2017-10-11 Nr. AB-18383-3-61-3-03034-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2193-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03034-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–7), kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Nurodė, kad nuo 2011 m. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose lubų, sienų tinkas buvo pažeistas pelėsio. Kameros apšvietimas taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas negalėjo nei skaityti, nei rašyti. Nebuvo ventiliacijos, kameroje tvyrojo pelėsio smarvė, kuri įsigerdavo į rūbus. Tualetas ir vamzdynas buvo susidėvėję, skleidė fekalijų kvapą, tualetas buvo neatitvertas, todėl pareiškėjas buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Kameroje tvyrojo drėgmė, nebuvo sudaryta galimybė džiovinti rūbus. Langai nepraleisdavo dieninės šviesos, trūko oro, ant langų buvo uždėtas smulkus sietas. Nebuvo stalo, lovos trumpos, čiužinys krisdavo per tarpus, nebuvo kur pakabinti rankšluosčių ar susidėti maisto ar higienos priemonių, vieša pirtis nevalyta, susidėvėjusi, vamzdynas surūdijęs. Duše buvo nuolat stebimas. Atėjęs į sporto salę pareiškėjas buvo užrakinamas, sporto salėje nebuvo tualeto, į durų beldimą niekas nereaguodavo. Poilsio kambaryje nebuvo tualeto ir kriauklės. Buvo laikomas kartu su rūkančiais. Lukiškių TI-K teko būti per gaisrą, dėl to susigadino sveikatą. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjui suprastėjo regėjimas, patyrė psichologinius sutrikimus. Nurodė, kad jam nebuvo skirtas tinkamas užimtumas – galėdavo nueiti tik pas medikus, į koplyčią.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–21) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą dėl to, kad Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Tokiu būdu pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį.

2.2. Pateikė teismui pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijas, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas (duomenys nuo 2013 m.).

2.3. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

2.4. Nurodė, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, ji negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

2.5. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovo atstovo nuomone, atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip nebūtų pasiektas minėtas saugumo užtikrinimo tikslas.

2.6. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

2.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius ir priemonės visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

2.8. Dėl kamerų remonto nurodė, kad jis Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą.

2.9. Dėl kamerų įrengimo nurodė, jog visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Nurodė, jog lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m).

2.10. Nurodė, jog kamerose pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 m aukščio sienele, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

2.11. Taip pat nurodė, jog, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus.

2.12. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Be to, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

2.13. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 76:2010 24 punkte nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose.

2.14. Nuteistiesiems pagal teisės aktų reikalavimus vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, taip pat sudaroma galimybė skalbti rūbus už asmeninius pinigus. Negalintiems pasinaudoti šia paslauga, galima raštu kreiptis dėl galimybės išsiskalbti nemokamai. Drabužiai ir patalynė suimtiesiems (nuteistiesiems) iš skalbyklos grąžinami sausi.

2.15. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

2.16. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Taigi šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

2.17. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K turėjo padaryti tam tikras kopijas iš popierine forma laikomų dokumentų, todėl patyrė 1,20 Eur bylos dokumentinės medžiagos (29 A4 formato lapai) rengimo išlaidas, kurias prašė priteisti iš pareiškėjo, kaip išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

3. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsiliepimą (patikslintą skundą) (b. l. 56–59), kuriame nurodė, kad apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik 2016 m. liepos 25 d., kai kreipėsi su skundu į teismą. Taip pat nurodė, kad duše nėra veidrodžio, lentynėlių ir kilimėlių ant grindų, pirtyje buvo nuolat stebimas. Negaudavo priemonių, skirtų kameros valymui (kempinėlės, skysto muilo, grindų skuduro). Pažymėjo, kad byloje pateiktas prašymas perkelti į kamerą su nerūkančiais yra ne jo (b. l. 29–30). Nurodė, kad kamerose nėra priešgaisrinės sistemos.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. 1. 72–77) taip pat prašė jį atmesti.

4.1 Nurodė, kad dėl techninės klaidos buvo pateikta ne D. S. (pareiškėjo), o D. S. pažyma Nr. 24-6514.

4.2 Pažymėjo, jog pareiškėjas patikslintame skunde pateikė tik savo abstrakčius samprotavimus dėl jo teisės kreiptis į teismą, tačiau nenurodė faktinių duomenų, jog iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą apginti savo teises. Todėl šiuo atveju nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

4.3 Nurodė, kad gaisras Lukiškių TI-K kilo 2012 m. sausio 5 d. Tą dieną, kai įstaigoje buvo ekstremali situacija, pareiškėjas buvo patalpintas kameroje Nr. 78, kuri yra I korpuso 5 priežiūros poste (4 aukštas), iš kurios pareiškėjas taip pat buvo išvestas. Lukiškių TI-K pareigūnai pradėjo evakuaciją iki tol, kai atvažiavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Atvykę į įvykio vietą priešgaisrinės tarnybos pareigūnai pradėjo ieškoti įvykusio gaisro židinio, kad galėtų jį likviduoti. Likvidavę gaisrą, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai padėjo Lukiškių TI-K pareigūnams, kurie evakuaciją pradėjo anksčiau. Grąžinus asmenis atgal, gyvenamosiose kamerose laikomus asmenis pakartotinai apžiūrėjo medicinos darbuotojai, suteikė jiems reikalingą pagalbą. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai apžiūrėjo ir tuos asmenis, kurie nebuvo evakuoti iš savo gyvenamųjų kamerų, taip pat suimtuosius ir nuteistuosius lankė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai I-ame gyvenamajame korpuse. Psichologinės tarnybos specialistai informavo ekstremalios situacijos metu nukentėjusių asmenų artimuosius, taip pat teikė reikalingą psichologinę pagalbą įstaigoje laikomiems asmenims, nukentėjusiems susidariusios situacijos metu, todėl, atsakovo atstovo teigimu, Lukiškių TI-K pareigūnai veikė tinkamai, t. y. taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

4.4 Paaiškino, kad Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr. 025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus. Pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 5 d. išvykus iš Lukiškių TI-K į Vilniaus pataisos namus, šiai pataisos įstaigai buvo perduota ir jo asmens sveikatos istorija.

4.5 Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo papildomai pridūrė, kad realiai patyrė ir 2,22 Eur išlaidas už 37 A4 formato lapų medžiagos rengimą, kurias prašė priteisti iš pareiškėjo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (b. l. 131–138) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Dėl ieškinio senaties termino teismas, atsižvelgęs į ieškinio senatį reglamentuojančias teisės nuostatas bei įvertinęs pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatavo, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. liepos 25 d. (b. l. 9), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2013 m. liepos 25 d. (CK 1.125 str. 8 d.). Byloje taip pat teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavęs, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Pabrėžta, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, pareiškėjo nurodytus argumentus teismas atmetė kaip nesudarančius pagrindo atsisakyti taikyti ieškinio senatį, kai atsakovas prašo. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2013 m. liepos 25 d. atmetė.

7. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde pareiškėjo nurodomas gaisras buvo kilęs 2012 m. sausio 5 d., kadangi skundo reikalavimai iki 2013 m. liepos 25 d. atmesti suėjus senaties terminui, todėl teismas plačiau dėl gaisro aplinkybių nepasisakė. Teismas pasisakė tik dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų už aktualų laikotarpį nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d.

8. Teismas pažymėjo, kad aktualiu ginčui nagrinėjimo laikotarpiu, nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido 740 parų. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo didesnis nei 3,6 kv. m. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 78, 88A, 95, 79. Jose buvo nuo 1 iki 2 asmenų, o minėtų kamerų plotas yra 7,94 kv. m, 7,64 kv. m, 7,94 kv. m, 7,94 kv. m. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K nepažeidė nustatytų reikalavimų dėl ploto vienam asmeniui.

9. Dėl privatumo naudojantis tualetu užtikrinimo teismas pažymėjo, jog dėl to, kad tualetas neizoliuotas (neatitvertas, neuždengtas) (atsakovo atstovo teigimu (b. l. 17), tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio), konstatuotina, jog visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus privatumas naudojantis tualetu. Naudojimasis tualetu kitų nuteistųjų (suimtųjų), taip pat ir pareigūnų akivaizdoje neabejotinai pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A482-756/2016 ir kt.). Taigi šiuo aspektu neteisėti valstybės institucijų veiksmai yra nustatyti.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo sudaroma galimybė džiovinti drabužius, teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punktu ir pažymėjo, jog, atsakovo atstovo teigimu, patalynė, asmeninai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami sausi. Turintys pinigų asmeninėse sąskaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, neturintiems pinigų viršutiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius nemokamai. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu buvo kreipęsis su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Vien tik prieštaravimas bendrai tvarkai atsakovo veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.

11. Dėl nepakankamo inventoriaus kamerose teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“, kurioje nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų stalų. Pareiškėjas nenurodė, kad prašė Lukiškių TI-K administracijos išduoti jam papildomų baldų, o ši atsisakė tai padaryti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo kur pasidėti maisto ar higienos priemonių, nepripažintina atskiru pažeidimu pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, todėl konstatuotina, kad aptartu atveju Lukiškių TI-K savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.) (b. 1. 16), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad lovos yra trumpos.

12. Dėl pareiškėjo teiginių apie kamerų lubų, sienų tinko pažeidimus pelėsiu teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punktu ir atsakovo atstovo paaiškinimais, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius resursus. Atsakovas pateikė įrodymus apie kamerų būklę, t. y. Visuomenės sveikatos patikrinimo aktus (b. l. 95-112), tačiau nenurodė kamerų, kuriose buvo laikomas būtent pareiškėjas, būklės ir nepateikė įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.). Kadangi atsakovo atstovas nepaneigė aplinkybių dėl atliekamo remonto ir pelėsio, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos šiuo aspektu buvo netinkamos.

13. Dėl kamerų vėdinimo teismas rėmėsi HN 76:2010 24 punktu ir sprendė, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas, nes Lukiškių TI-K kamerose yra langai. Lukiškių TI-K patvirtino, kad šie langai yra pritaikyti kamerų vėdinimui, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę išsivėdinti kamerą.

14. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų dėl kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, esančio apšvietimo, dėl sporto salėje esančių tualetų, dėl pareiškėjo užrakinimo sporto salėje, todėl teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų šiais aspektais.

15. Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Higienos normos HN 76:2010 14 punktu ir pažymėjo, jog Lukiškių TI-K pateikė 2016 m. rugpjūčio 10 d. pažymą Nr. 24-6514 (b. 1. 31), kurioje nurodyta, kad D. S. sutinka būti kamerose su rūkančiais. Patikslintame atsiliepime Lukiškių TI-K nurodė, kad įvyko techninė klaidą, todėl pažymoje vietoj D. S. (pareiškėjo) klaidingai nurodytas D. S. (b. 1. 75). Teismas kritiškai vertino tokius atsakovo teiginius ir pažymėjo, kad D. S. nurodytas ne tik pažymoje Nr. 24-6514, bet 2013 m. liepos 1 d. prašyme, kuriame irgi nurodyta, kad D. S. prašo būti pervestas į nerūkančių kamerą (b. 1. 30). Abejonių dėl atsakovo informacijos teisingumo kelia ir tai, kad pateiktame 2013 m. liepos 1 d. prašyme ir Lukiškių TI-K rašte Nr. 96-890 nurodyta asmens gimimo data yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo gimimo data (duomenys neskelbtini). Taigi teismas nesivadovavo į bylą pateiktais įrodymais – 2013 m. liepos 8 d. Lukiškių TI-K raštu (b. l. 29) ir D. S. raštu (b. l. 30), nes laikė juos nepatikimais. Juose klaidingai nurodoma ne tik pareiškėjo vardas, bet ir gimimo data, yra kitoks asmens parašas, todėl teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog pateikti įrodymai yra konkrečiai dėl pareiškėjo, o ne kito asmens laikymo kamerose su (ne)rūkančiais asmenimis. Taip pat atsakovas pateikė Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. pažymą (b. l. 31), kurioje, kaip teigia atsakovas, klaidingai nurodomas pareiškėjo vardas. Šiuo įrodymu teismas vadovavosi, nes sutampa nurodomo asmens ir pareiškėjo gimimo data, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, už kuriuos asmuo atlieka bausmę, straipsniai, atvykimo į įkalinimo įstaigą data ir kt. Taigi atsakovas įrodė, kad pareiškėjas sutiko būti kamerose su rūkančiais asmenimis, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas.

16. Dėl pareiškėjo teiginių, kad negaudavo priemonių, skirtų kameros valymui (kempinėlės, skysto muilo, grindų skuduro), teismas pažymėjo, jog atsakovas atsiliepime nurodė, jog reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Lukiškių T-K pateikė pareiškėjo kamerose kortelę (b. 1. 79), kurioje nurodyta, kad pareiškėjui yra išduodami čiužinys, paklodė, pagalvė, užvalkaliukai, antklodė ir kt. taigi šiuo aspektu teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo.

17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už tualeto tinkamą neatskyrimą, kamerų būklės neužtikrinimą, netinkamo apšvietimo ir naudojimosi sporto sale pažeidimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Nors minėti pažeidimai pareiškėjui sukėlė rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad minimalus kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 200 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

18. Dėl atsakovo atstovo prašymo priteisti išlaidų už A4 formato lapų kopijų parengimą, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą teismas pažymėjo, jog Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), kuria remiasi atsakovo atstovas, teikdamas minėtą prašymą, reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (pvz., 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtų išlaidų atlyginimą netenkintas.

III. 19. Pareiškėjas D. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 145–152), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – priteisti jam iš atsakovo 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Į teismą kreipėsi dėl tęstinio laikotarpio, kuris susijęs su pareiškėjo kalinimu nuo 2011 m. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Visi pažeidimai buvo daromi ir tęsėsi iki paskutinės pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K dienos. Pareiškėjas kreiptis į teismą tuo laikotarpiu, kai sužinojo apie savo teisės pažeidimą, negalėjo, nes jam buvo grasinama administracijos, kad bus laikomas dar prastesnėmis sąlygomis.

19.2. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiekė objektyviai ištirti bylos aplinkybių, kadangi neišreikalavo iš Lukiškių TI-K įrodymų dėl pareiškėjo teiginių (pvz., dėl klaidinančių Lukiškių TI-K pateiktų įrodymų apie pareiškėjo laikymą kartu su nerūkančiais, akivaizdu, kad ir kiti atsakovo atstovo pateikti įrodymai byloje yra neteisingi).

19.3. Nors Lukiškių TI-K teigia, jog stengiasi, kad asmenys netinkamomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, vedami pasivaikščioti ir pan., tačiau pasivaikščiojimo kiemeliai yra itin maži, skirti tik vienam asmeniui, todėl visiems ten vedamiems neužtenka vietos. Taip pat ne visada reguliariai gali pasinaudoti sporto kiemeliu. Socialinės reabilitacijos paslaugos taip pat teikiamos netinkamai. Sporto salėje nėra tualeto, be to, nėra pareigūno iškvietimo sistemos. Pareigūnai kamerą nuolat stebi, kai pareiškėjas, pavyzdžiui, naudojasi tualetu, todėl tai neužtikrina jo privatumo. Tualeto anga nuolat atvira, tualetas tupimas, fekalijų kvapas nuolat sklinda į kamerą, nėra jokios ventiliacijos. Dėl ventiliacijos nebuvimo kamerose laikydavosi drėgmė, pelėsis. Nuo lubų ir sienų krisdavo tinkas. Kamerose taip pat nebuvo tinkamo apšvietimo, pareiškėjas negalėjo nei skaityti, nei rašyti, todėl pablogėjo regėjimas. Taip pat stigo kamerų inventoriaus – spintelių, pakabų, džiovyklių, stalų (visiems vienu metu pavalgyti prie stalo nebuvo vietos), be to, inventoriaus dydis neatitinka reikalavimų (pvz., lovos per siauros ir per trumpos). Minkštasis inventorius (antklodės, pagalvės) buvo susidėvėjęs, nemalonaus kvapo. Duše pareiškėjas taip pat buvo stebimas nuolat, neturėjo jokio privatumo. Duše nebuvo lentynėlių, veidrodžio, pakabos surūdijusios. Dušo plytelės sutrūkinėjusios, nebuvo valomos, kadangi paviršius nelygus. Priemonės pareiškėjui išduodamos taip pat tik kartą per mėnesį, nėra priemonių išdavimo registracijos žurnalo.

19.4. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad pareiškėjo laikymas kartu su rūkančiais asmenimis nepakenkė jo sveikatai.

19.5. Iki šiol kamerose nėra įrengta priešgaisrinė sistema, kilus gaisrui taip pat nėra avarinių išėjimų, kameros užrakintos. Dėl to ir po Lukiškių TI-K jau kilusio gaisro pareiškėjas iki šiol jaučia psichologines problemas.

19.6. Kameros buvo perpildytos, minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, neatitiko reikalavimų.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 155–158) prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

20.2. Vadovaujantis CK teisės normų sistemine analize dėl civilinės atsakomybės, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

20.3. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, pirmiausia atsakovo prašymu taikė ieškinio senaties terminą ir apribojo ginčo laikotarpį, todėl pasisakė tik dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. Taip pat pripažino, kad šiuo laikotarpiu kai kurios pareiškėjo kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų – tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo likusio kamerų ploto, todėl neužtikrino pareiškėjo privatumo juo naudojantis, kamerų būklė buvo prasta (lubų ir sienų tinkas buvo pažeistas pelėsio), apšvietimas netinkamas bei buvo padaryti naudojimosi sporto sale pažeidimai, todėl vertino, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 200 Eur.

23. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jame jis iš esmės dėsto tuos pačius ir naujus nusiskundimus kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K bei iš esmės nesutinka su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

24. Pirmiausia, pasisakydama dėl ieškinio senaties termino taikymo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareikšti. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje, kuria vadovaujasi pareiškėjas apeliaciniame skunde, įtvirtinta, jog jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Šiuo atveju tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne vienoje kameroje, buvo perkeliamas iš vienos į kitą, kuriose nustatyti pažeidimai ir jų laikotarpiai buvo skirtingi, paneigia galimo pažeidimo tęstinumą, nes jis nebuvo daromas kiekvieną dieną, bet skirtingais laikotarpiais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat laikosi pozicijos, jog tai nėra tęstinis pažeidimas (žr., pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-951-520/2017).

Be to, pareiškėjo teiginiai, kad jis Lukiškių TI-K kameroje laikomas visą parą, todėl negali objektyviai sužinoti ar gauti informacijos apie netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K arba, kad jam buvo grasinama, dėl to anksčiau į teismą negalėjo kreiptis, negali būti pagrindas ir praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, kadangi pareiškėjas netinkamų, jam neturtinę žalą sukeliančių kalinimo sąlygų poveikį supranta individualiai ir apie jo teisių pažeidimą sužino būtent tuo metu, kai yra laikomas tokiomis sąlygomis, todėl sužinojimas iš kitų kalinčių asmenų arba iš kitų šaltinių, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K apskritai yra blogos, neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, neturi (negali turėti) įtakos konkrečioms pareiškėjo kalinimo sąlygoms ir pareiškėjo tokių sąlygų vertinimui (suvokimui) bei jo apsisprendimui dėl to kreiptis į teismą.

Bendra padėtis įkalinimo vietoje nuolat kinta, sąlygos gali keistis. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.). Be to, to, kad pareiškėjui buvo grasinama, nepagrindė nei pats pareiškėjas, nei byloje esantys duomenys.

25. Dėl prieštaringų atsakovo atstovo pateiktų įrodymų, susijusių su pareiškėjo laikymu kartu su (ne)rūkančiais asmenimis, sutiktina tiek su pareiškėju, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo atstovo pateikti 2013 m. liepos 8 d. Lukiškių TI-K raštas bei 2013 m. liepos 1 d. prašymas (b. l. 29–30) susiję ne su pareiškėju, o su kitu asmeniu, todėl jais nėra pagrindo vadovautis. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesivadovauti atsakovo atstovo pateikta 2016 m. rugpjūčio 10 d. pažyma (b. l. 31) vien dėl to, kad joje nurodytas ne tas asmens vardas, nėra pagrindo, kadangi tiek nurodyta asmens pavardė, tiek gimimo data, tiek Baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriais remiantis šiam asmeniui skirta bausmė, atvykimo į Lukiškių TI-K laikas sutampa su atitinkamais duomenimis apie pareiškėją. Taigi, nors šioje pažymoje yra padaryta techninė klaida, nurodant asmens vardą, tačiau iš esmės joje pateikta informacija yra susijusi būtent su pareiškėju. Vadovaujantis minėta pažyma, matyti, kad atvykęs į Lukiškių TI-K, pareiškėjas įstaigos administracijai pareiškė, kad sutinka būti kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, ir dėl to buvo laikomas kartu su rūkančiais. Taigi, atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nenustatytas pareiškėjo teisės būti laikomam kartu su nerūkančiais asmenimis pažeidimas. Pareiškėjas, teigdamas, kad šiuo aspektu atsakovo atstovas padarė pažeidimą, pats jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Be to, tai, kad minėti duomenys (įrodymai) atsakovo atstovo buvo klaidingi (prieštaringi), nereiškia, kad ir kiti jo pateikti įrodymai neatitinka jiems keliamų sąsajumo reikalavimų.

26. Dėl konkrečių kalinimo sąlygų, pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas jau yra pasisakęs ir pripažinęs arba nepripažinęs atitinkamus pažeidimus: dėl kamerų ploto, privatumo naudojantis tualetu, galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbus, kamerų inventoriaus skaičiaus ir jo dydžio, pelėsio ant sienų ir lubų, vėdinimo, apšvietimo, sporto salėje esančių tualetų, pareiškėjo užrakinimo sporto salėje, laikymo su (ne)rūkančiais, valymo priemonių išdavimo, aplinkybių, susijusių su gaisru, nevertinimo. Kadangi pareiškėjas dėl šių aplinkybių naujų įrodymų ar duomenų nepateikė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo jų vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, ir sutinka su teismo padarytomis išvadomis šiuo aspektu.

27. Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su pasivaikščiojimo kiemeliais ir jų dydžiu, negalėjimu reguliariai pasinaudoti sporto kiemeliu, socialinės reabilitacijos paslaugomis ir jų kokybe, tuo, kad tualetas yra tupimas, minkštasis inventorius (antklodės, pagalvės) susidėvėjęs, nemalonaus kvapo bei dušo plytelės sutrūkinėjusios, nevalomos, kadangi paviršius nelygus, nebuvo nurodęs nei skunde, nei patikslintuose skunduose pirmosios instancijos teismui ir teismas dėl jų nepasisakė, o atsakovo atstovui nebuvo suteikta galimybė atsakyti į tai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/201 ir kt.). Atsižvelgus į tai, šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme minėtos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nenagrinėtinos.

28. Pridurtina, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad iš kameroje esančio tualeto nuolat sklinda nemalonus (fekalijų) kvapas, tačiau šiuo atveju tai susiję su netinkamu sanitarinio mazgo (tualeto) atitvėrimu nuo likusio kameros ploto, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas, todėl atskirai toks pažeidimas nepripažintinas. Be to, nustačius, jog kamerose yra įrengti langai, pritaikyti vėdinimui, tai iš dalies gali kompensuoti nemalonaus kvapo sukeliamus nepatogumus, ko neneigia ir pareiškėjas. Tokiu būdu nesutiktina ir su argumentu, kad kamerose vėdinimo apskritai nebuvo.

29. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo privatumo naudojantis dušu neužtikrinimu bei dušo inventoriaus (lentynėlių, veidrodžio, pakabų) trūkumu. Pastebėtina, jog atsakovo atstovas taip pat jokių su tuo susijusių duomenų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde jo patirtą neturtinę žalą kildina ir iš minėtų su privatumo duše užtikrinimu bei dušo inventoriaus trūkumu susijusių aplinkybių, vadovaudamasi šios kategorijos bylose taikomu įrodinėjimo principu, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, o jai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016), sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti ir pažeidimą, susijusį su privatumo naudojantis dušu neužtikrinimu bei dušo inventoriaus (lentynėlių, veidrodžio, pakabų) trūkumu.

30. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nustatytų pažeidimų mastą, trukmę, sunkumą, į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kurios kompensavimui priteistina 400 Eur suma. Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui D. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius