Appeal dismissed; insufficient evidence of negligence at bankruptcy filing stage precludes director disqualification under Bankruptcy Law.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the State Tax Inspectorate's appeal against the first-instance court's refusal to disqualify a company director from holding office. The director argued that the company's long-term financial difficulties and failure to initiate bankruptcy proceedings constituted gross negligence warranting sanctions. The court held that the available information at the time of the decision was insufficient to prove the director's negligence or intentional misconduct, as these factors could only be determined during the ongoing bankruptcy proceedings. Consequently, the court ruled that the director's right to appeal remains intact for a separate civil liability claim based on new evidence gathered later.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalis. Sankcijos taikymas bankrutuojanÄios įmonÄs vadovui reikalauja akivaizdaus aplaidumo ar sÄ moningo netinkamo veiksmo nustatymo, o tai gali būti įrodyta tik bankroto proceso metu surinkus pakankamų duomenų.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
                                                         CivilinÄ byla Nr. e2-1230-381/2015; e2-1231-381/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00357-2015-8                                  Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsÄjo 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas ArtÅ«ras Driukas teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â VMI prie FM) atskiruosius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. nutarÄių uždarosios akcinÄs bendrovÄs (toliau â UAB) ,,Užupio koliažaiâ bankroto byloje (civilinÄ byla Nr. B2-4019-661/2015).
TeisÄjas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ VMI prie FM 2015 m. vasario 18 d. kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ dÄl UAB âUžupio koliažaiâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. PareiÅ¡kime dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo VMI prie FM Vilniaus apygardos teismo taip pat praÅ¡Ä UAB âUžupio koliažaiâ direktorei D. Ä. 5 metams apriboti teisÄ eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.
NurodÄ, kad D. Ä. apie itin sunkiÄ bendrovÄs finansinÄ situacijÄ Å¾inojo ilgÄ laikÄ , taÄiau jokių veiksmų, susijusių su bendrovÄs bankroto proceso iniciavimu nesiÄmÄ. II. Pirmosios instancijos teismo nutarÄių esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB âUžupio koliažaiâ iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrÄ UAB âRenivaâ. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi VMI prie FM praÅ¡ymÄ dÄl UAB âUžupio koliažaiâ įmonÄs vadovÄs D.
Ä. teisių apribojimo eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas atmetÄ. Teismas nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau â Ä®BÄ®) 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojanÄios (bankrutavusios) įmonÄs vadovo atžvilgiu taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonÄs vadovo aplaidumas (nerÅ«pestingumas) einant savo pareigas arba sÄ moningas jų netinkamas vykdymas, materializavÄsis įmonÄs veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide bei rÅ«pestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonÄs kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiÅ¡kia tiek tyÄiniu įmonÄs turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dÄl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti netinkamo įmonÄs valdymo pasekmÄje.
Sprendžiant dÄl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo bÅ«tina nepažeisti proporcingumo principo reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas nenustatÄ, kad proceso stadijoje, kurioje nutartis dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo dar nÄra įsiteisÄjusi, bÅ«tų pakankamai duomenų, įrodanÄių, kad atsakovo vadovÄ neužtikrino tinkamo įmonÄs turto valdymo, buhalterinÄs apskaitos tvarkymo. NurodÄ, kad bylos eigoje, pateikus įrodymus, klausimas dÄl UAB âUžupio koliažaiâ įmonÄs vadovÄs D.
Ä. teisių apribojimo eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas galÄs bÅ«ti svarstomas iÅ¡ naujo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai VMI prie FM 2015 m. balandžio 13 d. atskirajame skunde dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties dalies Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o perduoti bylÄ pakartotinai nagrinÄti pirmosios instancijos teismui dalyje dÄl VMI prie FM praÅ¡ymo UAB âUžupio koliažaiâ direktorei D. Ä. 5 metams apriboti teisÄ eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.
VMI prie FM 2015 m. balandžio 22 d. atskirajame skunde dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti VMI prie FM praÅ¡ymÄ atsakovo direktorei D. Ä. 5 metams apriboti teisÄ eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, praÅ¡o minÄtÄ nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį â patenkinti VMI prie FM praÅ¡ymÄ - UAB âUžupio koliažaiâ direktorei D. Ä. 5 metams apriboti teisÄ eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.
Atskirieji skundai iÅ¡ esmÄs grindžiami tokiais paÄiais argumentais:Ä®monÄs vadovo pareigos neapsiriboja vien tik įmonÄs tinkamo funkcionavimo ir jos veiklos teisÄtumo užtikrinimu. Be kita ko, jos apima ir pareigÄ rÅ«pintis, kad įmonei, kuri dÄl finansinių priežasÄių nepajÄgia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, bÅ«tų savalaikiai iÅ¡kelta bankroto byla. Å ios pareigos neįvykdymas yra vienas iÅ¡ alternatyvių pagrindų taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ â apriboti teisÄ nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, t. y.
Å¡ios normos taikymui užtenka įrodyti, jog vadovas, turÄdamas pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, jos neįvykdÄ. UAB âUžupio koliažaiâ vadovÄ D. Ä. pažeidÄ Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, t. y. nesikreipÄ Ä¯ teismÄ dÄl bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo, nors žinojo, kad įmonÄje nÄra realizuotino turto ir dÄl to kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti. Tai, kad bendrovÄ negali atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina 2015 m. vasario 2 d. antstolÄs pateiktas iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0068/12/01108 pagal VMI prie FM 2012 m. gegužÄs 16 d. sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinÄ nepriemokÄ iÅ¡ atsakovo.
DirektorÄ juridinių asmenų registrui nuo 2011 metų nÄra pateikusi finansinÄs atskaitomybÄs dokumentų, o 2009 ir 2010 metų finansinÄs atskaitomybÄs dokumentai rodo, kad jau tuomet įmonÄ atitiko nemokumo kriterijus â įmonÄs pradelsi įsipareigojimai virÅ¡ijo pusÄ Ä¯ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertÄs, todÄl D. Ä. jau 2009 metais turÄjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kÄlimo. Ä®monÄs vadovÄs nerÅ«pestingumÄ ir aplaidų vadovavimÄ bendrovei patvirtina ir tai, kad VMI prie FM inicijavus bankroto procedÅ«rÄ bendrovÄs direktorÄ nepateikÄ nei atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , nei Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų dokumentų.
Nurodytos aplinkybÄs (bendrovÄs vadovÄs veiksmai (neveikimas)) paneigia pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties argumentÄ , kad byloje nÄra pakankamai duomenų nustatyti D. Ä. netinkamÄ vadovavimÄ , t. y. teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 13 d. nutartį, nepakankamai įsigilino į VMI prie FM pateiktus dokumentus, o tai lÄmÄ neteisÄtos nutarties priÄmimÄ . Atsiliepimo (-ų) į atskiruosius skundus negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarÄių negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 str.). IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad VMI prie FM 2015 m. vasario 18 d. kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ dÄl UAB âUžupio koliažaiâ (toliau â atsakovas) bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, kuriuo praÅ¡Ä iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ ir atsakovo direktorei D.
Ä. 5 metams apriboti teisÄ eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB âUžupio koliažaiâ iÅ¡kÄlÄ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrÄ UAB âRenivaâ, taÄiau minÄtoje nutartyje nieko nepasisakÄ dÄl VMI prie FM procesinio reikalavimo â teisÄs eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo atsakovo vadovei D.
Ä.. DÄl to VMI prie FM 2015 m. balandžio 13 d. pateikÄ atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, kurioje nebuvo pasisakyta dÄl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalies numatytos sankcijos taikymo atsakovo direktorei D. Ä.. Lietuvos teismo informacinÄs sistemos âLitekoâ duomenimis teismas VMI prie FM atskirÄ jį skundÄ priÄmÄ 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi VMI prie FM praÅ¡ymÄ dÄl UAB âUžupio koliažaiâ įmonÄs vadovÄs D.
Ä. teisių apribojimo eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas atmetÄ. DÄl Å¡ios nutarties VMI prie FM taip pat pateikÄ atskirÄ jį skundÄ .Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad VMI prie FM atskirieji skundai kildinami tuo paÄiu pagrindu (dÄl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo BUAB âUžupio koliažaiâ direktorei D. Ä.) ir grindžiami iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kais argumentais, taip pat vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis) apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu tikslinga abu atskiruosius skundus nagrinÄti kartu.
DÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties Apeliacinis procesas pagal atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties nutrauktinas CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiami neįsiteisÄjÄ pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymÄ galintis bÅ«ti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas.
Jei Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kÄja nagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Å ios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinÄjimui (CPK 338 straipsnis).Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, Vilniaus apygardos teismas VMI prie FM pareiÅ¡kime dÄl UAB âUžupio koliažaiâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimo nurodytus reikalavimus (pirma, iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ ; antra, įmonÄs vadovei D. Ä. 5 metams apriboti teisÄ eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu) iÅ¡sprendÄ atskiromis nutartimis â 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, o 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi â atsisakyta atsakovo vadovei taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ .
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nei CPK, nei Ä®BÄ® nÄra įtvirtinto draudimo atskirus procesinius klausimus byloje iÅ¡sprÄsti atskiromis nutartimis, t. y. Vilniaus apygardos teismas nepažeidÄ proceso teisÄs normų, priimdamas atskiras nutartis dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo įmonÄs vadovui. Kita vertus, teismas apskritai neprivalÄjo procesinio praÅ¡ymo dÄl teisinÄs sankcijos įmonÄs vadovei taikymo pagrindo iÅ¡sprÄsti bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo stadijoje ar tuoj po bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo, jeigu Å¡io klausimo sprendimui nebuvo surinkta pakankamai duomenų, o turÄjo procesinÄ galimybÄ Å¡io klausimo nagrinÄjimÄ atidÄti iki bus iÅ¡aiÅ¡kintos reikÅ¡mingos Å¡iam klausimui sprÄsti aplinkybÄs.Vilniaus apygardos teismui 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi iÅ¡sprendus pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ dÄl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo atsakovo vadovei bei VMI prie FM Å¡iÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundus apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal VMI prie FM 2015 m. balandžio 13 d. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties dalies nutrauktinas, nesant apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis).
DÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties Atskirasis skundas dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties netenkintinas NagrinÄjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovo direktorei taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ sankcijÄ , teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas.ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinÄjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai.
Ä®monių bankroto procesÄ Â reglamentuoja Ä®BÄ®, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonÄs bankroto procedÅ«ras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms.              Šioje byloje keliamas klausimas dÄl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo pagrindų buvimo nagrinÄjamoje situacijoje. Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisÄ nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.
Nurodyta sankcija juridinio asmens vadovui gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad jis:
1) laiku nepateikÄ pareiÅ¡kimo dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo; ir (ar) 2) po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monei įsiteisÄjimo neperdavÄ bankroto administratoriui įmonÄs turto ir (ar) dokumentų; ir (ar) 3) vengÄ pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdÄ procedÅ«roms. Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo argumentų, VMI prie FM atsakovo direktorei Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ praÅ¡o taikyti už pareigos kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo nevykdymo.
             Apeliantas teisingai nurodo, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymui užtenka įrodyti, jog vadovas, turÄdamas pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, jos neįvykdÄ. TaÄiau Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo praktikoje pripažįstama, jog pagal savo paskirtį (tikslÄ ) juridinio asmens vadovo teisÄs eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežÄiausia vadovui taikoma sankcija, turÄtų bÅ«ti taikomas iÅ¡imtiniais atvejais.
Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojanÄios (bankrutavusios) įmonÄs vadovo atžvilgiu taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonÄs vadovo aplaidumas (nerÅ«pestingumas) einant savo pareigas ar sÄ moningas jų netinkamas vykdymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad aptariamu juridinio asmens vadovo teisių apribojimu siekiama ne tik atgrasyti nuo pažeidimų darymo, skatinti aukÅ¡Äiausių sÄ Å¾iningumo bei atsakomybÄs standartų diegimÄ verslo valdyme, bet ir užtikrinti bankroto procedÅ«rų efektyvumÄ bei operatyvumÄ .
Kita vertus, sprendžiant Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus, privalu iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymÄ si ir verslo (Å«kinÄs-komercinÄs veiklos) laisvÄs ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų. DÄl to, kaip jau pasisakyta pirmiau, asmens teisÄ eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu negali bÅ«ti apribota vien tik dÄl formalių priežasÄių.
Ar padaryti pažeidimai yra formalÅ«s, ar ne, nustatinÄjama kvalifikuojant konkretaus ginÄo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužÄs 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-1057-196/2015). Tai reiÅ¡kia, jog nors ex lege praÅ¡ymas įmonÄs vadovui taikyti minÄtÄ sankcijÄ nÄra ribojamas laike, t. y. toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti paduotas bet kurioje bankroto bylos nagrinÄjimo stadijoje, taÄiau tinkamam Å¡io klausimo iÅ¡nagrinÄjimui bÅ«tina turÄti (pateikti) pakankamai įrodymų, pagrindžianÄių Å¡ios sankcijos įmonÄs vadovui taikymo pagrindÄ .
Taigi, tokį praÅ¡ymÄ taikyti įmonÄs vadovui teisinÄ sankcijÄ ir apriboti jo teises iÅ¡nagrinÄti bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo stadijoje paprastai nÄra galimybÄs. TodÄl, atsižvelgiant į civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principų reikalavimus (CPK 7 straipsnis), suinteresuotieji asmenys tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus turÄtų reikÅ¡ti bankroto procedÅ«rų įmonei iÅ¡keltoje bankroto byloje vykdymo (bankroto bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs) metu. Jeigu praÅ¡ymas apriboti asmeniui teisÄ eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu visgi pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinyje dÄl bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo ir klausimo teisingam iÅ¡nagrinÄjimui Å¡ioje stadijoje nepakanka duomenų, teismas motyvuota nutartimi turÄtų jo sprendimÄ atidÄti vÄlesnei bankroto procedÅ«rų vykdymo stadijai ir tokia nutartis ar jos dalis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnis).             BÅ«tent dÄl įrodymų bankroto bylos iÅ¡kÄlimo stadijoje nepakankamumo Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakÄ tenkinti VMI prie FM praÅ¡ymÄ dÄl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo atsakovo direktorei, nurodant, kad esant neįsiteisÄjusiai nutarÄiai dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo (nutartis įsiteisÄjo 2015 m. balandžio 17 d.) nÄra pakankamai duomenų, įrodanÄių, kad atsakovo vadovÄ neužtikrino tinkamo įmonÄs turto valdymo, buhalterinÄs apskaitos tvarkymo.
Kadangi apeliacinÄs instancijos teismas tikrina neįsiteisÄjusių pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų ir nutarÄių pagrįstumÄ ir teisÄtumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), o pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinÄs instancijos teismui sprendžiant dÄl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos (ne)taikymo, pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas vertinamas pagal 2015 m. balandžio 13 d. buvusiÄ faktinÄ situacijÄ .
Atsižvelgdamas į ankstesnius argumentus, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priÄmimo metu sudÄtinga nustatyti ir surinkti pakankamai duomenų, pagrindžianÄių įmonÄs vadovÄs netinkamÄ veikimÄ , juolab, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymui reikalinga turÄti pagrįstų įrodymų, patvirtinanÄių sÄ moningÄ , akivaizdų įmonÄs vadovo aplaidumÄ (nerÅ«pestingumÄ ) einant savo pareigas.
Kaip ir kiekvienos kitos teisinÄs atsakomybÄs taikymo atveju, Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje numatytai sankcijai taikyti be neteisÄto veikimo (neveikimo) yra bÅ«tina nustatyti ir atsakomybÄs subjekto kaltÄ. Be to, bendrieji teisÄs į sÄ Å¾iningÄ , tinkamÄ procesÄ principai (teisÄs bÅ«ti iÅ¡klausytam, rungimosi ir kt.) reikalauja, kad klausimas dÄl teisinÄs atsakomybÄs tam tikram subjektui taikymo ir jo civilinių teisių apribojimo neturÄtų bÅ«ti sprendžiamas neiÅ¡klausius atsakomybÄn traukiamo asmens.
             ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad bankroto procesas sÄ lyginai skirstomas į civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo stadijÄ , pasirengimo svarstyti klausimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo stadijÄ , bankroto bylos iÅ¡kÄlimo stadijÄ , bankroto bylos nagrinÄjimo stadijÄ , bankrutavusios įmonÄs likvidavimo stadijÄ . Kiekviena iÅ¡ Å¡ių stadijų turi tik jai bÅ«dingus tikslus ir paskirtį, užtikrinanÄius sklandų, nuoseklų ir operatyvų bankroto bylos nagrinÄjimÄ .
MinÄta, kad VMI prie FM praÅ¡ymÄ dÄl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo Vilniaus apygardos teismui pateikÄ kartu su praÅ¡ymu dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, kuris iÅ¡sprÄstas skundžiama 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi, t. y. dar neįsiteisÄjus nutarÄiai dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. Bankroto bylos iÅ¡kÄlimo stadijos paskirtis â įvertinti, ar įmonÄ atitinka Ä®BÄ® 10 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 7 dalyje numatytus pagrindus. NagrinÄjamoje situacijoje VMI prie FM pareiÅ¡kimu praÅ¡Ä atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ nemokumo (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas) pagrindu, kuris nustatomas iÅ¡analizavus įmonÄs finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonÄs pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonÄs turto verte bei įmonÄs Å«kinÄs komercinÄs veiklos rezultatai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b.
Nr. e2-1330-178/2015). Taigi, sprendžiant dÄl įmonÄs bankroto bylos iÅ¡kÄlimo nemokumo pagrindu, teismas vertina tik įmonÄs finansinius dokumentus, registrų duomenis ir kitus prieinamus Å¡altinius, iÅ¡ kurių galima sprÄsti apie įmonÄs finansinÄ padÄtį, taÄiau neanalizuoja ir nesiaiÅ¡kina priežasÄių, privedusių įmonÄ prie bankroto, nevertina įmonÄs vadovo veiksmų (neveikimo), nesprendžia dÄl tyÄinio bankroto požymių egzistavimo ir kt., t. y. Å¡ie veiksmai atliekami nuosekliai einanÄioje kitoje bankroto bylos nagrinÄjimo stadijoje, įsiteisÄjus nutarÄiai dÄl bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo.
Padariniai, atsirandantys įsiteisÄjus nutarÄiai dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, įtvirtinti Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 punkte, be to, tik įsiteisÄjus nutarÄiai dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, teismo paskirtas administratorius įgyja atitinkamas teises ir pareigas pagal Ä®BÄ®, tarp jų ir pareigÄ ne vÄliau kaip per 6 mÄnesius nuo dokumentų apie įmonÄs sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrinti įmonÄs sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mÄnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo dienos, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal įmonÄs buveinÄs vietÄ dÄl sandorių, prieÅ¡ingų įmonÄs veiklos tikslams ir (ar) galÄjusių turÄti įtakos tam, kad įmonÄ negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojanÄiais, taip pat padarÄs prielaidÄ , kad yra tyÄinio bankroto požymių - kreiptis į bankroto bylÄ nagrinÄjantį teismÄ dÄl bankroto pripažinimo tyÄiniu (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Taigi, tik bankroto bylos nagrinÄjimo (bet ne jos iÅ¡kÄlimo) stadijoje, kai bankroto administratorius pradeda vykdyti jam Ä®BÄ® pavestas funkcijas, paprastai paaiÅ¡kÄja bankroto kilimo priežastys, įmonÄs nemokumo atsiradimo momentas ir sÄ lygos, tyÄinio bankroto atvejai ir kt., leidžiantys daryti pagrįstas prielaidas dÄl bankrutuojanÄios įmonÄs vadovo netinkamo/tinkamo veikimo bei fiduaciarinių pareigų atlikimo bendrovei ir jos kreditoriams tinkamumo.              VMI prie FM teismo praÅ¡o Ä®BÄ® įtvirtintÄ sankcijÄ atsakovo vadovei taikyti už Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimÄ , t. y. nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo.
VMI prie FM nurodo, kad įmonÄ dar 2009 metais atitiko Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo požymius, įmonÄs vadovÄ tai žinojo, todÄl turÄjo pareigÄ kreiptis teismÄ dÄl bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo. Savo pozicijÄ VMI prie FM grindžia 2009 ir 2010 metų įmonÄs balansais, iÅ¡ kurių, pasak VMI, matyti, kad jau tada įmonÄs įsipareigojimai virÅ¡ijo pusÄ Ä¯ balanso įraÅ¡yto turto vertÄs.             ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bankroto bylÄ atsakovui iÅ¡kÄlÄ atsižvelgus į faktinÄ (2015 m. balandžio 7 d.) situacijÄ , t. y.
įvertinus visus tai dienai prieinamus duomenis apie įmonÄs finansinÄ padÄtį, sprendžiant, ar egzistuoja Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti nemokumo, kaip vieno iÅ¡ pagrindų įmonei kelti bankroto bylÄ , požymiai. SprÄsti, ar vadovei kilo pareiga anksÄiau kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, reikalinga turÄti pakankamai įrodymų, pagrindžianÄių įmonÄs nemokumo bÅ«senÄ ankstesnei, nei bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, datai. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu vien tik įmonÄs balansai už 2009 ir 2010 metus nesudaro pagrindo sprÄsti, kad įmonÄ iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo atitiko nemokios įmonÄs bÅ«senÄ ir vadovei kilo pareiga kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo.
Pagal įmonÄs balansÄ nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įmonÄ turÄjo turto už 56 287 Lt, o per vienerius metus mokÄtinų skolų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 42 867 Lt. Pagal Ä®monÄs balansÄ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įmonÄ turÄjo turto už 105 107 Lt , o įsipareigojimų už 91 980 Lt. ApeliacinÄs instancijos teismas pabrÄžia, kad vertinant įmonÄs (ne)mokumÄ svarbu nustatyti įmonÄs pradelstų įsipareigojimų santykį su įmonÄs realia turto verte, todÄl neturint duomenų apie įmonÄs pradelstus įsipareigojimus (kreditorių sÄ raÅ¡o su prievolių įvykdymo terminais), negalima daryti iÅ¡vados, kad visa balanso skiltyje âPer vienerius metus mokÄtinos sumos ir įsipareigojimaiâ įraÅ¡yta suma laikytina įmonÄs pradelstais įsipareigojimais.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties priÄmimo metu iÅ¡ turimų duomenų nebuvo galima sprÄsti, kad įmonÄ jau seniau atitiko nemokumo kriterijus, o įmonÄs vadovÄ turÄjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. NenustaÄius nurodytos vadovÄs pareigos, nÄra ir Ä®BĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo, o kartu ir pagrindo taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ . Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir byloje esantis antstolÄs D.
P. pateiktas 2015 m. vasario 2 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas, priimtas vykdant VMI prie FM 2015 m. gegužÄs 16 d. sprendimÄ Nr. (23.17-08)-320-25278 dÄl mokestinÄs nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo.             ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, kiti VMI prie FM atskirajame skunde nurodyti argumentai (finansinÄs atskaitomybÄs dokumentų nepateikimas VÄ® âRegistrų centrasâ, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo bei Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų nepateikimas) skundžiamos nutarties priÄmimo dienÄ (2015 m. balandžio 13 d.) taip pat negalÄjo bÅ«ti laikomi pakankamais įrodymais, suteikianÄiais pagrindÄ Ä¯monÄs vadovei taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ sankcijÄ .              Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonÄs bankroto bylos iÅ¡kÄlimo stadijoje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžianÄių akivaizdų įmonÄs vadovÄs aplaidumÄ (nerÅ«pestingumÄ ) einant savo pareigas ar sÄ moningÄ jų netinkamÄ vykdymÄ .
Skundžiamos nutarties priÄmimo metu pateikta (surinkta) informacija neleido daryti iÅ¡vadų, dÄl kokių priežasÄių ir kokiu metu įmonÄ susidÅ«rÄ su finansiniais sunkumais, ar tai buvo tyÄinis vadovo veikimas (neveikimas), sÄ moningas įmonÄs privedimas prie bankroto, ar nepasisekusi verslo rizika, ar kt. Å ie veiksniai, sÄ lygojÄ Ä¯monÄs bankrotÄ , gali paaiÅ¡kÄti tik įmonÄs bankroto proceso metu, bankroto administratoriui pradÄjus vykdyti Ä®BÄ® pavestas funkcijas. PažymÄtina, kad, kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, atsisakymas taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ Ä¯monÄs vadovui, neužkerta kelio apeliantui su nauju praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ ir, pateikus įrodymus, pagrindžianÄius vadovÄs netinkamÄ elgesį, praÅ¡yti taikyti minÄtÄ sankcijÄ .
Be to, teismų praktikoje pažymima, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybÄs rūšių, gali kilti civilinÄ deliktinÄ atsakomybÄ. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonÄs administracijos vadovui civilinÄ atsakomybÄ, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, be kitų, ir neteisÄtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismÄ dÄl bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo nevykdymas yra neteisÄtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monÄs administracijos vadovui gali kilti deliktinÄ atsakomybÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis c. b.
Nr. 3K-3-344/2014). Taigi, bankroto proceso metu surinkus pakankamai įrodymų apie atsakovo vadovÄs netinkamÄ veikimÄ (neveikimÄ ), lÄmusį nuostolių atsiradimÄ , galimas reikalavimas dÄl žalos atlyginimo, įrodžius visas įmonÄs vadovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Apeliacinį procesÄ , pradÄtÄ pagal pareiÅ¡kÄjo ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, nutraukti.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .
TeisÄjasArtÅ«ras Driukas