2018-01-04 Nr. CB-82-2-06-3-02986-2015-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-28-1075/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02986-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo V. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sklypų sodininkų bendrijoje savininkų pareigas savo lėšomis prisidėti prie sodininkų bendrijos infrastruktūros sukūrimo, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė SB „Tauras“ prašė teismo iš atsakovės V. S. priteisti 9476,37 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini), šie sklypai yra ieškovės SB „Tauras“ teritorijoje. Ieškovės nariai 2008 m. gegužės 31 d. susirinkime priėmė sprendimą paskelbti bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo konkursą ieškovės valdomoje teritorijoje. Konkursą laimėjo UAB „Techsis“, 2009 m. gegužės 15 d. pasirašyta statybos rangos sutartis, rangos sutarties kaina – 4 184 040 Lt (1 211 781,70 Eur). Už rangos darbus pagal sutartį sumokėta 3 066 157,14 Lt (888 020,49 Eur). 2011 m. birželio 18 d. ieškovės narių susirinkime patvirtintas 13 000 Lt (3765,06 Eur) mokestis ne bendrijos nariams, turintiems vieną sklypą, už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybą, o turintiems nuosavybės teisę į du ir daugiau sklypų, patvirtinta mokėti po 9860 Lt (2855,65 Eur), jeigu jiems nebereikės vesti įvadų iki sklypų. 2011 m. birželio 18 d. susirinkime taip pat priimtas sprendimas iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už nuotekų ir vandentiekio tinklus visos 13 000 Lt sumos iki galutinio termino 2011 m. rugsėjo 15 d., lėšas išieškoti teismine tvarka. Ieškovė teigė, kad atsakovės skolą sudaro 13 000 Lt (3765,06 Eur) už vieną sklypą bei už du sklypus po 9860 Lt (2855,65 Eur), iš viso 32 720 Lt (9476,37 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra trijų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkė. Šie trys sklypai sujungti į vieną nuo 2013 m. gruodžio 31 d., jam priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra SB „Tauras“ narė.

6. Sodininkų bendrijos nariai 2008 m. gegužės 31 d. susirinkime priėmė sprendimą paskelbti bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo konkursą ieškovės valdomoje teritorijoje. Konkursą laimėjo UAB „Techsis“, 2009 m. gegužės 15 d. pasirašyta statybos rangos sutartis, rangos sutarties kaina – 4 184 040 Lt (1 211 781,70 Eur). Ieškovė rangovei UAB „Techsis“ už atliktus bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo darbus pagal rangos sutartį sumokėjo 3 066 157,14 Lt (888 020,49 Eur). Atlikus suplanuotų darbų dalį rangos sutartis nutraukta 2012 m. lapkričio 5 d. 2011 m. birželio 18 d. ieškovės narių susirinkime patvirtintas 13 000 Lt (3765,06 Eur) mokestis ne bendrijos nariams, turintiems vieną sklypą, už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybą, o turintiems nuosavybės teisę į du ir daugiau sklypų, patvirtinta mokėti po 9860 Lt (2855,65 Eur), jeigu jiems nebereikės vesti įvadų iki sklypų ribos.

7. 2013 m. rugpjūčio 28 d. SB „Tauras“ visuotiniame narių susirinkime nutarta perleisti už simbolinę kainą SB „Tauras“ nebaigtos statybos inžinerinius tinklus AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigtų inžinerinių tinklų trečiojo etapo darbus ir dėl pirmojo bei antrojo etapo darbų įrengtų įvadus per 2014 metus. 2015 m. sausio 7 d. SB „Tauras“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu SB „Tauras“ pardavė AB „Klaipėdos vanduo“ bendrijos vardu įregistruotus vandentiekio tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus. Trečiojo etapo darbai nebuvo pradėti.

8. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 22 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris nėra bendrijos narys ir mėgėjų sodo teritorijoje įgijo žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis pastangomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme. Tokiais atvejais sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo.

10. Ieškinio pateikimo dieną (2015 m. kovo 12 d.) inžineriniai tinklai, už kurių įrengimą ieškovė prašė priteisti skolą, nuosavybės teise priklausė AB „Klaipėdos vanduo“, t. y. šis nekilnojamasis turtas nebuvo sodininkų bendrosios nuosavybės teisės objektas SBĮ 7 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovės skolą. Atsakovė taip pat neturėjo pareigos mokėti už turtą, kuris nuosavybės teises priklauso ne sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

11. Trečiojo etapo darbai, kurių metu turėjo būti įrengiami vandentiekio ir nuotekų tinklai, į minėtą etapą patenkančioje mėgėjų sodų bendrijos teritorijoje nebuvo pradėti, statytojo teisės yra perleistos AB „Klaipėdos vanduo“, ši ir įgyvendins projektą bei įrengs inžinerinius tinklus SB „Tauras“ teritorijoje, atitinkamai sukurs naują objektą, kuris nuosavybės teise priklausys ne SB „Tauras“ ar sodininkams, o statytojai. Taigi nebus sukuriamas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, kurio dalyvė būtų atsakovė ir turėtų pareigą dengti tokių tinklų įrengimo išlaidas.

12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 14 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 9476,37 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sodininkų bendrija susirinkime nusprendė dėl inžinerinių tinklų statybos darbų vykdymo trimis etapais, numatomų atlikti darbų visumos tikslas – įrengti inžinerinius tinklus. Be to, bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl inžinerinių tinklų apmokėjimo, todėl atsakovei atsirado prievolė sumokėti už jų įrengimą. Bendrija patvirtino, kad inžineriniai tinklai buvo reikalingi sodininkų bendrijos sklypų savininkų daugumai.

14. 2011 m. birželio 18 d. SB „Tauras“ bendrijos narių susirinkime nustatytos įmokos už inžinerinių tinklų įrengimą, galutinis atsiskaitymo terminas – 2011 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė nesumokėjo įmokų, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės skolą bendrijai ir ją priteisti (CK 4.76 straipsnis).

15. Aplinkybė, kad ginčo rangos darbus atliks AB „Klaipėdos vanduo“, per se (savaime) nepaneigė bendrijos sprendimų dėl ginčo įmokos dydžio, sumokėjimo, privalomumo ir (ar) nereiškė, kad už likusius rangos darbus bendrija neturės pareigos atsiskaityti su rangove ar sumokės mažiau. Vertinant pirmųjų etapų preliminarias ir faktines kainas, galima situacija, kad nepanaudotų lėšų gali likti. Tuo atveju, jeigu, užbaigus visus inžinerinių tinklų tiesimo darbus, liktų nepanaudotų lėšų, permokėta dalis būtų grąžinta jas sumokėjusiems asmenims. Tik sodininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas gali nuspręsti dėl tolesnio surinktų lėšų panaudojimo ir dėl ankstesnių sodininkų bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimų atšaukimo. Sodininkų bendrija vykdo savo priimtus nutarimus dėl nesumokėtų įmokų priteisimo teismine tvarka. Tai, kad inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklausys AB „Klaipėdos vanduo“, neeliminuoja atsakovės teisės ateityje jais naudotis ir juos eksploatuoti bei neatleidžia nuo prievolės sumokėti susirinkime nustatytą piniginį įnašą. Be to, AB „Klaipėdos vanduo“ nupirko tik sukurto turto dalį – vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, bet neperėmė lietaus nuotekų tinklų – juos dar turės įrengti ieškovė iš sklypų savininkų surinktų lėšų.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės kasacinį skundą, 2016 m. spalio 25 d. nutartimi Nr. 3K-3-441-706/2016 panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir perdavė bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

17. Teisėjų kolegija nurodė, kad bendraturčio pareigoms vykdyti teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Sodininkų bendrijos sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti jų įgyti objektai: bendrojo naudojimo žemė, pastatai ir įrenginiai, bendroji inžinerinė įranga. Kai įrengta nauja inžinerinė įranga tampa visų bendraturčių bendrąja nuosavybe, sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad sodininko pareiga dengti bendrojo naudojimo objekto sukūrimo išlaidas siejama su jo dalyvavimu įgyjant tokį objektą bendrojon dalinėn nuosavybėn, tačiau reikšminga spręsti, ar tokia pareiga išlieka (jei taip, tai kokia apimtimi), kai nuosavybės teisės perleidžiamos į infrastruktūros dalį trečiajam asmeniui.

18. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. SB „Tauras“ visuotiniame narių susirinkime nutarta parduoti už simbolinę kainą SB „Tauras“ nebaigtos statybos inžinerinius tinklus AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigs inžinerinių tinklų įrengimo trečiojo etapo darbus ir dėl pirmojo bei antrojo etapo darbų įrengtų įvadus per 2014 metus; šio susirinkimo protokole pažymėta, kad lietaus nuotekų tinklai AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavomis lėšomis nebus įrengti. 2015 m. sausio 7 d. SB „Tauras“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu SB „Tauras“ pardavė AB „Klaipėdos vanduo“ bendrijos vardu įregistruotus vandentiekio tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus. AB „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. balandžio 29 d. rašte nurodė, kad pagal 2015 m. sausio 7 d. sutartį įsigijo pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Kadangi inžineriniai tinklai pagal projekto trečiąjį etapą sodininkų bendrijos dalyje (įskaitant (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje yra atsakovei priklausantis sujungtas sklypas) nepradėti statyti, bendrovė planuoja atlikti projekto korekciją, pastatyti trūkstamus tinklus (taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvėje) iš Europos Sąjungos projektams finansuoti skirtų lėšų ir atlikti statybos baigimo procedūras. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad inžinerinių tinklų statybos trečiasis etapas iki nuosavybės teisės į nebaigtą infrastruktūrą perleidimo pradėtas nebuvo, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovė.

19. Teisėjų kolegijos sprendimu, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs faktinių aplinkybių dėl to, kuri – SB „Tauras“ ar AB „Klaipėdos vanduo“ – turės užbaigti infrastruktūros įrengimo darbus ir kuri, pvz., įrengs lietaus nuotekų tinklą, ir ar atsakovė įgis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, neturėjo teisinio pagrindo taikyti SBĮ ir CK 4.76 straipsnį, reglamentuojančius bendraturčio pareigą proporcingai mokėti už jam tenkančią naujos sukurtos bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalį.

20. Be to, tuo metu, kai SB „Tauras“ visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimus dėl inžinerinių tinklų statybos (įrengimo), taip pat nustatant mokesčius už šių tinklų statybą, atsakovei nuosavybės teise priklausė trys žemės sklypai, esantys SB „Tauras“ teritorijoje, tačiau ieškinio pateikimo dieną (2015 m. kovo 12 d.) atsakovei priklausė vienas nekilnojamojo turto objektas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sukurtas sujungiant atsakovės turimus sklypus. Šis teisiškai reikšmingas faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir į jį atsižvelgtina vertinant, ar ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti 9476,37 Eur sumą pagrįstas. Tai, ar atsakovei kilo pareiga sumokėti už infrastruktūrą, turėjo paaiškėti ir teismui ištyrus 2015 m. sausio 7 d. SB „Tauras“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ inžinerinių tinklų pirkimo–pardavimo sutartį, nes tai turi reikšmę įvertinant, kas įgyja reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Jeigu pagal 2015 m. sausio 7 d. sutartį bendrija neteko reikalavimo teisės, tokiu atveju atsakovė neturėjo prievolės mokėti bendrijai. Taip pat liko svarbu įvertinti, ar AB „Klaipėdos vanduo“ už savo lėšas, nereikalaudama sumokėti iš atsakovės už inžinerinių tinklų įrengimą, atliks tinklų įrengimo trečiojo etapo darbus ir užbaigs įrengti tuos tinklus.

21. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus šioje byloje, papildomai nustatė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ir SB „Tauras“ 2015 m. sausio 7 d. pasirašė inžinerinių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją AB „Klaipėdos vanduo“ įsigijo pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus bei SB „Tauras“ Tauralaukio gyvenvietėje inžinerinių tinklų statybos projektą (I, II, III etapai) su statybos leidimu ir statybos vykdymo dokumentacija. Inžinerinių tinklų statybos trečiasis etapas, į kurį patenka atsakovei priklausantis žemės sklypas, iki nuosavybės teisės į nebaigtą infrastruktūrą perleidimo nebuvo pradėtas. 2013 m. rugpjūčio 28 d. SB „Tauras“ visuotiniame narių susirinkime nutarta parduoti už simbolinę kainą SB „Tauras“ nebaigtos statybos inžinerinius tinklus AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigtų inžinerinių tinklų įrengimo trečiojo etapo darbus ir dėl pirmojo bei antrojo etapo darbų įrengtų įvadus per 2014 metus. Pagal 2015 m. sausio 7 d. sutarties 2.38 punktą pardavėjas šia sutartimi perleido visas turėtas su daiktais susijusias statytojo, gavusio statybą leidžiančius dokumentus, teises, pareigas ir prievoles pirkėjui, taip pat jam perleido visas turėtas daiktų projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, savininko teises. Sutarties 2.39 punkte nustatyta, kad pirkėjas įsipareigojo savo sąskaita ir lėšomis iki 2016 m. gruodžio 30 d. užbaigti statybos darbus pagal statybą leidžiančius dokumentus, tačiau statybos darbai nebuvo baigti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad SB „Tauras“ neperleido reikalavimo teisės į atsakovės skolą. Taip pat AB „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), nurodė, kad planuoja vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtrą iš ES projektų finansavimui skirtų lėšų 2014–2020 metais.

23. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nėra įgijusi ir neįgis bendrosios dalinės nuosavybės teise inžinerinių tinklų, kuriuos įrengė ieškovė, taip pat kuriuos ketina ateityje įrengti AB „Klaipėdos vanduo“. Iki atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo taip pat nebuvo įrengti nei inžineriniai tinklai, nei lietaus nuotekų tinklas. Atsakovė nurodė, kad inžinerinę infrastruktūrą įsirengs savo lėšomis ir neketina jos prisijungti prie ieškovės įrengtų inžinerinių tinklų, pateikė teismui 2015 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį, iš kurios matyti, kad UAB „Neringos inžineriniai tinklai“ įsipareigojo pastatyti ir atiduoti statomo objekto požemines komunikacijas: vandentiekio įvadą, buitinių nuotekų šalinimo linijas ir lietaus kanalizaciją AB „Klaipėdos vanduo“ žemė sklype adresu: (duomenys neskelbtini).

24. Pareiga išlaikyti ir išsaugoti bendrą turtą, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas įstatymo priskirta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto savininkui, o nagrinėjamos bylos atveju šalys nevaldo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nei Sodininkų bendrijų įstatymo, nei CK 4.76 straipsnio nuostatos sprendžiant šį ginčą netaikytinos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu ieškovė SB „Tauras“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė pažeisdamas SBĮ 3 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Taigi teismas, atleisdamas atsakovę nuo pareigos vykdyti prievolę ieškovei, suteikė atsakovei daugiau teisių, palyginti su tais bendrijos nariais, kurie tinkamai įvykdė minėtą prievolę ir už įrengtus inžinerinius tinklus susimokėjo.

25.2. Sodininkų bendrijos narių sprendimų dalis dėl lietaus nuotekų tinklų įrengimo yra teisėta, iki šiol neatšaukta, todėl atsakovei yra privaloma vykdyti.

25.3. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartyje nurodyta, kad buvo būtina nustatyti, kas įgijo reikalavimo teisę po 2015 m. sausio 7 d. sutarties, pasirašytos tarp SB „Tauras“ ir AB „Klaipėdos vandenys“, tačiau apeliacinės instancijos teismas netyrė minėtos sutarties. Ieškovės teigimu, reikalavimo teisė AB „Klaipėdos vandenys“ perėjo tik dėl vandens tiekimo bei nuotekų tinklų įrengimo.

25.4. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, turėjo įvertinti, kokias realias išlaidas patyrė sodininkų bendrija, vykdydama inžinerinės infrastruktūros projekto dalį, kuri neperduota trečiajam asmeniui (AB „Klaipėdos vandenys“) ir prie kurios sukūrimo bei išlaikymo privalo prisidėti atsakovė. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas netyrė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat bylą turėjo grąžinti pirmosios instancijos teismui, nes po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties priėmimo pasikeitė ieškovės reikalavimo teisinis pobūdis bei dydis, kuris gali būti tikslinamas tik pirmosios instancijos teisme.

26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. SB „Tauras“ akcentuojamas lygiateisiškumas aiškinamas tik dėl atsakovės pareigų vykdymo, nesuteikiant atsakovei teisės įgyti nuosavybės teisę į turtą ar jo dalį, už kurį reikalaujama sumokėti. Be to, kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovė yra tik lietaus nuotekų tinklo bendraturtė, t. y. ieškovė susiaurino bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą nebeįrodinėdama, kad atsakovė yra ir vandens ir nuotekų tinklų bendraturtė, tačiau turtinio reikalavimo dydis nemažinamas iki planuojamų patirti išlaidų, kurios būtų skirtos tik lietaus nuotekų įrenginiams pastatyti. SB „Tauras“ turtinį reikalavimą grindžia prievole vykdyti valdymo organų sprendimą nesuteikiant atsakovei teisės įgyti turtą ar jo dalį.

26.2. Apeliacinės instancijos teismas analizavo AB „Klaipėdos vanduo“ ir SB „Tauras“ 2015 m. sausio 7 d. vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų pirkimo–pardavimo sutartį, vertino jos turinį, kitus byloje surinktus įrodymus, teisingai nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog SB „Tauras“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad atsakovė nėra įgijusi ir neįgis bendrosios dalinės nuosavybės teise inžinerinių tinklų, kuriuos įrengė ieškovė ir kuriuos ketina ateityje įrengti AB „Klaipėdos vanduo“. Abi šalys šią aplinkybę pripažino. Šalys taip pat vieningai pripažino teismo nustatytą aplinkybę, kad iki atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neatvesti nei inžineriniai tinklai, nei lietaus nuotekų tinklas. Byloje surinktų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad inžinerinę infrastruktūrą atsakovė įsirengs savo lėšomis ir neketina jos prisijungti prie ieškovės inžinerinių tinklų. Atsakovė naudosis savo, o ne SB „Tauras“ infrastruktūra ir kitais bendrojo naudojimo objektais.

26.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: pastatai ir įrenginiai, bendroji inžinerinė įranga ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

26.4. SB „Tauras“ siekia įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės modelį, pagal kurį ne sodininkams, o bendrijai priklausytų sodininkų bendromis lėšomis ar sutelktomis jėgomis sukurtas turtas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad inžineriniai tinklai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai) nuosavybės teise nepriklausė sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, turtas įregistruotas SB „Tauras“ vardu. SB „Tauras“ turtinis reikalavimas atsakovei, ne bendrijos narei, mokėti už inžinerinius tinklus siejamas ne su SB „Tauras“ nuosavybės teisės dalies sumažėjimu į inžinerinius tinklus, o su atsakovės bendrosios nuosavybės dalies įgijimu.

26.5. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė yra tam tikrų bendrijos bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, atsakovė neturi pareigos mokėti už SB „Tauras“ nuosavybės teise priklausančio turto įgijimą ar išlaikymą. Atsakovės pareiga dengti bendrojo naudojimo objekto sukūrimo, naudojimo ir išlaikymo išlaidas gali kilti tik įstatymo, o ne sodininkų bendrijos narių susirinkimų priimtų nutarimų pagrindu.

26.6. Atsakovei sujungus sklypus į vieną, tampa neaktualus inžinerinių tinklų trijų įvadų įrengimas iki atsakovės sklypo ribos.

27. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus šioje byloje, nutartyje analizavo sutarties šalių ketinimus, pasekmes.

27.2. Kasaciniame skunde nurodyti teisės principai interpretuojami taip, kad būtų palankūs ieškovei, jie iškreipia atsakovės pareigų ir teisių pusiausvyrą.

27.3. Byloje surinkti duomenys paneigė SB „Tauras“ nurodomus argumentus statyti vandentiekio ir nuotekų tinklus už lėšas, reikalaujamas iš atsakovės: teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas D. Cvetkovas nurodė, kad nebus nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurie SB „Tauras“ ir atsakovei priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovė nesuteikė ir nesuteiks turto, už kurį atsakovei privalu sumokėti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad SB „Tauras“ ir atsakovė valdė, valdo ar valdys vandentiekio ar nuotekų įrenginius bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nors SB „Tauras“ kasaciniame skunde nurodo, kad atsakovė laikytina tik lietaus nuotekų įrenginių bendraturte, tačiau byloje nėra duomenų apie tokio objekto egzistavimą, įregistravimą, nėra duomenų ir apie lietaus nuotekų įrenginių statybai apskaičiuotas išlaidas.

27.4. Šalys pripažino teismo nustatytą aplinkybę, kad iki atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neatvesti nei inžineriniai tinklai, nei lietaus nuotekų tinklas. Byloje surinktų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad inžinerinę infrastruktūrą atsakovė įsirengs savo lėšomis ir neketina jos prisijungti prie ieškovės inžinerinių tinklų. Atsakovė naudosis savo, o ne SB „Tauras“ infrastruktūra ir kitais bendrojo naudojimo objektais.

27.5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: pastatai ir įrenginiai, bendroji inžinerinė įranga ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio teismo išaiškinimų privalomumo

28. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, ir perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo.

30. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 42 punktas, 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016 18 punktas, kt.)

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016 pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl inžinerinių tinklų nebaigimo įrengti, jų pardavimo AB „Klaipėdos vanduo“ ir nenustatęs faktinių aplinkybių dėl to, kuri – SB „Tauras“ ar AB „Klaipėdos vanduo“ – turės užbaigti infrastruktūros įrengimo darbus ir kuri, pvz., įrengs lietaus nuotekų tinklą, ir ar atsakovė įgis bendrosios dalinės nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti SBĮ ir CK 4.76 straipsnio, reglamentuojančių bendraturčio pareigą proporcingai mokėti už jam tenkančią naujos sukurtos bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalį; taip pat, sprendžiant klausimą, ar atsakovei kilo pareiga sumokėti už infrastruktūrą, teismui buvo pavesta ištirti 2015 m. sausio 7 d. SB „Tauras“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ inžinerinių tinklų pirkimo–pardavimo sutartį, nes tai turės reikšmę įvertinant, kas įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

32. Kaip nurodyta šios nutarties 17 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016 nurodė, kaip turi būti aiškinamos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios sodininkų bendrijos savininkų pareigą dengti bendrojo naudojimo objekto sukūrimo išlaidas, todėl nagrinėjamu atveju analizuotina, ar apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą, aiškinosi visas minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytas aplinkybes ir ar tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas nustatytiems faktams.

33. Kasacinis teismas fakto klausimo nenagrinėja, ir, spręsdamas bylą, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis; kitaip nei bylą nagrinėję teismai, vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių, nei nustatė teismai, faktinių aplinkybių kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo, tačiau, ieškovei ginčijant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, kasacinis teismas patikrina, ar šis, priimdamas procesinį sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė šias teisės normas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi kasacinis teismas neturi pagrindo kvestionuoti anksčiau minėtų Lietuvos apeliacinio teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jis jomis vadovaujasi ir šiuo atveju, vertindamas, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

34. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs AB „Klaipėdos vanduo“ ir SB „Tauras“ 2015 m. sausio 7 d. inžinerinių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų pirkimo–pardavimo sutartį, nustatė, kad statybos darbai nėra baigti, o atsižvelgiant į sutarties turinį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad SB „Tauras“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė nėra įgijusi ir neįgis bendrosios dalinės nuosavybės teise inžinerinių tinklų, kuriuos įrengė ieškovė, taip pat kuriuos ketina ateityje įrengti AB „Klaipėdos vanduo“; iki atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neatvesti nei inžineriniai tinklai, nei lietaus nuotekų tinklas. Atsakovė, pateikdama teismui 2015 m. birželio 26 d. statybos rangos sutartį, iš kurios matyti, kad UAB „Neringos inžineriniai tinklai“ įsipareigojo pastatyti ir atiduoti naudoti statomo objekto požemines komunikacijas inžinerinę infrastruktūrą, įrodė, kad infrastruktūrą įsirengs savo lėšomis ir neketino jos prisijungti prie ieškovės įrengtų inžinerinių tinklų. Iš šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties išaiškinimus, papildomai aiškinosi bylai aktualius faktus, be to, bylą pakartotinai nagrinėjo žodinio proceso tvarka, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 25 d. nutartyje Nr. 3K-3-441-706/2016 pateiktus išaiškinimus ir į apeliacinės instancijos teismo šioje byloje papildomai nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovė neturėjo intereso įgyti ir neįgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise inžinerinių tinklų, kuriuos įrengė ieškovė, daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, vertino sudarytos sutarties nuostatas, visapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, ir motyvavo, kodėl, jo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovei nekilo pareigos mokėti skolą ieškovei.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir, jas aiškindamas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad kasaciniame teisme atsakovė V. S. patyrė 390 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl šiai atsakovei iš ieškovės priteistinas prašomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 11,55 Eur tokių išlaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 8,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškovės SB „Tauras“ kasacinį skundą, valstybei iš ieškovės priteistinas 20,13 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimas (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ (j. a. k. 141845789) atsakovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 390 (tris šimtus devyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ (j. a. k. 141845789) 20,13 Eur (dvidešimt Eur 13 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė