2024-04-10 Nr. AB-5865-3-61-3-00413-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2024-04-10 Nr. AB-5865-3-61-3-00413-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2024 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. Sg-38 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Užimtumo tarnybą priimti pareiškėjo paraišką dėl paramos verslo kūrimui.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-176-1047/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00413-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2024 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. Sg-38 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Užimtumo tarnybą priimti pareiškėjo paraišką dėl paramos verslo kūrimui.
II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. K. skundą.
Teismas nustatė, jog Užimtumo tarnyba nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. sausio 4 d. paskelbė paramos paraiškų verslo kūrimui etapą. Pareiškėjui 2024 m. sausio 4 d. pildant šią paraišką kilo klausimas dėl jos pildymo, todėl jis paskambino bendruoju Užimtumo tarnybos telefono numeriu, tačiau Užimtumo tarnybos specialistė negalėjo padėti, kadangi, kaip nurodė ši specialistė, tą dieną strigo internetas. Pareiškėjui pradėjus pildyti paraišką per „Elektroninius valdžios vartus“, sistema strigo, todėl jis bandė išsaugoti dalį paraiškos tam, kad galėtų pabandyti vėliau, tačiau net ir vėliau to padaryti nepavyko.
Teismas nustatė, jog pareiškėjas Užimtumo tarnybai 2024 m. sausio 5 d. pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas) sudaryti galimybes pateikti paraišką. Užimtumo tarnyba, išnagrinėjusi Prašymą, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad buvo kreiptasi į portalo „Elektroniniai valdžios vartai“ administratorių, kuris patvirtino Prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjui pavyko prisijungti vos 2 kartus. Sprendime Užimtumo tarnyba nurodė apgailestaujanti, tačiau negalinti priimti paraiškos po termino, kadangi to nenumato teisės aktai.
Teismo vertinimu, Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, jog Užimtumo tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuriam nėra suteikta teisė paraiškas priimti ne per „Elektroninius valdžios vartus“ ar pasibaigus paraiškų pateikimo terminui. Dėl to teismas padarė išvadą, jog Sprendimas yra informacinio pobūdžio aktas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negalintis būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.), o atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, taip pat atsisakytina priimti išvestinį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus.
III. Pareiškėjas M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti Regionų administracinio teismo Kauno rūmams.
Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio aktas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, yra nepagrįsta. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl darbo įsikūrimo paramos, kad jis įsisavintų darbo vietos įsikūrimui skirtas lėšas ir galėtų greičiau pradėti dirbti. Dėl to Užimtumo tarnybai Sprendimu atsisakius priimti paraišką, Sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, susijusias su darbo pradžia bei parama įkuriant darbo vietą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. K. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu padaręs išvadą, jog pareiškėjas skunde ginčija informacinio pobūdžio aktą, nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių – Sprendimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimu Užimtumo tarnyba informavo pareiškėją apie tai, jog ji neturi įgaliojimų priimti paraiškas pasibaigus jų pateikimo terminui, tačiau nepriėmė individualaus administracinio akto, išreiškiančio teisės normų taikymo rezultatą, susijusį su pareiškėjo teisiniu statusu (teisėmis ir pareigomis).
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena pagrindinių asmens teisių, pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje. Visgi ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą ir įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-246-525/2023).
Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad ginčijamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-133-1188/2023).
Vis dėlto, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, o teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Be to, pagal bendrąją taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vis dėlto, tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. pateikė Užimtumo tarnybai Prašymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui teikiant paraišką verslo kūrimui, 2024 m. sausio 4 d. užstrigo sistema, per kurią teikiamos paraiškos, ir pareiškėjui iki nustatyto termino nepavyko pateikti savo paraiškos su priedais po vidurnakčio. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas Prašymu prašė Užimtumo tarnybos sudaryti sąlygas įkelti paraišką.
Užimtumo tarnyba, išnagrinėjusi Prašymą, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog šiuo atveju paramos verslui kurti paraiškas buvo galima teikti ir jos buvo priimamos nuo 2023 m. gruodžio 6 d. 00:00 val. iki 2024 m. sausio 4 d. 24:00 val. imtinai, t. y. paraiškos, pateiktos 2024 m. sausio 5 d. (po vidurnakčio), negalėjo būti priimamos dėl pasibaigusio paraiškų teikimo laikotarpio. Dėl to Užimtumo tarnyba pažymėjo, jog ji, kaip viešojo administravimo subjektas, turi vadovautis galiojančiais teisės aktais, o šiuo atveju Užimtumo tarnybai nėra suteikta teisė paramos verslui kurti paraiškas priimti ne per „Elektroninius valdžios vartus“ ar pasibaigus paraiškų pateikimo laikui.
Vertindama Sprendimo teisinį pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, o pareiškėjas neturi subjektinės teisės ginčyti Sprendimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-698-442/2023). Su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.). Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.). Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 str. 5 d.).
VAĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 45 punktas nustato, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-131-822/2024).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas aktas (Sprendimas) yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Įvertinus tai, pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M. K. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis