2025-08-26 Nr. CB-4820-2-11-3-00532-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2879

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00532-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 6 d. paduotu atsakovės valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. (V. O.) ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriuo atsakovės VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymas „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ pripažintas neteisėtu bei pripažinta, kad ieškovas iš darbo atleistas teismo sprendimu; taip pat ieškovui iš atsakovės priteista 53 966,97 Eur VDU už vienerių metų priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d., 15 438,77 Eur kompensacija.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 5 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2025 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-1120/2025). Teismas, pripažindamas ieškovo atleidimą neproporcinga padarytam pažeidimui priemone, neįvertino bylos aplinkybių, kad ieškovas, užimdamas svarbias pareigas valstybinės reikšmės branduolinės energetikos objekte, nevertino kritiškai savo padarytų neteisėtų veiksmų, kurie visgi teismo buvo pripažinti šiurkščiais; taip pat neatsižvelgta į tai, kad ieškovas iš esmės pripažino neteisėtus veiksmus, nors ypatingas atsakovės statusas reikalauja tik nepriekaištingo teisės aktų laikymosi. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar atleidimas yra proporcinga priemonė pripažinus padarytus darbuotojo neteisėtus veiksmus šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, neatsižvelgė į teismų praktikos išaiškinimus bei specifinę šios bylos aplinkybę, kad darbdavys, būdamas ypatingas subjektas, veikiantis branduolinės energetikos srityje, privalo vadovautis aukščiau nurodytais teisės aktais, o teisės aktų nesilaikymas, kuriuos pažeidė ieškovas, gali turėti įtakos net tik atsakovės, bet ir valstybės saugumui. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovo atleidimą neteisėtu dėl to, kad atleidimas yra tariamai neproporcinga priemonė, pažeidė valstybės saugumo principą.

2. Nors apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo veiksmus, konstatavo, kad ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai yra pripažintini šiurkščiais, tačiau vis tiek priteisė maksimalią kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių, susijusių su tuo, kad ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai visgi buvo pripažinti šiurkščiais, o ieškovas, nors ir būdamas nesąžininga darbo santykių šalis, gavo maksimalią naudą jo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu. Tokia teismo išvada prieštarauja sąžiningumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti atsakovei valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“ (j. a. k. 255450080) 2025 m. liepos 16 d. už kasacinį skundą AB Swedbank banke mokėjimo nurodymo Nr. IAE-000017384 sumokėtą 1266 (vieną tūkstantį du šimtui šešiasdešimt šešis) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO58308.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė