f905d147-bfda-4841-a33b-8334bab72a23 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-520-1078/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45075-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant AuÅ¡rai Tumbrotaitei, Dianai Abent, Aldonai Daudaitei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Å imoniui, kaltinamajam S. Č., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei, nukentėjusiesiems D. M., V. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : S. Č. sukėlė fizinį skausmÄ kitam žmogui, o bÅ«tent: jis, 2020 m. lapkričio 11 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), pastato viduje, kumščiais smÅ«giuodamas D. M. į galvÄ , taip tyčia sukėlė Å¡iam nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .

Å iais savo veiksmais S. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. Č. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta iÅ¡ dalies, t. y. pripažįsta, kad sudavė smÅ«gius D. M., tačiau nepripažįsta, kad stÅ«mė V. R.. PaaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ pas jį namuose buvo nukentėjusieji, jie vartojo alkoholinius gėrimus, kažkiek ir jis pats buvo iÅ¡gėręs. Vakaro eigoje kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo D.

M. ir jo (kaltinamojo) draugės, jis (kaltinamasis) liepė nukentėjusiajam nusiraminti ir iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tačiau pastarasis neklausė. Galimai netyčia nukentėjusysis trenkė ranka jo (kaltinamojo) merginai į veidÄ , todėl jis trenkė nukentėjusiajam. Tuomet D. M. pastÅ«mė jo merginÄ , dėl ko jis, gindamas savo merginÄ , dar kartÄ trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis bėgo laiptais ir juos keikė, o jis (kaltinamasis) nusivijo nukentėjusįjį ir dar trenkė kelis kartus ir iÅ¡stÅ«mė jį į laukÄ .

Tuomet D. M. pradėjo koja trankyti į duris, dėl ko jis (kaltinamasis) pasakė nukentėjusiajai V. R., kad ji nueitų nuraminti D. M.. Jis kartu su V. R. nusileido į apačiÄ , jis D. M. sakė, kad nespardytų durų, o V. R., galimai galvodama, kad jis ir vėl muÅ¡ D. M., jį laikė. Tuo metu D. M. trenkė jam į veidÄ , po ko jis (kaltinamasis) atstÅ«mė jį laikiusiÄ V. R., tam kad galėtų apsiginti nuo D. M. smÅ«gių. Tuomet D. M. jį parvertė ant žemės, mušė ir užlaužė jam rankÄ .

Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis išsisukinėjo iš jį laikančios V. R., tik pasisuko ir pasitraukė į šalį, nemano, kad tokiu veiksmu galėjo pastumti V. R., D. M. jis iš viso trenkė kokius 3-4 kartus. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 17 d. apklaustas įtariamuoju S. Č. paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 10 d., apie 19.30 val., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo J. R., D. M. ir V. R., ant stalo stovėjo degtinės butelis, asmenys tarpusavyje bendravo.

D. M. pasiÅ«lė jam kartu iÅ¡gerti, jie kartu iÅ¡gėrė du stikliukus degtinės. Kambaryje sėdėjo visi kartu, jis sėdėjo susikoncentravęs į telefonÄ , tačiau D. M. pradėjo garsiai kalbėti, ginčytis, jis (S. Č.) jam pasakė „arba eini miegoti, arba iÅ¡eini“. D. M. kuriam laikui aprimo ir nuėjo į kitÄ kambarį, paskui jį nuėjo V. R.. Tada ji apsiverkusi išėjo iÅ¡ kambario ir savo seseriai J. R. kažkÄ minėjo apie smaugimÄ . Tada D. M. išėjo iÅ¡ kambario į balkonÄ , jam einant jis (S. Č.) iÅ¡tarė, kad Å¡is iÅ¡eitų iÅ¡ jo buto.

D. M. atėjo į balkonÄ , pradėjo autis batus, į balkonÄ atėjo J. R. ir sakė, jog jis niekur neitų, eitų miegoti. Tada jis (S. Č.) atėjo į balkonÄ , D. M. pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius jo ir J. R. atžvilgiu, tada S. Č. jam pasakė „durys apačioj“. D. M. nestipriai stumtelėjo J. R., tada jis (S. Č.) jam pasakė, „jeigu dar bent pirÅ¡tu paliesi J. R., tada aÅ¡ tave paliesiu“. D. M. pradėjo muistytis, sukinėtis, besisukinėdamas deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė J.

R. į veido sritį, stipriai jÄ pastÅ«mė, ji atsitrenkė į radiatorių. Tada jis nieko negalvojęs iÅ¡kart trenkė D. M. vienÄ smÅ«gį į veido sritį kaire plaÅ¡taka, tada pakėlė J. R., ji nuėjo į kambarį, o D. M. nubėgo laiptais žemyn, link išėjimo iÅ¡ laiptinės. Tada jis (S. Č.) nubėgo paskui ir laiptinėje jį pagavęs sudavė nedaugiau nei tris smÅ«gius į galvos sritį kumščiu. Jis iÅ¡stÅ«mė nukentėjusįjį pro laiptinės duris į laukÄ ir užrakino laiptinės duris.

Tada parėjo į kambarį, iÅ¡girdo, kad yra smarkiai daužomos laiptinės durys, pasakė V. R., kad Å¡i eitų kartu, kad ji apramins savo draugÄ . Su ja išėjo pro laiptinės duris. Tuo metu D. M. kiek toliau nuo durų sėdėjo ant žolės. Jis su V. R. priėjo prie D. M., jis pradėjo rėkti „kur mano pakrovėjas“, „duokit paskambint“, jis (S. Č.) jam pasakė „nieko aÅ¡ tau neduosiu, eik iki (duomenys neskelbtini) pėsčiom, kol iÅ¡siblaivysi ir suprasi, kÄ padarei“.

Tada V. R. paėmė jam (S. Č.) už Å¡ono ir už deÅ¡inės rankos, norėdama jį sulaikyti, nors jis neturėjo nei tikslo, nei noro muÅ¡ti D. M.. Tada D. M. atsistojo ir iÅ¡taręs „pažiÅ«rėk, koks aÅ¡ dabar lochas“, trenkė vienÄ smÅ«gį į kairės akies antakį. Jis iÅ¡sisuko iÅ¡ V. R. rankų, kad jo nelaikytų, ir kad iÅ¡vengtų kitų smÅ«gių. IÅ¡kart po to D. M. griebė jam už deÅ¡inės rankos, apsuko jÄ ir jie kartu pargriuvo. D. M. toliau laikė jo rankÄ , iÅ¡ juntamo labai didelio skausmo suprato, kad ranka yra arba iÅ¡nirusi, arba lūžusi, nes net negalėjo jos valdyti (b.l. 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 24 d. apklaustas įtariamuoju S. Č. pareiÅ¡kė, kad jis lieka prie savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, dėl inkriminuojamos veikos prisipažįsta iÅ¡ dalies, nesutinka su ta įtarimo dalimi, kad jis pastÅ«mė V. R.. Dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginti žalÄ sutinka, žala yra 88,57 Eur (b.l. 64). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. M. nurodė, kai atvyko pas J. R. S. Č. dar nebuvo. Jis (nukentėjusysis) atsinešė stipraus alkoholio – žolelių likerio, talpos nepamena, ir jį iÅ¡gėrinėjo.

Tuomet grįžo S. Č. ir prie jų prisijungė. Po to jis dar nuėjo nupirkti alkoholio – brendžio ir degtinės. Grįžęs į kaltinamojo namus, toliau vartojo alkoholį, po kurio laiko jam pasidarė bloga, sutriko koordinacija, pykino, todėl nusprendė važiuoti namo, tačiau J. R. jam sakė niekur neiti. Jis netyčia užkabino J. R., dėl ko S. Č. pradėjo jį vadinti necenzÅ«riniais žodžiais ir pradėjo daužyti, trankyti veidÄ . Jis bandė prasibrauti pro S. Č. ir paskutinis smÅ«gis buvo ant laiptų.

Po to jis išėjo į laukÄ ir verkė, norėjo sugrįžti, nes reikėjo pasiimti iÅ¡orinę baterijÄ , dėl to daužė duris. Išėjo V. R., kurios jis paprašė atneÅ¡ti jo daiktus. Su V. R. išėjo ir S. Č., kuris jį keikė ir žemino, o V. R. laikė S. Č.. Pamatė, kad S. Č. stÅ«mė V. R., braudamasis link jo ir jis nevalingai trenkė S. Č. į veidÄ ir užlaužė S. Č. rankÄ . Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad jis tÄ vakarÄ buvo tikrai neblaivus, viskÄ atsimena kaip per sapnÄ , pamena, kad S. Č. stÅ«mė V.

R., tačiau nematė, kad ji būtų kontaktavusi su automobiliu, taip pat nematė ir atsitrenkimo momento, matė, kad ji stojosi. Nukentėjusysis nurodė, kad jis sutinka susitaikyti su kaltinamuoju. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d., apie 17.40 val. kartu su V. R. nuvyko pas J. R. adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs pamatė, kad J. R. telefonu kalba su savo draugo S. Č. motina, kuri jai pasakė, kad S. Č. tėtis serga nepagydoma liga. V. R. pakalbėjo su savo sese, ši paprašė juodu pasilikti, nes bijojo S. Č. emocijų, kai sužinos apie tėtį.

Apie 18.40 val. į namus grįžo S. Č., V. R. sesė pasakė jam apie jo tėvo ligÄ . Tada jis su S. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, likerį, iÅ¡gėrė vienÄ butelį, tuomet iÅ¡gėrė dar vienÄ butelį brendžio. Tada tarp J. R. ir S. Č. įvyko konfliktas. Jis įsikiÅ¡o į konfliktÄ , kad jie nesiginčytų prie svečių, o savo kivirčus spręstų vieni. Tada jis liko su S. Č., toliau sėdėjo ir kalbėjosi, pats jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nusprendė važiuoti namo, nuėjo į prieÅ¡kambarį ir dėjosi striukę.

Tuo metu prie jo stovėjo J. R. ir S. Č.. Dėdamasis striukę jis netyčia kliudė J. R. veidÄ . Tai pamatęs S. Č. susinervino, pasakė jam „ak tu, suka“ ir kumščiais pradėjo jį daužyti. Jis susigūžė, o S. Č. jį daužė abejomis rankomis į galvÄ , vienÄ kartÄ pataikė į Å¡onÄ . Atsimena, kad jam trenkė nemažiau kaip keturis kartus. Tada V. R. įsiveržė į prieÅ¡kambarį, o jis išėjo į laukÄ . Pastukseno į duris, nes norėjo paimti telefono pakrovėjÄ .

Duris atidarė V. R., pasakė, kad jis važiuotų namo. Jis pasakė, kad negali pasikviesti nieko, nes iÅ¡sikrovęs telefonas ir pakvietė jÄ Ä¯ laukÄ . Tada ji išėjo į kiemÄ , jai iÅ¡ paskos išėjo S. Č.. V. R., matydama, kad S. Č. artėja link jo, bandė jį sulaikyti ranka laikydama jam prie krÅ«tinės, bet Å¡is pradėjo V. R. stumdyti. Jis (D. M.) norėjo jÄ apginti ir ėjo link jos, tada tai pamatęs S. Č. pastÅ«mė V. R. į automobilį. Jis priėjo prie S. Č. ir užlaužė jam rankÄ , laukė, kol Å¡is apsiramins.

Jam apsiraminus, V. R. su S. Č. išėjo, o jis nuėjo iki autobusų stotelės. Grįžęs į kiemÄ pamatė stovinčiÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei policijos pareigÅ«nus. IÅ¡ greitosios medicinos automobilio nugirdo, kad S. Č. galimai yra iÅ¡narintas petys (b. l. 21-22). Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. R. nurodė, kad jos nebuvo tuomet, kai S. Č. ir D. M. susimušė, todėl nieko apie tai negali pasakyti. S. Č. bandė iÅ¡varyti D. M., pastarasis susirinko daiktus, iÅ¡eidinėjo, matė, kad S. Č. dar laiptinėje spyrė D.

M. nuo ko pastarasis nugriuvo. D. M. išėjo į laukÄ , o ji ėjo iÅ¡ paskos, užrakino duris, po to grįžo pas sesę į namus. IÅ¡girdo, kad D. M. daužo duris, todėl vėl nusileido laiptais, S. Č. leidosi iÅ¡ paskos. D. M. buvo nusiminęs, o S. Č. dar pasityčiojo iÅ¡ D. M.. Kadangi S. Č. iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus, ji atrėmusi savo rankÄ jam į krÅ«tinę Å¡aukė, kad jis neitų, tačiau S. Č. stÅ«mė jÄ savo kÅ«nu, o tada D. M. trenkė S. Č. į veidÄ .

Tuomet S. Č. jÄ pastÅ«mė ir ji atsitrenkė į maÅ¡inÄ , pakėlusi galvÄ matė, kad D. M. atsisėdęs ant S. Č. laiko jam užlaužęs rankas. Mano, kad S. Č. jÄ pastumdamas nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo, o tiesiog norėjo iÅ¡silaisvinti. Negalėtų pasakyti, kad S. Č. jÄ pastÅ«mė tyčia, stÅ«mė, nes siekė pats iÅ¡vengti sužalojimų. Nebuvo taip, kad tyčia bÅ«tų norėjęs jÄ sužaloti. Ji į automobilį atsitrenkė Å¡onu, rėmėsi ranka ir nukrito.

Ji tuo metu buvo iÅ¡gėrusi, susipainiojo kojos, todėl krito užuot tiesiog atsirėmusi į automobilį. Nukentėjusioji nurodė, kad ji nesijautė girta, tiesiog Å¡iaip ji turi sutrikimų su koordinacija, gali nukristi net ir ant batraiščio užkliuvusi. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai jai atsirado tuomet, kai tÄ vakarÄ jÄ pastÅ«mė D. M. ir ji nukrito ant sėdmenų, o į automobilį ji trenkėsi Å¡onu. Kai D. M. jÄ pastÅ«mė ir ji krito, jautė fizinį skausmÄ , bet D.

M. pretenzijų neturi. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad matė sužalojimus ant S. Č. veido. V. R. nurodė, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d., jos sesuo J. R., pakvietė jÄ Ä¯ svečius. Ji Su D. M. apie 17.40 val. atvyko pas J. R. į butÄ . Bute sesuo gulėdama lovoje kalbėjo telefonu su savo draugo S. Č. motina, kuri pasakė, kad jo tėtis serga nepagydoma liga. Ji su sese pradėjo kalbėti, kad reiks S. Č. pasakyti tokiÄ Å¾iniÄ .

Jie susėdo prie stalo vakarieniauti, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji su J. R. iÅ¡gėrė nedaug, tik du stikliukus, po 50 g likerio, žaidė žaidimus. Apie 18.40 val. atvyko į namus S. Č., kuriam sesė pasakė apie jo tėvo ligÄ . Vyrams iÅ¡gėrus butelį, D. M. išėjo į parduotuvę nupirkti dar vieno. D. M. grįžus vyrai toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau sesė tvarkėsi virtuvėje, D. M. gulėjo lovoje, nes nuo alkoholio prastai jautėsi. Ji jį prikėlė ir pati nuėjo prie virtuvėje esančio stalo, kai tuo metu S. Č., D.

M. ir J. R. išėjo link prieÅ¡kambario, parÅ«kyti. Ji nusprendė nueiti kartu su jais, nuėjo prie durų, bet jų negalėjo atidaryti. Staiga iÅ¡girdo S. Č. žodžius „o blet, kÄ tu padarei“ ir vykusį konfliktÄ prieÅ¡kambaryje. Bandė stipriau atidaryti duris, įkiÅ¡o savo deÅ¡inę alkÅ«nę tarp durų ir staktos, bet staiga kažkas jas pastÅ«mė ir jai prispaudė rankÄ . Tada ji pajautė stiprų skausmÄ , nuo kurio nukrito ant grindų. PrieÅ¡kambario durys atsidarė ir ji sesės paklausė, kas atsitiko.

J. R. pasakė, kad D. M. jai netyčia trenkė į akį. Ji nuėjusi į balkonÄ pamatė, kad D. M. kruvina lÅ«pa, jo veidas patinęs, ir suprato, kad jie susimušė. D. M. stengėsi iÅ¡eiti, o tuo metu S. Č. Å¡aukė ant jo ir jam įspyrė į nugaros pusę. Nuo smÅ«gio D. M. paslydo nuo laiptų, atsikėlęs išėjo į laukÄ . Kai leidosi laiptais, S. Č. Å¡aukė, kad „šitas lochas iÅ¡kvies policijÄ â€œ, vartojo kitus necenzÅ«rinius žodžius D. M. atžvilgiu. J. R. pasakė, kad konfliktas kilo dėl to, kad D.

M. jai netyčia trenkė į akį, jos atsiprašė. Jie iÅ¡girdo, kad D. M. beldžia į duris. Ji greitai nusileido laiptais prie durų, o jai iÅ¡ paskos ėjo S. Č.. Ji pasakė S. Č. neiti jai iÅ¡ paskos, bet Å¡is neklausė ir ėjo. Atidarius duris, D. M. pasakė, kad jam reikia pakrovėjo, paprašė jį atneÅ¡ti. VisiÅ¡kai išėjusi į laukÄ pamatė, kad S. Č. artėja link D. M., kuris sėdėjo ant žemės. Ji viena ranka laikė S. Č. prie krÅ«tinės, bandė jį sulaikyti, kad jis neprieitų prie D.

M.. Tuo metu S. Č. pradėjo jÄ lengvai stumdyti. Tai pamatęs D. M. pradėjo eiti link jų ir vienÄ kartÄ trenkė S. Č.. Tada S. Č. iÅ¡ jėgos jÄ pastÅ«mė ir ji atsitrenkė į automobilį. Dėl Å¡io S. Č. veiksmo ji patyrė didelį fizinį skausmÄ Å¡onkaulių srityje. Tada D. M. paguldė S. Č. ant žemės ir jam užlaužė rankÄ , laukė, kol Å¡is nusiramins. S. Č. nusiraminus, ji su juo nuėjo iki namų. S. Č. išėjo su J. R. iki greitosios automobilio, o ji liko namuose.

Kai S. Č. mušė D. M., niekas policijos nekvietė. Kai D. M. laikė užlaužęs S. Č. rankÄ , policijÄ iÅ¡kvietė J. R. (b. l. 27-28). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d., 18 val. pas jÄ Ä¯ namus atvyko jos sesuo V. R. su draugu D. M.. V. R. ir D. M. vartojo alkoholį – likerį. Apie 19.30 val. iÅ¡ darbo grįžo S. Č., kuris kartu su D. M. iÅ¡gėrė porÄ stikliukų alkoholio. Po kiek laiko kitame kambaryje tarp V. R. ir D. M. įvyko konfliktas, S. Č. ramino V.

R.. Tada ji pamatė, kad D. M. iÅ¡ kambario eina į balkonÄ . Ji nuėjo paskui jį, bandė jį nuraminti, kad jis eitų miegoti, tačiau D. M. pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius. Ji dar kartÄ bandė jį raminti, bet jis neklausė ir jÄ nestipriai stumtelėjo. Tuo momentu už jos stovėjo S. Č., kuris garsiai pasakė D. M., kad Å¡is jos neliestų, bet jis vėl pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius jos ir S. Č. atžvilgiu. Tada D. M. pradėjo muistytis ir kumščiu trenkė jai į kairę akį.

Po Å¡io veiksmo S. Č. dar kartÄ Ä¯spėjo D. M., jog Å¡is jos neliestų ir jį stumtelėjo, pasakė eiti lauk. Po Å¡ių S. Č. žodžių D. M. abiem rankomis jÄ stipriai pastÅ«mė ir ji nukrito, atsitrenkė į radiatorių. S. Č. jÄ pakėlė, ji nuėjo į kambarį, atsigulė, nes jai nuo smÅ«gio labai skaudėjo nugarÄ ir akį. Kas toliau vyko, ji nematė, tik girdėjo pro atvirÄ langÄ , kad viskas persikėlė į laukÄ , kad konfliktas vyksta toliau. Ji kambaryje gulėjo apie 20 min., tada atsistojo, nuėjo prie lango pažiÅ«rėti, kas vyksta, nes vis dar girdėjo vykstant konfliktÄ .

Kas konkrečiai vyksta, ji nematė, matėsi tik žmonių siluetai. Tada ji paskambino į policijÄ , pranešė apie vykstantį konfliktÄ . Išėjusi į laukÄ pamatė S. Č. su stipriai iÅ¡tinusia akimi bei susiėmusį už deÅ¡inės rankos. Å alia jo stovėjo V. R.. Atvažiavo policija, iÅ¡kart po to ir greitoji medicinos pagalba, kuri iÅ¡sivežė S. Č., o ji kartu su D. M. liko su policijos pareigÅ«nais (b. l. 32-33). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 12 d., 15.50 val., registruotas D.

M. praneÅ¡imas, kad muÅ¡tynių metu jis patyrė fizinį skausmÄ , kad kartu nukentėjo ir V. R., kad nori paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (b. l. 6). IÅ¡ D. M. suraÅ¡yto protokolo – pareiÅ¡kimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«nant pas draugus, netyčia ranka (rengdamasis striukę) kliudė J. R. veidÄ , dėl ko kilo konfliktas su S. Č., kuris perėjo į smurtÄ . Smurto metu S. Č. jam bÅ«nant susigūžusiam, abejų rankų kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus smÅ«giavo į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ (b.l. 3).

IÅ¡ V. R. suraÅ¡yto protokolo – pareiÅ¡kimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«nant pas seserį J. R., jos draugas D. M. netyčia ranka (rengdamasis striukę) kliudė sesers veidÄ , dėl ko kilo konfliktas tarp jos draugo ir S. Č., kuris perėjo į smurtÄ . Girdėjo, kaip vyksta konfliktas prieÅ¡kambaryje ir ten norėjo nueiti, bet kažkas laikė duris ir ji niekaip negalėjo patekti, tada pabandė stipriau atidaryti ir įkiÅ¡o deÅ¡inę alkÅ«nę tarp durų ir staktos, ir staiga kažkas pastÅ«mė duris ir jai prispaudė rankÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

Smurtui nutrÅ«kus ir D. M. išėjus iÅ¡ namų, ji nuėjo pas jį ir pasakė S. Č. neiti iÅ¡ paskos, bet jis jos neklausė ir atsisukus į pradėjo jÄ stumdyti. Tai pamatęs D. M. pradėjo eiti link jų. Tuo metu S. Č. stipriau jÄ pastÅ«mė, dėl ko ji atsitrenkė į automobilį ir patyrė fizinį skausmÄ (b.l. 1). IÅ¡ įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 12 d. buvo apžiÅ«rėtas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡kambaris ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telė.

ApžiÅ«ros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 12-18). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G3332/2020 (01), tyrimÄ atlikus 2020 m. lapkričio 16 d., matyti, kad D. M. kÅ«ne nustatytos kraujosruvos pakauÅ¡yje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 5-8 paros iki apžiÅ«ros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Odos nubrozdinimas kelyje galėjo susidaryti ir nugriuvus. Nustatytos poodinės kraujosruvos vienkartiniam griuvimui nebÅ«dingos. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (b. l. 45-47). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G3328/2020 (01), tyrimÄ atlikus 2020 m. lapkričio 16 d., matyti, kad V. R. kÅ«ne nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡iniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai 5-8 paros iki apžiÅ«ros.

Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje sužalojimai griuvimui nebÅ«dingi. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais (b. l. 50-52). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, nukentėjusiųjų ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ D. M. atžvilgiu visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę dėl to, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam D. M. taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ pripažino pilnai ir paaiÅ¡kino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, tačiau ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų V. R., D. M. parodymai apie kaltinime nurodyto smurto naudojimo aplinkybes, byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad D.

M. padarytos kraujosruvos pakauÅ¡yje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 5-8 paros iki apžiÅ«ros, sužalojimai visumoje ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , odos nubrozdinimas kelyje galėjo susidaryti ir nugriuvus, nustatytos poodinės kraujosruvos vienkartiniam griuvimui nebÅ«dingos, sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Teismas, įvertinęs minėtus duomenis pripažįsta juos įrodymais ir konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad S. Č. 2020 m. lapkričio 11 d. panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo D.

M. atžvilgiu, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , todėl jo veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinimo tikslinimo Kaltinimu S. Č. buvo inkriminuotas ir fizinio skausmo sukėlimas V. R. jÄ pastumiant, dėl ko Å¡i atsitrenkė į automobilį. Å ios kaltinimo dalies kaltinamasis kategoriÅ¡kai nepripažino (jÄ pripažino tik pateikdamas praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais), teigdamas, jog jis V.

R. tyčia nestÅ«mė, o tik bandė iÅ¡sisukti nuo jos, kadangi ji laikė jį, o tuo metu D. M. jam sudavė smÅ«gį į veidÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai Å¡iÄ situacijÄ apibÅ«dino ir pati teisme apklausta nukentėjusioji, kuri nurodė, kad nemano, jog S. Č. jÄ stÅ«mė tyčia ir kad tuo norėjo sukelti jai fizinį skausmÄ , jis tiesiog pats siekė iÅ¡vengti sužalojimų (kuriuos sukėlė D. M.). Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad ji turi problemų su koordinacija, buvo iÅ¡gėrusi, dėl ko jai susipainiojo kojos ir ji pargriuvo, kuomet S. Č. bandė nuo jos laikymo iÅ¡sivaduoti.

Pažymėtina, jog BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiÅ¡kia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieÅ¡ kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmÄ arba nežymų sužalojimÄ ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingÄ daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp D. M. ir S. Č. kilusio konflikto metu V. R. laikė S. Č., o tuo metu D. M. S. Č. sudavė smÅ«gį į veidÄ , dėl ko S. Č., kaip kad nurodė ir nukentėjusioji, bandydamas iÅ¡vengti tolimesnių sužalojimų ir iÅ¡sisukti nuo jį laikiusios V. R., jÄ galėjo Å¡iek tiek pastumti. Kartu pažymėtina, kad iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad jos nugriuvimui ir fizinio skausmo patyrimui daugiau įtakos turėjo ne S. Č. atliktas pastÅ«mimas, o tai, kad ji pati buvo iÅ¡gėrusi, jos koordinacija buvo sutrikusi.

NatÅ«ralu, kad kaltinamajam siekiant iÅ¡sisukti nuo jį laikiusios neblaivios nukentėjusiosios, kurios koordinacija buvo sutrikusi, ji galėjo nugriÅ«ti ir pajusti fizinį skausmÄ , tačiau toks S. Č. elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu negali bÅ«ti iÅ¡kart traktuojamas kaip smurtavimas, juo labiau, kad analizuojamoje situacijoje akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į fizinio skausmo sukėlimÄ , o į siekimÄ muÅ¡tynių metu iÅ¡sivaduoti iÅ¡ nukentėjusiosios ir iÅ¡vengti jo paties atžvilgiu vartojamo smurto, kas leidžia teismui spręsti, kad, jeigu, visgi, nagrinėjamu atveju ir buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai, tai nebuvo kaltinamojo tikslas ir tyčinių veiksmų rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, jog S. Č. 2020 m. lapkričio 11 d., apie 01.10 min., (duomenys neskelbtini), Å¡alia (duomenys neskelbtini) pastato, stumdamas V. R., dėl ko Å¡i atsitrenkė į stovintį automobilį, tyčia sukėlė Å¡iai nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Teismas pažymi, jog toks kaltinimo tikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmei bei nesuvaržo teisiamojo teisės į gynybÄ . Dėl BK 38 straipsnio BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å io straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. M. teismui nurodė, kad jis su kaltinamuoju susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi. Å ias aplinkybes patvirtina ir teismui pateiktas S. Č. ir D. M. susitaikymo protokolas. Kaltinamas S. Č. viso proceso metu prisipažino smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu ir nurodė besigailintis dėl tokio savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis taip pat atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamais neneigė, kad įvykio vakarÄ vartojo alkoholį, tačiau duomenų, kad jis bÅ«tų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad toks apsvaigimas bÅ«tų turėjęs įtakos jo nusikalstamam elgesiui, byloje nėra. Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau nors ir teistas, tačiau prieÅ¡ pakankamai ilgÄ laikÄ , už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas praeityje teistas nebuvo (b. l. 96-98), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančias nuobaudas turi tik už mažareikÅ¡mius administracinius nusižengimus (b. l. 92-95).

Anksčiau S. Č. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl Å¡ių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sÄ lygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukiant. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriÅ¡kai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiojo pozicijÄ , teismas mano, kad Å¡iuo atveju S. Č. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jis padarytų atitinkamas iÅ¡vadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su CD kompaktiniu disku, kuriame yra savanoriškai pateiktas pokalbio garso įrašas (b. l. 103), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (BPK 110 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 88,57 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiesiems D. M. ir V. R. suteiktų medicininių paslaugų išlaidos (b. l. 36-40). Iš byloje esančių Gydymo paslaugų apskaitos išrašų matyti, jog nukentėjusiajai V. R. 2020 m. lapkričio 13 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių bendra paslaugų vertė sudaro 50,97 Eur, o D. M. asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių bendra paslaugų vertė sudaro 37,60 Eur.

Teismas vertina, jog D. M. po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu jam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytais sužalojimais. Kadangi teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog S. Č. nusikalstamais veiksmais sužalojo V. R., Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dalyje dėl 50,97 Eur turtinės žalos priteisimo (dėl V. R. gydymo išlaidų) paliktinas nenagrinėtas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

Kaltinamasis teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. Pinigų pervedimÄ patvirtinantį dokumentÄ , iÅ¡ kurio nustatyta, jog jis į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sÄ skaitÄ pervedė 88,57 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (tiek už D. M., tiek už V. R. gydymo iÅ¡laidas). Atsižvelgiant į tai, civilinis procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinio dėl D. M. gydymo iÅ¡laidų priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso 6.237 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta. Taigi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje, teismas nesprendžia klausimo dėl be pagrindo S. Č. Valstybinei ligonių kasai sumokėtų lėšų gražinimo, esant ginčui dėl be pagrindo sumokėtos kaltinamojo S. Č. turtinės žalos atlyginimo, jis turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : S. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. S. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl V. R. gydymo iÅ¡laidų (50,97 Eur) palikti nenagrinėtÄ , likusioje dalyje (dėl D. M. gydymo iÅ¡laidų (37,60 Eur)) procesÄ nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti S. Č., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti S. Č., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – vokÄ su kompaktiniu disku, kuriame yra savanoriÅ¡kai pateiktas pokalbio garso įraÅ¡as (b. l. 103) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Narbutaitė