2019-10-23 Nr. AB-20354-3-61-3-01399-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-948-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01399-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. kovo 21 d. raštą Nr. 1SS-717-(8.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 21 d. prašymą ir priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Tarnybą su 2017 m. vasario 21 d. prašymu atlyginti patirtą 3 213,8 Eur turtinę žalą, padarytą neteisėtais žemėtvarkininkų veiksmais, t. y. už atimtą 1/6 dalį statinių, kadangi negali prie jų prieiti dėl suformuoto 0,64 ha namų valdos sklypo. Pertvarkius žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atidalijant valstybinės žemės sklypo 0,64 ha plotą ir suformuojant atskirą 7,36 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pareiškėjas prarado galimybę patekti į naujai suformuotame 0,64 ha namų valdos žemės sklype esančią savo pastato dalį. Be to, buvo pakeistos aplinkinio sklypo ribos ir dėl to pareiškėjas neteko 58 arų žemės. Nepaisant to, kad su šiuo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu pareiškėjas nesutiko, nebuvo priimtas teismo sprendimas, pagal kurį būtų nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas, šis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu. Kadastrinių matavimo byla buvo perduota Tarnybos Širvintų skyriaus patikrai ir nustačius, kad kadastro duomenys neatitinka teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, byla buvo grąžinta matininkams taisyti. Tarnyba nenagrinėjo pareiškėjo 2017 m. vasario 21 d. prašymo, kuriuo jis pagrįstai prašė atlyginti žalą, motyvuodama, kad analogiško prašymo paklausimai anksčiau buvo išsamiai išnagrinėti. Su ginčijamu NŽT Raštu pareiškėjas nesutinka, kadangi anksčiau nebuvo reiškęs prašymo atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, jis dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų taip pat patyrė neturtinę žalą, nes jautėsi nereikšmingas ir menkavertis, diskriminuojamas, patyrė stresą, pažeminimą ir nepatogumus.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas iki šiol nėra įgijęs namų valdos žemės sklypo (kurio bendras plotas – 0,64 ha) jam tenkančios dalies nuosavybės teise, o naudojasi valstybine žeme bendrai 0,64 ha ploto pastatų eksploatavimui pagal paskirtį kartu su kitais pastatų bendraturčiais bendru sutarimu. Įgyti namų valdos žemę nuosavybės teise tiek pareiškėjas, tiek kiti pastatų bendraturčiai galės tik atidalinus minėtą žemės sklypą (0,64 ha) iš bendrosios dalinės nuosavybės su S. S. ir V. S. žemės sklypo (8,00 ha). Pareiškėjas nepagrįstai konstatuoja Tarnybos veiksmų neteisėtumą, kadangi Tarnyba atliko teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių argumentų ir nepateikė konkrečių įrodymų dėl neteisėto žemės sklypų suformavimo, nenurodė, kokias teisės normas pažeidė atsakovas. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto buvo išspręstas pirmosios instancijos apeliacinės instancijos teismuose, tačiau Tarnybos neteisėti veiksmai nebuvo konstatuoti, o Širvintų skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 44FĮ- 18-(14.44.124.) nebuvo pripažintas neteisėtu. Ginčijamame Rašte pagrįstai nurodyta, jog iš esmės pareiškėjo keliami klausimai yra išnagrinėti ir į juos atsakyta ankstesniuose pareiškėjui teiktuose atsakymuose, taip pat ginčas yra išspręstas teismine tvarka.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas Tarnybos Širvintų skyriui 2016 m. vasario 1 d. pateikė prašymą pateikti informaciją. Be kita ko, nurodė, kad dėl žemės sklypų ribų vyko teisminiai ginčai; 2007 metais Tarnybos Širvintų skyriui pateikė du prašymus, tačiau jokio atsakymo negavo; žemėtvarkininkai atliko neteisėtus veiksmus. Tarnybos Širvintų skyrius 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. 44SD-846-(14.44.104.) informavo pareiškėją apie 2015 m. rugpjūčio 11 d. aktą Nr. 44KAM-88850, raštus Nr. 44SD-3544-(14.44.104.) ir Nr. 44SD-4145-(14.44.104.) bei jų sukeliamas teisines pasekmes, taip pat apie tai, kad į pareiškėjo antrame pastabas apie žemėtvarkininkų galbūt neteisėtus veiksmus Tarnybos Širvintų skyriaus specialistai yra atsakę.

6.2. Pareiškėjas Tarnybos Širvintų skyriui 2016 m. gegužės 2 d. pateikė prašymą dėl jam priklausančių žemės sklypų ribų ir neaiškumų, susijusių su gretimų žemės sklypų ženklinimu, atliekant kadastrinius matavimus. Prašyme pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad visuose įvykusiuose teisminiuose procesuose buvo remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu; žemėtvarkininkai atliko neteisėtus veiksmus; 2013 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. 44SK-(14.44.101.530) ir 2013 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 44SD-186 nėra kalbama apie aplinkinių valdų ribų pakeitimus. Į šį pareiškėjo prašymą Tarnybos Širvintų rajono skyrius atsakė 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 44SD-2199-(14.44.104.), kuriame nurodė faktines aplinkybes, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Traksalis“ įgyvendinamu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektu; pažymėjo, jog pareiškėjo žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau paženklintos aplinkinės ribos neturi būti keičiamos, bei informavo, kad pertvarkyto žemės sklypo kadastrinių matavimų byla 2015 m. rugpjūčio 11 d. po Širvintų skyriaus patikros grąžinta matininkams pataisyti.

6.3. Pareiškėjas Tarnybos Širvintų skyriui 2016 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl jam priklausančių žemės sklypų ribų ir neaiškumų, susijusių su formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu. Šiame rašte pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad nesutinka su UAB „Traksalis“ atliekamais veiksmais, prašė pateikti atitinkamus dokumentus bei atsakyti, kokius veiksmus Tarnybos Širvintų skyrius atliko dėl pareiškėjo 2007 metais rašytų prašymų. Tarnybos Širvintų skyrius 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 44SD-2913-(14.44.104.) informavo pareiškėją apie Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4-94/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 2A-234-553/2013, taip pat apie tai, kad nėra gavęs UAB „Traksalis“ pateikto tikrinti parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, apie pareiškėjui ir V. S. atkurtų nuosavybės teisių dydį, taip pat nurodė, kad į analogiško turinio paklausimus pareiškėjui buvo atsakyta Tarnybos 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. 1SS-1388-(10.5), todėl dalis pareiškėjo prašymo nenagrinėtina.

6.4. Pareiškėjas Tarnybos direktoriui 2016 m. spalio 3 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. birželio 18 d. kreipėsi į Tarnybos Širvintų skyrių, kad pateiktų performuoto ir pertvarkyto žemės sklypo planus bei dokumentaciją, patvirtintą Tarnybos, tačiau jų negavo, todėl prašė juos pateikti. Be kita ko, nurodė, kad Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 441K-(M.44.110)-530 nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be savininkų prašymo, o Tarnyba ir Širvintų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-336-522/2014 šį projektą be žemės savininkų sutikimo patvirtino. Tarnybos Širvintų skyrius 2016 m. spalio 14 d. raštu Nr. 44SD-4167-(14.44.104.) „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė pareiškėjui žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto dokumentų kopijas.

6.5. Pareiškėjas ir V. S. Tarnybos direktoriui 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad gauti dokumentai yra su daugybe klaidų, UAB „Traksalis“ parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra neteisėtas ir nepagrįstas, UAB „Traksalis“ matininkai savavališkai keičia sklypų ribas, Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintas UAB „Traksalis“ projektas yra su daugybe klaidų, iš jų buvo atimta žemė su statiniais, vaismedžių krūmai, bitynas, todėl pareiškėjas ir V. S. patyrė turtinę žalą. Tarnybos Širvintų skyrius 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 44SD-5104-(14.44.104.) nurodė, kad į analogiško turinio paklausimus buvo atsakyta. Taip pat informavo apie Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4-94/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-234-553/2013, Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-336-522/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1520-392/2015. Tarnybos Širvintų skyrius taip pat nurodė, kad žemės sklypo anksčiau paženklintos aplinkinės ribos negali būti keičiamos, todėl prašė pareiškėją ir V. S. dalyvauti pakartotiniame UAB „Traksalis“ žemės sklypų ribų paženklinime, išaiškino, kad žemės sklypo atidalijimo procedūra susideda iš kelių etapų, ir nurodė faktines aplinkybes, susijusias su ginčo formavimo ir pertvarkymo projektu.

6.6. Pareiškėjas ir V. S. Tarnybos Širvintų skyriui 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame, be kita ko, nurodė aplinkybes, susijusias su žemės sklypo valdymu ir tai, kad 2007 metais kreipėsi į Širvintų žemėtvarkos skyrių su dviem prašymais, į kuriuos jokio atsakymo nėra sulaukę. Tarnybos Širvintų skyrius 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. 44SD-171-(14.44.104.) informavo pareiškėją ir V. S., kad jiems nusprendus pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą, jie turi pateikti sutikimą ar atsisakymą jį pirkti, taip pat nurodė, kad prašyme išdėstyti argumentai yra išnagrinėti anksčiau, todėl pakartotinai nenagrinėtini.

6.7. Pareiškėjas ir V. S. Tarnybos direktoriui 2017 m. sausio 9 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad yra susipažinę su Tarnybos Širvintų skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. raštu, tačiau su juo nesutinka. Nurodė Tarnybos Širvintų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. pateiktus argumentus, aplinkybes, susijusias su valdomais žemės sklypais, taip pat kad nesutinka su UAB „Traksalis“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu bei kad šis projektas yra klaidingas; nurodė aplinkybes, jog UAB „Traksalis“ matininkai netinkamai matavo žemės sklypo ribas; nurodė, kad 2007 metais kreipėsi į Širvintų žemėtvarkos skyrių su dviem prašymais, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo. Tarnyba 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1SS-191-(8.5) informavo pareiškėją, kad jo skundas paliekamas nenagrinėtas, kadangi į analogiško turinio paklausimus pareiškėjui buvo atsakyta anksčiau. Tarnyba, be kita ko, nurodė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, taip pat nurodė, kokios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, apie Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 44FPĮ-18-(14.44.124.) sukeliamas teisines pasekmes ir tai, kad šis įsakymas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas.

7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir 26 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu bei Tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-277 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašo 45 punktu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektas priima sprendimą pagal asmens prašymą ir po tokio sprendimo priėmimo asmuo dar kartą tuo pačiu klausimu kreipiasi į tą patį viešojo administravimo subjektą ir nepateikia jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo teisingumu, toks viešojo administravimo subjektas turi tokį prašymą atsisakyti nagrinėti, t. y. pakartotinė administracinė procedūra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra negalima.

8. Įvertinęs pareiškėjo 2017 m. vasario 21 d. prašymo, į kurį atsakyta ginčijamu Raštu, turinį, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jame nurodė, jog gavo Tarnybos 2017 m. sausio 25 d. raštą, kuriuo 2017 m. sausio 5 d. skundas iš esmės paliktas nenagrinėtu. Prašyme nurodoma, kad Tarnybos matininkai pasirašė UAB „Traksalis“ formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris yra neteisėtas, nepagrįstas ir su daugybe klaidų, todėl pareiškėjas prašė atlyginti patirtą žalą, o su tuo nesutikus – panaikinti UAB „Traksalis“ parengtą projektą. Prašyme taip pat buvo nurodytos aplinkybės, kad: pertvarkomo žemės sklypo projektas buvo pateiktas patikrai, bet grąžintas dėl esamų klaidų; UAB „Traksalis“ savavališkai pakeitė ribas; UAB „Traksalis“ yra įteikęs schemą; Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-336-522/2014; UAB „Traksalis“ projektas patvirtintas su daugybe klaidų; Tarnybos Širvintų skyriuje 2015 m. rugpjūčio 11 d. gauta byla dėl daugybės klaidų UAB „Traksalis“ buvo grąžinta pakartotinai taisyti; Širvintų žemėtvarkininkams 2007 metais pareiškėjas buvo pateikęs du prašymus dėl 0,64 ha atidalijimo, dėl neveikimo buvo inicijuoti teisminiai procesai; Tarnybos žemėtvarkininkai vadovavosi negaliojančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 21 d. prašyme iš esmės ginčijo UAB „Traksalis parengtą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir prašė Tarnybos jį panaikinti.

9. Tarnyba ginčijamu Raštu atsisakė nagrinėti minėtą pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį, motyvuodama, kad į jame nurodytus klausimus jau buvo atsakyta Tarnybos 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1SS-191-(8.5.) bei Širvintų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. raštu Nr. 44SD-171-(14.44.104.), 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 44SD-5104-(14.44.104.), 2016 m. spalio 14 d. raštu Nr. 44SD-4167-(14.44.104.), 2016 m. liepos 14 d. raštu Nr. 44SD-2913-(14.44.104.), 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 44SD-2199-(14.44.104.), 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. 44SD-846-(14.44.104.); taip pat kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-94/2012, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-234-553/2013, Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-336-522/2014 ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1520-392/2015 tais pačiais klausimais jau yra priėmę sprendimą.

10. Susipažinęs su nurodytais Tarnybos ir jos Širvintų skyriaus raštais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad juose buvo išnagrinėtos aplinkybės – tariamos žalos atsiradimo priežastys dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo žemės reformos metu ir vėliau atliekant formavimo ir pertvarkymo projektą bei statinių, esančių minėtame žemės sklype, nuosavybės klausimas, taip pat nagrinėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo teisėtumo klausimas. Minėtuose raštuose buvo paaiškinta kadastrinių matavimų atlikimo tvarka ir pažymėta, kad pareiškėjo privataus žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus negali būti ir nėra keičiamos, konstatuota, kad gretimo žemės sklypo savininkas naudojasi savo žemės sklypu nepažeisdamas teritorijų planavimo dokumentų nustatytų ribų. Byloje nėra duomenų, jog nurodytus Tarnybos Širvintų skyriaus ir Tarnybos raštus pareiškėjas būtų apskundęs teismui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos pateikiamais atsakymais / duomenimis, pakartotinai 2017 m. vasario 21 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu, nenurodydamas jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išdėstytos 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. birželio 18 d., 2016 m. spalio 14 d., 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. sausio 5 d. kreipimuose ir įvertintos Tarnybos ir jos Širvintų skyriaus raštuose. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamame Tarnybos Rašte buvo vadovaujamasi Širvintų rajono apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo priimtais sprendimais bylose, kuriose buvo nagrinėjami ginčai (pareiškėjas ir Tarnybos buvo proceso šalimis), susiję su UAB „Traksalis“ žemėtvarkos sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimu. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galėtų būti vertinama, kad Tarnyba turėjo nagrinėti jo prašymą, o 2017 m. vasario 21 d. prašyme nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas patyrė turtinę žalą, buvo išnagrinėta Tarnybos Širvintų skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 44SD-5104-(14.44.104.).

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, kad Tarnyba pagrįstai pareiškėjo 2017 m. vasario 21 d. prašymą pripažino pakartotiniu ir atsisakė jį nagrinėti. Ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant reglamentuojančias teisės normas, jį naikinti ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 21 d. prašymą pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo neteisėtų Tarnybos veiksmų, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nėra ir atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad anksčiau Tarnybai nebuvo reiškęs reikalavimo atlyginti turtinę žalą, tokio turinio prašymo nebuvo teikęs ir teismui.

14. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas šioje byloje kilo dėl prašymo nagrinėjimo teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

16. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybės teismo sprendimui priimti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka, todėl remiasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

19. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti pareiškėjo prašomą neturtinės žalos atlyginimą, skundžiamą sprendimą, be kita ko, motyvavo tuo, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų – būtinos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jas tik papildo atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

21. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Tarnyba neatsakė į pareiškėjo 2017 m. vasario 21 d. prašymą atlyginti 3 213,8 Eur žalą, yra teisingas.

22. Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pranešime apie priimtą administracinės procedūros sprendimą yra nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Tai reiškia, kad pranešime apie prašymo nagrinėjimo rezultatus turi būti atsakyta į visas prašyme nurodytas faktines aplinkybes.

23. Tarnyba, neatsakydama pareiškėjui dėl prašymo atlyginti turtinę žalą, formaliai neįvykdė Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio ginčo atveju minėtas procedūrinis pažeidimas vertinamas kaip neesminis, kadangi Tarnyba išdėstė motyvus, dėl kurių pareiškėjo prašymas buvo pripažintas pakartotiniu, pagrindė savo veiksmų teisėtumą nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo prašymus, todėl iš atsakymo turinio aišku, kad Tarnyba savo atsakomybės dėl pareiškėjo nurodomos žalos neprisiėmė.

24. Minėtas procedūros pažeidimas neriboja pareiškėjo teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl turtinės 3 213,8 Eur žalos atlyginimo, kadangi ikiteisminis kreipimasis į kaltininką dėl žalos atlyginimo šio ginčo atveju nėra privalomas.

25. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo teisės iš esmės nebuvo pažeistos, todėl neturtinė žala jam nebuvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinę žalą pagal 6.271 straipsnį.

26. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius