2022-01-19 Nr. AB-1503-3-61-3-01833-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-23-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01833-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. G. (J. G.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK) prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V4-44 „Dėl nuobaudų skyrimo bankroto administratoriui J. G. ir UAB „Gudara“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G..

2. LAGK 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 21R-270 (AG-113/02-2019) (toliau – ir LAGK sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas skunde teismui prašė: 1) panaikinti LAGK sprendimą; 2) panaikinti Tarnybos Įsakymo dalį, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G..

4. Pareiškėjas skunde teismui nurodė:

4.1. Nuobauda pareiškėjui paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ, Įstatymas) 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Iki 2018 m. gruodžio 1 d. galiojusi Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija nustatė, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių sprendimų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ar kitus administratoriaus veiklos pažeidimus, nuobauda gali būti paskirta tik administratoriui. Tuo tarpu nuo 2018 m. gruodžio 1 d., pakeitus Įstatymo 117 straipsnį, nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama ne tik administratoriui, bet ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui. Nei Tarnyba, nei LAGK nenustatinėjo ir nevertino pažeidimų padarymo momento, nors toks momentas nagrinėjamu atveju yra svarbus, galintis lemti, jog atsakomybėn bus traukiami skirtingi asmenys.

4.2. V. U. individualiai įmonei (toliau – ir Įmonė, V. U. IĮ) bankroto byla iškelta 2016 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gudara“(toliau – ir Administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 30 d. Teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. Drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta, remiantis Tarnybos 2019 m. vasario 5 d. neplaninio veiklos patikrinimo išvadoje Nr. D4-217 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Gudara“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) nurodytais pažeidimais. Išvadoje nurodoma, jog ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad „administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę įsiteisėjimo dienos turi pranešti apie įmonės likvidavimą Vyriausybės įgaliotai institucijai, juridinių asmenų registrui, <...>“. Teismui 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsiteisėjusia nutartimi pripažinus įmonę bankrutavusia 5 darbo dienų terminas suėjo 2017 m. rugpjūčio 15 d. Tai yra pažeidimo padarymo momentas. Nustačius pažeidimo padarymo momentą, svarbūs ir vertinti du aspektai. Pirmas, ar 2017 m. rugpjūčio 15 d. egzistavo teisinis pagrindas patraukti juridinio asmens bankroto administratoriaus vadovą, ir, antra, ar pareiškėjas minėtu laikotarpiu ėjo UAB „Gudara“ vadovo pareigas.

4.3. Pažeidimo padarymo metu pareiškėjas nevadovavo UAB „Gudara“, pareiškėjas šios įmonės vadovu buvo paskirtas tik 2018 m. balandžio 3 d. Pareiškėjui tapus UAB „Gudara“ vadovu, įmonėje buvo didelis kiekis administruojamų įmonių, su kurių procedūromis pareiškėjas turėjo susipažinti, nes informacija apie kiekvienos įmonės proceso eigą pareiškėjui nebuvo perduota. Pareiškėjas pažymi, kad Administratorius teismo skirtą įpareigojimą pateikti teismui informaciją iki 2018 m. lapkričio 9 d. įvykdė 2018 m. lapkričio 30 d. Taigi Išvadoje nurodytas pažeidimas pašalintas iki 2018 m. gruodžio 1 d., tai reiškia, kad nuobauda bankroto administratoriaus vadovui negalėjo būti skiriama.

4.4. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, jis yra nemotyvuotas dėl nuobaudos paskyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui. Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies nuostata, vadovaujantis kuria pareiškėjui paskirta nuobauda, nėra imperatyvi ir tai nėra besąlyginis pagrindas Tarnybos direktoriui priimti sprendimą dėl nuobaudos skyrimo ne tik administratoriui, bet administratoriaus juridinio asmens vadovui.

4.5. Išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog pažeidimai yra sistemingi. Pareiškėjas pažymi, kad kiekvienas iš nurodomų pažeidimų (jeigu tai yra pažeidimai), administruojant Įmonės bankroto procedūras, buvo padarytas tik po vieną kartą. Be to, Įstatymas lengvinančią aplinkybę, kai administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms. Šiuo atveju teismui informacija buvo pateikta 2018 m. lapkričio 30 d. Tačiau Išvadoje teigiama, jog J. G., kaip Administratoriaus vadovo bei Administratoriaus darbuotojo, atsakingo už įmonės bankroto administravimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, Išvada yra neobjektyvi, nepagrįsta ir galbūt šališka.

4.6. Atsakomybės taikymas pareiškėjui grindžiamas aplinkybe, jog Administratoriui juridiniam asmeniui už tokius pačius ir panašius pažeidimus jau buvo taikytos poveikio priemonės. Nurodoma, jog administratoriaus šiuo metu galiojančios nuobaudos – 9 vieši įspėjimai ir 1 įspėjimas. Šiuo atveju tiek Administratoriui, turinčiam 10 nuobaudų, tiek pareiškėjui buvo paskirtos vienodos nuobaudos. Pareiškėjo teigimu, jam nuobauda skirta nepagrįstai, remiantis neobjektyvia Išvada, neįvertinus pažeidimų padarymo bei pašalinimo momentų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, jo masto, žalos dydžio ir pasikartojimo, kas sudaro savarankišką pagrindą naikinti Įsakymą.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė:

6.1. Įsakymas yra pagrįstas atlikto UAB „Gudara“ neplaninio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, aprašytomis Išvadoje. Šioje Išvadoje konstatuoti du pažeidimai, kurių vienas nustatytas dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d., pripažinus V. U. IĮ bankrutavusia ir likviduojama, Tarnybai ši informacija nebuvo pateikta. Tokiu būdu buvo pažeistos Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės) 3.1.3 punkto nuostatos, pagal kurias, teismui priėmus nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto, bankroto administratorius per 5 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi pranešti Tarnybai. Šis pažeidimas nebuvo pašalintas nei iki ĮBĮ 117 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, nei neplaninio patikrinimo metu. Tarnyba tokius bankroto administratoriaus veiksmus įvertino kaip tęstinio pobūdžio ir nurodė, kad tokie veiksmai tęsėsi ir įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams.

6.2. Išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra sudedamosios Tarnybos priimto sprendimo dalys. Skundžiamame Tarnybos sprendime nustatytos ne tik faktinės pažeidimų aplinkybės, bet ir nurodoma, kodėl nuobaudos skiriamos tiek bankroto administratoriui UAB „Gudara“, tiek pareiškėjui. Išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas yra bankroto administratoriaus juridinio asmens vadovas bei administratoriaus įgaliotas asmuo administruoti V. U. IĮ bankroto procesą. Tarnyba, spręsdama, kam taikyti poveikio priemonę ir kokia apimtimi, vadovaudamasi ĮBĮ 117 straipsniu, pasinaudojo jai suteikta diskrecijos teise ir nuobaudą paskyrė taip pat ir pareiškėjui, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už V. U. IĮ atliekamų bankroto procedūrų teisėtumą ir jų tinkamą atlikimą. Skiriant nuobaudą buvo įvertintas faktas, kad UAB „Gudara“ tuo metu jau turėjo 8 galiojančias nuobaudas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1. Tarnyba 2019 m. vasario 5 d. priėmė išvadą Nr. D4-217 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Gudara“ neplaninio veiklos patikrinimo“, kurioje konstatavo, kad administratorius (UAB „Gudara“) pažeidė ĮBĮ bei Duomenų teikimo taisyklių nuostatas. Dėl nurodytų pažeidimų pasiūlyta UAB „Gudara“, jos vadovui bei darbuotojui, atsakingam už V. U. IĮ administravimą, J. G. už patikrinimo metu nustatytus ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies, 15, 20 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3 punkto pažeidimus skirti ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuobaudą – viešą įspėjimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad bankroto administratorius UAB „Gudara“ ir J. G.: 1) neįvykdė teismo įpareigojimo informuoti apie atliktas bankroto procedūras po 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir kokias procedūras numato toliau atlikti (toliau – ir Pirmasis pažeidimas); 2) nepateikė duomenų Tarnybai, nors teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi V. U. IĮ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti (toliau – ir Antrasis pažeidimas).

8.2. Tarnyba Įsakymu nusprendė už pažeidimus, nustatytus atlikus neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Gudara“ veiksmų, administruojant V. U. IĮ bankroto procesą patikrinimą, bankroto administratoriui J. G. ir UAB „Gudara“ skirti nuobaudą – viešą įspėjimą. Nustatyti pažeidimai – pareiškėjas pažeidė Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3 papunktį bei ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15, 20 punktus, 32 straipsnio 2 dalį.

8.3. Pareiškėjas pateikė skundą LAGK, prašydamas panaikinti Tarnybos Įsakymo dalį, kurioje nuobauda paskirta pareiškėjui, tačiau LAGK sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, jog Įsakymas grindžiamas, be kita ko, aplinkybe, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai duomenų, kad V. U. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

9. Teismas, vertindamas Pirmojo pažeidimo padarymo aplinkybes, nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-431-826/2018 įpareigojo UAB „Gudara“ iki 2018 m. lapkričio 9 d. informuoti teismą apie atliktas bankroto procedūras 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir kokias bankroto procedūras numatoma atlikti. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-431-826/2018 likviduojamos V. U.IĮ bankroto administratoriaus UAB „Gudara“ vadovui J. G. paskyrė 150 Eur baudą dėl to, kad UAB „Gudara“ nevykdo teismo skirtų ir Įstatyme nustatytų įpareigojimų, pakartotinai įpareigojo UAB „Gudara“ iki 2018 m. lapkričio 30 d. informuoti teismą apie atliktas bankroto procedūras po 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir kokias bankroto procedūras numatoma toliau atlikti, informuoti Tarnybą, kad UAB Gudara“ nevykdo teismo skirtų įpareigojimų, numatytų Įstatyme. Vėlesne 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas panaikino J. G. skirtą 150 baudą, įvertinęs aplinkybę, kad J. G. pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, o teismas nustatė, kad iš esmės teismo skirtą įpareigojimą bankroto administratorius įvykdė 2018 m. lapkričio 30 d.

10. Vertindamas Antrojo pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi tenkintas UAB „Gudara“ prašymas – V. U.IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įmonės likvidatoriaus funkcijos pavestos atlikti UAB „Gudara“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. Pareiškėjas Tarnybai nepateikė duomenų apie bankrutavusią ir likviduojamą V. U. IĮ. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas UAB „Gudara“ vadovu buvo paskirtas 2018 m. balandžio 3 d., šis faktas taip pat nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3038-1047/2019. Teismas vertino, kad, nors pareiškėjas nebuvo paskirtas UAB „Gudara“ vadovu, kai V. U. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau tai nepaneigia jo pareigos, tapus UAB „Gudara“ vadovu, vykdyti ankstesnio UAB „Gudara“ atsakingo asmens neįgyvendintą pareigą pranešti Juridinių asmenų registrui ir Tarnybai apie bankroto bylos iškėlimą V. U. IĮ ir jos likvidavimą.

11. Teismas pažymėjo, kad Įsakymu nuobauda pareiškėjui paskirta ne tik už teismo įpareigojimų nevykdymą, tačiau ir už tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų Tarnybai, nors teismo nutartimi įmonė jau buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti. Todėl pareiškėjo argumentus, kad pažeidimai jam, kaip administratoriaus juridinio asmens vadovui, negalėjo būti inkriminuoti, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas vertino, jog Įsakyme, taip pat ir Išvadoje, nėra pakankamai individualizuota, dėl kokios priežasties nuobauda buvo pritaikyta ne tik UAB „Gudara“, bet ir pareiškėjui, kaip šios įmonės vadovui. Teismas pripažino, kad atskirų motyvų Įsakyme, taip pat ir Išvadoje neišdėstymas tuo aspektu, dėl kokių priežasčių nuobauda buvo paskirta pareiškėjui ne tik kaip darbuotojui, bet ir įmonės vadovui, yra pažeidimas, tačiau teismas priėjo prie išvados, kad toks pažeidimas nesudaro pagrindo keisti Įsakymą.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog egzistavo jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl to, kad jis ištaisė pažeidimą, t. y. pateikė teismui jo prašomą informaciją. Teismas atkreipė dėmesį, jog Įsakymu buvo paskirta nuobauda ne tik už informacijos teismui nepateikimą laiku, tačiau ir už tai, jog Tarnybai nepateikta duomenų, nors Įmonė tuo metu jau buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, todėl ši pareiga nebuvo įvykdyta ir vėliau. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jau turėjo dvi galiojančias nuobaudas už panašaus pobūdžio pažeidimus, t. y. nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl teismas nesutiko, kad pareiškėjui nuobauda paskirta nepagrįstai ar neobjektyviai.

14. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamų LAGK sprendimo ir Įsakymo dalies dėl nuobaudos skyrimo bankroto administratoriui J. G. nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais. LAGK tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, Įsakymas priimtas pagrįstai.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir LAGK sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymo dalį, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G.. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pirmąjį pažeidimą, neįvertino aplinkybės, jog šis pažeidimas buvo ne tik padarytas bet ir ištaisytas. Tiek teismas, tiek Tarnyba pareiškėjui nepagrįstai taikė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. galiojusią Įstatymo 117 straipsnio 1 dalies redakciją, nors pažeidimo padarymo ir pašalinimo metu negaliojo teisės norma, suteikianti teisę nuobaudas taikyti ir juridinio asmens vadovui bei darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą. Esant analogiškoms aplinkybėms ir toms pat ginčo šalims kaip ir kitoje administracinėje byloje (pareiškėjas nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3038-1047/2019) pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir sprendė priešingai, t. y. analogiškas aplinkybes tas pats teismas vertino priešingai.

16.2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuobauda taikyta J. G. kaip įmonės vadovui ir kaip darbuotojui, tačiau tokios aplinkybės nei Išvadoje, nei Įsakyme nenurodytos. Teismas pripažino, kad atskirų motyvų Įsakyme (taip pat ir Išvadoje) neišdėstymas tuo aspektu, dėl kokių priežasčių nuobauda skirta pareiškėjui ne tik kaip darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, bet ir kaip UAB „Gudara“ vadovui, yra pažeidimas, tačiau nepagrįstai jį vertino kaip nereikšmingą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nuobaudos jam, kaip darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, neginčija, tačiau pareiškėjas net nesuprato, kad nuobauda jam skiriama kaip darbuotojui, nes tai nenurodyta Įsakyme ir Išvadoje. Išvadoje nurodyti ne J. G. pažeidimai, bet UAB „Gudara“. Nebuvo nustatytos aplinkybės, jog būtent J. G. savo pareigas atliko aplaidžiai. Tarnyba ir teismas nepagrįstai UAB „Gudara“ veiksmus sutapatino su J. G. veiksmais ir nevertino pažeidimo sudėties elementų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakomybė nebuvo tinkamai individualizuota J. G., kad pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų, kad pareiškėjas tapo daug įmonių administruojančios UAB „Gudara“ vadovu tik 2018 m. balandžio 3 d., kad kai kurie pažeidimai yra tęstiniai (padaryti ir kitų įgaliotų asmenų), į pareiškėjo kaltės formą, todėl priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo praktikos, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kad prieš tai buvęs UAB „Gudara“ vadovas neperdavė J. G. dokumentų; kad 2018 m. balandžio 3 d. jo paskyrimo metu bendrovė administravo virš 200 įmonių bankrotų; kad tik 2018 m. lapkričio 23 d. J. G. prisijungė prie V. U. IĮ bankroto bylos, t. y. teismas nevertino aplinkybių, paneigiančių pareiškėjo kaltę.

16.3. Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo remtis negaliojančiomis nuobaudomis, kadangi jų apskundimo terminas dar nebuvo suėjęs. Todėl teismas ne tik nepagrįstai konstatavo, kad 2019 m. sausio 25 d. nuobaudos buvo galiojančios, bet ir kad Tarnyba pagrįstai jomis rėmėsi. Teismas nevertino aplinkybės, jog Tarnybos paskirtos nuobaudos yra neproporcingos nurodomiems pažeidimams.

16.4. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba nepriklausomai nuo pažeidimų kiekio, masto ir sistemingumo, nuobaudas už padarytus pažeidimus administratoriams taiko pasirinktinai, pažeisdama asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Tarnybos pozicija parodo neigiamą, diskriminacinį nusistatymą prieš pareiškėją, nes net už ilgalaikius Įstatymo pažeidimus kitiems administratoriams drausminės nuobaudos apskritai nėra skiriamos. Dėl naujų įrodymų (Tarnybos išvadų ir įsakymų dėl kitų bankroto administratorių) prijungimo prie bylos medžiagos pareiškėjas nurodo, kad poreikis pateikti papildomus įrodymus iškilo tik po susipažinimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neatkreipė dėmesio, jog byloje vyrauja viešasis interesas, teismas nebuvo aktyvus. Atsakovui pateikti įrodymai yra žinomi, kadangi tai yra paties atsakovo surašytos išvados bei įsakymai.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Tarnybos Išvadoje buvo konstatuoti du pažeidimai, iš kurių vienas buvo nustatytas dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pripažinus Įmonę bankrutavusia ir likviduojama, Tarnybai ši informacija nebuvo pateikta. Pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 3 d. tapus administratoriaus vadovu (kaip ir administratoriaus įgaliotu asmeniu Įmonės bankroto byloje), pareiga pateikti tokią informaciją Tarnybai išliko ir pareiškėjui, kuris jos neįvykdė. Tokiu būdu buvo pažeistas Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3 papunktis, kuris nustato, kad teismui priėmus nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto, bankroto administratorius per 5 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi pranešti Tarnybai. Šis pažeidimas nebuvo pašalintas nei iki Įstatymo 117 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, nei patikrinimo metu. Pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, todėl paskirta nuobauda tiek administratoriui, tiek pareiškėjui yra teisėta ir pagrįsta.

18.2. Apeliacinio skundo argumentas, kad Tarnybos direktoriui priimant Įsakymą, galiojančių nuobaudų pareiškėjas neturėjo, yra nepagrįstas. Tarnybos nustatytų sunkinančių aplinkybių pagrįstumą pagrindžia tai, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui paskirtos nuobaudos paliktos galioti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3038-1047/2020). Taigi, Tarnyba pagrįstai taikė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teikdama, kad pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas.

18.3. Apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamame sprendime Tarnyba demonstruoja neigiamą, diskriminacinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, yra nepagrįstas. Administratoriaus patikrinimo metu buvo konstatuota, kad Tarnybos nustatyti pažeidimai yra reikšmingi, sistemingi bei darantys neigiamą įtaką Įmonės bankroto administravimui, todėl už šiuos pažeidimus buvo nuspręsta taikyti poveikio priemonę ne tik administratoriui, bet ir pareiškėjui, kaip įmonės vadovui. Todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl Tarnybos nusistatymo pareiškėjo atžvilgiu yra grindžiamos subjektyvia pareiškėjo nuomone, tačiau nepagrindžiamos jokiais kitais objektyviais įrodymais.

18.4. Tarnybai suteikta diskrecijos teisė taikyti poveikio priemones už padarytus pažeidimus, tačiau naudojimasis dikrecija savaime nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog Tarnyba, įgyvendinama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi teisės taikymo klaidų arba būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V4-44 „Dėl nuobaudų skyrimo bankroto administratoriui J. G. ir UAB „Gudara“ dalies, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G., teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Įsakymas priimtas pagrįstai ir nėra pagrindo jį naikinti ar keisti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą, taip pat LAGK sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Įsakymo dalį, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ 117 straipsnio nuostatas bei netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus (Tarnybos išvadas ir įsakymus dėl kitų bankroto administratorių), kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad Tarnyba nepriklausomai nuo pažeidimų kiekio, masto ir sistemingumo, nuobaudas už padarytus pažeidimus administratoriams taiko pasirinktinai, pažeisdama asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Dėl pareiškėjo prašymo pridėti papildomus įrodymus pažymėtina, kad pareiškėjas prie apeliacinio skundo nepridėjo apeliaciniame skunde minimų dokumentų, todėl laikytina, kad šis prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. ĮBĮ 117 straipsnis reglamentuoja administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda – viešas įspėjimas. Šis straipsnis su pakeitimais įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. (pakeistas 2018 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. XIII-1593). Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnybos direktorius, susipažinęs su 2019 m. vasario 5 d. išvada Nr. D4-217 ir Tarnyboje 2019 m. vasario 4 d. gauta J. G. nuomone, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorius J. G. pažeidė Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių 3.1.3 papunktį bei ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15, 20 punktus, 32 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasis ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamu Įsakymu nusprendė už nurodytus pažeidimus, nustatytus, atlikus patikrinimą, bankroto administratoriui J. G. ir UAB „Gudara“ skirti nuobaudą – viešą įspėjimą.

25. Iš Tarnybos Išvados turinio matyti, kad buvo nustatyti 2 pažeidimai – Administratorius neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo įpareigojimo teikti informaciją, atsižvelgiant į teismo nustatytus terminus, ir tuo pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 ir 20 punktus (Pirmasis pažeidimas); Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį likviduoti Įmonę Administratorius Tarnybai nepateikė duomenų apie V. U. IĮ ir tuo pažeidė ĮBĮ 32 straipsnio 2 dalį ir Duomenų teikimo taisyklių 3.1.3 papunktį (Antrasis pažeidimas).

26. Vertindama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba veikia kaip viešojo administravimo institucija, todėl jos priimtas sprendimas pareiškėjui skirti nuobaudą turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus VAĮ 8 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamo Įsakymo priėmimo metu, t. y. 2019 m. vasario 6 d.).

27. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Pagal VAĮ 8 straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

29. Iš skundžiamo Įsakymo ir Išvados turinio matyti, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas dėl bankroto administratoriaus UAB „Gudara“ veiksmų (neveikimo) administruojant V. U. IĮ bankroto procesą ir pažeidimai Išvadoje konstatuoti UAB „Gudara“. Tačiau nuobauda – viešas įspėjimas, taip pat skirta ir J. G.. Byloje nustatyta, kad J. G. 2018 m. balandžio 3 d. buvo paskirtas UAB „Gudara“ vadovu.

30. Pažymėtina, kad nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra individualizuota J. G. atsakomybė. Nors Išvados dalyje „Pastabos ir rekomendacijos“ nurodyta, kad už patikrinimo metu konstatuotus pažeidimus dėl Informacijos Tarnybai pateikimo tikslinga taikyti poveikio priemonę Administratoriui ir J. G., kaip Administratoriaus vadovui bei Administratoriaus darbuotojui, atsakingam už įmonės bankroto administravimą, tačiau konkretūs J. G. veiksmai (neveikimas), nulėmę atsakomybės jam taikymą pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Išvadoje neanalizuoti (Išvadoje analizuoti tik UAB „Gudara“ veiksmai (neveikimas)). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad toks motyvavimas, pareiškėjui taikant atsakomybę, nėra pakankamas ir tai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Todėl Įsakymo dalis, kuria nuspręsta už nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, bankroto administratoriui J. G. skirti nuobaudą – viešą įspėjimą, naikintina (ABTĮ 91 str. 1 dalies 1, 3 p.).

31. Konstatavus, kad skundžiama Įsakymo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir dėl to naikintina, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas – panaikinamas LAGK sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, ir Tarnybos Įsakymo dalis, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 21R-270 (AG-113/02-2019).

Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V4-44 „Dėl nuobaudų skyrimo bankroto administratoriui J. G. ir UAB „Gudara“ dalį, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G. (J. G.).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius