2015-12-21 Nr. AB-24995-3-61-3-00738-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2421-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00738-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Susivienijimo Žali.lt apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Susivienijimo Žali.lt skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Susivienijimas Žali.lt su skundu (I t., b. l. 1–13) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2014 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (38-4)-VR-1.7-35; 2) įpareigoti Vilniaus RAAD atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką dėl trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rengiamo apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano sprendinių (miško naudmenų keitimo).

Teisme 2015 m. vasario 5 d. gautas pareiškėjo reikalavimo patikslinimas (I t., b. l. 161–162), kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (38-4)-VR-1.7-35; 2) įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra) atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką dėl trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rengiamo apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano sprendinių.

Pareiškėjas paaiškino, kad rengiamo detaliojo plano sąlygos (kurias išdavė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos bei Verkių regioninio parko direkcija) ir sprendiniai, kuriais numatyta esamas miško naudmenas pakeisti kitomis naudmenomis (valstybinės reikšmės miške formuojant žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms ir pastatams) prieštarauja Miškų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, taip pat pareiškėjas teigė, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniais ketinama pakeisti miško naudmenas, esančias II grupės rekreaciniuose miškuose, formuojant inžinerinės infrastruktūros teritoriją, todėl detalus planas prieštarauja Vilniaus miesto bendrajam planui, Saugomų teritorijų įstatymui ir Verkių regioninio parko tvarkymo planui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintiems Saugomų teritorijų tipiniams apsaugos reglamentams.

Planavimo organizatorius (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius) nepateikė jokių įrodymų, kad detaliojo plano projekte numatytas miško naudmenų keitimas yra numatytas Verkių regioninio parko tvarkymo plane. Rengiant 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas) nebuvo įvertintos planuojamos teritorijos probleminės situacijos. Nagrinėjamo detaliojo plano atveju nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) ir nebuvo priimta atitinkama atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, nors planuojama ūkinė veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) 2 priede nurodytą sąrašą.

Vadovavosi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 straipsnio 11 punktu, 3 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi. Kol nėra nustatyta, ar privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos (pastatų ir inžinerinės infrastruktūros statybos ir eksploatavimo) poveikį aplinkai, detalusis planas iš viso negali būti derinamas ir tvirtinamas. Ginčijamu detaliuoju planu keičiamas teritorijos tvarkymo režimas aplinkiniams gyventojams nepalankia linkme, o suinteresuotai visuomenei nesudarytos galimybės dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese.

Skundžiamame sprendime nurodyta išvada neatitinka faktinių aplinkybių ir aktualių teisės normų. Atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su detaliojo plano rengimo procedūros prieštaravimais planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančioms teisės normoms, Miškų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo normoms. Atsakovas teigia, kad įvertinęs jam pateiktus duomenis, nusprendė, jog atlikti PAV procedūras netikslinga, tačiau nepateikia jokių duomenų apie atliktą poveikio aplinkai vertinimo atrankos vertinimo procedūrą, kurios atlikimo metu galėjo būti priimta atsakovo sprendime nurodyta išvada.

Skundžiamame sprendime pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija neatitinka jokių teisės aktų normose įtvirtintų kriterijų; ją rašant nebuvo vadovaujamasi pavyzdiniu klausimų sąrašu ar atsižvelgta į PAV tikslus. Poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra atlikta nebuvo. Spręsdamas, ar privalu atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranką, atsakovas privalėjo vadovautis ne skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, bet atlikti teisės aktuose reglamentuotą poveikio aplinkai vertinimo atranką ir priimti atrankos išvadą.

Atsakovas Vilniaus RAAD su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 53–54) paaiškino, kad atsakovas, susipažinęs su „Apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detalusis planas“ sprendiniais, taip pat įvertinęs planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį bei vietos ypatumus, 2014 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (38-4)-VR-1.7-35 nusprendė, kad Įstatyme numatytų procedūrų atlikimas rengiant Detalųjį planą netikslingas. Manė, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Nesutiko, kad atsakovas privalėjo atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranką. Detaliojo plano sprendiniai nenumato ūkinės veiklos, įrašytos į Įstatymo 2 priedo 1.10 punktą bei 10.7 punktą. Paaiškino, kad pagal Detaliojo plano sprendinius viename iš planuojamų sklypų planuojama ūkinė veikla įrašyta į Įstatymo 2 priedo 10.2 punktą, tačiau dėl objektyvių priežasčių šiame planavimo etape nežinomas konkretus planuojamas objektas. Pažymėjo, jog Detaliajame plane nustatomas tik teritorijos naudojimo tipas. Kadangi minėtoje teritorijoje kol kas nėra aiškus planuojamos ūkinės veiklos objektas, todėl informacija atrankai būtų pateikiama nekonkreti, šiuo metu atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikimas yra netikslingas. Pagal Įstatymo 7 straipsnyje numatytas procedūras, t. y. atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, būtina atlikti iki išduodant ūkinės veiklos leidimą. Detaliajam planui buvo atlikta atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti. Atrankos dokumentą rengė UAB „Ekologiniai projektai“. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją įvertinus Detaliojo plano sprendinių poveikį Natura 2000, nacionalinėms saugomoms teritorijoms ir jose saugomoms gamtinėms vertybėms, įvardijo, jog Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas neturės reikšmingų neigiamų pasekmių biologinei įvairovei, natūralioms buveinėms ar kitoms gamtinėms vertybėms. Atkreipė dėmesį, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojo Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata pasikeitė ir šiuo metu galioja formuluotė, kuria nereikalaujama atlikti Įstatymo nustatytų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 88–89).

Atsiliepime paaiškino, kad yra skundžiami Vilniaus RAAD sprendimai, o ne Agentūros sprendimas ar veiksmai (neveikimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalimi, Agentūra šioje byloje atsakovu įtraukta nepagrįstai. Pažymėjo, kad teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjo reikalavimus, planavimo organizatorius turėtų prievolę atlikti PAV procedūras pagal Įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir, vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų 10.3.7 punktu, kreiptis į Agentūrą atlikti PAV atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir priimti atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir pagal kompetenciją pateikti Agentūrai visą informaciją naujai atrankos išvadai priimti. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo reikalavimai atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai laikyti pertekliniais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (I t., b. l. 58–62) į pareiškėjo skundą prašė atsižvelgti į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir priimti sprendimą vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Vadovavosi Įstatymo 2 priedo 1 punkto 1.10 papunkčio nuostata. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar nesant priimto galutinio sprendimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos nagrinėjamoje teritorijoje patikslinimo, kai jau pradėta ši procedūra, gali būti priimamas galutinis sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos reikalingumo, nes atranka atliekama tik tuo atveju, jeigu miško iškirtimas, siekiant pakeisti žemės naudojimą, numatomas didesniame nei 1 ha plote (miesto teritorijoje). Vilniaus RAAD 2013 m. spalio 3 d. rašte Nr. (38-4)-VR-1.7-4870 nurodyta, kad planuojama teritorija patenka į valstybinės reikšmės mišką.

Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui reikalinga tikslinti valstybinės reikšmės miškų schemą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo reikalavimais. Sutikslinus valstybinės reikšmės miško schemą, miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, reikalinga vadovautis Miškų įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo reikalavimais.

SĮ „Vilniaus planas“ (detaliojo plano rengėjas) 2013 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 13-370 informavo Vilniaus RAAD, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniai nenumato ūkinės veiklos, įrašytos į Įstatymo 2 priedo 1.10 punktą. Pabrėžė, kad tuo tikslu yra pradėta valstybinės reikšmės miškų plotų schemų nagrinėjamoje teritorijoje tikslinimo procedūra. Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyrius 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-416 informavo detaliojo plano rengėją, kad reikia tikslinti detalųjį planą: miško žemės ribas nurodyti pagal aktualius Miškų valstybės kadastro duomenis ir pataisytą detalųjį planą pateikti pakartotiniam nagrinėjimui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-7785/14(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą prašant patikslinti Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 52 kvartalo 14 d, 18 d, 20 d miškų ribas, išbraukiant inventorizuotus plotus, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nėra priskirti miškui, ir patenka į nagrinėjamą teritoriją. Minėtai procedūrai įgyvendinti turi būti paruošta Aprašo 16 punkte numatyta dokumentacija ir suderinta Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka.

Šiuo metu vykdomos derinimo procedūros, atsakymas iš VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto kol kas nėra gautas. Nagrinėjamoje teritorijoje yra vykdomos valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo ir derinimo procedūros, todėl šiuo į metu negali būti priimamas galutinis sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas numato galimybę, rengiant detalųjį planą patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Tik tada, kai kompetentingos institucijos suderins ir bus nagrinėjamoje teritorijoje patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema, tuomet bus priimamas galutinis sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos atlikimo.

Jeigu patikslinus valstybinės reikšmės miško plotų schemą numatomo iškirsti miško plotas neviršytų 1 ha, tokiu atveju nereikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų. Pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus RAAD atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, kol neišspręstas valstybinės reikšmės miškų plotų schemos nagrinėjamoje teritorijoje patikslinimo klausimas, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pareiškėjo siekis panaikinti Vilniaus RAAD sprendimą ir įpareigoti atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, kol nebaigtos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos nagrinėjamoje teritorijoje tikslinimo procedūros, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jokio viešo intereso.

Patikslinus valstybinės reikšmės miškų plotų schemas nagrinėjamoje teritorijoje, planuojamos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis plotas gali tapti mažesnis nei 1 ha, todėl nepateks į Įstatymo 2 priedo 1.10 papunkčio taikymo apimtį ir galimai neliks ginčo dalyko.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu (I t., b. l. 179–186) atmetė pareiškėjo Susivienijimo Žali.lt skundą kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio nuostatomis. Pažymėjo, jog nors savo skunde pareiškėjas nurodė išsamius argumentus, kad detaliojo plano sprendiniais planuojamas miško naudmenų pakeitimas prieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjas siekia, kad sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros atlikimo būtų priimtas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.30-1285 pavedė Miesto plėtros departamentui (detaliojo planavimo organizatoriui) organizuoti apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano rengimą. Nustatė, kad detaliojo planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, patikslinti esamo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, naudojimo ir tvarkymo režimą keičiant Santariškių medicinos miestelio detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1191, nustatyti kitos teritorijos dalies paskirtį – kita, naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorijos (I), pobūdį – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (II), naudojimo bei tvarkymo režimą, padalinti sklypais ir patikslinti valstybinės reikšmės miško ribas dėl projektuojamos gatvės per nagrinėjimą teritoriją.

Planuojamos jungties tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento jungties tikslas sumažinti transporto srautus Santariškių ligoninių miestelio teritorijoje bei pagerinti transportinį susisiekimą su Visoriais. Detaliojo plano rengėjas Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ 2013 m. spalio mėn. viešai paskelbė visuomenei apie parengtą apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detalųjį planą (toliau – Detaliojo plano projektas). Susivienijimas Žali.lt, susipažinęs su Detaliojo plano projektu, 2013 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. Žali 2013/19 kreipėsi į detaliojo plano rengimo organizatorių – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir plano rengėją – Vilniaus miesto savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“ dėl minėto detaliojo plano sprendinių, kuriais numatyta esamas miško naudmenas pakeisti kitomis naudmenomis (valstybinės reikšmės miške formuojant žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms ir pastatams), bei procedūrų. 2013 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. A51-128527(2.15.1.21-MP2) atsakė, kad detaliuoju planu galima tik apytiksliai nustatyti reikiamo iškirsti miško plotą.

Pažymėjo, kad plano įgyvendinimas neturės reikšmingų neigiamų pasekmių biologinei įvairovei, natūralioms buveinėms ar gamtinėms vertybėms ir mažiausiai paveiktų valstybinį mišką, būtų išlaikytas Verkių regioninio parko vientisumas. Akcentavo, kad neprivaloma atlikti plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 23 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ rengiamo (planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius) apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo planavimo procedūrų pažeidimo (planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, atrankos neatlikimo), taip pat paminėto teritorijų planavimo dokumento sąlygų ir sprendinių prieštaravimo Miškų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo normoms.

Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr.(38-4)-VR-1.7-35, atsakydamas į pareiškėjo raštą informavo, kad Vilniaus RAAD, susipažinęs su Detaliojo plano sprendiniais, įvertinęs Detaliojo plano rengėjų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų argumentus dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų taikymo rengiant Detalųjį planą, taip pat įvertinęs planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį bei vietos ypatumus, nusprendė jog įstatyme numatytų procedūrų atlikimas rengiant Detalųjį planą yra netikslingas.

Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas vadovavosi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.3 punkto, Įstatymo 2 priedo 1 punkto 1.10 papunkčio nuostatomis. Šioje nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar nesant priimto galutinio sprendimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos nagrinėjamoje teritorijoje patikslinimo, kai jau pradėta ši procedūra, gali būti priimamas galutinis sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos reikalingumo. Atranka atliekama tik tuo atveju, jeigu miško iškirtimas, siekiant pakeisti žemės naudojimą, numatomas didesniame nei 1 ha plote (miesto teritorijoje).

Bylos duomenimis savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ (detaliojo plano rengėjas) 2013 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 13-370 informavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniai nenumato ūkinės veiklos įrašytos į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1.10 punktą, pagal kurio reikalavimus būtų privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, nes pagal 1.10 punktą „miško įveisimas ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą (kai plotas – daugiau kaip 1 ha miestuose <...>“, o rengiamame detaliajame plane miško iškirtimas, siekiant pakeisti žemės naudojimą, numatomas apie 9873 kv. m teritorijoje (neviršija 1 ha). Pabrėžė, kad tuo tikslu buvo pradėta valstybinės reikšmės miškų plotų schemų nagrinėjamoje teritorijoje tikslinimo procedūra. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyrius 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-416 informavo detaliojo plano rengėją Savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“, kad reikia tikslinti detalųjį planą: miško žemės ribas nurodyti pagal aktualius Miškų valstybės kadastro duomenis ir pataisytą detalųjį planą pateikti pakartotiniam nagrinėjimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. sausio 28 d. raštu Nr. A51-7785/14(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą prašant patikslinti Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 52 kvartalo 14 d, 18 d, 20 d miškų ribas, išbraukiant inventorizuotus plotus, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nėra priskirti miškui, ir patenka į nagrinėjamą teritoriją. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakymas iš VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto būtų gautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daryta išvada, kad nagrinėjamoje teritorijoje yra vykdomos valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo ir derinimo procedūros, todėl šiuo metu negali būti priimamas galutinis sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų. Tik tada, kai kompetentingos institucijos suderins ir bus nagrinėjamoje teritorijoje patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema, tuomet bus priimamas galutinis sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos atlikimo.

Jeigu, patikslinus valstybinės reikšmės miškų plotų schemą numatomo iškirsti miško plotas neviršytų 1 ha, tokiu atveju nereikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas teismui, įpareigoti Vilniaus RAAD atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, kol neišspręstas valstybinės reikšmės miškų plotų schemos nagrinėjamoje teritorijoje patikslinimo klausimas, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas Susivienijimas Žali.lt apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–6) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas neteisingai aiškinant ir taikant aktualių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas pateikė skundą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo. Todėl vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata. Teigia, kad negalima pripažinti, jog ginčijamas atsakovo sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, kas duoda pagrindą aktą panaikinti. Tačiau teismas apskritai neanalizavo šio akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimo.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Agentūrą atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką, teismas turėjo nustatyti, ar detaliuoju planu planuojama veikla patenka į Įstatymo 7 straipsnyje ir 2 priede numatytų ūkinių veiklų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės aiškinimo klaidą, Įstatymo 2 priedo 1.10 punkte numatytą ūkinę veiklą – miško naudmenų iškirtimą siekiant pakeisti žemės naudojimą – susiejęs su valstybinės reikšmės miškų statuso panaikinimo procedūrų atlikimu. Kadangi nagrinėjamas PAV atrankos išvados atvejis yra taikomas visų miškų (ne tik valstybinės reikšmės) iškirtimui, kai planuojama pakeisti žemės naudojimo paskirtį, tai ūkinė veikla, kuriai privaloma atlikti PAV atrankos išvados procedūrą, yra ne valstybinės reikšmės miško statuso pakeitimas, bet miško naudmenų pakeitimas.

Tvirtina, kad pirmiausia turi būti parengtas detalusis planas, tada priimtas Vyriausybės nutarimas dėl miškų schemos pakeitimo, tuomet patvirtinamas detalusis planas ir jo pagrindu atliekami formuojamų žemės sklypų kadastriniai matavimai, kuriuose jau nurodomos pakeistos naudmenos, o juos įregistravus miško žemės naudmenos laikomos pakeistomis. Miško naudmenos yra pakeičiamos detaliojo plano patvirtinimu, kadangi kadastriniai matavimai yra tik detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas nustatant konkrečius nekilnojamų daiktų duomenis, todėl Įstatymo 2 priedo 1.10 punkte numatytos ūkinės veiklos pradžia laikytinas detaliojo plano patvirtinimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-2150 patvirtino detalųjį planą, kuriuo yra keičiamos miško naudmenos ir planuojama urbanizacija didesniame nei 0,5 ha plote. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje teritorijoje šiuo metu yra vykdomos valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo ir derinimo procedūros, todėl šiuo metu negali būti priimamas galutinis sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų. Byloje yra pateikti neginčijami įrodymai (patvirtintas detalusis planas), kad trečiasis suinteresuotas asmuo jau pradėjo miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Remiantis principu lex injuria jus non oritur, daro išvadą, kad neteisėtai atliekama miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra (detaliojo plano patvirtinimas prieš Vyriausybės nutarimą) negali būti teisėtu pagrindu skundžiamam sprendimui priimti.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje turėjo įvertinti tiek pareiškėjo, tiek Vilniaus RAAD pateiktų išvadų dėl PAV atrankos išvados (Įstatymo 2 priedo 10.2 nurodytos veiklos atžvilgiu) pagrįstumą bei teisėtumą, ir tik nenustačius jų prieštaravimo teisės aktams, jais motyvuoti savo sprendimą.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 18–9) nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies.

Atsakovas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo, pagrįstumo. Taip pat nurodo argumentus, jau išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 20–21) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Mano, jog teismas, įvertinęs visas aplinkybes, rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje teiktus atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens parodymus, priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas teisingai preziumavo, jog šiuo metu negali būti priimamas galutinis sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 22–26) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojami argumentai, išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Laiko, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės aiškinimo klaidą Įstatymo 2 priedo 1.10 punkte numatytą veiklą susiejęs su valstybinės reikšmės miškų statuso panaikinimo procedūrų atlikimu. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad apskritai numatomo kirsti miško (ne tik valstybinės reikšmės), kai planuojama pakeisti žemės naudojimo paskirtį, plotas konkrečiu ginčo atveju būtų didesnis nei 1 ha, t. y. nepateikė dokumentų, iš kurių galima būtų konkrečiai nustatyti reikiamo iškirsti miško plotą.

Pažymi, kad detalusis planas ginčo teritorijoje pradėtas rengti ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos neprieštaraujant naujos gatvės įrengimui.

Pagal Santariškių gatvės ir Molėtų plento detalųjį planą viename iš planuojamų sklypų planuojama ūkinė veikla įrašyta į Įstatymo 2 priedo 10.2 punktą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (nežinomas konkretus planuojamas objektas) nuspręsta, jog atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rengiant teritorijų planavimo dokumentą netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus RAAD sprendimo, įforminto 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr.(38-4)-VR-1.7-35, kuriuo Vilniaus RAAD nusprendė, kad rengiant apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detalųjį planą, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytų procedūrų atlikimas yra netikslingas, teisėtumo ir pagrįstumo, o taip pat dėl įpareigojimo atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką dėl rengiamo minėto detaliojo plano.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir 2 priedo 1 punkto 1.10 papunkčio nuostatas planuojamos ūkinės veiklos rūšiai – miško įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą – turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo tuo atveju, kai plotas – didesnis kaip 1 ha miestuose ir didesnis kaip 10 ha kaimo vietovėse. Tuo tarpu nagrinėjamoje teritorijoje yra vykdomos valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo ir derinimo procedūros, dėl ko šiuo metu negali būti priimamas galutinis sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad: ginčijamas atsakovo sprendimas, visų pirma, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų turinio reikalavimų, todėl vien dėl šios priežasties negalėjo būti pripažintas teisėtu; pirmosios instancijos teismas, susiejęs Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1.10 punkte numatytą planuojamą ūkinę veiklą – miško naudmenų iškirtimą, siekiant pakeisti žemės naudojimo paskirtį – su valstybinės reikšmės miško statuso panaikinimo procedūrų atlikimu, padarė teisės aiškinimo klaidą; detaliojo plano sprendiniais planuojama veikla atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede 10.2 punkte nurodytos veiklos požymius, todėl atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo yra būtina.

Kadangi ABTĮ 136 straipsnis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, teisėjų kolegija, tikrindama šią administracinę bylą, taip pat atsižvelgs ir į kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos priimant procesinį sprendimą byloje.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.30-1285: pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano rengimą; nustatė, kad detaliojo planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, patikslinti esamo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, naudojimo ir tvarkymo režimą keičiant Santariškių medicinos miestelio detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1191, nustatyti kitos teritorijos dalies paskirtį – kita, naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorijos (I), pobūdį – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (II), naudojimo bei tvarkymo režimą, padalinti sklypais ir patikslinti valstybinės reikšmės miško ribas dėl projektuojamos gatvės per nagrinėjimą teritoriją; patvirtino planavimo užduotį (I t., b. l. 117–119). Pareiškėjas su 2013 m. gruodžio 23 d. raštu kreipėsi į Vilniaus RAAD, kuris, kaip ir kiti kompetentingi subjektai, buvo išdavęs planavimo sąlygas minėto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti (I t., b. l. 120–138), dėl apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo planavimo procedūrų pažeidimo, šio teritorijų planavimo dokumento planavimo sąlygų ir sprendinių prieštaravimo Miškų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, taip pat dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų pažeidimo, kuriuo prašė: pareikalauti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą informaciją ir atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranką; nederinti apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano neatlikus planuojamos ūkinės veiklos atrankos procedūros bei nepakeitus nurodomų bendrųjų ir specialiųjų teritorijų dokumentų sprendininių (I t., b. l. 15–20). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-2150 apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių ir Molėtų plento, Verkių seniūnijoje detalusis planas buvo patvirtintas (I t., b. l. 76).

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, reglamentuojantis planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius, nustato, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (Įstatymo 3 str. 1 d. (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija)). Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);

2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas (Įstatymo 3 str. 2 d. (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija)). Atranka, kurios tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (Įstatymo 7 str. 2 d.), atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką (Įstatymo 7 str. 1 d. (2011 m. birželio 9 d.

įstatymo Nr. XI-1433 redakcija)). Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus (Įstatymo 3 str. 3 d. (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija)). Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių tarpe yra ir visuomenė (Įstatymo 3 str. 3 d. (2011 m. birželio 9 d.

įstatymo Nr. XI-1433 redakcija)). Šio Įstatymo prasme visuomenė yra vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar grupės (Įstatymo 2 str. 11 d. (2008 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. X-1654 redakcija), o suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis (Įstatymo 2 str. 10 d. (2011 m. birželio 9 d.

įstatymo Nr. XI-1433 redakcija)).

Apibendrinant minėtą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad: poveikio aplinkai vertinimas atliekamas Įstatymo nustatytais atvejais (kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Įstatymo 1 priedo sąrašą arba kai jos (planuojamos ūkinės veiklos) įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas), taip pat kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; savo ruožtu atranka atliekama dviem atvejais: 1) planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Įstatymo 2 priedo sąrašą; 2) kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

Nors pareiškėjo 2013 m. gruodžio 23 d. rašte, kuriuo jis kreipėsi į Vilniaus RAAD, nėra nurodyta, kokiu pagrindu jis reikalauja atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, iš jo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas, Įstatymo prasme esantis poveikio aplinkai vertinimo dalyviu, atrankos reikalauja ne tik dėl to, kad ji būtina dėl Įstatymo 2 priedo 1.10 punkte numatytos aplinkybės, bet ir nesutikdamas su detaliojo plano sprendiniais, kurie, anot jo, prieštarauja teisės aktų nuostatoms t. y. naudodamasis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje numatyta teise.

Kaip jau minėta, nuspręsti, ar planuojamai ūkinei veiklai, kuri nėra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, reikia atlikti atranką, yra Vyriausybės įgaliotos atsakingos institucijos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-901/2014). Tačiau tai savaime nereiškia, kad toks sprendimas gali būti priimamas nepaisant nustatytos procedūros ar neatitikti teisės aktų nuostatų dėl jo turinio: bylai reikšmingos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2008 m. spalio 6 d.

įstatymo Nr. X-1743 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis.

Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007 ir kt.). Taigi, individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas (2015 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas visiškai pagrįstai teigia, jog Vilniaus RAAD sprendimas, įformintas 2014 m. sausio 3 d. raštu Nr.(38-4)-VR-1.7-35, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų turinio reikalavimų, kadangi iš jo turinio visiškai nėra galima spręsti nei dėl faktinio, nei dėl teisinio jo pagrindimo.

Nors, konstatavus minėtą aplinkybę, t. y. ginčijamo akto neteisėtumą, Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. (38-4)-VR-1.7-35 yra naikintinas, pareiškėjo prašymas, dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo bei įvertinus tai, kad jo (Vilniaus RAAD) priimtas sprendimas bet kokiu atveju nesukeltų pasekmių, kurių, teikdamas tiek prašymą atsakovui, tiek skundą teismui siekė pareiškėjas, neperduodamas iš naujo nagrinėti nei Vilniaus RAAD, nei Aplinkos apsaugos agentūrai: Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakingos institucijos funkcijas iki 2014 m. liepos 1 d. buvo pavesta vykdyti Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, o nuo 2014 m. liepos 1 d. – tik Aplinkos apsaugos agentūrai (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311, 1 p. (2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-747 ir 2014 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. D1-128 redakcijos). Taigi, Vilniaus RAAD, kuri šiuo metu nebėra atsakinga institucija Įstatymo prasme, nebėra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus.

Kita vertus, nėra pagrindo šio prašymo perduoti nagrinėti Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri šiuo metu kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus, ar įpareigoti Agentūrą atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką dėl trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rengiamo apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano sprendinių: pareiškėjas, teikdamas prašymą atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, kaip matyti iš šio prašymo ir administracinės bylos procesinių dokumentų turinio, siekė, kad ši procedūra būtų atliekama apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano rengimo metu, kaip tai nustato bylai aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija). Kadangi, kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių ir Molėtų plento, Verkių seniūnijoje detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-2150, t. y. procedūra, kurios metu pareiškėjas siekė atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, yra baigta, jo (prašymo) nagrinėjimas šiuo metu nebetikslingas, kadangi netgi esant pagrindui jį tenkinti, toks sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių, o pareiškėjo argumentai dėl būtinybės atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių ir Molėtų plento, Verkių seniūnijoje detaliojo plano rengimo metu gali būti įvertinti nustatyta tvarka ginčijant administracinį sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, ką pareiškėjas ir yra padaręs Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. eI-6768-643/2015 (proceso Nr. 3-61-3-00688-2015-3).

Atsižvelgiant į nustatytas faktinės atlinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. (38-4)-VR-1.7-35 naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo dalis, kuria Susivienijimo Žali.lt skundas atmestas, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Susivienijimo Žali.lt apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo Susivienijimo Žali.lt skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (38-4)-VR-1.7-35.

Kitą pareiškėjo Susivienijimo Žali.lt skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan