f8ff1461-2aa9-493e-b478-e1d578e22d39 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-686-397/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17686-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei, nuteistajam A.

M. ir jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. M. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M.:

1) per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis priklausomybės ligas nuo alkoholio ir baigti gydymo kursÄ ;

2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

3) neišeiti š namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

4) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, A. M. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir iÅ¡ieÅ¡kota valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 11 630 eurų. Automobilį „Volvo XC 70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grÄ Å¾inti G. L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 16 d. apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo XC 70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,31 promilių etilo alkoholio kraujyje), ir tuo padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.

2. Nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti: vietoje 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, skirti baudÄ ; taip pat praÅ¡o panaikinti įpareigojimÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 8 val. ryto jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos sutikimo. 2.1.

Skunde apeliantas nurodo, jog, nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikacijos, tačiau, jo nuomone, teismas netinkami pritaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nustatančias bausmės skyrimo taisykles ir netinkamai individualizavo bausmę. Gynėjo nuomone, jo ginamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neatitinka proporcingumo reikalavimų. Teismas skirdamas bausmę pernelyg sureikÅ¡mino ankstesnius A. M. teistumus ir nepagrįstai sumenkino kitus bausmės skyrimo kriterijus – neatsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nuteistasis kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, dirba dviejuose darbovietėse, kur charakterizuojamas teigiamai, iÅ¡laiko mažametį sÅ«nų bei jo motinÄ , užtikrina jų gerbÅ«vį, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje (visuomeniniais pagrindais dirba VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini“), iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi dėl priklausomybės gydymo, laikosi gydymo režimo ir yra motyvuotas blaivybės palaikymui.

Pažymi, jog teistumai yra iÅ¡nykę, o tai, kad asmuo suvokia ir supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , pats siekia paÅ¡alinti pasekmes, rodo teigiamas jo elgesio korekcijas, todėl griežčiausios bausmės skyrimas Å¡iuo atveju pažeidžia teisingumo principÄ . Bausmės tikslų realizavimÄ Å¡iuo atveju užtikrintų baudos skyrimas. 2.2. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nenurodė motyvų, kodėl nustatydamas bausmės dydį, nukrypo nuo bendros taisyklės, pagal kuriÄ bausmės dydis skaičiuojamas nuo sankcijos vidurkio, ir skyrė A.

M. maksimalaus dydžio sankcijoje nurodytÄ laisvės atėmimo bausmę. Skunde cituojamos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatos ir nurodoma, jog teismas A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę lengvinančia pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, o taip pat įvertinus ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, reikÅ¡mingas skiriant bausmę, apelianto teigimu, vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsniu, A. M. turėjo bÅ«ti skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, dar mažintina vienu trečdaliu. 2.3.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nemotyvavo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tokiam ilgam terminui – dvejiems metams. Gynėjo nuomone, toks laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra akivaizdžiai per ilgas, nustatytas nesivadovaujant objektyviais kriterijais, galinčiais pagrįsti tokiÄ termino trukmę. Neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis dirba, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , kritiÅ¡kai vertina savo veikas, siekia paÅ¡alinti tokio elgesio priežastis. 2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemenes skyrimo motyvais.

Nurodoma, jog nustatydamas šios priemonės trukmę, teismas išskirtinę reikšmę suteikė anksčiau padarytiems A. M. kelių eismo taisyklių pažeidimams. Iš teismo nustatyto šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino – trejų metų, darytina išvada, jog nuteistajam palankios aplinkybės, tokios kaip teigiama jo socialinė orientacija, jam priimtina vertybių sistema (šeima, darbas) yra mažiau reikšmingi kriterijai, tačiau apeliantas nesutinka su tokiu vertinimu, nes teismų praktikoje nurodoma, jog, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, kriterijai negali būti vertinami jų reikšmingumo prasme.

Adekvati ir proporcinga bausmė skiriama atsižvelgiant į Å¡ių kriterijų visumÄ , neiÅ¡skiriant jų reikÅ¡mingumo vienas kito atžvilgiu. Å iuo atveju teismas tinkamai neįvertinęs nuteistojo asmeninių savybių visumos, netinkamai taikė BK 67 straipsnio 2 dalies, 68 straipsnio 1–3 dalių nuostatas ir tai sutrukdė teismui priimti teisėtÄ sprendimÄ , nustatant adekvatų ir proporcingÄ padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ .

Apelianto nuomone Å¡is terminas turėtų bÅ«ti ne didesnis nei 1,5 metų. 2.5. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog teismo skirti draudimai iÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo yra pertekliniai ir neproporcingai ribojantys nuteistojo laisvę nei tai bÅ«tina bausmės tikslams pasiekti. Pažymi, jog nuteistojo tėvai gyvena Mažeikiuose, tėvo sveikata po patirto insulto labai suprastėjusi, jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra.

Kadangi nuteistojo motina yra pensinio amžiaus, A. M. dažnai tenka vykti padėti tėvams buityje. Kelionė trunka ilgai, todėl tenka dažnai likti nakvoti pas tėvus. Dėl Å¡ių aplinkybių, taikant teismo nustatytus draudimus, bÅ«tų apribota galimybė prižiÅ«rėti tėvus. Be to, Å¡ie draudimai apribos nuteistojo galimybes užsiimti visuomenine veikla (motosporto varžybų organizavimas ir dalyvavimas), kuri jam bÅ«tina siekiant teigiamų rezultatų gydantis nuo priklausomybės, o darbinę veiklÄ (yra dviejų įmonių, užsiimančių statybos ir remonto darbais visoje Lietuvos teritorijoje, direktorius) padarys beveik neįmanomÄ .

Esant bÅ«tinybei iÅ¡vykti į atskirus objektus, esančius skirtinguose Lietuvos regionuose, praktiÅ¡kai nebus galimybės vykdyti darbines funkcijas, nepažeidžiant teismo skirtų įpareigojimų. Visa tai turės tiesioginę neigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam ir jo Å¡eimos nariams, kuriuos jis iÅ¡laiko. Dėl Å¡ių aplinkybių teismo nustatyti įpareigojimas tam tikru laiku bÅ«ti namuose ir draudimas iÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, turėtų bÅ«ti panaikinti.

2. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

3. Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio 5. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymÄ nuteistas vienų metų laisvės atėmimo bausme, o pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirtas laisvės atėmimas aÅ¡tuoniems mėnesiams bei pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

6. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – veikos pavojingumÄ , pobÅ«dį ir nuteistojo asmenybę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 54 straipsnio nuostatas), todėl skyrė neteisingÄ , neproporcingÄ , per griežtÄ , t. y. tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek ir dydžiu, bausmę, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. 7.1. Skiriant bausmę įstatymas teismÄ Ä¯pareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Tačiau visais atvejais bausmė turi bÅ«ti paskirta tokia, kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės tikslus. Bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . 7.2.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieÅ¡tarauti apylinkės teismo iÅ¡vadoms dėl A. M. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas skiriant įpareigojimus. Å iame kontekste įvertintos tos aplinkybės, kad A. M. padarė tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. M. nevedęs, turi mažametį sÅ«nų, kurį iÅ¡laiko, dirba, charakterizuojamas teigiamai, teistas keturis kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų.

Be to, jis anksčiau daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, bei už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir vairavimÄ esant neblaiviam (t 1, b. l. 42–45), įraÅ¡ytas į psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitÄ dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo (t. 1, b. l. 54). Pažymėtina, kad nuteistasis A. M. ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių – skundžiamu nuosprendžiu jis teisiamas 5 kartÄ .

NusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Tai rodo, kad A. M. yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, nes nepaisant taikytų Å¡velnesnių bausmių ir priemonių savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti įgyvendinti paskiriant A. M. baudÄ . 7.3. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nustatyta viena nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nors nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus A.

M. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Be to, apylinkės teismas, pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas, nes byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kolegijos vertinimu, paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu yra teisinga ir atitinka padarytos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , yra teisinga ir proporcinga.

Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar aiÅ¡kiai per griežta. Å iuo atveju, kaip nurodyta pirmiau, tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino 7. Teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo tenkinti ir gynėjo apeliacinio skundo dalies dėl A. M. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimo. 8.1.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas ir konkretus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas visada turi bÅ«ti pagrįstas motyvuota teismo iÅ¡vada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimÄ teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumÄ (nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , įrankius ir priemones, laikÄ , vietÄ , pasekmių sunkumÄ , kaltės formÄ , tikslÄ ir motyvÄ ), apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimÄ , narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimÄ , vertybinę orientacijÄ , požiÅ«rį į darbÄ , asmens charakteristikÄ ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimÄ ir prisipažinimÄ , gailėjimÄ si, padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimÄ ir pan.). 8.2.

Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik Å¡io termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Nors nagrinėjamoje byloje A. M. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , tačiau tyčinio, be to jis nusikalto ne pirmÄ kartÄ , nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teisumÄ .

Todėl, nustatytas dviejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra per ilgas, prieÅ¡ingai, tik ilgalaikiu, pavyzdingu elgesiu A. M. gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė pasikeitė ir Å¡iuo metu propaguojamas gyvenimo bÅ«das neprasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais. 8.3. Teisėjų kolegijas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tik simbolinės, apeliantui priimtinos, baudos skyrimas nepadėtų pasiekti bausmės tikslų. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino.

8. Skunde apeliantas teigia, jog baudžiamojo poveikio priemonė maksimaliam terminui uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, A. M. skirta iÅ¡skirtinai įvertinus tik ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Gynėjo nuomone nebuvo tinkamai įvertinta tai, kad nusikaltimas nesunkus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvina tai, kad A. M. kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei neįvertinta ir A. M. darbinė veikla. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Å¡iuos skundo argumentus, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta teisingai ir jÄ keisti (trumpinti jos terminÄ ) skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. 9.1.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iÅ¡ BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimÄ â€“ skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, kiekvienÄ kartÄ svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis. 9.2.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, teisingai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. M. buvo ne kartÄ baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors baudas yra sumokėjęs, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė.

Naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, A. M. padarė tyčinį nusikaltimÄ , vairavo bÅ«damas neblaivus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. bÅ«damas neblaivus transporto priemonę vairuoja jau ne pirmÄ kartÄ , nes jis buvo anksčiau baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Visa tai rodo, jog asmuo turi problemų vartojant alkoholį, be to, yra linkęs daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Å ios aplinkybės leidžia spręsti apie apeliantui bÅ«dingÄ ypatingai neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, vieÅ¡ai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles, atsainų požiÅ«rį į galimas skaudžias tokio neteisėto elgesio pasekmes, o kartu ir į teisines tokio elgesio pasekmes bei dėl to kylančiÄ realiÄ grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei.

Todėl net ir esant byloje nustatytai atsakomybę Å¡velninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų, siekiant užkirsti keliÄ naujoms neteisėtoms veikoms, siekiant užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugÄ , byloje A. M. pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Å iuo atveju nuteistojo patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami vieÅ¡ojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmeninius interesus.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonė A. M. skirta teisingai. Skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo trumpinti Å¡ios priemonės terminÄ , todėl skundas Å¡ioje dalyje taip pat netenkinamas. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių neiÅ¡eiti ir namų nustatytu laiku ir neiÅ¡vyki iÅ¡ gyvenamosios vietos 9. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu A. M. paskirti įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 8 punkte, t. .y. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Gynėjas apeliuoja tuo, kad nuteistasis A. M. negalė lankyti savo tėvų, kurie turi rimtų sveikatos problemų bei negalės vykdyti savo darbinių funkcijų bei dalyvauti visuomeninėje veikloje, nes dėl savo darbo pobÅ«džio jis privestas važinėti į kitus miestus. Atsakant į tokius argumentus pažymima, kad atsižvelgus į nusikaltimo sunkumÄ , pavojingumÄ â€“ nei kaltininko darbinė veikla, nei teigiamas charakterizavimas, paprastai, nelaikytinos tomis aplinkybėmis, galėsiančiomis nulemti kaltininko intereso prioritetÄ visuomenės intereso atžvilgiu.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo A. M. paskirti įpareigojimai, koreliuoja su siekiamu tikslu – kad taikomos priemonės darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Poveikis, kurio siekiama kontroliuoti A. M. iÅ¡vykimÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos, konkrečiu atveju, laikytinas adekvačiu jo teisių ir laisvių suvaržymu. Kadangi draudimas iÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nėra absoliutus (iÅ¡vykti galima gavus nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimÄ ), nelaikytina, kad tai užkirs keliÄ A.

M. dirbti ir lankyti artimuosius.

10. Atsižvelgusi į visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas