f9012cf4-c02d-42e2-a456-332cd7ef7c73 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1833-516/2015  Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01102-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 77.1; 77.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M.

E. (M. E. ) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo iÅ¡davimo grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį, suinteresuoti asmenys – R. D. , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Lenkijos Respublikos pilietė M. E. , turinti leidimÄ nuolat gyventi Å vedijos Karalystėje, kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti teismo leidimÄ grÄ Å¾inti jos sÅ«nų D. D. į jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį. Nurodė, kad Å¡eimai gyvenant Å vedijos Karalystėje susilaukė sÅ«naus D. D. , 2014 m. kovo 8 d. davė raÅ¡ytinį sutikimÄ vaiko tėvui, kad vaikas su tėvu apsilankytų Lietuvoje laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m. gegužės 30 d.

Å iuo sutikimu taip pat buvo susitarta, kad nurodytu laikotarpiu už vaikÄ atsakingas bus jo tėvas, o vaiko motina galės lankyti vaikÄ Lietuvoje. Suėjus nurodytam laikotarpiui tėvas vaiko į Å vedijos Karalystę negrÄ Å¾ino, vaikas liko gyventi Lietuvoje. PareiÅ¡kėjos teigimu, jos praÅ¡ymo pateikimo dienai vaiko tėvas gyveno ir dirbo Å vedijoje, todėl vaiku, gyvenančiu Lietuvoje, rÅ«pinosi jo motina Z. P. . PareiÅ¡kėjos manymu, vaikui bÅ«ti su močiute yra nesaugu, nes ji turi rimtų Å¡irdies ir psichologinių problemų.

Taip pat nurodė, kad 2014 m. liepos mėnesį buvo atvykusi į LietuvÄ ketindama pasiimti sÅ«nų, tačiau grįžti su vaiku į Å vedijÄ nepavyko, nes vaiko tėvas jai to padaryti neleido, grasino mirtimi. Tvirtina, kad nėra priklausoma nuo alkoholio ir azartinių žaidimų, nuolat tinkamai rÅ«pinasi dukromis, kurios gyvena su ja. PareiÅ¡kėjos manymu, iki vaiko iÅ¡vežimo į LietuvÄ , Å vedijos Karalystėje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, su Å¡ia valstybe vaikÄ siejo socialiniai ryÅ¡iai, vaiko tėvas iÅ¡veždamas vaikÄ Ä¯ LietuvÄ neteisėtai atskyrė jį nuo motinos bei pažeidė vaiko teisę palaikyti ryÅ¡ius su abiem tėvais ir seserimis.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad vaiko tėvas neplanuoja sÅ«naus grÄ Å¾inti į jo kilmės Å¡alį.Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės dėl neteisėto vaiko iÅ¡vežimo ir laikymo Lietuvoje neatitinka tikrovės, nes pati pareiÅ¡kėja sutiko su vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimu, jai buvo sudarytos sÄ lygos bendrauti su sÅ«numi. Suinteresuoto asmens manymu, pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ dėl neteisėto vaiko iÅ¡vežimo ir laikymo vien tam, kad iÅ¡vengtų jai sumokėtų iÅ¡mokų vaikui iÅ¡laikyti grÄ Å¾inimo Å vedijos Karalystės kompetentingoms institucijoms.

Suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad santykiai su pareiÅ¡kėja nuo pat vaiko gimimo buvo įtempti, tarp jų dažnai kildavo konfliktai dėl pareiÅ¡kėjos piktnaudžiavimo azartiniais žaidimais („Bingo“) ir alkoholiu. Gimus vaikui, pareiÅ¡kėja jo pati nemaitino, nes gėrė psichikÄ stabilizuojančius vaistus. Jis nuolat padėdavo pareiÅ¡kėjai rÅ«pintis tiek jų bendru vaiku, tiek pareiÅ¡kėjos dar dviem vaikais, taip pat namų buitimi. PareiÅ¡kėja vaikui mokamas socialines paÅ¡alpas leido ne jo poreikiams tenkinti, o azartiniams loÅ¡imams. 2013 m. rugsėjo mėnesį kartu su sÅ«numi buvo atvykęs į LietuvÄ , kur praleido kelias savaites, padarė vaikui pasÄ .

PareiÅ¡kėja Å¡iam apsilankymui Lietuvoje neprieÅ¡taravo. 2014 m. kovo mėnesį su sÅ«numi vėl atvyko į LietuvÄ ir pareiÅ¡kėja tam neprieÅ¡taravo. Vaikui bÅ«nant Lietuvoje, pareiÅ¡kėja buvo atvykusi jį aplankyti 2014 m. liepos mėnesį. Apsilankymo metu pareiÅ¡kėja nuolat gėrė, grįždama į Å vedijÄ leido sÅ«nui likti Lietuvoje, kadangi pati neturėjo galimybių juo rÅ«pintis. Vaikas liko gyventi su juo Lietuvoje, jo motinai priklausančiame name, kur sÅ«nui buvo sudarytos tinkamos sÄ lygos visapusiÅ¡kam vystymuisi ir jo poreikių bei interesų užtikrinimui, 2014 m. rugsėjo 1 d. vaikas pradėjo lankyti prieÅ¡mokyklinę ugdymo grupę VidiÅ¡kių gimnazijoje, kur sėkmingai adaptavosi.

Nuo 2014 m. liepos mėnesio pareiÅ¡kėja daugiau nebuvo atvykusi aplankyti vaiko, nerodė iniciatyvos su juo bendrauti. 2014 m. pabaigoje suinteresuotajam asmeniui bÅ«nant Å vedijos Karalystėje jis bendravo su pareiÅ¡kėja dėl jos tolimesnių ryÅ¡ių su vaiku, tačiau ji pareiÅ¡kė, jog pati negali auginti vaiko, nes turi galimybes rÅ«pintis juo tik kas antrÄ mėnesio savaitę. VisÄ tÄ laikÄ pareiÅ¡kėja neprisidėjo prie vaiko iÅ¡laikymo. Suinteresuoto asmens manymu, nėra teisinio pagrindo vaiko grÄ Å¾inimui į Å vedijos Karalystę, nes vaiko faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta daugiau nei metus yra Lietuvoje, tarp vaiko ir jo bei artimųjų giminaičių yra susiformavęs stiprus emocinis ryÅ¡ys, vaikas yra pripratęs prie jį supančios aplinkos, jis pajėgus užtikrinti vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas.Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAÄ®T) informavo, kad kreipėsi į Å vedijos Karalystės kompetentingas institucijas su praÅ¡ymu pateikti duomenis, patvirtinančius, jog vaikÄ grÄ Å¾inus į Å vedijos Karalystę jam nebus padaryta fizinė ir psichinė žala, vaikas nepaklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ bei jam bus taikomos bÅ«tinos apsaugos priemonės, tačiau atsakymo į praÅ¡ymÄ negavo.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Ignalinos r.

VTAS) iÅ¡vadoje nurodė, kad močiutės namuose vaikui sudarytos normalios gyvenimo sÄ lygos – Å¡eima gyvena privačiame trijų kambarių name su daliniais patogumais, namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Vaiko santykiai su tėvu ir močiute yra glaudÅ«s, Å¡ilti. Vaiko tėvas tinkamai juo rÅ«pinasi, domisi vaiko ugdymu, dalyvauja kartu su vaiku seniÅ«nijos bendruomenės renginiuose. Vaikas tinkamai adaptavosi močiutės namuose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Duomenų apie netinkamÄ vaiko priežiÅ«rÄ nėra.

Ignalinos r. VTAS teigimu, vaiko paėmimas iÅ¡ jam įprastos aplinkos, kur yra susiformavę glaudÅ«s tarpusavio ryÅ¡iai su artimaisiais, gali traumuoti mažamečio vaiko psichinę bÅ«senÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos M. E. praÅ¡ymo iÅ¡duoti teismo leidimÄ grÄ Å¾inti jos sÅ«nų D. D. į jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį.Teismas nustatė, kad M. E. ir R. D. turi sÅ«nų D.

D. , gim. 2011 m. rugpjūčio 11 d.; vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis; nuo 2013 m. spalio 11 d. vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini); 2014 m. kovo 8 d. vaiko motina davė raÅ¡ytinį sutikimÄ vaiko tėvui lankytis su vaiku Lietuvoje laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m. gegužės 30 d., nuo to laiko mažametis D. D. gyvena Lietuvoje.Teismas konstatavo, kad abiems Å¡alims gyvenus kartu, jie vaiko globos teisėmis iÅ¡ esmės naudojosi geranoriÅ¡kai ir lygiai. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėja davė raÅ¡ytinį sutikimÄ vaikui bÅ«ti Lietuvoje iki 2014 m. gegužės 31 d., kad 2014 m. liepos mėnesį apsilankius vaiko tėvo ir sÅ«naus gyvenamojoje vietoje, ji grįžo į Å vedijos Karalystę be vaiko ir pareiÅ¡kė, jog negali juo pasirÅ«pinti, kad su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi tik 2015 m. gegužės 29 d., sprendė, jog vaiko motina buvo informuota apie vaiko iÅ¡vykimÄ Ä¯ LietuvÄ , nuo jos nebuvo slepiama sÅ«naus buvimo vieta bei jai nebuvo trukdoma su juo bendrauti.Teismas sprendė, kad vaikas Lietuvos Respublikoje yra laikomas neteisėtai ir dėl vaiko grÄ Å¾inimo į Jungtinę Karalystę sprendžiama remiantis 1980 m.

Hagos konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ (toliau – Hagos konvencija) nuostatomis.Ä®vertinęs tai, kad pareiÅ¡kėja į Vilniaus apygardos teismÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo kreipėsi 2015 m. gegužės 29 d., t. y. nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo R. D. apsisprendimo vaiko negrÄ Å¾inti į Å vedijos Karalystę motinai pareikalavus, teismas priėjo iÅ¡vadÄ , jog formaliai pagal Hagos konvencijos nuostatas vaikas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas į Å vedijos Karalystę.Teismas konstatavo, kad tarp vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, vaiko tėvas negali kartu gyventi su pareiÅ¡kėja, nes ji priklausoma nuo azartinių loÅ¡imų, turi naujÄ draugÄ .

Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja nėra sudariusi tinkamų sÄ lygų vaiko auginimui ir priežiÅ«rai, kÄ patvirtina jos paaiÅ¡kinimas, jog ji per mėnesį turi tik du laisvus savaitgalius, kad atsakovas turėtų gyventi Å vedijoje ir taip pat skirti laiko vaiko auginimui ir priežiÅ«rai.Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nepateikė pakankamai įrodymų apie savo buities sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę, kurios paneigtų vaiko tėvo bei jo motinos nurodytas aplinkybes, jog ji nėra emociÅ¡kai tvirta, piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę azartiniams loÅ¡imams.Ä®vertinęs tai, kad vaikas yra mažametis, sprendė, jog yra pagrįsta rizika, kad dėl motinos nepasirengimo tinkamai vaiko priežiÅ«rai, dėl nepalankių situacijų susidarius emocinei įtampai, vaikas gali patekti į aplinkÄ , kuri neužtikrins jam ramios, stabilios, tinkamos priežiÅ«ros ir tai rodo, kad grÄ Å¾inus jį į Å vedijos Karalystę jis pateks į netoleruotinÄ situacijÄ .Teismas, atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų iÅ¡vadas, konstatavo, kad Lietuvoje vaikui gyvenant su tėvu jam sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, juo gerai rÅ«pinamasi, vaikas lanko darželį, socialiai adaptavosi, stipriai emociÅ¡kai prisirišęs prie tėvo bei močiutės. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti 1980 m.

Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatas ir negrÄ Å¾inti vaiko į Å vedijos Karalystę. III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja M. E. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutartį ir tenkinti jos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ grÄ Å¾inti jos sÅ«nų D. D. į jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį. Nurodo Å¡iuos pagrindinius nusutikimo su teismo nutartimi argumentus:1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai neįvertino aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja iki vaiko iÅ¡vežimo į LietuvÄ viena rÅ«pinosi sÅ«numi, kad Lietuva nėra vaiko tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, kad Å vedijoje vaiko tėvui iÅ¡kelta baudžiamoji byla už vaiko pagobimÄ bei jam gresia laisvės atėmimo bausmė, kad Lietuvoje vaikui nėra sudarytos tinkamos gyvenamosios sÄ lygos, kad pareiÅ¡kėjai lankantis Lietuvoje, ji negrįžo su vaiku į Å vedijÄ , nes jai buvo grÄ sinama susidorojimu.2.

Teismas netinkamai vertino pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus, t. y. Å vedijos Karalystės kompetentingų institucijų iÅ¡duotas pažymas apie jos pajamas, darbÄ , charakteristikas iÅ¡ darželio.3. Teismas neatsižvelgė bei neįvertino aplinkybių, jog vaikui grįžus į LietuvÄ jam bÅ«tų sudarytos tinkamos sÄ lygos adaptacijai, nes Å vedijoje jis gyveno nuo gimimo, ten gyvena jo mama ir seserys, jam bÅ«tų sudaryta galimybė lankyti darželį, kurį jis lankė iki iÅ¡vykimo.

4. Teisminio proceso metu pareiÅ¡kėjai nebuvo užtikrinta teisė į lenkų kalbos vertėjÄ , dėl ko ji negalėjo tinkamai pateikti bylai reikÅ¡mingus faktus bei atsidurė prastesnėje padėtyje.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo leidimÄ grÄ Å¾inti jos sÅ«nų į jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡alį, teisėtumo ir pagrįstumo.Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, Lietuvos Respublikoje Å¡ios kategorijos bylos nagrinėjamos vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas), 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 7-12 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis.

CPK nuostatos, nagrinėjant Å¡ias bylas, taikomos tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir Ä®gyvendinimo įstatymas nenustato kitaip (Ä®gyvendinimo įstatymo 7 str. 1 d.).Vaiko neteisėto iÅ¡vežimo ir/arba negrÄ Å¾inimo pasekmės yra tos, kad pažeidžiamos globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės Å¡iÄ teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kuriÄ turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto iÅ¡vežimo ar laikymo. Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jį neteisėtai iÅ¡vežus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrÄ Å¾inant.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėdama klausimÄ dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pasisako dėl byloje nustatytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, turinčių reikÅ¡mės bÅ«tent Å¡ios kategorijos byloms Hagos konvencijos ir Reglamento normų taikymo aspektu.Nagrinėjamu atveju tarp vaiko tėvų nėra ginčo, kad iki vaiko iÅ¡vykimo į LietuvÄ jie abu naudojosi vaiko globos teisėmis. Taip pat neginčijamos aplinkybės, kad vaikas gimė Å vedijos Karalystėje, iki iÅ¡vykimo į LietuvÄ Å¡eima gyveno ten, vaikas lankė darželį, abu tėvus su Å¡ia valstybe siejo tvirti socialiniai ryÅ¡iai, nes jie ten gyveno ilgÄ laikÄ , dirbo, turėjo bÅ«stÄ .

Taigi, iki vaiko tėvo iÅ¡vykimo su sÅ«numi į LietuvÄ Å¡eimos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Å vedijos Karalystėje. Apeliantės teigimu, vaiko tėvas neteisėtai iÅ¡vežė ir laiko jos sÅ«nų Lietuvoje, kas sudaro pagrindÄ vaiko grÄ Å¾inimui į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę pagal Hagos konvencijÄ . Vaiko tėvo manymu, vaiko iÅ¡vykimas į LietuvÄ negali bÅ«ti laikomas neteisėtu, kadangi vaiko motina tam neprieÅ¡taravo, davė raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vaiko buvimas Lietuvoje laikomas pažeidžiančiu vaiko motinos globos teises, todėl yra neteisėtas.Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nurodytos teismo iÅ¡vados, pažymi, jog neteisėtas vaiko iÅ¡vežimas ir laikymas pagal Hagos konvencijos nuostatas – tai situacijos, kai vienas iÅ¡ vaiko tėvų iÅ¡siveža vaikÄ iÅ¡ įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitÄ valstybę be kito tėvo (motinos) sutikimo (neteisėtas iÅ¡vežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iÅ¡ tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas).

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarydamas iÅ¡vadÄ dėl neteisėto vaiko iÅ¡vežimo ir laikymo vadovaudamasis vien faktu, kad tokioje situacijoje yra pažeidžiamos vaiko motinos globos teisės, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Hagos konvencijos nuostatas, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį, nes iÅ¡ esmės priimtas teisingas sprendimas negrÄ Å¾inti vaiko į jo buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vaikui su tėvu iÅ¡vykstant į LietuvÄ , vaiko motina tam neprieÅ¡taravo, davė raÅ¡ytinį sutikimÄ vaikui lankytis Lietuvoje iki 2014 m. gegužės 30 d.

Taigi, vaiko iÅ¡vežimas į LietuvÄ Hagos konvencijos prasme laikytinas teisėtu ir galėtų bÅ«ti sprendžiama tik dėl vaiko laikymo (ne)teisėtumo. Pažymėtina, kad su praÅ¡ymu dėl neteisėto vaiko iÅ¡vežimo ir laikymo Lietuvoje, pareiÅ¡kėja kreipėsi tik 2015 m. gegužės 29 d., t. y. suėjus daugiau kaip metams nuo vaiko iÅ¡vykimo iÅ¡ Å vedijos Karalystės (2014-03-08) ir praėjus beveik metams nuo datos, kada vaikas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į Å vedijos Karalystę (2014-05-30).

Bylos duomenys patvirtina, jog iki praÅ¡ymo pateikimo vaiko motina bendravo su sÅ«numi, jo tėvu ir močiute telekomunikacijos priemonėmis, kartais atvykdama į LietuvÄ . Jokių pareiÅ¡kimų dėl vaiko paieÅ¡kos, jo buvimo vietos nustatymo, netinkamų gyvenimo sÄ lygų Lietuvoje jam sudarymo, pareiÅ¡kėja nurodytu laikotarpiu kompetentingoms Lietuvos ir Å vedijos Karalystės institucijoms pateikusi nebuvo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad vaiko iÅ¡vykimas su tėvu į LietuvÄ buvo suderintas su jo motina, vaiko motinai buvo žinoma apie vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, ji turėjo galimybę bendrauti su vaiku bei ginti galimai savo pažeistas globos teises teikdama praÅ¡ymÄ pagal Hagos konvencijÄ arba ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bendrosios kompetencijos teismui pasibaigus vaiko laikino buvimo Lietuvoje terminui, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje vaiko motinos neveikimas ir praÅ¡ymo pagal Hagos konvencijÄ pateikimas likus tik vienai dienai iki vienerių metų termino, skaičiuojant nuo datos, kuomet vaikas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į Å vedijos Karalystę, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog Å¡ioje konkrečioje situacijoje vaiko buvimo Lietuvoje vertinimas kaip neteisėto bÅ«tų nepateisinamai formalus, todėl tokia situacija negali bÅ«ti prilyginama neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui ir laikymui bei atitinkamai negali sukelti teisinių pasekmių, numatytų Hagos konvencijoje – vaiko grÄ Å¾inimo į jo buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia apeliantės argumentai, kad lankydamasi 2014 m. liepos mėnesį Lietuvoje ji neturėjo galimybių grįžti su vaiku į Å vedijÄ , nes vaiko tėvas jai grÄ sino. Pažymėtina, kad neteisėto vaiko iÅ¡vežimo ir laikymo klausimas negali bÅ«ti siejamas su vienkartiniu įvykiu, kurio buvimo faktÄ pagrindžiantys oficialÅ«s įrodymai teismui nėra pateikti, o turi bÅ«ti sprendžiamas visumoje vertinant vaiko ir jo tėvų santykius su buvusia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe, naudojimÄ si vaiko globos teisėmis, vaiko tėvų santykius keičiant vaiko gyvenamosios vietos valstybę bei tai, kaip operatyviai asmuo, kurio globos teisės galimai yra pažeidžiamos, ėmėsi tinkamų teisinių priemonių Å¡ių teisių ginimui ir apsaugai.Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų, kurios numatytos Hagos konvencijoje, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti neteisėto vaiko iÅ¡vežimo ir laikymo faktÄ .

Å ios iÅ¡vados pakanka teisiniam pagrindui dėl vaiko negrÄ Å¾inimo į jo buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę (Hagos konvencijos 13 str. 1 d. a p.). Tačiau kadangi skundžiamoje teismo nutartyje taip pat buvo keliamas klausimas dėl vaiko negrÄ Å¾inimo Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu, t. y. kai yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bus padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ , teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu taip pat pasisako.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atsisakymas grÄ Å¾inti vaikÄ yra grindžiamas faktinių aplinkybių įvertinimu, kurių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog mažamečio vaiko grÄ Å¾inimo atveju jam bÅ«tų padaryta psichinė žala, kuriÄ sÄ lygotų jo atskyrimas nuo tėvo ir močiutės, užmegztų ryÅ¡ių su artimaisiais giminaičiais Lietuvoje nutraukimas, vaiko paėmimas iÅ¡ aplinkos, kurioje jis jaučiasi saugus, ir galimas patekimas į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ , kurios kilimÄ galėtų sÄ lygoti vaiko teisės į bÅ«stÄ , priežiÅ«rÄ motinos darbo metu bei teisės į ikimokyklinį ugdymÄ netinkamas užtikrinimas, taip pat motinos priklausomybė azartiniams žaidimams.

Apeliantė nesutikdama su tokia teismo iÅ¡vada, tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai prioritetÄ suteikdamas vaiko tėvo pateiktiems dokumentams ir duotiems paaiÅ¡kinimams. Teisėjų kolegija sutikdama su apeliantės argumentais, pažymi, jog pagal Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalį pareiga įrodyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintų atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ sÄ lygų buvimÄ tenka asmeniui, kuris prieÅ¡tarauja, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas, o taip pat argumentus dėl Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytų Å¡ios iÅ¡imties taikymo sÄ lygų nebuvimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintos iÅ¡imties taikymo pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog yra didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus į Å vedijos Karalystę, jam bÅ«tų padaryta psichinio pobÅ«džio žala arba kad jis gali pakliÅ«ti į kitÄ netoleruotinÄ situacijÄ .Remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytos vaiko grÄ Å¾inimo iÅ¡imties taikymÄ reglamentuojančios teisės normos aiÅ¡kinimu, ,,didelė rizika, kad vaikÄ grÄ Å¾inus jam bÅ«tų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitÄ netoleruotinÄ padėtį“ apima kraÅ¡tutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sÄ lygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pavyzdžiui, karo padėties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).Byloje esantys vaiko tėvo ir močiutės paaiÅ¡kinimai apie sÅ«nui daromÄ psichinę žalÄ yra susiję su vaiko tėvų tarpusavio santykiais ir bendravimu tuo laikotarpiu, kai Å¡eima Å vedijos Karalystėje gyveno kartu ir nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie motinos neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko psichikai jiems betarpiÅ¡kai bendraujant tarpusavyje, įvertinant tai, jog Å¡eimos bendras gyvenimas faktiÅ¡kai yra iÅ¡iręs ir vaiko tėvai neplanuoja kartu gyventi.

Vaiko grÄ Å¾inimas, esant nutrÅ«kusiam vaiko ir motinos emociniam ryÅ¡iui, savaime negali reikÅ¡ti psichinės žalos vaikui atsiradimo, kadangi vaikui grįžus į aplinkÄ , kurioje jis gimė ir gyveno ilgÄ laikÄ , jam bus suteiktos bÅ«tinos specialistų paslaugos Å¡ių ryÅ¡ių atstatymui. Byloje vaiko tėvo nurodyti argumentai dėl vaiko teisės į bÅ«stÄ , ikimokyklinį ugdymÄ pažeidimo vaiko grÄ Å¾inimo atveju, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, kurie nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindÄ pripažinti realios grėsmės dėl vaiko pakliuvimo į netoleruotinÄ situacijÄ egzistavimÄ .

PrieÅ¡ingai, byloje esantys vaiko motinos pateikti dokumentai, patvirtina, kad ji turi bÅ«stÄ , kuriame vaikui bÅ«tų sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, taip pat vaikui bÅ«tų užtikrinta galimybė lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ toje pačioje vaikų grupėje, kuriÄ jis lankė iki iÅ¡vykimo į LietuvÄ . IÅ¡ pateiktos darbovietės charakteristikos matyti, jog vaiko motina charakterizuojama teigiamai, kaip tinkamai besirÅ«pinanti savo vaikais, palaikanti ryÅ¡ius su ikimokyklinio ugdymo ir mokyklų atstovais.

Pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, kad Å¡iuo metu vaiko motina turi priklausomybę azartiniams žaidimams, todėl pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡ka iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos priklausomybė gali turėti neigiamos įtakos vaiko aplinkai, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti byloje esantiems įrodymams. Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å vedijos Karalystę remiantis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyta iÅ¡imtimi.Kitas Hagos konvencijoje įtvirtintas pagrindas, kai galima atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ , yra įtvirtintas 12 straipsnio 2 dalyje – tai vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos.

Žodis „prisitaikymas“ Å¡iame kontekste susideda iÅ¡ dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementÄ â€“ įsikÅ«rimÄ bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementÄ â€“ saugumÄ ir stabilumÄ . Žodis „nauja aplinka“ apima vietÄ , namus, ugdymo įstaigÄ , draugus, veiklÄ ir galimybes. Turint omeny, kad Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti keliÄ neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrÄ Å¾inimo atvejus, teismas, spręsdamas dėl vaiko negrÄ Å¾inimo Å¡iuo pagrindu turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrÄ Å¾inimÄ Å¡iuo iÅ¡imtiniu atveju.

Kadangi vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygis turi bÅ«ti vertinamas tuo metu, kai vyksta procesas, teisėjų kolegija sprendžia dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija, taikydama šį atsisakymo grÄ Å¾inti vaikÄ pagrindÄ , neatsižvelgia į Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ jo taikymo sÄ lygÄ (jog vaiko grÄ Å¾inimo procesas turi bÅ«ti pradėtas praėjus vienerių metų terminui, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai iÅ¡vežtas ar laikomas), kadangi pripažįsta jÄ procedÅ«rine ir formalia bei neatitinkančia Å¡ioje byloje susidariusios situacijos (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-6/2013).Nagrinėjamu atveju faktiÅ¡kai susiklostė situacija, jog vaikas iÅ¡ Å vedijos Karalystės buvo iÅ¡vežtas 2014 m. kovo 8 d., vaiko motina raÅ¡ytinį leidimÄ vaikui lankytis ir bÅ«ti Lietuvoje davė laikotarpiui iki 2014 m. gegužės 30 d. Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėja su praÅ¡ymu dėl vaiko grÄ Å¾inimo į teismÄ kreipėsi 2015 m. gegužės 29 d., t. y. beveik suėjus vienerių metų laikotarpiui nuo datos, kuomet vaikas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

FaktiÅ¡kai susiklosčius situacijai, kai procesas dėl vaiko grÄ Å¾inimo pradedamas beveik praėjus vienerių metų terminui bei teisminis procesas užsitęsia dar kelis mėnesius, susidaro situacija, kad vaikas prisitaiko prie naujos aplinkos ir bÅ«tina užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas beveik metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius gyvena naujoje aplinkoje, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , puikiai adaptavosi Å¡ioje aplinkoje bei jaučiasi tinkamai globojamas ir saugus.

Vaiko teisių apsaugos specialistų vertinimu, vaiko psichinė bÅ«klė gera, nuolat kyla jo iÅ¡sivystymo lygis, lietuvių kalbos mokėjimas. Duomenų apie tėvo netinkamÄ rÅ«pinimÄ si vaiku byloje nėra.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina bÅ«tinumÄ taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį ir atsisakyti vaikÄ grÄ Å¾inti į kilmės vietos valstybę, kadangi per vienerių metų ir Å¡eÅ¡erių mėnesių laikotarpį vaikas prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir Å¡ios aplinkos pakeitimas neatitiktų jo interesų.Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pareiÅ¡kėjai teisminio proceso metu nebuvo užtikrinta teisė į lenkų kalbos vertėjÄ .

Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjos interesus atstovavo advokatas, taip pat jai buvo skirtas Å vedijos Karalystės atstovas, todėl tvirtinti, jog ji neturėjo galimybės tinkamai įvertinti sprendžiamos situacijos bei pateikti teismui reikÅ¡mingus bylos nagrinėjimui faktus bei įrodymus, nėra jokio pagrindo. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu visi procesiniai dokumentai pareiÅ¡kėjai buvo įteikiami su vertimais į anglų kalbÄ , o dėl Å¡ios kalbos netinkamo mokėjimo pareiÅ¡kėja klausimo nekėlė.Pažymėtina, jog Å¡iuo metu tarp vaiko tėvų bendrosios kompetencijos teisme sprendžiamas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Å ios bylos nagrinėjimo metu bus iÅ¡ esmės įvertintos abiejų vaiko tėvų galimybės rÅ«pintis vaiku ir suteikti jam tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Taip pat Å¡ioje byloje bus iÅ¡spręstas klausimas dėl vaiko tėvo (motinos) tolimesnio bendravimo su vaiku. Esant Å¡iai situacijai, teisėjų kolegija nevertina aplinkybių, susijusių su vaiko tėvų galimybėmis globoti bei pasirÅ«pinti vaiku, o kaip jau buvo minėta, įvertino ir pasisakė tik dėl byloje nustatytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, turinčių reikÅ¡mės bÅ«tent Å¡ios kategorijos byloms Hagos konvencijos ir Reglamento normų taikymo aspektu.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å ios nutarties kopijas nedelsiant iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui. Teisėjai                                                    Rasa GudžiÅ«nienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Vigintas ViÅ¡inskis