matyti, kad atsakovas laikosi praktikos, jog į Patrulinę grupę skiria pareigūnus, kurie turi policijos rėmėjo statusą ir pažymėjimą, o pareiškėjai, kurie jų neturi, į Patrulinę grupę neskiriami. Vien tai, kad Patrulinės grupės funkcijos įtrauktos į tą patį Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymą, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjams, kurių darbo vietos yra Pravieniškių PN–AK teritorijoje (už maskuojančios tvoros į teritorijos gilumą), kyla realus erkių įsisiurbimo pavojus.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai akcentavo tarnybos sargybos bokšteliuose sąlygas, kadangi šią aplinkybę nurodė patys pareiškėjai. Motyvuodami atveju, kad pareigūnė O. L. atlikdama tarnybą sargybos bokštelyje pastebėjo įsisiurbusią erkę, pareiškėjai tiek prašymuose įstaigos administracijai, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, akcentavo erkės įsisiurbimo grėsmę vykdant apsaugos funkcijas būtent sargybos bokšteliuose.

Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, arčiausiai gamtos esančios Pravieniškių PN–AK Apsaugos skyriaus darbuotojų, kurie vykdo Apsaugos skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašyme 7-12 p. aprašytas funkcijas, darbo vietos yra sargybos bokšteliai. Iš teritorijos schemos ir nuotraukų matyti, kad įstaigos teritorija nuo miško atribota daugiau nė vienos eilės betoninėmis tvoromis, įrengti 4 apsaugos postai (sargybos bokšteliai). Pagal pateiktus į bylą įrodymus, vienas iš keturių sargybos bokštelių yra įrengtas ant pastato stogo. Kiti trys įrengti tarp išorinės (maskuojančios) tvoros ir antrosios tvoros, 4-8 metrų atstumu nuo išorinės tvoros, t.y. ne miško teritorijoje, o įstaigos teritorijoje. Prie vieno bokštelio kitapus išorinės tvoros medžių nėra, prie antrojo 4-5 metrų atstumu kitapus išorinės tvoros auga du medžiai, prie trečiojo bokštelio medžiai auga 15-20 m. atstumu kitapus išorinės tvoros. Tarnybos vietos sargybos bokšteliuose įrengtos kaip mažos mūro patalpos su langais ir durimis, į apsaugos postus patenkama metaliniais laiptais. Minėti bylos įrodymai net ir dėl tų Pravieniškių PN–AK Apsaugos skyriaus darbo vietų, kurios įrengtos sargybos bokšteliuose, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareigūnų (šiuo atveju – apeliantų) tarnybos funkcijų vykdymas yra susijęs su darbu gamtoje Pareigybių sąrašo taikymo prasme ir dėl to pareigūnams (ginčo atveju – apeliantams) kyla reali galimo erkių įsisiurbimo grėsmė (išskyrus Pareigybės aprašymo 13 p. aprašytas funkcijas vykdančių Patrulinės grupės pareigūnų darbo vietas). Pareiškėjų nurodytas O. L. atvejis nėra pagrindas konstatuoti tokią grėsmę, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad apsaugos postas (bokštelis) buvo erkės įsisiurbimo į pareigūnės kūną vieta, o ne anksčiau nežinomomis aplinkybėmis įsisiurbusios erkės pastebėjimo vieta.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti pareiškėjų skundžiamus atsakovo priimtus sprendimus. Sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Pareiškėjų argumentas, kad sprendimuose pateikta ir vieša informacija apie erkių gyvenimo sąlygas nelaikytina sprendimo turinio trūkumu. Pareiškėjai pagrįstai nurodė, kad atsakovas sprendimuose neišaiškino jų apskundimo tvarkos, tačiau vien dėl to naikinti sprendimus nėra pagrindo. Ši aplinkybė galėtų būti reikšminga tuo atveju, jei dėl šios priežasties pareiškėjai būtų praleidę skundo teismui padavimo terminą ir būtų sprendžiamas termino paduoti skundą atnaujinimo klausimas, tačiau nagrinėjamoje byloje toks klausimas neiškilo, nes pareiškėjai skundą teismui dėl atsakovo sprendimų pateikė nepraleidę įstatymu nustatyto termino.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė iš esmės teisingai. Taikyti ABTĮ 143 straipsnį nėra pagrindo. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų Č. M., V. K., P. S., D. P., K. P., R. R., R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas