2021-09-01 Nr. AB-17097-3-61-3-00052-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-452-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00052-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.8; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „BNS“, uždarajai akcinei bendrovei „15min“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių apskrities televizija“, uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių kraštas“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo žinios“, uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“, uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, uždarajai akcinei bendrovei „All Media Lithuania“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (SK-133/2020)SPR-213 (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I2-1768-811/2021 pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Tarnybai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu (paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą) .

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 50 straipsnio 18 dalį, žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, neteisingai nurodė Sprendimo gavimo datą ir nuslėpė, jog 2020 m. gruodžio 3 d. patvirtino atsakovui apie Sprendimo gavimą. Įvertinęs bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, teismas nusprendė, jog paskutinė diena skundui dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paštu išsiųsti buvo 2021 m. sausio 2 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2021 m. sausio 6 d., praleisdamas Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 18 dalyje įtvirtintą Sprendimo apskundimo terminą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas atsakovo atsiliepimą gavo 2021 m. vasario 5 d., konstatavo, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise patikslinti skundą, nurodyti termino praleidimo priežastis, prašyti terminą skundui paduoti atnaujinti, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Todėl paaiškėjus aplinkybei, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytą terminą, o pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, skundžiama nutartimi administracinę bylą nutraukė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) tuo atveju, jeigu pareiškėjo pirmasis skundo reikalavimas nebūtų patenkinamas – panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti teismui termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė remdamasis argumentu, kad atsakovas pareiškėjui skundžiamą sprendimą išsiuntė 2020 m. gruodžio 3 d., o apie šio laiško gavimą pareiškėjas patvirtino elektroniniu paštu. Tačiau pareiškėjo teigimu, nepaisant to, kad skundžiamas sprendimas buvo pareiškėjui išsiųstas 2020 m. gruodžio 3 d., toks sprendimas neatitiko jam keliamų reikalavimų, nes nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nevertino šio Sprendimo kaip oficialaus ir tinkamai pareiškėjui įteikto sprendimo ir skaičiavo skundo padavimo terminą nuo faktinio sprendimo gavimo pašto siunta dienos- 2021 m. gruodžio 7 d.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė paskutinę termino dieną skundui paduoti. Nors formaliai, atsižvelgiant į Sprendimo gavimo elektroniniu paštu dieną, terminas suėjo 2021 m. sausio 2 d., tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ši diena buvo nedarbo diena, todėl paskutinė termino diena šiuo atveju laikoma 2021 m. sausio 4 d. Pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė yra reikšminga, kadangi skundas teismui buvo paduotas 2021 m. sausio 6 d., taigi terminas buvo praleistas nežymiai, t. y. 2 darbo dienomis.

Pareiškėjas pažymi, kad jis nelaikė skundo teismui padavimo termino praleistu, kadangi teismas jo skundą priėmė nagrinėti, išsiuntė jo kopijas proceso dalyviams, todėl pareiškėjui nekilo abejonių dėl skundo padavimo tinkamumo, t. y. pareiškėjas nematė pagrindų prašymo dėl termino atnaujinimo teismui padavimo. Pareiškėjas teigia, jog neturi teisinio išsilavinimo, skundą padavė savarankiškai, nesinaudodamas teisine pagalba, todėl jam nebuvo žinoma, kad gavęs atsakovo atsiliepimą, jis privalėjo raštu patikslinti skundą. Atsižvelgęs į tai, jog jis ir atsakovas byloje yra oponuojančios šalys, turinčios skirtingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus vertino kaip nuomonę, o ne poziciją, kuri teismui turės įtakos ir nulems procesinę bylos baigtį.

Pareiškėjo tvirtinimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pats atsakovas neužtikrino tinkamo Sprendimo įteikimo pareiškėjui laiku ir to nekontroliavo, nes tik pareiškėjo iniciatyva buvo gautas Sprendimas. Teismas, be kita ko, turėjo įvertinti ir laikotarpį, per kurį nuo apelianto pareiškimo atsakovui gavimo momento, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Todėl pareiškėjo įsitikinimu, teismas, vertindamas, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti, ir matydamas procesinę kliūtį tolimesniam bylos nagrinėjimui, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, turėjo pasiūlyti pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, o ne nutraukti procesą tokiu būdu užkertant pareiškėjui kelią ginti galbūt jo pažeistas teises.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo teigimu, pareiškėjui Tarnybos elektroniniu paštu išsiųstas Sprendimas yra oficialus dokumentas, pasirašytas fiziniu Žurnalistų etikos inspektoriaus parašu.

Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise tikslinti skundą, nurodyti termino praleidimo priežastis bei prašyti praleistą terminą atnaujinti. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl teisinio nepatyrimo, nemokėjimo tinkamai kvalifikuoti apskundimo termino pradžią, negali būti vertintini objektyviomis, termino skundui paduoti praleidimo priežastimis. Pareiškėjas, suprasdamas, jog nėra teisiškai išprusęs, atsakovo nuomone, turėjo visas galimybes kreiptis profesionalios teisinės pagalbos, tačiau elgėsi nesąžiningai ir klaidino teismą, nurodydamas neteisingą Sprendimo gavimo datą. Taigi, atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą, nes pareiškėjas ne tik sąmoningai nuslėpė Sprendimo iš atsakovo gavimo datą, bet ir neprašė praleisto termino atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo žinios“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad atsakovas neužtikrino tinkamo Sprendimo įteikimo kontrolės ir, kad teismas to neįvertino. Pažymi, kad atsakovas du kartus siuntė Sprendimą elektroniniu paštu, kuriuo pareiškėjas buvo pasiekiamas dar skundo nagrinėjimo metu, ir papildomai registruotu paštu. Taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė patikslinti skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

UAB „15min“ nurodo, jog pareiškėjas nepagrįstai pats pasirinko Sprendimo įteikimo būdą laikyti netinkamu ir nuo kurio momento skaičiuoti skundo padavimo pirmosios instancijos teismui terminą, nors ši informacija buvo aiškiai nurodyta Sprendime. Pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųsta oficialaus Sprendimo, pasirašyto Žurnalistų etikos inspektoriaus parašu, kopija. Taigi jo nuomone, terminas pareiškėjui paduoti skundą baigėsi 2020 m. gruodžio 18 d. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, terminas praleistas išimtinai tik dėl pareiškėjo neveikimo, nes jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir delsė Sprendimą apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl būtent dėl tokio pareiškėjo elgesio pagrįstai buvo nutraukta administracinė byla. Nors pareiškėjas teigia, kad jis terminą skundui paduoti praleido vos 2 darbo dienomis, tačiau net ir nežymus termino praleidimas savaime nėra laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, todėl šiuo atveju negalima pripažinti, kad byla buvo nutraukta išimtinai tik dėl formalių priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BNS“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. UAB „BNS“ atsiliepimas yra grindžiamas iš esmės analogiško pobūdžio argumentais, išdėstytais UAB „15min“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria nutarta administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Pabrėžtina, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laikotarpį bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad Tarnyba 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti pareiškėjo skundą dėl atitinkamose publikacijose paskelbtos informacijos, susijusios su pareiškėjui pareikštais įtarimais dėl papirkimo, nepagrįstu. Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2020 m. lapkričio 18 d. elektroniniu paštu. Apie Sprendimo projekto paruošimą bei, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas užtruks ilgiau, o Sprendimas bus išsiųstas jam vėliausiai kitą savaitę pareiškėjas buvo informuotas Tarnybos atstovės 2020 m. lapkričio 12 d. elektroniniu laišku. Pareiškėjas, nesulaukęs Sprendimo, 2020 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Tarnybos atstovę, prašydamas suteikti jam informaciją dėl Sprendimo išsiuntimo. Tarnybos atstovė, atsakydama į pareiškėjo paklausimą, 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniame laiške nurodė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 18 d., tačiau pareiškėjas Tarnybos atstovei nurodė, kad negavo jokio Sprendimo, prašydamas pakartotinai jį išsiųsti elektroniniu ir registruotu paštu. Iš pareiškėjo ir Tarnybos atstovės 2020 m. gruodžio 3 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad Tarnyba pareiškėjui 2020 m. gruodžio 3 d. pakartotinai išsiuntė Sprendimą su jį lydinčiuoju raštu. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 3 d. patvirtino Sprendimo gavimą, o 2020 m. gruodžio 7 d. Sprendimą gavo ir paštu. Dėl šio Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 6 d.

Pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nustatė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 7 d., todėl paskutine termino skundui paduoti diena laikė 2021 m. sausio 6 d. Teismas, iš pareiškėjo teismui paštu siųsto skundo voko spaudo nustatė, kad skundą pareiškėjas išsiuntė 2021 m. sausio 6 d., todėl nusprendė, kad pareiškėjas termino skundui paduoti nepraleido. Tačiau teismui gavus atsakovo atsiliepimą paaiškėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, neteisingai nurodė Sprendimo gavimo datą ir nuslėpė, jog 2020 m. gruodžio 3 d. patvirtino atsakovui apie Sprendimo gavimą. Atsižvelgęs į tai, teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad paskutinė diena skundui paduoti buvo 2021 m. sausio 2 d., tačiau kadangi pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2021 m. sausio 6 d., t. y. praleidęs Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą terminą, nusprendė nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo padavimo termino eigos pradžia nagrinėjamu atveju turėtų būti skaičiuojama nuo 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. nuo tos dienos, kai pareiškėjas patvirtino, kad gavo Sprendimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų apie priimtą Sprendimą žinojęs anksčiau nustatyto termino, byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskutine skundo padavimo diena laikė 2021 m. sausio 2 d., kuri buvo nedarbo diena, teisėjų kolegija patikslina, jog paskutinė diena skundui paduoti šiuo atveju buvo 2021 m. sausio 4 d., tačiau net ir įvertinus šią aplinkybę, pareiškėjas vis tiek skundą teismui padavė praleisdamas Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą terminą, nes jį, kaip jau minėta, teismui išsiuntė 2021 m. sausio 6 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia dviem argumentais, jog: 1) elektroniniu paštu atsiųsto Sprendimo nevertino kaip oficialaus ir tinkamo Sprendimo įteikimo būdo; 2) byla buvo nutraukta dėl formalių priežasčių, t. y. procesinis terminas skundui paduoti buvo praleistas vos 2 darbo dienomis.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktuose. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017).

Svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, ir kurių jis nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutinka su jomis. Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatė, kad pareiškėjui buvo išsiųsta oficialaus Sprendimo, pasirašyto Žurnalistų etikos inspektoriaus parašu, kopija. Sprendimas buvo išsiųstas oficialiu Tarnybos elektroniniu paštu. Tai, kad pareiškėjui Sprendimo įteikimo būdas pasirodė netinkamu, nereiškia, jog toks Sprendimo įteikimo būdas iš tikrųjų yra netinkamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje išdėstyti motyvai kaip tik patvirtina, jog pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamu Sprendimo įteikimu pareiškėjui, yra subjektyvaus pobūdžio, todėl laikomi nepagrįstais ir atmestini.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai (2 darbo dienomis), o byla nutraukta dėl formalių priežasčių, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, 2021 m. vasario 5 d., gavęs Tarnybos atsiliepimą į skundą, turėjo teisę ir galimybę, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi patikslinti skundą, nurodyti termino praleidimo priežastis bei prašyti teismo terminą atnaujinti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi šioje nutartyje išdėstyta pareiškėjo procesinių veiksmų eiga tik patvirtina, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido išimtinai tik dėl savo neveikimo, t. y. nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų ir delsdamas Sprendimą apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo elgesys (neveikimas) pagrįstai lėmė administracinės bylos nutraukimą ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte numatytu pagrindu. Dėl pareiškėjo argumento, kad terminas buvo praleistas nežymiai, t. y. 2 darbo dienomis, o byla nutraukta dėl formalių priežasčių, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog net ir nežymus termino praleidimas bet kuriuo atveju savaime nėra laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-520/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos nagrinėjimą atsižvelgė ne tik į praleisto termino trukmę, bet ir į kitas bylai reikšmingas aplinkybes, įtakojusias tokią administracinės bylos procesinę baigtį. Teismas ne tik įvertino tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, bet taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo procesiškai nesąžiningas, t. y. piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, nuslėpdamas su Sprendimo įteikimu pareiškėjui susijusias aplinkybes, o gavęs atsakovo atsiliepimą nepasinaudojo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise patikslinti skundą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste nėra mažiau reikšmingos už praleisto termino trukmę. Be to, pažodžiui įvertinus ABTĮ 103 straipsnio 8 punktą, matyti, kad byla nutraukiama tuo atveju, kai patenkinamos šios sąlygos: 1) paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą; 2) pareiškėjas neprašo termino atnaujinti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte įtvirtintos sąlygos, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „15min“ ir UAB „BNS“ prašo teismo priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, jų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepriteisia.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Verslo žinios“ taip pat prašė teismo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, jog patyrė 360 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio procesinių dokumentų surašymą, o yra ženkliai mažesnė, nelaikytina pernelyg didelė ar neproporcinga, todėl priteistina iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. M. trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Verslo žinios“ 360 (tris šimtus šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė