f906fc92-e11e-49cc-9072-ff136ce26565 · TelÅ¡ių apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovui G. S., dÄl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, kad 58.36 kv. m ploto dviejų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys â sandÄlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra A. K. asmeninÄ nuosavybÄ. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad Mažeikių rajono apylinkÄs teismas 1992 m. liepos 27 d. priÄmÄ sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-167/1992, kuriuo nusprendÄ santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto CivilinÄs metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 865, tarp S. G., G., gim. (duomenys neskelbtini), ir V.
Legislator headnote
AI generatedf906fc92-e11e-49cc-9072-ff136ce26565 · TelÅ¡ių apylinkÄs teismas: Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad tai â vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2-676-853/2018Teismo proceso Nr. 2-29-3-03511-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 2.3.2.10; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.(S)       TELÅ IŲ APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S  U Ž A K I ŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 6 d.Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų teisÄja Andželika ButkuvienÄ,sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Svetlanai ÄinÄiukienei,dalyvaujant ieÅ¡kovÄs A. K. atstovui advokatui G. G.,vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio pirmÄ ja dalimi, parengiamajame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs A.
K. ieÅ¡kinį atsakovui G. S., dÄl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, kad 58.36 kv. m ploto dviejų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys â sandÄlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra A. K. asmeninÄ nuosavybÄ. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad Mažeikių rajono apylinkÄs teismas 1992 m. liepos 27 d. priÄmÄ sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-167/1992, kuriuo nusprendÄ santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto CivilinÄs metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 865, tarp S. G., G., gim. (duomenys neskelbtini), ir V.
A., S., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti. 2016 m. kovo 29 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas AA Nr. 390275, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovÄs ir atsakovo santuoka nutraukta 1993 m. birželio 15 d. 1992 m. rugsÄjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-6291, pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužÄs 28 d. įstatymÄ Nr. 1-1374, pagrindu ieÅ¡kovÄ Ä¯sigijo nekilnojamuosius daiktus, tai yra 58.36 kv. m ploto dviejų kambarių butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinį â sandÄlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius (duomenys neskelbtini).
IeÅ¡kovÄ minÄtus nekilnojamuosius daiktus įsigijo galvodama, jog tai bus jos asmeninÄ nuosavybÄ. Nekilnojamuosius daiktus ieÅ¡kovÄ pirko už savo asmenines lÄÅ¡as, todÄl jos buvÄs sutuoktinis su Å¡iuo pirkiniu neturi nieko bendro, nes piniginÄmis lÄÅ¡omis prie nekilnojamųjų daiktų įsigijimo neprisidÄjo. MinÄtame bute G. S. niekada nÄra gyvenÄs, bute nÄra deklaravÄs savo gyvenamosios vietos.G. S. paruoÅ¡iamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodÄ, kad nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais.
NurodÄ, kad jų, ieÅ¡kovÄs ir atsakovo, santuoka pasibaigÄ 1993 m. birželio 15 d., kai buvo įregistruota iÅ¡tuoka. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių duomenų, įrodanÄių, kad 1992 m. ji turÄjo asmeninių lÄšų ir jas panaudojo ginÄo butui bei sandÄliui įsigyti. O bÅ«tent atsakovo lÄÅ¡omis buvo įgytas ginÄo butas. Atsakovas sutiko su tuo, kad jis negyveno ginÄo bute, nes buvo toks Å¡alių susitarimas. Å alis siejo konfliktiÅ¡ki santykiai, gyvenimas kartu buvo neįmanomas, kadangi ieÅ¡kovÄ liko gyventi su nepilnameÄiais vaikais, atsakovas sutiko gyventi ne ginÄo bute.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis numato, kai į teismo posÄdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepraneÅ¡ta apie posÄdžio laikÄ ir vietÄ , ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinÄjimÄ atideda. Bylos nagrinÄjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylÄ veda per atstovÄ , taÄiau į teismo posÄdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ nepraneÅ¡ta atsakovo atstovui. Bylos nagrinÄjimas gali bÅ«ti atidÄtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posÄdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinanÄius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
Neatvykimo priežasÄių svarbÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinÄjimo stadijÄ , atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių. Jeigu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių, teismas turi teisÄ arba atidÄti bylos nagrinÄjimÄ , arba bylÄ iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs pagal bendrÄ sias ginÄo teisenos taisykles. Kadangi į 2018 m. kovo 1 d. parengiamÄ jį teismo posÄdį neatvyko atsakovas ir jo atstovas, praÅ¡ymo atidÄti parengiamÄ jį teismo posÄdį nei atsakovas nei jo atstovas teismui nepateikÄ dokumentų, pateisinanÄių savo neatvykimÄ , todÄl esant ieÅ¡kovÄs ir jos atstovo praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.
Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad tai â vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
NagrinÄjamu atveju ginÄas kilo dÄl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau â SÅ K). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK treÄiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų â teisinio apibrÄžtumo ir teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos.
Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ . Taigi, vertinant, ar ginÄo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninÄn nuosavybÄn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.
SÅ K 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas â įstatymų leidÄjas tiesiog nurodÄ, kad turtas, priklausÄs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldÄtas, yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybÄ. FaktiÅ¡kai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iÅ¡ asmeninių vieno sutuoktinio lÄšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninÄ, o ne bendroji jungtinÄ nuosavybÄ; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninÄn nuosavybÄn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. gegužÄs 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-280/2008).Bylos aplinkybÄmis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkÄs teismas 1992 m. liepos 27 d. sprendimu, priimtu civilinÄje byloje Nr. 2-167/1992, nutraukÄ A.
S. ir G. S. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto civilinÄs metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 865. 1992 m. liepos 27 d. sprendime nurodyta, kad Å¡alys negyvena kartu, santuokinių ryÅ¡ių nepalaiko, atsakovas yra sukÅ«rÄs kitÄ faktinÄ Å¡eimÄ . IeÅ¡kovÄ 1992 m. rugsÄjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamuosius daiktus â dviejų kambarių butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinį â sandÄlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ (1991 m. gegužÄs 28 d., Nr. I-1374).
Pagal šį įstatymÄ pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisÄ asmenys, kurie iki 1989 m. lapkriÄio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (4 straipsnio 2 dalis). Privatizuotame bute atsakovas nebuvo deklaravÄs savo gyvenamosios vietos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad susitarimo privatizuoti ButÄ su kitais Å¡eimos nariais nebuvo.
NotariÅ¡kai patvirtintoje 1992 m. rugsÄjo 29 d. sutartyje nurodyta, kad Butas perkamas iÅ¡ Mažeikių susivienijimo Å«kiskaitinio baro už 11664 rublius. Notarine forma patvirtintas sandoris yra oficialusis raÅ¡ytinis įrodymas, kai Å¡is dokumentas pateikiamas į bylÄ kaip patvirtinantis vienÄ ar kitÄ bÅ«tinÄ toje byloje nustatyti faktÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-316/2010). NagrinÄjamu atveju Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina faktÄ , kad sandorį sudarÄ ir pinigus pardavÄjui sumokÄjo ieÅ¡kovÄ.
Kadangi ieÅ¡kovÄ ir atsakovas gyveno atskirai, santuokinių ryÅ¡ių nepalaikÄ, bendro Å«kio nebevedÄ, todÄl tikÄtina, kad butas įgytas už asmenines ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡as. Byloje taip pat yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai â Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, apie tai, kad Buto ir priklausinio nuosavybÄs teisÄs nuo 1992 m. gruodžio 14 d. įregistruotos ieÅ¡kovÄs vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklÄ, kad turto, kuris yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai.
Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu vieÅ¡ajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinÄ nuosavybÄ. Vieno sutuoktinio vardu vieÅ¡ame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Å i teisÄs taikymo taisyklÄ reiÅ¡kia, kad įraÅ¡ai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybÄs teisinių santykių pobÅ«dį taip, kaip jie iÅ¡vieÅ¡inami, taÄiau tokia prezumpcija yra ginÄijamoji (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. rugsÄjo 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.).
NagrinÄjamu atveju įraÅ¡as nekilnojamojo turto registre, vertinant įrodinÄjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todÄl įregistruotas juridinis faktas gali bÅ«ti nuginÄijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles ir Å¡iuo atveju jau atsakovas turÄjo procesinÄ pareigÄ Ä¯rodyti, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. rugsÄjo 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Taigi, Å¡iuo atveju santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) negali bÅ«ti taikoma, nenuginÄijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, 259â270, 285â286 straipsniais, teismas nusprendžia: priimti sprendimÄ už akių.IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti, kad 58.36 kv. m. ploto dviejų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys â sandÄlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra A.
K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninÄ nuosavybÄ. Å alis, dÄl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, taÄiau turi teisÄ per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priÄmimo dienos paduoti sprendimÄ už akių priÄmusiam teismui, tai yra TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mams, pareiÅ¡kimÄ dÄl sprendimo už akių peržiÅ«rÄjimo. IeÅ¡kovÄ per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priÄmimo dienos turi teisÄ paduoti apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mus.
TeisÄja                                                                                                                 Andželika ButkuvienÄ