f8fb78ae-2b95-45c9-b7cf-a660ed330f72 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. A2-10325-1032/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.1; 3.1.7.1.5; 3.3.4.1; 3.3.4.3 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja RÅ«ta Zubrickaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų R. K. (buvusi pavardė – T.) ir D. T. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R. K. (buvusi pavardė – T.) ir D. T. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, kuriuo prašė atnaujinti procesÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) civilinėje byloje Nr. N2‑6077‑34/2003 pagal pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Nurodo, kad teismas sprendimu nutraukė pareiÅ¡kėjų santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiÅ¡kėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ buvo lygiomis dalimis padalintas sutuoktiniams priklausantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pripažįstant kiekvienam sutuoktiniui nuosavybės teisę į ½ buto dalį.

PareiÅ¡kėjai nurodo, nutraukiant santuokÄ , nebuvo sutvarkyti nurodyto turto namų valdos dokumentai, atlikti kadastriniai matavimai, į dalintino turto balansÄ buvo įtrauktas nekilnojamasis turtas - butas, pagal tuo metu galiojusius vieÅ¡o registro duomenis. Todėl civilinėje byloje Nr. N2‑6077‑34/2003 2003 m. rugpjūčio 26 d. teismo sprendime nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ ir daiktines teises neatitinka duomenų, esančių Nekilnojamojo turto registre. Dėl nurodytos priežasties 2019 m. liepos 4 d. valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius atmetė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Nr. 21234133 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2019 m. liepos 22 d.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su statiniais), registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0778 ha; pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 255,66 kv. m, kambarių skaičius - 8; pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniais statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjams priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį.

PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog teismo sprendime nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ ir daiktines teises neatitinka duomenų, esančių Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad jau buvo kreipęsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, tačiau teismas praÅ¡ymÄ atsisakė priimti, nurodydamas pareiÅ¡kėjams pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Taip pat nurodo, jog nuo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. N2‑6077‑34/2003 yra praėję daugiau kaip 5 metai, tačiau aplinkybės sudarančios pagrindÄ atnaujinti procesÄ pareiÅ¡kėjams paaiÅ¡kėjo tik 2019 m. liepos mėnesį, todėl nuo naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių nėra praėjęs 3 mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalis), tačiau yra praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė.

Tačiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ taikant civilinio proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimÄ , savo kasacinėse nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali bÅ«ti atnaujintas, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, tačiau tam tikrais atvejais, kai susidaro iÅ¡skirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimÄ ir dėl to priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-514/2013, Nr. 3K-3-226-248/2016).

Todėl praÅ¡o teismo spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimÄ bei susidariusiÄ teisinę situacijÄ pripažinti iÅ¡skirtine ir tenkinti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, nes prieÅ¡ingu atveju, liktų neapginti pareiÅ¡kėjų interesai. Taip pat nurodo, kad nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu turtas (butas) padalintas lygiomis dalimis, tačiau, kadangi tarp pareiÅ¡kėjų nėra ginčo dėl to, kad visas turtas atitektų pareiÅ¡kėjai R. K., mano, kad turėtų bÅ«ti atnaujintas procesas dalyje dėl turto pasidalijimo, pakeičiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktÄ , nurodant, kad visas santuokos metu įgytas turtas asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiÅ¡kėjai R.

K., pareiÅ¡kėjui D. T. neiÅ¡mokant piniginės kompensacijos. Ginčo dėl tokio turto pasidalijimo tarp pareiÅ¡kėjų nėra. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje nustatytos aplinkybės 1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (buvęs pavadinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2003 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. N2-6077-34/2003 pagal pareiÅ¡kėjų D. T. ir R. T. (dabartinė pavardė – K.) praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo.

2. Nurodytu sprendimu teismas patvirtino Å¡alių (pareiÅ¡kėjų) teismui pateiktÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria santuokoje įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje lygiomis dalimis buvo padalintas pareiÅ¡kėjams kiekvienam pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto.

3. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. N2-6077-34/2003 dalyje dėl turto padalinimo ir pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktÄ , iÅ¡dėstant jį taip: „Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - 19/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas - Gyvenamasis namas), 124/778 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas) ir 19/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) (kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, asmeninės nuosavybės teise atitenka R.

K. (buvusi T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neiÅ¡mokant piniginės kompensacijos ir dėl to D. T. R. K. pretenzijų neturi ir ateityje nereikš“. Dėl praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti 4. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi bÅ«ti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais.

Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

5. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis); prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Ä®statymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai.

6. Proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Å iuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai bÅ«tų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t. y. pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos Å¡ios iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sÄ lygos:

1) civilinė byla turi būti užbaigta;

2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo;

3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas;

4) pareiÅ¡kėjas neturi bÅ«ti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesÄ .

7. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . Taigi, Å¡io straipsnio 1 dalis nustato praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimo termino pradžios momentÄ . Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindÄ momentÄ Ä¯rodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

8. PraÅ¡ymų atnaujinti procesÄ nagrinėjimo tvarkÄ reglamentuoja CPK 370 straipsnis. PraÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimas susideda iÅ¡ trijų stadijų:

1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis);

2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2–3 dalys);

3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo klausimÄ teismas CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atitinkamai tikrina, ar praÅ¡ymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas praÅ¡ymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, taikomas trÅ«kumų Å¡alinimo institutas; jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose iÅ¡vardyti pagrindai, teismas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ atsisako priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).

Iki praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, Å¡io praÅ¡ymo pagrįstumas nevertinamas. Tik tada, kai praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ yra priimtas, teismas sprendžia dėl praÅ¡ymo pagrįstumo, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų pagrindų buvimo, taip pat vertina, ar praÅ¡ymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys).

9. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali bÅ«ti pažeista asmens teisė į teisminę gynybÄ ir nuosavybės neliečiamumÄ , (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ , susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų bÅ«ti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl iÅ¡skirtinės susiklosčiusios situacijos.

Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 26, 27, 30 punktai).

10. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog sprendžiant nurodytus atvejus turi bÅ«ti atsižvelgiama į proceso Å¡alių pareigas, teismams priskirtus įgaliojimus. Juk sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytÄ pareigÄ nurodyti duomenis apie visÄ jiems priklausantį ir dalijamÄ bendrÄ turtÄ (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu teismas, prieÅ¡ tvirtindamas tokiÄ sutartį, turi pareigÄ ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi bÅ«ti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, ar iÅ¡ esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2013).

Ir kad bÅ«tų iÅ¡vengta minėtų situacijų, teismas turi taip organizuoti procesÄ , kad nesusidarytų kliūčių padalyti visÄ sutuoktinių turtÄ santuokos nutraukimo byloje: jis turi Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs keliÄ reikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ ateityje ir reikÅ¡, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018 29 punktÄ ; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 27 punktÄ ).

11. Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ; jos pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ginčo iÅ¡sprendimo, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

12. PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, iÅ¡skyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Teismo sprendimas dėl pareiÅ¡kėjų santuokos nutraukimo buvo priimtas 2003 m. rugpjūčio 26 d. civilinėje byloje Nr. N2-6077-34/2003, todėl pareiÅ¡kėjai yra praleidę 5 metų naikinamÄ jį terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 straipsnio 2 dalis). 2003 m. rugpjūčio 26 d. teismo sprendimu, teismas, patvirtindamas Å¡alių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padalino Å¡alims priklausantį butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, lygiomis dalimis – po ½ buto. Santuokos metu įgytas turtas tarp Å¡alių buvo padalintas.

13. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo bylose, pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės apie tai, kad neatnaujinus praleisto termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, pareiÅ¡kėjai neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu Stadiono g. 5, Klaipėdoje, nesudaro pagrindo pripažinti susidariusiÄ situacijÄ iÅ¡skirtine, ir netenkinus Å¡io praÅ¡ymo bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjų teisės įgyvendinti savo nuosavybės į nekilnojamÄ jį turtÄ teises, todėl praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkintinas.

14. Pažymėtina, kad termino paduoti praÅ¡ymÄ praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesÄ byloje, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atnaujinti civilinės bylos N2-6077-34/2003 procesÄ atmestinas, kadangi praleisti CPK 368 straipsnyje numatyti praÅ¡ymo padavimo terminai.

15. Atkreiptinas pareiÅ¡kėjų dėmesys į tai, jog dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, pats pasirenka kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi siekiama ginti savo galimai pažeistas teises. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ savo nuožiÅ«ra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , Å¡alis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo bÅ«das užtikrina efektyviÄ jos pažeistos teisės apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

16. Pažymėtina, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateikto praÅ¡ymo turinio nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės teikdami praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo siekia iÅ¡spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo klausimÄ , kai bendraturčių dalys bendrajame turte nustatytos.

17. Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Be to, Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis (Civilinio kodekso 4.78 straipsnis).

18. Pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalį, jei nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , tarp bendraturčių kilę klausimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, disponavimo, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, esant nesutarimams, nagrinėtini teisme ginčo teisenos forma.

19. IÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymo turtino matyti, jog Å¡alys siekia susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos, nurodant, jog pareiÅ¡kėjas D. T. pareiÅ¡kėjai perleidžia jam priklausančiÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje neiÅ¡mokant piniginės kompensacijos, t. y. Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sÄ lygų, kadangi santuokoje įgytas turtas tarp Å¡alių buvo padalintas priimant teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. Nr. N2-6077-34/2003.

20. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog notarine forma turi bÅ«ti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, iÅ¡skyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CK nenustatyta kitaip. CK 6.393 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos, iÅ¡skyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Ä®statymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 2 dalis).

21. Å iuo atveju, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybes, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai savo teises, susijusias su nekilnojamuoju turtu gali įgyvendinti sudarydami notarinį nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjams siekiant įregistruoti savo nuosavybės teisę pagal atitinkamus pasikeitusius kadastro duomenis ar kt., pareiÅ¡kėjai taip pat turi teisę pasinaudoti raÅ¡ymo apsirikimo institutu (CPK 276 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 290-291 straipsniais, teismas nutaria: pareiÅ¡kėjų D. T. ir R. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja RÅ«ta Zubrickaitė