2016-03-08 Nr. AB-5336-3-61-3-03601-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-630-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03601-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lit-Invest“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2014 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 5MA-34-1069;

2) įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę panaikinti 2013 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 5MA-34-1183 ir iš Turto areštų akto registro išregistruoti Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. liepos 23 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-49, išnykus arešto taikymo pagrindui.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus teritorinė muitinė atlikdama Bendrovės kompleksinį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., 2013 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. 5MA-34-1183 areštuoti Bendrovei priklausantį turtą atsirasiančios 7 480 000 Lt mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. Šio sprendimo pagrindu Muitinė 2013 m. liepos 23 d. turto arešto akte Nr. 2MA-49 aprašė, įkainojo ir areštavo Bendrovei priklausantį turtą. Akte aprašytas turtas įvertintas 3 053 801 Lt. Muitinės kompleksinis patikrinimas buvo baigtas 2014 m. vasario 26 d. surašius patikrinimo ataskaitą Nr. 4VM320022 (toliau – ir Ataskaita). Bendrovė, nesutikdama su Ataskaita, su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu tenkino Bendrovės skundą ir pavedė Muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą. Departamentas klausimo dėl arešto panaikinimo nesprendė, todėl pareiškėjas su 2014 m. birželio 9 d. prašymu kreipėsi į Muitinę. Prašyme nurodė, jog išnyko pagrindas ankstesnio patikrinimo pritaikytam turto areštui, todėl turto areštas turėtų būti panaikintas. Tačiau Muitinė 2014 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 5MA-34-1069 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, nors turto arešto pagrindas yra išnykęs, tačiau sprendimas dėl turto arešto galioja.

Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo argumentais pareiškėjas nurodė, kad Muitinės 2013 m. liepos 22 d. sprendimas dėl turto arešto taikymo yra grindžiamas patikrinimo, kurį Departamentas pripažino netinkamu, metu nustatytomis aplinkybėmis, o Departamentui įpareigojus Muitinę iš naujo atlikti patikrinimą, išnyko bet koks pagrindas ankstesnio patikrinimo metu pritaikytam turto areštui. Taip pat pažymėjo, kad Muitinė nenustatė, neįvardijo jokių mokesčių įstatymų pažeidimų, argumentų ir įrodymų, kas pagrįstų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimą. Kaip numatyta MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje, siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad egzistuoja reali grėsmė ir rizika, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, tačiau šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas ketina turtą slėpti ar parduoti. Šiuo aspektu Muitinė tik deklaratyviai teigia, kad tokia grėsmė yra, to nepagrindžiant nei faktais, nei įrodymais. Be to, Muitinė neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė tinkamai vykdo mokestines prievoles, dirbo pelningai, turi sukaupusi daugiau nei 39 milijonų vertės turtą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Muitinės sprendimas taip pat neatitiko ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, t. y. sprendime nėra įvardintų jokių pažeidimų, argumentų ir įrodymų, kad tariami mokesčių pažeidimai yra nustatyti. Taip pat pažymėjo, kad pakartotinis patikrinimas gali tęstis neproporcingai ilgai, o pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai pritaikytas turto areštas nepagrįstai ribotų pareiškėjo veiklą ir verslą. Pažymėjo, jog Muitinės 2013 m. liepos 22 d. sprendimu pritaikytas turto areštas kenkia Bendrovės reputacijai, atima partnerių pasitikėjimą, taip pat Bendrovė praranda galimybę dalyvauti naujose ES struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimo į skundą argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas patikrinimas, kaip pareiškėjas įvykdė muitinės procedūras pagal ginčo laikotarpiu Muitinėje iš įvairių Baltarusijos tiekėjų importuotam dyzeliniam kurui įformintas 455 importo deklaracijas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai su galutiniu vartojimu, kurių tiekimui į kitą Europos Sąjungos valstybę narę taikomas atleidimas nuo PVM. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2014 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitoje, kurioje Bendrovei buvo įregistruota 31 136 572 Lt mokestinė prievolė. Muitinė nustačiusi, kad negalutiniais duomenimis turimų įrodymų pakanka, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų įregistruota 7 480 000 Lt PVM nepriemoka, priėmė 2013 m. liepos 22 d. sprendimą areštuoti dalį Bendrovės turto ir turto areštą įregistruoti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Tuo pagrindu buvo įformintas 2013 m. liepos 23 d. turto arešto aktas Nr. 2MA-49, kuriuo areštuotas 3 053 801 Lt įvertintas pareiškėjo turtas su turto disponavimo teisės apribojimu.

Nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais, kuriais prieštaraujama Muitinės 2014 m. birželio 23 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas nurodė, kad Bendrovės veiklos patikrinimas dar nėra baigtas, o Departamentas, įpareigodamas atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, nurodė, kad esant didelei dokumentacijos apimčiai ir nepriemokos sumai būtų patikslintos tam tikros aplinkybės ir sukonkretintas nustatytų pažeidimų teisinis pagrindimas bei susisteminti dokumentiniai įrodymai. Atsakovo teigimu, nors Ataskaita buvo Muitinei grąžinta pakartotiniam patikrinimui, tačiau tai nepaneigia fakto, kad patikrinimo metu buvo nustatyti didelio mąsto pažeidimai, kurių pagrindu Bendrovei atsirado mokestinės sankcijos.

Nesutiko su argumentais, kad turto areštas gali būti taikytinas tik konstatavus mokesčių teisės aktų pažeidimus ir pagrįstus nenuginčijamais įrodymais. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje suformuotos nuostatos, kad MAĮ 101 straipsnio 4 dalies nuostata taikytina ir tuomet, kai pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą daroma tik preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Nurodė, jog šiuo atveju patikrinimas tęsiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad mokesčių įstatymų pažeidimai nebuvo padaryti. Dėl realaus pavojaus, kad mokesčių mokėtojas gali netekti turto, taip pat rėmėsi šiuo klausimu suformuota teismų praktika, jog sprendžiant turto arešto klausimą pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Nagrinėjamu atveju numatoma didelė priskaičiuotų sumų bendra suma, todėl yra pavojus, kad priskaičiuotą sumą bus sunku ar neįmanoma įvykdyti. Atsakovo teigimu, MAĮ 101 straipsnio 4 dalies nuostatos nepažeistos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo esmė, kaip nurodo pareiškėjas, yra tai, kad Departamentui 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu įpareigojus Muitinę atlikti pakartotinį Bendrovės veiklos patikrinimą, išnyko turto arešto pagrindas (pirminis patikrinimas), todėl 2013 m. liepos 22 d. sprendimu Bendrovės turtui uždėtas turto areštas turėtų būti panaikintas, atitinkamai įpareigojant Vilniaus teritorinę muitinę panaikinti 2013 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 5MA-34-1183 ir iš Turto areštų akto registro išregistruojant Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. liepos 23 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-49. Muitinės 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 5MA-34-1183, kuriuo buvo areštuotas Bendrovei priklausantis turtas atsirasiančiai mokestinei prievolei užtikrinti, teisėtumas ir pagrįstumas išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. I-1114-168/2014, šio sprendimo teisėtumas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-118-261/2015. Taigi minėtais teismų sprendimais iš esmės konstatuotas Muitinės 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 5MA-34-1183, kuriuo Muitinė, atlikdama Bendrovės patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., uždėjo turto areštą galimai būsimai mokestinei prievolei užtikrinti, teisėtumas.

Pareiškėjo skundo argumentus dėl pagrindo turto areštui išnykimo vertinant byloje pateiktos medžiagos kontekste, pažymėta, jog Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Ataskaitos teisėtumo, 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1A-287 Ataskaitos iš esmės nepanaikino ar nepripažino neteisėta iš esmės, 2014 m. gegužės 27 d. sprendime taip pat nekonstatuota, kad Bendrovės patikrinimas už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. buvo pradėtas be jokio teisinio pagrindo. Iš Departamento 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo turinio matyti, kad šiuo sprendimu Muitinei tik pavesta pakartotinai atlikti Bendrovės veiklos patikrinimą, kad būtų pašalinti tam tikri Ataskaitos trūkumai. Įpareigojimas Muitinei tik pašalinti Ataskaitos trūkumus (atliekant pakartotinį patikrinimą), nėra adekvatus pagrindo jau uždėtam turto areštui išnykimui. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbi yra jau nustatyta faktinė aplinkybė – Muitinės 2013 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 5MA-34-1183, kuriuo nuspręsta areštuoti Bendrovei priklausantį turtą, dalies, atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, teisėtumo konstatavimas, todėl pripažinus, jog Departamentui tik įpareigojus Muitinę pašalinti Ataskaitos trūkumus 2013 m. liepos 22 d. sprendimu uždėtas turto areštas nepasinaikina, nėra pagrindo (netikslinga) nagrinėti šiuo aspektu (dėl pagrindo turto areštui buvimo/nebuvimo) jau įvertintas aplinkybes.

Muitinės 2014 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 5MA-34-1069 netenkintas Bendrovės prašymas dėl arešto, uždėto Muitinės 2013 m. liepos 22 d. sprendimu, panaikinimo, t. y. nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas tik dėl skirtingai ginčo šalių vertinamo Muitinės 2013 m. liepos 22 d. sprendimu uždėto turto arešto pagrindo išnykimo/neišnykimo Departamentui 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu įpareigojus Muitinę pašalinti Ataskaitos trūkumus, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kuriais jis gana plačiai pasisako dėl Muitinės nustatytų aplinkybių, kurios įvardintos kaip mokesčių įstatymų pažeidimai, nagrinėjamo ginčo apimtyje nevertinti. Pareiškėjas skunde išdėstytus prieštaravimus dėl Muitinės konstatuotų mokesčių įstatymų pažeidimų buvimo/nebuvimo turėtų reikšti nesutinkant su Muitinės sprendimu, priimtu galutinai atlikus patikrinimą.

Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat teisinės reikšmės neturi ir pareiškėjo argumentai dėl pasitikėjimo tarp kitų verslo subjektų praradimo ir pan. aplinkybių, todėl dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakyta.

Departamentas Bendrovės patikrinimo nepripažino iš esmės pradėtu neteisėtai, o sprendimu tik įpareigojo Muitinę pašalinti tam tikrus Ataskaitos trūkumus, be to, tęsiamas jau pradėtas Bendrovės patikrinimas, o ne naujas (pvz., už kitą laikotarpį, ar kitu pagrindu ir pan.), todėl nesutikta su pareiškėjo argumentais, kad šalinant Ataskaitos trūkumus Muitinė turėtų iš naujo nustatinėti MAĮ 101 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Kitų skundžiamo sprendimo neatitikimų VAĮ 8 straipsnio nuostatoms pareiškėjas nenurodė. Skundžiamas Muitinės sprendimas pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, išdėstant konkrečius atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvus, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Muitinės 2014 m. birželio 23 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų.

Kaip nepagrįsta vertinta pareiškėjo išvada, kad Departamentui įpareigojus Muitinę iš naujo atlikti patikrinimą, išnyko ir bet koks pagrindas ankstesnio patikrinimo metu pritaikytam turto areštui, dėl ko turto areštas turėtų būti panaikintas. Departamentas Muitinę įpareigojo tik pašalinti Ataskaitos trūkumus, todėl patikrinimas tęsiamas (tęsiamas pirminis patikrinimas), o tęsiant tą patį Bendrovės atžvilgiu jau pradėtą patikrinimą, pagrindo Muitinei naikinti 2013 m. liepos 22 d. sprendimą, o panaikinus šį sprendimą vėl Bendrovės atžvilgiu nustatinėti MAĮ 101 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, nėra.

III. Pareiškėjas UAB „Lit-Invest“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 101 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias mokestinės prievolės užtikrinimą, bei šiuo klausimu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat netinkamai įvertino tiek šioje byloje skundžiamą Muitinės 2013 m. birželio 23 d. sprendimą ir jo priėmimo aplinkybes, tiek 2013 m. liepos 22 d. sprendimo teisėtumą bei neatsižvelgė į Muitinės priimtų sprendimų neigiamus padarinius pareiškėjui, t. y. nepagrįstą pareiškėjo veiklos ribojimą.

Pažymi, jog nei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1114-168/2014, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. priimdamas sprendimą administracinėje byloje Nr. A-118-261/2015 nevertino ir nepasisakė dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. fakto, jog Departamentas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1A-287 panaikino Ataskaitą, kuria buvo užbaigtas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, ir pavedė Muitinei atlikti naują pakartotinį patikrinimą. Teismas ir šioje byloje nevertino nurodytų aplinkybių, remdamasis nurodytais teismų sprendimais, todėl šie pareiškėjo argumentai liko neįvertinti.

Bylą nagrinėjęs teismas privalėjo priimti sprendimą, atsižvelgdamas į šias ypatingai teisiškai reikšmingas aplinkybes: skundas dėl šioje byloje skundžiamo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo teisėtumo pateiktas jau po to, kai Muitinė, surašiusi Ataskaitą, užbaigė pareiškėjo kompleksinį patikrinimą, kuris buvo pradėtas pagal pavedimą Nr. 2VM00052; Departamentas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1A-287 panaikino Ataskaitą ir pavedė Muitinei iš naujo atlikti pakartotinį patikrinimą, surinkti įrodymus bei priimti naują sprendimą;

Departamento pavedimą atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą Muitinė įgyvendino 2014 m. rugpjūčio 25 d., priimdama naują pavedimą Nr. 4VM00072 atlikti pakartotinį kompleksinį pareiškėjo ūkinės-komercinės veiklos, jo apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą; nagrinėjant 2013 m. liepos 22 d. sprendimo teisėtumo klausimą, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino fakto, kad Departamentas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1A-287 panaikino Ataskaitą ir nurodė patikrinimą atlikti pakartotinai, kas įrodo, jog įrodymų, reikalingų konstatuoti pareiškėjo pažeidimus, nebuvo surinkta pakankamai ir areštas taikytas nepagrįstai.

Tai, kad pakartotinis tyrimas yra sustabdytas, kol įrodymai bus surinkti, įrodo, jog Muitinė iki šiol nėra surinkusi įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo tariamus pažeidimus, ir pagrindo taikyti areštą pagal MAĮ iki šiol nėra. Pareiškėjas šią bylą nagrinėjančiam teismui 2015 m. kovo 5 d. pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad Muitinė ir toliau piktnaudžiauja pareiškėjo atžvilgiu, nepagrįstai ir neproporcingai vilkina tiek pakartotinai atliekamo mokestinio patikrinimo eigą, tiek pareiškėjo turto arešto taikymą.

Bylą nagrinėjantis teismas buvo informuotas, kad Muitinė be jokio objektyvaus pagrindo nusprendė iki 2015 m. gruodžio 29 d. sustabdyti jau ir taip neprotingai ilgai vykstantį pareiškėjo mokestinį patikrinimą, tuo akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvias MAĮ 119 straipsnio 6 dalies nuostatas, nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl pareigos mokesčių administratoriui užbaigti mokestinį patikrinimą per kuo trumpesnį laikotarpį, ir parodant akivaizdžias piktnaudžiavimo bei biurokratizmo išraiškas.

Šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad Muitinė be pagrindo nuo 2012 m. gegužės 31 d. pratęsinėja patikrinimą, jokių veiksmų neatlieka, kol galų gale, siekdama pateisinti neveikimą, jį sustabdė. Dėl to pareiškėjo turtas liko areštuotas, o galutinis sprendimas dėl mokestinių tariamų pažeidimų nepriimamas daugiau nei 3 metus, dėl ko žlugdomas verslas, prarandami klientai ir iki šiol nėra neaišku, kada mokestinis patikrinimas bus užbaigtas. Muitinės sprendimas sustabdyti pareiškėjo patikrinimą metams laiko tiesiogiai sąlygojo tai, kad pareiškėjo turto areštas taip pat yra pratęsiamas mažiausiai metams laiko, nors kaip yra nurodoma šioje byloje, yra apskritai išnykęs pareiškėjo turto arešto taikymo pagrindas, dėl ko neproporcingai ir nepagrįstai žlugdoma pareiškėjo veikla ir verslas.

Departamentas panaikinęs Ataskaitą, kuria buvo užbaigtas pareiškėjo mokestinis patikrinimas pagal pavedimą Nr. 2VM00052, pavedė Muitinei iš naujo atlikti patikrinimą ir jis šiuo metu atliekamas pagal naują užduotį, t. y. surašius naują pavedimą Nr. 4VM00072, todėl skundžiamo teismo sprendimo išvados, kad nagrinėjamu atveju yra tęsiamas jau pradėtas Bendrovės patikrinimas, o ne atliekamas naujas, yra nepagrįstos ir prieštaraujančios faktinėms aplinkybėms bei MAĮ įtvirtintam teisiniam reguliavimui. MAĮ nuostatos nenumato galimybės panaikinus Ataskaitą, kuria buvo užbaigtas mokestinis patikrinimas, ir pavedus atlikti pakartotinį tyrimą, toliau tęsti pradinį patikrinimą, kaip šiuo atveju skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo teismas. Pagal Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87, 46 punktą, atliekant patikrinimą, kurio apimtis pagal tikrinamus laikotarpius ir mokesčių rūšis sutampa, yra savarankiškas naujas mokestinis patikrinimas, o ne ankstesnio pratęsimas.

Departamento 2014 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. 1A-287 užfiksuoti pažeidimai, dėl kurių buvo panaikinta Ataskaita, negali būti traktuojami kaip formalūs, nes tokiu atveju Ataskaita paprasčiausiai nebūtų panaikinta. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Departamentas įpareigojo Muitinę tik pašalinti trūkumus. Muitinės departamento 2014 m. gegužės 27 d. sprendime užfiksuota, kad pareiškėjas 2010 m. liepos – 2013 m. kovo mėn. laikotarpiu importo deklaracijose iš trečiosios valstybės importuotam dyzeliniam kurui, kuris skirtas išgabenimui į kitą ES valstybę narę, pritaikė, būtent 4200 muitinės procedūrą bei pritaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsnyje numatytą importo PVM neapmokestinimo lengvatą. Pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs visas atleidimo nuo importo PVM sąlygas bei pateikęs šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Muitinės departamentas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu konstatavo netinkamai Muitinės atliktą patikrinimą, t. y. trūkumus, dėl kurių mokestinis tyrimas negalėjo būti užbaigtas apskaičiuojant mokesčius pareiškėjui, ir šios aplinkybės iki šiol nėra pasikeitusios. Dėl pareiškėjo patikrinimo rezultatų, užfiksuotų Ataskaitoje, trūkumų, laikytinų esminiais pažeidimais, o ne dėl formalių trūkumų, kaip šiuo atveju skundžiamame sprendime nurodė teismas, Departamentas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1A-287 konstatavo netinkamai Muitinės atliktą patikrinimą, neišsiaiškintas aplinkybes, todėl panaikino Ataskaitą ir pavedė Muitinei iš naujo atlikti patikrinimą ir dėl to areštai, pritaikyti netinkamai atliktame tyrime, taip pat turėjo būti panaikinti.

Muitinės departamentui įpareigojus Muitinę iš naujo atlikti patikrinimą, išnyko pagrindas ankstesnio patikrinimo metu pritaikytam areštui, kadangi pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu iš esmės atliekamas naujas patikrinimas, pagal naują pavedimą, o ne tęsiamas pradinis patikrinimas, kaip tai traktuoja Muitinė ir jos poziciją palaikantis pirmosios instancijos teismas.

Departamento pavedimu Muitinei iš naujo atliekant pareiškėjo patikrinimą, Muitinė nėra nustačiusi jokių įstatymo pažeidimų, kas reiškia, kad nėra pirmosios MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nurodytos privalomos sąlygos arešto taikymui. Skundžiamame 2014 m. birželio 23 d. sprendime Muitinė neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas tinkamai vykdo mokestines prievoles, dirba pelningai bei turi sukaupęs daugiau nei 39 milijonų vertės turto. Įmonės finansiniai duomenys turi svarią įtaką, vertinant turto arešto būtinybę. Nėra jokio pagrindo teigti, jog įmonė turtą ketina paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ar kad dėl kokių nors kitų priežasčių gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pareiškėjui turint pakankamai turto ir nuolat gaunant pajamų bei uždirbant pelno, nėra ir antrojo būtinojo pagrindo arešto taikymui, nurodyto MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje.

Skundžiame sprendime teismas nepakankamai įvertino, kad Muitinė, veikdama kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, nesilaikė VAĮ reikalavimų, o būtent 8 straipsnio 1–3 dalių reikalavimų (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis).

Pareiškėjo atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas ir neteisėtai taikomas turto areštas trunka neprotingai ilgai, kas lemia nepagrįstą Bendrovės veiklos ir verslo ribojimą, todėl 2014 m. birželio 23 d. sprendimas tiesiogiai sąlygoja, kad pareiškėjo teisės ir interesai bus ir toliau pastoviai pažeidžiamos ir jam niekaip nebus įmanoma išsivaduoti iš situacijos, kai nėra aišku, kada Bendrovei bus galima be apribojimų vykdyti veiklą, disponuoti savo dokumentais, sužinoti patikrinimo rezultatą ir kokią įtaką tai padarys Bendrovei, nes nėra aišku, kada VTM atliekamas patikrinimas bus pagaliau baigtas.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo manymu, priešingai nei teigia apeliantas, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino naujai susiklosčiusias aplinkybes ir jų įtaką Muitinės 2014 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 5MA-34-1069 teisėtumui bei pagrįstumui. Muitinė skundžiamame sprendime išdėstė MAĮ nuostatas, suteikiančias teisę taikyti turto areštą, kaip vieną iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, taip pat įvardijo susiklosčiusias faktines aplinkybes, tarp jų ir tai, kad buvo priimta 2014 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaita Nr. 4VM320022M, su kuria apeliantas yra susipažinęs, joje Muitinės nustatyti pažeidimai apelianto atžvilgiu yra žinomi. Minėtame sprendime yra išdėstytos MAĮ 101 straipsnio 4 dalies nuostatos bei aptartos sąlygos, privalomos turto arešto taikymui pagal šį straipsnį, todėl apelianto pateikti argumentai, kad Muitinė neišdėstė sprendimo priėmimo faktinio pagrindo, argumentacijos ir nepagrindė išdėstytos pozicijos, yra nepagrįsti. Muitinės sprendimas pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, išdėstant konkrečius atsisakymo tenkinti prašymą motyvus, o motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Nors anksčiau minėta patikrinimo ataskaita buvo grąžinta Muitinei pakartotiniam patikrinimui, tai nepaneigia to fakto, kad atliekamo patikrinimo metu apelianto atžvilgiu yra nustatyti didelio mąsto pažeidimai, kurių pagrindu atsirado importo PVM nepriemoka ir su tuo susijusios taikytinos mokestinės sankcijos.

Remiasi MAĮ 101 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-249/2011 ir kt. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Pirminio patikrinimo metu buvo padarytas pirminis konstatavimas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo apelianto atžvilgiu. Tuo pagrindu buvo įregistruotas 2013 m. liepos 22 d. turto arešto aktas Nr. 5MA-34-1183. Preliminariai nustatyti pažeidimai, kuriuos padarė apeliantas, buvo įtvirtinti 2014 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 4VM320022M bei įregistruota žymiai didesnė mokestinė prievolė, t. y. 31 134 939 Lt. Nors Muitinės departamentas nurodė Muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau priimtu sprendimu nepaneigė apelianto atžvilgiu nustatytų įstatymų pažeidimų, o pavedė patikslinti tam tikras aplinkybes, sukonkretinti jau nustatytų pažeidimų teisinį pagrindimą bei susisteminti dokumentinius įrodymus. Kaip matyti iš susiklosčiusių aplinkybių, Muitinė toliau tebevykdo patikrinimą apelianto atžvilgiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Muitinės departamentui pavedus atlikti pakartotinį patikrinimą išnyko anksčiau nustatyti ir apelianto atlikti mokesčio įstatymo pažeidimai ar bet koks pagrindas turto arešto taikymui.

Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde plačiai pasisako dėl 4200 muitinės procedūros, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros su galutiniu vartojimu, kurių tiekimui į kitą Europos Sąjungos valstybę narę taikomas atleidimas nuo PVM, taikymo bei Muitinės 2014 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 4VM320022M, Muitinės departamento 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 1A-287 turinio ir jų pagrįstumo. Šiuo atveju pateikti apelianto argumentai nevertintini, nes tai nėra šios bylos dalykas. Taip pat nenagrinėti apelianto argumentai dėl Muitinės sprendimo sustabdyti atliekamą patikrinimą. Apeliantas šį Muitinės veiksmą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi skundo netenkino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014-06-23 sprendimo Nr. 5MA-34-1069, kuriuo atmestas Bendrovės prašymas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013-07-22 sprendimą Nr. 5MA-34-1183 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus (panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013-07-22 sprendimą Nr. 5MA-34-1183 ir iš Turto areštų akto registro išregistruoti Vilniaus teritorinės muitinės 2013-07-23 turto arešto aktą Nr. 2MA-49, išnykus arešto taikymo pagrindui).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė atliko UAB „Lit-Invest“ kompleksinį įmonės ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-03-31. Atliekant patikrinimą nustačius, jog turimų įrodymų pakanka, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų įregistruota 7 480 000 PVM nepriemoka, atsakovas 2013-07-22 sprendimu Nr. 5MA-34-1183 areštavo Bendrovei priklausantį turtą atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. Šio sprendimo pagrindu 2013-07-23 įformintas turto arešto aktas Nr. 2MA-49, kuris įregistruotas Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų akto registre.

Vilniaus teritorinė muitinė 2014-02-26 surašė atlikto mokestinio patikrinimo ataskaitą Nr. 4VM320022M, kurioje Bendrovės atžvilgiu buvo įregistruota 31 136 572 Lt mokestinė prievolė. Bendrovė, nesutikdama su patikrinimo rezultatais, su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, kuris 2015-05-27 sprendimu Nr. 1A-287 pavedė Vilniaus teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Šiuo pagrindu UAB „Lit-Invest“ kreipėsi į atsakovą, prašydama panaikinti anksčiau minėtą 2013-07-22 sprendimą Nr. 5MA-34-1183 dėl turto arešto taikymo, kurio ginčijamu sprendimu Vilniaus teritorinė muitinė netenkino.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1875 redakcija), skolininko turto areštas yra vienas iš leistinų mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Minėto įstatymo 101 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr., pvz., 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2011 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-985/2013, 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-711/2014 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Lit-Invest“ prašo panaikinti mokesčių administratoriaus taikytą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą (skolininko turto areštą), kadangi išnyko taikymo pagrindas. Teigia, jog Vilniaus teritorinės muitinės 2013-07-22 sprendimas Nr. 5MA-34-1183 dėl turto arešto taikymo yra grindžiamas patikrinimo, kurį Muitinės departamentas pripažino netinkamu, metu nustatytomis aplinkybėmis, ir Muitinės departamentui įpareigojus atsakovą iš naujo atlikti patikrinimą, išnyko ir bet koks buvęs pagrindas ankstesnio patikrinimo metu pritaikytam areštui. Visų pirma, pažymėtina, jog vertinant šį argumentą formaliuoju juridiniu požiūriu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje nustatytos elgesio taisyklės taikymo sąlygos nėra išnykusios. Antra, nagrinėjamu atveju pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą nereiškia, kad pareiškėjo atžvilgiu mokestinis patikrinimas yra baigtas, t. y. bus pradėtas naujas mokestinis patikrinimas. Trečia, Muitinės departamentas, išnagrinėjęs UAB „Lit-Invest“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 4VM320022M, nustatė tam tikrus trūkumus, kuriuos pavedė ištaisyti (patikslini kai kurias aplinkybes, sukonkretinti nustatytų pažeidimų juridinę kvalifikaciją ir pan.). Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė teisingą išvadą, kad Muitinės departamentui tik įpareigojus Vilniaus teritorinę muitinę pašalinti patikrinimo ataskaitos trūkumus, 2013-07-22 sprendimu taikytas turto areštas nepasinaikina.

UAB „Lit-Invest“ apeliaciniame skunde nurodo, kad Muitinė ir toliau piktnaudžiauja pareiškėjo atžvilgiu, nepagrįstai ir neproporcingai vilkina tiek pakartotinai atliekamo mokestinio patikrinimo eigą, ... >. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog šis bylos aspektas nėra šio ginčo dalykas, todėl teismas jo plačiau neanalizuoja ir nepasisako. Taip pat šioje byloje nesprendžiamas klausimas, ar UAB „Lit-Invest“ yra tinkamai įvykdžiusi visas atleidimo nuo importo PVM sąlygas bei pateikusi visus tai patvirtinančius įrodymus.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan