2020-09-16 Nr. AB-17193-3-62-3-01735-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1957-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01735-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. birželio 5 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 2 bendrabutyje, 3 lokaliniame sektoriuje ir 2 lokaliniame sektoriuje avarinės būklės pastate higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis – jam nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, nes iki 2017 m. kovo mėnesio miegamuosiuose buvo 14 miegamųjų vietų; buvo netinkama temperatūra, dieninė ir naktinė apšvieta, langai išpuvę, nesandarūs, durys nesandarios, miegamuosiuose sienos ir lubos buvo apipelijusios, aptrupėjusios, medinės grindys buvo išlūžinėjusios, ventiliacija neveikė, sanitariniame mazge pisuarai vienas nuo kito nebuvo tinkamai atitverti, laiptų parapetai buvo aptrupėję, vamzdynai aprūdiję, susidėvėję, elektros instaliacija taip pat susidėvėjusi.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN patalpų patikrinimų metu higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus. Patalpas pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys. Alytaus PN teigimu, 2 bendrabutis nėra avarinės būklės, 2018 m. liepos mėnesį pradėti jo rekonstrukcijos darbai. Alytaus PN užtikrina nuteistųjų privatumą, tualetai ir dušinės atskirti sienelėmis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo G. R. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus PN, tačiau atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma (jam teko nuo 3,68 iki 3,85 kv. m gyvenamojo ploto). Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad iki 2017 m. kovo mėnesio miegamuosiuose buvo įrengta 14 miegamųjų vietų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kurių plotai buvo nuo 44,17 iki 45,77 kv. m, todėl net, jei jose ir būtų buvę įrengta po 14 miegamųjų vietų, minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma nebūtų buvusi pažeista (pareiškėjui būtų tekę nuo 3,15 iki 3,26 kv. m gyvenamojo ploto).

7. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktu, kuriame nurodyta, kad atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA.1-309(22.14.2.1.12), kuriame konstatuota, kad 2 bendrabučio patalpoms būtinas kapitalinis remontas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad bylos įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2 bendrabučio blogos būklės, ir konstatavo, kad pareiškėjas Alytaus PN nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. birželio 5 d. (išskyrus laikotarpius, kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Alytaus PN) buvo kalinamas blogos techninės būklės pastate, pažeidžiant higienos normos reikalavimus.

8. Vertindamas sanitarinio mazgo patalpų įrengimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad unitazai ir pisuarai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, be to, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjui naudojantis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

9. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III. 10. Pareiškėjas G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas Alytaus PN kalinimo sąlygas, pažymi, jog 2 lokalinio sektoriaus pastatas pripažintas 58 proc. blogos būklės ir kad yra tikimybė, jog šis pastatas sugrius, todėl sąlygos jame yra nežmoniškos.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui G. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, t. y. teismo sprendimą ginčija įrodymų vertinimo aspektu.

16. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

17. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje surinktais įrodymais ir pateikdamas motyvus, kuriais grindžia savo poziciją dėl įrodinėjamų aplinkybių, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

18. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl juos pripažįsta pagrįstais ir nutartyje jų nekartoja. Paminėtina aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija nurodytu aspektu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos nustato teismams pareigą pateikti pakankamus priimtų sprendimų argumentus (žr., pvz., EŽTT 1987 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje H. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 8950/80) 53 p.).

Pagrįstas teismo sprendimas parodo, kad bylos šalys buvo iš tiesų išklausytos. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.).

Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) 27 p.). Jeigu šalies argumentas yra teismo sprendimą lemiantis, reikalaujama konkretaus ir aiškaus atsakymo (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 30 p., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) 28 p).

Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas iš tiesų gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui (žr. pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p.). Tačiau pareiškėjams keliant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pakankamumo ypač svarbu, kad apeliacinės instancijos teismas pateiktų savo argumentus (žr., pvz., EŽTT 2007 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Tatishvili prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 1509/02) 62 p., 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99) 32 p.).

Teisė į teisingą teismą reikalauja, kad nacionalinis teismas, kuris pateikė nedidelės apimties motyvus, arba inkorporuodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, arba kitu būdu, parodytų, jog iš tiesų išnagrinėjo esminius klausimus, kurie jam buvo pateikti, o ne nedelsdamas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92) 60 p.).

19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN 2 lokalinio sektoriaus pastatas pripažintas 58 proc. blogos būklės ir kad yra tikimybė, jog šis pastatas sugrius, todėl sąlygos jame yra nežmoniškos, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo argumentų pagrįstumą. Patikrinimai apėmė visas patalpas ir pripažinta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta.

20. Teisėjų kolegija dėl neaiškiai apibrėžiamų ginčo apeliaciniame procese ribų neturi galimybių konkrečiau atsakyti į abstrakčius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

21. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė