f8f9950f-b0af-4ee7-bca5-92d0df6d675b · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-1369-773/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07298-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.1.; 1.2.1.5.; 1.2.3.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Å imonis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sÄ jungos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties atsisakyti priimti ieÅ¡kovo Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl įpareigojimo pradėti kolektyvines derybas su ieÅ¡kove.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinė sÄ junga kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti, kad atsakovė UAB ‚Kauno autobusai“ pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 188 straipsnio 5 dalį ir profesinės sÄ jungos (asociacijos) laisvės ir lygybės principus nuo 2019 m. vasario 15 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos neužtikrindama teisės į kolektyvines derybas;

2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pradėti kolektyvines derybas su ieškove;

3) neįvykdžius Å¡io įpareigojimo skirti atsakovei baudÄ ieÅ¡kovės naudai po 100 Eur už kiekvienÄ Ä¯pareigojimo neįvykdymo dienÄ ;

4) skirti atsakovei 3 000 Eur dydžio baudÄ ieÅ¡kovės naudai (b. l. 3-7). IeÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovė nevykdė DK 188 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos pareigos dalyvauti kolektyvinėse derybose, kadangi UAB „Kauno autobusai“ galiojanti kolektyvinė sutartis numato privilegijas vienai profesinei sÄ jungai lyginant su kitomis profesinėmis sÄ jungomis. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsisakyta nagrinėti kaip nepriskirtÄ darbo ginčų komisijos kompetencijai, nes ieÅ¡kovės reikalavimai pagal savo esmę ir turinį nelaikytini kolektyviniu ginču dėl teisės. DK 202 straipsnyje numatyta, kad ginčai dėl kolektyvinės sutarties vykdymo ar netinkamo jos vykdymo, įskaitant taikymÄ ar netinkamÄ taikymÄ Ä¯ jų galiojimo sritį patenkantiems darbuotojams ir darbdaviams sprendžiami darbo ginčų dėl teisės nustatyta tvarka.

Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ir įstatyme numatytų privalomų kolektyvinių derybų skatinimo reikalavimo nesilaikymas nėra ginčas dėl interesų, o ginčas dėl teisės, nes ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kilo ne dėl vienos iÅ¡ Å¡alių pageidaujamo kolektyvinės sutarties nuostatų turinio, o dėl įstatyme numatytų iki derybinių procedÅ«rų laikymosi, kurios negali bÅ«ti ginčo dėl intereso dalyku. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinį atsakovei UAB ‚Kauno autobusai“ kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (b. l. 28-30).

3. Teismas nesutiko su ieškovės pateikiamu kilusio ginčo tarp ieškovės ir atsakovės vertinimu kaip kolektyviniu darbo ginču dėl teisės. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra svarbios ne ieškinio lingvistinės formuluotės ir ieškovės nurodomas lingvistinis jų interpretavimas, o ieškinio esmė, ginčo dalykas ir objektas bei ieškovo siekiamas teisinis tikslas. Iš teismui pateikto ieškinio turinio ir jo priedų teismas konstatavo, kad ieškovas, galiojant 2018 m. gruodžio 17 d. pasirašytai, įregistruotai ir patalpintai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kolektyvinių sutarčių registre, kolektyviniai sutarčiai, atstovaudamas savo narių interesus bei reikšdamas teisme ieškinį, siekia dar vienos kolektyvinės sutarties sudarymo.

Visi nesutarimai tarp darbuotojų atstovų, iÅ¡ vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijos, iÅ¡ kitos pusės, kylantys dėl Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo, yra laikomi kolektyviniais darbo ginčais dėl intereso (Darbo kodekso 213 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio turinio ir jo priedų yra akivaizdžiai matyti, kad tarp Å¡alių kilusius nesutarimus lemia dalį atsakovo darbuotojų atstovaujančios profesinės sÄ jungos interesas, kad bÅ«tų sudaryta dar viena kolektyvinė sutartis ir prieÅ¡ingas atsakovės (darbdavio) interesas, kad bÅ«tų tik viena kolektyvinė sutartis, taikoma visiems atsakovės darbuotojams.

Todėl nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų.

4. Teismas nurodė, kad aukÅ¡tesniųjų instancijų teismai darbo bylose priimtose savo nutartyse yra pažymėję, jog kolektyvinis ginčas dėl intereso nėra teismo kompetencijos dalykas (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-613-638/2018, 17 punktas). Darbo kodekse yra imperatyviai nurodyta, kad kolektyvinį darbo ginÄÄ dėl interesų pirmiausiai yra privaloma iÅ¡nagrinėti abiejų tokio ginčo Å¡alių sudarytoje kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų komisijoje, kuri turi teisę spręsti kilusį ginÄÄ , Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui gali pasitelkti tarpininkÄ arba perduoti ginÄÄ nagrinėti darbo arbitražui (DK 236 straipsnis).

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinė sÄ junga praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ ieÅ¡kinį priimti (b. l. 39-41). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

DK 188 straipsnio 5 dalyje yra aiÅ¡kiai suformuluota darbdavio pareiga įsitraukti į kolektyvines derybas gavus profesinės sÄ jungos pasiÅ«lymÄ dėl derybų pradėjimo. Pareigų, nurodytų DK 188 straipsnyje, ypač 5 dalyje, nevykdymas ir praÅ¡ymas įpareigoti jas atlikti nėra ginčas dėl interesų, o yra ginčas dėl teisės, kai yra nevykdomos darbo teisės normos, Å¡iuo atveju DK 188 straipsnio 5 dalis. Å ios pareigos įgyvendinimas nėra sÄ lyginis ar siejamas su kitos kolektyvinės sutarties įregistravimu ar veikimu.

Be to, įstatyme numatytos procedÅ«ros laikymosi klausimas negali bÅ«ti ginčo dėl intereso dalyku. 1.2. DK 213 straipsnio komentare nurodoma, kad jeigu įstatymas ar darbo teisės norma ar Å¡alių susitarimas nenustato tam tikros darbdavio pareigos, galima siekti, kad tokia norma bÅ«tų sukurta ar susitarimas bÅ«tų sudarytas. Taigi, naujos normos nustatymas yra ginčas dėl intereso. Å iuo atveju tai yra kolektyvinis darbo ginčas dėl nustatytos darbo teisės normos (DK 213 straipsnio 4 dalis). 1.3. Profesinių sÄ jungų veiklai taikomos DK normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos skirtingai skirtingoms įmonėje veikiančioms profesinėms sÄ jungoms, numatant joms skirtingas pažeistos teisės gynimo priemones, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnį.

6. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 46-49). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje suformuoti ir pateikti reikalavimai. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ remiasi ne tik ieÅ¡kovo suformuotais reikalavimais, tačiau ir ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais, atsižvelgia į tai, ko ieÅ¡kovas siekia ieÅ¡kiniu.

Taigi ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigÄ , o tai reiÅ¡kia, kad lemia ir teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo ar atsisakymo jį priimti. 2.2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu siekia, jog teismas įpareigotų atsakovÄ pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties. Taigi, sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kiniu yra keliamas kolektyvinio darbo ginčas dėl intereso, kadangi kolektyvinės derybos yra derybos dėl teisių ir pareigų nustatymo bei reglamentavimo, o siekis inicijuoti tokias derybas yra siekis reglamentuoti darbo teisės Å¡alių teises bei pareigas.

UAB „Kauno autobusai“ kaip darbdavys vedė derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ir jÄ sudarė su įmonėje veikiančia kita profesine sÄ junga – UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesine sÄ junga. Å i kolektyvinė sutartis yra taikoma visiems įmonės darbuotojams, nes jos taikymas buvo iÅ¡plėstas 2019 m. vasario 13 d. vykusioje darbuotojų konferencijoje, vadovaujantis DK 197 straipsnio 1 dalimi Taigi darbdavys neatsisakė pradėti kolektyvinių derybų, kaip tai nurodo ieÅ¡kovė, o nurodė, kad esant galiojančiai kolektyvinei sutarčiai visų darbuotojų atžvilgiu nėra pagrindo net reikalauti pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties ir jas vesti, nes kolektyvinės derybos jau yra įvykę ir pasiektas jų rezultatas – sudaryta kolektyvinė sutartis, galiojanti visiems UAB „Kauno autobusai“ darbuotojams, įskaitant ir ieÅ¡kovės kaip profesinės sÄ jungos narius.

Taigi, kolektyvinių derybų procedÅ«ra yra užbaigta. 2.3. IÅ¡ atskirojo skundo argumentų matyti, jog ieÅ¡kovas nori ginčyti jau sudarytos ir visiems galiojančios kolektyvinės sutarties sÄ lygas, jos teisėtumÄ , kas akivaizdžiai yra darbo ginčo dėl interesų objektas. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepatenkintas kolektyvinių derybų rezultatu, dėl to, kas susitarta kolektyvinėje sutartyje ir siekia derėtis dėl papildomų socialinių interesų ir profesinės sÄ jungos garantijų gavimo ir Å¡iÄ sutartį pakeisti.

Tai taip pat rodo, jog kilęs ginčas yra dėl intereso. 2.4. Darbdavio atsakymas nepradėti kolektyvinių derybų, nes jos jau yra įvykę ir kolektyvinė sutartis sudaryta, nėra atsisakymas dalyvauti kolektyvinėse derybose DK 188 straipsnio 6 dalies normos prasme (negali atsisakyti dalyvauti tame, kame jau dalyvavai), o ieÅ¡kinys nėra grindžiamas tuo, jog atsakovas nevykdo kolektyvinės sutarties ar jÄ vykdo netinkamai, taigi nėra pagrindo teigti, kad Å¡is ginčas keliamas dėl teisės. Nagrinėjamu atveju, kai jau yra galiojanti kolektyvinė sutartis, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovÄ derėtis ir sudaryti kolektyvinę sutartį, nes kolektyvinei sutarčiai kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai galioja sutarčių laisvės principas, reiÅ¡kiantis, jog Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; ir draudžiantis versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismui netgi įpareigojus atsakovÄ pradėti kolektyvines derybas, teismas negali užtikrinti, kad Å¡ios derybos duos rezultatÄ ir bus sudarytas kolektyvinis susitarimas ir tokiu bÅ«du apginta ieÅ¡kovo teisė bei teisėtas interesas. Jau ir dėl Å¡ių motyvų, ginčas negali bÅ«ti laikomas ginču dėl teisės, nes teismas tiesiog Å¡io ginčo neturi galimybės iÅ¡spręsti ir procesas dėl to bÅ«tų beprasmis. 2.5. DK nenumato, jog darbuotojui gali bÅ«ti taikomos dvi kolektyvinės sutartys – viena kolektyvinė sutartis, galiojantis visai įmonei (kaip ir aptariamu atveju), o kita – sudaryta su profesine sÄ junga, kuriai darbuotojas priklauso.

Toks dvigubas reguliavimas sukeltų dviprasmybes ir nestabilumÄ individualiuose darbo teisiniuose santykiuose. Taigi, galiojant kolektyvinei sutarčiai, taikomai visiems įmonės darbuotojams ir reguliuojančiai visų darbuotojų teises bei interesus, nėra pagrindo naujoms kolektyvinėms deryboms vien dėl to, kad galiojanti kolektyvinė sutartis netenkina pačios profesinės sÄ jungos interesų, kuri nedalyvavo kolektyvinėse derybose. Juo labiau, jog, kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo, ieÅ¡kovas akcentuoja ne darbuotojų, o savo kaip profesinės sÄ jungos, teises bei teisėtus interesus bei jų pažeidimÄ .

Tuo tarpu kolektyvinė sutartis pirmiausiai yra nukreipta į susitarimÄ dėl darbuotojų ekonominių bei socialinių interesų gerinimo, o ne profesinės sÄ jungos kaip atskiro ir savarankiÅ¡ko subjekto. IeÅ¡kovė turėjo visas galimybes inicijuoti kolektyvines derybas, kol nebuvo visos įmonės mastu galiojančios kolektyvinės sutarties ar prisijungti prie besiderančios kitos profesinės sÄ jungos ir siekti jungtinės profesinių sÄ jungų atstovybės sudarymo kolektyvinėms deryboms vesti. Atsakovei nėra aiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė Å¡ia savo teise nepasinaudojo ir dabar savo neveiklumo problemÄ siekia spręsti reikÅ¡damas ieÅ¡kinį atsakovei teisme.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovui nepradedant kolektyvinių derybų pagal DK 188 straipsnio 5 dalies normÄ , ginčas turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip kolektyvinis ginčas dėl teisės ar kolektyvinis ginčas dėl intereso (DK 213 straipsnio 4, 5 dalys).

9. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kurio pagrindinis reikalavimas yra įpareigoti atsakovę pradėti kolektyvines derybas su ieÅ¡kove remiantis DK 188 straipsnio 5 dalimi, kvalifikavo kaip kolektyvinį darbo ginÄÄ dėl interesų ir atsisakė priimti ieÅ¡kinį, konstatuodamas, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Nagrinėjamu atveju sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ dėl ieÅ¡kinio priimtinumo teisme klausimo, bÅ«tina tinkamai nustatyti paties kilusio ginčo pobÅ«dį pagal darbo teisės normas.

11. DK 213 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal ginčo objektÄ ir subjektus, dalyvaujančius darbo ginče, darbo ginčai skirstomi į:

1) darbo ginčus dėl teisės (individualūs darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės);

2) kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. Kolektyviniai darbo ginčai skirstomi į ginčus dėl teisės ir ginčus dėl interesų, kurių apibrėžimai pateikiami DK 213 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (DK 213 straipsnio 4 dalis). Kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso – nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, kylantis dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo (DK 213 straipsnio 5 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinyje keliamas reikalavimas dėl DK 188 straipsnio 5 dalies normos nevykdymo nepradedant kolektyvinių derybų, t. y. ieškinyje keliamas reikalavimas dėl konkrečios darbo teisės normos nevykdymo. DK 213 straipsnio 4 dalyje pateiktas kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės apibrėžimo klausimas yra formuluojamas alternatyviai, t.y. tiek kaip nesutarimas dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tiek kaip nesutarimas dėl abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl darbo teisės normų nevykdymo.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė visada gina tam tikrÄ teisėtÄ interesÄ , tačiau atribojant kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės ir kolektyvinius darbo ginčus dėl intereso reikia vertinti, ar ieÅ¡kinyje nurodoma pažeidžiama teisė yra numatyta DK, ar tokios teisės nustatymas ir yra ginčo dalykas. Siekiant tinkamai atriboti kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės nuo kolektyvinių darbo ginčų dėl intereso bÅ«tina atskleisti nesutarimo, kylančio iÅ¡ kolektyvinių darbo santykių, turinį, t.y. darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ nuo nesutarimo dėl Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo.

Å iuo atveju, ta aplinkybė, kad Å¡alia ieÅ¡kovės nurodomos konkrečios darbo teisės normos pažeidimo egzistuoja nesutarimai dėl Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ir prieÅ¡ingi interesai dėl kolektyvinių sutarčių skaičiaus įmonėje, negali bÅ«ti priežastis atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, kuriame keliamas darbo teisės normos, reglamentuojančios kolektyvinių derybų iniciavimo tvarkÄ , nevykdymo ar netinkamo vykdymo klausimas. Dėl Å¡ios priežasties atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodomi argumentai, susiję su atsakovės interesais dėl kolektyvinių santykių reglamentavimo įmonėje, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant ieÅ¡kinio priimtinumo teisme klausimÄ .

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , netinkamai nustatė darbo ginčo objektÄ , nepagrįstai kvalifikuodamas kilusį kolektyvinį darbo ginÄÄ dėl teisės kaip kolektyvinį darbo ginÄÄ dėl interesų, kuomet ieÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ DK normos pažeidimo (DK 213 straipsnio 4 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ pasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta DK 220 straipsnyje, t.y. ieÅ¡kovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ , kuri 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsakovei, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai (b. l. 10-14). Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė yra pasinaudojusi iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir turi teisę kreiptis į teismÄ , siekdama apginti pažeistas teises (DK 231 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir padaręs teisines iÅ¡vadas, sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, panaikinama ir ieÅ¡kovės Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl ieÅ¡kovės Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sÄ jungos ieÅ¡kinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Mindaugas Å imonis