f9019c5b-6bcd-4828-8f05-285bfb0010dd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-676/2013

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 35.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų

D. L. ir A. D. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-301-357/2012 pagal

ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio duona“ ir bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės ieškinį atsakovams D.

L., R. M., A. D. L., A. R. A., A. H. A., tretiesiems asmenims S. L.,  R. V. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2008 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 10569 atsakovui A. D.

L. perleistas (dovanotas) D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausęs garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

2009 m. vasario

13 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 667 atsakovams A. R.

A. ir A. H. A. perleistas (parduotas) už 30 000 Lt atsakovui D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (1/4 dalis žemės sklypo, 1/4 dalis gyvenamojo namo, 1/4 dalis garažo, 1/4 dalis kitų statinių).

Å iaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi D. L. prekybos įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, o to paties teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi į bankrutavusios D. L. prekybos įmonės bankroto bylÄ bendraatsakoviais įtraukti įmonės savininkas D. L. ir

S. L..

IeÅ¡kovai UAB „RadviliÅ¡kio duona“ ir bankrutuojanti D. L. prekybos įmonė kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento

2008 m. lapkričio 25 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. 10569, kuria atsakovas D. L. perleido A. D. L. asmeninės

nuosavybės teise priklausiusį garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat 2009 m. vasario 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 667, kuria atsakovas D. L. perleido A. R.

A. ir A. H. A. nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1/4 dalį žemės sklypo, 1/4 dalį gyvenamojo namo, 1/4 dalį garažo,

1/4 dalį kitų statinių); taikyti restitucijÄ , įpareigojant atsakovus A. R. A. ir A. H. A. grÄ Å¾inti atsakovo D. L. nuosavybėn (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamÄ jį

turtÄ , o atsakovÄ D. L. įpareigojant grÄ Å¾inti atsakovams A.

R. A. ir A. H. A. jų sumokėtus 30 000 Lt, o taip pat įpareigojant atsakovÄ A. D. L. sumokėti 9

870 Lt sumÄ atsakovo D. L. naudai. Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu D. L. įmonė jau buvo nemoki, nes 2009 m. kovo 31d. Å iaulių apygardos teisme jau gautas savininko ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 194 245.21 Lt. Atsakovo D. L. asmeninės nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas 2009 m. vasario 13 d. pirkimo - pardavimo ir 2008 m. lapkričio 25 d. neatlygintinu dovanojimo sandoriais perleistas tikslingai, nesÄ Å¾iningai siekiant iÅ¡vengti asmeninės bankrutavusios individualios įmonės savininko atsakomybės prieÅ¡ įmonės kreditorius. Atsakovo valdomas neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (D.

L. prekybos įmonė) turėjo neįvykdytų finansinių prievolių, įmonės įsiskolinimų kreditoriams suma pradedant 2008 m. spalio mėnesiu iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo sistemingai kiekvienÄ mėnesį siekdavo daugiau kaip 50

000 Lt, o ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2008 m. lapkričio bei 2009 m. vasario mėnesiais buvo 52.815,93 Lt ir 53.211,19 Lt, skola ieÅ¡kovui UAB „RadviliÅ¡kio duona“ sudarė iki 20 161,39 Lt. Ginčijamų sandorių sudarymo metu nurodyti kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti atsakovo įmonės bankroto byloje, įskaitant ieÅ¡kovÄ UAB „RadviliÅ¡kio duona", jau turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovo valdomos individualios įmonės atžvilgiu. Ginčijami sandoriai sudaryti siekiant nesÄ Å¾iningai (CK 6.67 str. 1, 4 p.) sumažinti D. L., kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio, mokumÄ bei tokiu bÅ«du tikintis iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į jo asmeninį turtÄ . Nurodė, kad bankrutavusios D. L. prekybos įmonės administratorius apie Å¡iuo ieÅ¡kiniu ginčijamų sandorių sudarymÄ sužinojo tik 2011 m. vasario 24 d. atlikęs patikrÄ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Kreditorius UAB „RadviliÅ¡kio duona" apie minėtus sandorius bankroto administratoriaus buvo informuotas dar vėliau, todėl įstatymo numatytas vienų metų senaties terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Pažymėjo, kad įmonės savininkas bankroto administratoriaus niekada neinformavo apie iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėtÄ asmeninį turtÄ bei nesÄ Å¾iningai nutylėjo, kad yra perleidęs visÄ jo asmeninės nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Tuo tarpu domėtis atsakovų turtine padėtimi imtasi po to, kai Å iaulių apygardos teismas D. L. ir S. L. 2010 m. gruodžio

17 d. nutartimi į D. L. prekybos įmonės bankroto bylÄ Ä¯traukė bendraatsakoviais. Kita vertus, teismui manant, kad ieÅ¡kovas - bankrutavusiÄ Ä¯monę atstovaujantis bankroto administratorius - praleido įstatymo nustatytÄ vienų metų terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, prašė priežastis, trukdžiusias administratoriui anksčiau sužinoti apie ginčijamų sandorių sudarymÄ , pripažinti svarbiomis, ir, vadovaujantis LR CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, atnaujinti senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Ieškovai taip pat prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. spalio 17 d. su R.

M. sudarytÄ pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 10117, kuria atsakovas D. L. perleido R. M. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garaÅ¾Ä , esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ , tačiau bylos nagrinėjimo metu Å¡io reikalavimo atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Å iaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė: pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 25 d. su A. D. L. sudarytÄ dovanojimo sutartį Nr. 10569, kuria atsakovas D. L. perleido

A. D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį adresu (duomenys neskelbtini) nuo jos sudarymo momento; taikyti restitucijÄ pinigais ir priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. L. 9

870 Lt sumÄ atsakovui D. L. įmokant į ieÅ¡kovo bankrutavusios D. L. individualios įmonės sÄ skaitÄ ; pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 667, kuria atsakovas D. L. perleido A. R.

A. ir A. H. A. atsakovui D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1/4 dalies žemės sklypo, 1/4 dalies gyvenamojo namo, 1/4 daliai garažo, 1/4 dalies kitų statinių); taikė restitucijÄ pinigine kompensacija, priteisiant

iÅ¡ atsakovo D. L. ir perduodant ieÅ¡kovui bankrutavusiai D. L. individualiai įmonei turto vertės skirtumÄ â€“ 38 688 Lt;

civilinę bylÄ atsakovo R. M. atžvilgiu jam pareikÅ¡to reikalavimo dalyje nutraukti; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 25 d. sutartimi D. L. nuosavybės teise priklausęs garažas neatlygintinai perleistas su D. L. giminystės ryÅ¡iais susijusiam asmeniui A. D. L. (CK 6.67 str. 1 p.), tokiu bÅ«du sudarant realiÄ grėsmę, kad įstatymu numatyti jo, kaip individualios įmonės savininko subsidiarÅ«s įsipareigojimai įmonės kreditoriams nebus tinkamai įvykdyti. Spręsdamas klausimÄ dėl 2009 m. vasario 13 d. turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas nurodė, kad atsakovui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo perleistas už 3,3 kartus mažesnę kainÄ nei vieÅ¡ajame registre sandorio sudarymo metu buvusi nurodyta oficiali turto vidutinė rinkos vertė (CK 6.67 str. 4 p.), o už parduotÄ turtÄ gautas atlygis įtakojo D. L. galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimÄ . Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 25 d. dovanotÄ garaÅ¾Ä A. D. L. 2009 m. kovo 19 d. perleido trečiajam asmeniui R. V. R., kuris laikytinas sÄ Å¾iningu pakartotinai perleisto turto įgijėju, todėl taikė restitucijÄ pinigais. Atitinkamai spręsdamas restitucijos pagal 2009 m. vasario 13 d. sandorį klausimÄ , teismas atsižvelgė į tai, kad atsiradusias pasekmes sukėlė turto pardavėjo nesÄ Å¾iningi veiksmai, sandoris sudarytas prieÅ¡ trejus metus, turto įgijėjai naudojasi įgytu turtu, todėl restitucijos taikymas natÅ«ra prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.).

Spręsdamas senaties termino actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti taikymo klausimÄ , teismas nurodė, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kuomet administratoriui pateikiami ginčijamų sandorių sudarymÄ patvirtinantys dokumentai (Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 str. 3 d. 8 p.). Tais atvejais, kai sandorį ginčija bankrutuojančios įmonės kreditorius, ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas CK 6.66 straipsnio

3 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aplinkybes, kad bankrutavusios D. L. prekybos įmonės administratorius apie Å¡iuo ieÅ¡kiniu ginčijamus atsakovo D. L. sandorius informacijÄ gavo 2009 m. lapkričio 10 d., o apie sandorių sudarymo aplinkybes sužinojo 2010 m. kovo 15 d. (atlikus patikrÄ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, 2011 m. vasario 24 d. gauti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų banko), po ko apie minėtus sandorius bankroto administratoriaus buvo informuotas kreditorius UAB „RadviliÅ¡kio duona“ , laikė, kad kreditorius UAB „RadviliÅ¡kio duona“ nėra praleidęs vienerių metų termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Jokių dokumentų, patvirtinančių ginčijamų sandorių sudarymo faktÄ atsakovas D. L. individualios įmonės bankroto administratoriui nei Ä®BÄ®

10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytais terminais, nei kada nors vėliau nepateikė, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2011 m. kovo 21 d., t. y. nežymiai praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl pirmosios instancijos teismas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir vadovaujantis LR CK 1.131 straipsnio 2 dalimi actio Pauliana pagrindu ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kinio pateikimo senaties terminÄ atnaujintino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai D. L. ir A. D. L. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Apie visus ginčijamus sandorius administratorius sužinojo 2009 m. lapkričio 10 d. iš VĮ „Registrų centras“ pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (teismas nepagrįstai nurodė, kad apie ginčijamus sandorius administratorius sužinojo 2010 m. kovo 15 d.), o ieškinys pareikštas tik 2011 m. kovo 21 d. ir atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį.

2. Asmeninės nuosavybės teise valdytÄ garaÅ¾Ä D. L. perleido bÅ«damas įsitikinęs, kad Å¡is sandoris įmonės mokumui nepakenks, o minėtas garažas apskritai buvo įgytas 1991 m. rugsėjo 20 d. tėvo A. D. L. lėšomis, todėl D.

L. jautė moralinę pareigÄ atsiskaityti su tėvu, nuolat materialiai rėmusiu D. L. įmonę.

3. Pasisakydamas dėl 2008 m. spalio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas neatsižvelgė į Å¡alių paaiÅ¡kinimus apie tai, jog sulygtÄ kainÄ lėmė perkama tik maža nekilnojamojo turto dalis, o ne visas daiktas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai UAB „RadviliÅ¡kio duona“ ir bankrutavusi D. L. prekybos įmonė praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėnesiais įmonė jau buvo susidÅ«rusi su finansinėmis problemomis ir atsakovas D. L., bÅ«damas įmonės savininkas ir vadovas, aiÅ¡kiai tÄ suprato, kÄ patvirtina ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo D. L. iniciatyva faktas. Pagal Ä®BÄ®

11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcijÄ , įsigaliojusiÄ nuo 2008 m. liepos 1 d., administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ , gavimo dienos, o 2009 m. lapkričio 10 d. administratorius iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ gavo tik bendro pobÅ«džio informacijÄ , jog D.

L. nuosavybės teise priklausęs turtas buvo perleistas. Tuo tarpu terminas praleistas dėl nepagrįsto ir nesÄ Å¾iningo buvusio įmonės vadovo D.

L. neveikimo, nepateikiant įmonės administratoriui visų dokumentų apie ginčo sandorius. Be to, ieškovas UAB „Radviliškio duona“ apie ginčijamus sandorius buvo informuotas tik po 2011 m. vasario 24 d. ir termino pateikti ieškinį actio Pauliana pagrindu nepraleido.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Atsakovai savo nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu, visų pirma, argumentuoja tuo, kad teismas netinkami taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ reglamentuojančias teisės normas. Tokį teiginį apeliantai grindžia ieÅ¡kovo – bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmų analize, kurios pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad įmonės bankroto administratorius turėjo galimybę reikalavimÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties termino ribose. Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tiek bankrutuojanti įmonė, tiek ir jos kreditorius UAB ,,RadviliÅ¡kio duona“, o apeliaciniame skunde jokie patikimi argumentai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie tai, kad pastarasis ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodyti bei nepateikti patikimi įrodymai, patvirtinantys, kad Å¡is ieÅ¡kovas apie ginčijamus sandorius sužinojo anksčiau negu teismo nustatyta data.

Tuo tarpu atnaujinęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ Ä¯monės administratoriaus pareikÅ¡tam reikalavimui pirmosios instancijos teismas nurodė, kad terminas praleistas nežymiai bei, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monės savininkas atsakovas D.

L. nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi bei nepateikė duomenų apie tai, kad prieÅ¡ iÅ¡keliant įmonei bankroto bylÄ perleido savo turtÄ tretiesiems asmenims. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde argumentų, paneigiančių teismo iÅ¡vadÄ dėl atsakovo nebendradarbiavimo su ieÅ¡kovu apskritai nėra.

Apeliantas nurodo, kad tiek dovanodamas garaÅ¾Ä savo tėvui atsakovui A. D. L., tiek parduodamas namo dalį, buvo įsitikinęs, kad Å¡iais sandoriais įmonės mokumui nepakenks. Tačiau toks argumentas, turint omenyje, kad praėjus pakankamai trumpam laikui po ginčo sutarčių sudarymo, apeliantas pats kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuri buvo iÅ¡kelta 2009 m. balandžio 22 d., negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas.

Apeliantas D. L. nurodo, kad dovanodamas tėvui garaÅ¾Ä Ä¯vykdė moralinę pareigÄ atsiskaityti su juo už materialinę pagalbÄ , suteiktÄ kuriant įmonę, tačiau Å¡iam teiginiui įrodyti vien liudytojos S. L. parodymų, į kuriuos nurodo apeliantas, nepakanka, o patikimi raÅ¡ytiniai įrodymai nebuvo pateikti.

Be to, įmonė buvo įkurta dar 1993 m., tuo tarpu tai, kodėl moralinė pareiga buvo įvykdyta tik prieÅ¡ iÅ¡keliant bankroto bylÄ , apeliantas nepaaiÅ¡kino. Ginčo sandoriu garaÅ¾Ä padovanojo bÅ«tent apeliantas D. L., t. y. turto savininku buvo bÅ«tent jis ir Å¡ios aplinkybės nepaneigia apelianto nuoroda į teismui pateiktÄ jo aukÅ¡tojo mokslo baigimo diplomo kopijÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad apeliantai nagrinėjamu atveju nepaneigė dovanojimo sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos (CK 6.67 str. 1 p.). Be to, pagal CK

6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Atitinkamai teigti, kad teismo taikytas restitucijos bÅ«das prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje nustatytiems kriterijams nėra pagrindo.

Pripažindamas ginčijamÄ pirkimo - pardavimo sandorį negaliojančiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.67 straipsnio 4 punkto nuostatomis bei konstatavo, kad atsakovo parduoto turto vertė buvo kelis kartus didesnė už pardavimo kainÄ . Apelianto argumentai, kad parduodama buvo tik dalis turto, Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigia.

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Teikiant apeliacinį skundÄ atsakovas A. D. L. sumokėjo 296,10 Lt žyminio mokesčio (2 t., 68 b. l.), o taip pat 150 Lt už D. L., nors minėti atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl sumokėtas žyminis mokestis atsakovams grÄ Å¾intinas (CPK 87 str. 1 d.

1 p., 5 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario

9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

GrÄ Å¾inti 296,10 Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 10 ct) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ A. D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 150 Lt (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) – D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                                               Konstantinas

Gurinas

                                                                                                           Audronė

Jarackaitė

                                                                                                           Danutė

Milašienė